c0f1a8ff-e469-478b-b09f-795c7cb68c3e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1-2615-1035/2016             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46508-2016-5             Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3             (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 14 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam I.

S. (I. S.), jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,nukentėjusiajai L. S.,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė :

I. S. 2016 m. spalio 1 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,30 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu sudavė ranka savo motinai L. S. į veidÄ , taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais I. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamasis I. S. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad spalio 1 dienÄ , apie 20.30 val., namuose Kovo 11-osios gatvėje pakėlė rankÄ .

Buvo po gimtadienio, todėl blaivus nebuvo. Viskas buvo gerai, kol neužėjo dėdė. Dėdė vaikščiojo su batais, pasakė, kad ne lauke jis yra. Pastūmė truputį, jis vos ant kojų stovėjo, kadangi girtas buvo, paslydo ir nukrito. Motina pagalvojo, kad pas juos konfliktas ir tada prasidėjo konfliktas su motina. Viskas atsitiko virtuvėje. Buvo žodinis konfliktas, ji necenzūriniais žodžiais ant jo puolė, ji užstojo brolį, nes galvojo, kad tarp jų konfliktas. Jis atgal jai ir trenkė su ranka.

Sudavė per veidÄ . Bet ne iÅ¡ kumščio. Mano, kad taip neturėjo atsitikti. Pirmas ir paskutinis kartas. Blogai vertina, gailisi. Problemų su alkoholiu neturi. Atsiprašė mamos, ji sakė, kad atleido. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.Nukentėjusioji L. S. 2016 m. spalio 1 d. pareiÅ¡kime nurodė, kad 2016 m. spalio 1 d., apie 20.30 val., atėjo girtas sÅ«nus, pradėjo bartis ir muÅ¡ti jos brolį.

Ji užstojo brolį, o sÅ«nus trenkė jai deÅ¡ine ranka į žandÄ (b. l. 5).Nukentėjusioji L. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sÅ«nus I. S. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Maždaug prieÅ¡ savaitę ji grįžo iÅ¡ Vokietijos ir apsistojo tame pačiame bute, kur gyvena jos sÅ«nus. Ä® svečius 2016 m. spalio 1 d. vakare atėjo jos brolis J. K.. Ji su J. sėdėjo virtuvėje, valgė vakarienę. Apie 20.30 val., į virtuvę atlėkė I. ir sviedė lėkÅ¡tę J.

į galvÄ . Ji užstojo savo brolį, o tuo metu I. kumščiu trenkė jai tris kartus į veido sritį, pataikė į kairįjį smilkinį. Ji patyrė fizinį skausmÄ . Ji iÅ¡kvietė policijÄ (b. l. 12). Teismo posėdyje nukentėjusioji patikslino, kad sÅ«nus į veidÄ jai trenkė iÅ¡ tikrųjų vienÄ kartÄ . BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2016 m. spalio 1 d. 20.28 val. registruotas įvykis – pranešėjos sÅ«nus I. S. muÅ¡a pranešėjÄ ir brolį (b. l. 4).2016 m. spalio 1 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9).Policijos pareigÅ«no 2016 m. spalio 1 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. spalio 1 d. gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sÅ«nus I.

S. muÅ¡a pranešėjÄ ir brolį. Atvykus į įvykio vietÄ , nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 20.30 val., atėjęs pranešėjos sÅ«nus, kuris buvo neblaivus, pradėjo konfliktuoti, trenkė pranešėjai į žandÄ (b. l. 16-17).Alkotesterio kvito duomenimis, kaltinamajam I. S. 2016 m. spalio 1 d. 21.27 val. nustatytas 1,30 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 37). Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir parodė, kad jis, bÅ«damas neblaivus, konflikto su motina metu deÅ¡ine ranka trenkė jai vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ .

Å iuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios (kaltinamojo motinos) ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisme patikslinti parodymai, kad jos sÅ«nus I. S. konflikto metu trenkė jai vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , kai ji užstojo brolį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ . Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai: BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, apžiÅ«ros protokolas, tarnybinis praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, alkotesterio kvitas.Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad I.

S., apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,30 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu deÅ¡ine ranka vienÄ kartÄ sudavė motinai L. S. į veidÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktÄ sÄ vokÄ , laikytina kaltinamojo Å¡eimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.             BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygomis:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

2) savo noriu atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo;

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.             Kaltinamasis I. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai, savo veiksmus vertino kritiÅ¡kai, pripažino, kad suklydo, gailėjosi, pažadėjo, kad tai pirmas ir paskutinis kartas, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju ir jam atleido.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. I. S. anksčiau neteistas, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, iÅ¡siskyręs, iÅ¡laiko mažametį vaikÄ . Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, Å¡is baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos I. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobÅ«džio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas I.

S. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.             BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pagal BK 722 straipsnį teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kadangi I. S. padarė smurtinę nusikalstamÄ veikÄ Å¡eimos nariui, jam skirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė.Ikiteisminio tyrimo metu I. S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 33), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ kurios matyti, kad I. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios iÅ¡laidas sudaro 34,74 Eur advokato užmokestis.

Tarnybos nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo I. S. valstybės naudai priteistinos 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, susidariusios dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Teismas pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.             Šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas praÅ¡ymas atmestinas, nes pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant tokį praÅ¡ymÄ , byloje turi bÅ«ti duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-693/2016). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie I. S. turtinę padėtį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, nepateikė teismui duomenų apie I. S., kurio byloje yra bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Pagal minėtÄ teismų praktikÄ , tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimÄ dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

I. S. (I. S.), padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja L. S., ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 722 straipsniu, paskirti I. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.I.

S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ I. S. atmesti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti I. S., kad:1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.2.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Teisėjas                                                                                                                                  Valerij LauÅ¡