c0e4dccd-8a96-4e6b-8c1c-9f7f17bf40d1 · Kauno apylinkės teismas

                                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1-2332-946/2014Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00855-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.5.4; 1.1.7.2.5; 1.1.9.; 2.1.16.1.4; 2.1.16.1.10; 2.10.2.3.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant R.

B.,dalyvaujant prokurorei Jolitai RaudeliÅ«nienei,nukentėjusiosioms A. T., G. T.,kaltinamojo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini) Å ilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡siskyręs, gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas . (duomenys neskelbtini) Kaunas, nedirbantis, anksčiau neteistas: 2003-12-01 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 284 str.1 d., ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 212 str. 5 p., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :J.

T. 2014 m. liepos 16 d. apie 17.30 val., bute, esančiame adresu . (duomenys neskelbtini), Kaunas bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis agresyviai ir laikydamas rankoje peilį bei sakydamas „užmuÅ¡iu“, grasino nužudyti savo buvusiÄ sutuoktinę A. T. ir dukrÄ G. T.. Kaltinamasis J. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu visiÅ¡kai neprisipažino ir parodė, kad kai jis geria alų, tai su tuo peiliu atsidarinėdavo alų, valgydavo. Kai jos grįžo ir kai jie susiginčijo, tas peilis buvo jo rankose.

Jos liepė jam iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Jo žmona turi kitÄ vyrÄ ir jis to neįrodinės, o dukra gyvena kitur ir parvažiuoja tik savaitgaliais. Jam atrodo, kad jos kažkÄ rezga ir joms reikalingas butas. Jam buvo pasiÅ«lyta pusė sumos buto, bet jis atsisakė, o joms reikalingas butas. Jis alkoholikas, į metus du kartus iÅ¡geria, bet negeria kiekvienÄ dienÄ . Buvo jų iÅ¡lauktas momentas kada jis buvo girtas. Jo daiktai jau sukrauti į dėžes ir sudėti į sandėliukÄ . Visose Å¡eimose bÅ«na ginčų ir barnių.

Å ita byla fabrikuojama buto atėmimui. Jei jis bÅ«tų su tuo peiliu įpjovęs joms ar kÄ nors padaręs, tada bÅ«tų nors laÅ¡as kraujo, gydytojų iÅ¡vados, nors koks įrodymas, o dabar jokio. Jeigu jis bÅ«tų įdÅ«ręs, kur dabar tokie įrodymai. O jų nėra, tai sufabrikuota. Butas buvo jo vardu ir jis jį padovanojo dukrai, žmonai ir sau iki gyvos galvos gyventi. Butas bendras bus tol kol jie gyvens kartu. Ä®vykio dienÄ visi buvo namie. Jis parėjo iÅ¡gėręs, ir jie pradėjo ginčytis dėl to, kad jo žmona turi kitÄ vyrÄ .

Ir tada jis pagÄ sdino, kad paims ir iÅ¡mes. Tada dukra iÅ¡kvietė policijÄ , atvažiavo ir jį iÅ¡vežė, ir uždarė dviem paroms. Grasino abiem, bet nesakė jom, kad užmuÅ¡. Jis alų gėrė virtuvėje, peilį paėmė iÅ¡ stalčiaus, peilį turėjo rankoje. Ginčas vyko bute dideliame kambary. TÄ dienÄ jis peilį turėjo, bet konflikto metu peilio neturėjo. Neprisipažįsta, kad turėjo peilį rankoje. Sakydamas, kad iÅ¡mes, turėjo omenyje, kad jos iÅ¡eitų iÅ¡ buto.

Nežino, kiek truko konfliktas, gal apie 10-15 min. Jos išėjo, o jis liko miegoti. Policija atvažiavo iÅ¡ karto. Kai jį iÅ¡vežė policija, jos liko bute. Konfliktas neperaugo į susistumdymÄ , muÅ¡tynes. Policijos pareigÅ«nai peilio nerado. Su žmona gyvena dviese dviejų tame dviejų kambarių bute. Jis maistÄ ruoÅ¡ia, moka komunalinius, ji tik nuperka maisto produktus. Didžiajame kambaryje gyvena žmona. Ä®vykio dienÄ jos parvažiavo apie 18 val., o jis gėrė alų virtuvėje. Ir įvyko konfliktas.

Ar konfliktas įvyko virtuvėje, ar kambaryje, tiksliai pasakyti negali. Peilis rankoje galėjo būti, nes jis valgė, alų atidarinėjo. Negalėjo taip būti, kad ateidamas į kambarį turėjo peilį rankoje. Kai atėjo į kambarį, žmona su dukra dėjo jo daiktus, pakavo juos. Jo daiktų žmonos kambaryje buvo, dėl to ir pakavo. Konflikto metu žmonai sakė, kad jos neišleisiu iš buto, arba čia gyvena arba kur nors kitur. Žmona dėjosi savo daiktus ir pasiūlė pusę buto vertės sumos jam, kad jis išeitų.

Nukentėjusioji A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014-07-16, grįžo iÅ¡ darbo, Jonas buvo namuose, durys buvo užrakintos iÅ¡ vidaus. Kai įėjo ir prasidėjo grasinimai. Ji įėjo į savo kambarį. Ji parėjo su dukra kartu, nes savaitgaliui dukra buvo parvažiavusi į KaunÄ . Kai jos buvo savo kambarį jis jas gÄ sdino, grasino, tada nuėjo į virtuvę atsinešė peilį ir vėl grasino. Jis buvo girtas. Jis kilnojo rankas su peiliu, jis neiÅ¡laikęs pusiausvyros atsisėdo ant sofos, tuo metu dukra nuėjo į koridorių ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Ant sofos jis atsisėdo su peiliu. Kol atvažiavo policija jis sėdėjo ant sofos, nes pristumtas buvo staliukas ir jam nėjo atsistoti. Peilis buvo ant stalo. Policija peilį paėmė. Atvykus policininkams paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes. Konfliktas įvyko dėl to, kad visada kai jis geria, jis jas veja mus lauk iÅ¡ to buto. Po 2014-07-18 po pirmo teismo posėdžio, kai grįžo namo, jis pradėjo jai vėl grasinti ir ji išėjo į darbÄ , jis tada jai skambino - vėl grasino. Kai jis ėjo į virtuvę, ji nežinojo ko jis ten eina.

Kai atsinešė peilį, jį laikė rankoje pakeltÄ , jis kalbėjo daugiskaita, kad užmuÅ¡ abi, eis geriau į kalėjimÄ , bet jos negyvens. Grasinimai prasidėjo po 10 metų jų bendro gyvenimo. Taip agresyviai, kaip tÄ kartÄ , jis nebuvo dar puolęs. Jis yra jÄ sumušęs anksčiau, bet niekur nesikreipė dėl to. Nežino, kodėl tokia civilinio ieÅ¡kinio suma. Ji su juo tarėsi ne kartÄ , į kompromisus neina, jis geria labai dažnai, pažadų nesilaiko. Dabar jis geria nuo 2014-06-24 dienos, iÅ¡ darbo atleistas už pravaikÅ¡tas.

Jai to buto nereikia, tas butas dukros, jai reikia tik gyventi, pareiti iÅ¡ darbo, nusiprausti, iÅ¡simiegoti, tik tiek. Jie kartu susitarė padovanoti tÄ butÄ dukrai ir tiek, jis sugalvojo įraÅ¡yti tÄ sakinį, kad jame bus galima gyventi iki gyvos galvos. Nukentėjusioji G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ dienÄ mama turėjo grįžti iÅ¡ atostogų, ji bijojo viena eiti namo, paprašė, kad grįžtų ir ji. Kai tėvas pamato jas, jis visada pyksta, Å¡aukia daugiausia ant mamos, ant jos mažiau.

Ji jo bijo, kai jis bÅ«na iÅ¡gėręs. Jos tÄ kartÄ atsidarė spintÄ ir dėjo daiktus, jis tada kažkur dingo, po kurio laiko grįžo su peiliu ir pradėjo grasinti. Labai staigiai viskas įvyko, jis prarado pusiausvyrÄ pargriuvo, iÅ¡krito jam tas peilis, o ji tada nubėgo į virtuvę ir iÅ¡kvietė policijÄ . Policija atvažiavo labai greitai, jį rado didžiajame kambarį. Policija jį aprengė ir iÅ¡vežė, po kurio laiko atvažiavo tyrėjai. PareiÅ¡kimÄ parašė, nes atsibodo, kad kai jis grįžta girtas, nesvarbu žiema ar vasara, jis jas iÅ¡veja iÅ¡ namų, jos neturi kur eiti.

Kuo toliau, tuo labiau jis agresyvus. Anksčiau tik puldavo muÅ¡tis, spirti. Dėl to šį kartÄ taip iÅ¡sigando, nes jis puolė su peiliu, anksčiau jos visada iÅ¡bėgdavo pro duris. Anksčiau į policijÄ nesikreidavo. Kai buvau dar vaikas nelabai suprasdavo, kas vykdavo Å¡eimoje, nesuprasdavo, kad jos tėvai muÅ¡asi laiptinėje. Šį kartÄ tikrai pagalvojo, kad nužudys. Kai muÅ¡davo - atrodydavo, kad iÅ¡gyvens. Po pirmo teismo posėdžio, kai grįžo namo, vėl grasino. Mama nakvoja pas tetÄ , pas seserį.

PareikÅ¡tas ieÅ¡kinio dydis neturi jokių konkrečių iÅ¡skaičiavimų, bet jis yra dėl to, kad ji nuolat bijo, patiria nuolatinę baimę, yra susigadinusi sveikatÄ . Jis juokdavosi iÅ¡ jos. Be nukentėjusiojo parodymų, J. T. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais:- 2014-07-16 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad Kaune, . (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rėta įvykio vieta, kurios metu paimtas peilis. (b.l. 8-11). 2014-07-17 daikto apžiÅ«ros protokole užfiksuota minėto peilio apžiÅ«ra (b.l. 12-16). - Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole užfiksuotas J.

T. girtumas 2.81 promilės. ( b.l. 56).BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumÄ reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Taigi, nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. T. 2014-07-16 tyčia grasino peiliu savo buvusiai sutuoktinei A. T. ir dukrai G. T. jas nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas pagal byloje nustatytas aplinkybės galėjo būti realiai įgyvendintas. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų J. T., būdamas neblaivus, nukentėjusiosioms A. T. ir G. T. grasino žodžiu, tai yra joms konkrečiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad jas užmuš, ir iškart pagrasino joms ir virtuvės atsineštu peiliu.

Tai įrodo, kad jo grasinimas iÅ¡ties buvo realus ir jis jį galėjo bet kuriuo momentu įgyvendinti. Nors pats J. T. neigė turėjęs peilį rankoje ir juo grasinęs, Å¡iÄ aplinkybę, apie kuriÄ parodė nukentėjusiosios, patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad peilis buvo rastas bÅ«tent kambaryje, kuriame ir buvo grasinama nukentėjusiosioms, ant stalo, o ne virtuvėje, kaip teigia kaltinamasis. Todėl teismas tiki nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s, atitinkantys kitus byloje iÅ¡tirtus įrodymus, ir jais vadovaujasi, o kaltinamojo parodymus, vertina kaip nenuoÅ¡irdžius, duotus siekiant tik iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir dėl įvykio apkaltinti pačias nukentėjusiÄ sias, todėl neteisingus ir jais nesivadovauja.

Be to, teismas, atsižvelgdamas į tokius konkrečius J. T. padarytus veiksmus, į nuolat konfliktiÅ¡kus nukentėjusiųjų ir J. T. santykius Å¡iam esant neblaiviam, į tai, kad neblaivus sutuoktinis bÅ«na agresyvus, sprendžia, kad nukentėjusiosios A. T. bei G. T. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimas jų atžvilgiu 2014-07-16 dienÄ galėjo bÅ«ti įvykdytas. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei iÅ¡tirtiems įrodymams, konstatuotina, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 145 str. 1 d.Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje IÅ¡tirtų įrodymų visuma sudaro vientisÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri yra pagrindas J.

T. pripažinti kaltu padarius BK 145 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskirti bausmę.J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu yra kaltinamas, jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).J.

T. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , jis veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamÄ veikÄ padarė prieÅ¡ moteris - savo buvusiÄ sutuoktinę bei dukterį, Å¡ias nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas anksčiau neteistas, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad J. T. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, numatyta BK straipsnių, numatančių atsakomybę už jo padarytÄ veikÄ , sankcijoje. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena J.

T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu.Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.Byloje esantis daiktinis įrodymas – po apžiÅ«ros iÅ¡ įvykio vietos paimtas peilis, kaip nusikalstamai veikai padaryti panaudotas įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus iÅ¡ kaltinamojo konfiskuotinas (BK 72 str. 2 d.) ir sunaikintinas kaip menkavertis turtas (BPK 94 str. 1 d. 1 ir 4 punktai).Nukentėjusiosios A.

T. ir G. T. byloje pareiškė civilinius ieškinius ir prašė kiekviena jų priteisti iš J. T. po 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.Pasisakant neturtinės žalos klausimu, pažymėtina, jog, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.).

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ privalo teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių kaltininko veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė grasinimu peiliu nužudyti, nukentėjusiosios patyrė psichologinį diskomfortÄ , nervinę įtampÄ , nerimÄ , stresÄ ir be jokios abejonės baimę, kas atitinka neturtinės žalos turinį.

Tačiau teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai atsiradusius negatyvius padarinius, įvertinęs nukentėjusiųjų ir kaltininko santykius, tarpusavio interesus, į tai, kad reali turtinė žala nebuvo padaryta, taip pat į tai, kad kaltininkas yra nedirbantis, ir kitas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti suma (kiekvienai nukentėjusiajai po 5000 litų) yra aiÅ¡kiai neproporcinga nukentėjusiųjų patirtiems dvasiniams iÅ¡gyvenimams kompensacija.

Dėl to pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteistina suma kiekvienai iš nukentėjusiųjų dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo mažintina iki 900 litų.Byloje 2014-07-18, 2014-07-31, 2014-08-06 dienomis buvo gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašytos ir elektroniniu paštu atsiųstos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2528 (b.l. 68), Nr. TP-7-(2.10)-2619 (b.l. 74), Nr. TP-7-(2.10)-2658 (b.l.

83) kuriose nurodyta, kad Å¡ios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Eugenijus Senovaitis teikia antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯tariamajam J. T. Å¡ioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos advokato užmokesčiui iki 2014-08-06 dienos sudaro 290 litų.Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali Å¡ių iÅ¡laidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi Å¡ioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas nagrinėjant bylÄ pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ principo galėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ kaltu pripažinto J.

T. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.             Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų iÅ¡laidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡te (pažymoje) nėra suformuluotas praÅ¡ymas priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobÅ«džio ir jokiu bÅ«du neįpareigojanti teismÄ Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylÄ pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi bÅ«ti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu bÅ«du užtikrinant jo teisės į tinkamÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , kuri negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniojo teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014).Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso BPK 139 str. 1 ir 3 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,               n u s p r e n d ė :          J.

T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant per 10 mėnesių neatlygintinai iÅ¡dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Ä® paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-07-16 iki 2014-07-18, kai J.

T. buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vienÄ ) sulaikymo dienÄ 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 6 d., 72¹ str., 72² str., paskirti J. T. baudžiamojo poveikio priemones:DraudimÄ prisiartinti prie nukentėjusiųjų A. T. ir G. T., uždraudžiant J. T. bendrauti ir ieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiomis, lankytis vietoje, kurioje gyvena nukentėjusiosios, adresu . (duomenys neskelbtini), Kaunas, nustatant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ â€“ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko laisvės apribojimo bausmės įvykdymo;DalyvavimÄ Â smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminÄ â€“ per 8 mėnesius, skaičiuojant šį terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.J.

T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti pakeisti į kardomÄ jÄ priemonę įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo įpareigojant jį iki nuosprendžiu paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios:nebendrauti, neieÅ¡koti ir nepalaikyti ryÅ¡ių su nukentėjusiomis A. T. ir G. T.; nesilankyti nukentėjusiųjų A. T. ir G. T. gyvenamosiose, darbo ir kitose jų galimo buvimo vietose.IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bÅ«ste, esančiame . (duomenys neskelbtini) Kaunas, kuriame gyveno įtariamasis, lieka gyventi nukentėjusiosios.

Ä®spėti nuteistÄ jį J. T., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nesilaikymÄ jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios gali bÅ«ti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.Nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius baudžiamojoje byloje patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ J. T. neturtinei žalai atlyginti A. T. ir G. T. po 900 (devynis Å¡imtus) litų kiekvienai.Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje esant daiktinį įrodymÄ peilį, kaip nusikalstamai veikai padaryti panaudotÄ Ä¯rankį, iÅ¡ kaltinamojo konfiskuoti (BK 72 str. 2 d.) ir sunaikinti kaip menkavertį turtÄ (BPK 94 str. 1 d. 1 ir 4 punktai).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų advokato, gynusio procese J.

T., darbui apmokėti iÅ¡ J. T. nepriteisti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas               ArÅ«nas Purvainis