c0f49ffe-708a-4aca-bb61-55524cd16f78 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3149-1058/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60311-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.; 2.12.1.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi prokurorės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamÄ ja byla, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), naÅ¡lys, dirbantis A. darbininku, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų areÅ¡to bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, n u s t a t ė :

S. S. vieÅ¡ojoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: jis (duomenys neskelbtini), apie 01.20 val., prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Å¡io skyriaus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos darbuotojos akivaizdoje, kuri iÅ¡kvietė ligoninės apsaugos darbuotojÄ S. A., žodinio konflikto metu, dėl menkavertės dingsties, sudavė 1 smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam E. N. į kairę akį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

Tokiais savo veiksmais S. S. vieÅ¡ojoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajam E. N.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. S. parodė, kad jis praneÅ¡imo apie įtarimÄ esmę ir turinį supranta, savo kaltę, jog sudavė vienÄ smÅ«gį E. N., pripažįsta. Parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) su žmona J. S. (kuri nusižudė (duomenys neskelbtini)) Å¡ventė vestuvių metines pirtyje su baseinu.

Kaltinamasis vartojo alkoholį, buvo iÅ¡gėręs, kiek iÅ¡gėrė, nepasakys. Kaltinamasis Å¡oko į baseinÄ ir atsitrenkė į baseino kraÅ¡tÄ , taip pasitempė kojos raiščius. Kiek tiksliai buvo laiko, jis nepaskys. Kai kaltinamasis susižalojo, gal jau buvo po dvylikos, tačiau Å¡vęsti pradėjo (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val. Žmona iÅ¡kvietė taksi ir jie nuvyko į (duomenys neskelbtini). Atvykę į (duomenys neskelbtini), jie nuėjo prie registratÅ«ros langelio, kiek pamena, eilės nebuvo, ir jie iÅ¡kart pradėjo registracijÄ .

Salėje, prie registratÅ«ros langelio, buvo vyras, kaip Å¡iandien paaiÅ¡kėjo, tai buvo E. N., kuris buvo kažkuo nepatenkintas, garsiai Å¡nekėjo, iÅ¡reikÅ¡damas nepasitenkinimÄ , kÄ bÅ«tent kalbėjo, nepamena. IÅ¡ pradžių kaltinamasis į E. N. nekreipė dėmesio, po to, kai jis priėjo prie kaltinamojo ir jo žmonos, jis pradėjo kabinėtis prie jų. E. N. pradėjo kabinėtis dėl to, kad kaltinamasis emigrantas ir jį greičiau aptarnauja nei jį. Kaltinamasis su žmona kreipėsi pagalbos kaip ir visi asmenys, kurie susižalojo, jokia iÅ¡imtis kaltinamajam nebuvo padaryta.

Kaltinamajam iÅ¡kart, kaip tik jie kreipėsi į registratÅ«rÄ , buvo duotas vežimėlis, nes jam labai skaudėjo kojÄ . Kaltinamasis pasakė E. N., kad jam neįdomios jo problemos, tada jis dar labiau supyko, pradėjo dar garsiau Å¡Å«kauti, bet kÄ bÅ«tent, kaltinamasis nepamena. E. N. veidas buvo sužalotas, matėsi kraujosrÅ«vos. Matėsi, kad jam jau buvo suteikta pirmoji pagalba. Kadangi E. N. pradėjo stipriau Å¡Å«kauti, tai kaltinamasis nusprendė su juo daugiau nekonfliktuoti ir su vežimėliu iÅ¡važiavo į laukÄ parÅ«kyti prie priimamojo.

Žmona liko prie registratÅ«ros. E. N. irgi liko prie registratÅ«ros. Kaltinamajam berÅ«kant, į laukÄ išėjo E. N. ir pradėjo vėl prie jo kabinėtis dėl to, kad Å¡is emigrantas. Jis pradėjo vaikščioti aplink vežimėlį ir mosikuoti rankomis, kaltinamajam susidarė toks įspÅ«dis, kad jis jam (kaltinamajam) tuoj suduos, todėl kaltinamasis atsikėlė iÅ¡ vežimėlio ir sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu E. N. į veidÄ . Kokia ranka kaltinamasis sudavė, nepamena. Kaip vėliau sužinojo, kaltinamasis jam pataikė į antakį.

Kaltinamasis sužinojo, kad jis pataikė jam į antakį jau prie registratÅ«ros, nes jam susiuvo antakį, nes nuo smÅ«gio trÅ«ko prieÅ¡ tai susiÅ«tÄ siÅ«lė. Po kaltinamojo smÅ«gio E. N. iÅ¡kart pabėgo į ligoninės vidų, kaltinamasis liko lauke. Kaltinamasis baigė rÅ«kyti ir grįžo prie registratÅ«ros. KaltinamÄ jį su vežimėliu iki įvykio palydėjo apsaugos darbuotojos, kuris buvo Å¡alia, kai kaltinamasis sudavė smÅ«gį. Jis gali paliudyti, kad E. N. prie kaltinamojo kabinėjosi, bet kuris apsaugos darbuotojas, jis nežino, pamena, jog jis buvo su Å«sais ir apie (duomenys neskelbtini).

Apsaugos darbuotojas pasakė, kad nenori problemų ir iÅ¡kart po to išėjo, daugiau kaltinamasis to apsaugos darbuotojo nematė. Kaltinamajam grįžus į vidų, tarp kaltinamojo ir E. N. konflikto nebuvo. Po to atvyko pareigÅ«nai, užrašė kaltinamojo duomenis ir jį paleido. Dėl įvykio, kiek jam žinoma, žmona parašė pareiÅ¡kimÄ . Pripažįsta, kad sudavė, tačiau smÅ«gis buvo dėl to, kad jis bijojo pats gauti (b. l. 132). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. S. papildomai raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) vakare dėl kojos traumos su sutuoktine J.

S. atvyko į (duomenys neskelbtini). RegistratÅ«roje iÅ¡ pradžių turėjo palaukti, o po kiek laiko buvo pakviestas prie langelio. Registruojant jo duomenis, E. N. stovėjo Å¡alia. IÅ¡girdęs, kad kaltinamasis yra emigrantas ir deklaravęs iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, jis pradėjo piktintis, kad emigrantus aptarnauja greičiau už jį, o kaltinamojo žmonai pabandžius jį sudrausminti, pradėjo juos abu įžeidinėti, tarp jo (kaltinamojo) ir jo (E. N.) prasidėjo žodinis konfliktas.

Po to E. N. pakvietė kaltinamÄ jį iÅ¡eiti į laukÄ â€žpasikalbėti“. Nenorėdamas konfliktuoti visų žmonių akivaizdoje ir matydamas, kad E. N. neatstos, kaltinamasis išėjo kartu. Kaltinamasis lauke bandė su E. N. iÅ¡spręsti konfliktÄ gražiuoju, tačiau jis niekaip nenusiramino, buvo agresyvus. Po kiek laiko kaltinamÄ jį pakvietė žmona eiti į registratÅ«rÄ ir jis grįžo prie registratÅ«ros langelio. Maždaug už minutės į vidų grįžo E. N. ir, nors nebuvo kviečiamas prie registratÅ«ros, įžūliai įlindo tarp kaltinamojo ir jo žmonos, vėl pradėjo konfliktuoti, įžeidinėti, klausti, kodėl kaltinamasis iÅ¡sigando ir išėjo.

Užpildęs su žmona registracijos dokumentus, kaltinamasis atsisėdo laukti laukiamajame ant suoliuko. Po kiek laiko E. N., praeidamas pro kaltinamÄ jį su žmona, kaltinamÄ jį toliau įžeidinėjo. Vengdamas nesiliaujančio konflikto, kaltinamasis nusprendė, kol jis bus pakviestas gydytojo apžiÅ«rai, jis pabus lauke ir parÅ«kys, todėl išėjo į laukÄ . Už poros minučių į laukÄ išėjo E. N. ir, pamatęs kaltinamÄ jį, plÅ«sdamasis necenzÅ«riniais žodžiais, mojuodamas rankomis, iÅ¡ karto staigiai priÅ¡oko prie kaltinamojo.

Kadangi viskas vyko staiga, E. N. buvo iÅ¡kėlęs rankÄ , kaip kaltinamasis suprato, jis buvo užsimojęs jam suduoti, kaltinamasis nelaukė, kol jam bus suduotas smÅ«gis, ir pats sudavė jam vienÄ smÅ«gį į veidÄ . Už kelių sekundžių, matyt nujausdamas galimÄ konfliktÄ , į laukÄ išėjo apsaugos darbuotojas. Po gauto smÅ«gio, E. N. kaltinamojo daugiau nepuolė ir tarp jų fizinio kontakto daugiau nebuvo, tačiau žodinis konfliktas tęsėsi. IÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , į laukÄ išėjo kaltinamojo žmona ir jie kartu parėjo į vidų.

Po to kelis kartus kaltinamasis buvo išėjęs į laukÄ , nes žinojo, kad turi atvykti policijos pareigÅ«nai, su žmona ketino paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl E. N. neteisėtų veiksmų. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, pareiÅ¡kimÄ parašė ne tik E. N., bet ir kaltinamojo žmona J. S. (b. l. 141). Ikiteisminio tyrimo metu, pareiÅ¡kus galutinį įtarimÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamasis S. S. pripažino savo kaltę pilnai ir dėl savo veiksmų nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (b. l. 177).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. N. parodė, kad (duomenys neskelbtini) naktį, tikslaus laiko pasakyti negali, mano, kad tai buvo apie 01.30 val., po plėšimo, kuris įvyko adresu (duomenys neskelbtini), su GMP brigada jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini). Jam stovint skubios pagalbos skyriaus registratūroje ir bendraujant su darbuotoja, skyriuje sėdintis vyriškis pradėjo ant jo šaukti ir priekaištauti, kodėl jis taip ilgai bendrauja su darbuotoja. Jis buvo su moterimi, tačiau moteris nieko nesakė.

BeÅ¡aukdamas vyras jam pasiÅ«lė iÅ¡eiti į laukÄ . Jis su juo išėjo. Tik išėjęs, jis staiga jam trenkė 1 kartÄ ranka į veido sritį. Nukentėjusysis pajuto fizinį skausmÄ ir jautė, kad per veidÄ teka kraujas. Jį vėl papildomai apžiÅ«rėjo gydytojai ir susiuvo kairįjį antakį. Nurodė, kad tas vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) Å«gio, apie (duomenys neskelbtini) svorio, (duomenys neskelbtini). Jis galėtų atpažinti jį. Tas asmuo kalbėjo lietuviÅ¡kai, Å¡aukė, kad jo žmona (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. N. Papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 01.31 val., įvykusio konflikto detalių neprisimena, nes buvo sužalota deÅ¡inė akis ir sutrenktos smegenys, jam labai skaudėjo ir nebuvo blaivus. Nepažįstamas vyras stovėjo prie (duomenys neskelbtini) įėjimo į PriimamÄ jį ir rÅ«kė. Nukentėjusiajam iÅ¡eidinėjant iÅ¡ Priimamojo, nepažįstamas vyras trenkė į veido sritį. Mano, kad kairės rankos kumščiu pataikė į kairę akį, taip atsirado mėlynė ir buvo prakirstas antakis.

Po ko nukentėjęs grįžo į PriimamÄ jį, kur apžiÅ«rėjo gydytojai ir susiuvo kairės pusės antakį. Kiek prisimena, nepažįstamas vyras trenkė 1 kartÄ , po smÅ«gio nukentėjęs nuo vyro atsitraukė, o atėjęs apsaugos darbuotojas vyrÄ nuramino. Nepažįstamas vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) Å«gio, maždaug (duomenys neskelbtini) svorio, (duomenys neskelbtini) , daugiau nieko pasakyti negali, jokių veido bruožų neprisimena, ar galėtu jį atpažinti – nežino, nes neįsidėmėjo (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. D. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Jos pareigos – slaugytoja padėjėja. (duomenys neskelbtini), apie 00.30 val., jai dirbant (duomenys neskelbtini), prie langelio priėjo jaunas vyras, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - E. N.. Registravosi dėl to, kad jis patyrė traumÄ , nes buvo apiplėštas, jo rÅ«bai buvo kraujuoti. Užsiregistravęs E. N. elgėsi ramiai, vėliau nuėjo nuo registratÅ«ros langelio, atsisėdo koridoriuje laukti gydytojo apžiÅ«ros.

Maždaug po 10 min. prie registratÅ«ros langelio priėjo, kaip suprato liudytoja, sutuoktinių pora. Kiek pamena, buvo registruotas vyriÅ¡kis, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - S. S., dėl kojos traumos pas traumatologÄ . Greta S. S. buvo moteriÅ¡kė, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - J. S., kuri elgėsi ramiai. Tačiau S. S. buvo nusiteikęs gana agresyviai ir su medicinos personalu bendravo agresyviai, nemandagiai. Vėliau jis su žmona laukė pas traumatologÄ koridoriuje. E. N. pakilo nuo kėdės, pradėjo vaikščioti koridoriuje ir kalbėjo telefonu.

Jo toks elgesys pradėjo erzinti S. S., kuris taip pat su žmona netoliese koridoriuje laukė pas traumatologÄ eilėje. S. S. E. N. atžvilgiu pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius. IÅ¡ jo kÅ«no gestų matėsi, kad yra gana agresyviai nusiteikęs. Tada ligoninės apsaugos darbuotojas davė jam pastabÄ , kad nusiramintų. Vėliau liudytoja matė, kaip abu vyrai ir jų ligoninės apsaugos darbuotojas išėjo į laukÄ parÅ«kyti. J. S., kuri buvo su S. S., liko laukti koridoriuje, ji nėjo į laukÄ su vyrais.

Kas vyko tarp vyrų lauke, liudytoja nematė. Vėliau iÅ¡ lauko grįžo abu vyrai ir apsaugos darbuotojas. Liudytoja pamatė, kad pas E. N., kuris registravosi pirmas Priimamajame, buvo prakirstas kairės pusės antakis. Liudytoja jį, kraujuojančiu veidu, nuvedė pas oftalmologÄ , kur jam buvo suteikta pirmoji pagalba, tai yra susiÅ«ta žaizda. E. N. paliko pas gydytojÄ (b. l. 41-42). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotojo (duomenys neskelbtini). Pamena įvykį, kai susimušė 2 vyrai lauke, prie įėjimo durų į ligoninę.

Tiksliai datos nepasakys, buvo žiema, gruodžio mėnuo, prieÅ¡ Kalėdas, galėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini) vakare. Buvo tamsu, tiksliai laiko dabar nurodyti negali. Jis buvo apsaugos darbuotojo poste, kai paskambino iÅ¡ registratÅ«ros. Kas tuo metu dirbo registratÅ«roje, nepamena. Pasakė, kad prie įėjimo durų lauke vyksta muÅ¡tynės. RegistratÅ«ros darbuotoja pasakė liudytojui iÅ¡eiti į laukÄ ir pažiÅ«rėti, kas ten vyksta. Jis iÅ¡karto po skambučio iÅ¡bėgo į laukÄ . Tuo metu poste jis buvo vienas.

IÅ¡bėgęs į laukÄ , jis pamatė 2 vyrus, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta - E. N. ir S. S., stovinčius vienas prieÅ¡ais kitÄ . Pas vienÄ iÅ¡ vyrų - E. N., iÅ¡ nosies bėgo kraujas, o kitas vyras - S. S., gÄ sdino E. N., pas kurį bėgo kraujas, kad dar duos. Vyrai, kai liudytojas iÅ¡bėgo, nesimušė. E. N., kuriam bėgo kraujas, pasakė, kad S. S., kuris stovėjo prieÅ¡ais jį, sudavė jam 1 kartÄ Ä¯ veidÄ . Po to išėjo į laukÄ S. S. žmona J. S. (to vyro, kuris sudavė smÅ«gį) ir pasakė, kad konfliktas tarp vyrų prasidėjo dėl to, kad E. N., kuriam bėgo kraujas, pasakė kažkÄ negražaus registratÅ«roje.

KÄ bÅ«tent pasakė nei J. S., nei S. S. nepasakė. Kiek žino, konfliktas prasidėjo Priimamajame. S. S., kuris buvo su žmona J. S., nesakė, kad E. N., kuriam bėgo kraujas, jam sudavė, jis tik sakė, kad E. N., kuriam bėgo kraujas, pasakė kažkÄ Ä¯Å¾eidžiančio jo žmonai. Liudytojas muÅ¡tynių nematė, su vyrais bendravo po muÅ¡tynių. E. N., kuriam bėgo kraujas, pats iÅ¡sikvietė policijÄ . S. S., kuris sudavė, buvo labai piktas už tai, kad E. N., kuriam bėgo kraujas, prisikabino prie jo žmonos.

Ar E. N., kuriam bėgo kraujas, buvo blaivus, negali pasakyti. E. N. nesakė, ar jam sudavė su kumščiu ar kitu bÅ«du, tiesiog sakė, jog jam buvo suduotas smÅ«gis (b. l. 46-47). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini, apie 01.35 val., tarnybos metu su vyr. patruliu V. Å . iÅ¡ Vilniaus AVPK gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), pranešėjÄ sumušė nepažįstamas asmuo. Atvykęs į įvyko vietÄ , E. N. paaiÅ¡kino, kad jam išėjus parÅ«kyti į laukÄ , prie įėjimo į greitosios pagalbos skyrių sukonfliktavo su nepažįstamu asmeniu ir jam buvo suduotas 1 smÅ«gis į kairį antakį, ko pasėkoje antakis buvo prakirstas.

E. N. parodė į Å¡alia sėdėjusį vyrÄ , kuris jam sudavė smÅ«gį. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai buvo S. S.. Kai atvyko, abu vyrai buvo Priimamajame. S. S. buvo su žmona J. S.. S. S. sakė, kad jam atsibodo E. N., nes jis priėjo, lindo lauke, kai jis buvo išėjęs parÅ«kyti, ir jis nesusilaikė ir jam sudavė 1 smÅ«gį. Kitų įvykio aplinkybių S. S. nepasakojo. Kiek pamena, S. S. skaudėjo kojÄ . Dėl ko ligoninėje buvo E. N., nežino. S. S. buvo agresyvus, Å¡aukė ant E. N., bet kÄ bÅ«tent, jis nepamena.

E. N. kažkÄ atsakė S. S., kÄ â€“ nepamena. PareigÅ«nų akivaizdoje tarp vyrų vyko tik žodinis konfliktas, vėliau vyrai apsiramino. Pamena, kad E. N. buvo prakirstas antakis (kuris antakis – nepamena, turi bÅ«ti nurodyta tarnybiniame praneÅ¡ime) ir bėgo kraujas. Ar buvo dar kokie akivaizdÅ«s sužalojimai – nepamena. E. N. nesakė, dėl ko kilo konfliktas tarp jų. E. N. buvo ramus. Ar vyrai buvo neblaivÅ«s, nepasakys, pareigÅ«nai vyrų blaivumo netikrino. J. S. įvykio aplinkybių nepasakojo.

Abu vyrai liko (duomenys neskelbtini) tolimesnei apžiÅ«rai, iÅ¡ jų buvo paimti pareiÅ¡kimai (b. l. 49). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. L. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) gydytojas rezidentas – neurochirurgas. Tikslios datos nepamena, pagal jam apklausos metu parodytus E. N. medicininės dokumentacijos iÅ¡raÅ¡Ä Nr (duomenys neskelbtini) mato, kad (duomenys neskelbtini), po oftalmologo R. K. konsultacijos, kuri vyko nuo (duomenys neskelbtini) 01.20 val. iki (duomenys neskelbtini) 01.25 val., bei papildomos konsultacijos (duomenys neskelbtini) 01.55 val., E. N. buvo nukreiptas neurochirurgo konsultacijai ir tuo metu jis dirbo su juo.

G. L. apraÅ¡yta anamnizė yra po pokalbio su pacientu. Pacientas nurodė, kad einant namo, jis buvo sumuÅ¡tas nepažįstamų asmenų, tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Atvyko į (duomenys neskelbtini), buvo apžiÅ«rėtas oftalmologo, po ko buvo paleistas tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Pasak paciento, jam išėjus iÅ¡ ligoninės, jį 2 – Ä kartÄ sumušė kiti nepažįstami asmenys, 2 – o smÅ«gio metu sÄ monės nebuvo praradęs. Pagal darytus užraÅ¡us liudytojas mato, kad pacientas pas jį pateko po 2 – o sumuÅ¡imo.

Po apžiÅ«ros nustatė iÅ¡orinius sužalojimus; skausmingas pulsuojant sumuÅ¡imas virÅ¡ugalvio srityje ir sumuÅ¡imas bei žaizda po PCHŽS kairio antakio srityje. Ar buvo žaizda siÅ«ta tvarkant kairįjį antakį, ar ne, liudytojas nežino. Po paciento apžiÅ«ros aprašė jo neurologinę bÅ«klę (b. l. 52, 82-83). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) gydytojas oftalmologas. Parodė, kad iÅ¡ jam pateikto (duomenys neskelbtini) medicininio dokumento (ligos atvejis (duomenys neskelbtini)) gali pasakyti, kad jis atliko E. N. apžiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 01.20 iki 01.55 val. (iÅ¡ pradžių nuo 01.20 val. iki 01.25 val. pildė dokumentus, o po to nuo 01.25 val. iki 01.55 val. siuvo žaizdÄ ).

Po to nusiuntė E. N. apžiÅ«rai pas neorochirurgÄ G. L.. Neorochirurgas turėjo iÅ¡kart priimti E. N.. Pagal medicininį dokumentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad neurochirurgas baigė apžiÅ«rÄ 02.35 val. Pristatytas E. N. buvo kruvinas, kraujas jam galėjo bėgti iÅ¡ antakio. Kadangi E. pristatė brigada, jam buvo uždėtas tvarstis ant antakio. Liudytojas susiuvo žaizdÄ , kuri buvo nedidelė. Po to vėl uždėjo tvarstį. PrieÅ¡ tai žaizda nebuvo susiÅ«ta, greitoji to nedaro, o liudytojas buvo pirmas gydytojas, kuris E. N. apžiÅ«rėjo.

Taip pat paskyrė jam skiepÄ nuo stabligės. E. nesakė, kur buvo sumuÅ¡tas ar ligoninėje, ar stotelėje, todėl negali konkrečiai pasakyti po kokio įvykio jam susiuvo žaizdÄ , bet pagal pateiktus jam dokumentus, jis gali pasakyti, kad E. buvo susiÅ«ta žaizda 2018 m. gruodžio 22 d. tik vienÄ kartÄ . IÅ¡ medicininio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. N. ligos istorija pradėta pildyti (duomenys neskelbtini), apie 01.12 val., o ligos istorija pradedama pildyti iÅ¡kart, kai (duomenys neskelbtini) brigada pristato asmenį.

Nuo 01.15 val. iki 01.17 val. buvo pildomas savijautos lapas. E. N., kol jis pildė dokumentus, galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ jo kabineto arba parÅ«kyti, arba į tualetÄ , bet, ar jis buvo išėjęs, jis nežino, nes nepamena (b. l. 56, 82-83). 2018 m. gruodžio 22 d. E. N. pareiÅ¡kime Vilniaus miesto 5 – ojo PK virÅ¡ininkui nurodyta, kad jis (duomenys neskelbtini), apie 01.30 val., buvo (duomenys neskelbtini), kur jį užpuolė nepažįstamas pilietis, kuris jam praskėlė antakį, grasino, jog jo draugė policijos (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). 2018 m. gruodžio 22 d., apie 00.33 val., Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje nurodyta, kad medikus iÅ¡kvietė praeivis, adresu (duomenys neskelbtini), dėl sumuÅ¡to E. N., gyvenančio (duomenys neskelbtini).

Kortelėje nurodyta, kad iÅ¡ paciento žodžių, jis buvo užpultas ir sumuÅ¡tas (duomenys neskelbtini) nepažįstamais vyrais. Skauda galvÄ , nosį, akis. Vartoja alkoholį. Be sÄ monės nebuvo. Kairės akies srityje stebima hematoma, nosies srityje nubrozdinimas, patinimas, skausmingumas. Preliminari diagnozė – akies voko ir periokulinės srities sumuÅ¡imas (b. l. 77-81). 2018 m. gruodžio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. N. padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose su muÅ¡tine žaizda kairiame antakyje, odos nubrozdinimai keliuose, kietu buku daiktu (daiktais).

Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) prieÅ¡ 5-8 paras iki apžiÅ«ros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti apie įrankio formÄ , dydį, neužsifiksavo. Odos nubrozdinimai keliuose galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ pavirÅ¡ių. Ä®prastinėmis sÄ lygomis patiriant sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 59-60). 2018 m. gruodžio 22 d.

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimu E. N. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 26). 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus VPK Vilniaus miesto 5 – ojo PK nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu (b. l. 73). 2019 m. gegužės 31 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieÅ¡kiniu nustatyta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo S. S. priteisti PSDF biudžetui padarytÄ 130,14 Eur žalÄ , kuriÄ patyrė dėl nukentėjusiojo E. N. gydymo (b. l. 70-71).

Mokėjimo kvitas patvirtina, kad kaltinamasis S. S. atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo E. N. gydymo (b. l. 180). 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto 5 – ojo PK nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2018 m. gruodžio 21 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), skyriaus patalpose,, t. y. vieÅ¡oje vietoje, E. N. kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidžiančiai kibo prie žmonių, mojuodamas rankomis, elgėsi iÅ¡Å¡aukiančiai, konfliktavo su medicinos personalu ir tuo pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Už tai jam buvo paskirta 140 Eur bauda (b. l. 155). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).

Kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, jo kaltę taip pat įrodo nuoseklÅ«s nukentėjusiojo E. N. ir liudytojų L. D., A. A., M. B., G. L., R. K. parodymai, Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelė, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad S. S. vieÅ¡ojoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: jis (duomenys neskelbtini), apie 01.20 val., prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Å¡io skyriaus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos darbuotojos akivaizdoje, kuri iÅ¡kvietė ligoninės apsaugos darbuotojÄ S. A., žodinio konflikto metu, dėl menkavertės dingsties, sudavė 1 smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam E. N. į kairę akį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl S. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro iÅ¡vadÄ , jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ . Kaltinamasis S. S. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieÅ¡taravo, su prokurorės siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi sutiko, tačiau praÅ¡o jos dydį sumažinti iki minimalios, nes jo veiksmus iÅ¡provokavo nukentėjusiojo įžeidinėjimai žmonos atžvilgiu ir agresyvus elgesys (b. l. 182-183).

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo pažeista vieÅ¡oji tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. S. prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamojo asmenybę – S. S. naÅ¡lys, teistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų areÅ¡to bausme) (b. l. 108-114), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 115-116, 171-172), gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis A. darbininku (b. l. 93-94, 95-96), Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atlyginęs (b. l. 180), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ nėra.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokurorės pasiÅ«lytÄ bausmės rūšį – baudÄ . Prokurorės siÅ«lomas bausmės dydis – 60 MGL, Å¡iuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jÄ nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors kaltinamasis praÅ¡o skirtinos baudos dydį sumažinti iki minimalios, tačiau kaltinamasis nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, iÅ¡ byloje pateiktų darbo sutarčių matyti, jog jis dirba, o teismo skiriama bauda nėra iÅ¡skirtinai didelė, be to, jau yra teistas už smurtinį nusikaltimÄ , kas itin neigiamai jį charakterizuoja.

S. S. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gali bÅ«ti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2 500 Eur iki 100 000 Eur) dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam skiriama bauda net septyniolika kartų mažesnė už galimÄ skirti baudos vidurkį, todėl teismas neturi pagrindo kaltinamajam dar labiau jos mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, S. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 181). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R su (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu, esantis byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti šioje byloje (b. l. 66). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. S. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudÄ . Ä®pareigoti S. S. sumokėti paskirtÄ baudÄ per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis:

„bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas). IÅ¡aiÅ¡kinti S. S., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. S. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R su (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje. Išaiškinti S. S., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

2. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naujÄ bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Giedrė Telksnienė