c0f07b4b-89ec-4cfd-920b-abaf4d1c7713 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-527-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01870-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilavoto B&B“ iÅ¡kelta bankroto byla, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti atsakovei UAB „Šilavoto B&B“ bankroto bylÄ .

2. Nurodė, kad atsakovė ieÅ¡kovei pagal 2016 m. birželio 16 d. paslaugų teikimo sutartį (2018 m. sausio 18 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ JS Nr. 20180118, 2018 m. vasario 19 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ JS Nr. 20180219, 2018 m. balandžio 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ JS Nr. 20180403, 2018 m. gegužės 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ JS Nr. 20180503) skolinga 4 411 Eur bei 194,98 Eur delspinigių. Atsakovė į pretenzijas dėl skolos bei bankroto bylos iÅ¡kėlimo nereagavo ir įsiskolinimo neapmokėjo. Nurodė, kad atsakovės atstovas 2018 m. gegužės 13 d. el. laiÅ¡ke nurodė, kad neturi galimybių apmokėti įsiskolinimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė galimai yra nemoki; ji nevykdo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Šilavoto B&B“ bankroto bylÄ (Ä®BĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas).

4. Teismas, spręsdamas atsakovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , įvertino: Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 metus; 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenimis parengtÄ UAB „Šilavoto B&B“ preliminarų balansÄ (sudarytas 2018 m. spalio 22 d.); vieÅ¡ai prieinamus duomenis, kuriuose nurodyta, kad įmonės įsiskolinimas VMI sudarė 35 857,82 Eur, skola VSDFV biudžetui – 5 176,64 Eur; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kad atsakovės atžvilgiu yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai priteisti iÅ¡ atsakovės atitinkamo dydžio pinigines sumas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-14715-723/2018, Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10356-723/2018, Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. EL2-28358-950/2018, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-9338-892/2018, 2018 m. lapkričio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartis, civilinėje byloje Nr.2A-1521-590/2018, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2457-892/2018 ir kt.); antstolių informacinės sistemos duomenis, kad atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ atžvilgiu vykdoma 11 vykdomųjų bylų; viešųjų registrų duomenimis, kuriuose nurodyta, kad atsakovei priklauso tik 0,1500 ha žemės sklypas (Vilniaus mieste, Juliškių g.

46) ir kuriam taikomi areÅ¡tai, nustatyta hipoteka; duomenis, kad atsakovė kito nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių, kuriems leidžiama dalyvauti vieÅ¡ajame eisme irgi neturi; lėšų banko sÄ skaitoje ar kasoje neturi; 2018 m. gegužės 13 d. el. laiÅ¡ko turinį, kuriame atsakovės vadovas paaiÅ¡kina, kad negali sumokėti įsiskolinimo ieÅ¡kovei J. S.; atsakovės 2019 m. sausio 30 d. naujai pateiktus įrodymus.

5. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtintas bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas (įmonė negali ar negalės vykdyti įsipareigojimų). III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atsakovė UAB „Šilavoto B&B“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį ir atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Atsakovė turi pakankamai turto, iÅ¡ kurio gali vykdyti atsiskaitymus su įmonės kreditoriais.

Atsakovės mokumas vertinamas vadovaujantis finansinės atskaitomybės dokumentais. 2018 m. rugsėjo 30 d. balanse yra nurodoma, jog įmonė turi 250 091 Eur turto, o per vienerius metus kreditoriams mokėtinos sumos sudaro 108 188 Eur. Tuo atveju, jei visi mokėjimai bÅ«tų pradelsti, tai Å¡i suma nevirÅ¡ytų pusės į UAB „Šilavoto B&B“ balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. 6.2. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog atsakovės 2019 m. sausio 30 d. naujai pateikti įrodymai (daliniai mokėjimai tiekėjams ir darbuotojams, kuriuos už atsakovę atliko kiti asmenys) nėra pagrįstas pagrindas teigti, kad atsakovė geba vykdyti finansinius įsipareigojimus savo kreditoriams.

PrieÅ¡ingai, Å¡ios aplinkybės pagrindžia, kad bendrovė atsiskaitinėja su pirmos eilės kreditoriais, vykdo atsiskaitymus įstatymų numatyta tvarka. Aplinkybė, kad atsiskaitymai vykdomi trečiojo asmens, nėra pagrindas teigti, kad pati bendrovė negali vykdyti atsiskaitymų. Trečiasis asmuo UAB „LA NAYA“ yra skolinga atsakovei, todėl atsiskaitymÄ su kreditoriumi daro tiesiogiai pervesdama atsakovės kreditoriams. 6.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui iÅ¡augo iki 35 857,82 Eur.

Å ios teismo nustatytos aplinkybės paremtos iÅ¡imtinai spėjimu ir prielaida, kadangi teismas nevertino realios skolos, t. y. fakto, jog Å¡i skolos suma jau yra įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kuris buvo pateiktas teismui bankroto byloje. 6.4. Nurodo, kad ieÅ¡kovė J. S. kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Šilavoto B&B“ neiÅ¡naudojusi visų pažeistų teisių gynimo bÅ«dų, kurie nedavė jokio teigiamo efekto ir iÅ¡ esmės pažeidusi Ä®BÄ® 6 straipsnio 2 dalimi numatytas nuostatas.

7. IeÅ¡kovė J. S. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi argumentai: 7.1. Atsakovės teigimas, kad ji turi pakankamai turto, iÅ¡ kurio gali vykdyti atsiskaitymus su įmonės kreditoriais, nėra pagrįstas tinkamais įrodymais. Atsakovė ir toliau vadovaujasi vien jos pateiktu balansu, tačiau Å¡ioje byloje Lietuvos apeliacinės instancijos teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi jau nurodė, kad vertinant vien balansÄ , finansinė padėtis vertinta pernelyg formaliai. 7.2.

Atsakovė byloje nepateikė pagrįstų įrodymų apie į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto sudėtį, realiÄ jo vertę, įrodymų, ar toks turtas iÅ¡ tikrųjų egzistuoja. Be to, nepateikti ir hipotekÄ /turto įkeitimÄ patvirtinantys dokumentai, nepateikti ir iÅ¡samÅ«s kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡ai. Su atskiruoju skundu nepateikti jokie dokumentai apie realų įmonės turtÄ ir realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. 7.3. Pažymėjo, kad atsakovė su paaiÅ¡kinimais pateikė 2018 m. rugsėjo 3 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , patvirtinančiÄ , jog atsargos buvo perleistos kitam susijusiam asmeniui UAB „LA NAYA“, vietoje to, kad bÅ«tų panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. 7.4.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įsiskolinimas VSDFV biudžetui iÅ¡augo iki 5 176,64 Eur, o valstybės biudžetui iki 35 857,82 Eur, ir Å¡ios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Be to, įsiskolinimas VSDFV biudžetui ir toliau auga ir Å¡iuo metu jau siekia 6 396,55 Eur. 7.5. Atsakovės argumentas, kad įsiskolinimai valstybės biudžetui buvo įtraukti pakartotinai, nepagrįstas, nes įmonės balansas sudarytas 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, taigi po Å¡ios datos iÅ¡augę įsiskolinimai negalėjo bÅ«ti įtraukti į balanso duomenis. 7.6.

Skunde teigiama, kad UAB „LA NAYA“ sumokėjo atsakovės kreditoriams dalinius mokėjimus, nes yra skolinga atsakovei, tačiau atsakovės 2019 m. sausio 30 d. naujai pateikti įrodymai nėra pakankami, siekiant patvirtinti jos mokumÄ . Atlikti nežymÅ«s mokėjimai kitiems asmenims, be to nėra pagrįsta kokį įsiskolinimÄ ir kokiu pagrindu UAB „LA NAYA“ turi atsakovei ir kokios galimybės jį atgauti, ir ar pakaktų Å¡io įsiskolinimo visiems kreditorių įsipareigojimas apmokėti. 7.7.

Atsakovė nėra apmokėjusi bent dalies skolos ieÅ¡kovei, o tai tik parodo, kad atsakovė negali vykdyti savo įsipareigojimų. 7.8. Atsakovės skundas iÅ¡ esmės nėra grindžiamas jokiais naujais esminiais argumentais. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė vilkina bylos nagrinėjimÄ , siekiant pasiruoÅ¡ti galimam bankrotui. Nurodo, kad buvo pakeisti atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ akcininkas ir direktorius, t. y. vietoje M. E. nuo 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės vieninteliu akcininku tapo Å . N., o vietoje M.

E. bendrovės direktoriumi tapo Ž. D.. IeÅ¡kovės teigimu, tokia akcininkų ir direktorių rotacija atlikta ruoÅ¡iantis galimai atsakovės bankroto procedÅ«rai bei siekiant iÅ¡vengti sÄ sajų su kita įsteigta bendrove UAB „LA NAYA“. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Šilavoto B&B“ iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bankroto byla įmonei iÅ¡keliama, jei yra bent viena iÅ¡ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lyga, t. y. esant bendrovės nemokumui.

11. Pagal Ä®BÄ® normas, bankrotas yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ ir paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Ä®statymas nustato griežtas bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas bei įpareigoja teismÄ nuodugniai iÅ¡tirti įmonės, kuriai siekiama iÅ¡kelti bankroto bylÄ , finansinę padėtį. Ä®statymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumÄ remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu.

Kaip ne kartÄ teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, įmonės nemokumo procese siekiama dviejų prieÅ¡ingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti.

Todėl bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiÅ¡kia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014).

12. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®statymų leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vertinamas pagal iÅ¡orinį (įsipareigojimų nevykdymas) ir vidinį (neigiamas įmonės aktyvų ir pasyvų santykis) nemokumo požymius.

Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismÄ iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumÄ kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iÅ¡kelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iÅ¡kėlimo materialieji teisiniai pagrindai, bÅ«tina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktÄ ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobÅ«dį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1701-330/2018).

13. Ä®monės (ne)mokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto verte (o ne įraÅ¡yta turto verte), taigi į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti, turi bÅ«ti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

Taigi tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

14. Pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12, 178 straipsniai, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018).

15. Sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo klausimÄ , yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklÄ bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės bÅ«senos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokiÄ Ä¯monę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai iÅ¡samÅ«s, o iÅ¡samesnių į bylÄ nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Šilavoto B&B“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ bei atsiskaityti su kreditoriais.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtintas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (įmonė negali ar negalės vykdyti įsipareigojimų), nes tai patvirtino atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai, turimi ir didėjantys įsipareigojimai kreditoriams, atsakovės nenaudai priimti įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, jos atžvilgiu vykdomos antstolių vykdomosios bylos, areštuotas vienintelis turtas, aplinkybė, kad nedisponuoja lėšomis ir kt.

17. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad jos turimo turto vertė 250 091 Eur, o per vienerius metus kreditoriams mokėtinos sumos sudaro 108 188 Eur, t. y. nevirÅ¡ija pusės į UAB „Šilavoto B&B“ balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (2018 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenys). AtsiskaitymÄ su atsakovės kreditoriais vykdo trečiasis asmuo UAB „LA NAYA“, kuri yra skolinga atsakovei, todėl savo skolÄ atsakovei grÄ Å¾ina sumokėdama jos kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės skolos valstybės biudžetui iÅ¡augo iki 35 857,82 Eur, nes nevertino fakto, kad Å¡i skola buvo įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kuris buvo pateiktas teismui bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės pateiktais argumentais.

18. Atsakovė vadovaujasi 2018 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, teikdama, kad jos skolos nevirÅ¡ija pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tačiau Å¡is teiginys nėra pagrįstas, nes pagal kartu su minėtu balansu pateiktÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , atsakovės kreditorių reikalavimai sudaro 189 339,42 Eur sumÄ . Å i aplinkybė buvo konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-190-407/2019, ir kurios atsakovė nepaneigė nei pirmosios instancijos teismui 2019 m. sausio 30 d. teiktuose paaiÅ¡kinimuose, nei atskirajame skunde.

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovę pateikti teismui visus Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus, taip pat kitus bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymui reikalingus duomenis, kuriais bÅ«tų paÅ¡alintos Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartyje nurodytos abejonės dėl jos mokumo. Tačiau atsakovė 2019 m. sausio 30 d. teismui pateikė paaiÅ¡kinimus, pridėdama 2018 m. rugsėjo 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , Serija SILB Nr. 21521 ir banko mokėjimų nurodymus, kitų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų (bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai aktualaus balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų, įmonės kreditorių ir debitorių sÄ rašų ir kt.), kurių pagrindų bÅ«tų galima nustatyti įmonės turimo turto bei įsipareigojimų santykį, kaip svarbiausiÄ bendrovės mokumo įrodymÄ , nepateikė, todėl daroma iÅ¡vada, kad atsakovė teismo įpareigojimų nevykdė.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, nevykdydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimų, t. y. nepateikusi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nepasinaudojo savo procesine teise įrodyti, kad yra moki.

19. Apeliacinės instancijos teismas skunde nurodomÄ aplinkybę, kad atsiskaitymus atsakovės kreditoriams vykdo UAB „LA NAYA“, kuri yra skolinga atsakovei, todėl savo skolÄ atsakovei grÄ Å¾ina sumokėdama jos kreditoriams, vertina kaip nepagrįstÄ . Pagal atsakovės pateiktÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , jos įsiskolinimai sudaro 189 339,42 Eur sumÄ , o pagal 2019 m. sausio 30 d. pateiktus mokėjimus tiekėjams ir darbuotojams bendra atsakovės naudai UAB „LA NAYA“ sumokėtų skolų suma sudaro 10 581,18 Eur.

Be to, pagal atsakovės pateiktÄ 2019 m. rugsėjo 3 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , Serija SIBL Nr. 21521 atsakovė perleido UAB „LA NAYA“ atsargų už 31 543,71 Eur sumÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateikta ieÅ¡kovės pozicija, kad tiekėjams ir darbuotojams atlikti daliniai mokėjimai yra nežymÅ«s, taip pat atsakovė nepateikė duomenų apie UAB „LA NAYA“ turimÄ Ä¯siskolinimÄ atsakovei ir ar Å¡io įsiskolinimo apmokėjimo pakaktų visiems atsakovės kreditorių reikalavimams apmokėti.

Pateikti daliniai mokėjimai nepatvirtina, kad atsakovė sugebės įvykdyti visus savo skolinius įsipareigojimus, atstatys savo mokumÄ ir iÅ¡liks aktyvia rinkos dalyve.

20. Atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jos skolos valstybės biudžetui iÅ¡augo iki 35 857,82 Eur, nes skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinta, kad Å¡i skola buvo įtraukta į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kuris buvo pateiktas teismui bankroto byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateiktam argumentui, kad atsakovės balansas ir pirmosios instancijos teismui pateiktas kreditorių sÄ raÅ¡as buvo sudarytas 2018 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, todėl po Å¡ios datos padidėję įsiskolinimai negalėjo bÅ«ti įtraukti į balanso duomenis.

Kito patikslinto balanso ar kreditorių sÄ raÅ¡o atsakovė byloje nėra pateikusi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis vieÅ¡ai prieinamais duomenimis, Å¡iuo metu atsakovės UAB „Šilavoto B&B“ skola valstybės biudžetui yra padidėjusi nuo 35 857,82 Eur iki 37 197,19 Eur (2019 m. kovo 21 d. duomenis), o skola VSDFV biudžetui padidėjo nuo 5 176,64 Eur iki 6 991,95 Eur (2019 m. kovo 21 d. duomenis). Å ios aplinkybės parodo, kad atsakovė ir toliau nevykdo savo įsipareigojimų, jos skolos kreditoriams nuolatos didėja, kas kelia pagrįstas abejones dėl jos mokumo.

21. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl jos nemokumo, kadangi nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumÄ , tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

22. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, nepateikė duomenų, kurie galėtų paneigti skundžiamoje nutartyje nurodytus teismo argumentus dėl įmonės nemokumo ir pagrindo iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ egzistavimÄ .

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis Ä®BÄ® 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasiraÅ¡oma taikos sutartis ir teismas jÄ patvirtina, bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iÅ¡ Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sÄ lygų, atsakovei UAB „Šilavoto B&B“ iÅ¡kelta bankroto byla galės bÅ«ti nutraukta. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė