c0ebbdfd-3481-4b07-9721-7c6c8dfc84a4 · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. 1A-197-626/2015Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00059-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7.; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant nuteistajam K.

B., nuteistojo gynėjui advokatui P. J., nukentėjusiajam V. K. K., nukentėjusiojo atstovui advokatui L. B., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. B. gynėjo advokato P. J. ir nukentėjusiojo V. K. K. atstovo advokato L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

Nuteistasis įpareigotas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visiÅ¡kai atlyginti nukentėjusiajam Vilhelmui K. K. nuosprendžiu priteistÄ turtinę žalÄ , taip pat per dvi savaites nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.Nuspręsta iÅ¡ K. B. iÅ¡ieÅ¡koti V. K. K. naudai 699 Lt / 202 Eur turtinei žalai atlyginti, 3 000 Lt / 868 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2 500 Lt / 724 Eur proceso iÅ¡laidų už advokato atstovavimÄ .Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,- n u s t a t ė:

K. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 16 d., apie 19,30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje riktelėjęs „dinkit iÅ¡ čia“, tuojau pat, tyčia spyrė pasilenkusiam autis batų V. K. K. į veidÄ . Dėl to V. K. K. krito ant grindų ir prarado sÄ monę, jam buvo sumuÅ¡ta nosis, patino minkÅ¡tieji audiniai, lūžo 11, 12 ir 22 dantų vainikai, tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .              Apeliaciniu skundu nuteistojo K.

B. gynėjas advokatas P. J. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį; pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; paskirti bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu - laisvės apribojimÄ ; sumažinti priteistÄ nukentėjusiajam neturtinę žalÄ . Skunde nurodo, jog Å¡iuo nuosprendžiu K. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra parinkta ir paskirta pažeidžiant BPK reikalavimus, priteista neturtinė žala aiÅ¡kiai per didelė.

Gynėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymi, kad K. B. neneigė savo kaltės nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino ir nurodė visas aplinkybes, todėl, gynėjo nuomone, teismas nepagristai nepripažino Å¡ios aplinkybės lengvinančia K. B. kaltę. Gynėjo įsitikinimu, teismas Å¡iuo atveju vadovavosi prielaidomis, o vertinant byloje apklaustų asmenų parodymus nebuvo nuoseklus ir neÅ¡aliÅ¡kas. PraÅ¡o sumažinti priteistÄ nukentėjusiajam neturtinę žalÄ .

Nurodo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjęs nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad bÅ«tent dėl traumos sužlugo planuota kalėdinė Å¡eimos kelionė ir, kad jis puse sezono negalėjo dalyvauti varžybose. Pabrėžia, kad iÅ¡ ambulatorinėje sveikatos istorijoje esančių įrašų matyti, kad 2013 m. vasario 12 d. V. K. K. kreipėsi į poliklinikÄ medicininės pažymos dėl sportinių Å¡okių lankymo, todėl, anot gynėjo, teiginiai apie negalėjimÄ 6 mėnesius dalyvauti varžybose, patirtas iÅ¡laidas dėl nenuvykimo į kelionę negali bÅ«ti laikomi pagrįstais.Nukentėjusiojo V.

K. K. atstovas advokatas L. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį; visiÅ¡kai tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ nuteistojo K. B. ieÅ¡kovo V. K. K. naudai 7 500 Lt / 2 172 Eur turtinę ir 5 000 Lt / 1 448 Eur neturtinę žalÄ .Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ne visa apimtimi tenkino nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Pažymi, kad nukentėjusysis medicininių problemų ar bet kokių nusiskundimų dėl žandikaulio patologijos iki įvykio neturėjo, minėta patologija buvo diagnozuota tik po įvykio, nuslÅ«gus veido patinimui.

Pabrėžia, kad 2013 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojai konstatavo dantų traumÄ ir nustatė, kad nukentėjusiajam bÅ«tinas ortodontinis gydymas, kurio preliminarÅ«s kaÅ¡tai sudaro 7 500 Lt – 8 500 Lt / 2 172 – 2 374 Eur, todėl, anot atstovo, nukentėjusiojo patirta turtinė žala sudaro 7 500 Lt / 2 172 Eur.Atstovas pažymi, kad 2012 m. gruodžio 16 d. VÅ Ä® Žalgirio klinikos siuntime konstatuota diagnozė nosies kaulų lūžis, byloje esančioje medicininėje kortelėje gydytojos S. D. užfiksuota, jog V.

K. K. gydytas VSK Vaikų ligoninėje dėl galvos smegenų sukrėtimo, nosies kaulų lūžio, dantų lūžio. Tokiu bÅ«du, anot atstovo, byloje nebuvo tinkamai įvertinti esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kas sÄ lygojo nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio.Pažymi, jog tiek V. K. K., tiek L. I. parodymai yra nuoseklÅ«s ir sutampa. Abu apklausti asmenys patvirtino aplinkybes, kad dėl traumos sužlugo planuota piligriminė kelionė į RomÄ , bei tai, jog V.

K. K. negalėjo dalyvaut varžybose. Pabrėžia, kad į bylÄ buvo pateiktas draudimo kompanijos paruoÅ¡tas draudimo poliso projektas, kuriame buvo nurodyta, jog į kelionę vyksta ir V. K. K., kuris faktiÅ¡kai dėl patirtos traumos negalėjo iÅ¡vykti. Minėtas dokumentas, anot atstovo, netiesiogiai patvirtina, jog V. K. K. ketino vykti į kelionę, jo duomenys buvo įtraukti į rengiamÄ draudimo polisÄ . Atstovo įsitikinimu, tiek apklausti asmenys, tiek draudimo poliso projekte užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, jog V.

K. K. ruošėsi, bet neiÅ¡vyko į planuotÄ piligriminę kelionę. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėjas advokatas P. J. prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo skundÄ atmesti. PraÅ¡o nuosprendį dalyje dėl bausmės rÅ«Å¡ies pakeisti ir skirti nuteistajam laisvės apribojimo bausmę. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra Å¡ioje dalyje nepakankamai argumentuotas. Taip pat praÅ¡o sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į teismų formuojamÄ praktikÄ , į tai, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, jam dygsta protiniai dantys, todėl žandikaulio svyravimas yra normalus procesas.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas L. B. praÅ¡o nukentėjusiojo vardu pateiktÄ skundÄ tenkinti, nurodo, kad kitoje dalyje nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. PaaiÅ¡kino, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių dėl pateikto civilinio ieÅ¡kinio. Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad dėl patirtų sužalojimų neiÅ¡vyko į piligriminę kelionę, tačiau teismui buvo pateiktas draudimo poliuso projektas bei šį faktÄ paliudijo liudytojai.

Nukentėjusysis taip pat nesutinka, su turtinės žalos dydžiu. Iki įvykio nukentėjusysis jokių nusiskundimų, susijusiu su žandikauliu ar nosies kaulo lūžiu neturėjo. Buvo apskaičiuota dantų gydymo kaina, iš kurių nukentėjusysis jau sumokėjo 1 579 eurus. Šias išlaidas patvirtina byloje pateikti čekiai. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra būtina nosies pertvaros operacija, nes yra 2012 metu pažyma, patvirtinanti nosies kaulų lūžį. Prašo pakeisti nuosprendį ir priteisti 7 500 Lt / 2 172 Eur turtinei bei 1 448 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuteistojo skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, neiÅ¡eidama už apeliacinių skundų ribų.Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vadomis nepripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių:

2) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.Pirmosios instancijos teismas K. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kaltinamojo elgesį nusikaltimo metu vertino kaip ypatingai ciniÅ¡kÄ . Taip pat nurodė, kad K. B. elgesys proceso metu byloja apie tai, kad smurtinį elgesį prieÅ¡ nukentėjusįjį nuteistasis iÅ¡ dalies pateisino, nes turėjo pastarajam pretenzijų dėl sodo namelio apgadinimo jo sÅ«naus gimtadienio metu.

Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas praėjus dviem dienom po įvykio bei teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ dėl jos gailėjosi, nurodė, kad pasielgė neapgalvotai ir spontaniÅ¡kai (b. l. 16-17, 156).

Liudytojos, nukentėjusiojo motinos L. I. parodymai patvirtina, kad nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė (b. l. 87). IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad K. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo noru pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atsiprašė nukentėjusiojo, dėl padarytos baudžiamosios veikos gailėjosi. Nuteistojo gynybinė versija, kad jo veiksmus įvykio dienÄ lėmė pyktis ant nukentėjusiojo dėl ankstesnių įvykių, tik rodo situacijos vertinimÄ Ä¯vykio metu ir nesudaro pagrindo teigti, jog jis nesigaili dėl padarytos veikos ar neigia savo kaltę.

Nuosprendyje iÅ¡reikÅ¡tas įtarimas dėl nuteistojo dažno smurtavimo artimoje aplinkoje, paremtas tik prielaidomis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadas, jog aukščiau nurodyti K. B. veiksmai rodo kaltininko padaryto nusikaltimo vertinimÄ ir gali bÅ«ti pripažinti kaip nuoÅ¡irdus gailėjimasis; pirmosios instancijos teismas nepripažindamas nuteistojo prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas ir vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, toks nuteistojo elgesys pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be Å¡ių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.Apeliantas praÅ¡o jo ginamajam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, jog skirdamas K. B. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ ;

žalos nukentėjusiajam neatlygino; į kaltinamojo elgesį įvykio metu; įvertino jo asmenybę – jis nusikalto, bÅ«damas neteistas, psichiatrinės ir priklausomybės ligų įskaitose neįraÅ¡ytas, neturi teisėto pragyvenimo Å¡altinio, galimai smurtauja artimoje aplinkoje prieÅ¡ Å¡eimos narius; į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.Ä®vertinęs minėtų aplinkybių visumÄ ir tai, jog yra viena nuteitojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas, iÅ¡dėstęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡ių aplinkybių reikÅ¡mės konkrečiai K.

B. skirtinai bausmei neatskleidė ir tinkamai neįvertino. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, K. B. nusikaltimo padarymo metu neteistam, už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ paskirta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmė – laisvės atėmimas, yra per griežta, neatitinkanti jo asmenybės pavojingumo bei bausmės teisingumo principo, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina, jog BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Tai reiÅ¡kia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmÄ kartÄ teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymÄ , leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui skiriama tik motyvuotai pagrindžiant sprendimÄ aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (BK 55 straipsnis). Å iuo atveju teismas, skirdamas K. B. bausmę, visų pirma, turėjo apsvarstyti galimybę skirti jam straipsnio sankcijoje numatytÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.Kaip minėta aukščiau, nuosprendyje nurodytas vienas iÅ¡ bausmės skyrimo motyvų - įtarimas dėl nuteistojo dažno smurtavimo artimoje aplinkoje, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, paremtas tik prielaidomis, vadovaujantis liudytojos, nukentėjusiojo motinos parodymais.

Ä®vertinus visas jau aptartas bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog K. B. yra bÅ«dingas nusikalstamas elgesys, daro iÅ¡vadÄ , kad bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus jam Å¡velnesnę nei laisvės atėmimas bausmę – laisvės apribojimÄ , artimÄ bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteisto asmens pareiga be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Tokios individualizuotos bausmės paskyrimas, kolegijos įsitikinimu, geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Atsižvelgus į teisėtÄ nukentėjusiojo interesÄ gauti turtinės žalos atlyginimÄ , teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, skiria nuteistajam įpareigojimÄ per paskirtÄ bausmės laikÄ atlyginti turtinę žalÄ nukentėjusiajam bei įpareigojimÄ per dvi savaites nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, kurie leistų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį. Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba jį atmesti. IÅ¡imtiniais atvejais, t. y. kai ieÅ¡kinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Ä®vertinus Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo V. K. K. ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkino iÅ¡ dalies ir nusprendė iÅ¡ K. B. iÅ¡ieÅ¡koti V. K. K. naudai 699 Lt / 202 Eur turtinei žalai atlyginti, 3 000 Lt / 868 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o sumažinti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinę žalÄ . Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o nukentėjusiojo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ nuteistojo K.

B. ieÅ¡kovo V. K. K. naudai 7 500 Lt / 2 172 Eur turtinę ir 5 000 Lt / 1 448 Eur neturtinę žalÄ . Nurodė, kad teismas nepagrįstai ne visa apimtimi tenkino nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį; byloje nebuvo tinkamai įvertinti esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kas sÄ lygojo nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio.Pagal civilinį įstatymÄ turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių Å¡alinimo atsiradusios gydymo iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ žalÄ padariusio asmens. ŽalÄ patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo iÅ¡laidų pagrįstumÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad gydymo iÅ¡laidų bÅ«tinumas yra akivaizdus (kasacinė byla Nr. 3K-3-643/2005), kad iÅ¡laidos, susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos iÅ¡laidos yra realios (kasacinė byla Nr. 3K-3-174/2009).Nukentėjusysis ieÅ¡kiniu prašė priteisti 7 500 Lt turinę žalÄ ir 5 000 Lt neturtinę žalÄ .

Turtinę žalÄ grindė tuo, kad nukentėjusiajam dėl patirtos dantų traumos - laterotrÅ«zijos per priekinius ir Å¡oninius dantų segmentus, bÅ«tinas ortodontinis gydimas, kurio preliminarÅ«s kaÅ¡tai sudaro 7 500 – 8 500 Lt. Pažymėjo, kad nukentėjusysis medicininių problemų ar bet kokių nusiskundimų dėl žandikaulio patologijos iki įvykio neturėjo, minėta patologija buvo diagnozuota tik po įvykio, nuslÅ«gus veido patinimui. Pabrėžė, kad 2013 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojai konstatavo dantų traumÄ ir nustatė, kad nukentėjusiajam bÅ«tinas ortodontinis gydymas, kurio preliminarÅ«s kaÅ¡tai sudaro 7 500 Lt – 8 500 Lt / 2 172 – 2 374 Eur, todėl, anot atstovo, nukentėjusiojo patirta turtinė žala sudaro 7 500 Lt / 2 172 Eur.

Apeliantų argumentai, jog teismas netinkamai įvertino esančius raÅ¡ytinius įrodymus, kas sÄ lygojo nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl turtinės žalos dydžio, nepagrįsti. Pirmosios apylinkės teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė žalos padarymo faktines aplinkybes bei pakankamai iÅ¡samiai argumentavo iÅ¡vadas dėl turtinės žalos atlyginimo, teisingai nurodęs žalos atlyginimo pagrindus, jos nustatymo kriterijus, bei turėjo pagrindo priteisti teismo sprendime nustatyto dydžio turtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas teisingai nustatė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajam Å¡iuo metu taikomas ortodontinis žandikaulio gydymas yra susijęs su nuteistojo veiksmais 2012-12-16. Taip pat teismas teisingai nurodė, jog neteisingas yra nukentėjusiojo teiginys, kad jam yra reikalinga nosies pertvaros operacija. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde ir nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisme duotuose parodymuose nurodytas aplinkybes, jog nuo spyrio nukentėjusiajam lūžo nosies pertvara, atsirado žandikaulio patologija bei dyla dantys, paneigia byloje esantys duomenys.

IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusysis buvo stacionarizuotas į vaikų neurochirurgijos poskyrį, jam buvo įtariamas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulo lūžis, nustatyti 11, 21, 22 dantų vainikų lūžiai. Lokaliojoje apžiÅ«roje užfiksuoti sumuÅ¡imai, galvos trauma, vidaus organų trauma, o prie uždaro lūžio pažymėtas klaustukas (b. l. 127-131, 134-136, 137). Veido ir žandikaulių chirurgas 2012-12-17 konsultacijoje nurodė, jog nukentėjusiojo veido kaulų kontÅ«rai nepakitę; iÅ¡sižiojimas laisvas; sÄ kandis nepasikeitęs; 11, 21, 22 dantys padėties nepakeitę (b. l. 139).

Odontologas konsultacijoje taip pat patvirtino, kad sÄ kandis nėra pasikeitęs; paslankumo, dantų Å¡aknų lūžių, periapikalinių (danties Å¡aknį supančių audinių) pokyčių nestebima. Be to pažymėjo, kad turi bÅ«ti stebimi ne tik įvykio metu pažeisti dantys, bet ir dantys nuo 12 iki 22 ir nuo 42 iki 32 (b. l. 140). 2012-12-27 konsultaciniame lape nurodyta, jog nosies kauluose lūžių nematyti (b. l. 141). Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas E. B. patvirtino savo 2013-03-26 iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, jog žandikaulio pasislinkimas ir dantų susigrÅ«dimas gali atsirasti tiek nuo traumos, tiek ir augimo metu.

Trauminė žandikaulio patologija V. K. K. nediagnozuota. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad nukentėjusysis, praėjus mėnesiui kreipėsi į odontologijos klinikÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kuri jam iÅ¡davė pažymÄ apie tai, kad V. K. K. nustatyti susigrÅ«dę dantys, laterotrÅ«zija per priekinius ir Å¡oninius dantų segmentus ir nudėvėti iltiniai dantys, jam reikalinga nudėvėtų dantų restauracija bei ortodontinis gydymas breketų sistema, ilgalaikė retenzija plokÅ¡telėmis (b. l. 30, 99).

PrieÅ¡ įvykį nukentėjusysis pas odontologę lankėsi beveik prieÅ¡ septynerius metus (b. l. 108). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajam Å¡iuo metu taikomas ortodontinis žandikaulio gydymas, susijęs su 2012-12-16 nuteistojo smurtiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nukentėjusiajam nuo paskutinio apsilankymo pas odontologÄ , t. y. nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2012-12-16, jo augimo metu nuo 11 iki 17 metų, nepasislinko žandikaulis ir nesusigrÅ«do augdami dantys; duomenų, jog nukentėjusiajam pasislinko žandikaulis ir susigrÅ«do dantys dėl nuteistojo spyrio, byloje taip pat nėra.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam nuosprendyje nustatyto 669 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimÄ tik už trijų dantų restauravimÄ , o padidinti priteistÄ nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimo dydį Å¡ioje byloje pagrindų nėra (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat svarbu pažymėti, kad aukščiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad K. B. nukentėjusiajam V. K. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ padarė tyčiniais veiksmais. Nukentėjusiajam buvo diagnozuotas nosies sumuÅ¡imas, veido patinimas bei 11, 12 ir 22 dantų vainikų lūžimas (b. l. 12-14). Buvo reikalingas ilgalaikis 11-22 dantų stebėjimas bei 11, 21 ir 22 dantų plombavimas (b. l. 140). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis dėl K. B. padaryto nusikaltimo neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ fiziniu skausmu, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

Nukentėjusiojo atstovo skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas sumažindamas priteitinos neturtinės žalos dydį netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atmestina kaip nepagrįsta. Nors teismas nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusysis nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų apie dėl traumos sužlugusiÄ planuotÄ Å¡eimos Kalėdinę kelionę ir tai, jog jis pusę metų negalėjo dalyvauti sportinių Å¡okių varžybose, tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į ilgam laikotarpiui dėl patirtos traumos pablogėjusiÄ nukentėjusiojo kasdienio gyvenimo kokybę, į tai, kad įvykis įvyko Kalėdiniu laikotarpiu ir iÅ¡ nukentėjusiojo buvo atimta galimybė dalyvauti vykusiuose Kalėdiniuose renginiuose, tarp jų ir sportinių Å¡okių organizuojamuose pasirodymuose.

Taip pat pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sužalojimai yra nepataisomi. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusysis gali praÅ¡yti priteisti tik jam, o ne ir jo Å¡eimos nariams padarytÄ neturtinę žalÄ . Nukentėjusiojo Å¡eimos nariai dėl jiems padarytos neturtinės žalos priteisimo (dėl neįvykusios kelionės, iÅ¡gyvenimų ir pan.) turėjo ir/ar gali kreiptis asmeniÅ¡kai į teismÄ su ieÅ¡kiniu civilinio proceso tvarka, jei jiems tokia žala buvo padaryta.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nemažino priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo metu nedirbo. Teismas pažymėjo, jog nors K. B. ir nedirba, tačiau yra darbingas ir byloje nėra jokių duomenų, pateisinančių ar paaiÅ¡kinančių K. B. bedarbystę. Tokių duomenų nuteistasis nepateikė ir apeliaciniam teismui. Kolegija pažymi, jog pagal formuojamÄ teismų praktikÄ priteisiant neturtinę žalÄ , įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimÄ ateityje.

K. B. yra darbingo amžiaus, byloje duomenų, kad nuteistasis dėl kokių nors sveikatos problemų negalėtų dirbti nėra, todėl pradėjęs dirbti galės įvykdyti savo prievolę nukentėjusiajam.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Be to, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į saugomų vertybių svarbÄ , teisingai įvertino K.

B. padarytos nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo interesus, teisingai suprato įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Todėl teisėjų kolegija, pagal byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus ir teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, padidinti ar dar labiau sumažinti neturtinės žalos dydį neturi jokio teisinio pagrindo, todėl konstatuoja, kad nustatytas turtinės ir neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinių skundų argumentai tokios iÅ¡vados nepaneigia.Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu; 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u t a r i a :Nuteistojo gynėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo atstovo skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kurioje K. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė. K. B., pripažintam kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per dvi savaites nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visiÅ¡kai atlyginti nukentėjusiajam V.

K. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu priteistÄ turtinę žalÄ . KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                             Vitalija NorkÅ«naitė                                    Teisėjas                                                                                                         Stasys Lemežis                                                                                                                Virginija Å vedienė NuoraÅ¡as tikrasTeisėja                                                                                                        Vitalija NorkÅ«naitė