c0e56b87-d14f-4e3f-9511-e08edafe194b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudž. bylos Nr.1-1722-506 Proceso Nr. 1-01-1-46624-2019-7 Procesinė kategorija: 1.2.26.2.; 2.3.6.4.; (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui ŽydrÅ«nui Katkevičiui, advokatams Aivarui RaiÅ¡učiui ir Dariui Dargevičiui, advokato padėjėjui Remigijui Katinui, nukentėjusiojo P. atstovui – advokatui Romanui JonuÅ¡kai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio iÅ¡silavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neteistas (2018-10-22 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28522-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., vadovaujantis LR BPK 212 str. 5 p., LR BK 38 str. 1 d.), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : R. P. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ : jis 2019-11-01 apie3:45 val., Ukmergės g. 2A, Vilniuje - prekybos centre "IKI" esančioje picerijoje "Čili", bÅ«damas neblaivus, savo neblaivių pažįstamų kompanijoje sukonfliktavęs su P. B. ir su juo išėjęs į laukÄ pasiaiÅ¡kinti santykių, Å¡alia minėto prekybos centro „IKI“ esančioje aikÅ¡telėje, matant aplinkiniams, susimušė su P. B., suduodamas Å¡iam ne mažiau kaip tris kartus rankomis į galvÄ .

Abiem grįžus į picerijÄ ir ten vėl įsiplieskus konfliktui, jis vėl daugybės žmonių akivaizdoje ne mažiau kaip penkis kartus tyčia sudavė P. B. į galvÄ , nuo ko Å¡is pargriuvo. Picerijos lankytojams numalÅ¡inus konfliktÄ , R. P. pasiÅ¡alino. Å iais įžūliais veiksmais R. P. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ bei padarė P. B. nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamus sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės ausies kauÅ¡elyje, kairio užausio srityje, nugaroje, deÅ¡iniame dilbyje, kairiame žaste, pilve.

R. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. D. M. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ : 2019-11-01 apie 4 val. kartu su R. P. po muÅ¡tynių Å¡alindamasis iÅ¡ Ukmergės g. 2A, Vilniuje, prekybos centre "IKI" esančios picerijos "Čili", Å¡io prekybos centro lauke – aikÅ¡telėje, kumščiu smogė jį iÅ¡bėgusiam sulaikyti R. P. į veidÄ , parblokÅ¡damas pastarÄ jį ant grindinio.

Å iais įžūliais veiksmais D. M. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ , jis padarė R. P. nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamus virÅ¡utinių dviejų dantų (kandžių) lūžius. D. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Apklaustas kaltinamuoju R. P. kaltu iÅ¡ esmės prisipažino ir parodė, kad tÄ 2019 metų lapkričio mėnesio vakarÄ buvo naktiniame klube, po to – apie 2,30 val., su didele kompanija, kurioje buvo ir D.

M., nuvažiavo į Ukmergės g. 2, Vilniuje esančiÄ â€žÄŒili“ picerijÄ . Ten atvyko ir jam iÅ¡ matymo pažįstamas P. B. su draugu, jie užėjo į kavinę, užsisakė pavalgyti. P. B. pradėjo negražiais žodžiais raginti picerijos darbuotojÄ , todėl jis (R. P.) jį sudrausmino. Tada P. B. pasiÅ«lė eiti į laukÄ , jis sutiko, lauke tarp jų įvyko konfliktas, buvo susistumdymas. Jis (R. P.) lauke sudavė kumščiu du-tris smÅ«gius P. B. į korpusÄ , gal ir galvÄ kliudė.

D. M. nutraukė jų konfliktÄ ir visi grįžo į picerijÄ . P. B. buvo įkarÅ¡tyje ir po kiek laiko staiga vėl pradėjo konfliktuoti su kitais žmonėmis. Tada jis (R. P.) apkabino P. B. iÅ¡ už nugaros ir Å¡is besimuistydamas jam sudavė. Tada ir jis (R. P.) sudavė P. B. apie 3-5 smÅ«gius, gal ir į galvÄ pataikė, nes Å¡is muistėsi. P. B., kai jie grÅ«mėsi lauke, nebuvo nukritęs, picerijoje gal buvo suklupęs. P. B. žalÄ atlygino. D. M. buvo ne prie ko, jis tik skyrė jį su P. B..

R. P. nepažinojo, jis buvo nuo kito stalo. Dėl savo elgesio labai gailisi, nes padarė žalÄ kitam žmogui bei savo artimiesiems. Apklaustas kaltinamuoju D. M. kaltu iÅ¡ esmės prisipažino ir parodė, kad prieÅ¡ nagrinėjamÄ incidentÄ jis buvo su R. P. mieste, po to su kitais draugais nuėjo į “Čili” picerijÄ FabijoniÅ¡kėse. Jiems valgant, atėjo P. B. ir Ž. Č.. P. B. pradėjo konfliktÄ su padavėjomis, nes jos paprašė susimokėti iÅ¡ anksto. Jie ramino P. B. ir Å¡is su R.

P. išėjo į laukÄ pasiaiÅ¡kinti, nuėjo prie kiosko, ten kalbėjosi. P. B. pradėjo R. P. daužyti į galvÄ ir jis (D. M.) su kitais vaikinais juos iÅ¡skyrė. Po to visi grįžo į vidų ir jis (D. M.) priėjo prie baro atsisveikinti. Tada P. B. vėl pradėjo kažkÄ rėkti, susikibo su R. P. ir jie nukrito ant žemės. Jis (D. M.), M. B. ir R. K. juos iÅ¡skyrė. Po to jis su R. P. išėjo iÅ¡ picerijos, tačiau juos vijosi du vaikinai. IÅ¡sigandęs, jis panaudojo gynybÄ - sudavė smÅ«gį jį pasivijusiam R.

P. ir su R. P. pabėgo. Prie Lidl belaukiant taksi, iÅ¡girdęs pareigÅ«nus, jis pabėgo, o R. P. liko stovėti. Prisipažįsta dėl to, kad sužalojo R. P., gailisi. Jo suduotas R. P. smÅ«gis buvo refleksas, gynyba, nes jis buvo iÅ¡sigandęs dėl viduje vykusio sÄ myÅ¡io. IÅ¡ picerijos jis su R. P. ne bėgo, o išėjo ir nuėjęs gal 20 metrų pamatė du ar tris link jų bėgančius asmenis, girdėjo kažkokias replikas jų adresu. SmÅ«giuodamas R. P. jis gynėsi, po to abu su R. P. bėgo.

Jis buvo iÅ¡gėręs. Ryte sužinojęs apie pasekmes surado R. P. kontaktus, jam paskambino, atsiprašė, bandė kalbėtis, tačiau pastarojo reikalaujama žalos suma vis augo, todėl jam teko pasisamdyti advokatÄ spręsti Å¡iems klausimams. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, norėjo atlyginti žalÄ . Susitarimas dėl žalos dydžio nepasiektas. Jis sutinka atlyginti 3500 eurų žalÄ , Å¡iai dienai žalos atlyginti nepradėjo. Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusiuoju P. B. parodė, kad įvykio iÅ¡vakarėse kartu su M.

B., G., R. K., Ž. Č., J. Č. buvo mieste, po vidurnakčio - apie 2.30 val., ieÅ¡kodami savo draugų, nuvyko į „Čili“ picerijÄ . Ž. Č. užsisakė maisto, po 10 minučių ir jis (P. B.) užsisakė maisto, padavėja pasakė, kad reikia susimokėti iÅ¡ anksto. Po pusvalandžio jam atnešė maistÄ , o Ž. Č. vis dar ne. Jis (P. B.) aiÅ¡kinosi su padavėja, kodėl Å¡i neatnešė maisto, parašė skundÄ dėl aptarnavimo. Tiek jis, tiek kiti jo kompanijoje buvo neblaivÅ«s. R.

P. jį iÅ¡vadino negražiais žodžiais, todėl jis Å¡iam pasiÅ«lė iÅ¡eiti į laukÄ pasikalbėti. Išėjus į laukÄ jis prašė R. P. atsipraÅ¡yti, Å¡is nesutiko, jie nuėjo toliau, ten apsistumdė, jis gavo nuo R. P. porÄ smÅ«gių į veidÄ . Gindamasis, jis R. P. pargriovė ir atsisėdo ant jo. M. B. juos iÅ¡skyrė ir visi grįžo į picerijÄ . Grįžus, picerijos viduje įvyko užpuolimas. R. P. stovėjo jam už nugaros, o D. M. atitraukė jo dėmesį, Å¡aukė atsistojęs jam iÅ¡ priekio ir pastÅ«mė.

Nuo D. M. pastÅ«mimo jis nukrito ir krisdamas staiga gavo R. P. smÅ«gį iÅ¡ galo. Nukritęs vėl buvo muÅ¡amas, iÅ¡ viso gavo apie 5 smÅ«gius. Juos iÅ¡skyrė R. P. ir jo brolis. R. P. su D. M. bandė pasiÅ¡alinti, todėl R. P. su draugais iÅ¡bėgo jiems iÅ¡ paskos. Bandant juos sulaikyti R. P. buvo traumuotas. Atvyko greitoji pagalba, policija. Visi jam vėliau nustatyti sužalojimai buvo padaryti Å¡io incidento metu. PadarytÄ Å¾alÄ jam pilnai atlygino R. P., jam pretenzijų neturi, jie susitaikė.

Apklaustas teismo posėdžio metu nukentėjusiuoju R. P. parodė, kad 2019-11-01 apie 2.30 val. su savo tuometine drauge, seserimi, broliu bei Å¡io drauge nuvažiavo į „Čili“ picerijÄ pavalgyti. Atvykus, rÅ«kant lauke, tarp jo, R. P. ir D. M. įvyko konfliktas (apsižodžiavimas). Jis pasiÅ«lė juokaudamas nekonfliktuoti, į kÄ jam buvo pasiÅ«lyta nesikiÅ¡ti. Po to picerijos viduje vėl kilo konfliktas, tačiau niekas nesikiÅ¡o. Jis su broliu konfliktuojančius iÅ¡skyrė. Konflikte dalyvavę D.

M. su R. P. pradėjo Å¡alintis, todėl jis iÅ¡bėgo paskui juos į laukÄ . Tada prie jo pribėgęs D. M. trenkė jam į veidÄ , jis nukrito, buvo trumpam praradęs sÄ monę, jam nuo smÅ«gio lūžo du priekiniai dantys. Jis tik vijosi besiÅ¡alinančius asmenis, jokių kitų veiksmų neatliko, viduje bandė traukti konfliktuojančius vienÄ nuo kito. BesiÅ¡alinančiam iÅ¡ picerijos D. M. nuo nieko nereikėjo gintis. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju Ž. Č. parodė, kad įvykio iÅ¡vakarėse klube vartojo alkoholį, po to su P. B. nuvyko į „Čili“ picerijÄ , ten sutiko pažįstamus J., M.

– jie buvo iÅ¡ jų kompanijos. Taip pat picerijoje buvo jam pažįstami D. M. ir R. P., bet tai ne jų kompanija. Kilo kažkoks konfliktas dėl maisto, nes jam maistas nebuvo patiektas laiku. Jis atsimena įvykį minimaliai. R. P. su P. B. apsižodžiavo, tarp jų kilo kivirčas, jie išėjo į laukÄ . Jis (liudytojas) vaikščiojo lauke, tai grįždavo, tai vėl iÅ¡eidavo. Lauke įvykių jis nematė. Ryte P. B. sakė, kad yra kažkokie sužalojimai, jie gal po poros dienų buvo susitikę, matė pas P. B. mėlynę.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju M. B. parodė, kad įvykio metu buvo iÅ¡gėręs, bet įvykius atsimena. Jam bÅ«nant kavinėje FabijoniÅ¡kėse, prasidėjo žodinis konfliktas tarp P. B. ir R. P. ir jie išėjo į laukÄ pasikalbėti, lauke jie susimušė. R. P. gulėjo ant žemės, o P. B. - virÅ¡ jo. Matė kaip lauke P. B. sudavė R. P., Å¡is gulėjo ant nugaros, gynėsi rankomis, o P. B. buvo virÅ¡ jo palinkęs. Jis (liudytojas) juos nubėgęs iÅ¡skyrė ir grįžo į vidų.

Po to picerijos viduje tarp jų vėl prasidėjo konfliktas, matė juos besimuÅ¡ančius. Jis su D. M. ir gal kitais dalyviais juos iÅ¡skyrė. R. P. ir D. M. išėjo. Jis taip pat išėjo į laukÄ parÅ«kyti ir matė R. P. su D. M. einančius tolyn, o vienas vaikinas gulėjo ant žemės. Kiti vaikinai iÅ¡ to vaikino (gulėjusio ant žemės) kompanijos Å¡aukė, kad R. P. ir D. M. palauktų, bet jis (liudytojas) neleido jiems susitikti, kad vėl nekiltų konfliktas. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju R.

K. parodė, kad įvykio neprisimena ir prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. K. parodė, kad 2019-10-31 vakare kartu su P. B., Ž. Č., M. B., J. Č. klube Å¡ventė helovynÄ . Vėliau mieste susitiko su D. M., Å¡is buvo su R. P.. Tada visi kartu, iÅ¡skyrus Ž. Č. ir P. B., nuvažiavo į "Čili" picerijÄ FabijoniÅ¡kėse. Jis buvo jau gerokai iÅ¡gėręs. Vėliau atvažiavo Ž. Č. ir P. B., jie atsisėdo su jais prie vieno stalo, užsisakė maisto.

Padavėjai pasakius, kad už užsakytÄ kebabÄ reikia iÅ¡ anksto sumokėti, P. B. pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, sakė, kad klientas visada teisus ir pan., jis rašė skundÄ . Dėl tokio P. B. elgesio tarp R. P. ir P. B. kilo konfliktas ir jie išėjo į laukÄ . Jis su M. B. išėjo jiems iÅ¡ paskos. Prie kiosko, esančio kitoje FabijoniÅ¡kių g. 2A, pastato pusėje R. P. ir P. B. pradėjo muÅ¡is, jie buvo susikibę, po ko P. B. pargriovė R. P.. M. B. juos iÅ¡skyrė. Tuo metu lauke rÅ«kė ir D.

M., jis konflikte nedalyvavo. Jis, M. B. ir P. B. grįžo prie stalo ir toliau gėrė, o D. M. ir R. P. liko lauke. Kažkokiu momentu jis užsnÅ«do prie stalo, o kai pabudo, pamatė stovinčius salėje P. B. ir D. M., kurie tarpusavyje apie kažkÄ Å¡nekėjo. Kažkas, kas stovėjo už P. B., sudavė P. B. ar jį pastÅ«mė ir Å¡is nukrito ant grindų. Tada D. M. išėjo į laukÄ , R. P. tuo metu jis nematė. Po kelių minučių pro langÄ pamatė lauke stovintį M. B., Å¡alia kurio stovėjo trys jam nepažįstami vaikinai iÅ¡ kitos kompanijos ir jie tarpusavyje aiÅ¡kinosi.

Tada ir jis išėjo į laukÄ , girdėjo, kaip nepažįstami vaikinai kažkÄ rėkavo, o M. B. bandė juos sustabdyti, sakė, kad jau atvažiuoja policija, kad nereikia muÅ¡tynių. Kur tuo metu buvo R. P. ir D. M. nežino - jų nebuvo. Vienas iÅ¡ vaikinų pasakė, kad jam iÅ¡mušė dantį, kiek suprato, jis (liudytojas) kalbėjo su to vaikino broliu. Atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jie kažkur sulaikė R. P.. Pamena, kad P. B. rašė pareiÅ¡kimÄ ir greitosios pagalbos automobiliu iÅ¡važiavo į ligoninę.

KitÄ dienÄ sutikęs P. B. matė, kad jo kairės pusės ausis pamėlusi, patinusi. P. B. pasakė, kad į ausį jam trenkė R. P.. Kaip buvo sužalotas vaikinas iÅ¡ kitos kompanijos, nematė (t.1, b.l. 102). Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja G. P. parodė, kad įvykio metu ji buvo “Čili” picerijoje kartu su M. B., P. B., J. Č., Ž. Č.. Po jų į picerijÄ atvyko D. M. su R. P., kuriuos ji matė pirmÄ kartÄ , tačiau kažkas iÅ¡ jos rato juos pažinojo. Kilo konfliktas tarp P. B. ir R.

P., jie nuėjo į laukÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Ji taip pat išėjo su M. B. ir Ž. Č., lauke rÅ«kė ir matė, kad P. B. ir R. P. susistumdė, tačiau ji su M. B. ir Ž. Č. juos iÅ¡skyrė. Po to bare vėl kilo konfliktas. Ji buvo gerokai iÅ¡gėrusi ir nelabai atsimena, kas vyko. Matė ant grindų gulinčius žmones, ji išėjo į laukÄ . Vėliau matė pas P. B. prie ausies kraujo. Kaip D. M. ir R. P. iÅ¡bėgo iÅ¡ picerijos, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. P. parodė, jog po incidento lauke, picerijos viduje ji matė P. B. su R.

P. susikibusius ir nukritusius ant grindų. Jai atrodo, kad R. P. su kažkuo, galimai su D. M., išėjo ir, kad po kurio laiko atvyko policijos pareigÅ«nai, ir P. B. rašė pareiÅ¡kimÄ . Apie tai kas ir kada vaikinui iÅ¡ kitos kompanijos iÅ¡mušė dantis, visiÅ¡kai nieko nežino. PeržiÅ«rėjusi jai pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä liudytoja nurodė, kad pirmas vaizdo įraÅ¡e pasirodęs vaikinas, apsirengęs Å¡viesios spalvos megztiniu, einantis link "PayPost" kiosko yra P. B.. Antras vaikinas, kuris nusiėmė striukę, yra R.

P.. Trečias vaikinas, einantis jiems iš paskos, laikantis rankose R. P. striukę, apsirengęs striuke su gaubtu su kailiuku yra D. M.. Ketvirtas bėgantis vaikinas, apsirengęs tamsios spalvos paltu, yra M. B.. Skirti P. B. ir R. P. bėganti mergina yra ji, o jai iš paskos vaikinas, apsirengęs striuke su gaubtu (be kailiuko) - Ž. Č.. Ramiai iš paskos einantis šviesios spalvos megztiniu apsirengęs vaikinas yra R., pavardės nežino (pas. – R. K.) (t.1, b.l. 106). Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju J.

Č. parodė, kad buvo stipriai iÅ¡gėręs ir didžiÄ jÄ dalį įvykių pramiegojo. Ä® picerijÄ jis atėjo su kaltinamųjų kompanija. Pabudo, kai jau buvo policija, paskui iÅ¡vyko namo. Žino, kad nukentėjo P. B., R. P. nepažįsta. Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja D. D. P. parodė, kad ji yra R. P. ir E. R. sesuo. 2019-11-01 apie 2 val. ji, kartu su broliais, S. M. ir E. B. atėjo į "Čili" picerijÄ , esančiÄ FabijoniÅ¡kių g. 2A, Vilniuje, visi užsisakė maisto. Prie gretimo stalo žmonės pradėjo konfliktuoti, pasistumdė, išėjo į laukÄ .

Po kurio laiko jie grįžo, vėl tarp jų prasidėjo konfliktas. Vienam vaikinui buvo smÅ«gis, muÅ¡tynės persikėlė prie baro. Jos broliai ir kiti iÅ¡ tos kompanijos bandė iÅ¡skirti besimuÅ¡ančius. MuÅ¡tynėse dalyvavę kaltinamieji bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ kavinės, jie iÅ¡bėgo, nes kažkas rėkė, kad kviečia policijÄ . Jos brolis R. P. iÅ¡bėgo ir bandė juos sulaikyti. Ji, sėdėdama kavinėje, pro stiklines duris matė, kaip D. M. ranka smÅ«giavo R. P., po smÅ«gio Å¡is nukrito veidu ant grindinio.

Jam buvo sužaloti dantys. Atvyko policija, greitoji, ji kalbėjo su kitu nukentėjusiuoju, jam buvo ištinusi ausis. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. D. P. parodė tiksliau – kad konfliktas picerijos viduje vyko tarp nukentėjusiojo vaikino (past. – P. B.), aukšto vaikino, kuris vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų (past. – R. P.) ir vaikino, kurio, kaip vėliau sužinojo, vardas D. (past. – D. M.). Matė, kad nukentėjusysis M. B. nuo jam kažkurio iš tų dviejų vaikinų suduoto smūgio susvyravo ir išlipo iš už stalo.

Tada jį puolė minėti du vaikinai, t. y. D. ir vėliau sulaikytas vaikinas. Tarp jų vyko muštynės. Atskirti kas kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam negali, viskas vyko greitai, matė kad nukentėjusysis buvo pasilenkęs. Kiti vaikinai iš minėtos kompanijos bei jos broliai E. ir R. bandė juos išskirti, tačiau D. ir vaikinas, kurį vėliau sulaikė, pabėgo iš picerijos (t.1, b.l. 117). Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja E. B. parodė, kad įvykio metu ji buvo R. P. mergina.

TÄ naktį ji buvo visai blaivi. Vakarojo picerijoje su draugais, ten vyko konfliktas. Salėje buvo visiÅ¡kas sÄ myÅ¡is, krito lėkÅ¡tės, vyko susistumdymas, buvo nemažai žmonių. Konflikte dalyvavo teismo salėje esantys žmonės, ji jų nepažįsta. R. P. su E. R. bandė apginti vienÄ vaikinÄ , kuris buvo užpultas. Du žmonės bandė pasiÅ¡alinti, nes buvo iÅ¡kviesta apsauga, R. P. iÅ¡bėgo jiems iÅ¡ paskos, ji bėgo paskui R. P., atidariusi duris matė kaip vaikinas sudavė R. P. smÅ«gį į veidÄ ir R.

P. nukrito, buvo trumpam praradęs sÄ monę. R. P. iÅ¡bėgdamas rankoje nieko neturėjo, telefonas ir piniginė lyg buvo jo kiÅ¡enėje. R. P. matėsi lÅ«pos pažeidimai, iÅ¡ dantenų bėgo kraujas. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju S. M. parodė, kad įvykio naktį apie 3 val. su R. P., D. D. P., E. R. ir E. B. atvažiavo į “Čili” picerijÄ , esančiÄ FabijoniÅ¡kių g. 2A, Vilniuje. Prie gretimo staliuko sėdėjo kita kompanija, kažkas tarp jų konfliktavo, dužo stiklai.

E. R. norėjo juos išskirti, jie nurimo, paskui lyg vėl konfliktavo. Vėliau kaltinamieji šalinosi iš įvykio vietos, jiems iš paskos ėjo R. P., jis (liudytojas) ėjo už R. P. ir tik atidaręs picerijos duris, pamatė smūgį R. P. į žandikaulį, šis nukrito. Tai buvo lauke. R. P. po smūgio kelias sekundes pagulėjo, paskui atsikėlė, priėjo, jam buvo sužaloti dantys. Jis pribėgo prie R. P., paskui su E. R. dar vijosi kaltinamuosius, bet jie buvo agresyvūs, todėl prie jų nesiartino ir šie dingo.

Kažkoks žmogus pasakė, kad juos pažįsta, nurodė D. M. paskyrÄ facebook. Taip jį ir surado, iÅ¡kvietė policijÄ . Po įvykio R. P. parodė telefonÄ (past. – sudužusiu ekranu). Krentančio ar gulinčio ant žemės telefono nematė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. M. parodė kiek detaliau. Jis parodė, kad jų kompanijoje visi buvo blaivÅ«s ir, kad prie gretimo staliuko prasidėjo konfliktas. Matė, kad kažkas iÅ¡ jų buvo išėjęs į laukÄ , po to, galimai, du vaikinai iÅ¡ minėtos kompanijos grižo į salę ir toje kompanijoje prasidėjo grumtynės, kuriose dalyvavo daug žmonių ir, kad D. (past.

– D. M.) ir kitas aukÅ¡tas vaikinas, kuris vėliau buvo sulaikytas, jose tikrai dalyvavo. Ir bÅ«tent Å¡ie asmenys galimai sukėlė konfliktÄ ir buvo agresyvesni. Matė, kad jie smÅ«giavo, tačiau pasakyti kiek jie sudavė smÅ«gių, kur pataikė ir kam pasakyti negali, nes buvo per daug žmonių (t.1, b.l. 125). Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju E. R. parodė, kad su sese D. D. P. ir broliu R. P. įvykio naktį buvo toje picerijoje, užsisakė maisto. Jis buvo blaivus. Prie kito stalo prasidėjo peÅ¡tynės. Jis paragino tÄ kompanijÄ baigti konfliktuoti, pasakė, kad nori ramiai pavalgyti.

Konfliktas aprimo, paskui vėl įsiplieskė, prasidėjo muÅ¡tynės, kaltinamieji išėjo į laukÄ . Paskui juos išėjo jo brolis R. P.. Atėjusi E. B. pasakė, kad R. P. guli ant žemės be sÄ monės. Buvo dar trečias vaikinas, kuris padėjo kaltinamiesiems pabėgti. Kas primušė jo brolį, jis sužinojo iÅ¡ brolio merginos E. B.. Išėjės į laukÄ pamatė tolstančius kaltinamuosius. Å ie pasakė nesiartinti, nes ir jis gaus. Jis grįžo prie brolio, padėjo jam atsikelti, tuo momentu brolio telefono nematė.

Jis pats dirba restorane irtai tikrai buvo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. Ä®vykiai baro viduje buvo verti apsaugos įsikiÅ¡imo, tačiau pačioje picerijoje budinčio apsaugos darbuotojo nebuvo. Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja E. S. prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes įvykio aplinkybių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, kad "Čili" picerijoje dirba pamainos vadybininke ir, kad jos darbo metu, 2019-11-01 apie 1 val. į picerijÄ atėjo 6-7 asmenų kompanija.

Tarp jų buvo gal 3 merginos. Buvo akivaizdžiai matyti, kad minėti asmenys jau buvo iÅ¡gėrę. Jie užsakė alaus ir maistÄ . Jie buvo su kaukėmis, Å¡ventė helovynÄ . Vienas iÅ¡ vaikinų užsakė kebabÄ ir ji jam nurodė iÅ¡kart apmokėti, Å¡is buvo nepatenkintas. Girdėjo jų tarpusavio komentarus ir nepasitenkinimÄ , kad už maistÄ reikėjo apmokėti iÅ¡ karto, taip pat girdėjo kaip vienas iÅ¡ jų pasakė: "eik iÅ¡ karto apmokėk, kad nebÅ«tų problemų“. Žmonės iÅ¡ tos kompanijos tai iÅ¡eidavo į laukÄ , tai grįždavo atgal į picerijÄ .

Po kurio laiko iÅ¡girdo, kad salėje vyksta muÅ¡tynės. Atėjusi prie baro paklausė, ar kas nors paspaudė "pavojaus mygtukÄ ". Salėje vyko muÅ¡tynės, tačiau kiek muÅ¡tynėse dalyvavo asmenų, pasakyti negali ir negali apibÅ«dinti muÅ¡tynėse dalyvavusių asmenų veiksmų. Viskas įvyko labai greitai. Ji stengėsi į konfliktus nesikiÅ¡ti, konfliktų metu jie tiesiog kviečia apsaugos darbuotojus. Jų picerija dirba visÄ parÄ , todėl muÅ¡tynės bÅ«na gana dažnai. Vėliau kiti klientai (nepažįstami) jai pasakė, kad konflikte dalyvavo ir vaikinai, kurie iki to sėdėjo prie kito stalo.

Po kurio laiko atvažiavo apsaugos darbuotojai, dar vėliau policijos pareigūnai. Kas iš asmenų buvo sumuštas ir kokie jiems buvo padaryti kūno sužalojimai nematė, tik vėliau vienas iš vaikinų pasakė, kad jo draugui buvo išmušti dantys. Nieko iš konflikte dalyvavusių asmenų nei apibūdinti, nei atpažinti negali. Konflikto metu buvo sudaužyti buteliukai nuo "Cola", tačiau dėl mažareikšmiškumo pretenzijų neturi (t.1, b.l. 136). Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja M.

S. prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes įvykio aplinkybių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. S. parodė, kad dirba padavėja "Čili" picerijoje, esančioje FabijoniÅ¡kių g. 2 a, Vilnius. 2019-11-01 dirbo iki 4:00 val. Prisimena, kad tÄ naktį picerijoje buvo kompanija iÅ¡ 6-7 asmenų, kurioje buvo ir merginų. Pastebėjo, kad jie atėjo jau neblaivÅ«s, Jie buvo iÅ¡sipiešę veidus, su kostiumais, Å¡ventė helovynÄ . Užsisakant maistÄ ji jiems pasakė, kad reikia iÅ¡kart atsiskaityti.

Vienas iÅ¡ vaikinų tuo buvo labai nepatenkintas, sakė, kad paraÅ¡ys skundÄ . Minėti asmenys prie stalo tarpusavyje barėsi, iÅ¡eidinėjo į laukÄ , tačiau kas tarp jų vyko lauke, nematė. Po kiek laiko, bÅ«dama plovykloje, ji iÅ¡girdo garsus, iÅ¡ kurių suprato, kad salėje vyksta muÅ¡tynės. Atėjusi prie baro pamatė salėje muÅ¡tynes, tačiau apibÅ«dinti kiek žmonių dalyvavo muÅ¡tynėse, kas kÄ mušė ar skyrė negali, nes nepamena. Jų picerija dirba visÄ parÄ ir muÅ¡tynės vyksta labai dažnai, jie beveik kiekvienÄ dienÄ kviečia apsaugÄ .

Kuo muÅ¡tynės pasibaigė, nepamena. Ar buvo sužalotų asmenų ir kokie sužalojimai buvo padaryti, taip pat pasakyti negali. Po kiek laiko atvyko apsaugos darbuotojai, vėliau policijÄ . Ar buvo sulaikyti kalti asmenys, nesidomėjo. Kaip atrodė muÅ¡tynėse dalyvavę asmenys apibÅ«dinti negali, negalės jų ir atpažinti (t.1,b.l. 140). Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju M. J. prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes įvykio aplinkybių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M.

J. parodė, kad 2019-11-01 apie 4 val. iÅ¡ centrinio UAB "EuroChash1" pulto gavo praneÅ¡imÄ , kad "Čili" picerijoje, esančioje FabijoniÅ¡kių g. 2a, Vilniuje, paspaustas pavojaus mygtukas. Ekipaže dirba vienas. Atvažiavęs užėjo į picerijos salę, picerijos darbuotoja nurodė į 5-ių asmenų kompanijÄ (buvo 3 merginos ir 2 vaikinai) ir pasakė, kad jie nepageidaujami. Vienas iÅ¡ tų vaikinų pasakė, kad jam iÅ¡mušė priekinius dantis ir paprašė iÅ¡kviesti medikus, aplink jo burnÄ matėsi kraujas.

Vaikinas paaiÅ¡kino, kad įvyko konfliktas su kita picerijoje buvusia kompanija, kuri pasiÅ¡alino iki jiems atvykus. Picerijoje buvo dar vienas vaikinas, jo veide prie smilkinio matėsi kraujas. Tas asmuo paaiÅ¡kinti kokiomis aplinkybėmis jis buvo sužalotas negalėjo, kadangi buvo labai girtas. Per centrinį pultÄ iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, policijos pareigÅ«nus. Atvykę GMP iÅ¡vežė nukentėjusįjį į ligoninę, po kurio laiko atvyko policijos pareigÅ«nai. Kai buvo sulaikytas įtariamas asmuo nematė, nes atvykę policijos pareigÅ«nams, iÅ¡važiavo (t.1, b.l. 146).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju P. S. prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes įvykio aplinkybių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė, kad 2019-11-01 patruliavimo metu kartu su bÅ«rio vadu Ž. A. ir vyriausiuoju patruliu E. T., 4:04 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad „Čili“ picerijoje, esančioje FabijoniÅ¡kių g. 2A, Vilniuje vyksta muÅ¡tynės. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi P. B., kuris paaiÅ¡kino, kad picerijoje tarp jo ir pažįstamų vaikinų kilo konfliktas ir jie susimušė bei minėti du pažįstami vaikinai pasiÅ¡alino link S. Stanevičiaus g.

Buvo nurodyti minėtų vaikinų požymiai. Dirbant pagal požymius, ties S. Stanevičiaus g. 2, Vilniuje pastebėjo minėtus požymius atitinkančius vaikinus, kurie pamatę juos, puolė bėgti, perbėgo FabijoniÅ¡kių gatvę ir pasileido link netoliese esančių prekybos paviljonų. Bėgant vaikinams iÅ¡ paskos, jiems kelis kartus buvo nurodyta sustoti Å¡aukiant „Stok, policija“, tačiau vaikinai jų reikalavimų nepaisė. Vienas iÅ¡ vaikinų bandė perlipti tvorÄ , esančiÄ Å¡alia paviljonų, tačiau buvo nutrauktas nuo tvoros ir paguldytas ant žemės. Kaip paaiÅ¡kėjo, tai buvo R.

P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Bandydamas išvengti sulaikymo R. P. spardėsi, neduodamas prie jo priartėti, apsivertęs ant pilvo ir sudėjęs rankas po savimi nevykdė jų nurodymų sudėti rankas už nugaros, todėl prieš jį tris kartus buvo panaudotas elektrošokas „Tasser“. Tik tada R. P. pakluso reikalavimams ir sudėjo rankas už nugaros. Sulaikytas R. P. paaiškino, kad picerijoje įvyko konfliktas, tačiau su kuo ir dėl ko neaiškino. Dėl su jo bėgusio kito asmens, kuriam pavyko pasišalinti, R.

P. aiÅ¡kino, kad to asmens nepažįsta. Kitam vaikinui pavyko pasiÅ¡alinti, pastarasis nubėgo link Å eÅ¡kinės rajono. Nukentėjusysis P. B. dėl Å¡io įvykio parašė pareiÅ¡kimÄ . Picerijos darbuotojai dėl įvykio pretenzijų neturėjo. Ä® vietÄ buvo iÅ¡kviesta GMP, kuri P. B. nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Kaip paaiÅ¡kėjo, konflikto metu nukentėjo dar vienas asmuo, tačiau pastarasis tuo metu niekam jokių pretenzijų neturėjo, Å¡io asmens anketiniai duomenys nebuvo suraÅ¡yti.

Sulaikytas P. P. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyrių (t.1, b.l. 149). RaÅ¡ytiniai bylos duomenys Nukentėjusysis P. B. pareiÅ¡kime nurodė, kad 2019-11-01 apie 3.45 val. "Čili" picerijoje, FabijoniÅ¡kių g. 2, Vilniuje buvo užpultas dviejų žmonių. Vienas iÅ¡ užpuolikų buvo D. M., antras - vardu R. MuÅ¡tynių metu gavo daug smÅ«gių į galvÄ , nuo kurių krito ant žemės, buvo stipriai sumuÅ¡ta ausis ir įtariamas smegenų sutrenkimas, kadangi po įvykio vėmė.

Taip pat buvo sužalotas paÅ¡alinis žmogus R. P., kuriam buvo iÅ¡muÅ¡tas dantis, jis buvo iÅ¡gabentas į ligoninę (t.1, b.l. 20). Nukentėjusysis P. B. 2019-11-01 protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad 2019-11-01 apie 4.00 val. Vilniuje, FabijoniÅ¡kių g. 2A, kavinėje "Čili picerija" jį sumušė jo pažįstami R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir D. M., t.y. Å¡ie asmenys konflikto metu jam sudavė ne mažiau 5 smÅ«gių kumščiu į galvÄ , dėl ko jautė fizinį skausmÄ . Ä®vykio metu buvo suplėšyti jo 30 eurų vertės marÅ¡kiniai.

Dėl Å¡io įvykio jam padaryta fizinė, moralinė ir turtinė žala. Dėl Å¡io įvykio praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (t.1, b.l. 22). Nukentėjusysis R. P. 2019-11-01 protokole-pareiÅ¡kime nurodė, kad 2019-11-01 apie 4.00 val. Vilniuje, FabijoniÅ¡kių g. 2A, kavinėje "Čili Pica", jam bandant sulaikyti besiÅ¡alinančius kavinėje sumuÅ¡usius žmogų muÅ¡eikas, vienas iÅ¡ jų sudavė jam vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmÄ ir prarado sÄ monę.

Atgavęs sÄ monę buvo iÅ¡vežtas į Žalgirio ligoninę, kur jam buvo nustatytas 11-ojo ir 21-ojo dantų lūžis. Dėl Å¡io įvykio jam padaryta fizinė, moralinė ir turtinė žala (t.1, b.l. 55). IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. M. 2019-11-01 tarnybinio praneÅ¡imo turinio seka, kad 2019-11-01 apie 4.00 val. Vilniuje, FabijoniÅ¡kių g. 2A, kavinėje „Čili“ picerija buvo sumuÅ¡ti P. B. ir R. P., kuriam nustatyti 11-ojo ir 21-ojo dantų lūžiai (t.1, b.l. 1).

IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro gautas 2019-11-01 4.00 val. Centro informacinė sistemoje užregistruoto praneÅ¡imo įraÅ¡as dėl įvykio, adresu FabijoniÅ¡kių g. 2A, Vilniuje. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad įjungus įraÅ¡Ä girdimas Bendrojo pagalbos centro operatoriaus (vyriÅ¡kas balsas), kuris pažymimas Nr. 1 ir moteriÅ¡kas balsas, kuris pažymimas Nr.

2. Nr. 1 - 112 klausom. Nr. 2 - Sveiki, iš saugos tarnybos Euro Cesh1 skambinome. Nr. 1 - Klausom Jūsų. Nr. 2 - .....(suprasti neįmanoma) V. reikia greitosios ekipažo Vilniuje, Fabijoniškių 2a, "Čili" pica. Nr. 1 - Fabijoniškių 2 a., kam ten reikia greitosios vyrui, moteriai? Nr. 2 - Ir vyrui, ir moteriai, maždaug apie (duomenys neskelbtini) metai, ten buvo susimušė kompanija, tie kas sumušė pabėgo. Nr. 1 - O policija yra informuota jau? Nr. 2 - Taip, turėjo bent jau būti. Nr. 1 - O jie patys...

Palaukit, o Jus per mus praneÅ¡inėjot dėl to konflikto? Nr. 2 – Ne, aÅ¡ neskambinau. Nr. 1 - Gerai, sakykit, neaiÅ¡ku ten sÄ moningi, nesÄ moningi? Nr. 2 - SÄ moningi...sudaužyti ten sakė... Nr. 1 - Abudu? Nr. 2 - ....jo. Nr. 1 - Gerai, tvarkoj perduosiu medikams. Nr. 2 - Gerai. Ä®raÅ¡o trukmė 00:54 min (1 tomas, b.l. 181, 182). Byloje apžiÅ«rėti UAB "(duomenys neskelbtini)" 2019-11-11 elektroniniu paÅ¡tu pateikti vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose užfiksuoti 2019-11-01 įvykiai prie "Čili" picerijos, esančios FabijoniÅ¡kių f. 2a, Vilniuje.

Teismo pastaba. Vaizdo įrašų apžiūros protokole įvardinami konkretūs arba numanomi juose užfiksuoti asmenys. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus šiuos įrašus, jokių prieštaravimų ar ginčų dėl įrašuose užfiksuotų asmenų tapatybės nebuvo, taigi laikytina, kad vaizdo įrašų apžiūros protokole konkretūs asmenys yra nurodomi teisingai. Vaizdo įrašuose užfiksuoti tokie duomenys: kamera Nr. 10 užfiksuota, kad 2019-11-013:41:43 val. iš už Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje pastato kampo pasirodo vaikinas, trumpai kirptas - nukentėjusysis P. B., jis sustojęs kažko laukia; 3:42:02 val. pasirodo kitas vaikinas, trumpių tamsesnių plaukų, galimai R.

P.. Abu vaikinai apsirengę panaÅ¡iais trumpų rankovių marÅ¡kinėliais, P. B. Å¡iek tiek stambesnis. R. P., priėjęs prie P. B. atsistoja į kovinę padėtį. P. B. puola link R. P., jie susikimba. Pasirodo dar vienas vaikinas, apsirengęs striuke su gaubtu (gaubtas su kailiuku), laikantis striukę (galimai D. M.), jis stebi P. B. ir R. P.. R. P. kumščiu suduoda du smÅ«gius P. B. į galvÄ , po ko suima jo galvÄ kaire ranka, sulenkęs jÄ per alkÅ«nę ir palenkęs P. B. žemyn, ir deÅ¡inės rankos alkÅ«ne suduoda du smÅ«gius P. B.

į galvÄ ; kamera Nr. 6 užfiksuota, kad 2019-11-013:42:30 val. R. P. užfiksuotas gulintis ant žemės, tuo metu P. B. ranka laiko R. P. už galvos, abu grumiasi, po ko P. B., apžergęs kojomis ir palinkęs prie R. P., suduoda Å¡iam kumščiu ne mažiau 10 smÅ«gių į galvÄ . Prie jų pribėga dar du vaikinai (Nr. 2 apsirengęs tamsios spalvos paltu-galimai M. B. ir Nr. 3 apsirengęs su striuke (gaubtas ne kailiuko)-galimai Ž. Č. bei mergina-G. P.) ir atskiria P. B. ir R. P.. Pasirodo dar vienas vaikinas, apsirengęs baltos spalvos džemperiu-galimai R.

K. (Nr. 4), jis stebi kas vyksta, į konfliktÄ nesikiÅ¡a; kamera Nr. 13 fiksuoja prekybos centro "IKI" pastatÄ (iÅ¡ kairės pusės), iÅ¡ deÅ¡inės automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, tiesiai matomas "PayPost" kioskas, link kurio eina P. B.. Jam iÅ¡ paskos eina R. P., kuris sustojęs nusiimÄ striukę ir jÄ perduoda kitam asmeniui. Visi nueina link "PayPost" kiosko. P. B. ir R. P. atsistoja vienas prieÅ¡ kitÄ ir pradeda muÅ¡tis, tačiau vaizdas neryÅ¡kus. Vaikinas Nr. 1 (galimai D. M.) stovi Å¡alia. Toliau užfiksuoti tie patys vaizdai, kaip ir kamera Nr.

10. Taip pat šia kamera užfiksuota, kad nuo "PayPost" kiosko G. P. atveda P. B.. Jiems iš paskos ateina kiti minėti asmenys ir netrukus išeina iš filmavimo zonos; kamera Nr. 6 užfiksuota, kad link „PayPost“ eina P. B., jam iš paskos eina R. P., kuris nusiima striukę, grįžta prie arčiau Ukmergės g. stovinčių žmonių kompanijos ir atiduoda striukę vienam iš vaikinų (galimai D. M.), po ko nueina link P. B.. Jiems iš paskos eina apsirengęs tamsia striuke su gaubtu (su kailiuku) vaikinas Nr. 1 (galimai D.

M.). Po kelių minučių jiems iÅ¡ paskos bėga vaikinas nr. 2 (galimai M. B.), G. P., vaikinas Nr. 3 (galimai Ž. Č.) ir eina vaikinas Nr. 4 (galimai R. K.); kamera Nr. 14 užfiksuota kaip 3:52:36 val. pasirodo du vaikinai, kurie eina link Å eÅ¡kinės rajono; 3:52:41 val. pasirodo apsirengęs baltos spalvos paltu (ar chalatu) žemiau kelių bėgantis R. P.. Jis bėga minėtiems vaikinams iÅ¡ paskos. Vienas iÅ¡ dviejų vaikinų sustojÄ , grįžęs prieina prie R. P., po ko R. P. iÅ¡kart krenta ant žemės. R.

P. atsistoja, abu pirmieji vaikinai nubėga link Šeškinės rajono. Prie R. P. prieina vaikinas, padeda šiam atsistoti, dar vienas vaikinas nuo "Čili" picerijos pusės bėga pirmiems vaikinams iš paskos, link Šeškinės. Dėl atstumo ir vaizdo įrašo kokybės, tiksliai apibūdinti minėtų vaikinų nėra galimybės; kamera Nr. 14 taip pat užfiksuota kaip link Šeškinės rajono nubėga R. P. su dar vienu vaikinu, kitas asmuo eina jiems iš paskos. Kamera fiksuoja, kaip atvyksta apsaugos tarnybos darbuotojai bei policijos pareigūnų automobilis, kurie nuvyksta link Šeškinės rajono.

Po kurio laiko R. P. su 4 vaikinais grįžta prie picerijos (t.1, b.l. 169-179). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog kavinė "Čili pizza" yra prekybos centre "IKI". Įėjimas į kavinę yra iš lauko, jis laisvai prieinamas, neaptvertas. Lauke ant pastato yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę. Kavinės viduje išdėstymas standartiškas, joje yra daug staliukų ir sėdimų vietų, iš kairės pusės nuo įėjimo yra baro stovas, prie kurio dirba darbuotojai, salėje ant lubų medinių stovų kabo vaizdo stebėjimo kameros, kurios nukreiptos į kavinės staliukus.

Kavinėje bendra tvarka nepažeista, smurtinių ar grumtynių pėdsakų nėra. Ä®vykio vietoje pėdsakų ar daiktų, galinčių padėti iÅ¡tirti bylÄ neaptikta (t.1, b.l. 14). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3921/2019(01) nurodyta, kad:

1. P. B. padaryta poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, nugaroje, dešiniame dilbyje, Kairiame žaste, pilve.

2. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais).

3. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais.

4. Sužalojimai padaryti prieš 4-9 paras iki apžiūros.

5. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

6. Paprastai tokio pobūdžio sužalojimai pasekmių neturi (t.1, b.l. 41-42). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3946/2019(01) nurodyta, kad:

1. R. P. nustatyti viršutinių priekinių dviejų kandžių lūžiai.

2. Sužalojimai padaryti burnos sritį paveikus kietu buku daiktu.

3. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, labiausiai tikėtina, suduodant smūgį kietu buku daiktu į burnos sritį.

4. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VUL Žalgirio klinikas, t. y. iki 2019-11-01.

5. Sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykle 7.2 punktu, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

6. Sužalojimo pasekmė yra minėtų dviejų dantų netekimas (t.1,b.l. 81). 2019-11-01 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, nukentėjusysis P. B. pateikė marÅ¡kinėlius, kurie po apžiÅ«ros jam grÄ Å¾inti(t.1, b.l. 43, 46, 49). MarÅ¡kinėlių apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad tai vyriÅ¡ki, tamsiai violetinės spalvos su smulkiais taÅ¡kiukais, marÅ¡kinėliai, viduje spalva ryÅ¡kesnė. Prie apykaklės yra dvi etiketės. VirÅ¡utinėje užraÅ¡ais "A. L. L 41/42", apatinėje "Slim Fit".

MarÅ¡kiniai užsisega sagomis. IÅ¡ kairės, po rankove, 4 cm. atstumu nuo Å¡oninės siÅ«lės yra plyÅ¡imas nuo rankovės virÅ¡aus iki beveik apačios. PlyÅ¡imo ilgis 60,05 cm. MarÅ¡kinėliai dėvėti (t.1, b.l. 46-48,49). 2020-05-05 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis P. B. pateikė 2020-05-05 jo ir R. P. pasiraÅ¡ytus raÅ¡tus, kuriuose nurodyta, kad jie vienas kitam dėl įvykių, nutikusių 2019 metų naktį iÅ¡ spalio 31-os į lapkričio 1-Ä dienÄ , jokių pretenzijų neturi (t.1, b.l. 50-54). 2019-12-04 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis R.

P. pateikė: nuotraukÄ , vaizdo įraÅ¡Ä , mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung S10+“. Å ie daiktai apžiÅ«rėti kaip reikÅ¡mingi tyrimui. Telefono apžiÅ«ros metu nustatyta, kad tai mobilaus ryÅ¡io telefonas Samsung S10+, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini). Telefono korpusas baltos spalvos, ekrano virÅ¡utiniame bei apatiniame kairiuose kampuose matomi įskilimai bei deÅ¡inės pusės virÅ¡utinėje ekrano dalyje, prie priekinės kameros, matomas vidinis ekrano dūžis (juodos spalvos dėmė su Å¡alimais iÅ¡siliejančia matrica).

Telefono korpusas apibraižytas. Ä®jungus vaizdo įraÅ¡Ä jame matomas nukentėjusiojo R. P. veidas. Nukentėjusysis prasižioja, matosi virÅ¡utiniai dantys. Matosi, kad abiejų priekinių dantų dantenos yra pakraujavusios, kairės pusės dantis pasislinkęs žemyn ir Å¡iek tiek į vidų. Ant veido matomas kraujas, nukentėjusiojo teigimu, kraujas yra dirbtinis, nes jis buvo pasiruošęs Å¡vęsti helovynÄ . Ä®raÅ¡o trukmė 00:03 min. Telefonas po apžiÅ«ros pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾intas nukentėjusiajam R.

P. (t.1, b.l. 152-163). Ä®rodymų vertinimas Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra vieÅ¡oji tvarka, kuri pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį, kuomet nustatomi Å¡ie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai - veikos padarymo vietÄ , padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai.

Viešoji vieta suprantama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent, reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Viešoji tvarka pažeidžiama BK 284 numatytais būdais:

įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki ir asmeniniai.

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK 284 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dažniausiai Å¡ie veiksmai pasireiÅ¡kia kitiems žmonėms padaromu sveikatos sutrikdymu, sužalojamu ar svetimo turto sunaikinimu. Taigi papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Tuo tarpu, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009). Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus Å¡ioje byloje surinktus įrodymus – kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius bylos duomenis, vaizdo įraÅ¡us, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji R.

P. ir D. M. padarė ne BK 140 str. 1 d. nurodytas nusikalstamas veikas, o skyrium padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje. Apie kaltinimo pakeitimo iš BK 140 str. 1 d. į BK 284 str. galimybę proceso dalyviams buvo pranešta teismo posėdžio metu, kaip tai yra numatyta BPK 256 straipsnio 2 dalyje. Nustatyta, kad kaltinamieji R. P. ir D. M. 2019-11-01 naktį, neblaivių jaunuolių kompanijoje buvo picerijoje „Čili“, adresu Ukmergės g. 2, Vilniuje ir, kad paryčiais, apie 3 val., toje jų kompanijoje tarp R.

P. ir P. B. prasidėjo konfliktas, nes P. B. nepagarbiai elgėsi su picerijos darbuotoja. P. B. pasiÅ«lius, jie abu išėjo pasiaiÅ¡kinti santykių į laukÄ ir ten kitų jiems iÅ¡ paskos atėjusių jaunuolių akivaizdoje apsistumdė, po to susimušė, abu buvo parkritę, galop, aplinkinių buvo iÅ¡skirti. Kaltinamasis R. P. Å¡ių grumtynių metu, kaip matoma iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o bei seka iÅ¡ jo paties bei nukentėjusiojo P. B. parodymų, sudavė P. B. ne mažiau kaip tris smÅ«gius į galvÄ .

Daugumos liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad po Å¡ių muÅ¡tynių visiems sugrįžus į picerijÄ , ten vėl įsiplieskė R. P. konfliktas su P. B.. Nors kai kurie liudytojai, praėjus vieneriems metams po įvykio, o kiti ir dėl to, kad incidento metu buvo stipriai apgirtę, picerijos viduje buvusios konfliktinės situacijos aplinkybių labai tiksliai neprisiminė, tačiau iÅ¡ daugumos jų parodymų turinio seka, kad konfliktas akivaizdžiai reikalavo apsaugos įsikiÅ¡imo (liudytojų E. R., E. S., M.

S. parodymai). Picerijos darbuotojos E. S. ir M. S. parodė, kad į klientų salę iÅ¡ pagalbinių patalpų jos atėjo iÅ¡girdusios muÅ¡tynių keliamÄ triukÅ¡mÄ . E. B. ir S. M. parodė, kad salėje dužo indai, G. P. parodė mačiusi, kad besimuÅ¡usieji buvo parkritę ant grindų, matė sumuÅ¡tÄ P. B. ir pan. Pats kaltinamasis R. P. patvirtino, kad salėje sudavė P. B. smÅ«gius - galimai penkis. IÅ¡ nukentėjusiųjų P. B. ir R. P. ir liudytojų parodymų, be kita ko, seka, kad incidente aktyviai dalyvavo ir kaltinamasis D.

M. (liudytojų D. D. P., E. B., S. M. parodymai). Kai picerijos lankytojų pastangomis incidentas vėl buvo numalÅ¡intas, kaltinamieji R. P. ir D. M., palikę sumuÅ¡tÄ P. B., pasiÅ¡alino iÅ¡ picerijos. Tada jiems iÅ¡ paskos su tikslu sulaikytu iÅ¡bėgusiam R. P. kaltinamasis D. M. grįžtelėjęs smogė į veidÄ , pastarÄ jį parblokÅ¡damas ant grindinio ir, palikęs jų gulintį, kartu su R. P. pabėgo (paties D. M., liudytojų D. D. P., E. B., E. R. parodymai). Å is momentas yra užfiksuotas ir vaizdo įraÅ¡e. Taigi nustatyta, kad per visÄ Å¡Ä¯ incidentÄ , pradedant nuo P. B. ir R.

P. muštynių lauke ir po to picerijos viduje, kaltinamasis R. P. ne mažiau kaip aštuoniais smūgiais sužalojo P. B., padarydamas šiam nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamus sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, nugaroje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, pilve. Tuo tarpu kaltinamasis D. M., po to, kai incidentas jau buvo numalšintas ir jis kartu su R. P. šalinosi iš picerijos, sužalojo jį norėjusį sulaikyti R. P., padarydamas šiam nežymiu sveikatos sutrikimu vertinamus viršutinių dviejų dantų (kandžių) lūžius.

Kaltinamojo R. P. smurtiniai iÅ¡puoliai vyko vieÅ¡ose vietose (lauke, picerijos viduje), kuriose tuo metu buvo daug žmonių. Toks elgesys yra vertinamas kaip vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ trikdantys įžūlÅ«s veiksmai. Kaltinamojo D. M. suduoto smÅ«gio R. P. momentu lauke be priekyje ėjusio R. P. daugiau žmonių nebuvo, tačiau tai neÅ¡alina vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo požymio, nes smurtavimas vieÅ¡oje vietoje nesant aplinkiniams yra demonstruojamos nepagarbos aplinkai požymis. Antra vertus, D. M. veiksmai buvo matomi iÅ¡ picerijos vidaus.

Taigi kaltinamųjų skyrium atlikti smurtiniai veiksmais rodo objektyviojo vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo požymio – įžūlaus elgesio buvimÄ , nes yra Å¡iais veiksmais sutrikdomas aplinkinių žmonių laisvalaikis, jie bÅ«na priversti įsikiÅ¡ti, malÅ¡inti konfliktÄ , kiti dar bÅ«na ir sužalojami, kaip ir buvo Å¡iuo atveju. Tiek teisės teorijoje, tiek ir gausioje teismų praktikoje identiÅ¡kų įvykių bylose, tai yra bylose dėl paryčiais vieÅ¡ojo maitinimo įstaigose dėl menkaverčių priežasčių kylančių girtų jaunuolių smurtinių konfliktų, tokie konfliktai nevertinami niekaip kitaip, o tik kaip vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas pagal BK 284 straipsnį, nes tokiu įžūliu (smurtiniu) elgesiu vieÅ¡oje vietoje yra kėsinamasi į dvi baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir į žmonių sveikatÄ , ir taip demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002).

Minėta, kad priklausomai nuo pasekmių (sužalojimų) masto, esant nežymiam nukentėjusiojo asmens sveikatos sutrikdymui, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 str., o esant sunkesniems sužalojimams - kaip BK 284 str. ir sužalojimÄ atitinkančios veikos sutaptis. Nagrinėjamas įvykis yra tipiÅ¡kas vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo pavyzdys, kuomet nuketėjusiesiems padaromi nežymus sveikatos sutrikdymai. Taigi teismo vertinimu, kaltinamajame akte nutylint iÅ¡ esmės visÄ buvusių aplinkybių kontekstÄ ir kaltinimÄ susiaurinant tik iki kiekvieno kaltinamojo nukentėjusiesiems suduotų smÅ«gių bei kvalifikuojant jų veiksmus skyrium pagal BK 140 str. 1 d., toks kaltinimas yra visiÅ¡kai nepagrįstai susiaurintas.

Dėl bendrininkavimo Å ioje byloje kaltinimas D. M. dėl jo elgesio picerijos viduje nėra reiÅ¡kiamas, todėl teismas, nagrinėdamas bylÄ tik pareikÅ¡tų kaltinimų ribose, neturi įstatyminio pagrindo Å¡iuos jo veiksmus vertinti nusikalstamos veikos požymių aspektu ir tuo pat metu spręsti dėl bendrininkavimo su R. P. požymio buvimo. Taigi nagrinėdamas bylÄ tik kaltinimo ribose teismas konstatuoja, kad vieÅ¡oji tvarka picerijos viduje ir prieÅ¡ tai – automobilių aikÅ¡telėje, buvo sutrikdyta R.

P. veiksmais nesant bendrininkavimo su D. M. požymio. IÅ¡ bylos konteksto matyti, kad kaltinamasis D. M. sužalojo R. P. lauke tada, kai picerijos viduje lankytojų pastangomis numalÅ¡inus konfliktÄ , abu kaltinamieji spruko. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimas reiÅ¡kia, kad veika padaroma kelių asmenų bendromis pastangomis, svarbu, kad Å¡ios pastangos bÅ«tų bendro sutarimo rezultatas.

Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . NumalÅ¡inus konfliktÄ picerijos viduje ir tuo pasibaigus kaltinamojo R. P. nusikalstamiems veiksmams, Å¡is, sprukdamas iÅ¡ picerijos jokių vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ trikdančių veiksmų neatliko. Kaltinamasis D. M. tuo momentu veikė vienas, nesant nei verbalinio, nei veiksmais iÅ¡reikÅ¡to bendrininkavimo su R. P., taigi kaltinamojo R. P. tyčia Å¡iuo momentu veikti kartu su D.

M. pažeidžiant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nenustatyta, nes nebuvo jų tarpusavio susitarimo ar R. P. pritarimo tokiems D. M. veiksmams. Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais teismas kaltinamųjų R. P. ir D. M. atliktus veiksmus vertina ir kvalifikuoja kaip atskiras nusikalstamas veikas. Tiek R. P., tiek ir D. M. veikos savo pavojingumo laipsniu – padarymo bÅ«du (įžūlus elgesys), padariniais (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) ir tyčios turiniu – neapibrėžtoji tyčia, atitinka Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl bÅ«tinosios ginties Å ioje byloje buvo keliamas bÅ«tinosios ginties situacijos klausimas dėl kaltinamųjų santykio su nukentėjusiaisiais, skyrium imant, kaltinamojo R. P. - situacijoje su nukentėjusiuoju P. B. ir kaltinamojo D. M. – situacijoje su R. P.. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ bÅ«tinosios ginties sampratÄ (BK 28 str.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamÄ teismų praktikÄ , bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

Daugybę kartų teismų praktikoje pasisakyta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Å ioje byloje nėra nustatyti ne tik, kad pavojingi, realÅ«s ar akivaizdÅ«s nukentėjusiųjų P. B. ar R. P. kėsinimosi požymiai, bet ir apskritai kėsinimosi faktas. Jokios bÅ«tinosios ginties situacijos teismas Å¡ioje byloje nenustatė. Dėl BK 40 str. taikymo Teismo posėdyje buvo keliamas klausimas dėl abiejų kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismui pateikti kaltinamųjų mamų - R. P. ir R. M. praÅ¡ymai perduoti joms jų sÅ«nus pagal laidavimÄ be užstato. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. R. P. ir R. M. yra vertos teismo pasitikėjimo ir gali bÅ«ti laiduotojos. Jos nėra padariusios nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, neturi psichikos ar priklausomybių sÄ lygojamų sutrikimų, R. P. 30 metų dirba (duomenys neskelbtini) darbÄ , R. M. – ilgametė (duomenys neskelbtini) darbuotoja, abi darbdavių charakterizuojamos iÅ¡skirtinai teigiamai(t. 3, b.l. 83 -85-88).

Tačiau vien laiduotojo patikimumas nėra pakankamas kriterijus atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos. Čia numatyta, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant keturioms sÄ lygoms, t.y. jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl sÄ lygos “pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ â€ Kaltinamasis D. M. anksčiau nebuvo teistas, taip pat jam nebuvo pradėta kitų ikiteisminių tyrimų.

Kaltinamasis R. P. neteistas, tačiau 2018 m. jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28552-18 dėl 2018-06-15 padarytos analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, kuris 2018-10-22 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas įtariamajam R. P. susitaikius su nukentėjusiais (t. 2, b.l. 26-30). Asmuo laikomas padariusiu nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ , jeigu jam anksčiau nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinė nutartis Nr.2K-P-85-2008), taigi formaliai – kaltinamasis R. P. Å¡ioje byloje tiriamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ .

Konstatuotina, kad abu kaltinamieji atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygÄ - pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ . Dėl visiÅ¡ko prisipažinimo ir gailėjimosi VisiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai bÅ«na susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu.

Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis iÅ¡reiÅ¡kiamas ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviu atsipraÅ¡ymu. GailėjimÄ si parodo asmens savikritiÅ¡kas požiÅ«ris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiÅ¡kintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

Kaltinamasis R. P. prisipažino kaltu, davė parodymus, jis dar ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiuoju P. B., atlygino Å¡iam žalÄ , taip pat jis savanoriÅ¡kai atlygino P. B. gydymo iÅ¡laidas pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį. Å ios aplinkybės leidžia teigti, kad R. P. visiÅ¡kai prisipažino kaltu ir gailisi. Kaltinamasis D. M. deklaratyviai teigė, kad prisipažįsta kaltu, tačiau savo elgesį jis traktuoja kaip spontaniÅ¡kÄ atsakÄ Ä¯ nukentėjusiojo puolimÄ , kaip gynybÄ , nesusipratimÄ .

Po įvykio praėjo vieneri metai, tačiau kaltinamasis D. M. neatlygino nukentėjusiajam nė menkos dalies žalos, nors tai, kad jam teks atlyginti R. P. dviejų dantų atkÅ«rimo iÅ¡laidas, jis neabejotinai supranta. Nukentėjusiojo dėtas pastangas geranoriÅ¡kai iÅ¡spręsti žalos atlyginimo klausimÄ ne teisminio ginčo bÅ«du, kas matyti iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis turinio (t. 3, b.l. 93), D. M. traktuoja kaip norÄ pasipinigauti ir Å¡antaÅ¾Ä . D. M. neatlygino ir keliolika eurų tesiekiančių R.

P. gydymo iÅ¡laidų pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį. Pagaliau, D. M. pasisakymai proceso metu esÄ procese „nieko nevyksta“, o jo pareiÅ¡kimas paskutinio žodžio metu, jog jis norįs “kuo greičiau pabaigti Å¡itÄ komedijÄ â€ akivaizdžiai rodo, kad jis savo veiksmų pavojingumo nesupranta, kritiÅ¡kai savo elgesio nevertina, nesikremta, savo elgesį interpretuoja ne kaip nusikaltimÄ , o kaip gynybÄ . Visa tai vertindamas, teismas konstatuoja, kad visiÅ¡ko kaltės prisipažinimo ir gailėjimosi požymio kaltinamojo D.

M. elgesyje nėra. Dėl žalos atlyginimo bent iÅ¡ dalies arba įsipareigojo jÄ atlyginti Minėta, kad kaltinamasis R. P. pilnai atlygino turtinę žalÄ tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl P. B. gydymo iÅ¡laidų, tiek ir nukentėjusiajam P. B., todėl žalos atlyginimo sÄ lyga yra įvykdyta. Kaltinamasis D. M. nei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, nei R. P. žalos neatlygino nė menka dalimi, taip pat tarp kaltinamojo D. M. ir nukentėjusiojo R. P. nėra sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, nes D.

M. ginčija tiek turtinės, tiek neturinės žalos dydį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindÄ manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , gali sudaryti tai, kad kaltininkas jau yra savanoriÅ¡kai atlyginęs jos dalį, taip pat tai, kad jis turi turto, dirba arba turi kitokių pajamų ir panaÅ¡iai. Susitarimas su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo reikalingas tais atvejais, kai kaltininkas padarytos žalos nebÅ«na atlyginęs ir net nebÅ«na pradėjęs to daryti.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. M. nedirba, žalos atlyginti nepradėjo, teisiamajame posėdyje nurodė, kad sutinka atlyginti ne didesnę, nei 3500 Eur bendrÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , nes, jo požiÅ«riu, tai yra maksimali protinga suma. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos, jog turi bÅ«ti bent iÅ¡ dalies atlyginta žala arba susitarta dėl jos atlyginimo, nėra. Čia dar pažymėtina, kad D. M. gynėjo nuoroda į kasacinio teismo nutartį 2K-289-693/2019 nėra tinkamas teismų praktikos pavyzdys, nes tiek iÅ¡ pastarosios, tiek iÅ¡ kitų Å¡iuo klausimu paskelbtų kasacinių nutarčių aiÅ¡kiai iÅ¡plaukia, kad teismo posėdžio protokole užfiksuotas kaltinamojo įsipareigojimas atlyginti žalÄ laikytinas pakankamu žalos atlyginimo tikimybės kriterijumi tik tuomet, kai iki tokio pareiÅ¡kimo kaltinamasis jau bÅ«na atlyginęs bent dalį žalos.

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sÄ lyga nereikalauja, kad asmuo pilnai atlygintų žalÄ , pakanka, jog asmuo jÄ iÅ¡ dalies atlygintų arba įsipareigotų atlyginti (bylos Nr. 1A-180-327/2019 irNr.1A-17-350/2019. Gi, Å¡ioje byloje žalos net nepradėjusio atlyginti D. M. pareiÅ¡kimas, kad jis sutinka atlyginti ne daugiau kaip savo paties nustatytÄ Å¾alÄ (3500 Eur), nėra nei susitarimas, nei įsipareigojimas jÄ atlyginti. Dėl pagrindo manyti, kad bus atlyginta žala, bus laikomasi įstatymų ir nebus daromi nauji nusikaltimai Pagrindo manyti, kad bus atlyginta žala sÄ lyga glaudžiai susijusi su kitomis jau iÅ¡analizuotomis BK 40 str. 2 d. numatytomis asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygomis.

Teismas, jas įvertinęs, konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad D. M. atlygins padarytÄ Å¾alÄ , nes jis pats deklaruoja principinę nuostatÄ , jog daugiau kaip 3500 Eur žalos jis atlyginti neketina. Antra vertus, net ir tokios jos, jis net nepradėjo atlyginti. Minėta, kad D. M. nedirba ir teismui nepateikta duomenų apie tai, kad jis dėtų realias pastangas ieÅ¡kodamas bÅ«dų greičiau pradėti atlyginti žalÄ . Be to, teismo posėdžio metu laiduotojos R. M. iÅ¡reikÅ¡tas priekaiÅ¡tas nukentėjusiajam R.

P., jog jis nesikreipė į juos pagalbos dėl paties dantų implantavimo, nes, esÄ , ji bÅ«tų galėjusi realiai padėti, teismo vertinamas kaip ne itin garbingas elgesys, nes geranoriÅ¡ka pagalba Å¡ioje situacijoje turėtų bÅ«ti siÅ«loma, o ne teikiama tik jos papraÅ¡ius. Kaltinamasis R. P. žalos atlyginimo prievolės nebeturi, tačiau pastaroji BK 40 str. 2 d. 4 p. nurodyta asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, be kita ko, reikalauja pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų nustatymo.

Vertindamas kaltinamojo R. P. asmenybę teisės pažeidimų darymo aspektu teismas neturi jokių argumentų pagrįsti manymÄ , kad R. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėta, kad R. P. 2018 m. vasarÄ padarė analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes susitaikė su nukentėjusiuoju (BK 38 str.). Å ioje byloje tiriamÄ naujÄ tyčinį nusikaltimÄ R. P. padarė praėjus vos metams ir dviem dienoms po 2018-10-22 prokuroro nutarimo nutraukti pastarÄ jį ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-28552-18 įsiteisėjimo.

Taigi jei nagrinėjamÄ Å¡ioje byloje nusikaltimÄ R. P. bÅ«tų padaręs dviem dienomis anksčiau, jis bÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už abi tyčines veikas. Byloje yra dar vienas - 2019-11-19 prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-27272-19 prieÅ¡ R. P., pradėtÄ pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. dėl 2019-06-29 buvusio įvykio. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ priimtas 212 str. 1 d. 1 p. pagrindu (t. 2, b.l. 32-33). Nors pastarasis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas R.

P. reabilituojančiu pagrindu, vis tik, ši aplinkybė tam tikra prasme yra charakterizuoja R. P., nes ji rodo, kad R. P. vis atsiduria baudžiamosios atsakomybės aspektu vertintinose situacijose, kas šiaip neturėtų būti nuolat besikartojantis žmogaus gyvenime reiškinys. Be to sulaikant R. P. dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio (2019-11-01), jis priešinosi pareigūnams. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas P. S. parodė, kad R. P. pakluso jų reikalavimams sustoti ir leistis būti sulaikomam tik po to, kai prieš jį tris kartus buvo panaudotas elektrošokas „Tasser“.

Bandydamas iÅ¡vengti sulaikymo jis spardėsi, neduodamas prie jo priartėti, apsivertęs ant pilvo ir sudėjęs rankas po savimi nevykdė nurodymo sudėti rankas į priekį. Tokie R. P. veiksmai aiÅ¡kiai galėjo bÅ«ti teisiÅ¡kai įvertinti baudžiamosios (BK 286 str.) arba administracinės atsakomybės aspektais, tačiau tai nebuvo daroma. Teismas neturi pagrindo manyti, kad R. P., jei jis ir toliau nebus stabdomas teisinės atsakomybės taikymo priemonėmis, ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Taigi iÅ¡analizavus BK 40 str. 2 d. nurodytas bÅ«tinÄ sias asmens atleidimo nuo audžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas, teismas konstatuoja, jog visos bÅ«tinosios sÄ lygos nėra nustatytos nei kaltinamajam R.

P., nei kaltinamajam D. M.. Nėra pagrindo manyti, kad R. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų (nenustatyta BK 40 str. 2 d. 4 p. nurodyta sÄ lyga). Teismas nustatė tik vienÄ iÅ¡ keturių bÅ«tinųjų kaltinamojo D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygų, tai yra tik tai, kad D. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ . VisiÅ¡ko kaltės prisipažinimo ir gailėjimosi, taip pat žalos atlyginimo bent iÅ¡ dalies arba įsipareigojimo jÄ atlyginti bei pagrindo manyti, kad žala bus visiÅ¡kai atlyginta, nėra.

Nesant visų bÅ«tinųjų BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, kaltinamiesiems D. M. ir R. P. nėra galimas BK 40 str. nuostatų taikymas. Dėl bausmių Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Remiantis Å¡iais kriterijais paskirta bausmė pripažįstama kaip teisinga. Kaltinamieji padarė po vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Veika baigta. R. P. neteistas, vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka už KET pažeidimÄ (t.2, b.l. 23), nuobauda negalioja. Jis nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje. D. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka. Duomenų, kad kaltinamiesiems bÅ«tų diagnozuoti psichikos, elgesio ar priklausomybių sÄ lygojami sutrikimai, nėra.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei tai, kad jis savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ . R. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. R. P. po sulaikymo buvo nustatytas 1,04 promilių girtumo laipsnis (t.2, b.l. 5). Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. M., kaip seka iÅ¡ Sodros duomenų apie draudžiamas pajamas, nuo 2015 metų pabaigos beveik nuolat dirbo. Duomenys, kad jis Å¡iuo metu dirba, neteikiami. D. M. teismui pateikė apie save tokius duomenis: yra įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , 2018 metais jis mokėsi (duomenys neskelbtini) (duomenys apie Å¡ios mokymo įstaigos baigimÄ neteikiami), tų pačių metų rugpjūčio 8 d. buvo įsidarbinęs UAB “ (duomenys neskelbtini)”, 2017 metais jis gavo UAB “ (duomenys neskelbtini)” asmeninio pardavimo technikos ir efektyvinimo pažymėjimÄ , 2018 metais (duomenys neskelbtini) mokykloje jis sėkmingai baigė asmeninės iÅ¡gyvenimo technikos, prieÅ¡gaisrinės saugos ir gaisrų gesinimo, pirmosios pagalbos suteikimo pagrindų, asmeninio saugumo ir socialinės atsakomybės mokymo kursÄ , 2020 metais UAB “ (duomenys neskelbtini)” įgijo energetikos darbuotojo kvalifikacijÄ (t. 3, b.l. 21-26).

Å ie duomenys rodo, kad kaltinamasis D. M. vis tik nėra asociali degraduojanti asmenybė. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai kaltinamiesiems gali bÅ«ti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiÅ«ros, vietoj jos skiriant įpareigojimus. Teismas skiria kaltinamiesiems vienodas laisvės apribojimo bausmės trukmes. Nors nustatyta, kad R. P. vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ trikdanti jo veika tęsėsi ilgiau, taip pat nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau kaltinamojo D.

M. nusikalstamo elgesio pasekmės buvo daug sunkesnės. Be to, kaltinamasis R. P., priešingai, nei D. M., dėjo pastangas ir susitaikė su nukentėjusiuoju. Ieškinių išsprendimas Dėl ieškinio pareiškimo savalaikiškumo R. P. ikiteisminio tyrimo metu, 2020-04-28, pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad turtinė žala sudaro apie 7698 Eur, neturtinė žala – 4000 Eur. Viso, R. P. pradinis ieškininis reikalavimas buvo 11698 Eur (t. 1, b.l. 74).

Teismo posėdžio metu, teismui jau pradėjus teisminį įrodymų tyrimÄ , kartu su ieÅ¡kinį pagrindžiančiais dokumentais buvo pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys 12 720 Eur sumai, iÅ¡ kurių 8720,00 Eur – turtinė žala ir 4000 Eur – neturtinė žala. Taip pat R. P. praÅ¡o priteisti penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (12720,00 Eur), skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo visiÅ¡ko įvykdymo dienos (t. 3, b.l. 27-36). BPK 109 straipsnyje (Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese) nurodoma, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį. BPK 112 straipsnio 1 dalyje (Civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas) nurodoma, kad civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas paduodant ieÅ¡kinį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.

Nukentėjusysis, nepareiÅ¡kęs civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Å ioje byloje R. P. ieÅ¡kinys buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu nepraleidus BPK 109 str. nustatytos procesinės ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo stadijos, tačiau ieÅ¡kinį pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu jau pradėjus Å¡ioje byloje teisminį įrodymų tyrimÄ . Patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti neturtinė žala nurodoma tokio paties dydžio, kaip ir pradiniame ieÅ¡kinyje, t.y. 4000 Eur, o turtinė žala nurodoma 1022 eurais didesnė.

Pažymėtina, kad didžioji dalis kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu teikiamų dokumentų, kuriais grindžiamas civilinis ieÅ¡kinys, buvo iÅ¡duoti jau po to, kai 2020-07-09 teisiamajame posėdyje buvo padėtas teisminis įrodymų tyrimas (t. 2, b.l. 147-154). Å iuo klausimu teismų praktikoje yra pasisakyta, kad tikslinti ieÅ¡kinį baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimÄ (iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieÅ¡kinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieÅ¡kovui gali bÅ«ti žinomi (pavyzdžiui, neaiÅ¡kus tikslus ieÅ¡kinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieÅ¡kovas patyrė žalos, ir pan.).

Be to, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pažymima, kad teismas negali bÅ«ti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumÄ teismas turi iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir bylÄ spręsti iÅ¡ esmės (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį pareikÅ¡tÄ baudžiamojoje byloje įtvirtintas ir LR BPK 115 str. 1 d., numatančioje teismo teisę nesilaikyti ieÅ¡kinio ribų, jeigu ieÅ¡kinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Vadovaujantis paminėtomis teismų praktika, Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir BPK 115 str. 1 d. nuostata, tai, kad nukentėjęs R. P. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį bei jį pagrindžiančius duomenis jau pradėjus teisminį įrodymų tyrimÄ , prieÅ¡ingai, nei tvirtino kaltinamojo D. M. gynėjas, nėra baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimas, taigi nėra kliÅ«tis nagrinėti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio iÅ¡sprendimas dalyje dėl turtinės žalos Nukentėjusiojo R. P. argumentai dėl turtinės žalos: praėjus maždaug 10-čiai dienų po nusikaltimo, kurio metu neteko dviejų priekinių dantų, nukentėjęs lankėsi pas odontologÄ , už apžiÅ«rÄ ir pirminės laikinos plokÅ¡telės gaminimÄ sumokėjo 180,00 Eur (patvirtinantis dokumentas neteikiamas); pakartotinė apžiÅ«ra pas odontologus po sugijimo (UAB „(duomenys neskelbtini)”) 2020 m. sausio mėnesį jam atsiėjo - 170,00 Eur (t. 3, b.l. 31); trečiÄ kartÄ pas odontologus lankėsi dėl bÅ«tinumo keisti laikinÄ plokÅ¡telę.

Jis užsisakė naujÄ tvirtesnę laikinÄ plokÅ¡telę skubos tvarka, kad galėtų kuo greičiau grįžti į darbÄ . Už Å¡ias paslaugas (konsultacija, apžiÅ«ra, plokÅ¡telės gaminimas skubos tvarka) sumokėjo 380,00 Eur (patvirtinantis dokumentas neteikiamas); 2020-08-20 apsilankymas pas gydytojÄ bendros gydymo (implantavimo) sÄ matos sudarymui jam atsiėjo 100 Eur ( t. 3, b.l. 33); preliminari dviejų dantų implantavimo sÄ mata – 3380,00 Eur. SÄ mata sudaryta esant prielaidai, kad nebus jokių komplikacijų ar nenumatytų korekcijų (t. 3, b.l. 32); dėl pakitusių dantų ir dantenų jam vėl reikia keisti plokÅ¡telę, nes ji vėl krenta.

Dėl to jis 2020-08-24 kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)” klinikÄ ir užsakė naujos plokÅ¡telės pagaminimÄ . Å ios paslaugos kaina – 200,00 Eur (t. 3, b.l. 35). Viso odontologijos paslaugoms jis jau iÅ¡leido 1030,00 Eur. Bendra odontologijos paslaugoms iÅ¡leista ir planuojama iÅ¡leisti minimali suma – 4410,00 Eur (nesant jokioms komplikacijoms ar korekcijoms). R. P. taip pat nurodo, kad prarado pusantro mėnesio darbo užmokesčio (apie 600,00 Eur/mėn.) + pusantro mėnesio arbatpinigių (apie 900,00 Eur/mėn.), kurie sudaro didelę dalį padavėjo pajamų.

Ä®vykio metu dirbo padavėju MB „(duomenys neskelbtini)“. Minimalus pusantro mėnesio laikotarpio nuostolis – 2200,00 Eur. IÅ¡ „Sodros“ ligos paÅ¡alpos negavo, nes po grįžimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Lietuvoje dar nebuvo iÅ¡dirbęs pilnų 6 mėnesių (t. 3, b.l. 68); pusantro mėnesio negavęs darbo užmokesčio bei turėdamas iÅ¡laidų dantų gydymui jis nebeiÅ¡galėjo mokėti už vieno kambario buto (duomenys neskelbtini) nuomÄ Å¡Ä¯ bÅ«stÄ prarado, taip pat prarado sumokėtÄ 400 Eur užstatÄ , nes nuomos sutartis buvo nutraukta jam nesilaikius sutarties sÄ lygų (t.y. laiku nesumokėjus už nuomÄ ).

Jis buvo priverstas gyventi merginos tėvų namuose (t. 3, b.l. 69-71). įvykio metu, jam krentant po D. M. suduoto smÅ«gio, sudužo jo mobiliojo telefono Samsung s10+ ekranas, kurio taisymo kaina pagal Telefono diagnostikos aktÄ yra 430 Eur (t. 3, b.l. 66); po karantino, susitaupęs pakankamai pinigų iÅ¡sinuomoti naujÄ bÅ«stÄ , turėjo vėl sumokėti depozitÄ ir tarpininkavimo mokestį agentui už naujo buto nuomÄ . Å ių iÅ¡laidų nebÅ«tų turėjęs, nes vis dar bÅ«tų nuomojęs butÄ (duomenys neskelbtini).

Å iuo metu dėl pakilusių rinkos kainų bÅ«stÄ tenka nuomotis brangiau, nors jis ir yra toliau nuo centro. Nuomos skirtumas - 90 Eur/mėn. Šį skirtumÄ pagal sutartį jis turės dengti bent metus. Bendra nuostolių suma, susijusi su kito bÅ«sto nuoma – 900,00 Eur (t. 3, b.l. 72, 73,74,75-82). Teismo motyvai dėl turtinės žalos dydžio Teismas ieÅ¡kinį dalyje dėl turėtų bei bÅ«simų iÅ¡laidų odontologijos paslaugoms tenkina iÅ¡ dalies – tiek, kiek jis yra įrodytas teikiamais dokumentais ir dokumentais nepagrįsto reikalavimo dėl pirmojo apsilankymo bei laikinosios plokÅ¡telės iÅ¡laidų - 180 Eur.

Nukentėjusiojo R. P. trijų vizitų odontologijos klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ jau turėtos įrodytos iÅ¡laidos sudaro 470 Eur (170 Eur +100 Eur +200 Eur). Be to, iÅ¡ R. P. iÅ¡raÅ¡ytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-20 iÅ¡ankstinės sÄ skaitos-faktÅ«ros serija (duomenys neskelbtini) (past. – Å¡io dokumento originalas buvo pateiktas teismo posėdžio metu, byloje yra patvirtinta dokumento kopija) matyti, kad dviejų dantų implantavimo paslaugų kaina, įskaitant kitas bÅ«tinas su Å¡ia operacija susijusias iÅ¡laidas, yra 3380 Eur.

Čia pažymėtina, kad kaltinamojo D. M. gynėjo nuomonė, jog nukentėjusiojo reikalaujama suma už dantų implantavimo paslaugas yra užaukÅ¡tinta ir nereali, nepagrįsta. Gynėjo kaip pavyzdys pateiktas į bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas gydymo planas (t. 3, b.l. 92), pagal kurį neva reali analogiÅ¡kų paslaugų kaina iÅ¡ viso bÅ«tų 2090 Eur (imant dokumente nurodytÄ brangesnių cirkonio vainikėlių kainÄ ), nėra tinkamas argumentas, nes tai nėra tokios pačios paslaugos.

Ä® pastarÄ jį dokumentÄ neįtraukta pačių implantų kaina, kuri ir sudaro didžiÄ jÄ implantavimo procedÅ«ros iÅ¡laidų dalį, taip pat neįtraukta kaulo augmentacijos paslauga, atspaudų gamyba. Pagal nukentėjusiojo pateiktÄ iÅ¡ankstinę sÄ matÄ , dviejų implantų Straumann Aktiv kaina yra 1520 Eur, o kaulo augmentacijos ir atspaudų gamybos paslaugos kainuotų dar 180 Eur. Taigi akivaizdu, kad, jei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo plano sÄ matÄ bÅ«tų įtrauktos visos bÅ«tinos dantų implantavimo iÅ¡laidos, Å¡i sÄ mata bÅ«tų net gerokai didesnė, nei teikiama nukentėjusiojo R.

P.. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo planas yra dokumentas be datos, todėl nėra žinoma kokio laikotarpio kainas jis atspindi. Taip pat pažymėtina, kad gynėjo tvirtinimas neva iÅ¡ankstinė sÄ skaita nėra tinkamas žalos įrodymas, nes Å¡iuo atveju turi bÅ«ti sudaromas gydymo planas, yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo plano ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-20 iÅ¡ankstinės sÄ skaitos-faktÅ«ros serija (duomenys neskelbtini) turinį, akivaizdu, kad, nepaisant pavadinimo, tai iÅ¡ esmės yra tokios pačios prasmės ir paskirties dokumentai.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-08-20 iÅ¡ankstinės sÄ skaitos-faktÅ«ros serija (duomenys neskelbtini) autentiÅ¡kumu, nei pačios sÄ matos pagrįstumu. Teismas taip pat priteisia nukentėjusiajam 180,00 Eur iÅ¡laidų už pirmÄ jį jo apsilankymÄ pas odontologÄ , susijusį su pirmos laikinos plokÅ¡telės pagaminimu, nepaisant, kad nukentėjęs R. P. nepateikė (neiÅ¡saugojo) Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančio įrodymo. Laikinosios dviejų dantų plokÅ¡telės įdėjimÄ , taigi ir iÅ¡laidų buvimÄ teismas pripažįsta kaip toje situacijoje minimaliai bÅ«tinas, nes taip iki dantų implantavimo yra laikinai atkuriama asmens estetinė iÅ¡vaizda ir sudaroma galimybė asmeniui sugrįžti į vieÅ¡Ä jÄ aplinkÄ .

Dalyje dėl 380,00 Eur už naujos plokÅ¡telės gaminimÄ skubos tvarka (sulūžus pirmajai plokÅ¡telei) priteisimo ieÅ¡kinys atmetamas, nes Å¡ios paslaugos ir atitinkamai iÅ¡laidos, vis tik, turėtų bÅ«ti įrodinėjamas. Viso už odontologijos paslaugas R. P. teismas priteisia 4030Eur. IeÅ¡kininis reikalavimas dalyje dėl negautų darbo užmokesčio ir arbatpinigių už pusantro mėnesio priteisimo, tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ nukentėjusiojo pateikto 2020-01-02 Sodros sprendimo dėl ligos ar slaugos iÅ¡mokos skyrimo matyti, kad Å¡i iÅ¡moka nukentėjusiajam neskirta (t. 3, b.l. 34).

IÅ¡ MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-10-26 pažymų Nr. 2020-4 ir Nr. 2020-5 apie R. P. priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra vykdoma valandinė darbo laiko apskaita ir, kad 2019 m. lapkričio mėnesį R. P. dirbo 54 valandas. Taigi R. P. po sužalojimo pradėjo dirbti dar 2019 m. lapkričio mėnesį ir, sprendžiant pagal iÅ¡dirbtų valandų vidurkį, jis dirbo visÄ gruodžio mėnesį (iÅ¡dirbo 150 val.).

Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusiojo teiginys, jog jis dėl dantų netekimo nedirbo pusantro mėnesio, neatitinka tikrovės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o III skyriaus nuostatas, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi Å¡ių nuostatų: skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant virÅ¡valandžius). Nukentėjusiojo R. P. negautas pajamas teismas nustato pagal nurodytÄ formulę apskaičiuojant vienos valandos jo darbo užmokestį 2019 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais ir šį skaičių dauginant iÅ¡ neiÅ¡dirbtų 106 darbo valandų skaičiaus 2019 m. lapkričio mėnesį (buvo nustatyta 160 val./mėn. , dirbo – 54 val.) (t. 3, b.l.

67) R. P. išmokėtas darbo užmokestis 2019 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais sudarė iš viso 748,5 Eur ( 70,17 Eur + 327,47 Eur + 350,86 Eur = 748,5 Eur), minėtu periodu jis dirbo 384 valandas (36 val. + 168 val. +  180 val. = 384 val. ). Taigi vienos valandos jo darbo užmokestis sudaro 1,95 Eur ( 748,5 Eur/384 val. = 1,95 Eur/val.). R. P. 2019 m. lapkričio mėnesį buvo nustatyta maksimali darbo laiko trukmė – 20 d./160 val., tačiau 2019 m. lapkričio mėnesį jis dirbo tik 54 valandas, taigi neišdirbtų valandų skaičius - 106 val. (160 val.

– 54 val. = 106 val.). R. P. negautas darbo užmokestis už 2019 m. lapkričio mėnesį yra 206,7 Eur (106 val. x 1,95 Eur/val. = 206,7 Eur). Ši suma, kaip negautos darbo pajamos, priteistina nukentėjusiajam R. P.. Dalyje dėl arbatpinigių priteisimo ieškinys atmetamas, nes nėra duomenų, kad šios pajamos buvo apskaitytos, deklaruotos ir apmokestintos, o ir jų dydis patikimai nenustatytas. Pagal Pajamų mokesčio įstatymo 22str. nuostatas arbatpinigiai priskiriami B klasės apmokestinamoms pajamoms.

Kai arbatpinigiai yra apskaitomi pačioje maitinimo įstaigoje, jie vėliau iÅ¡mokami darbuotojams kartu su darbo užmokesčiu. Arbatpinigiai, kurie nėra apskaitomi ir iÅ¡mokami darbuotojui kaip darbo užmokestis, turi bÅ«ti deklaruojami paties darbuotojo. Kaip seka iÅ¡ MB „(duomenys neskelbtini)“ pažymų apie R. P. priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, arbatpinigiai įmonėje nėra apskaitomi. Pats R. P. teismui neteikė duomenų apie tai, kad jis teikė VMI gyventojo pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2019 metus bei deklaravo gautus arbatpinigius ir, atitinkamai, kad jis sumokėjo gyventojo pajamų ar PSD mokesčius.

Taigi teisiniu požiÅ«riu, R. P. Å¡ių pajamų neturėjo. Dalyje dėl įvykio metu sudaužyto mobiliojo telefono Samsung s10+ ekrano remonto iÅ¡laidų - 430 Eur atlyginimo, ieÅ¡kinys tenkintinas. Žalos dydis pagrįstas telefono diagnostikos aktu, iÅ¡ kurio matyti, kad MB „Federa“ atliko R. P. pateikto telefono Samsung S10 apžiÅ«rÄ , nustatė, kad telefonas dužęs, tačiau remontuotinas, darbų ir detalių bendra vertė – 430 Eur (t. 3, b.l. 66). Tai, kad nagrinėjamo nusikaltimo metu buvo sudaužytas R.

P. telefonas matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o (užfiksuota, kad po D. M. smÅ«gio iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡krenta telefonas Å¡viečiančiu ekranu). Be to, nukentėjęs R. P. 2019-12-01 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė savo telefonÄ Samsung S10+, kurį apžiÅ«rėjus buvo užfiksuoti įskilimai ekrano kampuose bei vidinis ekrano dūžis (t. 1, b.l. 152-153, 155-157). Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad nukentėjęs telefono neremontavo ir pastaruosius metus po įvykio naudojosi kitu telefonu, savaime nei nepanaikina padarytos žalos faktÄ , nei atleidžia žalÄ padariusį D.

M. nuo pareigos žalÄ atlyginti. IeÅ¡kinys dalyje dėl finansinių praradimų, susijusių su gyvenamosios vietos keitimu atmestinas, nes tai nesietina priežastiniu ryÅ¡iu su R. P. sužalojimu ir pasekmėmis. Be to, nustatyta, kad nukentėjęs dėl sužalojimo nedirbo tik kelias 2019 m. lapkričio mėnesio savaites, todėl jo argumentas, kad dėl to jis nebeiÅ¡galėjo mokėti už bÅ«sto nuomÄ , nėra įtikinamas. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nukentėjusiajam R. P. priteisia iÅ¡ viso 4666,7 Eur turtinės žalos, iÅ¡ kurios 4030 Eur yra iÅ¡laidos už odontologijos paslaugas, 206,7 Eur negautas darbo užmokestis ir 430 Eur – iÅ¡laidos telefono remontui.

Dėl neturtinės žalos Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje (Neturtinė žala) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, proporcingumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir teisėtų lÅ«kesčių kriterijus. Tuo pat metu pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį. Konkretus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, o pati neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ , nes nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ .

Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Nukentėjęs, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. M. neturtinės žalos kompensacijÄ , Å¡iÄ Å¾alÄ argumentuoja tuo, kad jis buvo sužalotas Å¡ventės metu, kai savo laisvalaikį leido su draugais ir Å¡eima, buvo sumuÅ¡tas be jokio pagrindo, kitų asmenų akivaizdoje, patyrė pažeminimÄ , psichologinę traumÄ .

Ä®vykis visiems sugadino Å¡ventę, ypač iÅ¡gÄ sdino jo merginÄ ir sesę. Jis patyrė sužalojimÄ , kuris yra lengvai pastebimas ir sukelia didelį diskomfortÄ bendraujant su žmonėmis. Dėl sužalojimo pasikeitė ne tik jo iÅ¡vaizda, tačiau jis pradėjo Å¡vepluoti, tai kelia diskomfortÄ bendraujant. Jis ilgai negalėjo nieko valgyti, iÅ¡skyrus trintÄ maistÄ , kiekvienÄ dienÄ buvo priverstas dėl didelio skausmo vartoti nuskausminamus vaistus. Po Å¡io įvykio jis dėl savo iÅ¡vaizdos negalėjo dirbti savo darbo, nes dirba kavinėje padavėju, o pradėjus dirbti jam kartais klientų akivaizdoje iÅ¡krenta dantų plokÅ¡telė ir bendraujant iÅ¡ arti tai yra matoma.

Jis prarado visiÅ¡kai sveikus dantis, kurių nepakeis jokie implantai ir kurie ateityje reikalaus didesnių iÅ¡laidų nei natÅ«ralÅ«s dantys. R. P. taip pat nurodė, kad dėl akies patologijos jis ir taip visÄ gyvenimÄ turi kompleksų, o dabar dar neteko dantų, jis turėjo iÅ¡leisti santaupas, kurias kaupė akies operacijai. Gydymo metu aiÅ¡kėjo, kad prieÅ¡ dantų implantavimÄ reikės priauginti kaulÄ , jam gedo kiti dantys. Dėl implantavimo jis buvo trijose klinikose, iÅ¡ pradžių kreipėsi į odontologus (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini), laukė, kol sugis dantenos.

Å iuos nukentėjusiojo nurodomus neturtinės žalos argumentus teismas pripažįsta kaip visiÅ¡kai pagrįstus - atitinkančius neturtinės žalos sampratÄ . Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra labai įvairi (kasacinio teismo nutartis Nr.2K-452/2014 ir kitos), tačiau akcentuojama, kad kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, nes jos nebÅ«na tapačios. Nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pasekmes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais – tokiais, kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Å ioje byloje nustatyta, kad nukentėjęs R. P. buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais kaltinamojo D. M. veiksmais vieÅ¡oje vietoje, žmonių akivaizdoje. Neabejotina, kad jis patyrė pažeminimÄ , fizinį skausmÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus. R. P. neteko virÅ¡utinių dviejų dantų (kandžių), iÅ¡kart buvo operuotas (paÅ¡alinti du dantys).

Nors toks sužalojimas priskirtinas nežymiam sveikatos sutrikdymui, tačiau pažymėtina, kad prie nežymių sveikatos sutrikdymų priskiriamų sužalojimų amplitudė yra itin plati, prie tokių sužalojimų priskiriami ir įdrėskimai, kraujosruvos. Å iuo atveju nukentėjusiojo patirta trauma – dviejų dantų Å¡aknų lūžiai su dislokacija pagal sunkumÄ , akivaizdu, yra artimesnė kaulų lūžiams, kas visais atvejais atitinka jau nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Visuotinai žinoma, kad lūžusių dantų atstatymas yra ilgalaikis, dažnai lydimas skausmingų operacijų procesas, taigi R.

P. padarytas sužalojimas yra vienas iÅ¡ sunkiausių, kurie priskiriami nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijai. Be kita ko, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra sutinkama bylų, kuriose dantų lūžiai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (byla Nr.1-1778-408/2013). Teismas vertina, kad paÅ¡alinti dantys nukentėjusiajam iki Å¡iol neatstatyti, gydymas tęsiamas, nukentėjęs jau metus laiko vaikÅ¡to su laikina plokÅ¡tele, jÄ keitė, taigi visÄ Å¡Ä¯ laikÄ jis yra priverstas lankytis pas odontologus, brangiai mokėti už paslaugas.

Artimiausioje ateityje nukentėjusiojo laukia dar ne mažiau kaip viena chirurginė operacija – dviejų dantų implantacija. Pažymėtina, kad implantavimo bÅ«du net ir atkÅ«rus dantų funkcijÄ , tikimybė, kad organizme implantuoti svetimkÅ«niai gyvenimo eigoje neigiamai atsilieps bendrai dantų ir žandikaulio sveikatos bÅ«klei, neabejotinai yra labai didelė. M. P. yra dar labai jaunas ir nekyla abejonių, kad netekęs tiek funkcionaliai, tiek ir vizualiai svarbių dantų, jis dėl to patiria fizinį skausmÄ , psichologinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , turi papildomų rÅ«pesčių tiek dėl dantų priežiÅ«ros, tiek maitinantis.

Dėl traumos R. P. negalėjo dirbti, kurį laikÄ rodytis vieÅ¡umoje, bendrauti su draugais, sportuoti, t. y. jis negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo. Vis tik nukentėjusiojo nurodoma neturtinės žalos, kuriÄ jis įvertina 4000 Eur, dydis gerokai virÅ¡ija teismų priteisiamas neturtinės žalos kompensacijas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Minėta, kad teismų priteisiamos sumos yra labai įvairios ir svyruoja intervale nuo kelių Å¡imtų iki kelių tÅ«kstančių eurų. Teismas negali nukrypti nuo teismų praktikos.

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinęs visus nukentėjusiojo nurodytus neturtinės žalos argumentus ir jiems pritardamas, taip pat vertindamas, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, nors ir priskiriamas nežymaus sveikatos sutrikdymo mastui, iÅ¡ tikrųjų yra labai rimtas, nes traumos padariniai yra neatstatomi, be to, tai susiję su rÅ«pesčiais ir iÅ¡laidomis ateityje, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, teismas sprendžia, kad protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių kriterijus atitinka 2000 Eur neturtinės žalos kompensacija.

Dėl procesinių palÅ«kanų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija suvienodino teismų praktikÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo ir 2019-06-06 nutartyje Nr.2K-P-75-788/2019) iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Vadovaujantis paminėta nuostata, civiliniam ieÅ¡kovui R. P. iÅ¡ kaltinamojo D. M. nuo priteisiamos sumos priteistinos penkių procentų metinės palÅ«kanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Civilinis ieÅ¡kovas - nukentėjusysis R. P. prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. M. 500 Eur jį atstovavusio advokato R. J. iÅ¡laidoms atlyginti (pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 64). Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatyta bendra taisyklė, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų.

Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, įvertinęs, visų pirma tai, kad R.

P. iÅ¡ties buvo reikalinga kvalifikuotÄ teisinė pagalbÄ , taip pat vertindamas advokato darbo laiko sÄ naudas bei teisinės pagalbos rezultatÄ , bylos apimtį bei sudėtingumÄ , sprendžia, kad 500 Eur suma yra proporcinga ir adekvati suteiktai teisinei pagalbai, iÅ¡ esmės tai yra įprasta suma už analogiÅ¡kos apimties teisines paslaugas. Vadovaudamasis diskrecija spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, teismas sprendžia iÅ¡ieÅ¡koti minėtÄ sumÄ iÅ¡ D. M., pripažįstant Å¡ias iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis.

Dėl kitų ieÅ¡kinių Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 103,06 Eur civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ kurių 86,27 Eur - už P. B. gydymÄ ir 16,79 Eur - už R. P. gydymÄ (t.1, b.l. 85). Kaltinamasis R. P. proceso metu atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį dalyje dėl P. B. suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų atlyginimo, t.y. sumokėjo 86,27 Eur ( t. 2, b.l. 146). Likusi ieÅ¡kinio dalis - 16,79 Eur už R. P. gydymÄ nėra atlyginta. IeÅ¡kinys Å¡ioje dalyje įrodytas R.

P. suteiktų gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u, todėl tenkintinas, priteisiant Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ D. M.. Nukentėjusysis P. B. 2019-11-27 buvo pareiÅ¡kęs 30 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos (t.1, b.l. 38), tačiau 2020-05-02 papildomos apklausos metu P. B. patvirtino, kad turtinė žala jam atlyginta, civilinio ieÅ¡kinio atsisako (t.1, b.l. 34). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kitų proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros. Ä® bausmės laikÄ R. P. įskaityti jo laikinojo sulaikymo trukmę – vienÄ dienÄ â€“ 2019-11-01, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra aÅ¡tuoni mėnesiai ir dvideÅ¡imt aÅ¡tuonios laisvės apribojimo dienos (BK 65 str. 2 d. “c” p.). Vietoj intensyvios priežiÅ«ros skirti R.

P. įpareigojimus: - per pirmus du Å¡io nuosprendžio vykdymo mėnesius pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje; - per visÄ Å¡io nuosprendžio vykdymo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 (trisdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 4 d.). D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams be intensyvios priežiÅ«ros.

Vietoj intensyvios priežiÅ«ros skirti D. M. įpareigojimus: - per pirmus du Å¡io nuosprendžio vykdymo mėnesius pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje; - per visÄ Å¡io nuosprendžio vykdymo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 30 (trisdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; - per pirmus keturis Å¡io nuosprendžio mėnesius pilnai atlyginti Å¡iuo nuosprendžiu nukentėjusiajam R.

P. priteisiamÄ turtinę žalÄ â€“ 4666,7 Eur (keturi tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai ir 70 centų) (BK 48 str. 4 d.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomÄ sias priemones nuteistiesiems palikti raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomÄ sias priemones panaikinti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. M. R. P. 4666,7 Eur (keturi tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai ir 70 centų) turtinės žalos atlyginimÄ ir 2000 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) neturtinės žalos kompensacijÄ .

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. M. penkių procentų metinės palÅ«kanos nuo R. P. priteistos sumos (6666,7 Eur (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai ir 70 centų)), jas skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo dienos. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. M. R. P. 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) proceso iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ . IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 16,79 Eur (Å¡eÅ¡iolika eurų ir 79 centai) R.

P. gydymo iÅ¡laidų. Vaizdo įraÅ¡us palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ , paduodant apeliacinį skundÄ . Teisėja Lilija Tarčevskaja