2017-04-19 Nr. AB-8733-3-64-3-00391-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1075-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00391-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėja nurodė, kad Šiaulių TI periodiškai buvo kalinama nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. perpildytose kamerose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis plotas, negu nustatyta teisės aktuose, taip pat neatitinkančiose higienos normų reikalavimų. Kamerų plotą dar užėmė tualetas be durų, spintelė, stalas, visų kameroje laikytų žmonių asmeniniai daiktai. Pareiškėjos teigimu, tokiose perpildytose patalpose būnant 24 valandas per parą, kalinimo sąlygos tapo nepakenčiamos, nes nebuvo galimybės pajudėti ar pavaikščioti. Pareiškėjai kamerose trūko oro, svaigdavo galva, negalėjo normaliai miegoti, tapo irzli ir nervinga, neteko svorio.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius padavė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėja laisvės atėmimo įstaigoje buvo laikoma periodiškai nuo 2008 m. rugpjūčio 13 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė taikyti pareiškėjos reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senatį ir tuo pagrindu skundą atmesti. Taip pat pažymėjo, kad Šiaulių TI kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos atidarius langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Šiaulių TI kamerose sanitariniai mazgai yra įrengti, jie nuo bendros kamerų erdvės atskirti mūrine sienele, o jų praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Paaiškino, kad atvykę į Šiaulių TI asmenys iš karto yra supažindinami su savo teisėmis, pareigomis, draudimais ir laikymo tvarka.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja Šiaulių TI periodiškai laikyta nuo 2008 m. rugpjūčio 13 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. Įvertinęs, kad pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2016 m. vasario 15 d., tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jos nurodomų pažeidimų metu ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jos teisių pažeidimą, teismas konstatavo, kad pareiškėja visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jai galimai daromus pažeidimus. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėja praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Teismas atkreipė dėmesį, kad valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius prašė taikyti ieškinio senatį. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Todėl teismas taikė ieškinio senatį ir pareiškėjos skundą tuo pagrindu atmetė.

III. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pareiškėja nurodo, kad Šiaulių TI buvo laikoma per mažo ploto sąlygomis. Pažymi, kad kamerų plotą dar užėmė ir tualetas, baldai, kalinamų asmenų asmeniniai daiktai. Teigia, kad perpildytose kamerose buvo laikoma visą parą, o tai buvo nepakenčiama – trūkdavo oro, svaigdavo galva, negalėdavo tinkamai išsimiegoti, patyrė stresą, smarkiai nukrito svoris. Pareiškėjos tvirtinimu, tualetas kamerose buvo be durų. Pareiškėja nurodo, kad Šiaulių TI pareigūnai į jos žodinius skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nereaguodavo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius padavė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiaulių TI teigimu, pareiškėja nepagrįstai ilgai, manydama, kad jos teisės pažeistos, negynė savo teisių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė išsamiai ištyręs ir įvertinęs nustatytas aplinkybes. Pažymi, kad Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjai būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ji buvo laikoma netinkamomis kalinimo sąlygomis.

Pažymėtina, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).

Pareiškėja siekia, kad jai būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už laikymą netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. balandžio 29 d. Šiaulių TI byloje pateikti duomenys (b. l. 12) patvirtina, kad pareiškėja tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikoma jos nurodytu laikotarpiu. Pažymėtina, kad pareiškėja skundą teismui pateikė tik 2016 m. vasario 15 d. (b. l. 4), t. y. pasibaigus 3 metų ieškinio senaties terminui, numatytam Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatį Šiaulių TI prašė taikyti.

Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių ji praleido ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytus jai galimai padarytus teisės pažeidimus, t. y. tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimą, yra akivaizdu, kad pareiškėja viso kalinimo Šiaulių TI metu žinojo arba turėjo žinoti, jog jai galbūt neužtikrinamos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą išvadai, jog pareiškėja, siekdama apginti savo teises, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių buvimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjos reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėja padavė skundą ieškinio senaties terminui pasibaigus ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, pagrįstai taikė ieškinio senatį, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir dėl to atmetė pareiškėjos skundą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė