Legislator Case Law & Legislation
c0eb0731-217d-4f0f-9bb6-7db6244f58dc AI generated

c0eb0731-217d-4f0f-9bb6-7db6244f58dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c0eb0731-217d-4f0f-9bb6-7db6244f58dc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I1-4329-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02388-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

c0eb0731-217d-4f0f-9bb6-7db6244f58dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-4329-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02388-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. K. kreipėsi į teismÄ skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K)), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). Nurodo, kad Vilniaus PN buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. Pažymi, jog beveik visÄ laikÄ buvo laikomas rÅ«siuose.

Teigia, kad į kamerÄ dienos Å¡viesa beveik nepateko. Sienos ir lubos apaugusios pelėsiais ir grybeliu. Kameroje drėgna, todėl krito dažai ir tinkas, dėl buvo jaučiamas nuolatinis Å¡altis ir pati drėgmė, pelydavo maistas. Nesudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti rÅ«bus, kurie dėl drėgmės įgaudavo nemalonų kvapÄ . Pažymi, jog dėl to, kad buvo laikomas rÅ«syje, nuolat sirgdavo. PaaiÅ¡kina, jog negalėjo laisvai judėti dėl kameros per mažo ploto. Sanitarinis mazgas neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos, kurioje nebuvo ventiliacijos, neįrengta lentynėlė ar spintelė higienos reikmenims laikyti.

Nesuteikta galimybė nevaržomai nusiprausti duÅ¡e, kadangi buvo vedamas kartÄ per savaitę iki 15 minučių. Dušų patalpose nebuvo ventiliacijos, per sienas tekėjo vanduo. Naudojantis duÅ¡u buvo stebimas prižiÅ«rėtojų, o rÅ«bai sudrėkdavo. Negalėjo gauti užsakytų knygų, nes bibliotekininkas knygas atneÅ¡davo iÅ¡rinkęs savo nuožiÅ«ra. Atkreipia dėmesį, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų sutriko visavertis gyvenimas, atsirado fobija uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, dirglus, ėmė sunkiai valdyti emocijas, jautėsi emociÅ¡kai prislėgtas.

Atsakovės atstovas Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. reorganizavimo – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – LukiÅ¡kių TI-K)) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–11). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 25 d. Pateikia duomenis apie kameras, kuriose buvo apgyvendintas, jų numerius, plotus, patalpintų asmenų skaičių įskaičiuojant pareiÅ¡kėjÄ .

Teigia, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m plotas. Paaiškina, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose patalpose palaikoma optimali temperatūra. Gyvenamosios kameros turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kamerose esantys langai vėdinimui buvo pritaikyti, todėl jos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdindavo, prižiÅ«rėdavo, tvarkydavo savo kameras, neturėdavo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. PaaiÅ¡kina, kad pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, Pažymi, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukÅ¡tis yra 1,6 m, plotis – 1,2 m, 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų. Gyvenamosiose patalpose tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio.

Toks dušų ir tualetų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Pagal galiojančius teisės aktus, virÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ . Naudojimasis tokia paslauga – yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga.

Laikomiems asmenims sudaryta galimybė naudotis įstaigoje veikiančios bibliotekos paslaugomis. LukiÅ¡kių TI-K bendradarbiauja su Lietuvos nacionaline M. M. biblioteka, todėl įstaigoje apgyvendintiems asmenims buvo sudarytos sÄ lygos bei galimybė naudotis ir nacionalinės bibliotekos knygų fondu. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos.

Å ios žalos pareiÅ¡kėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinÄ Å¾alÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 26 d. buvo laikomas Vilniaus PN sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamojoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai ( LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – suaugusiam asmeniui.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Vilniaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. birželio 26 d., tačiau iÅ¡ Vilniaus PN pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN atvyko ir buvo laikomas iki 2019 m. birželio 25 d. (b. l. 6–7). Atsižvelgus į tai, Å¡is laikotarpis nagrinėjamoje byloje laikytinas ginčo laikotarpiu (toliau – ginčo laikotarpis). Ä® bylÄ pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 2019 m. kovo 28 d.buvo uždarytas kameroje Nr. 116, kurios plotas – 7,49 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 29 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 378, plotas – 6,54 kv. m (1 asmuo kameroje); nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. balandžio 9 d. kamera Nr. 378 (1 asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 10 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 309, plotas – 7,72 kv. m (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. kamera Nr. 309 (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 19 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 358, plotas – 7,77 kv. m (2 asmenys kameroje); 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. kamera Nr. 358 (2 asmenys kameroje); 2019 m. gegužės 31 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 273, plotas – 7,79 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 5 d. kamera Nr. 273 (2 asmenys kameroje); 2019 m. birželio 6 d. kamera Nr. 273 (1 asmuo kameroje); nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 17 d. kamera Nr. 273 (2 asmenys kameroje); 2019 m. birželio 18 d. kamera Nr. 273 (1 asmuo kameroje); nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d. kamera Nr. 273 (2 asmenys kameroje); nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. birželio 24 d. kamera Nr. 273 (1 asmuo kameroje); 2019 m. birželio 25 d. iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-Ä jį sektorių.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso buvo kalinamas 90 parų, iÅ¡ kurių – 20 parų buvo laikomas kamerose vienas, 70 parų – laikomas kamerose dviese. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto svyravo nuo 3,86 kv. m iki 7,79 kv. m, atskaičius sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ â€“ nuo 3,58 kv. m iki 7,23 kv. m. Vadinasi, Vilniaus PN administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktų nustatytÄ minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei nacionalinės teisės, nei Konvencijos nuostatos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tualetai neatskirti nuo bendros gyvenamosios patalpos. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas pertvara, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio (b. l. 8). IÅ¡ į bylÄ pateiktų nuotraukų matyti, jog sanitariniai mazgai LukiÅ¡kių TI-K nuo likusio kameros ploto buvo atskirti užuolaidomis arba įrengti kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 29–31).

Nors LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais laikotarpiais, kai pareiškėjas kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, t. y. laikotarpiais nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. birželio 5 d., nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2019 m. birželio 17 d., nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. birželio 20 d., iš viso 70 parų (b. l. 6–11). Likusiu laikotarpiu, pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, todėl daroma išvada, jog tais laikotarpiais nebuvo pažeista pareiškėjo teisė naudotis sanitariniais mazgais.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ to, kad kamerose buvo nepakankamas apÅ¡vietimas, kaupėsi drėgmė, pelėsis, kamerose buvo Å¡alta bei nebuvo ventiliacijos. Dušų patalpose nebuvo ventiliacijos, o per sienas tekėjo vanduo. Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.

Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 Lx. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ informavo, kad kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė Å¡viesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Kamerose esantys langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, atkreipė dėmesį, kad apgyvendinti asmenys , kurie reguliariai vėdindavo, tvarkydavo gyvenamasias patalpas, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės (b. l. 8–9).

Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) 2019 m. kovo 27 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8)PA-1783 (b. l. 23–24). NVSC darbuotoja patikrinimus atliko kmerose Nr. 123, Nr. 294, Nr. 116, Nr. 268. Nustatyta, kad kameroje Nr. 116 iÅ¡matuota temperatÅ«ra buvo – 18 ?C, Nr. 123 – 19 ?C, Nr. 268 – 22 ?C, Nr. 294 – 24 ?C, tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkto reikalavimÄ . Patikrinimo metu iÅ¡matuota bendra dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 123 – 260 Lx, Nr. 268 – 311 Lx, Nr – 294 – 208 Lx, tai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimÄ .

Nustatyti ir užfiksuoti pažeidimai pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 14 punktÄ kameroje Nr 116 (iÅ¡matuota bendra dirbtinė apÅ¡vieta buvo 110 Lx), pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktÄ kameroje Nr. 268 (ant sienų buvo vizualiai matomų pelėsio požymių), Lietuvos higienos normos 134:2015 28.2 papunkčio pažeidimas (I-ojo korpuso 9-o posto duÅ¡inėje suoliuko pavirÅ¡ius, II korpuso 19-o posto duÅ¡inėje sienų, pertvaros sienelės pavirÅ¡iai buvo vizualiai neÅ¡varÅ«s). Vilniaus PN į bylÄ pateikė 2019 m. balandžio 8 d. raÅ¡tÄ Nr. 9-2393 dėl atliktų patikrinimų, kuriuo informuoja, jog NVSC nustatyti ir užfiksuoti trÅ«kumai paÅ¡alinti.

NVSC darbuotoja patikrino tas pačias patalpas, kuriose buvo nustatyti aukščiau apraÅ¡yti pažeidimai. Pateikė 2019 m. birželio 7 d. patikrinimo aktÄ Nr. (10-12 15.4.8)PA-4200 (b. l. 21–22), kuriame pažeidimų neužfiksuota. Teimas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nei vienoje kameroje, kurioje buvo atlikti patikrinimai, nebuvo apgyvendintas skundžiamuoju laikotarpiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas skunde neindividualizavo nurodytų pažeidimų dėl apÅ¡vietimo, drėgmės, pelėsio, grybelio, Å¡alčio bei duÅ¡o patalpose sienomis tekančio vandens.

Nenurodė kuriose tiksliai kamerose ar patalpose ir kada buvo matomi ar jaučiami Å¡ie pažeidimai. Nedetalizavo kokiÄ Å¾alÄ patyrė dėl Å¡ių pažeidimų, nepaaiÅ¡kino kaip ta žala sutrikdė jo kasdieninį gyvenimÄ , jog pareiÅ¡kėjas jÄ prilygino patirtos žalos atlyginimui materialia iÅ¡raiÅ¡ka. Be to, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė, jog duÅ¡o patalpose nebuvo ventiliacijos, tačiau NVSC, atlikdamas patikrinimus, nenustatė, jog duÅ¡o patalpose nebuvo įrengta ventiliacija, ar, kad ji buvo netinkama.

Teismas vertindamas byloje pateiktÄ medžiagÄ pažymi, kad neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo atsiliepime pateiktais paaiÅ¡kinimais, todėl atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus Å¡ioje skundo dalyje kaip nepagrįstus. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad galimybė pasinaudoti duÅ¡u suteikiama tik kartÄ per savaitę iki 15 minučių, taip pat ir dėl to, kad kol naudodavosi duÅ¡u, sudrėgdavo jo rÅ«bai. Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. SituacijÄ , kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo duÅ¡u naudotis galėjo kartÄ per savaitę, EŽTT apibÅ«dino kaip apgailestaujamÄ , tačiau pažeidimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis duÅ¡u nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higienÄ taip, jog bÅ«tų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr.44558/98)).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus PN laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u iki 15 minučių. Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų ar duomenų apie tai, kad suteikiama galimybė praustis duÅ¡e ne dažniau kaip vienÄ kartÄ per savaitę turėjo įtakos jo sveikatai ar kitaip įtakojo jo gyvenimo kokybę ir dėl to atsirado žala, kuriÄ prilygina neturtinės žalos atlygiui.

Teismas atmeta Å¡iÄ skundo dalį kaip nepagrįstÄ . Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2018 m. spalio 31 d.) Laisvės atėmimo vietoje turi bÅ«ti įrengta sanitarinė Å¡varykla; sanitarinėje Å¡varykloje įrengiamos Å¡ios patalpos: nusirengimo/apsirengimo kambarys, duÅ¡inė, dezinfekavimo kameros patalpa (29 punktas). Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos normoje 134:2015 nenurodytas reikalavimas, kad asmenys persirenginėtų atskirose privačiose kabinose.

PareiÅ¡kėjo nurodyti nusiskundimai dėl sudrėkstančių drabužių, teismas nenustatė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Toks vertinimas atitinka ir aktualiÄ LVAT formuojamÄ praktikÄ (žr. pvz., 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad naudojantis duÅ¡u buvo stebimas prižiÅ«rėtojų. Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpos įrengimo tardymo izoliatoriuose reikalavimų, taip pat nenumato Å¡ioms įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti pertvaras, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Tačiau, teismo vertinimu, pertvarų duÅ¡o patalpose neįrengimas ar duÅ¡o patalpų įrengimas tokiu bÅ«du, kad besimaudantis duÅ¡e nuteistasis (suimtasis) yra (gali bÅ«ti) stebimas pareigÅ«nų per duryse įrengtÄ stebėjimo langÄ , sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko asmens privatumo buvimo. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 81 punktu, viena iÅ¡ vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra bÅ«tent pareigÅ«nų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpoje, esančioje priežiÅ«ros poste, įrengtas stebėjimo langas. LVAT akcentavo, kad, vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neiÅ¡vengiami, tačiau Å¡i instrukcijos nuostata turi bÅ«ti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumÄ , orumÄ ir garbę.

Asmens maudymasis duÅ¡e, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iÅ¡ dalies uždengti duÅ¡o užuolaidėle, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumÄ (žr., pvz., 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-279-662/2018). Byloje atsakovės atstovas neginčijo pareiÅ¡kėjo skundo teiginio, kad jis buvo stebimas naudojimosi duÅ¡u metu. Pateikė dušų nuotraukas (b. l. 15–20) ir paaiÅ¡kinimus, jog asmens privatumui užtikrinti duÅ¡o patalpose įrengtos pertvaros.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog duÅ¡inėse patalpose esantys stebėjimo langeliai bÅ«tų bent iÅ¡ dalies uždengti, taip užtrikrinant asmens privatumÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog įrengtos pertvaros duÅ¡uose bent iÅ¡ dalies nuo duryse esančio stebėjimo langelio neatskirtos užuolaida, neužtikrino pakankamo pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis duÅ¡u. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas priklauso didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimÄ , savęs žalojimÄ , bandymÄ nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas per duryse įrengtÄ stebėjimo langÄ bÅ«tų bÅ«tinas ir konkrečiu atveju pateisinamas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms bei į bylÄ pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, (b. l. 6–7) konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u, iÅ¡ viso 90 parų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kurios buvo rÅ«siuose, taip pat teigė, kad dėl to nuolat sirgdavo. Lietuvos higienos normos 134:2015 21.1 papunktyje nustatyta, kad mokymo klasė negali bÅ«ti įrengiama rÅ«syje ar cokoliniame aukÅ¡te. nustatyta, kad naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamÄ sias patalpas draudžiama įrengti rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose.

Lietuvos higienos normos 134:2015 IV skyriuje įtvirtinti patalpų įrengimo ir priežiūros reikalavimai, kuriuose draudimo įrengti kameras cokoliniame aukšte ar rūsyje nėra. Lietuvos higienos normos 134:2015 21.1 3 punkte nurodyta, kad ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Nuostata, draudžianti naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamÄ sias patalpas įrengti rÅ«siuose ir cokoliniuose aukÅ¡tuose, buvo įtvirtinta Lietuvos higienos normos 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos 2010 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241, 20 punkte, tačiau ji buvo taikoma tik naujai statomos laisvės atėmimo vietoms ir ji nebegalioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d. IÅ¡ paminėtų nuostatų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo kalinant jį LukiÅ¡kių TI-K cokoliniame aukÅ¡te ar rÅ«syje atmestini, nes nenustatyta neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nedetalizavo kada tiksliai ir kokiomis ligomis sirgo. Nepateikė dokumentų iÅ¡ gydymo įstaigos, kuriuose diagnozuoti iÅ¡ užfiksuoti susirgimai ar nurodytos gydytojų teiktos ambulatorinio gydymosi rekomendacijos, todėl teismas atmeta skundo argumentus Å¡ioje skundo dalyje. Neturtinė žala kildinama ir iÅ¡ to, kad pareiÅ¡kėjui nesuteikiamos sÄ lygos skalbti ir džiovinti drabužius. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K skalbiniai skalbiami centralizuotai.

Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę buvo skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai. ValdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose buvo pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo paslaugÄ .

Neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, galėjo iÅ¡skalbti vienÄ komplektÄ virÅ¡utinių drabužių nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartÄ per mėnesį, o Å¡varkus striukes ar paltus – vienÄ kartÄ per sezonÄ (b. l. 9). Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punkte nustayyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Teismas pareiÅ¡kėjo argumentus vertina kritiÅ¡kai, kadangi LukiÅ¡kių TI-K buvo sudarytos sÄ lygos gauti iÅ¡skalbtus ir sausus drabužius tÄ pačiÄ dienÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neprieÅ¡taravo atsakovės atstovo atsiliepime pateikiamiems argumentams. Ä® bylÄ nepateikė duomenų, kad bÅ«tų teikęs skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl nesudarytų galimybių kalbti ir džiovinti drabužius, taip pat nėra jokių kitų įrodymų (duomenų) pagrindžiančių jo skundo teiginius.

Šiuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. Pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose neįrengtos lentynos ar spintelės higienos priemonėms susidėti. Atsakovės atstovas atisiliepime paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti.

Atkreipė dėmesį, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų (b. l. 8). Eksploatavimo taisyklėse nurodyta, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 punktas); spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 punktas). Pareiškėjas detaliai ir konkrečiai nenurodė, kokiose kamerose kokių daiktų trūko. Vien teiginys, kad trūko spintelės ar lentynėlės daiktams susidėti, yra nekonkretus, nes visiškai neaišku, kurioje konkrečioje kameroje jų trūko, primintina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose.

Taip pat į bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl kokių nors baldų ir daiktų trÅ«kumo kamerose, kuriose jis buvo kalinamas atlikdamas bausmę. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad nebuvo sudaryta galimybė gauti užsakytas knygas. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo sudaryta galimybė naudotis įstaigoje veikiančios bibliotekos paslaugomis.

LukiÅ¡kių TI-K bendradarbiauja su Lietuvos nacionaline M. M. biblioteka, todėl įstaigoje laikomiems asmenims buvo sudarytos sÄ lygos bei galimybė naudotis ir nacionalinės bibliotekos knygų fondu (b. l. 6–11). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais paaiÅ¡kinimais, jog įstaigoje laikomiems asmenims buvo sudaryta galimybė naudotis bibliotekos paslaugomis. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, nei kada negalėjo gauti užsakytų knygų, nei dėl kokių priežasčių jas buvo atsisakyta suteikti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN pažeidimų mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl pažeisto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kuris nepakankamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos ir duÅ¡u, kuris pilnai nuo kitų asmenų, laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ nepriteisiant pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo.

Å iuo atveju atsakovės atstovo neteisėtas veikimas truko 90 parų. Teismas sutinka su tuo, jog pareiÅ¡kėjui galėjo kilti tam tikri neigiami iÅ¡gyvenimai, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti visÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ sumÄ , t. y. 2 000 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 115 Eur ((70 parų x 1 Eur )+(90 parų x 0,50 euro centų)), todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neturtinei žalai atlyginti priteistina 115 Eur suma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 115 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiolikÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė