2020-11-04 Nr. AB-20787-3-61-3-03069-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3127-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03069-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), Kauno tardymo izoliatoriaus ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), – 1 200 Eur, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), – 4 000 Eur.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad dar kalėdamas Kybartų pataisos namuose jis kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierių dėl to, kad jam nebuvo suteikiamas veganinis maitinimas. Lygių galimybių kontrolierius jam atsakė 2017 m. kovo 31 d. sprendimu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu patvirtino Veganų valgiaraštį, pagal kurį jam yra tiekiamas maitinimas, tačiau atvykstant ir išvykstant tranzitu į/iš įvairių įkalinimo įstaigų, jose nebuvo užtikrinamas veganų maitinimas, o sausi daviniai taip pat nesudaryti pagal veganų meniu. Atvykus etapu į įkalinimo įstaigą nėra automatiškai skiriamas veganiškas maitinimas, nors tai, kad jis veganas yra įrašyta asmens byloje. Pareigūnai nurodė rašyti prašymą dėl tokio maitinimo skyrimo ir tik tuomet jis bus skirtas. Pareiškėjo teigimu, rašytinis prašymas būtų išnagrinėtas tik per 20 darbo dienų. Kadangi jis į įkalinimo įstaigas buvo konvojuojamas tik kelioms dienoms, jo prašymas nebūtų laiku išnagrinėtas ir tenkintas. Kadangi pareiškėjas negavo veganiško maisto, jam teko kęsti alkį.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atsakovo teigimu, šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinei atsakomybei kilti sąlygos – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad vegetariškas ar veganiškas maitinimas skiriamas vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1/01-350 patvirtintu Maitinimo skyrimo nuteistiesiems ir nuteistiesiems vegetarams tvarkos aprašu (toliau – Šiaulių TI aprašas), kurio 3 punkte įtvirtinta, kad suimtąjį ar nuteistąjį paskyrus į kamerą, pareigūnas, apklausęs įkalintą asmenį ir išsiaiškinęs, kad šis asmuo vegetaras arba gavęs rašytinį prašymą, jis bus maitinamas pagal nurodytą valgiaraštį, užregistruojamas ir įteikiamas įstaigos direktoriui, o jo nesant – jį pavaduojančiam asmeniui arba įgaliotam asmeniui. Direktoriui priėmus sprendimą dėl nurodyto maitinimo skyrimo, prašymas perduodamas Įskaitos skyriui (po reorganizacijos vadinamas Saugumo valdymo skyriumi), kurio atsakingas darbuotojas prašymą įsega į asmens bylą, o asmens kortelėje pažymi, kad šis asmuo vegetaras (arba veganas) (Šiaulių TI aprašo 5 p.). Minėtas darbuotojas 3 kartus per dieną informuoja asmenį, atsakingą už suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą. Pateiktas rašytinis prašymas yra išnagrinėjamas tą pačią dieną (Šiaulių TI aprašo 6 p.). Vadovaujantis Šiaulių TI aprašo 7 punktu, jei asmuo jau anksčiau buvo atvykęs į Šiaulių TI ir įstaigai buvo pateikęs prašymą dėl vegetariško ar veganiško maitinimo, tai vėl atvykęs jis pakartotinai tokio prašymo teikti nebeturi. Šiaulių TI darbuotojai vadovaujasi asmens bylos įrašu apie vegetarišką ar veganišką maitinimą. Jokių rašytinių prašymų skirti veganišką maitinimą pareiškėjas nebuvo pateikęs.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas pažymėjo, kad maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Kalėjimų departamento 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (tolia – ir Taisyklės), kurių 6 punkte nustatyta, kad valgiaraščius suimtiesiems ir nuteistiesiems tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, kurio 1.13 papunkčiu - valgiaraštis veganams. Kauno TI maitinimo organizavimas vykdomas vadovaujantis minėtais teisės aktais ir Maitinimo teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno TI direktoriaus 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1-192 (toliau – Kauno TI aprašas), su kuriuo yra supažindinami įstaigoje laikomi asmenys. Pareiškėjui pateikus prašymą Kauno TI aprašo nustatyta tvarka (Aprašo 6 p.), jis galėjo gauti veganinį maitinimą. Pareiškėjas nenurodė ir neginčijo aplinkybės, jog prašymo dėl veganinio maitinimo suteikimo Kauno TI neteikė, o taip pat nurodė, jog buvo informuotas apie tai, jog tokį prašymą jis turi pateikti, tačiau aplinkybių, kodėl to nepadarė – nepaaiškino.

9. Atsakovo manymu, pareiškėjas siekia neteisėtai gauti neturtinės žalos kompensaciją. Skundą teismui jis pateikė tik po metų nuo jo neva patirtos neturtinės žalos, o šis delsimas patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas nepatyrė realios neturtinės žalos ir siekia pasipelnyti valstybės sąskaita. Duomenų apie pareiškėjo pablogėjusią fizinę ar psichinę sveikatą laikymo Kauno TI metu nėra, šių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu skundėsi kompetentingoms institucijoms dėl blogos savijautos ar nesuteikto maitinimo.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

11. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K jis buvo maitinamas pagal veganišką valgiaraštį, tačiau etapavimo metu Lukiškių TI-K negaudavo veganiško sauso davinio. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, neturtinei žalai bei kaltiems atsakovo veiksmams pagrįsti, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas dėl veganinio sauso davinio ar maitinimo su skundais ar prašymais į įstaigos administraciją nesikreipė. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų pareiškėjas teismui taip pat nepateikė. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo argumentus dėl neskirto veganinio sauso davinio Lukiškių TI-K teismas atmetė kaip neįrodytus.

12. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Kauno TI turėjo suteikti jam veganinį maitinimą, tačiau to nepadarė, teismas pažymėjo, jog Kauno TI atsiliepime patvirtino, kad su Kauno TI aprašu yra supažindinami įstaigoje laikomi asmenys. Pareiškėjui maitinimas buvo teikiamas vadovaujantis minėtu teisės aktu. Taigi, pateikęs prašymą Kauno TI aprašo 6 punkte nustatyta tvarka pareiškėjas galėjo gauti veganinį maitinimą. Pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo informuotas apie tai, jog tokį prašymą jis turi pateikti, tačiau prašymo dėl veganinio maitinimo suteikimo Kauno TI neteikė, todėl Kauno TI pareigūnai neturėjo pagrindo skirti pareiškėjui veganinį maitinimą. Nenustatęs Kauno TI neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

13. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam atvykus į Šiaulių TI nėra automatiškai skiriamas veganiškas maitinimas, o pareigūnai nurodė rašyti prašymą dėl tokio maitinimo skyrimo ir tik tuomet jis bus skirtas. Šiaulių TI atsiliepime nurodė, kad rašytiniai prašymai dėl maitinimo yra išnagrinėjami tą pačią dieną, o vadovaujantis Šiaulių TI aprašo 7 punktu, jei asmuo jau anksčiau buvo atvykęs į Šiaulių TI ir įstaigai buvo pateikęs prašymą dėl vegetariško ar veganiško maitinimo, tai vėl atvykęs jis pakartotinai tokio prašymo teikti neturi. Šiaulių TI darbuotojai vadovaujasi asmens bylos įrašu apie vegetarišką ar veganišką maitinimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI pateikė 2019 m. vasario 18 d. skundą dėl maisto davinio užtikrinimo, kuriame teigė, kad negavo salotų. Šiaulių TI 2019 m. kovo 19 d. raštu Nr. 17/01-489 informavo pareiškėją, kokiais teisės aktais vadovaujasi užtikrindamas nuteistųjų maitinimą. Taip pat paaiškino, kad 2019 m. vasario 17 d. maistas pietums buvo patiektas pagal patvirtintus valgiaraščius, t. y. agurkų sriuba, žirnių šustinė, šviežių kopūstų salotos, duona, kompotas. Pagal budinčios pamainos specialisto 2019 m. kovo 7 d. paaiškinimą Nr. 60/09-8839 maisto užteko visiems antrame režiminio korpuso aukšte laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems), jokių pretenzijų dėl galimai neišduoto tam tikros rūšies maisto ar jo kiekio, pareiškėjas nepareiškė. Šie duomenys patvirtino, kad pareiškėjas su rašytiniu prašymu dėl veganiško maitinimo nesikreipė. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjas nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir nesikreipė su rašytiniu prašymu dėl veganiško maitinimo skyrimo, darytina išvada, kad Šiaulių TI negali būti už tai atsakingas.

14. Nenustatęs, kad Vilniaus PN, Kauno TI ir Šiaulių TI pareigūnai, skirdami pareiškėjui maitinimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atsakovo atstovų veiksmus pripažinti neteisėtais.

III. 15. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į pateiktus teisinius argumentus bei į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. išaiškinimą.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių motyvų ar argumentų, kodėl, jo nuomone, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas vienu sakiniu pareiškė, jog nesutinka su teismo sprendimu, nes, jo nuomone, teismas neįvertino visų bylai aktualių teisės aktų, todėl siekia, kad jo skundas būtų patenkintas. Atsakovo manymu, iš apeliacinio skundo neaišku, kokius konkrečius teismo motyvus ginčija pareiškėjas, kokiomis aplinkybėmis jis grindžia teismo sprendimo neteisėtumą. Kauno TI nuomone, vien nurodymas, kad pareiškėjas nėra patenkintas teismo sprendimu nėra ir negali būti laikomas tinkamu apeliacinio skundo argumentu. Atsakovo vertinimu, apeliacinis skundas turėtų būti tikslinamas.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovas nesutinka su apeliaciniu skundu ir nurodo, kad tiek pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma, tiek bylos šalių reikalavimai vadovautis vienais ar kitais teisės aktais ar teismų praktika, vertinami kaip nevaržantys teismo diskrecijos teisės priimti sprendimą savo nuožiūra, pagal savo vidinius įsitikinimus. Šiuo atveju teismas nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl pareiškėjo skundą pagrįstai atmetė. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino šalių argumentus bei pateiktus įrodymus, vadovavosi netinkamais teisės aktais bei teismų praktika.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais. Jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią žalą, nepateikia jokių tai pagrindžiančių faktinių aplinkybių bei kitaip neįrodė skunde nurodytos sumos dydžio.

23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų ar faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos pareiškėjui nesuteikiant veganinio maitinimo būnant Lukiškių TI-K, Kauno TI ir Šiaulių TI, nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. balandžio, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

28. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančios teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, juos pakankamai detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija šių motyvų nekartoja.

29. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde minimame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime buvo sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl minėtoje byloje pateikti Konstitucinio Teismo išaiškinimai šiai bylai nėra reikšmingi.

30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė