2021-09-15 Nr. AB-19115-4-52-3-00469-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3933-756/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00469-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsieniečiui H. H. S. M., jo atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjui H. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu H. H. S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu H. H. S. M., sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu dėl H. H. S. M. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre iki 2021 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 14.20 val. Sudavskie vietovėje, Lenkijos Respublikos Sienos apsaugos Rutka Tartak užkardos pareigūnai, vykdydami tarnybą, patikrinimui sustabdė lengvąjį automobilį, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, kartu kaip keleiviai vyko 3 (duomenys neskelbtini) piliečiai, vienas iš jų buvo Užsienietis. Užsieniečiai būdami sulaikyti, paaiškino, kad iš Lietuvos Respublikos vyko į Vokietiją, Lenkijos Respublikos pareigūnai, nustatė, jog minėti užsieniečiai atvyko iš Lietuvos Respublikos pusės. Pažymėjo, kad Užsienietis buvo apgyvendintas Rūdninkų užsieniečių apgyvendinimo stovykloje, iš kur kartu su kitais savo tautiečiais pasišalino ir išvyko į Lenkijos Respubliką. Pareiškėjas nurodė, kad Užsienietis yra pateikęs prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, turi tik savo asmens paso nuotrauką.

3. Užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, kad iki sulaikant pareigūnams nesuprato, jog buvo Lenkijoje, nori ir toliau likti Lietuvoje.

4. Užsieniečio atstovas advokatas teismo posėdžio metu nepritarė teikimui. Nurodė, kad galima taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, todėl sulaikymas yra kraštutinė priemonė.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu pareiškėjo Teikimą tenkino. Teismas sulaikė Užsienietį Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2021 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

7. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesilaiko Lietuvos įstatymų ir tvarkos, nevykdo sprendimo dėl apgyvendinimo Rūdininkų stovykloje. Be to, kaip nurodė teismas, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neturėdamas asmens tapatybės dokumentų, taip apsunkindamas savo tapatybės nustatymą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 8. Užsienietis pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. pritaikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis teigia, kad jam turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Kadangi teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė, alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo, kaip ultima ratio, prasmės, nebuvo proporcingas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietis turėjo asmens paso nuotrauką, todėl laikytina, kad jo asmens tapatybė nustatyta.

10. Užsienietis akcentuoja, kad jis nesuprato, jog vyko į Lenkiją ir yra ne Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Užsienietis patvirtino, kad nori likti Lietuvoje. Pažymi, kad yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, vykimas į Lenkiją buvo atsitiktinis, dėl sąžiningos klaidos.

11. Užsienietis nurodo, kad nagrinėjamu atveju jam galėtų būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pažymi, kad tokiu būdu būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų aprūpinimas būstu bei kitomis būtiniausiomis priemonėmis.

12. Užsienietis tvirtina, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis, bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

13. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nustatytos nepaneigiamos faktinės aplinkybės – Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint savo asmens dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad Užsienietis yra linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, jog siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

15. Akcentuoja, kad Užsienietis savavališkai pasišalino iš Rūdininkų laikinojo apgyvendinimo stovyklos, neteisėtai išvyko iš Lietuvos, buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje. Užsienietis Lenkijos Respublikos pareigūnams patikrinimo metu nurodė, kad vyksta iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Užsieniečio argumentais, kad jo tapatybė yra nustatyta. Pareiškėjas paaiškina, kad pateikus paso kopiją nėra galimybės patikrinti, ar dokumentas yra autentiškas, priklauso Užsieniečiui ir nėra suklastotas.

16. Pažymi, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nebuvo išklausytas. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad teismas yra susipažinęs su teikimų medžiaga, visi užsieniečiai buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, kalba ta pačia kalba, tuo pačiu dialektu, todėl nusprendė visus teikimus nagrinėti tame pačiame posėdyje. Teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus ir Užsienietį atstovaujantį advokatą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo Centre pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą ir nusprendė laikinai sulaikyti Užsienietį Centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. lapkričio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

19. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia tuo, kad sulaikymas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga laisvės suvaržymo priemonė, jis nesuprato, kad yra ne Lietuvoje ir vyko į Lenkiją. Bylą išnagrinėjęs teismas, Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė. Užsienietis taip pat akcentuoja, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam teismo posėdyje.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau pastebėtina, kad sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

22. Pareiškėjo Teikimas buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi (nurodyti 10 ir 11 punktai).

23. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (113 str. 5 d. 10 p.); ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (113 str. 5 d. 11 p.).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti Užsienietį Centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas Užsieniečio sulaikymo pagrindas ir nėra priežasčių pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

25. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

26. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą (Užsienietis buvo supažindintas su Užsieniečių registracijos centre galiojančia tvarka, tačiau prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, į Lietuvą atvyko be asmens tapatybę patvirtinančių ir jo teisę atvykti ir būti Lietuvos patvirtinančių dokumentų, iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų originalų arba patvirtintų kopijų, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė skirtingas neteisėto išvykimo iš Lietuvos Respublikos priežastis ir aplinkybes) ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti tikslo – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus. Atsižvelgus į Užsieniečio elgesį tikėtina, kad jis, būdamas nesulaikytas, siekdamas išvengti jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), gali mėginti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo (jį pagrindžiančių motyvų) pagrįstumą. Be to, iš byloje esančių aplinkybių negalima daryti išvados, jog Užsienietis teikia pagalbą valstybės institucijoms, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, todėl negali būti skiriama jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

27. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad turėjo savo asmens paso nuotrauką, todėl nebuvo kliūčių jo asmens tapatybei nustatyti. Pagal nuosekliai formuojamą, įskaitant ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokia kopija (kaip teigia Užsienietis, paso nuotrauka) nelaikoma asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Pažymėtina, kad oficialiai nepatvirtinta kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-57/2014; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3766-1062/2021; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3866-968/2021; 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3538-556/2021). Todėl įvertinus pirmiau minėtas šioje byloje nustatytas aplinkybes tol, kol Užsieniečio tapatybė nėra nustatyta ir patvirtinta, jo veiksmų negalima vertinti kaip bendradarbiavimo su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais. Ypač atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę apie Lietuvos Respublikoje šiuo metu susiklosčiusią situaciją, susijusią su masine migracija iš trečiųjų šalių. Pažymėtina, jog valstybės institucijos nagrinėjamu atveju turi atlikti veiksmus, kad nustatytų užsieniečio tapatybę, be kita ko, siekiant išsiaiškinti, ar užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės institucijos turi užtikrinti šalies saugumą, piliečių gerovę ir pagrindines teises ir laisves, kartu prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3537-1062/2021).

28. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad Centre yra sudarytos pakankamos sąlygos, kad būtų užtikrintas jo buvimas Centro teritorijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, kad jį apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų būtų aprūpinamas būstu ir kitomis būtinosiomis reikmėmis, jo judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo teises, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

29. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad visi teikimai grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, užsieniečiai kalba ta pačia kalba. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dėl kiekvieno užsieniečio situacija bus vertinama individualiai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, jį atstovavo advokatas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

30. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu H. H. S. M., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė