2025-09-17 Nr. AB-14439-3-61-3-01019-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-899-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01019-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo (rezoliucijos) panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimą (rezoliuciją), kuriuo pripažinta, kad pareiškėja padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos naudai patirtas teisines išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo E. K. 2024 m. sausio 2 d. tarnybinio pranešimo Nr. BDR-22 „Dėl Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės M. O. netinkamo tarnybinio transporto naudojimo” bei Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto J. A. 2024 m. sausio 9 d. tarnybinio pranešimo BDR-99 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo” pagrindu Departamento direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, 2024 m. sausio 10 d. sprendimu pradėjo pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo padarymo tyrimą.

2.2. Pareiškėja 2024 m. sausio 17 d. gavo pranešimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. TNT-2, kuriame buvo pasiūlyta pareiškėjai per 5 darbo dienas pateikti rašytinį paaiškinimą dėl įtarimų galimai padarius tarnybinį nusižengimą. Pranešime nurodyta, jog pareiškėja įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, tai yra tuo, kad būdama valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūne, eidama Departamento Aplinkos kokybės departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, neperregistravusi bei nesuderinusi su struktūrinio padalinio, kuriam priskirtas automobilis, vadovu, tai yra, neturėdama tam teisėto pagrindo 2023 m. gruodžio 5 d. kelionių „08:17–08:40 (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)“ ir „09:47–09:55 (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini)“ metu vairavo Departamento tarnybinio transporto priemonių priskyrimo administracijos padaliniams bei jų laikymo vietų ir ridos limitų sąrašu, patvirtintu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. T1-12 „Dėl aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos tarnybinio transporto priemonių priskyrimo ir jų bei rezervuojamų tarnybinių automobilių laikymo vietų ir ridos limitų nustatymo“, tarnybiniam naudojimui Skyriui priskirtą tarnybinį automobilį VW Tiguan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarnybinis automobilis), prie kurio savo kortele prisijungė ir identifikavo save kaip automobilį naudojantis darbuotojas Skyriaus vyriausioji specialistė M. O..

2.3. Pareiškėja 2024 m. sausio 23 d. pateikė paaiškinimą dėl pradėto tarnybinio nusižengimo. Paaiškinime nurodė, kad nesutinka su pranešime pateiktais tarnybinio nusižengimo kaltinimais ir išsamiai paaiškinimo, kad laikydamasi teisės aktuose nustatytos tvarkos tinkamai vykdė tarnybines funkcijas ir savo veiksmais ar elgesiu nepadarė tarnybinio nusižengimo.

2.4. 2024 m. vasario 7 d. buvo surašyta išvada Nr. TNT-6 „Išvada dėl R. V. tarnybinio nusižengimo” (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma pripažinti, kad pareiškėja, atlikdama pareigas, padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos jai neskirti. Departamento direktorius 2024 m. vasario 19 d. patvirtino Išvadoje nurodytą sprendimą pripažinti pareiškėją padarius mažareikšmį tarnybinį nusižengimą.

2.5. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – ir Aprašas) nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos nustatytų reikalavimų. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo užtikrintas VTĮ 25 straipsnio 10 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą dalyvauja profesinės sąjungos atstovas.

2.6. Nebuvo nustatyti visi nustatyto tarnybinio nusižengimo požymiai.

2.7. Pareigūnams prieš atliekamus patikrinimus (tarnybinių funkcijų vykdymas) nėra iš anksto priskiriamos tarnybinės transporto priemonės. Paprastai į patikrinimus pareigūnai vyksta su tomis transporto priemonėmis, kurios tuo metu yra faktiškai laisvos. Nagrinėjamu atveju 2023 m. gruodžio 5 d. laisva tarnybinė transporto priemonė buvo VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš vykstant į patikrinimus pareigūnai nėra informuojami, kuris darbuotojas atliekantis patikrinimą ar dalyvaujantis patikrinime, bus atsakingas už automobilį, taip pat nėra nurodymų, kuris pareigūnas privalo vairuoti tarnybinį automobilį (ypač tais atvejais, kai ta pačia tarnybine transporto priemone į patikrinimą važiuoja ne vienas pareigūnas, o keli). Nuo 2023 m. lapkričio 3 d. pareiškėja iš Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus perėjo dirbti į kitą skyrių – Atliekų tvarkymo kontrolės skyrių. Į 2023 m. gruodžio 5 d. vykusį patikrinimą pareiškėja vyko, nes turėjo neužbaigtą metinę užduotį, t. y. atlikti tarpvalstybinių atliekų vežimų patikrinimą-reidą. Šiuo atveju Skyriaus vadovas E. K. nenurodė, kam paskiria vairuoti tarnybinę transporto priemonę. Pareiškėja aktyviai siekė su E. K. suderinti visas patikrinimo vykdymo aplinkybes, tai patvirtina 2023 m. gruodžio 1 d. el. laiškas su prašymu įtraukti pareiškėją į patikrinimą. Šį pareiškėjos kreipimąsi E. K. ignoravo ir nepateikė jokio atsakymo. Vėliau po atlikto patikrinimo E. K. pateikė skundą, jog pareiškėja naudojosi jo skyriaus transporto priemone be jo žinios. Taigi E. K. iki minėto patikrinimo atsisakė komunikuoti, derinti patikrinimo detales, o po atlikto patikrinimo, kuris vyko sudėtingomis sąlygomis, pateikė skundą vidaus tyrimų skyriui.

2.8. Šiuo atveju buvo vykstama į bendrą patikrinimą. Į patikrinimą vyko trys darbuotojai, turintys teisę vairuoti tos kategorijos automobilį, automobilis buvo naudojamas ne išimtinai Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus poreikiams, o bendrai atliekamam patikrinimui, todėl pareiškėja nepagrįstai yra kaltinama, jog neperregistravusi bei nesuderinusi su struktūrinio padalinio, kuriam priskirtas automobilis, vadovu, tai yra neturėdama tam teisėto pagrindo, vykdama į patikrinimą vairavo tarnybinį automobilį. Pareiškėja atliko Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklėse, patvirtintose Departamento direktoriaus 2022 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. AD1-27 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) numatytus privalomus veiksmus, kad prisijungtų prie telemetrinės automobilio kontrolės įrangos, todėl pagrįstai manė, jog jos identifikavimo kortelė nuskaityta sėkmingai. Taisyklėse nėra numatyta, kaip darbuotojas, sėdintis automobilyje, turi įsitikinti, kad jo pridėta identifikavimo kortelė buvo sėkmingai nuskaityta ir užregistruota.

2.9. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad Tarnybinis automobilis buvo užregistruotas M. O. (tam pačiam skyriuje dirbančios darbuotojos), kuri jį buvo užvedusi su pagalbine priemone, kadangi automobilio akumuliatorius buvo išsikrovęs, todėl, užgesinus automobilio variklį, nebūtų pavykę jo dar kartą užvesti, o esant užvestam automobiliui, pridėjus kito darbuotojo identifikacinę kortelę, sistema neužregistruoja naujo darbuotojo prisijungimo. Nebuvo atsižvelgta į faktines aplinkybes, susiklosčiusias vykstant Tarnybiniu automobiliu į patikrinimą, t. y. aplinkybę, kad tuo pačiu automobiliu keliavusi kita darbuotoja M. K. dėl blogų oro sąlygų atsisakė vairuoti automobilį, kad automobilio akumuliatorius buvo išsikrovęs, o M. O., rūpindamasi automobilio užvedimu sušalo, todėl negalėjo vairuoti, be to, turėjo telefonu bendrauti su Muitinės departamento atstovais derindama susitikimo vietą.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Nagrinėjamu atveju atlikus tarybinį patikrinimą nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 33 punktą, įpareigojantį automobilį naudojantį darbuotoją prisijungti prie telemetrinės automobilio kontrolės įrangos, kad būtų fiksuojami naudojimosi automobiliu laikas ir maršruto parametrai, Taisyklių 34 punktą, draudžiantį važiuoti automobiliu neprisiregistravus, Taisyklių 16 punktą, pagal kurį administraciniai padaliniai, kuriems Departamento direktoriaus įsakymu automobiliai nepriskirti, naudojasi Departamento rezerve esančiais automobiliais Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka arba, prieš tai susiderinus, kitiems Departamento struktūriniams padaliniams priskirtais automobiliais, taip pat esant papildomam automobilių poreikiui, Departamento struktūriniai padaliniai, kuriems automobiliai priskirti Departamento direktoriaus įsakymu, gali naudotis Departamento rezerve esančiais automobiliais Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka. Taisyklių 11 punktas nustato, kad administracijos padalinyje automobilius darbuotojams paskirsto struktūrinio padalinio vadovas, kuris yra atsakingas už efektyvų automobilių naudojimą padalinyje.

4.2. Pareiškėjos paaiškinimai, kad esant užvestai transporto priemonei pridėjo prie automobilyje įrengtos telemetrinės įrangos daviklio savo indentifikavimo kortelę ir, kad Taisyklėse nėra numatyta, kaip vairuojant transporto priemonę reikia įsitikinti, kad pridėta kortelė buvo nuskaityta ar ne, vertintini kritiškai, kaip siekis pateisinti savo veiksmais (neveikimu) padarytą pažeidimą. Taisyklėse yra aiškiai pažymėta, kad garsinis signalas įspėja, jog darbuotojas neprisiregistravo, taip pat garsinis signalas įspėja ir apie tai, kad registracija baigta ir apie minėtas telemetrinės automobilio kontrolės įrangos technines savybes R. V. neabejotinai žinojo, nes anksčiau naudojosi tuo pačiu automobiliu.

4.3. Abejotini pareiškėjos paaiškinimai, kad, paprašius įtraukti ją į tikslinio patikrinimo dalyvių sąrašą ir išsiuntus elektroniniu laišku prašymą Skyriaus vedėjui, ji šiuo prašymu suderino, kad vairuos Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos Aplinkos kokybės kontrolės skyriui priskirtą automobilį. Akivaizdu, kad minėtu prašymu pareiškėja suderino dalyvavimą kelių Departamento administracijos padalinių bendrai vykdomoje 2023 m. gruodžio 5 d. tikslinėje išvykoje, tačiau automobilio naudojimas, kaip tai numato Taisyklių 16 punktas, suderintas nebuvo ir E. K., atsakingas už transporto valdymą, buvo informuotas post factum (po to, kai padaryta), kai jam pranešė M. K..

4.4. Atlikto tyrimo metu buvo ištirti ir išanalizuoti visi pateikti darbuotojų paaiškinimai, išsamiai išanalizuoti pareiškėjos pateikti paaiškinimai, aplinkybės, kodėl ji vairavo tarnybinį automobilį nepriregistravusi savo identifikacinės kortelės bei nesuderinusi su Skyriaus vedėju.

4.5. Pareiškėjos neteisėta veika pasireiškė neveikimu, ji privalėjo ir galėjo įvertinti savo veikos neteisėtumą bei dėl jos kylančias pasekmes, turėjo ir galėjo imtis aktyvių veiksmų, tačiau dėl aplaidumo to nepadarė, kaltės forma – neatsargumas. Nors šiuo atveju į patikrinimą buvo nuvykta laiku, tačiau dėl pareiškėjos minėto neveikimo vairuojant ne pareiškėjai priskirtą automobilį, prieš tai nesuderinus bei neprisiregistravus savo identifikacine kortele, buvo pažeisti Taisyklių 16, 33 ir 34 punktai. Taisyklių VI skyrius „Darbuotojų, turinčių teisę vairuoti automobilius, pareigos“ įpareigoja būtent automobilį naudojantį darbuotoją atlikti veiksmus – prisijungti prie telemetrinės automobilio kontrolės įrangos, vizualiai apžiūrėti, patikrinti, ar yra visi reikalingi automobilio dokumentai (registracijos liudijimas, draudimas, degalų įpylimo, telemetrinės automobilio kontrolės įrangos ir plovyklos kortelės), laikytis Kelių eismo taisyklių ir kt. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, būdama automobilį naudojančiu darbuotoju, numatytos pareigos prisijungti prie telemetrinės automobilio kontrolės įrangos tinkamai neatliko ir būdama nepakankamai rūpestinga bei atidi pažeidė Taisyklių 33 punktą, o taip pat nesuderinusi naudojo kitam padaliniui priskirtą automobilį ir pažeidė Taisyklių 16 punktą. Tokie R. V. veiksmai, šiuo atveju – neveikimas, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, įvertinus veiksmų padarinius, priežastinį ryšį tarp veikos ir motyvų, kaltės laipsnį, prieita prie išvados, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra formalaus pobūdžio, todėl vertinamas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcinga priemonė.

4.6. Jokie procedūriniai pažeidimai atliekant tarnybinį patikrinimą vadovaujantis VTĮ 25 straipsnio 10 dalimi nebuvo padaryti, kadangi profesinės sąjungos atstovas galėjo dalyvauti atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. teikti pasiūlymus, prašymus ir pan., tačiau viso tyrimo metu jų gauta nebuvo. Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą Departamento Personalo skyrius pateikė išvadą profesinei sąjungai.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 25 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniu, LVAT praktika (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012), sprendė, jog profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas būtinas tik tuo atveju, kai darbuotojams yra skiriama drausminė nuobauda, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos tarnybinis nusižengimas buvo pripažintas mažareikšmiu ir tarnybinė nuobauda pareiškėjai neskirta. Šioje administracinėje byloje pareiškėją atstovauja Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga. Taigi, teismas konstatavo, jog pareiškėjos, kaip Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos narės, teisės yra užtikrintos. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja neteikė į bylą duomenų ar argumentų, jog atsakovas kokiu nors būdu kliudė profesinės sąjungos atstovams dalyvauti atliekamame tyrime. Pareiškėjai apie tyrimą pranešta Departamento Vidaus tyrimo skyriaus 2024 m. sausio 17 d. pranešimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. TNT-2, todėl ji taip pat turėjo visas galimybes kreiptis į Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinę sąjungą dėl jos dalyvavimo tarnybinio nusižengimo tyrime.

7. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 33, 34 punktais, nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog jokie papildomi signalai automobilyje nepraneša, neidentifikuoja ir neatvaizduoja ar pridėta kortelė nusiskaitė ar ne. Teismas pažymėjo, jog pagal nurodytas Taisyklių nuostatas yra draudžiama važiuoti automobiliu neprisiregistravus, todėl pareiškėja turėjo pareigą įsitikinti, ar yra prisiregistravusi identifikuojančia kortele. Šiuo atveju teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėja, elgdamasi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, tinkamai neatliko Taisyklėse nustatytos pareigos prisijungti prie telemetrinės automobilio kontrolės įrangos.

8. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 2.2., 2.3., 11, 16 punktų nuostatomis, pažymėjo, jog Taisyklėse aiškiai nustatyta, jog vairuojant kitam padaliniui priskirtą automobilį reikalingas suderinimas, todėl vertino, kad pareiškėjos teiginiai, jog automobilis buvo naudojamas ne išimtinai Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus poreikiui, o bendrai atliekamam patikrinimui, neturi reikšmės.

9. Atsižvelgęs į tai, kad tarnybinis nusižengimas buvo pripažintas mažareikšmiu ir tarnybinė nuobauda pareiškėjai neskirta teismas vertino, kad pareiškėjos argumentai, jog Išvadoje nepasisakyta nei dėl kaltės formos, nei dėl sukeltų neigiamų pasekmių šiuo atveju nėra aktualūs. Teismo vertinimu, atsakovas jau vien konstatuodamas, jog tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis, pripažino, kad pareiškėjos kaltė ir sukeltos neigiamos pasekmės šiuo atveju nėra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad už tarnybinį nusižengimą būtų galima skirti tarnybinę nuobaudą.

10. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo atmestas.

III. 11. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

12. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė.

12.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, nurodytų pareiškėjos skunde, t. y., kad pareigūnams prieš atliekamus patikrinimus (tarnybinių funkcijų vykdymas) nėra iš anksto priskiriamos tarnybinės transporto priemonės. Paprastai į patikrinimus pareigūnai vyksta su tomis transporto priemonėmis, kurios tuo metu yra faktiškai laisvos. Nagrinėjamu atveju 2023 m. gruodžio 5 d. laisva tarnybinė transporto priemonė buvo VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš vykstant į patikrinimus pareigūnai nėra informuojami, kuris darbuotojas atliekantis patikrinimą ar dalyvaujantis patikrinime bus atsakingas už automobilį, taip pat nėra nurodymų kuris pareigūnas privalo vairuoti tarnybinį automobilį (ypač tais atvejais kai ta pačia tarnybine transporto priemone į patikrinimą važiuoja ne vienas pareigūnas, o keli). Skyriuje nėra gaunami nurodymai, kuriam pareigūnai yra priskirtas automobilis ir kas už jį atsakingas.

12.3. Nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės, kuriomis pareiškėja nusprendė vairuoti automobilį, t. y. kad dėl prastų oro sąlygų viena iš kolegių atsisakė vairuoti automobilį. Dėl žemos oro temperatūros automobilio akumuliatorius buvo išsikrovęs ir jis neužsivedė, M. O. rūpinosi automobilio užvedimu, todėl labai sušalo ir negalėjo vairuoti, be to, turėjo susisiekti telefonu su Muitinės departamentu dėl susitikimo vietos patikslinimo, todėl ir dėl šios priežasties M. O. nusprendė nevairuoti automobilio.

12.4. Šiuo atveju buvo vykstama į bendrą patikrinimą. Į patikrinimą vyko trys darbuotojai, turintys teisę vairuoti tos kategorijos automobilį, automobilis buvo naudojamas ne išimtinai Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus poreikiui, o bendrai atliekamam patikrinimui, todėl pareiškėja nepagrįstai yra kaltinama, jog neperregistravusi bei nesuderinusi su struktūrinio padalinio, kuriam priskirtas automobilis, vadovu, tai yra neturint tam teisėto pagrindo, vykstant į patikrinimą vairavo Tarnybinį automobilį. Pareiškėja aktyviai siekė su Skyriaus vadovu E. K. suderinti visas patikrinimo vykdymo aplinkybes, tačiau jis ignoravo pareiškėjos kreipimąsi ir nepateikė jokio atsakymo. Vėliau po atlikto patikrinimo E. K. pateikė skundą, jog pareiškėja naudojosi jo skyriaus transporto priemone be jo žinios. Taigi, E. K. iki minėto patikrinimo atsisakė komunikuoti, derinti patikrinimo detales, o po atlikto patikrinimo, kuris vyko sudėtingomis sąlygomis, pateikė skundą vidaus tyrimų skyriui.

12.5. Nagrinėjamu atveju Tarnybinį automobilį vairavo pareiškėja, todėl remiantis Taisyklių 2.3 papunkčiu pareiškėja buvo automobilį naudojantis darbuotojas.

12.6. Išvykimo momentu, atsisėdus į vairuotojo vietą, pareiškėjos kolegė M. O. priminė, kad tarnybinis automobilis buvo užvestas su pagalbine priemone ir pakartotinai jo užvesti nepavyktų. Vadovaudamasi Taisyklėse numatyta tvarka pareiškėja, atsisėdusi į vairuotojo vietą, savo tarnybinio transporto identifikavimo kortelę pridėjo prie automobilyje įrengtos telemetrinės įrangos daviklio. Jokie papildomi signalai automobilyje nepraneša ir neidentifikuoja ir neatvaizduoja ar pridėta kortelė nusiskaitė ar ne, todėl pareiškėja, atlikusi Taisyklėse numatytus veiksmus, pagrįstai manė, jog jos identifikavimo kortelė nusiskaitė sėkmingai.

12.7. Pareiškėja neatliko jokių aktyvių ar sąmoningų veiksmų, kurie galėtų būti identifikuojami kaip Taisyklių pažeidimas, pareiškėja veikė pagal Taisyklėse numatytą tvarką. Pareiškėja neturėjo ir nesiekė jokio asmeninio suinteresuotumo ir jokios asmeninės naudos, vadovavosi efektyvumo, nesavanaudiškumo, profesionalumo principais, įtvirtintais VTĮ 3 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju vienintelis pareiškėjos tikslas buvo kruopščiai, atsakingai ir rūpestingai atlikti jai iškeltą metinės veiklos užduotį, kurią atliko – po patikrinimo kartu su kolege M. O. parengė patikrinimo aktą.

12.8. Išvadoje apskritai nėra analizuojamas pasekmių klausimas. Jokių realių žalingų pasekmių šiuo požiūriu nekilo.

12.9. Išvadoje nepasisakyta dėl traukiamo tarnybinėn atsakomybėn asmens kaltės formos ir padarinių, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą, kuriuo pripažinta, jog pareiškėja padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą.

12.10. Darbdavys, gavęs informaciją apie darbuotojo narystę profesinėje sąjungoje, vadovaudamasis VTĮ 25 straipsnio 10 dalimi, siekdamas užtikrinti profesinės sąjungos teisę dalyvauti atliekant tarnybinių nusižengimų tyrimus, privalėjo informuoti darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą, tačiau atsakovas šios pareigos neįvykdė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimas be profesinės sąjungos atstovo dalyvavimo yra savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą, kuriuo pripažinta, jog pareiškėja padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas nurodo palaikantis atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir pažymi:

14.1. pareiškėja ne kartą yra vairavusi automobilį VW Tiguan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarnybos metu, todėl jai neabejotinai buvo žinoma, kaip tinkamai prisijungti prie telemetrinės automobilio kontrolės įrangos. Be to, pareiškėja turėjo suprasti, kad priglaudus savo indentifikavimo kortelę jau užvestam automobiliui, kortelė nebuvo nuskaityta ir ji kaip vairuotoja nebuvo identifikuota.

14.2. Esant padarytam mažareikšmiam tarnybiniam nusižengimui ir neskyrus tarnybinės nuobaudos, nebuvo pagrindo pasisakyti dėl kaltės formos ir padarinių. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas buvo formalaus pobūdžio, nenustatyta, kad pažeidimas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes ar žalą.

14.3. Jokie procedūriniai pažeidimai atliekant tarnybinį patikrinimą vadovaujantis VTĮ 25 straipsnio 10 dalimi nebuvo padaryti, kadangi profesinės sąjungos atstovas galėjo dalyvauti atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. teikti pasiūlymus, prašymus ir pan., tačiau viso tyrimo metu jų gauta nebuvo. Taip pat atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą Departamento Personalo skyrius pateikė išvadą profesinei sąjungai susipažinti.

14.4. Teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir teisiškai pagrįstas, jame išanalizuotos nusižengimo aplinkybės ir argumentuotai įvertinti pareiškėjos veiksmai. Teismas, atsižvelgdamas į tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktą medžiagą, pagrįstai sprendė, kad pareiškėja padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą ir nėra teisinio pagrindo naikinti Departamento direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimą (rezoliuciją).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Departamento direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimo (rezoliucijos), kuriuo pritarta tarnybinio patikrinimo išvadai, kad pareiškėja padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą ir pasiūlyta tarnybinės nuobaudos neskirti, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nes konstatavo, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, pareiškėja, elgdamasi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, tinkamai neatliko Taisyklėse nustatytos pareigos prisijungti prie telemetrinės automobilio kontrolės įrangos, nesuderinusi vairavo kitam padaliniui priskirtą automobilį.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, nes pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, netinkamai taikyti ir aiškinti teisės aktai, pareiškėja laikosi pozicijos, kad tarnybinio pažeidimo ji nepadarė, atsakovas Išvadoje neanalizavo pasekmių, kurių nekilo, nepasisakė dėl kaltės formos, tarnybinio nusižengimo tyrime nebuvo įtrauktas dalyvauti profesinės sąjungos atstovas.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržengti pareiškėjos apeliacinio skundo ribas, ir nėra nustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies nuostatose. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą ir patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

20. VTĮ (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 21 d.) 23 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojams už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų padarinių ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui (VTĮ 23 str. 1 d.). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (VTĮ 23 str. 2 d.). Atliekant tarnybinių nusižengimų tyrimus dalyvauja darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos atstovas, o jei jos nėra, – darbo tarybos atstovas ar darbuotojų patikėtinis (VTĮ 25 str. 10 d.).

21. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad:

22.1. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 5 d. naudojo Tarnybinį automobilį.

22.2. 2024 m. sausio 2 d. Departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas E. K. surašė tarnybinį pranešimą, kuriuo prašė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą M. O. atžvilgiu dėl netinkamo transporto naudojimo.

22.3. 2024 m. sausio 3 d. Departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas E. K. pateikė papildomus paaiškinimus.

22.4. 2024 m. sausio 4 d. M. K. pateikė paaiškinimą.

22.5. 2024 m. sausio 4 d. pareiškėja el. paštu pateikė paaiškinimą.

22.6. 2024 m. sausio 8 d. M. O. el. paštu pateikė paaiškinimą.

22.7. Tikslinant aplinkybes 2024 m. sausio 9 d. Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas J. A. tarnybiniame pranešime pasiūlė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą M. O. ir pareiškėjos atžvilgiu.

22.8. 2024 m. sausio 10 d. Departamento direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, nusprendė pradėti pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

22.9. 2024 m. sausio 17 d. pareiškėjai surašytas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

22.10. 2024 m. sausio 23 d. pareiškėja pateikė paaiškinimą dėl įvykio, informavo, kad yra darbuotojų profesinės sąjungos narė ir paprašė pradėjus tyrimą pakviesti dalyvauti profesinės sąjungos atstovą.

22.11. M. K. pateikė papildomą paaiškinimą (data nenurodyta), susipažinta su „FleetCoplete“ žurnalo ataskaitos duomenimis, Tikslinių išvykų registravimo žurnalo išrašu, gauta pareiškėją charakterizuojanti medžiaga, charakteristika.

22.12. 2024 m. vasario 7 d. Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas J. A. pasirašė tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje siūlė pripažinti, kad pareiškėja padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą ir pasiūlyta tarnybinės nuobaudos neskirti. Dokumento metaduomenyse nurodyta, kad dokumentą derino Skyriaus vedėjas V. G., registravo vyresnioji specialistė G. G..

22.13. 2024 m. vasario 19 d. Departamento direktorius sprendimu (rezoliucija) pritarė tarnybinio patikrinimo išvadai.

23. Taigi byloje nėra įrodymų, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą dalyvavo darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos atstovas, o jei jos nėra, – darbo tarybos atstovas ar darbuotojų patikėtinis, kaip nustatyta VTĮ 25 straipsnio 10 dalyje. Dar daugiau – byloje pateikti įrodymai, kad 2024 m. sausio 23 d. pareiškėja ir pati prašė pakviesti dalyvauti profesinės sąjungos atstovą. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad pareiškėja pati galėjo pranešti profesinės sąjungos atstovui ir kad atsakovas netrukdė profesinės sąjungos atstovams dalyvauti tyrime, nes jie neatitinka nei sisteminio, nei pažodinio VTĮ 25 straipsnio 10 dalies nuostatų aiškinimo (vartojama frazė „[a]tliekant tarnybinių nusižengimų tyrimus dalyvauja“, o ne „gali dalyvauti“).

24. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 18 dalis nustato, kad konkurso, atrankos, statuso atkūrimo, tarnybinės veiklos vertinimo, tarnybinių nusižengimų tyrimo, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos procedūros, atleidimo iš pareigų procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas po VTĮ 25 straipsnio 10 dalies įsigaliojimo 2024 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 2 str. 1 d.), taigi turėjo būti laikomasi reikalavimo, nustatyto VTĮ 25 straipsnio 10 dalyje.

25. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios reikšmės sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-765/2013). Nagrinėjamu atveju (byloje atsakovas neįrodė, kad laikėsi VTĮ 25 straipsnio 10 dalies reikalavimų, pareiškėja prašė kviesti darbuotojų atstovą dalyvauti tyrime, atsakovas šio prašymo nesprendė) teisėjų kolegija daro išvadą, kad VTĮ 25 straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas skundžiamam Sprendimui panaikinti. Priešingas vertinimas neužtikrintų realaus VTĮ 25 straipsnio 10 dalies nuostatų įgyvendinimo ir neleistų pasiekti teisės norma siekiamų tikslų (valstybės tarnautojų ir jų atstovų teisių ir garantijų tiriant tarnybinius nusižengimus užtikrinimo, objektyvaus, teisingo ir visapusiško tyrimo ir kt.).

26. Kadangi esminis procedūrinis pažeidimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą, kiti proceso dalyvių argumentai nebevertinami kaip neturintys reikšmės galutinei bylos baigčiai.

27. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau jas netinkamai įvertino, todėl jo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų ir teisingą tyrimą, todėl priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimą (rezoliuciją), kuriuo pripažinta, kad pareiškėja padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą.

28. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

29. Pareiškėja pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 450 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 50 Eur susipažinimas su dokumentais; 2) 400 Eur už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą. Byloje yra pateikti atstovavimą ir išlaidų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai (pareiškėjai advokato padėjėją samdė profesinė sąjunga). Duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas pareiškėja iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė.

30. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

32. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių, teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus kriterijus, atsižvelgdama į tai, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka būtinumo, pagrįstumo ir realumo kriterijus, yra suderinamos su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteisia pareiškėjai iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 450 Eur sumą (keturis šimtus penkiasdešimt eurų).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos R. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. sprendimą (rezoliuciją), kuriuo pripažinta, kad pareiškėja padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą.

Priteisti pareiškėjai R. V. iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 450 Eur sumą (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis