c0f27dbb-a5a4-4c34-bb8f-e35498514091 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-147-238/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67932-2017-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.5.3 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Å iugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Linai KopÅ¡talytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R.

M. ir A. M. gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ L. K. gynėjui advokatui Valdui Grendeliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. M. ir A. M. gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo: A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant V.

M. atsakomybei pagal laidavimÄ vienų metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 6 (Å¡eÅ¡ių) MGL dydžio (300 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis įpareigotas sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant V.

M. atsakomybei pagal laidavimÄ vienų metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 6 (Å¡eÅ¡ių) MGL dydžio (300 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis įpareigotas sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinio ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (iki reorganizacijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) civilinis ieÅ¡kinys dėl 6 591,40 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt vieno euro 40 ct) priteisimo iÅ¡ A.

M., R. M., L. K. atmestas. Å iuo nuosprendžiu L. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant J. K. atsakomybei pagal laidavimÄ vienų metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, L. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 7 (septynių) MGL dydžio (350 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis įpareigotas sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. K. atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu A. M., R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant juos V. M. atsakomybei pagal laidavimÄ vienų metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta.

2. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu L. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant J. K. atsakomybei pagal laidavimÄ vienų metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

3. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ A. M., R. M., buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe su L. K., jam (L. K.) 2017 m. gruodžio 11 d. apie 18.30 val. suradus dvi sumedžiotas saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas ir taip jas įgijus, jas kartu su R. M. ir A. M. laikė R. M. ir A. M. namuose Å¡aldymo įrenginyje (duomenys neskelbtini), A. M. ir L. K. nutarus parduoti vienÄ lūšį, L. K. suradus pirkėjÄ , R. M. 2018 m. sausio 3 d. apie 18 val. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno lūšį į L. K. nurodytÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) 43-iajį kilometrÄ , kur L. K. pardavė jÄ už 250 Eur asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį ir Å¡ia veika jie padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei bei Å¡iÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais.

4. Kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje A. M., R. M., L. K. veikų apimtis iÅ¡dėstyta taip: A. M., R. M. ir L. K., veikdami bendrininkų grupe, L. K. suradus dvi sumedžiotas saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas ir taip jas įgijus, jas visi kartu laikė R. M. ir A. M. namuose, Å¡aldymo įrenginyje; A. M. ir L. K. nutarus parduoti vienÄ lūšį, L. K. suradus pirkėjÄ , R. M. automobiliu gabeno lūšį į L. K. nurodytÄ vietÄ , kur L. K. pardavė jÄ už 250 Eur asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Tokia veika A. M., R. M., L. K. padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei bei Å¡iÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais.

5. Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) A. M. ir R. M. gynėjas advokatas Stasys Zabita praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – A. M. ir R. M. dėl kaltinimo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, iÅ¡teisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes netinkamai buvo aiÅ¡kinamas ir taikomas baudžiamasis įstatymas - BK 272 straipsnio 3 dalis, taip pat padaryti esminiai BPK 20 straipsnio pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimui keliamais reikalavimais. 5.2.

Skunde pažymima, kad BK 272 straipsnis (Neteisėtas medžiojimas ar žvejojimas arba kitoks laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudojimas) yra priskirtas BK XXXVIII skyriui „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai“. BK 272 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra laukinių gyvÅ«nų apsauga ir racionalus jų iÅ¡teklių naudojimas, o dalykas - laukinė gyvÅ«nija. Pagal BK 272 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų arba tokia veika padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei, arba tokiÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais.

Nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 3 dalyje, objektyvioji pusė pasireiškia keliais alternatyviais veiksmais - saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių, gaminių iš jų neteisėtu naikinimu, žalojimu, gaudymu, ėmimu iš natūralios aplinkos ar kitokiu įgijimu, laikymu, perdirbimu, gabenimu, realizavimu ar kitokiu naudojimu. Tačiau baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kyla tik tada, kai prieš tai minėtos veikos:

1) padaro didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei; arba 2) jos daromos su dideliu saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų kiekiu; arba 3) tokios veikos daromos komerciniais tikslais, t. y. siekiant pasipelnyti iÅ¡ tokios veikos. Veiksmai, numatyti BK 272 straipsnio 3 dalyje, daromi su dideliu saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų kiekiu, nebuvo inkriminuoti. Todėl Å¡ia prasme, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs didelės žalos požymį dėl disponavimo dvejomis lÅ«Å¡imis, iÅ¡ esmės peržengė kaltinimo ribas. 5.3.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. ir A. M. inkriminuotas bendrininkavimas su L. K. dėl dviejų lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enų laikymo; A. M. - susitarimas (nutarimas) su L. K. parduoti vienÄ lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enÄ ; R. M. - gabenimas vienos lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enos į L. K. nurodytÄ vietÄ , kur L. K. Å¡iÄ lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enÄ pardavė. Teismas konstatavo, kad Å¡ia veika minėti asmenys padarė:

1) didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų - lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei;

2) kad ši veika buvo padaryta komerciniais tikslais. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir teismo nuosprendyje neatskleidė, kokia konkrečiai ir kokiais kaltinamųjų veiksmais saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklė buvo pažeista, kad šiai apsaugos būklei buvo padaryta didelė žala. Didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų - lūšių apsaugos būklei vien dviejų lūšių gaišenos įgijimu, o vėliau jų laikymu ir (ar) gabenimu niekaip negalėjo būti padaryta. 5.4.

Lietuvoje lÅ«Å¡is saugoma naudojant specialias jos apsaugos priemones, t. y. ribojant miÅ¡ko kirtimÄ , draudžiant medžioklę, brakonieriavimÄ , ypač kilpininkavimÄ ir pan. Vadinasi, pagal teisinį reglamentavimÄ , žala, taip pat ir didelė, lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei gali bÅ«ti padaryta tik jas sunaikinus, sužalojus, sugavus ar kitaip neteisėtai paėmus iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, paprastai naudojant tam tokias priemones, kaip kilpas, spÄ stus ir kt. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo įgytos (rastos), laikomos ir gabenamos lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enos.

Tai reiškia kad šios rūšies saugomų gyvūnų apsaugos būklei žala, o tuo labiau didelė, buvo padaryta ne apeliantų veiksmais. Akivaizdu, kad objektyvioji nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 3 dalyje, pusė, nėra įrodyta ir dėl to R. M. ir A. M. pagal šį požymį nuteisti nepagrįstai. Nepagrįstai jiems inkriminuotas ir kitas šios veikos požymis - jos darymas komerciniais tikslais, nes ši veika buvo išprovokuota. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių netyrė ir dėl šio fakto teismo nuosprendyje nepasisakė.

Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje provokacija apibrėžta kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti. Pagal minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ kriminalinės žvalgybos subjektams draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. BPK 158 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad atliekant tyrimÄ , ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams neatskleidus savo tapatybės ar pagal BPK 159 straipsnį atliekant nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus (Å¡io straipsnio 3 dalis), draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

Nustačius provokacijos faktÄ , visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais. Kaltinamojo prisipažinimas, provokacijos fakto bei jo padarinių nepaneigia, prisipažinimas tokioje situacijoje nėra tinkamas įrodymas kaltinamojo kaltei pagrįsti (sprendimai Ramanauskas prieÅ¡ LietuvÄ , Teixeira de Castro prieÅ¡ PortugalijÄ , Khudobin prieÅ¡ RusijÄ , Pyrgiotakis prieÅ¡ GraikijÄ bylose). Skunde nurodoma, kad iÅ¡ Å¡ioje byloje apklausto liudytoju M. K. parodymų, kuris su R.

M. ir A. M. yra piktuoju, matyti, kad jis 2017 m. gruodžio 20 d. pas savo pažįstamÄ L. K. pamatęs, kaip jam pasirodė, nelegaliai sumedžiotų lÅ«Å¡ių fotonuotraukas, ir supratęs, kad Å¡is norėtų jas parduoti, žadėjo paklausinėti. Tačiau, kai L. K. iÅ¡vyko, apie ketinamas parduoti lÅ«Å¡is telefonu informavo iÅ¡ pradžių Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnįjį specialistÄ A. V., o kai Å¡io nesulaukė atvykstant, apie tai pranešė ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriui, kaip nustatyta, T.

B.. Anot liudytojo M. K., Å¡is pareigÅ«nas liepė jam palaikyti ryšį su lÅ«Å¡ių pardavėju, kad lÅ«Å¡ių pardavimÄ bÅ«tų galima užfiksuoti. Å io fakto neneigia ir liudytoju apklaustas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente dirbantis Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos virÅ¡ininku T. B.. IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų matyti, kad M. K. jis pažadėjo kreiptis į teisėsaugÄ , tuo pačiu praÅ¡ydamas toliau palaikyti ryšį su L. K.. Viename iÅ¡ liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 5 d. pateiktų garso įrašų (failas Call (duomenys neskelbtini).aac.), užfiksuotas pokalbio, vykusio liudytojo M.

K. iniciatyva tarp jo ir L. K., turinys (2018 m. sausio 8 d. apžiÅ«ros protokolas). Å io pokalbio metu, liudytojas M. K. užsimena L. K. apie Å¡io minėtus jam „naminius kačiukus“, ir sukÅ«ręs legendÄ apie tariamÄ draugelį, kuris „ant Å¡venčių grįžta iÅ¡ anglų“, o po „Naujųjų tikriausiai iÅ¡varo“ skatina (kursto) L. K. abi Å¡ias lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas parduoti, domisi spalva, dydžiu, kaina ir pan. Nors Å¡io pokalbio data (sÄ moningai ar ne) nėra nurodyta, tačiau iÅ¡ pokalbio turinio galima spręsti, kad pokalbis vyko prieÅ¡ Å¡ventes, t. y. prieÅ¡ Å v.

Kalėdas ir (ar) Naujuosius Metus. Tuo tarpu sankcionuotus nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo veiksmus, taip pat ir liudytojui M. K., buvo leista atlikti tik nuo 2018 m. sausio 3 d. 5.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. M. ir A. M. kaltės klausimÄ , liudytojo M. K. pateiktu įraÅ¡u rėmėsi, nors jo atsiradimo aplinkybių (pavyzdžiui, dėl įraÅ¡yto pokalbio, kurį privatus asmuo atliko oficialaus tyrimo naudai, datos, valstybės institucijų vaidmens, M. K. daromo poveikio atlikti kaltinamiesiems inkriminuotus veiksmus ar pan.) netyrė, Å¡io įraÅ¡o patikimumo, taip pat ir provokacijos aspektu, nevertino, nesigilino, ar M.

K. veiksmai po jo „konsultavimo“, praÅ¡ant palaikyti ryšį vien dėl to, kad bÅ«tų galima užfiksuoti lÅ«Å¡ių pardavimÄ , t. y. nusikaltimÄ (nors iki tol, galimai buvo pažeistos tik Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamos nuostatos), neperaugo į procesinį veiksmÄ , kuriam reikalinga sankcija. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad Å¡ioje byloje valstybės institucija, atstovaujama kompetentingo valstybės pareigÅ«no (T. B.), vietoje pareigos užkardyti neteisėtÄ veikÄ (pavyzdžiui, imtis priemonių dėl galimai atitinkamų taisyklių pažeidimo, jas pažeidus) asmenį patraukti atsakomybėn pagal ANK), savavaliÅ¡kai pasitelkė privatų asmenį - liudytojÄ M.

K. įrodymams baudžiamajame procese rinkti. Kadangi duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės. 5.6. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enos pardavimo faktas, taip pat neįvyko. NežiÅ«rint to, kad L. K. veiksmai buvo kontroliuojami pareigÅ«nų, o jis ir toliau buvo skatinamas (kurstomas) parduoti slaptiesiems dalyviams lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas, R. M., pagal L. K. praÅ¡ymÄ , atvežus vienÄ lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enÄ Ä¯ jo nurodytÄ vietÄ , maiÅ¡Ä su Å¡iuo negyvu gyvÅ«nu, R.

M. atidarius automobilio bagažinę, iÅ¡siėmė patys slaptieji dalyviai ir persidėjo į automobilį, kuriuo buvo atvykę. Kad pinigai už Å¡iÄ lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enÄ nebuvo sumokėti, pripažino ir Å¡ioje operacijoje dalyvavęs pareigÅ«nas D. A.. 5.7. Skunde pažymima ir tai, kad ne L. K., ne A. M. ir ne R. M. ieÅ¡kojo pirkėjų, o tariami pirkėjai, per L. K., aktyviai siekė, kad Å¡ias gaiÅ¡enas tariamai galėtų nupirkti. Å iame kontekste gana subjektyviai teismas įvertino ir A. M. pokalbio su L.

K. turinį, kuris iÅ¡ esmės buvo tik konsultacinio pobÅ«džio. Pažymima, kad pagal BPK 20 straipsnį įrodymais pripažįstami duomenys, gauti įrodinėjimo subjektų veiklÄ reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais bÅ«dais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme neuždraustu būdu. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės. Įrodymais nepripažįstami duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybių pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, taip pat duomenys, kuriuos gaunant buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-699/2015).

Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad baudžiamoji teisė neatlieka savo paskirties, kai baudžiamoji atsakomybė taikoma už veikas, kurios padaromos pačios valstybės iniciatyva. Valstybė turi pareigÄ imtis visų priemonių, kad nusikalstamos veikos nebÅ«tų daromos, ir jokiu atveju pati nekurstyti (neprovokuoti) tokių veikų darymo. Už valstybės sukurstytÄ veikÄ negali bÅ«ti baudžiama ir todėl, kad tokia veika dėl valstybės kontroliavimo bei jos indėlio jÄ darant negali bÅ«ti laikoma tiek pavojinga, jog pateisintų baudžiamųjų sankcijų taikymÄ .

Tokia veika BK 11 ir 12 straipsnių prasme negali bÅ«ti laikoma nusikalstama. Kaip jau minėta, nustačius provokacijos faktÄ , visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, priėmęs R. M. ir A. M. atžvilgiu nuosprendį, kuriuo pripažino, kad jie padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 272 straipsnio 3 dalyje, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimÄ be užstato, o bylÄ prieÅ¡ R.

M. ir A. M. nutraukė, esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas, o R. M. ir A. M. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. M. ir A. M. gynėjas advokatas Stasys Zabita prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ L. K. gynėjas advokatas Valdas Grendelis palaikė advokato Stasio Zabitos apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti, taip pat prašė nuosprendį panaikinti ir L. K. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Prokuroras Mindaugas Å ukys prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

7. Gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinis skundas tenkinamas.

8. AukÅ¡tesnysis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 3 punktas). Å i iÅ¡vada daroma dėl Å¡ių aplinkybių.

9. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sÄ lygas teisėtomis priemonėmis ginti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kitas ne mažiau svarbus baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisių bei laisvių apsaugÄ , iÅ¡vengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo, neteisingos bausmės.

10. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos suponuoja įstatymų leidėjÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ baudžiamosiomis ar kitokiomis priemonėmis, kuris leistų efektyviai įgyvendinti asmens ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ . BK nustatytų veikų uždraudimas reiÅ¡kia tai, kad įstatymų leidėjas numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už tokias neteisėtas veikas, kurios savo prigimtimi yra keliančios didesnį pavojų. Viena iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, numatytų BK 2 straipsnyje, – asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jei jo padaryta veika atitinka tokio įstatymo (BK) numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

11. Taigi, BK 2 straipsnio 4 dalis nustato taisyklę, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Nusikalstamos veikos sudėties požymiai taip pat yra pakankami, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kiekviena pavojinga veika gali turėti daug įvairių požymių, kurių formalizuoti įstatyme neįmanoma. Ä®statymų leidėjas turi iÅ¡skirti tik pagrindinius, esminius požymius, pagal kuriuos pavojinga veika pripažįstama nusikalstama ir jÄ galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų arba teisės pažeidimų. Nusikalstamos veikos sudėtis - teisinė sÄ voka, kuri nurodo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius.

Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia ne tik atskirti nusikalstamÄ veikÄ nuo nenusikalstamos, nustatyti, kokios rÅ«Å¡ies nusikalstama veika padaryta, bet ir atriboti vienÄ nuo kitos nusikalstamas veikas, turinčias panaÅ¡ius požymius. Baudžiamosios teisės doktrina įvardija objektyviuosius (objektÄ ir objektyviÄ jÄ pusę) bei subjektyviuosius (subjektÄ ir subjektyviÄ jÄ pusę) nusikalstamos veikos sudėties elementus. KiekvienÄ iÅ¡ paminėtų elementų apibÅ«dina tam tikri požymiai, pavyzdžiui, objektyviÄ jÄ pusę - veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių, veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das, įrankiai, priemonės ir kitos aplinkybės, subjektÄ - amžius ir pakaltinamumas bei pan.

Būtina pažymėti, kad visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai turi būti tiesiogiai arba netiesiogiai įtvirtinti įstatyme. Visų nusikalstamos veikos sudėties požymių apibūdinimui panaudojamos tiek BK Specialiosios, tiek Bendrosios dalies normos.

12. Taigi, baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamajame įstatyme numatytos aplinkybės, todėl teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimÄ , privalo įvertinti, ar asmuo padarė tokiÄ veikÄ , kuri, kaip nusikalstama veika, uždrausta Baudžiamajame kodekse. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir, remiantis įstatymo reikalavimais, įvertintų įrodymų visuma.

13. Å iame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintų abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Kolegija pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

14. IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad A. M., R. M. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe su L. K., jam (L. K.) 2017 m. gruodžio 11 d. apie 18.30 val. suradus dvi sumedžiotas saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas ir taip jas įgijus, jas kartu su R. M. ir A. M. laikė R. M. ir A. M. namuose Å¡aldymo įrenginyje (duomenys neskelbtini), A. M. ir L. K. nutarus parduoti vienÄ lūšį, L. K. suradus pirkėjÄ , R. M. 2018 m. sausio 3 d. apie 18 val. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno lūšį į L. K. nurodytÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) 43-iajį kilometrÄ , kur L. K. pardavė jÄ už 250 Eur asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį ir Å¡ia veika kaltinamieji padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei bei Å¡iÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais. Taip pagal kaltinamÄ jį aktÄ A. M., R. M., L. K. kaltinti pagal BK 272 straipsnio 3 dalį (kitoks laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudojimas, o tokia veika padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei ir tokiÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais).

15. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu A. M., R. M., L. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį. Teismo nuosprendžiu nustatyta kad jie atliko kaltinime minimus nusikalstamus veiksmus. Jie išdėstyti taip: A. M., R. M., L. K., veikdami bendrininkų grupe, jam (L. K.) 2017 m. gruodžio 11 d. apie 18.30 val. suradus dvi sumedžiotas saugomų rūšių laukinių gyvūnų – lūšių gaišenas ir taip jas įgijus, jas kartu su R.

M. ir A. M. laikė R. M. ir A. M. namuose Å¡aldymo įrenginyje (duomenys neskelbtini), A. M. ir L. K. nutarus parduoti vienÄ lūšį, L. K. suradus pirkėjÄ , R. M. 2018 m. sausio 3 d. apie 18 val. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno lūšį į L. K. nurodytÄ vietÄ (duomenys neskelbtini)43-iajį kilometrÄ , kur L. K. pardavė jÄ už 250 Eur asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį ir Å¡ia veika kaltinamieji padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų – lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei bei Å¡iÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais.

Taip teismas konstatavo, kad A. M. ir R. M., kurie nuosprendžiu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, veikė bendrininkų grupėje su L. K.. Taip pat teismas konstatavo, kad jie visi trys bendrais veiksmais padarė pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kaltinime minimus veiksmus (kitoks laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudojimas, o tokia veika padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei ir tokiÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais).

16. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad spręsdamas kaltės, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, teismas padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, o dėl to ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

17. Kaip minėta, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis apibrėžiama BK specialiosios dalies straipsnio (jo dalies) dispozicijoje. Atsižvelgiant į tai, motyvuotos teismo iÅ¡vados dėl byloje įrodytomis pripažintų aplinkybių bÅ«tinos tam, kad asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas bÅ«tų iÅ¡spręstas teisingai.

18. Kaltė yra pagrindinis subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis. Baudžiamosios teisės teorijoje kaltė apibrėžiama kaip asmens, padariusio pavojingÄ veikÄ , vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Esant materialioms nusikalstamų veikų sudėtims, kaltės formos iÅ¡reiÅ¡kia asmens psichinį santykį ne tik su pačia padaryta pavojinga veika, bet ir su įstatyme numatytais padariniais. Pati kaltė, kaip subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, dar turi du vadinamuosius momentus. Asmens psichinis santykis su pačia pavojinga veika bei priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių formavimusi vadinamas kaltės intelektualiuoju momentu, o psichinis santykis su padariniais – kaltės valiniu momentu.

19. Nagrinėjant kiekvienÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ bÅ«tina nustatyti ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai apibÅ«dina pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Vienas iÅ¡ Å¡ių požymių yra priežastinis pavojingos veikos ir baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių ryÅ¡ys. Tuo tarpu kaltė yra subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, apibÅ«dinantis asmens, padariusio pavojingÄ veikÄ , vidinį (psichinį) santykį su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais. Viena iÅ¡ kaltės sudedamųjų dalių ir yra asmens psichinis santykis su priežastinio ryÅ¡io tarp pavojingos veikos ir jos padarinių vystymusi. Psichinis ryÅ¡ys su Å¡io priežastinio ryÅ¡io vystymusi ir su pačia pavojinga veika kaip tik ir sudaro kaltės intelektualinį momentÄ .

20. Kolegijos nuomone, kaltinimas ir teismo išvada dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 272 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nepagrįsta.

21. Daroma išvada, kad A. M., R. M., L. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį, apylinkės teismas privalėjo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

22. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiÅ¡kėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylÄ ir priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

23. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta duomenų, kurie neabejotinai leistų pagrįsti kaltinimÄ ir teigti, kad A. M., R. M. ir L. K. veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 272 straipsnio 3 dalyje, požymiai. Å i iÅ¡vada daroma dėl Å¡ių aplinkybių. Vertinant, ar buvo padaryta kaltinime nurodyta nusikalstama veika yra svarbÅ«s Å¡ie aspektai. Vienas iÅ¡ gamtos objektų yra laukinė gyvÅ«nija - natÅ«ralios gamtinės aplinkos dalis, turinti didelę reikÅ¡mę normaliam įvairių ekologinių sistemų funkcionavimui ir iÅ¡likimui.

Laukinė gyvūnija yra savita visuomenės, visos žmonijos gamtinio paveldo estetinė, mokslinė, kultūrinė, rekreacinė, ekonominė vertybė, turinti visuotinę, tarpvalstybinę reikšmę. Anksčiau minėtu nusikaltimu (BK 272 straipsnio 3 dalis) daroma žala laukinės gyvūnijos apsaugos interesams. Taigi tiesioginis šio nusikaltimo objektas - laukinių gyvūnų apsauga ir racionalus jų išteklių naudojimas. BK 272 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku bendriausia prasme pripažįstami laukinės gyvūnijos ištekliai - gyvi ir negyvi laukiniai gyvūnai, jų dalys, taip pat kiaušiniai ir paukščių lizdai.

Å io nusikaltimo dalyku pripažįstami laukiniai žvėrys, paukščiai ar vandens gyvÅ«nai, esantys natÅ«ralioje gamtinėje aplinkoje. Minėto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia aktyvais veiksmais - neteisėtu medžiojimu, žvejojimų kitokiu neteisėtu laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudojimu ar jų naikinimu. Komentuojamo nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę apibÅ«dina ir kitoks neteisėtas laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudojimas ar naikinimas. Kitoks laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudojimas gali pasireikÅ¡ti įvairiais kitais nei medžiojimas ar žvejojimas veiksmais, inter alia paimant laukinius gyvÅ«nus iÅ¡ jų buveinių (pavyzdžiui, renkant laukinių paukščių kiauÅ¡inius, paimant laukinius gyvÅ«nus iÅ¡ jų buveinių specialiai zoologinėms kolekcijoms ir pan.).

Pagal Laukinės gyvÅ«nijos įstatymÄ , laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudojimu laikoma ir prekyba tokiais gyvÅ«nais. Prekyba laukiniais gyvÅ«nais – laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar produktų iÅ¡ laukinių gyvÅ«nų pirkimas, pardavimas, keitimasis jais, įvežimas į Lietuvos RespublikÄ , iÅ¡vežimas iÅ¡ jos ar gabenimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritorijÄ . Be to, prekyba laukiniais gyvÅ«nais laikomi bet kokie mainai ar keitimasis laukiniais gyvÅ«nais, jų dalimis ar produktais iÅ¡ laukinių gyvÅ«nų, taip pat jų laikymas nelaisvėje ir eksponavimas siekiant gauti pajamų.

Laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naikinimas gali bÅ«ti padaromas ir veikimu, ir neveikimu. Veikimas - mechaninis, fizinis, cheminis ar kitoks poveikis gyvÅ«nijos iÅ¡tekliams, dėl kurio nelieka atitinkamų gyvÅ«nijos iÅ¡teklių. Neveikimu laukinės gyvÅ«nijos naikinimas padaromas tada, kai kaltininkas nesilaiko elementariausių saugumo taisyklių, dėl ko naikinami laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡tekliai, arba nesiima reikiamų priemonių Å¡iems iÅ¡tekliams iÅ¡saugoti, nors yra įpareigotas tai daryti. Nusikalstamos gali bÅ«ti labai įvairios veikos (veikimas ar neveikimas), pavyzdžiui, laukinės gyvÅ«nijos nuodijimas, paukščių kiauÅ¡inių naikinimas, laukinių žvėrių ar paukščių nešėrimas, turint pareigÄ tai daryti, vandens telkinių užterÅ¡imas ir pan.

24. BK 272 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta itin kvalifikuota neteisėto medžiojimo arba kitokio laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudojimo sudėtis. Pagal Å¡iÄ dalį, nusikaltimo dalykas yra saugomų rÅ«Å¡ių laukiniai gyvÅ«nai, jų dalys, gaminiai iÅ¡ jų. Saugomų rÅ«Å¡ių laukiniais gyvÅ«nais laikomi į Lietuvos Respublikos saugomų gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių ir (arba) Europos Bendrijų svarbių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡us įraÅ¡ytos gyvÅ«nų rÅ«Å¡ys ir rÅ«Å¡ys, saugomos pagal tarptautinius susitarimus. Pavyzdžiui, saugomų rÅ«Å¡ių laukiniais gyvÅ«nais pripažįstamos laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ys, įraÅ¡ytos į Lietuvos RaudonÄ jÄ knygÄ .

25. Nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 3 dalyje, objektyviÄ jÄ pusę apibÅ«dina alternatyvios veikos - minėtų laukinių gyvÅ«nų, jų dalių, gaminių iÅ¡ jų neteisėtas naikinimas, žalojimas, paėmimas iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, gaudymas, ar kitoks įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas, realizavimas ar kitoks naudojimas didelio kiekio saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų, kai tokia veika padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei, arba tokia veikla padaryta komerciniais tikslais.

26. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kyla tik tada, kai minėtos veikos padaro didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei arba jos daromos su dideliu saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų kiekiu, arba tokios veikos daromos komerciniais tikslais, t. y. siekiant pasipelnyti iÅ¡ tokios veikos. IÅ¡ to seka, kad pagal BK 272 straipsnį baudžiamoji atsakomybė numatyta už neteisėtÄ medžiojimÄ ar žvejojimÄ arba kitokį laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudojimÄ .

27. Pagal BK 272 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai naikino, paėmė, žalojo, paėmė iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų arba tokia veika padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų apsaugos bÅ«klei, arba tokiÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais.

28. Taigi, BK 272 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstamos veikos sudėtis objektyviai pasireiÅ¡kia alternatyviomis veikomis – saugomų laukinių gyvÅ«nų, jų dalių, gaminių iÅ¡ jų neteisėtu naikinimu, žalojimu, gaudymu, ėmimu iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos ar kitokiu įgijimu, laikymu, perdirbimu, gabenimu, realizavimu ar kitokiu naudojimu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kyla tik tada, kai minėtos veikos padaro didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų apsaugos bÅ«klei arba jos daromos su dideliu saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų kiekiu, arba tokios veikos daromos komerciniais tikslais, t. y. siekiant pasipelnyti iÅ¡ tokios veikos.

29. Pagal BK 272 straipsnio 3 dalies dispozicijÄ , kuri numato atsakomybę už neteisėtÄ medžiojimÄ ar žvejojimÄ arba kitokį laukinės gyvÅ«nijos iÅ¡teklių naudojimÄ , Å¡ioje byloje kolegija įvertino tai, ar A. M., R. M., L. K. veiksmai, sudaro nusikaltimo sudėtį: ar jie neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų, ar tokia veika padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų apsaugos bÅ«klei, ar tokiÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais.

30. Kaip minėta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kyla tik tada, kai šiame įstatyme numatytos ir minėtos veikos:

1) padaro didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei; arba 2) jos daromos su dideliu saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų kiekiu; arba 3) tokios veikos daromos komerciniais tikslais, t. y. siekiant pasipelnyti iÅ¡ tokios veikos.

31. Kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nurodyta, kad kaltinime minimi kaltinamųjų veiksmai buvo bendri, jie veikė bendrininkų grupėje ir :

1) padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei ir 2) padaryti komerciniais tikslais.

32. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs didelės žalos požymį ir komercinius tikslus, bendrininkavimÄ , nurodė Å¡iuos argumentus: pripažintina, kad lÅ«Å¡is yra saugomų rÅ«Å¡ių laukinis gyvÅ«nas, jos populiacija Lietuvoje - 100 vienetų lÅ«Å¡ių, todėl pripažintina, kad veiksmais, kai disponuojama dvejomis lÅ«Å¡imis (2 procentai jos populiacijos), laikytina didele žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei. Vienas iÅ¡ veikÄ kvalifikuojančių požymių yra komercinis tikslas, todėl atsižvelgus į tai, kad kaltinamieji nusprendė vienÄ iÅ¡ lÅ«Å¡ių parduoti už 250 Eur ir dėjo pastangas Å¡iuos veiksmus realizuoti, pripažintina, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė komerciniu tikslu.

Nustatyta, kad kaltinamieji atliko Å¡iuos veiksmus: L. K. radęs dvi lÅ«Å¡is miÅ¡ke jas įgijo, gabeno iki R. M. sodybos (duomenys neskelbtini), kur Å¡aldymo dėžėje laikė, o 2018 m. sausio 3 d. R. M. jas atgabeno automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“ į sutartÄ pardavimo vietÄ . R. M. nurodė, kad apie tai, kad jo Å¡aldymo dėžėje yra laikomos lÅ«Å¡ys jis sužinojo tik pardavimo dienÄ . Kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡iÄ aplinkybę jis žinojo nuo lÅ«Å¡ių padėjimo momento nėra, todėl pripažintina, kad įrodyta, kad jis lÅ«Å¡is savo žinioje laikė nuo 2018 m. sausio 3 d.

R. M., sužinojęs apie tai, kad jo Å¡aldymo dėžėje yra lÅ«Å¡ys, pritarė jų laikymui, realizavo susitarimo dalį atveždamas lūšį parduoti į sutartÄ vietÄ , todėl dalyvavo bendrame susitarime dėl lÅ«Å¡ių saugojimo ir pardavimo. A. M. nurodo, kad jis neturėjo tikslo pardavinėti lÅ«Å¡ių, jos buvo L. K., tačiau tokių A. M. parodymų nepatvirtina kitų įrodymų analizė ir jų vertinimas visete. IÅ¡ pokalbio tarp A. M. ir L. K. pardavimo dienÄ , t. y. 2018 m. sausio 3 d. matyti, kad L.

K. dėl lÅ«Å¡ių pardavimo kainos, kiekio, kuriÄ lūšį parduoti tariasi kartu su A. M., A. M. Å¡io pokalbio metu yra iniciatyvus, turintis įtakos sprendimui, pokalbio dalyvis. Å is jų pokalbis patvirtina, kad tiek L. K., tiek A. M. turėjo tikslÄ laikyti lÅ«Å¡is savo žinioje, jas panaudoti savo nuožiÅ«ra, vienÄ iÅ¡ jų – parduoti už 250 Eur, todėl pripažintina įrodytu, kad A. M. dalyvavo bendrame susitarime dėl lÅ«Å¡ies laikymo ir pardavimo. Visų Å¡ių įrodymų ir teisinių argumentų kontekste spręstina, kad L.

K. radus ir įgijus lūšį, A. M., R. M. ir L. K. laikė jÄ savo žinioje, o 2018 m. sausio 3 d. realizavo bendrÄ sumanymÄ Å¡iÄ lūšį parduoti, todėl pripažintina, kad nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę jie realizavo bendrais veiksmais, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 272 straipsnio 3 dalį kaip bendravykdytojų padaryta nusikalstama veika ir nė vieno iÅ¡ kaltinamųjų nėra teisinio pagrindo iÅ¡teisinti kaip nepadariusio nusikalstamos veikos. Nusikaltimas padaromas tyčia, kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) .

IÅ¡ kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie suprato ir pažino, kad yra įgyta lÅ«Å¡is, jÄ laikė ir norėjo jÄ realizuoti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

33. Kolegija daro prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju įvertinus visetÄ byloje surinktų duomenų, negalima konstatuoti, kad kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei ir padaryta komerciniais tikslais, o visų trijų asmenų veiksmai buvo kaip bendrininkų ir bendravykdytojų.

34. Å iuo nagrinėjamu atveju byloje negalima laikyti, kad buvo padaryta didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų - lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei vien dviejų lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enos įgijimu, o vėliau jų laikymu ir (ar) gabenimu. Ta aplinkybė, kad buvo sutarta parduoti vienÄ lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enÄ , tai toks vienkartinis veiksmas negali bÅ«ti laikomas atliktas komerciniais tikslais. Komercija (kaip sÄ voka) yra prekių ir paslaugų mainai, ypač plataus masto. Tai apima teisines, ekonomines, politines, socialines, kultÅ«rines ir technologines sistemas, veikiančias Å¡alyje ar vykdant tarptautinę prekybÄ (Versta iÅ¡ anglų kalbos - Commerce is the exchange of goods and services, especially on a large scale.

It includes legal, economic, political, social, cultural and technological systems that operate in a country or in international trade. Wikipedia). Komercija yra ekonominė veikla, kuria siekiama pelno, prekių ir paslaugų pardavimas, prekyba. SÄ voka komercija ir komerciniai tikslai yra platesnė nei vienkartinis kokios nors prekės realizavimas. Å ioje byloje nenustatyta, kad A. M., R. M., L. K. veikė komerciniais tikslais.

35. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog didelė žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų - lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei vien dviejų lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enos įgijimu, o vėliau jų laikymu ir (ar) gabenimu niekaip negalėjo bÅ«ti padaryta. Lietuvoje lÅ«Å¡is saugoma naudojant specialias jos apsaugos priemones, t. y. ribojant miÅ¡ko kirtimÄ , draudžiant medžioklę, brakonieriavimÄ , ypač kilpininkavimÄ ir pan. Vadinasi, pagal teisinį reglamentavimÄ , žala, taip pat ir didelė, lÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei gali bÅ«ti padaryta tik jas sunaikinus, sužalojus, sugavus ar kitaip neteisėtai paėmus iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, paprastai naudojant tam tokias priemones, kaip kilpas, spÄ stus ir kt.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo įgytos (rastos), laikomos ir gabenamos lūšių gaišenos, kas reiškia, kad šios rūšies saugomų gyvūnų apsaugos būklei žala, o tuo labiau didelė, buvo padaryta ne A. M., R. M. veiksmais. Objektyvioji nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 3 dalyje, pusė nėra įrodyta ir dėl to R. M. ir A. M. pagal šį požymį nuteisti nepagrįstai, nepagrįstai jiems inkriminuotas ir kitas šios veikos požymis - jos darymas komerciniais tikslais.

36. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad negalima sutikti su teismo padaryta iÅ¡vada dėl A. M., R. M., L. K. bendrininkavimo padarant nusikaltimÄ , numatytÄ BK 272 straipsnio 3 dalyje. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų ir įrodymų, kad buvo bendras susitarimas vykdyti nusikalstamÄ veikÄ ir bendrai realizuoti visÄ nusikaltimo sudėtį.

37. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Dėl to, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kuriÄ kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma.

Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

38. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Pripažįstant asmenį bendrininku, bÅ«tina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikÅ¡mingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sÄ lygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos bÅ«tų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iÅ¡ esmės pasunkėtų.

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad dvi lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enas įgijo tik L. K.. Laikymas, kaip alternatyvi BK 272 straipsnio 3 dalyje nurodyta veika, inkriminuotas L. K., R. M., A. M., gabenimas – R. M.. Byloje nenustatyta, dėl kokios konkrečios bendros veikos R. M., A. M. su L. K. susitarė. Neįrodyta, kad A. M., R. M. (byloje yra duomenų, kad R. M. L. K. buvo papraÅ¡ytas Å¡aldiklyje palaikyti mėsÄ ) veikė bendrai ir suvokė nusikalstamos veikos dalykÄ ir jos tikslus, todėl nepagrįstai komerciniai tikslai inkriminuoti dėl lÅ«Å¡ių gaiÅ¡enų įgijimo, laikymo bei gabenimo visiems bendrininkams.

Apylinkės teismui konstatavus, kad vienÄ lÅ«Å¡ies gaiÅ¡enÄ realizavo L. K., todėl R. ir A. M. bendros tyčios kryptingumas realizuoti nusikalstamos veikos, nurodytos BK 272 straipsnio 3 dalyje, dalykÄ , taip pat nėra teisingas. Konstatuotina, kad bendrininkų susitarimo turinys, tiek pasiryžimas veikti kartu, tiek kiekvieno bendrininko sÄ moningi ir kryptingi tyčiniai veiksmai, realizuojant bendrÄ sumanymÄ , aiÅ¡kiai, nuosekliai ir konkrečiai byloje nenustatyti. Taip neįrodyta, kad buvo bendras susitarimas vykdyti nusikalstamÄ veikÄ ir bendrai realizuoti visÄ nusikaltimo sudėtį.

Inkriminuojant didelės žalos padarymÄ saugomų gyvÅ«nų rÅ«Å¡ių apsaugos bÅ«klei, pažymėtina, kad turi bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp bendrininkų padarytos veikos ir kilusių padarinių. Kalbant apie didelės žalos padarymÄ saugomų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų apsaugos bÅ«klei, Å¡ioje byloje nagrinėjamu atveju, negalima remtis LR Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miÅ¡kų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės elektroniniu paÅ¡tu pateikta informacija (t. 1, b. l. 80).

Tačiau teismas, konstatuodamas didelės žalos padarymo faktÄ , Å¡ia informacija rėmėsi. Tai darė nepagrįstai, nes minėtoje informacijoje nurodyti duomenys apie lÅ«Å¡ių populiacijÄ Lietuvoje, kad lÅ«Å¡ies patelė kas du metai atveda 2-3 jauniklius, kurių tik pusė užauga bei dalis gyvÅ«nų kasmet mirÅ¡ta natÅ«raliai, dėl ligų, eismo ar kitų įvykių. Minėtoje informacijoje nurodyta, kad vertinant padarytos žalos Lietuvos lÅ«Å¡ių populiacijai dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad lÅ«Å¡ių populiacijoje kiekviena patelė užtikrina tam tikrame Å¡alies regione lÅ«Å¡ių egzistavimÄ , todėl kiekvieno individo, ypač jaunos, reproduktyvios patelės žūtis yra didelė žala Lietuvos lÅ«Å¡ių populiacijai (t. 1, b. l. 80).

40. Nagrinėjamoje byloje A. M., R. M., L. K. nebuvo kaltinami medžioję ar kitaip prisidėję prie lÅ«Å¡ių žūties. L. K. buvo kaltinamas suradęs ir paėmęs jų gaiÅ¡enas, kartu su kitais asmenimis (A. M., R. M.) jas laikęs ir gabenęs. Todėl negalima konstatuoti, kad visi minėti asmenys atsakingi už lÅ«Å¡ių žūtį ir tuo padarę didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei. Gyvo gyvÅ«no (lÅ«Å¡ies) žūtis, jos medžiojimas, naikinimas, žalojimas ar kitoks gyvybės atėmimas nėra tolygus negyvo gyvÅ«no (lÅ«Å¡ies) naudojimui, kuomet vertinamas padarytos žalos dydis saugomų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų apsaugos bÅ«klei.

Taigi, neteisinga yra apylinkės teismo iÅ¡vada apie didelės žalos saugomų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų apsaugos bÅ«klei įvertinimÄ (teismas argumentavo tuo, kad, lÅ«Å¡is yra saugomų rÅ«Å¡ių laukinis gyvÅ«nas, jos populiacija Lietuvoje - 100 vienetų lÅ«Å¡ių, todėl disponavimas dvejomis lÅ«Å¡imis (2 procentai jos populiacijos), laikytina didele žala saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ies apsaugos bÅ«klei). Taip priežastinis ryÅ¡ys, kaip bÅ«tinas materialiosios nusikaltimo sudėties, nurodytos BK 272 straipsnio 3 dalyje, požymis, apylinkės teismo nustatytas ne tarp bendros bendrininkų veikos ir kilusių padarinių, o tarp lÅ«Å¡ių žūties (sumedžiojimo, kitokio naikinimo) fakto ir kilusių padarinių.

Taigi, negalima laikyti, kad Rimui ir A. M. inkriminuotu saugomos rūšies laukinių gyvūnų – lūšių gaišenų laikymu, R. M. inkriminuotu lūšies gabenimu, buvo padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklei.

41. Kadangi pagal BK 272 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai naikino, paėmė, žalojo, paėmė iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų arba tokia veika padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų apsaugos bÅ«klei, arba tokiÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais, o nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir nesurinkta duomenų, kad A.

M., R. M., L. K. neteisėtai naikino, paėmė, žalojo, paėmė iÅ¡ natÅ«ralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo, laikė, perdirbo, gabeno, realizavo ar kitaip naudojo didelį kiekį saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų, jų dalių ar gaminių iÅ¡ jų arba tokia veika padarė didelę žalÄ saugomų rÅ«Å¡ių laukinių gyvÅ«nų apsaugos bÅ«klei, arba tokiÄ veikÄ padarė komerciniais tikslais, todėl A. M., R. M., L. K. dėl kaltinimo pagal LR BK 272 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

42. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo provokuojama padaryti nusikaltimÄ . Juo labiau, kad jis ir nebuvo padarytas. Taip pat nenustatyta, kad bÅ«tų pažeistos BPK 158, 159, 160 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios procesinių prievartos priemonių taikymÄ . Byloje nustatyta, kad procesinių prievartos priemonių taikymas patvirtintas teismo nutartimis. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl provokacijos.

43. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių Å¡io Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

44. Å iuo atveju nustatyta, kad L. K. nuosprendžio neskundė apeliacine tvarka, jo atžvilgiu apeliacinių skundÄ negauta, tačiau nustatyti pažeidimai turėjo įtakos jo teisinei padėčiai, todėl vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu, nepaisant to, kad apeliacinis skundas nepaduotas, nuosprendis naikinamas ir jo atžvilgiu.

45. Nesant R. M., A. M., L. K. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 3 punkto pagrindu. 46. Byloje priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuomet nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, n u s p r e n d ž i a : Gynėjo advokato Stasio Zabitos apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį, kuriuo: A. M. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato vienų metų terminui, perduodant jį V.

M. atsakomybei, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 6 (Å¡eÅ¡ių) MGL dydžio (300 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis įpareigotas sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. M. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 272 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato vienų metų terminui, perduodant jį V.

M. atsakomybei, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 (Å¡eÅ¡ių) MGL dydžio (300 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis įpareigotas sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. L. K. padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 272 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato vienų metų terminui, perduodant jį J.

K. atsakomybei, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, L. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 7 (septynių) MGL dydžio (350 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuriÄ jis įpareigotas sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį: A. M., R. M., L. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį, iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinio ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (iki reorganizacijos – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas) civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtÄ . Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Aurelijus Rauckis Danguolė Å iugždinytė