N-261-1321-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N261-1321/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05562-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimo S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad S. G. 2010 m. spalio 22 d., 10 val. 42 min., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Perkėlos gatvėje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą S. G. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Teismas nustatė, kad S. G. patikros alkotesteriu metu buvo nustatytas 0,44 promilių girtumas, pakartotinis tikrinimas atliekamas nebuvo, o medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui nustatyti akte nurodyta, kad S. G. blaivus. Teismas pažymėjo, kad nors S. G. į medicinos įstaigą kreipėsi kiek daugiau nei po valandos, tačiau atsižvelgė į jo paaiškinimus, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, bei konstatavo, kad S. G. nustatytos tvarkos nepažeidė, laiku kreipėsi į minėtą įstaigą, kur nustatyta, kad jis yra blaivus.

II. Nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir Institucija) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad, priimdamas nutarimą, teismas vadovavosi tik medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, kuris buvo surašytas praėjus daugiau nei valandai nuo vairuotojo patikrinimo alkotesteriu. Teigė, kad teismas neskyrė reikiamos ekspertizės tam, kad būtų nustatyta, ar sustabdymo momentu S. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paaiškino, kad teisės aktai nenumato pakartotinio patikrinimo alkotesteriu. Pažymėjo, kad S. G. žinojo, jog negalima vartoti alkoholio prieš vairuojant, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti pasekmių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi (b. l. 26-28) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkino. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartyje pažymėjo, kad S. G. tam, jog įrodytų nepadaręs pažeidimo, per protingą laikotarpį (kiek daugiau nei vieną valandą) pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkto suteikiama teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir ten išsitirti neblaivumą. Teisėjų kolegija pripažino, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu.

Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai, savo ruožtu, reiškia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

Visa tai lemia, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio) (žr. pvz., bylos Nr. N62-3686/2008, N444-482/2009 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi (0,44 promilės užfiksuotos policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu metu, o 0,20 bei 0,13 promilių užfiksuota atlikus patikrinimą alkotesteriu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje), todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Neblaivumo patikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliktas daugiau nei po 1 valandos, tačiau byloje nebuvo vertinta ta aplinkybė, ar per tokį laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek skirtis. Be to, byloje nėra medicininės apžiūros metu paimtos biologinės terpės tyrimo rezultatų, todėl VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išduoto akto duomenys neleidžia neabejotinai teigti, jog administracinio teisės pažeidimo užfiksavimo metu alkoholio kiekis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens biologinėse terpėse neviršijo leistinos ribos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimu (b. l. 112-113) administracinio teisės pažeidimo bylą S. G. dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymo, nutraukė.

Teismas padarė išvadą, jog tiek policijos pareigūnai, užfiksuodami S. G. neblaivumo faktą, tiek medicinos įstaigos darbuotojai, atlikę S. G. neblaivumo tyrimą, padarė pažeidimų, o ekspertizės akte nėra įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad nėra užpildyta grafa, kurioje turi būti nurodytos pažeidimui išaiškinti naudotos techninės priemonės (pavadinimas, numeris, metrologinės patikros liudijimo Nr., prietaiso rodmenys, paklaida). Nors teismo posėdyje pažeidimą užfiksavęs, o vėliau ir protokolą surašęs policijos pareigūnas parodė, kad S. G. neblaivumas buvo užfiksuotas alkotesteriu Lion alcometer, kurio parodymų paklaida gali būti 5%, todėl pritaikius paklaidą S. G. neblaivumas buvo 4,1 promilės, tačiau šis protokolo trūkumas yra esminis, sudarantis prielaidas abejoti S. G. neblaivumu. Ekspertai, protokole nesant duomenų apie pažeidimui užfiksuoti naudotas technines priemones, neįvertino galimos alkotesterio paklaidos, o ekspertė R. S. pažymėjo, kad esant nedideliam alkotesterio rodmeniui, testą reikėtų pakartoti po 20 min., kas praktikoje yra daroma, taip pat prieš atliekant blaivumo testą, tikslinga įsitikinti, ar asmuo nieko nevalgė, negėrė bent 15-20 min. Policijos pareigūnas teismui parodė, kad tokių rekomendacijų nebuvo laikomasi. Be to, jis parodė, kad 2010 m. spalio mėnesį Kelių policijos biuro pareigūnai naudojo dviejų tipų alkotesterius, tačiau jis manė, kad jie naudojo Lion alkotesterį.

Atsižvelgdamas į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, teismas padarė išvadą, jog neginčijamų duomenų, kad S. G. 2010 m. spalio 22 d., vairavo automobilį AUDI 100 būdamas neblaivus, nesurinkta.

III. Institucija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 116-117), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą paskiriant administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė įvykio aplinkybes, neįvertino visų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų. Nurodo, kad S. G. žinojo, kad už veiką, už kurios padarymą pripažintas kaltu, gali būti baudžiamas pinigine bauda bei specialiosios teisės atėmimu, turėjo numatyti galimas ateityje kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių lengvabūdiškai tikėjosi išvengti. Būtina atsižvelgti ne tik į padaryto teisės pažeidimo sunkumą, pasekmes, bet ir į jo įvykdymo aplinkybes. Institucija siekia, kad įstatymo saugomos vertybės būtų apsaugotos tinkamai, o pažeidus minėtas elgesio taisykles, valstybė taikytų pažeidimui adekvačias poveikio priemones.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 123-124) S. G. prašo jo netenkinti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, atliko privalomuosius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties nurodymus – skyrė ekspertizę, kvietė liudyti sveikatos priežiūros įstaigos darbuotoją, tyrusią S. G. kraują, kvietė liudyti policijos pareigūną, surašiusį administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėjo visas įmanomas pastangas, šalindamas byloje esančius prieštaravimus. Nagrinėjant bylą, nė viename teismo posėdyje nedalyvavo institucijos atstovas, galėjęs teikti prašymus, užduoti klausimus. Įrodymus surinkęs, teismas juos vertino, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu objektyviais duomenimis dėl S. G. kaltės.

Atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumo prezumpciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės negali grįsti abejonėmis, kurios turi būti vertinamos tokio asmens naudai. Institucija teigianti, kad teismas nevisiškai ištyrė įvykio aplinkybes, neįvertino visų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, apeliaciniame skunde privalėjo pateikti priešingas motyvuotas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje kilo dėl įrodymų, t. y. pareigūnų alkotesteriu atlikto asmens blaivumo testo, ligoninėje atlikto asmens blaivumo patikrinimo akto bei ekspertizės akto vertinimo.

Pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla S. G. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje (2010 m. rugsėjo 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) reglamentuota atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Šiame straipsnyje numatyta, kad toks pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 1 dalį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz. 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarime konstatavo, kad neginčijamų duomenų, jog S. G. 2010 m. spalio 22 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nesurinkta. Teismas įvertino tai, kad tiek policijos pareigūnai, užfiksuodami S. G. neblaivumo faktą, tiek medicinos įstaigos darbuotojai, atlikę S. G. neblaivumo tyrimą, padarė pažeidimų (administracinio teisės pažeidimo protokole nėra užpildyta grafa, kurioje turi būti nurodytos pažeidimui išaiškinti naudotos techninės priemonės; ligoninėje asmens medicininė apžiūra atlikta paviršutiniškai, o asmens blaivumo patikrinimo aktas surašytas nepakankamai informatyviai). Esmine abejone teismas laikė tai, jog policijos pareigūnas, užfiksavęs pažeidimą, o vėliau ir surašęs protokolą, negalėjo tiksliai nurodyti kokiu alkotesteriu buvo užfiksuotas S. G. neblaivumas ir kokia tokio alkotesterio parodymų paklaida gali būti (pritaikius pareigūno minėtą 5 % paklaidą tikėtinas S. G. neblaivumo lygis galėjo būti ir 0,4 promilės). Be to, ekspertai, protokole nesant duomenų apie pažeidimui užfiksuoti naudotas technines priemones, neįvertino galimos alkotesterio paklaidos, o policijos pareigūnas teismui parodė, kad rekomendacijų, matuojant S. G. neblaivumą alkotesteriu, nebuvo laikomasi.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, remdamasis ATPK 257 straipsnyje numatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į juos ir jais grindė savo sprendimą, tinkamai motyvavo nutarimą ir priėmė teistą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgdamas į prieštaringus ir nenuoseklius S. G. kaltę pagrindžiančius įrodymus, teismas pagal savo vidinį įsitikinimą neturėjo pagrindo pripažinti S. G. kaltu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymu, todėl pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė. Kadangi, kaip minėta, byloje esančios abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai, byloje iškilusias abejones dėl S. G. kaltės ir jo atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino būtent šio asmens naudai. Todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu priimto sprendimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei minėtas teisės normas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimą S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas