2016-08-04 Nr. AB-15451-3-63-3-00055-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-295-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00055-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka nagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti 2,80 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindė tuo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo netinkamai organizuotas darbas, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas kelis kartus vykti į teismą tam, kad galėtų susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo J. S. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo dalykas yra susijęs su Klaipėdos miesto apylinkės teismo vidaus administravimo veikla. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, kurioje išaiškinta, kad teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, o veikla, susijusi su teismų administravimu, nelaikytina viešuoju administravimu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme. Teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra siejama su viešuoju administravimu taip, kaip jis apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą ir ABTĮ nuostatas. Tokio pobūdžio ginčai paprastai sprendžiami pagal Teismų įstatymo nuostatas. Vadovaujantis Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalimi, administracinės veiklos priežiūrą Administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka atlieka: apylinkių teismų – atitinkamo apygardos teismo pirmininkas; apygardų administracinių teismų – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; apygardų teismų – Apeliacinio teismo pirmininkas; Apeliacinio teismo – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; visų teismų – Teisėjų taryba.

Teismas nurodė, kad, sistemiškai aiškinant ABTĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 16 dalies, 3 straipsnio 1 dalies normas, administracinių teismų kompetencijai priskiriamas ginčų, kilusių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, nagrinėjimas. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Teismo vertinimu, pareiškėjo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo sietinas ne su CK 6.271 straipsniu, todėl nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakė priimti. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad bylos dėl žalos, atsiradusios ne iš viešojo administravimo subjektų vykdomos veiklos, atlyginimo priteisimo yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose.

II. Pareiškėjas J. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo teigimu, žala atsirado dėl netinkamo teismo darbo ir tokio pobūdžio byla nagrinėtina administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas pabrėžė, kad Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės valdžią vykdo ir teismas, todėl teigiant priešingai prieštaraujama Konstitucijai. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos byla Nr. A492-704/2013 skiriasi savo dalyku, nes nebuvo reikalaujama atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju ginčas susijęs ne su teisingumo aplinkybėmis, bet su pareigų neatlikimu valstybinėje institucijoje – teisme. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir netinkamai motyvuotą nutartį, kuria buvo neteisėtai užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ginčas susijęs ne su teisingumo vykdymu, bet su teismo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais netinkamai organizuojant darbą, dėl ko pareiškėjas esą negalėjo susipažinti su teisme nagrinėjamos bylos medžiaga.

Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš netinkamai organizuoto Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracijos darbo, dėl ko, pareiškėjo teigimu, jam sukliudyta susipažinti su išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-10322-980/2015 medžiaga. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nors leidimas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga pagal jo 2016 m. sausio 20 d. prašymą pareiškėjui buvo suteiktas, tačiau nei 2016 m. sausio 21 d., nei 2016 m. sausio 25 d. pareiškėjui jo prašoma byla nebuvo pateikta. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimas šioje civilinėje byloje įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 12 d. ir yra įvykdytas.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo prašoma atlyginti žala yra susijusi su teisingumo vykdymu minėtoje civilinėje byloje, yra nepagrįsta. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas žalos atlyginimo siekia ne dėl to, kad jam užkirstas kelias įgyvendinti savo, kaip proceso dalyvio, procesines teises susipažinti su bylos medžiaga, bet dėl teismo administracijos darbuotojų galimo neveikimo kliudant pareiškėjui realizuoti šią savo teisę.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, tačiau minėtoje byloje nagrinėtos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Pirmuoju atveju pareiškėjai savo teisių ir interesų pažeidimą siejo su bendrosios kompetencijos teismo procesine veikla vykdant teisingumą baudžiamojoje byloje bei kvestionavo teismų administravimo tinkamumą, nagrinėjant pareiškėjų pateiktus skundus dėl teisėjų veiksmų. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje administracinėje byloje nekeliamas ginčas nei dėl teismo procesinės veiklos, nei dėl administracinės veiklos priežiūros, todėl nurodyta išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis nėra šiam ginčui privalomojo pobūdžio.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. S. skundo priėmimo klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė