c0df5bcb-924b-47bf-a081-5eeed50bbec5 · Vilniaus apygardos teismas

?Skundo NrByla Nr. 1S-68-1020/2019 Proceso Nr. 1-01-1-64801-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.5.; 2.14.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. vasario 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Pavelo RavluÅ¡evičiaus skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria V. R. taikyta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – pakeista kardomÄ ja priemone – įpareigojimu gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios E. J. bei nesiartinti prie jos arčiau nei nurodytu atstumu, n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-174-859/2019, kurioje V. R. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos).

2. V. R. kaltinamas tuo, kad jis tyčia savo Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2017 m. gruodžio 12 d. apie 14.50 val., bÅ«damas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę E. J., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad įrėmęs deÅ¡inės rankos kumÅ¡tį į nukentėjusiosios E. J. veidÄ pastÅ«mė jÄ , tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ , Å iais veiksmais V. R. yra kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat V. R. yra kaltinamas tuo, kad jis tyčia savo Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2017 m. gruodžio 22 d. apie 14.00 val., bÅ«damas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę E. J., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad ranka suėmęs už nukentėjusiosios E. J. veido ir stipriai jį suspaudęs, pastÅ«mė jÄ , tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ . Be to tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , tÄ pačiÄ dienÄ apie 15.30 val., bÅ«damas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę E. J., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis ranka suėmęs už nukentėjusiosios E. J. veido ir jį suspaudė, jÄ pastÅ«mė, ko pasėkoje E. J. atsitrenkė galva į sienÄ , tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Å iais veiksmais V. R. yra kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

4. Be to, V. R. kaltinamas ir tuo, kad jis tyčia savo Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ , o bÅ«tent: 2018 m. kovo 8 d. apie 21.30 val., bÅ«damas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę E. J., kas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis pirÅ¡tais suėmęs už nukentėjusiosios E. J. nosies, jį pasukęs tempė, padarydamas nukentėjusiajai E. J. nosies galiuko poodinę kraujosruvÄ , tuo savo veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ (specialisto iÅ¡vada Nr. G 802/2018 (01)). Å iais veiksmais V. R. yra kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

5. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo nutarimu V. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, su įpareigojimu nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su sutuoktine ir nukentėjusiÄ ja Å¡ioje byloje E. J..

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi tenkino nukentėjusiosios praÅ¡ymÄ ir kaltinamajam V. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę pakeitė kita kardomÄ ja priemone – t. y. į įpareigojimÄ gyventi skyriumi nuo E. J., įpareigojant įtariamÄ jį V. R. nebendrauti, neieÅ¡koti ryÅ¡ių ir nesiartinti arčiau nei 10 metrų atstumu prie E. J. bei nesilankyti E. J. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Å iÄ pozicijÄ teismas grindė tuo, kad vis dar yra pagrindo manyti, jog V.

R. gyvenant kartu su nukentėjusiÄ ja, jai gali bÅ«ti daromas neteisėtas poveikis arba kaltinamasis gali vėl nusikalsti. Teismo įsitikinimu, anksčiau taikyta kardomoji priemonė V. R. atžvilgiu nėra efektyvi, nes neužtikrina, kad nukentėjusiajai kaltinamasis nedarytų jokio neigiamo poveikio. Tai, kad nukentėjusiajai galimai yra daromas neteisėtas poveikis ir galimai daromos naujos nusikalstamos veikos, patvirtina tiek duomenys apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus, tiek Krizių centro 2019 m. sausio 14 d. pažyma dėl centrui žinomų smurto prieÅ¡ E. J. faktų.

7. Skundu V. R. gynėjas advokatas P. RavluÅ¡evičius praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį ir visas V. R. atžvilgiu taikomas kardomÄ sias priemones. PareiÅ¡kėjo skunde nurodyta, kad kardomoji priemonė buvo pakeista nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1321 straipsnio reikalavimų. Pasak apelianto, nutartį dėl kardomosios priemonės priėmęs teisėjas nėra ikiteisminio tyrimo teisėjas, o V. R. nėra įtariamasis – todėl nurodytu atveju teisėjas vykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas.

Gynybos manymu, teismui nepavyko nustatyti bÅ«tinųjų kardomosios priemonės pakeitimo aplinkybių. Ä®pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo taikomas bÅ«stui, kuriame nuolat gyveno įtariamasis ir nukentėjusysis – Å¡iuo atveju V. R. ir nukentėjusioji gyvena skirtinguose bÅ«stuose, atitinkamai butuose Nr. 5 ir 6. Nukentėjusiojo atstovo pateiktas pagrindimas dėl bÅ«tinybės taikyti griežtesnę kardomÄ jÄ prievartÄ V. R. atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnio nuostatas dėl turtinių ir asmeninių neturtinių Å¡eimos teisinių santykių; be to, atstovo pasisakymai buvo daugiau turtinio pobÅ«džio klausimais nei turėjo kokį nors ryšį su nagrinėjama byla.

Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis gyvena atskiruose bÅ«stuose ir teismas netinkamai suprato patalpų iÅ¡dėstymÄ skirtinguose bÅ«stuose – teismas manė, jog butai yra bendra erdvė, tačiau pateikti dokumentai įrodo, kad butai yra du atskiri vienetai, todėl turėtų bÅ«ti laikoma, kad E. J. ir V. R. gyvena atskiruose butuose. Vien E. J. buitiniai nepatogumai ir noras turėti papildomÄ plotÄ gyvenimui nėra pagrindu sugriežti kardomÄ jÄ priemonę. Kaltinamojo gynėjas nurodo ir tai, kad prokurorė nurodė, jog V.

R. nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės, todėl jam nėra pagrindo skirti griežtesnės. Skunde teigiama, kad teismas gerina E. J. buities sÄ lygas, dėl ko papildomai apriboja V. R. teises. Pasak gynybos, apylinkės teismas taip pat įpareigojo V. R. nesilankyti bute Nr. 6, nors jam buvo žinoma, kad pastarasis, kaip ir E. J., yra įpareigoti nekeisti gyvenamosios vietos pagal kito ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomÄ sias priemones. Gynybai nesuprantamas įpareigojimas kaltinamojo ir nukentėjusiosios atstovams kartu su Vaikų teisių apsaugos tarnyba spręsti klausimus dėl trijų vaikų bendravimo su tėvais.

Be to, skunde nurodoma, kad įpareigojimas nesiartinti 10 metrų atstumu yra kliūtis V. R. lankytis kituose butuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie jam priklauso nuosavybės teise.

8. Atsiliepimu į skundÄ E. J. atstovas advokatas Marius Navikas praÅ¡o skundÄ atmesti. BPK 121 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenimÄ skyriumi gali paskirti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartimi, o straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kardomoji priemonė gali bÅ«ti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam. Taigi sisteminis BPK normų aiÅ¡kinimas lemiÄ iÅ¡vadÄ , kad kardomoji priemonė V. R. galėjo bÅ«ti paskirta ir tÄ galėjo padaryti bylÄ nagrinėjęs teismas. Atsiliepime nurodoma, kad turi bÅ«ti analizuojamas gyvenimas butuose Nr. 4 ir Nr. 6, kurie yra sujungti.

Å ių butų sujungimo faktas yra įrodomas byloje esančia fotolentele, kurioje matyti, jog bute Nr. 6 yra įrengtas vaikų kambarys bei tualeto su duÅ¡u kambarys, o bute Nr. 4 yra sutuoktinių miegamasis ir virtuvė. Å ios patalpos yra sujungtos vienu koridoriumi, kuris veda į laukÄ ; Å¡ie butai negali funkcionuoti atskirai dėl vieno išėjimo, bendros vonios, virtuvės. Dėl to teiginys, kad Å¡alys gyvena atskiruose butuose yra atmestinas kaip neobjektyvus. Atsiliepime nurodoma, jog kaltinamojo teisės į nuosavybę nėra apribojamas nepagrįstai, nes kaltinamajam priklausančiame bute Nr. 6 gyvena sutuoktinių vaikai, o teisė juo naudotis yra apribojama laikinai, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios saugumÄ â€“ paskirta kardomoji priemonė apriboja tik fizinį kaltinamojo patekimÄ Ä¯ šį turtÄ , o ne jo nuosavybes teises į jį;

šį turtÄ galima nuomoti ir jo gauti pajamas to, kol jam yra taikomas ribojimas bute lankytis. Dėl kardomosios priemonės nepažeidimo atsiliepime nurodoma, kad Å¡i aplinkybė neatitinka tikrovės, nes kaltinamajam yra pareikÅ¡ti įtarimai kitame ikiteisminiame tyrime, dėl analogiÅ¡kos veikos padarymo, todėl tikėtina, jog kaltinamasis nepažeidė tik raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti. Kaltinimas V. R. susideda iÅ¡ trijų epizodų, taigi yra pagrįsta tikimybė, kad jis gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ (dėl jo veiksmų pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas).

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji Å¡iuo metu yra nėščia, siekiant užkirsti keliÄ galimam nusikalstamų veikų padarymui ir užtikrinti jos ir bÅ«simo vaiko saugumÄ , yra bÅ«tinybė taikyti griežtesnę kardomÄ jÄ priemonę V. R.. LogiÅ¡ka laikytina ir teismo nutartyje numatyta sÄ lyga dėl advokatų bei Vaikų teisių apsaugos institucijos bendradarbiavimo, nustatant vaikų bendravimÄ su tėvais, nes esant draudimui artintis bylos Å¡alys gali veikti tik per tarpininkus. Atsiliepime nurodyta, jog Å¡alys bandė susitaikyti ir joms beveik pavyko, tačiau kaltinamasis vėl ėmėsi neteisėtų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

Kaltinamojo V. R. gynėjo advokato P. Ravluševičiaus skundas atmestinas.

9. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundo ir atsiliepimo į jį turiniu, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – byloje yra duomenų apie bÅ«tinybę kaltinamajam griežtinti iki tol taikytÄ kardomÄ jÄ prievartÄ .

10. Pažymėtina, kad BPK XI skyriuje „Kardomosios priemonės“ kaip viena iÅ¡ kardomųjų priemonių, skiriamų įtariamajam ar nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, numatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (BPK 1321 straipsnis). Paskyrus tokiÄ kardomÄ jÄ priemonę įtariamasis gali bÅ«ti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įtariamasis taip pat gali bÅ«ti įpareigojamas nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose bÅ«na nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo kaip kardomÄ jÄ priemonę prokuroro praÅ¡ymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Skiriant kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įtariamasis įspėjamas, kad už Å¡io įpareigojimo nesilaikymÄ jam gali bÅ«ti paskirta kita kardomoji priemonė.

11. Pažymėtina, jog BPK 121 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti paskiriamos ir kaltinamajam bei nuteistajam, o Å¡io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenimÄ skyriumi ar įsipareigojimÄ nesiartinti prie nukentėjusiojo gali paskirti ikiteisminio tyrimo teisėjas arba teismas nutartimi. Taigi apygardos teismas sutinka su nukentėjusiosios atstovo pozicija, jog bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjantis teismas turėjo teisę spręsti dėl kardomosios priemonės keitimo, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

12. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nesprendžiant V. R. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo klausimo, bet vertinant, kiek pareikšti įtarimai, o vėliau ir kaltinimai, bei kardomosios priemonės pakeitimas griežtesne yra pagrįsti, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pateiktoje medžiagoje yra duomenų apie tai, kad V. R. galimai padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tokiais duomenimis yra nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti kaltinamajame akte plačiau išdėstyti duomenys.

Išanalizavus pateiktus ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso duomenis, apygardos teismas konstatuoja, jog šiame bylos nagrinėjimo etape vis dar egzistuoja pagrindas manyti, jog V. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus, o jokių kitų duomenų (ar aplinkybių), kurie iš esmės leistų pagrįstai abejoti tokia galimybe, be paties V. R. teiginių, kurie bent jau šioje proceso stadijoje ikiteisminio tyrimo duomenimis ir teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, byloje nėra.

13. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Å ioje byloje vienu esminiu gynybos skundo argumentu dėl galimybės paskirti griežtesnę kardomÄ jÄ priemonę negalimumo yra tai, kad ankstesnės kardomosios priemonės sÄ lygų V. R. nepažeidė.

14. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad siekiant griežtinti kaltinamajam taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę nėra bÅ«tina visais atvejais konstatuoti, jog kaltinamasis pažeidė jam iki tol taikomos kardomosios priemonės taikymo sÄ lygas. Visgi Å¡iuo atveju apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bent jau Å¡iame proceso etape nėra pagrindo tvirtai teigti, kad to V.

R. nepadarė. V. R. dar 2017 m. gruodžio 22 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su sutuoktine ir nukentėjusiÄ ja ir taip pat ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no Å¡iÄ dienÄ jis buvo įspėtas apie kardomosios priemonės sÄ lygų pažeidimo pasekmes (t. 2, b. l. 15). Visgi, jei remtis kaltinimu, net ir po pirmų dviejų – 2017 m. gruodžio 12 ir 22 dienos – galimo smurto E. J. atžvilgiu atvejų, 2018 m. kovo 8 d.

V. R. vėl smurtavo prieÅ¡ Å¡iÄ moterį. Taigi, vien remiantis kaltinimo logika ir tuo pačiu kaltinimÄ grindžiančiais duomenimis ir inkriminuojamų veikų skaičiumi, iÅ¡ties negalima atmesti ne tik galimybės, jog nesant pakankamų priemonių smurtas E. J., kuri yra vėlyvoje neÅ¡tumo stadijoje, gali kartotis dėl įtemptų asmenų santykių, tačiau ir to, kad kaltinamasis jau praeityje pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sÄ lygas (tai paaiÅ¡kės tik teismui priėmus įsiteisėjusį procesinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-859/2019).

Apygardos teismo vertinimu, vien Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad susiklosčiusi situacija byloje reikalauja griežtesnių kardomųjų priemonių taikymo.

15. Å iuo atveju apygardos teismui nesuprantama prokurorės, kuri palaiko kaltinimÄ dėl 3 atskirų smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atžvilgiu, pozicija Å¡iuo klausimu. Vien remiantis faktu, jog pastaroji grindžia tokį kaltinimÄ , suponuotinas prokurorės įsitikinimas, kad po paskirto raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti kaltinamasis padarė dar vienÄ nusikaltimÄ , todėl jos teiginys nesant bÅ«tinybės taikyti griežtesnę kardomÄ jÄ prievartÄ (bet tuo pačiu neprieÅ¡taravimas tam ir palikimas šį klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra) rodo prokurorės pozicijos prieÅ¡taringumÄ . Tokioje situacijoje apylinkės teismas turėjo pagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti prokurorės pozicijÄ ir spręsti kardomosios priemonės klausimÄ kitaip, nei mano prokurorė.

16. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat negali sutikti su gynybos pozicija, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios butai yra du atskiri vienetai, vienas nuo kito nepriklausantys jokiais aspektais. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų Å¡ie butai turi bendrÄ Ä¯Ä—jimÄ , V. R. priklausančiame bute yra bendro naudojimo virtuvė ir pan. Apygardos teismo vertinimu, iÅ¡ to akivaizdu, kad nepaisant iki tol galiojusios kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieÅ¡koti kontaktų su E. J., esant tokiam bÅ«sto iÅ¡planavimui minėtų asmenų nekontaktavimas tiesiog yra neįmanomas, o minėti butai nelaikytini faktiÅ¡kai atskirais ir visiÅ¡kai atskirtais vienetais.

17. Apygardos teismo vertinimu, kardomosios priemonės sugriežtinimas Å¡iuo atveju nėra pagrįstas vien nukentėjusiosios buitiniais nepatogumais, o taip pat jis neproporcingai neapriboja kaltinamojo teisėtų interesų ir teisių. Pirmiausia neįžvelgiama pagrindo versijoms dėl to, kad E. J. tokiu bÅ«du – t. y. praÅ¡ymu sugriežtinti kardomÄ jÄ prievartÄ â€“ siektų tam tikrų savanaudiÅ¡kų tikslų. Pirmiausia dar teisiamajame posėdyje bÅ«tent E. J. atstovas paprašė, kad jei minėtÄ kardomÄ jÄ priemonę teismas pakeis, bÅ«tų nustatytas 10 metrų nesiartinimo prie nukentėjusiosios atstumas, kuris suteiktų galimybę V.

R. gyventi viename iÅ¡ adresu (duomenys neskelbtini) esančių kitų butų – bylos duomenimis, kurių V. R. posėdžio metu neginčijo, pastarajam nuosavybės teise Å¡iuo adresu priklauso net 5 butai (t. 2, b. l. 109–112). AnalogiÅ¡kai ir nukentėjusioji prašė to paties, kad nebÅ«tų apribota V. R. galimybė minėtu adresu teikti butų nuomos paslaugas ir pan. Taigi apylinkės teismo sprendimu pakeisti kardomÄ jÄ priemonę griežtesne atsižvelgta į V. R. interesus ir jie ribojami proporcingai.

18. Å iuo atveju ir apylinkės teismo įpareigojimas kaltinamojo ir nukentėjusiosios atstovams kartu su Vaikų teisių apsaugos tarnyba spręsti klausimus dėl trijų vaikų bendravimo su tėvais, priėmus sprendimÄ taikyti kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – yra visiÅ¡kai suprantamas ir logiÅ¡kas. Nustačius minėtus įpareigojimus bei įvertinus, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su pastarÄ ja, bendravimas tarp V. R. ir E. J. tampa iÅ¡ esmės draustinu, todėl bendravimas per minėtų asmenų atstovus yra vos ne vienintele priemone siekiant užtikrinti vaikų bei jų tėvo bÅ«tinÄ bendravimÄ .

19. Ä®vertinus visa tai, kas minėta, apygardos teismo vertinimu, kardomosios priemonės sugriežtinimas Å¡iuo atveju yra bÅ«tinas siekiant eliminuoti galimų naujų nusikalstamų veikų rizikÄ , užtikrinti BPK 119 straipsnio paskirtį bei tuo pačiu nėščios nukentėjusiosios interesus ir nepagrįstai nevaržo kaltinamojo teisių į turimÄ turtÄ .

20. Apygardos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktoje bylos medžiagoje esančius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis BPK 132¹ straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti įtariamojo V. R. gynėjo advokato Pavelo RavluÅ¡evičiaus skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį. Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjas Ernestas RimÅ¡elis