2017-03-01 Nr. AB-4808-3-61-3-04035-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-277-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04035-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.1; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. H. (S. H.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. H. su 2014 m. rugsėjo 3 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2096; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir Vilniaus rajono skyrius) 2014 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45)-40; 3) panaikinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1365; 4) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 693-41 „Dėl Vilniaus rajono asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patikslinimo“ Pagirių seniūnijos sąrašo 50 punktą; 5) įpareigoti Vilniaus rajono skyrių S. H. parduoti visus Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jam suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini); 7) pareiškėjui iš atsakovo priteisti 100 Lt žyminio mokesčio.

S. H. taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. vasario 6 d. įsakymui Nr. 693-41 „Dėl Vilniaus rajono asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patikslinimo“ apskųsti.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės taryba 1994 m. kovo 25 d. XXIII sesijos sprendimu Nr. 25a jam suteikė 1,8 ha asmeninio ūkio žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 09 patvirtino patikslintus asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus. Šiuo įsakymu buvo patvirtintas Pagirių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, kurio 507 pozicijoje buvo nurodytas S. H. naudojamas 1,8 ha asmeninio ūkio žemės plotas. 1994 m. liepos 22 d. pareiškėjui buvo paženklinti asmeninio ūkio žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (0,08 ha), esantis (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (1 ha), esantis (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,42 ha), esantis (duomenys neskelbtini). Šių žemės sklypų suteikimo planai buvo suderinti su S. H.. Už 1,5 ha plotą pareiškėjas vienkartinėmis įmokomis yra sumokėjęs 3 059 Lt. Pagal kitą įkainojimo aktą ir mokėjimo pranešimą jis yra sumokėjęs ir už likusį 0,3 ha asmeninio ūkio žemės plotą.

Pareiškėjas 2007 m. vasario 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte S. H., kaip septintosios grupės pretendentui, patvirtino suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 1,38 ha.

Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1365 nutraukė pareiškėjui teisę naudotis 0,3 ha asmeninio ūkio žemės plotu. Šį sprendimą S. H. apskundė Tarnybai, kuri skundą perdavė nagrinėti Vilniaus rajono skyriui. Vilniaus rajono skyrius 2014 m. birželio 6 sprendime Nr. 48SS-(14.48.45)-40 nurodė, kad pareiškėjas turi teisę išsipirkti ne daugiau nei 1,08 ha naudojamos asmeninio ūkio žemės. Tarnyba 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2096 minėtą teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.

S. H. pažymėjo, kad 1,8 ha ploto asmeninio ūkio žemė jam buvo suteikta teisėtu ir galiojančiu Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1994 m. kovo 25 d. sesijos Nr. XXIII sprendimu Nr. 25a. Visą laiką pareiškėjas jam suteiktus asmeninio ūkio žemės sklypus naudojo pagal paskirtį, t. y. žemės ūkio veiklai. Rengiant Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, S. H. suteiktinų žemės sklypų vietos ir ribos buvo keičiamos, tačiau jis tokiems veiksmams jokios įtakos neturėjo. Apie Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 493-41, kuriuo formaliai iki 1,5 ha buvo sumažintas jam paskirto asmeninio ūkio žemės plotas, pareiškėjas niekada nebuvo nei žodžiu, nei raštu informuotas. Apie šio įsakymo egzistavimą jis sužinojo ir šio įsakymo nuorašą gavo tik kartu su Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. birželio 6 d. raštu Nr. 48SS-(14.48.45)-40, todėl prašo dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą šiam sprendimui apskųsti.

Pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar asmuo naudoja jam suteiktą asmeninio ūkio žemę, turėjo būti sudaryta komisija, kuri privalėjo tikrinti situaciją vietoje ir nustatyti, ar asmuo naudojasi jam suteikta asmeninio ūkio žeme, tačiau tokia komisija nebuvo sudaryta, o jeigu ir buvo sudaryta, ji jokio patikrinimo vietoje neatliko, todėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 493-41 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog atsakovas neturi visų išlikusių dokumentų, įrodančių, jog S. H. išpirko 1,8 ha asmeninio ūkio žemės plotą, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas neteko teisės įsigyti likusį 0,3 ha žemės plotą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 11 dalis nustato galimybę ir šiuo metu naudojamus asmeniniam ūkiui žemės sklypus parduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl aplinkybė, kad asmuo vienkartinėmis išmokomis sumokėjo už mažesnį asmeninio ūkio žemės plotą, negu jam buvo suteiktas, nereiškia, kad jis neteko teisinio pagrindo įgyti likusį žemės plotą. Teisės aktai termino, per kurį asmuo privalėjo sumokėti pinigus už asmeninio ūkio žemę, nenustato. Pareiškėjo nuomone, atsakovas jam privalo parduoti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotus asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), sudarydamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis.

Teismo posėdyje pareiškėjas S. H. ir jo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1, 6, 7 ir 12 punktus, asmeninio ūkio žemė turi būti ne tik suteikta, bet ir naudojama asmeniniam ūkiui. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1994 m. kovo 29 d. XXIII sesijos sprendimu Nr. 25a pareiškėjui buvo suteikta 1,8 ha asmeninio ūkio žemės. S. H. 1994 m. gegužės 31 d. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės agrarinei tarybai pateikė prašymą leisti pirkti 1,5 ha asmeninio ūkio žemės. Informacijos ir dokumentų, kad pareiškėjas tuo metu pageidavo paženklinti vietovėje ir 0,3 ha žemės plotą, taip pat duomenų, kad 0,3 ha žemės plotas jam nustatyta tvarka buvo paženklintas vietovėje ir jo naudotas, atsakovas neturi. Vilniaus rajono skyriuje taip pat nėra atsakingos institucijos S. H. išduoto leidimo pirkti iš valstybės šį žemės plotą, taip pat nėra dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėjas už 0,3 ha žemės sklypą sumokėjo vienkartinę įmoką. Neturint dokumentų apie 0,3 ha asmeninio ūkio žemės ploto paženklinimą vietovėje ir teisėtą šio žemės ploto naudojimą, šis asmeninio ūkio žemės plotas Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 2012 m. negalėjo būti projektuojamas. S. H. 1994 m. birželio 18 d. buvo paženklinti trys bendro 1,5 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai bei 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Šių žemės sklypų abrisus pareiškėjas patvirtino savo parašu.

Vilniaus rajono valdyba 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkiu Nr. 680pv S. H. leido pirkti 1,5 ha asmeninio ūkio žemės. 1994 m. gruodžio 16 d. mokėjimo pranešime nurodyta, kad pareiškėjas už 1,5 ha žemės plotą sumokėjo 57,36 Lt valstybės vienkartinių išmokų. 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įsigijo 2007 m. vasario 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), užskaitant dalį 1994 m. gruodžio 16 d. sumokėtų valstybės vienkartinių išmokų.

Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 693-41 patvirtino Piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys šios žemės nenaudoja, patikslintus sąrašus. Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sąraše pareiškėjas įrašytas, kaip nenaudojantis 0,3 ha asmeninio ūkio žemės. Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)1806, pareiškėjui asmeniniam ūkiui buvo suprojektuotas ne tik 1,08 ha Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje asmeniniam ūkui naudotas žemės plotas, bet ir 0,3 ha žemės plotas, kurio asmeninio ūkio poreikiams S. H. nenaudojo. Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 693-41, 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1365 nutraukė pareiškėjui teisę naudotis 0,3 ha žemės plotu ir apie tai jį informavo 2014 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-3490, o 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4035 pakeitė Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, suprojektuotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas į laisvos valstybinės žemės fondą. Kadangi Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 2012 m. suprojektuotus 1,08 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas įsigijo 2014 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, jo reikalavimas įpareigoti parduoti visus Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte S. H. suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo S. H. skundą patenkino iš dalies: panaikino Tarnybos 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-2096, Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45)-40, Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1365 ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 693-41 patvirtinto Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sąrašo 50 punktą bei įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte S. H. suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo jam klausimą. Kita pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta. Teismas S. H. iš atsakovo priteisė 24,14 Eur teismo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1994 m. kovo 29 d. XXIII sesijos sprendimu Nr. 25a ir 1994 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 118a pareiškėjo šeimai buvo suteikta 1,8 ha asmeninio ūkio žemės. S. H. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės agrarinei tarybai 1994 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą leisti išsipirkti 1,5 ha asmeninio ūkio žemės ir 0,15 ha namų valdos žemės sklypą. Pareiškėjui 1994 m. liepos 22 d. buvo paženklinti trys bendro 1,5 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai: projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (0,08 ha), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 ha), ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (0,42 ha), taip pat 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iš viso – 1,65 ha. Minėtų žemės sklypų abrisus, parengtus 1994 m. liepos 22 d., pareiškėjas suderino savo parašu. Vilniaus rajono valdyba 1994 m. lapkričio 9 d. potvarkiu Nr. 680pv leido S. H. pirkti 1,5 ha asmeninio ūkio žemės. 1994 m. gruodžio 16 d. mokėjimo pranešime nuryta, kad pareiškėjas už perkamą 1,5 ha ploto asmeninio ūkio žemę sumokėjo 57,36 Lt valstybės vienkartinių išmokų.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 09 patvirtino patikslintus asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus. Šiuo įsakymu patvirtintame patikslintame Pagirių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše 507 pozicijoje nurodytas S. H. naudojamas asmeninio ūkio žemės plotas, kuris sudaro 1,8 ha, o šios pozicijos pastabų grafoje padarytas įrašas „sumaž. 0,3 ha mieste 0,42 ha“. Sąrašo gale nurodyta: „sąrašai patikslinti pagal VA archyvo ir seniūnijos duotus dokumentus. Kadangi seniūnijos sesijų duotuose sprendimuose yra ištaisymų, naudotasi atrinktinai tais, kuriuose pataisymų nėra. Tai yra 1994.06.29 d. sesijos sprendimu Nr. 125, 1994.03.29 sesijos sprendimu Nr. 25a“.

Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 693-41 patvirtino Piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys šios žemės nenaudoja, patikslintus sąrašus, tarp jų – ir Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sąrašą, kurio 50 pozicijoje įrašytas S. H., kaip nenaudojantis 0,3 ha asmeninio ūkio žemės, paskirtos Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1994 m. kovo 29 d. XXIII sesijos sprendimu Nr. 25a. Šio sąrašo lentelės grafoje „Suteiktos žemės asmeniniam ūkiui panaudojimas ha“ 50 pozicijoje detalizuojama, kad pareiškėjui paskirta 0,3 ha ploto asmeninio ūkio žemė yra nenaudojama dėl kitų priežasčių.

Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtino Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kuriuo pareiškėjui, kaip septintosios eiliškumo grupės pretendentui, patvirtino suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių projektiniai Nr.: (duomenys neskelbtini) (0,08 ha; pirkti iš valstybės); Nr. (duomenys neskelbtini) (1 ha; pirkti iš valstybės); Nr. (duomenys neskelbtini) (0,09 ha; pirkti iš valstybės); Nr. (duomenys neskelbtini) (0,06 ha; pirkti iš valstybės); Nr. (duomenys neskelbtini) (0,15 ha pirkti iš valstybės); bendras sklypų plotas – 1,38 ha.

Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsniu bei šio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsniu, ir atsižvelgdamas į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 09 patvirtintą Pagirių kadastro vietovės patikslintą asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 693-41 patvirtintą Pagirių kadastro vietovės piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemės buvo suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie šios žemės nenaudoja, sąrašą, 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1365 nutraukė pareiškėjui teisę naudotis 0,3 ha asmeninio ūkio žemės plotu. Apie šį įsakymą S. H. buvo informuotas Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-3490.

Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas Tarnybos pavedimą išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 8 d. skundą, 2014 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 48SS-(14.48.45)-40 atsisakė jį patenkinti. Šiame sprendime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog S. H. 2007 m. vasario 5 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, taip pat į tai, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1365 nutraukė pareiškėjo teisę naudotis 0,3 ha asmeninio ūkio žemės plotu, jis turi teisę išsipirkti ne daugiau nei 1,08 ha naudojamos asmeninio ūkio žemės. Tarnyba, išnagrinėjusi S. H. 2014 m. liepos 4 d. skundą, 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-2096 jį atmetė, konstatavusi, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas apie Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 493-41 sužinojo tik gavęs Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 48SS-(14.48.45)-40, bei tai, kad šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą jis ginčijo ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka, o skundą teismui dėl Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 48SS-(14.48.45)-40 panaikinimo padavė nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto skundo padavimo termino, padarė išvadą, kad S. H. nepraleido įstatymo nustatyto termino skundui dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 493-41 paduoti.

Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2001 m. gruodžio 28 d. iki 2002 m. liepos 2 d) 15 straipsnio 1, 2 ir 8 dalimis bei nuo 2004 m. liepos 29 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, teismas pažymėjo, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Asmeninio ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose. Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos XXIII sesijos 1994 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 118a, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816, buvo nuspręsta kaimo vietovėje gyvenantiems ir dirbantiems žemės ūkio įmonėse asmenims skirti iki 1,8 ha žemės ūkio naudmenų visai šeimai (1 punktas). Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo suteikta 1,8 ha ploto asmeninio ūkio žemės, nėra. Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 693-41 patvirtino Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sąrašą, kurio 50 pozicijoje įrašytas S. H., kaip nenaudojantis 0,3 ha asmeninio ūkio žemės, paskirtos Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1994 m. kovo 29 d. XXIII sesijos sprendimu Nr. 25a, o Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1365 nutraukė pareiškėjo teisę naudotis 0,3 ha ploto asmeninio ūkio žemės plotu, kadangi jis nenaudoja dalies suteiktos asmeninio ūkio žemės. S. H. teigė, kad jis visą laiką jam suteiktą 1,8 ha ploto asmeninio ūkio žemę naudojo pagal paskirtį, t. y. žemės ūkio veiklai.

Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti, kuo remiantis buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas nenaudoja jam suteiktos asmeninio ūkio žemės ploto dalies. Atsakovas nepateikė teismui jokių Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardintų dokumentų, kurie leistų spręsti apie ginčo žemės naudojimo (nenaudojimo) faktą. Teismo posėdyje Vilniaus rajono skyriaus atstovė patvirtino, kad atsakovas neturi jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis buvo nustatyta, jog S. H. nenaudojo jam paskirtos asmeninio ūkio žemės ploto dalies ir jis buvo įtrauktas į Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 693-41 patvirtinto Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sąrašą. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjas nenaudojo 0,3 ha asmeninio ūkio žemės, jam paskirtos Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1994 m. kovo 29 d. XXIII sesijos sprendimu Nr. 25a, taip pat nesant duomenų, paneigiančių S. H. teiginį, jog jis naudojo visą jam paskirtą asmeninio ūkio žemės plotą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas į Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 693-41 patvirtintą Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sąrašą buvo įtrauktas nepagrįstai, todėl šio sąrašo 50 poziciją panaikino. Kaip nepagrįsti buvo panaikinti ir remiantis šiuo įsakymu priimti kiti šioje byloje pareiškėjo ginčijami individualūs administraciniai aktai.

Teismas nustatė, kad 1994 m. birželio 18 d. paženklintą (duomenys neskelbtini) esantį 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), S. H. įsigijo 2007 m. vasario 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), užskaitant dalį 1994 m. gruodžio 16 d. sumokėtų valstybės vienkartinių išmokų. Vilniaus rajono Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 2012 m. balandžio 17 d. suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įsigijo 2014 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, užskaitant dalį 1994 m. gruodžio 16 d. sumokėtų valstybės vienkartinių išmokų.

Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, S. H. buvo suprojektuoti penki asmeninio ūkio žemės sklypai, kurių bendras plotas – 1,38 ha. Taigi, pareiškėjui šiame projekte asmeniniam ūkiui buvo suprojektuotas ne tik asmeniniam ūkui naudotas žemės plotas, bet ir 0,3 ha žemės plotas. Iš S. H. paskirtų 1,8 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypų jis yra įsigijęs nuosavybėn tris žemės sklypus, taigi, nors pareiškėjas kelia reikalavimą įpareigoti atsakovą parduoti jam visus Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), tačiau 1,08 ha bendro ploto žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas yra įsigijęs nuosavybėn pirkimo–pardavimo sutartimis. Kiti S. H. Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 suprojektuoti bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypai, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurių bendras plotas sudaro 0,3 ha, yra pervesti į laisvos valstybinės žemės fondą.

Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios medžiagos turinio negalima nustatyti tikslios asmeninio ūkio žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dislokacijos vietos ir šių sklypų ribų, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą jam parduoti konkrečius žemės sklypus negali būti tenkinamas.

Teismas nurodė, kad S. H. vardu išduotoje taupomojoje knygelėje, kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esanti žyma, kad iš pareiškėjo sąskaitos yra nuskaityta 3 649,6 Lt suma, nepatvirtina aplinkybės, jog S. H. yra sumokėjęs už visą 1,8 ha asmeninio ūkio žemės plotą. 1994 m. gruodžio 16 d. mokėjimo pranešime nurodyta, kad pareiškėjo perkamo 1,5 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo preliminari kaina yra 3 059 Lt ir būtent tokią sumą jis skunde teismui nurodė sumokėjęs už 1,5 ha asmeninio ūkio žemės plotą. S. H. pripažįsta, kad likusią 590,6 Lt sumą jis sumokėjo ne už 0,3 ha asmeninio ūkio žemės plotą, o už jo žmonai V. H. suteiktą ir naudojamą 0,3 ha žemės plotą. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo žmonai suteiktą ir naudojamą 0,3 ha žemės plotą. Be to, atsakovas teigia, kad jis neturi duomenų apie iki 2004 m. gruodžio 31 d. S. H. pateiktus papildomus prašymus privatizuoti likusią, t. y. 0,3 ha ploto, asmeninio ūkio žemę. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4035 pakeitė Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, suprojektuotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)pervesdamas į laisvos valstybinės žemės fondą.

Konstatavęs, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 693-41 nepagrįstai įtraukė pareiškėjui paskirtą 0,3 ha ploto asmeninio ūkio žemę į Pagirių kadastro vietovės piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemės buvo suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie šios žemės nenaudoja, sąrašą, taip pat, kad šiuo įsakymu remdamasis Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1365 nepagrįstai nutraukė S. H. teisę naudotis 0,3 ha asmeninio ūkio žemės plotu, teismas atsakovą įpareigojo iš naujo spręsti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 pareiškėjui suprojektuotų 0,3 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo pareiškėjui klausimą.

Iš dalies patenkinęs S. H. skundą, teismas jam iš Vilniaus rajono skyriaus priteisė 24,14 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

III. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą, netinkamai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar atsakovas ginčijamais sprendimais teisėtai ir pagrįstai nutraukė pareiškėjo teisę naudotis jam suteikto 1,8 ha ploto žemės sklypo dalimi, t. y. 0,3 ha ploto asmeninio ūkio žemės plotu, tačiau netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

Pažymi, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti, o atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Įrodymų šaltiniu negali būti tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi tik S. H. paaiškinimu, kad jis visą laiką naudojosi jam suteiktu 1,8 ha asmeninio ūkio žemės plotu. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad naudojasi visu 1,8 ha jam Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos XX sesijos 1993 m. kovo 16 d. sprendimu, patikslintu Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1994 m. kovo 29 d.

XXIII sesijos sprendimu Nr. 25a, suteiktu plotu, taip pažeisdamas pareigą pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. S. H. teismui galėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius mokėjimus už naudojamą asmeninio ūkio žemę, išrašus iš seniūnijos ūkinių knygų, patvirtinančius, kokiu asmeninio ūkio žemės plotu jis naudojasi, ir kitus duomenis. Pažymi, kad kiekvienais metais seniūnijos vedė apskaitą, kokiu asmeninio ūkio žemės plotu naudojasi asmenys. Remiantis šiais duomenimis, kiekvienais metais buvo nustatomas žemės nuomos mokesčio dydis.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teismo posėdyje net negalėjo nurodyti Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, planinėje medžiagoje, kurioje vietoje ir kuriame kaime yra jo naudojamas 0,3 ha asmeninio ūkio žemės plotas. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad S. H. nuo 1994 m. kovo 29 d. asmeninio ūkio žemės skyrimo ir iki šiol nepertraukiamai naudojasi 1,5 ha, o ne 1,8 ha asmeninio ūkio žemės plotu.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas nenaudojo 0,3 ha asmeninio ūkio žemės ploto. Apelianto nuomone, jo pateikti įrodymai patvirtina, kad S. H. jau nuo 1994 m. kovo 29 d. nenaudoja 0,3 ha asmeninio ūkio žemės ploto. Neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad S. H. į Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 693-41 patvirtintą Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sąrašą buvo įtrauktas nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino asmeninio ūkio žemės suteikimo ir naudojimo teisinio reguliavimo, galiojusio asmeninio ūkio žemės suteikimo pareiškėjui metu bei ginčijamo sąrašo priėmimo metu, kuris yra aktualus siekiant nustatyti S. H. faktinį asmeninio ūkio žemės naudojimą. Pažymi, kad asmeninio ūkio žemės suteikimo pareiškėjui metu asmeninio ūkio pardavimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio pardavimo“, kuriuo buvo nutarta leisti pirkti iš valstybės asmeniniam ūkiui naudojamą žemę Lietuvos Respublikos piliečių pageidavimu ne aukciono tvarka. Šio nutarimo 1 punkte buvo nustatyta, kad žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tik parengus asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą ir suderinus įsigyjamos žemėnaudos išsidėstymą su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu institutu. Minėto nutarimo 2.8 punkte buvo nustatyta, kad pilietis prašyme pirkti asmeninio ūkio žemę turėjo nurodyti asmeniniam ūkiui naudojamą žemės plotą, kurį nori pirkti. Taigi, S. H. pageidavo įsigyti tik 1,5 ha asmeninio ūkio žemės plotą, kuris 1994 m. birželio 18 d. buvo paženklintas vietovėje. Dokumentų, kad pareiškėjas tuo metu pageidavo paženklinti vietovėje ir 0,3 ha žemės plotą, taip pat duomenų, kad 0,3 ha žemės plotas jam nustatyta tvarka buvo paženklintas vietovėje, byloje nėra. Taip pat byloje nėra atsakingos institucijos S. H. išduoto leidimo pirkti iš valstybės šį žemės plotą ir dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėjas nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėjo už 0,3 ha žemės sklypą pinigais ir (ar) valstybės vienkartinėmis išmokomis pagal mokėjimo pranešimą.

Teismas taip pat nesiaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo sudarytas ginčijamas sąrašas. Jis neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (redakcija, galiojusi nuo 2002 m, balandžio 20 d. iki 2005 m. gegužės 27 d.) 11 punkto nuostatą, todėl neįvertino aplinkybės, kad ginčijamas sąrašas buvo patvirtintas prieš 14 metų ir žemės naudojimo patikrinimo aktai ar kiti dokumentai, kuriais remiantis buvo sudarytas šis sąrašas, neišliko, nes jų saugojimo terminas yra pasibaigęs. Atsakovo nuomone, teismas, nesant įrodymų, jog S. H. naudoja jam sutektą 0,3 ha asmeninio ūkio žemės plotą, ginčijamą sąrašą turėjo vertinti kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad pareiškėjas nenaudoja 0,3 ha asmeninio ūkio žemės ploto.

Be to, teismas, klaidingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą, todėl nepagrįstai nustatė, kad iš byloje esančios medžiagos negalima nustatyti, kuo remiantis buvo padaryta išvada, jog pareiškėjas nenaudoja jam suteiktos asmeninio ūkio žemės ploto dalies, o atsakovas nepateikė teismui jokių Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardintų dokumentų, kurie leistų spręsti apie ginčo žemės naudojimo (nenaudojimo) faktą.

Atkreipia dėmesį, kad ne Vilniaus rajono skyrius turėjo teikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, o pareiškėjas, norėdamas įrodyti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo (įsigaliojusio 2004 m. liepos 29 d.) 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d.–1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d.– 1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra (išskyrus atvejus, kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metų ar anksčiau).

Šio įstatymo paskirtis buvo įteisinti tuos asmeninio ūkio žemės suteikimo atvejus (esant ir kitoms būtinoms sąlygoms), kai tokia žemė fiziniams asmenims buvo suteikta apylinkių tarybų sprendimais po 1994 m. liepos 1 d., t. y. pažeidžiant minėtą įstatymo draudimą. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nustatė, pagal kokius dokumentus buvo nustatomi šio straipsnio 2 dalyje nurodytų fizinių asmenų, pageidaujančių, kad jiems būtų patvirtintas asmeninio ūkio suteikimo ir faktiškai naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto naudojimas, naudojami asmeninio ūkio žemės plotai, tačiau tais atvejais, kai asmeninio ūkio žemė skirta laikantis teisės aktų reikalavimų, toks įteisinimas nereikalingas.

Teismas vadovavosi teisės normomis nereguliuojančiomis ginčo teisinių santykių, kadangi pareiškėjui asmeninio ūkio žemė buvo skirta iki 1994 m. liepos 1 d., t. y. 1994 m. kovo 29 d., be to, ginčo dėl to, kad S. H. buvo suteikta 1,8 ha ploto asmeninio ūkio žemė nėra, todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti minėtą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai įpareigojo Vilniaus rajono skyrių iš naujo spręsti Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-( 14.48.2.)-l 806, S. H. suprojektuotų 0,3 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypų (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo jam klausimą. Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teisė pavesti pakartotinai institucijai atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą nėra absoliuti ir pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Tokia būtinybė įrodymų vertinimo aspektu paprastai egzistuoja tuomet, kai neatitikimai tarp byloje surinktų ir institucijos vertintų įrodymų gali būti pašalinti tik pastarajai atliekant naujus veiksmus – surenkant papildomų įrodymų, ištiriant nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan., tačiau bet kuriuo atveju, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu ir 86 straipsnio 2 dalimi bei 57 straipsnio 6 dalyje apibrėžtais įrodymų vertinimo kriterijais, teismas privalo pats nešališkai įvertinti jam pateiktus įrodymus ir išanalizuoti jų įrodomąją galią bei reikšmę. Tik teismui atlikus šių įrodymų vertinimą ir išsprendus bylą iš esmės, atsiranda prielaidos priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl iškelto ginčo. Apelianto nuomone, šiuo atveju nėra jokios objektyvios būtinybės naujai atlikti kokius nors atsakovo kompetencijai priskirtus veiksmus; nėra jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kliudančių priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Teismui iš esmės nepasisakius dėl Vilniaus rajono skyriaus atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytų argumentų ir neatlikus išsamaus įrodymų tyrimo, nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti S. H. prašomus atlikti veiksmus.

Pareiškėjas S. H. prašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodo tas pačias kaip ir skunde nurodytas faktines aplinkybes bei pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūko ministerijos 2007–2012 m. atliktais veiksmais pripažino, jog S. H. turi teisę įsigyti ir naudojasi 1,8 ha asmeninio ūkio žemės plotu. Pažymi, kad jeigu, kaip apeliaciniame skunde teigia Vilniaus rajono skyrius, nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pageidavo paženklinti vietoje 0,3 ha žemės sklypą ir kad jis buvo paženklintas, nėra aišku, kas ir kur buvo tikrinama 2002 m. žiemą, dėl kokios vietos patikrinimo buvo sudarytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kurio saugojimo terminas, kaip teigia apeliantas, jau baigėsi, ir tik dėl šios priežasties Vilniaus rajono skyrius negali pateikti teismui tokių dokumentų.

S. H. pažymi, kad atsakovas neturi visų išlikusių dokumentų (originalų), įrodančių, kad pareiškėjas išpirko 1,8 ha asmeninio ūkio žemės plotų, o tai negali būti pagrindu pripažinti, kad jis neteko teisės įsigyti likusį 0,3 ha žemės plotą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo l5 straipsnio 11 dalis nustato galimybe ir dabar naudojamus asmeniniam ūkiui žemės sklypus parduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl argumentas, kad asmuo vienkartinėmis išmokomis sumokėjo už mažesni asmeninio ūkio žemės plotą negu jam buvo suteiktas, nereiškia, kad jis neteko teisinio pagrindo įgyti likusį žemės plotą. Teisės aktai termino, per kurį asmuo privalėjo sumokėti pinigus už asmeninio ūkto žemę, nenustato.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą, pažymėjo, kad vienas iš esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisines valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracines procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagristą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises bei pareigas viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo bei atsakomybės už priimtus sprendimus principais.

Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 493-41 pats atsakovas ilgą laiką nelaikė teisėtu ir galiojančiu, kadangi 2012 m. formavo žemės sklypus, kurie įskaitant jau parduotus pareiškėjui 0,42 ha, sudarė 1,8 ha asmeninio ūkio žemės. Nors Vilniaus rajono skyrius apeliaciniame skunde teigia, kad S. H. 0,3 ha žemės nenaudojo nuo 1994 m. kovo 29 d., 1994 m. lapkričio 2 d. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės agrarinės reformos tarybos vykdomų asmeninio ūkio žemės sklypų apmatavimo darbų patikrinimo protokolas Nr. 24a patvirtina, kad sutvarkyti abrisus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojams buvo planuojama iki 1995m. sausio l d., taigi, 1994 metų lapkričio mėnesį minėtoje agrarinės reformos taryboje dar nebuvo sutvarkyti visi asmeninio ūkio žemės sklypų dokumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčo aplinkybės

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku yra pareiškėjui teisėtai suteiktos asmeninio ūkio žemės pripažinimo nenaudojama dėl kitų priežasčių teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1994 m. kovo 29 d. XXIII-ios sesijos sprendimu Nr. 25a ir 1994 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 118a pareiškėjui buvo suteikta 1,80 ha asmeninio ūkio žemės. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 09 patvirtino patikslintus asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus, patikslintame Pagirių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše 507-oje pozicijoje nurodytas S. H. naudojamas asmeninio ūkio žemės plotas, kuris sudaro 1,80 ha, o šios pozicijos Pastabų grafoje padarytas įrašas „sumaž. 0,30 ha mieste 0,42 ha“.

Pareiškėjui dalis teisėtai suteiktos asmeninio ūkio žemės – 0,3 ha, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 493-41 „Dėl Vilniaus rajono asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patikslinimo“ buvo įtraukta į Pagirių kadastro vietovės piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys šios žemės nenaudoja, patikslintus sąrašus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes byloje, padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 493-41 pareiškėjas nepagrįstai buvo įtrauktas į Pagirių kadastro vietovės piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys šios žemės nenaudoja, patikslintus sąrašus, kaip nenaudojantis dėl kitų priežasčių 0,30 ha dydžio žemės sklypo, ir iš esmės pareiškėjo skundą tenkino. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau atsakovas, apeliaciniu skundu kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutiko su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir įrodinėjimo naštos byloje paskirstymu, teigė, kad ne atsakovas turėjo byloje įrodinėti, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 493-41 priėmimo metu egzistavo aplinkybės, patvirtinančios, jog buvo nustatytas žemės nenaudojimo faktas, bet priešingai, pareiškėjas turėjo įrodyti, kad ginčo žemės sklypas buvo naudojamas žemės ūkio veiklai.

Viešojo administravimo subjekto pareiga pagrįsti administracinį aktą

Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ 1 punktu buvo numatyta kaimo gyventojų teisė į asmeninio ūkio žemę 3 arba 2 ha priklausomai nuo to, kokiai kategorijai asmenų šie gyventojai priskiriami. Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigota parengti detalesnę žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarką. Tokie teisės aktai priimti 1990 m. spalio 11 d. (nutarimas Nr. 308, kuriuo patvirtinta Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarka) ir 1993 m. spalio 29 d. (nutarimas Nr. 816, kuriuo patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 2 punktas (įsigaliojus Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkai, analogiška nuostata buvo įtvirtinta šios tvarkos 4 p.) numatė, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu. Priėmus tokį sprendimą reiškia, kad pradėta procedūra, kurios tikslas yra sukurti asmeniui subjektinę, t. y. skirtą tik jam, teisę. Valstybės institucijų pareiga yra užtikrinti, kad procedūra vyks teisės aktų numatyta tvarka iki tol, kol subjektinė teisė bus įgyvendinta.

Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 493-41, kuriuo pareiškėjas buvo įtrauktas į Pagirių kadastro vietovės piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys šios žemės nenaudoja, patikslintus sąrašus, kaip nenaudojantis dėl kitų priežasčių 0,30 ha dydžio žemės sklypo, buvo priimtas vadovaujantis Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (red. galiojusi iki 2002 m. balandžio 20 d.) 6.1 punktu, kuriuo apskričių viršininkai buvo įpareigoti pavesti jų administracijų rajonų žemėtvarkos skyrių darbuotojams seniūnijose kartu su rajonų savivaldybių seniūnais ir įmonių, įstaigų bei organizacijų, suteikusių žemės sklypus tarnybinėms daloms, vadovams iki 1998 m. balandžio 30 d. patikrinti, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai skiriant tarnybines dalas, taip pat nustatyti, kurie piliečiai patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba ši žemė apleista ir nedirbama); 6.3 punktu įpareigojo iki 1998 m. gegužės 15 d. patvirtinti piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašus pagal kadastrines vietoves.

Sprendžiant, ar ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 493-41 atitinka administraciniam aktui keliamą jo faktinio pagrįstumo kriterijų, kaip tai numatė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, turi būti remiamasi Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarime Nr. 385 nustatytais kriterijais ir vertinama, kokie atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad 2002 m. pareiškėjas nenaudojo 0,3 ha suteiktos asmeninio ūkio žemės sklypo dalies. T. y. atsakovas turi pateikti duomenis, kad buvo atliktas kompetentingų subjektų patikrinimas, ar pareiškėjas priskirtinas prie asmenų, kurie patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir jų leidimu žeme naudojasi kiti asmenys arba ši žemė apleista ir nedirbama). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad teismo posėdyje Vilniaus rajono skyriaus atstovė patvirtino, kad atsakovas neturi jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis buvo nustatyta, jog S. H. nenaudojo jam paskirtos asmeninio ūkio žemės ploto dalies, taigi darytina išvada, kad viešojo administravimo subjektas apskritai niekuo nepagrindė priimto individualaus administracinio akto. Apeliacinio skundo argumentai, kad tai pareiškėjas turi byloje įrodinėti priešingai – kad naudojo ginčo žemės sklypo dalį, atmestini, nes atsakovo pareiga pagrįsti priimamą administracinį sprendimą, o tuo pačiu ir įrodyti kilus ginčui teisme administracinio akto priėmimą pagrindžiančias aplinkybes, kyla iš viešojo administravimo subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Viešojo administravimo įstatymo 8 str., Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 6.1 p., 6.3 p.).

Nagrinėjamu atveju paties viešojo administravimo subjekto prieštaringi veiksmai, kuriais jis tęsė pareiškėjui viso asmeniniam ūkiui skirto naudoti 1,8 ha ploto sklypų projektavimą ir Vilniaus rajono, Pagirių seniūnijos, Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, pareiškėjui buvo suprojektuoti 5 asmeninio ūkio žemės sklypai, kurių bendras plotas – 1,38 ha (1994 m. birželio 18 d. paženklintą (duomenys neskelbtini) esantį 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įsigijo 2007 m. vasario 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtina, kad duomenų apie tai, jog pareiškėjas nenaudoja dalies asmeninio ūkio žemės – 0,3 ha, nebuvo.

Dėl 2014 m. balandžio 15 d. įsakymo pagrindimo

Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1365 nutraukdamas pareiškėjo teisę naudotis 0,30 ha ploto asmeninio ūkio žemės plotu, rėmėsi išimtinai Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 493-41, kuriuo pareiškėjas buvo įtrauktas į Pagirių kadastro vietovės piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys šios žemės nenaudoja, patikslintus sąrašus. Teismui nustačius, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 493-41 pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrįstas, ir atsakovui nepateikus papildomų duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų nutraukęs žemės naudojimą, minėtas įsakymas taip pat laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios individualiam administraciniam aktui faktinio pagrįstumo reikalavimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 redakcijos aktualios 2014 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1365 priėmimo metu galiojęs 2.7 punktas (2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 46 red.), nustatė, kad Žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą (toliau – Sąrašas). Jame nurodoma fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar apskrities valdytojo arba apskrities viršininko įsakymo, kuriuo buvo suteikta (arba patvirtinta) asmeninio ūkio žemė, data ir numeris, žemės ūkio naudmenų plotas ir vieta. Į Sąrašą taip pat įrašomi fiziniai asmenys, žemėtvarkos skyriui pateikę prašymą, kuriuo atsisako jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės.

Sąrašą tvirtina žemėtvarkos skyriaus vedėjas. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai Sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami.

Teritorijose, kuriose žemė pagal įstatymus buvo suteikta asmeninio ūkio poreikiams, žemės sklypai, suprojektuoti pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, gali būti perleidžiami privačion nuosavybėn ar nuomojami tik asmeninio ūkio poreikiams žemę naudojantiems piliečiams. Šiose teritorijose žemė gali būti parduodama, jeigu žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektuose buvo suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., grąžinama natūra, perduodama, suteikiama nuosavybėn neatlygintinai arba išnuomojama (išskyrus šio nutarimo 2.6 punkto antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus) kitiems asmenims tik žemės reformos žemėtvarkos projekte patikslinus asmeninio ūkio teritorijos ribas.

Aptariamų teisės normų kontekste pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas 2014 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1365 ir nutraukdamas pareiškėjo teisę naudotis 0,30 ha ploto asmeninio ūkio žemės plotu, turėjo būtinas teisines prielaidas atlikti tinkamą asmeninio ūkio žemės naudojimo patikrinimą, nes anksčiau priimtas administracinis aktas, kai nėra jo pagrįstumą patvirtinančių faktinių duomenų, neįrodo tų aplinkybių, kurias buvo būtina nustatyti priimant ginčijamą 2014 m. balandžio 15 d. įsakymą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teingai išspręsti reikšmingas aplinkybes byloje, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai paskirstė proceso šalims įrodinėjimo naštą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1013/2010, 2012 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2514-12), priėmė teisėtą sprendimą, pagrįstai panaikino ginčijamus administracinius aktus įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurių bendras plotas sudaro 0,3 ha, pardavimo pareiškėjui klausimą. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 139 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė