c0dfe669-cc8a-4fa4-8fd3-5bd2e17eaa31 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-732-382/2016Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00109-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.; 3.26.1 (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gruodžio 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal J.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties, n u s t a t ė: Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato (toliau Institucija) 2016 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 216 Eur bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad 2015-12-03 16.47 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį VOLVO S60, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios dviratininkės I. K., dėl to su ja susidÅ«rė. Eismo įvykio metu nežymiai sužalota dviratininkė.Administracinėn atsakomybėn patraukta J. B. skundu Å ilutės rajono apylinkės teismo prašė panaikinti Institucijos 2016-01-11 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jai nutraukti. Teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, t. y tik tiek, kad nepastebėjo dviratininkės, kuri važiavo dviračiu, pažeisdama kelių eismo taisykles.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi skundÄ tenkino iÅ¡ dalies.

Pakeitė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos ir eismo priežiÅ«ros poskyrio vyresniojo specialisto 2016 m. sausio 11 d. nutarimÄ ir už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, J. B. paskyrė 144 Eur baudÄ . Apeliaciniu skundu J. B. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jai nutraukti. Apeliantė mano, jog Å ilutės rajono apylinkės teismo teisėja, priimdama nutartį, neįsigilino į byloje surinktus įrodymus, nevisiÅ¡kai objektyviai juos vertino.

TokiÄ savo nuomonę apeliantė grindžia tuo, jog nukentėjusioji I. K., po eismo įvykio nuvežta į gydymo įstaigÄ , kartu su ja buvusiam policijos pareigÅ«nui ArtÅ«rui Mačijauskui paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ eismo įvykį važiavo deÅ¡ine kelio juosta, kuo arčiau deÅ¡inėje pusėje esančio Å¡aligatvio. Važiuodama Å¡ia juosta kirto sankryÅ¾Ä norėdama važiuoti tiesiai. I. K. ligoninėje pareigÅ«nui A. Mačijauskui pripažino, kad dėl eismo įvykio yra kalta pati. PareigÅ«nė JÅ«ratė Å veikauskienė apklausė ligoninėje I.

K., kuri patvirtino, jog važiavo deÅ¡ine kelio juosta arčiau deÅ¡inio Å¡aligatvio ir prieÅ¡ eismo įvykį iÅ¡ Å¡ios juostos važiavo tiesiai. Vėliau I. K. pakeitė savo pirminius parodymus ir parodė, kad važiuodama deÅ¡ine kelio juosta prieÅ¡ sankryÅ¾Ä persirikiavo į vidurinę eismo juostÄ ir važiavo tiesiai. Bylos nagrinėjimo teisme metu I. K. nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kurioje vietoje persirikiavo į vidurinę eismo juostÄ , kodėl pakeitė pirminius savo parodymus; apklausos metu painiojosi duodama parodymus.

Remiantis Å¡iais parodymais matyti, kad I. K., suprasdama savo kaltę dėl eismo įvykio, stengėsi jÄ neigti keisdama parodymus, nenuosekliai aiÅ¡kindama įvykio aplinkybes, meluodama apie dviračio techninę bÅ«klę.Nors ties įvykio vieta įrengtas dirbtinis gatvės apÅ¡vietimas, tačiau apÅ¡vietimo stulpai (žibintai) yra prieÅ¡ingoje kelio pusėje, nei dviračiu važiavo I. K. Tirti pateiktoje medžiagoje yra duomenys, kad I. K. vilkėjo liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad automobilio VOLVO S60 priekiniai žibintai Å¡vietė visiÅ¡kai kita kryptimi ir pastarosios liemenės neapÅ¡vietė.

Visos anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, kad tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui dviračiu važiavusi I. K., tikėtina, neiÅ¡siskyrė iÅ¡ aplinkos ir kėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė sunkiau pastebimÄ kliÅ«tį sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiavusiam automobiliui VOLVO S60, kurio vairuotoja privalėjo praleisti pagrindiniu keliu važiavusias transporto priemones. Tai patvirtinama ir ekspertizės akte, nurodant, jog tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio kilimÄ techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo I.

K. veiksmai.Apeliaciniame skunde pažymima, jog nagrinėjant bylÄ policijos įstaigoje ir vėliau teisme J. B. savo kaltės nepripažino, kadangi liudytojų parodymai, pačios dviratininkės I. K. pirminiai parodymai, jos nenuoseklÅ«s parodymai teisme aiÅ¡kiai rodė, kad dėl eismo įvykio yra kalta pati I. K. Apeliacinis skundas netenkintinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat iÅ¡eina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, J. B. skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad J. B. padarė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, 2016-09-12 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo konstatuota tik vienpusė dviratininkės I.

K. kaltė. IÅ¡vadoje yra nurodyta, jog kadangi įvykio vietoje nėra (nefiksuota) pėdsakų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų nustatyti vietÄ , kurioje automobilis ar dviratis buvo jų susidÅ«rimo metu, taip pat įvykio vietos apžiÅ«ros metu matmenimis nefiksuotas automobilio bei dviračio iÅ¡sidėstymas važiuojamųjų dalių sankirtos atžvilgiu, negalima atlikti detalesnės įvykio aplinkybių analizės bei nustatyti tikslesnį įvykio mechanizmÄ , taip pat negalima nustatyti tikslių transporto priemonių judėjimo trajektorijų pastarosioms artėjant prie susidÅ«rimo vietos.

Remdamasis Å¡iais duomenimis, ekspertas nurodė, jog tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio kilimÄ techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo I. K. veiksmai, – tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui keldama grėsmę eismo saugumui važiavo dviračiu, kurio priekyje nedegė baltos Å¡viesos žibintas, ir sudarė sunkiau pastebimÄ kliÅ«tį kitų transporto priemonių vairuotojams. Tačiau ekspertizės akte taip pat yra nurodyta, jog susidariusioje situacijoje automobilio VOLVO S60 vairuotoja J. B. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje važiuodama Å¡alutiniu keliu privalėjo duoti keliÄ pagrindiniu keliu iÅ¡ kairės dviračiu važiavusiai I.

K. Taigi ekspertizės akte konstatavus abipusę kaltę, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo neskirti nuobaudos J. B. ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. B. savo kaltę iÅ¡ dalies pripažino (pripažino, jog nepastebėjo dviratininkės) ir dėl to apgailestauja, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir dėl to J. B. paskyrė minimaliÄ ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytÄ baudÄ , t. y. sumažino Institucijos paskirtÄ baudÄ .

Būtina pažymėti, jog nors dviratis, kuriuo važiavo I. K., ir neturėjo šviesos signalų prietaisų (b. l. 30), tačiau dviratininkė eismo įvykio metu dėvėjo liemenę – teismo posėdžio metu tai patvirtino vyriausiasis patrulis Artūras Mačijauskas (b. l. 55), taip pat ir pati apeliantė J. B. (b. l. 54). J. B. savo paaiškinime yra nurodžiusi, jog jos bendrakeleivė V. R. spėjo pamatyti dviratininkę, pradėjo šaukti „žmogus“, J. B. bandė sustabdyti automobilį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko (b. l. 27).

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, bei į faktÄ , jog J. B. vairuodama automobilį, iÅ¡važiuodama iÅ¡ Å¡alutinės (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) g. važiavusios dviratininkės ir dėl to su ja susidÅ«rė, o eismo įvykio metu dviratininkė buvo nežymiai sužalota, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo dalinę J. B. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje (kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), padarymo ir nepanaikino Institucijos paskirtos nuobaudos, o tik jÄ sumažino.

Skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino surinktus duomenis. Å ilutės rajono apylinkės teismo nutartyje yra aiÅ¡kiai pažymėta, jog iÅ¡ bylos medžiagos bei ekspertizės akto nustatyta, kad dėl įvykusio eismo įvykio kalta tiek J. B., kuri privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje važiuodama Å¡alutiniu keliu privalėjo duoti keliÄ pagrindiniu keliu iÅ¡ kairės dviračiu važiavusiai I.

K., tiek ir liudytoja I. K., kuri tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui keldama grėsmę eismo saugumui važiavo dviračiu, kurio priekyje nedegė baltos Å¡viesos žibintas, ir sudarė sunkiau pastebimÄ kliÅ«tį kitų transporto priemonių vairuotojams. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į abipusę J. B. ir I. K. kaltę, ne tik pagrįstai nepanaikino J. B. paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau taip pat 2016-10-21 priėmė dar vienÄ nutartį, kuria įpareigojo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariatÄ spręsti klausimÄ dėl I.

K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pažeidus kelių eismo taisykles (b. l. 83).Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus jÄ , neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: J. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                             Zigmas Pocius