c0eb0731-217d-4f0f-9bb6-7db6244f58dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. I1-4329-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02388-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja EglÄ Å½ulytÄ-JanulionienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedc0eb0731-217d-4f0f-9bb6-7db6244f58dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas: teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). PažymÄtina, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I1-4329-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02388-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja EglÄ Å½ulytÄ-JanulionienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas, n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas D. K. kreipÄsi į teismÄ skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau â Vilniaus PN) (iki reorganizavimo â Lietuvos valstybÄ, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K)), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). Nurodo, kad Vilniaus PN buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. Pažymi, jog beveik visÄ laikÄ buvo laikomas rÅ«siuose.
Teigia, kad į kamerÄ dienos Å¡viesa beveik nepateko. Sienos ir lubos apaugusios pelÄsiais ir grybeliu. Kameroje drÄgna, todÄl krito dažai ir tinkas, dÄl buvo jauÄiamas nuolatinis Å¡altis ir pati drÄgmÄ, pelydavo maistas. Nesudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti rÅ«bus, kurie dÄl drÄgmÄs įgaudavo nemalonų kvapÄ . Pažymi, jog dÄl to, kad buvo laikomas rÅ«syje, nuolat sirgdavo. PaaiÅ¡kina, jog negalÄjo laisvai judÄti dÄl kameros per mažo ploto. Sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, kurioje nebuvo ventiliacijos, neįrengta lentynÄlÄ ar spintelÄ higienos reikmenims laikyti.
Nesuteikta galimybÄ nevaržomai nusiprausti duÅ¡e, kadangi buvo vedamas kartÄ per savaitÄ iki 15 minuÄių. Dušų patalpose nebuvo ventiliacijos, per sienas tekÄjo vanduo. Naudojantis duÅ¡u buvo stebimas prižiÅ«rÄtojų, o rÅ«bai sudrÄkdavo. NegalÄjo gauti užsakytų knygų, nes bibliotekininkas knygas atneÅ¡davo iÅ¡rinkÄs savo nuožiÅ«ra. Atkreipia dÄmesį, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų sutriko visavertis gyvenimas, atsirado fobija uždaroms patalpoms, sumažÄjo pasitikÄjimas savimi, pasidarÄ irzlus, dirglus, ÄmÄ sunkiai valdyti emocijas, jautÄsi emociÅ¡kai prislÄgtas.
AtsakovÄs atstovas Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. reorganizavimo â LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas (toliau â LukiÅ¡kių TI-K)) atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ nurodÄ, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6â11). Nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 25 d. Pateikia duomenis apie kameras, kuriose buvo apgyvendintas, jų numerius, plotus, patalpintų asmenų skaiÄių įskaiÄiuojant pareiÅ¡kÄjÄ .
Teigia, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m plotas. PaaiÅ¡kina, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ Å¡viesa yra ne mažesnÄ kaip 200 Lx. Ä®rengta centrinÄ Å¡ildymo sistema. Å ildymo sezono metu visose gyvenamosiose patalpose palaikoma optimali temperatÅ«ra. Gyvenamosios kameros turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus tas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
Kamerose esantys langai vÄdinimui buvo pritaikyti, todÄl jos vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. PabrÄžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vÄdindavo, prižiÅ«rÄdavo, tvarkydavo savo kameras, neturÄdavo problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs gyvenamosiose kamerose. PaaiÅ¡kina, kad pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebÄjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje.
Tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis teisÄs aktų reikalavimų. Laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitÄ iki 15 minuÄių suteikiama teisÄ nusiprausti duÅ¡e, Pažymi, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukÅ¡tis yra 1,6 m, plotis â 1,2 m, 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų. Gyvenamosiose patalpose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnÄ kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio.
Toks dušų ir tualetų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitÄ patalynÄ ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Pagal galiojanÄius teisÄs aktus, virÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokÄjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ . Naudojimasis tokia paslauga â yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisÄ, bet ne pareiga.
Laikomiems asmenims sudaryta galimybÄ naudotis įstaigoje veikianÄios bibliotekos paslaugomis. LukiÅ¡kių TI-K bendradarbiauja su Lietuvos nacionaline M. M. biblioteka, todÄl įstaigoje apgyvendintiems asmenims buvo sudarytos sÄ lygos bei galimybÄ naudotis ir nacionalinÄs bibliotekos knygų fondu. Atkreipia dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakÄiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisÄs aktus. PareiÅ¡kÄjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nÄra konkretumo dÄl tariamai jam padarytos neturtinÄs žalos.
Å ios žalos pareiÅ¡kÄjo nurodytas dydis nÄra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kÄjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , taÄiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinÄ Å¾ala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Teismas konstatuoja : Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. buvo laikomas Vilniaus PN sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). PažymÄtina, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kÄjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.
H. C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) formuojamojoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvÄs atÄmimo vietos administracijai ( LVAT 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas. KalÄjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 ,,DÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 âDÄl LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimoâ, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m â suaugusiam asmeniui.
Lietuvos higienos norma 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau â Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkanÄių kameros plotų nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, sprÄsdamas dÄl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninÄs erdvÄs, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietÄje kameroje, apskaiÄiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturÄtų bÅ«ti įskaiÄiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaiÄiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).
Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukÅ¡Äiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, taÄiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
Tuo tarpu nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma â 3,6 kv. m., â atsižvelgti į kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužÄs 31 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Nors pareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. birželio 26 d., taÄiau iÅ¡ Vilniaus PN pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kÄjas į Vilniaus PN atvyko ir buvo laikomas iki 2019 m. birželio 25 d. (b. l. 6â7). Atsižvelgus į tai, Å¡is laikotarpis nagrinÄjamoje byloje laikytinas ginÄo laikotarpiu (toliau â ginÄo laikotarpis). Ä® bylÄ pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K 2019 m. kovo 28 d.buvo uždarytas kameroje Nr. 116, kurios plotas â 7,49 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 29 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 378, plotas â 6,54 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. kamera Nr. 378 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 10 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 309, plotas â 7,72 kv. m (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. kamera Nr. 309 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 19 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 358, plotas â 7,77 kv. m (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. gegužÄs 30 d. kamera Nr. 358 (2 asmenys kameroje); 2019 m. gegužÄs 31 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 273, plotas â 7,79 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 5 d. kamera Nr. 273 (2 asmenys kameroje); 2019 m. birželio 6 d. kamera Nr. 273 (1 asmuo kameroje); nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 17 d. kamera Nr. 273 (2 asmenys kameroje); 2019 m. birželio 18 d. kamera Nr. 273 (1 asmuo kameroje); nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d. kamera Nr. 273 (2 asmenys kameroje); nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. birželio 24 d. kamera Nr. 273 (1 asmuo kameroje); 2019 m. birželio 25 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių.
Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ viso buvo kalinamas 90 parų, iÅ¡ kurių â 20 parų buvo laikomas kamerose vienas, 70 parų â laikomas kamerose dviese. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjui tekÄs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaiÄius sanitarinio mazgo užimamo ploto svyravo nuo 3,86 kv. m iki 7,79 kv. m, atskaiÄius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â nuo 3,58 kv. m iki 7,23 kv. m. Vadinasi, Vilniaus PN administracija ginÄui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiÅ¡kÄjui teisÄs aktų nustatytÄ minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ ir pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei nacionalinÄs teisÄs, nei Konvencijos nuostatos.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad tualetai neatskirti nuo bendros gyvenamosios patalpos. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvÄs atÄmimo vietose reikalavimų. Å i higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inÄms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusijÄ su jų įrengimu. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau â Eksploatavimo taisyklÄs) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.
Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. PažymÄtina, kad Å¡ios taisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taigi teisÄs aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nÄra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. PažymÄtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, taÄiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galÄjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.
Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nÄra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-257-442/2016). NagrinÄjamu atveju Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas pertvara, kuri yra ne žemesnÄ kaip 1,5 m aukÅ¡Äio (b. l. 8). IÅ¡ į bylÄ pateiktų nuotraukų matyti, jog sanitariniai mazgai LukiÅ¡kių TI-K nuo likusio kameros ploto buvo atskirti užuolaidomis arba įrengti kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 29â31).
Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, taÄiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojanÄius asmenis, stebÄjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.
Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais laikotarpiais, kai pareiÅ¡kÄjas kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, t. y. laikotarpiais nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. birželio 5 d., nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 17 d., nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d., iÅ¡ viso 70 parų (b. l. 6â11). Likusiu laikotarpiu, pareiÅ¡kÄjas kamerose buvo laikomas vienas, todÄl daroma iÅ¡vada, jog tais laikotarpiais nebuvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ naudotis sanitariniais mazgais.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, kad kamerose buvo nepakankamas apÅ¡vietimas, kaupÄsi drÄgmÄ, pelÄsis, kamerose buvo Å¡alta bei nebuvo ventiliacijos. Dušų patalpose nebuvo ventiliacijos, o per sienas tekÄjo vanduo. Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C; santykinÄ oro drÄgmÄ â nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judÄjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu â 0,15â0,25 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 20°C.
Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 Lx. Turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema (Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių (Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktas).
AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ informavo, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ Å¡viesa yra ne mažesnÄ kaip 200 Lx. Kamerose esantys langai vÄdinimui pritaikyti, kameros vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, atkreipÄ dÄmesį, kad apgyvendinti asmenys , kurie reguliariai vÄdindavo, tvarkydavo gyvenamasias patalpas, neturÄjo problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs (b. l. 8â9).
Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau â NVSC) 2019 m. kovo 27 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8)PA-1783 (b. l. 23â24). NVSC darbuotoja patikrinimus atliko kmerose Nr. 123, Nr. 294, Nr. 116, Nr. 268. Nustatyta, kad kameroje Nr. 116 iÅ¡matuota temperatÅ«ra buvo â 18 ?C, Nr. 123 â 19 ?C, Nr. 268 â 22 ?C, Nr. 294 â 24 ?C, tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkto reikalavimÄ . Patikrinimo metu iÅ¡matuota bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta kameroje Nr. 123 â 260 Lx, Nr. 268 â 311 Lx, Nr â 294 â 208 Lx, tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimÄ .
Nustatyti ir užfiksuoti pažeidimai pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktÄ kameroje Nr 116 (iÅ¡matuota bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta buvo 110 Lx), pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktÄ kameroje Nr. 268 (ant sienų buvo vizualiai matomų pelÄsio požymių), Lietuvos higienos normos 134:2015 28.2 papunkÄio pažeidimas (I-ojo korpuso 9-o posto duÅ¡inÄje suoliuko pavirÅ¡ius, II korpuso 19-o posto duÅ¡inÄje sienų, pertvaros sienelÄs pavirÅ¡iai buvo vizualiai neÅ¡varÅ«s). Vilniaus PN į bylÄ pateikÄ 2019 m. balandžio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 9-2393 dÄl atliktų patikrinimų, kuriuo informuoja, jog NVSC nustatyti ir užfiksuoti trÅ«kumai paÅ¡alinti.
NVSC darbuotoja patikrino tas paÄias patalpas, kuriose buvo nustatyti aukÅ¡Äiau apraÅ¡yti pažeidimai. PateikÄ 2019 m. birželio 7 d. patikrinimo aktÄ Nr. (10-12 15.4.8)PA-4200 (b. l. 21â22), kuriame pažeidimų neužfiksuota. Teimas atkreipia dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjas nei vienoje kameroje, kurioje buvo atlikti patikrinimai, nebuvo apgyvendintas skundžiamuoju laikotarpiu. Teismas atkreipia dÄmesį, kad pareiÅ¡kÄjas skunde neindividualizavo nurodytų pažeidimų dÄl apÅ¡vietimo, drÄgmÄs, pelÄsio, grybelio, Å¡alÄio bei duÅ¡o patalpose sienomis tekanÄio vandens.
NenurodÄ kuriose tiksliai kamerose ar patalpose ir kada buvo matomi ar jauÄiami Å¡ie pažeidimai. Nedetalizavo kokiÄ Å¾alÄ patyrÄ dÄl Å¡ių pažeidimų, nepaaiÅ¡kino kaip ta žala sutrikdÄ jo kasdieninį gyvenimÄ , jog pareiÅ¡kÄjas jÄ prilygino patirtos žalos atlyginimui materialia iÅ¡raiÅ¡ka. Be to, teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas abstrakÄiai nurodÄ, jog duÅ¡o patalpose nebuvo ventiliacijos, taÄiau NVSC, atlikdamas patikrinimus, nenustatÄ, jog duÅ¡o patalpose nebuvo įrengta ventiliacija, ar, kad ji buvo netinkama.
Teismas vertindamas byloje pateiktÄ medžiagÄ pažymi, kad neturi pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo atsiliepime pateiktais paaiÅ¡kinimais, todÄl atmeta pareiÅ¡kÄjo argumentus Å¡ioje skundo dalyje kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u suteikiama tik kartÄ per savaitÄ iki 15 minuÄių, taip pat ir dÄl to, kad kol naudodavosi duÅ¡u, sudrÄgdavo jo rÅ«bai. Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvÄs atÄmimo vietose, policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e. SituacijÄ , kai laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekantis asmuo duÅ¡u naudotis galÄjo kartÄ per savaitÄ, EŽTT apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , taÄiau pažeidimo dÄl Å¡ių aplinkybių nenustatÄ, taÄiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybÄs naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisÄs palaikyti asmeninÄ higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.44558/98)).
NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus PN laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u iki 15 minuÄių. Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯ bylÄ Ä¯rodymų ar duomenų apie tai, kad suteikiama galimybÄ praustis duÅ¡e ne dažniau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ turÄjo įtakos jo sveikatai ar kitaip įtakojo jo gyvenimo kokybÄ ir dÄl to atsirado žala, kuriÄ prilygina neturtinÄs žalos atlygiui.
Teismas atmeta Å¡iÄ skundo dalį kaip nepagrįstÄ . Lietuvos higienos normos 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (teisÄs akto redakcija, galiojusi iki 2018 m. spalio 31 d.) LaisvÄs atÄmimo vietoje turi bÅ«ti įrengta sanitarinÄ Å¡varykla; sanitarinÄje Å¡varykloje įrengiamos Å¡ios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, duÅ¡inÄ, dezinfekavimo kameros patalpa (29 punktas). Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos normoje 134:2015 nenurodytas reikalavimas, kad asmenys persirenginÄtų atskirose privaÄiose kabinose.
PareiÅ¡kÄjo nurodyti nusiskundimai dÄl sudrÄkstanÄių drabužių, teismas nenustatÄ atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų. Toks vertinimas atitinka ir aktualiÄ LVAT formuojamÄ praktikÄ (žr. pvz., 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1001-552/2019). PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad naudojantis duÅ¡u buvo stebimas prižiÅ«rÄtojų. Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisÄs aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato Å¡ioms įstaigoms prievolÄs duÅ¡uose įrengti pertvaras, todÄl jų neįrengimas pats savaime nÄra neteisÄtas veiksmas.
TaÄiau, teismo vertinimu, pertvarų duÅ¡o patalpose neįrengimas ar duÅ¡o patalpų įrengimas tokiu bÅ«du, kad besimaudantis duÅ¡e nuteistasis (suimtasis) yra (gali bÅ«ti) stebimas pareigÅ«nų per duryse įrengtÄ stebÄjimo langÄ , sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡i aplinkybÄ neužtikrina visiÅ¡ko asmens privatumo buvimo. LVAT savo praktikoje yra nurodÄs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybÄ, kad nustaÄius ypaÄ prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybÄ naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudaranÄių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužÄs 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-886-662/2018).
LVAT taip pat yra pažymÄjÄs, jog vadovaujantis KalÄjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsÄjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 81 punktu, viena iÅ¡ vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra bÅ«tent pareigÅ«nų galimybÄ netrukdomai stebÄti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpoje, esanÄioje priežiÅ«ros poste, įrengtas stebÄjimo langas. LVAT akcentavo, kad, vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susijÄ nepatogumai yra neiÅ¡vengiami, taÄiau Å¡i instrukcijos nuostata turi bÅ«ti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisÄs į privatumÄ , orumÄ ir garbÄ.
Asmens maudymasis duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybÄs bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidÄle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (žr., pvz., 2018 m. gegužÄs 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-279-662/2018). Byloje atsakovÄs atstovas neginÄijo pareiÅ¡kÄjo skundo teiginio, kad jis buvo stebimas naudojimosi duÅ¡u metu. PateikÄ dušų nuotraukas (b. l. 15â20) ir paaiÅ¡kinimus, jog asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros.
Teismas atkreipia dÄmesį, kad nagrinÄjamu atveju nenustatyta, jog duÅ¡inÄse patalpose esantys stebÄjimo langeliai bÅ«tų bent iÅ¡ dalies uždengti, taip užtrikrinant asmens privatumÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog įrengtos pertvaros duÅ¡uose bent iÅ¡ dalies nuo duryse esanÄio stebÄjimo langelio neatskirtos užuolaida, neužtikrino pakankamo pareiÅ¡kÄjo privatumo naudojantis duÅ¡u. Byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, jog pareiÅ¡kÄjas priklauso didelei rizikos grupei dÄl polinkio į kitų asmenų užpuolimÄ , savÄs žalojimÄ , bandymÄ nusižudyti ir pan., dÄl ko stebÄjimas per duryse įrengtÄ stebÄjimo langÄ bÅ«tų bÅ«tinas ir konkreÄiu atveju pateisinamas.
Esant Å¡ioms aplinkybÄms bei į bylÄ pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kÄjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, (b. l. 6â7) konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u, iÅ¡ viso 90 parų. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad buvo laikomas kamerose, kurios buvo rÅ«siuose, taip pat teigÄ, kad dÄl to nuolat sirgdavo. Lietuvos higienos normos 134:2015 21.1 papunktyje nustatyta, kad mokymo klasÄ negali bÅ«ti įrengiama rÅ«syje ar cokoliniame aukÅ¡te. nustatyta, kad naujai statomose laisvÄs atÄmimo vietose gyvenamÄ sias patalpas draudžiama įrengti rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose.
Lietuvos higienos normos 134:2015 IV skyriuje įtvirtinti patalpų įrengimo ir priežiÅ«ros reikalavimai, kuriuose draudimo įrengti kameras cokoliniame aukÅ¡te ar rÅ«syje nÄra. Lietuvos higienos normos 134:2015 21.1 3 punkte nurodyta, kad Å¡i higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvÄs atÄmimo vietų ir policijos areÅ¡tinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojanÄioms institucijoms. VeikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms, policijos areÅ¡tinÄms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Nuostata, draudžianti naujai statomose laisvÄs atÄmimo vietose gyvenamÄ sias patalpas įrengti rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose, buvo įtvirtinta Lietuvos higienos normos 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtintos 2010 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241, 20 punkte, taÄiau ji buvo taikoma tik naujai statomos laisvÄs atÄmimo vietoms ir ji nebegalioja nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. IÅ¡ paminÄtų nuostatų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl jo teisių pažeidimo kalinant jį LukiÅ¡kių TI-K cokoliniame aukÅ¡te ar rÅ«syje atmestini, nes nenustatyta neteisÄtų veiksmų.
Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kÄjas nedetalizavo kada tiksliai ir kokiomis ligomis sirgo. NepateikÄ dokumentų iÅ¡ gydymo įstaigos, kuriuose diagnozuoti iÅ¡ užfiksuoti susirgimai ar nurodytos gydytojų teiktos ambulatorinio gydymosi rekomendacijos, todÄl teismas atmeta skundo argumentus Å¡ioje skundo dalyje. NeturtinÄ Å¾ala kildinama ir iÅ¡ to, kad pareiÅ¡kÄjui nesuteikiamos sÄ lygos skalbti ir džiovinti drabužius. Vilniaus PN atsiliepime nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K skalbiniai skalbiami centralizuotai.
Ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ buvo skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynÄ ir apatiniai drabužiai. ValdiÅ¡ka patalynÄ, asmeninÄ patalynÄ, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ. Drabužiai ir patalynÄ iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo grÄ Å¾inami tÄ paÄiÄ dienÄ jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga galÄjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninÄse sÄ skaitose buvo pakankamas pinigų likutis, apmokÄti skalbimo paslaugÄ .
Neturintys asmeninÄje sÄ skaitoje pinigų, galÄjo iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mÄnesį, o Å¡varkus striukes ar paltus â vienÄ kartÄ per sezonÄ (b. l. 9). Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punkte nustayyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.
Teismas pareiÅ¡kÄjo argumentus vertina kritiÅ¡kai, kadangi LukiÅ¡kių TI-K buvo sudarytos sÄ lygos gauti iÅ¡skalbtus ir sausus drabužius tÄ paÄiÄ dienÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas neprieÅ¡taravo atsakovÄs atstovo atsiliepime pateikiamiems argumentams. Ä® bylÄ nepateikÄ duomenų, kad bÅ«tų teikÄs skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai dÄl nesudarytų galimybių kalbti ir džiovinti drabužius, taip pat nÄra jokių kitų įrodymų (duomenų) pagrindžianÄių jo skundo teiginius.
Å iuo aspektu nenustatyta neteisÄtų atsakovÄs atstovo veiksmų. PareiÅ¡kÄjo teigimu, gyvenamosiose patalpose neįrengtos lentynos ar spintelÄs higienos priemonÄms susidÄti. AtsakovÄs atstovas atisiliepime paaiÅ¡kino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetÄs (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonÄms sudÄti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnÄs, arba mažesnÄs, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudÄti.
AtkreipÄ dÄmesį, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dÄl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar tabureÄių ir kitų baldų (b. l. 8). Eksploatavimo taisyklÄse nurodyta, viena spintelÄ arba sieninÄ lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidÄti (14.7 punktas); spintelÄ arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 punktas). PareiÅ¡kÄjas detaliai ir konkreÄiai nenurodÄ, kokiose kamerose kokių daiktų trÅ«ko. Vien teiginys, kad trÅ«ko spintelÄs ar lentynÄlÄs daiktams susidÄti, yra nekonkretus, nes visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kurioje konkreÄioje kameroje jų trÅ«ko, primintina, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose.
Taip pat į bylÄ nÄra pateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į įstaigos administracijÄ dÄl kokių nors baldų ir daiktų trÅ«kumo kamerose, kuriose jis buvo kalinamas atlikdamas bausmÄ. PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad nebuvo sudaryta galimybÄ gauti užsakytas knygas. Vilniaus PN atsiliepime nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo sudaryta galimybÄ naudotis įstaigoje veikianÄios bibliotekos paslaugomis.
LukiÅ¡kių TI-K bendradarbiauja su Lietuvos nacionaline M. M. biblioteka, todÄl įstaigoje laikomiems asmenims buvo sudarytos sÄ lygos bei galimybÄ naudotis ir nacionalinÄs bibliotekos knygų fondu (b. l. 6â11). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo pateiktais paaiÅ¡kinimais, jog įstaigoje laikomiems asmenims buvo sudaryta galimybÄ naudotis bibliotekos paslaugomis. Be to, pareiÅ¡kÄjas skunde nenurodÄ, nei kada negalÄjo gauti užsakytų knygų, nei dÄl kokių priežasÄių jas buvo atsisakyta suteikti.
Esant nurodytoms aplinkybÄms, Å¡ie pareiÅ¡kÄjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje nenustatyta, kad atsakovÄs atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrÄžtina, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .
NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-836/2016).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mastÄ , intensyvumÄ ir trukmÄ, Lietuvoje egzistuojanÄias valstybÄs ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju dÄl pažeisto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kuris nepakankamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos ir duÅ¡u, kuris pilnai nuo kitų asmenų, laikotarpiu nÄra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimÄ nepriteisiant pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo.
Å iuo atveju atsakovÄs atstovo neteisÄtas veikimas truko 90 parų. Teismas sutinka su tuo, jog pareiÅ¡kÄjui galÄjo kilti tam tikri neigiami iÅ¡gyvenimai, taÄiau teismo vertinimu, nÄra pagrindo priteisti visÄ pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omÄ sumÄ , t. y. 2 000 Eur. Esant nurodytoms aplinkybÄms, patirtoms neigiamoms pasekmÄms atlyginti adekvati suma yra 115 Eur ((70 parų x 1 Eur )+(90 parų x 0,50 euro centų)), todÄl pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 115 Eur suma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo D. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui D. K. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 115 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiolikÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kÄjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja EglÄ Å½ulytÄ-JanulionienÄ