2016-05-16 Nr. AB-10814-3-61-3-04633-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1454-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04633-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Artūro Drigoto (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Lt (289,62 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 m. spalio 6 d. Lukiškių TI-K medicinos skyriui parašė prašymą atnešti vaistų nuo skausmo, nes pareiškėjui skaudėjo dantį. Vaistai pareiškėjui nebuvo atnešti, todėl jis 2014 m. spalio 8 d. parašė dar vieną prašymą, tačiau ir į šį jo prašymą nebuvo sureaguota. Dėl tokių tyčinių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas teigė kentėjęs skausmą dvi paras.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad 2014 m. spalio 17 d. Lukiškių TI-K pateikė prašymą nupirkti jam prašyme nurodytų prekių, kadangi jiems draudžiama patiems eiti į parduotuvę, tačiau pareiškėjui buvo pristatytos ne visos jo užsakytos prekės. Dėl nurodytų pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Lt.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 2014 m. spalio 20 d. suimtųjų/nuteistųjų ir nuteistųjų areštu ambulatorinio priėmimo pas gydytojus registracijos žurnale buvo užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. 143/6854. Įvertinus pareiškėjo tuo metu buvusią sveikatos būklę, buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, dėl dantų skausmo patarta kreiptis į gydytoją odontologą. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 3 d. vėl buvo iškviestas pokalbiui pas vidaus ligų gydytoją dėl vaistų nuo danties skausmo skyrimo, po vizito pas gydytoją pareiškėjas parašė pareiškimą Nr. 7058, kuriame prašė anuliuoti jo 2014 m. spalio 20 d. skundą dėl Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų darbo, kadangi problema yra išspręsta ir pretenzijų medikų atžvilgiu jis neturi.

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje yra nurodyta nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus. Pareiškėjo prašymas įsigyti būtiniausių reikmenų ir maisto produktų buvo patenkintas ir pareiškėjo nurodytos prekės tą pačią dieną buvo pristatytos, išskyrus dezodorantą. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K teritorijoje esančioje parduotuvėje prekių likučio poreikis nustatomas remiantis dviejų savaičių pardavimų rezultatais, tačiau neįmanoma prekių kainininke nurodyto asortimento poreikio nustatyti tiksliai. Dėl šios priežasties parduotuvėje ne visada gali būti visų asortimente nurodytų prekių, todėl pareiškėjui dėl šių priežasčių galimai nebuvo nupirktas dezodorantas. Įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir tinkamai vykdo savo pareigas. Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą grindžia abstrakčiais teiginiais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl prašymo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo paliko nenagrinėtą, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas V. S. 2014 m. spalio 17 d. pateikė prašymą Lukiškių TI-K direktoriui, kuriame prašė nupirkti: 1 pakelį juodos arbatos „Ahmad-tea“, 1 pakelį arbatos „Žalioji su mėtų aromatu“, 1 vnt. dušo želė „Fresh juice“, 1 dezodorantą „Fa Nutriskin“, 4 vnt. pašto ženklų ir 1 sąsiuvinį langeliais (96 lapų). Tą pačią dieną pareiškėjui buvo nupirktos jo prašytos prekės, išskyrus dezodorantą (b. l. 15). Pareiškėjas 2014 m. spalio 20 d. surašė prašymą Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkui, kuriame nurodė, kad medicinos darbuotojai nekreipia dėmesio į pareiškėjo prašymus. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad jis 2014 m. spalio 21 d. buvo iškviestas į priėmimą pas gydytoją, dėl skaudamo danties rekomenduota užsiregistruoti gydytojo odontologo apžiūrai, duoti vaistai nuo skausmo (b. l. 12–13). Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškimu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, kuriame prašė nevertinti 2014 m. spalio 20 d. skundo dėl medikų darbo, jame keliama problema išspręsta, pretenzijų pareiškėjas neturi (b. l. 9).

Teismas nurodė, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 1 000 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pagrįstumo. Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kelia dėl to, kad buvo pažeista jo teisė apsipirkti, t. y. nebuvo nupirkta viena jo prašyta prekė – dezodorantas, taip pat dėl to, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos medikai nedavė jam vaistų nuo skausmo.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad į Lukiškių TI-K parduotuvėms privalomą būtiniausių reikmenų asortimentą kaip būtinos nėra įtrauktos konkrečios kosmetinės priemonės, įskaitant dezodorantus. Taigi 2014 m. spalio 17 d. apsipirkimo pagal V. S. prašymą metu jo prašytos prekės – dezodoranto „Fa Nutriskin“ parduotuvėje galėjo ir nebūti, šią aplinkybę atsiliepime nurodė ir atsakovas.

Teismas pažymėjo, kad galimybė įsigyti būtiniausių reikmenų parduotuvėse suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaroma ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jo teisė įsigyti būtiniausių reikmenų kokiais nors neteisėtais pagrindais Lukiškių TI-K buvo ribojama vėliau, t. y. po 2014 m. spalio 17 d. apsipirkimo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas pageidaujamų kosmetinių priemonių, taip pat ir dezodorantą, turėjo teisę įsigyti šioms prekėms atsiradus parduotuvės asortimente (jį papildžius pagal poreikį) vėlesnių savaitinių apsipirkimų metu. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisė apsipirkti 2014 m. spalio 17 d. buvo pažeista, t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtos Lukiškių TI-K veikos, teismas pareiškėjo prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė.

Teismas dėl pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Lukiškių TI-K nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, padarytą iš esmės Lukiškių TI-K nesuteikiant pareiškėjui tinkamos asmens sveikatos priežiūros pagalbos, yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas nurodė, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad: turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (1 dalis); pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 dalis); Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (3 dalis). Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Todėl pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisi iš Lukiškių TI-K neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, paliko nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

III. Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam iš parduotuvės nebuvo atneštas jo prašomas dezodorantas, todėl vietoj jo prašė atnešti kitą prekę, tačiau tai nebuvo padaryta. Tokiais veiksmais Lukiškių TI-K pareigūnas pažeidė pareiškėjo teises, jį diskriminavo. Nuteistiesiems pirkti parduotuvėje leidžiama tik vieną kartą per savaitę, todėl neleidžiant pareiškėjui pilnai apsipirkti, buvo pažeistos jo teisės. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė ir teismo posėdyje, tačiau teismas jų nevertino, todėl prašo bylą išnagrinėti iš esmės ir jo skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, neužtikrinant jam teisės įsigyti jo prašomos prekės - dezodoranto bei Lukiškių TI-K sveikatos priežiūros tarnybos medikams nesuteikiant pareiškėjui tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui ir atsakovo atstovui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde aiškaus prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nesuformulavo ir visiškai nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą dėl reikalavimo priteisti iš Lukiškių TI-K neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, paliko nenagrinėtą, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą nenustatęs Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodydamas, kad teismas nesivadovavo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kadangi Lukiškių TI-K pareigūnai savo veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę apsipirkti, teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę (tuo pačiu ir valstybės deliktinę atsakomybę) reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti (kalbant apie valstybės deliktinę atsakomybę) yra būtinos tos pačios trys valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. S. 2014 m. spalio 17 d. pateikė prašymą Lukiškių TI-K direktoriui, kuriame prašė nupirkti: 1 pakelį juodos arbatos „Ahmad-tea“, 1 pakelį arbatos „Žalioji su Mėta“, 1 vnt. dušo želės „Fresh Juice“, 1 vnt. 250 ml dezodoranto „Fa Nutriskin intensiv“, 4 vnt. pašto ženklų ir 1 96 lapų sąsiuvinį langeliais (b. l. 14). Pareiškėjui Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje tą pačią dieną buvo nupirktos jo prašomos prekės, išskyrus dezodorantą (b. l. 15).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio (redakcija, galiojusi pareiškėjo prašymo pateikimo metu) 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato Teisingumo ministerija (2 dalis).

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-172, 86 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (87 punktas). Išvesti suimtuosius iš kamerų pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų draudžiama. Šiomis prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, išduodamas prašymo blankas (14 priedas), kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirkti maisto produktai ir būtiniausi reikmenys įteikiami suimtajam. Šis pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Buhalterinės apskaitos skyriuje saugomą segtuvą.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtinto Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų būtiniausių reikmenų asortimento asmens higienos priemonių sąraše be kitų būtiniausių asmens higienos priemonių, 1.6 punkte numatyti: kremas, vazelinas, šampūnas ir kosmetinės priemonės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad į minėtą privalomų būtiniausių reikmenų asortimentą nėra įtrauktos konkrečios kosmetinės priemonės, tame tarpe ir dezodorantai. Todėl pareiškėjo prašomos nupirkti prekės tuo metu prekių asortimente galėjo nebūti, dėl to ji nebuvo nupirkta. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad nenupirkus jam dezodoranto, jis Lukiškių TI-K pareigūno prašė nupirkti kitą prekę, kuri jam nebuvo nupirkta, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jokie įrodymai byloje nėra pateikti. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad jo teisė įsigyti būtiniausių prekių buvo apskritai ribojama, taip pat nėra duomenų, kad kito apsipirkimo metu pareiškėjas neturėjo galimybės įsigyti kosmetinių priemonių, kadangi galimybė nuteistiesiems įsigyti būtiniausių prekių suteikiama ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nenustatyti Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai (neveikimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kaip jau buvo minėta, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovo atstovo Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra teisiškai betikslis. Nesant vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, nebetenka teisinės prasmės ir kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų aptarimas.

Pareiškėjas, kaip nustatė teismas, skunde kėlė reikalavimą ir dėl Lukiškių TI-K jam netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Nors pareiškėjas dėl šios sprendimo dalies jokių argumentų apeliaciniame skunde nenurodo, tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, kuriame nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą ir teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, pasisakys ir dėl šios sprendimo dalies, kuria pareiškėjo reikalavimas dėl Lukiškių TI-K netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, paliktas nenagrinėtas konstatavus, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima šia tvarka pasinaudoti (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas sprendime, be kita ko, pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, padarytą iš esmės Lukiškių TI-K nesuteikiant pareiškėjui tinkamos asmens sveikatos priežiūros pagalbos, yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje T-77/2006 ir 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje T-110/2013).

ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, teismas, nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą Lukiškių TI-K nesuteikiant pareiškėjui tinkamos asmens sveikatos priežiūros pagalbos neteismingas administraciniam teismui, turėjo šią administracinės bylos dalį nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas ir administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo V. S. reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti panaikinant sprendimo dalį, kurią administracinės bylos dalis dėl pareiškėjo V. S. reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, palikta nenagrinėta, ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas