2024-06-12 Nr. AB-9369-3-61-3-09742-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1626-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09742-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. (Y. B.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (Y. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos ministerijos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. B. (Y. B.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 23S178702 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad prašymas suteikti prieglobstį buvo grindžiamas tuo, jog jis buvo priverstas palikti (duomenys neskelbtini) teritoriją dėl vidaus valdžios institucijų daromo spaudimo, susijusio su jo aktyviu dalyvavimu protestuose prieš prezidentu pasiskelbusį (duomenys neskelbtini) bei dėl savanoriškos pagalbos protestuose sulaikytiems asmenims, o tai kelia grėsmę jo gyvybei, sveikatai ir laisvei.

3. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas, vertindamas jo nurodytas aplinkybes, ginčijamame Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) bei prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, buvo bendro pobūdžio, nors ir neprieštaravo turimai kilmės valstybės informacijai bei visuotinai žinomiems faktams, tačiau kai kurios jo pasakojimo dalys nepasižymėjo detalumu, konkretumu ir nuoseklumu, jis labiau kalbėjo apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini), o ne apie asmeninę patirtį.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad, esant netiksliems, net logiškai nepagrįstiems prieglobsčio prašytojų paaiškinimams, prieglobsčio prašymą nagrinėjanti institucija turi dėti pastangas tikslinti ir aiškinti aplinkybes. Apklausų metu pareiškėjas papasakojo tai, ką jis prisimena apie jam kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), o Migracijos departamentas privalėjo dėti maksimalias pastangas išsiaiškinti pareiškėjo prašymo tinkamam išnagrinėjimui svarbias aplinkybes. Migracijos departamentas nepagrįstai motyvavo pareiškėjo pasakojimo nepatikimumą tuo, jog kai kurie pasakojimo trūkumai negali būti paaiškinami natūraliais atminties procesais, tačiau mažai tikėtina, kad apklausų metu tokie reikšmingi įvykiai pasimirštų. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamentas laikė nepatikimais pareiškėjo apklausų metu duotus parodymus, remdamasis prielaidomis, jis nedėjo pastangų išsiaiškinti, kodėl pareiškėjas negalėjo prisiminti žmogaus (A. S.) pavardės arba negalėjo tiksliai prisiminti, kiek jam buvo sumokėta už savanorio veiklą. Tokiu būdu Migracijos departamentas pažeidė pareigą bendradarbiauti su pareiškėju, siekiant išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus. Pareiškėjas detaliai papasakojo apie jam kylančias grėsmes (duomenys neskelbtini), atsakinėjo į Migracijos departamento darbuotojų klausimus bei pateikė turimus rašytinius įrodymus, todėl nepaisant to, kad pareiškėjas negalėjo patvirtinti kai kurių parodymų epizodų objektyviais duomenimis, jo pasakojimas neturėtų būti laikomas nepatikimu. Rašytinių įrodymų neturėjimas nėra neįprasta aplinkybė prieglobsčio prašytojų atveju, vien tai savaime nesudaro pagrindo laikyti pareiškėjo pasakojimą nepatikimu.

5. Jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos. Pareiškėjas turi priešiškus įsitikinimus (duomenys neskelbtini) valdžios atžvilgiu. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad asmenys, veikiantys (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) režimą, susiduria su bauginimu, psichologine bei fizine prievarta, (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos tyrimų metu netinkamai elgiasi su asmenimis, juos reguliariai mušdami ir kankindami, o pareigūnų nebaudžiamumas yra rimta teisėsaugos struktūrų problema, saugumo sistemos yra visiškai subordinuotos šalies prezidentui ir nepavaldžios nepriklausomai priežiūrai. Pareiškėjo nuomone, jis turi visiškai pagrįstą baimę, kad, grįžęs į (duomenys neskelbtini), jis taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tik hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Įvertinus visus duomenis, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodyti motyvai ir paaiškinimai savaime neįrodo, jog kilmės valstybėje jam kyla reali persekiojimo grėsmė. Nei pareiškėjo pasakojimas, nei pateikti įrodymai savaime nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus. Kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad vien už dalyvavimą protestuose (duomenys neskelbtini) ar Lietuvoje, taip pat už savanoriavimą (duomenys neskelbtini) piliečiams savaime gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė ar kiti persekiojimui prilygstantys veiksmai. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nebuvo nustatyta individualių riziką didinančių aplinkybių. Turima kilmės valstybės informacija apie aktualius įvykius (duomenys neskelbtini) bei teisėsaugos taikomus metodus nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga tendencingai ir kryptingai stebi ir persekioja užsienyje gyvenančius ir akcijose dalyvaujančius asmenis.

8. Pareiškėjo deklaratyvus nesutikimas su Migracijos departamento išvadomis dėl jo pasakojimo trūkumų savaime nedaro ginčijamo Sprendimo nepagrįstu, tuo labiau, kad ir pats pareiškėjas skunde teigė, kad Sprendime nurodyti neaiškumai turėjo būti pašalinti Migracijos departamento. Prieglobsčio prašymo pagrįstumo vertinimas apima ne tik persekiojimo priežasčių, pagrįstos baimės buvimą, bet kartu ir pareiškėjo, kaip asmenybės, jo nuoširdžių pastangų pateikiant išsamius ir tikrovę atitinkančius paaiškinimus, įvertinimą. Pareiškėjas nepagrįstai bando perkelti Migracijos departamentui savo pareigą teikti išsamius paaiškinimus, reikalaudamas, kad būtent atsakovas aiškintųsi ir tikslintų jo pasakojimo neaiškumus ir netikslumus. Pareiškėjas nepaneigė šių neaiškumų.

9. Įvertinus (duomenys neskelbtini) vykusių protestų mastą, šalyje yra milijonai žmonių, vienu ar kitu būdu nusistačiusių prieš (duomenys neskelbtini) valdžią, iš kurių persekiojimo sulaukia tik tūkstančiai, todėl, norint nustatyti visiškai pagrįstą baimę, yra būtinos ir kitos individualios savybės, aiškiai indikuojančios, kad konkretus asmuo turi padidintą riziką susilaukti persekiojimo. Ginčijamame Sprendime buvo vertintas būtent tokių savybių buvimas. Konstatavus, kad pareiškėjo opozicinė veikla yra ypač ribota, nenustatytos ir aplinkybės, kad jis būtų žinomas potencialiam persekiotojui arba jis būtų ėmęsis veiksmų prieš pareiškėją. Migracijos departamento sprendimai minėtose LVAT sprendimuose panaikinti dėl to, kad ginčijamuose sprendimuose nebuvo įvertintos perspektyvinės rizikos galimybės, o buvo susikoncentruota tik į praeityje patirto persekiojimo vertinimą. Pareiškėjo ginčijamame Sprendime perspektyvinė rizika aiškiai yra įvertinta jo duotų paaiškinimų, dokumentų ir kilmės valstybės informacijos kontekste, t. y. atliktas perspektyvinis (ateityje gresiančios) rizikos vertinimas.

10. Sprendime buvo vertinami pareiškėjo politiniai įsitikinimai, tačiau vien jų turėjimas nedaro ginčijamo Sprendimo nepagrįsto, nes, pagal suformuotą tarptautinę praktiką, turi būti įvertinta ir tai, kiek tokie pareiškėjo politiniai įsitikinimai, jų reiškimas turi rizikos kelti įtarimų galimiems persekiojimo vykdytojams prašytojo kilmės šalyje ir kad prašytojas, grįžęs į šią šalį, gali būti persekiojamas. Pareiškėjas nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, jog minėtos aplinkybės būtų patraukusios (duomenys neskelbtini) valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamas motyvas identifikuoti prieglobsčio prašytoją kaip „priešą“ ar „grėsmę“.

II. 11. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. B. skundą.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausos Migracijos departamente metu ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus, atsakovo surinktą informaciją, byloje esančią medžiagą, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad prieglobsčio prašytojo nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį, negali būti laikomi patvirtinančiais Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

Teismo vertinimu, pareiškėjas bendrais bruožais grindė persekiojimo tikimybę. Apklausų metu pareiškėjas galėjo laisvai teikti savo paaiškinimus. Teismo posėdžio metu pareiškėjui buvo suteikta galimybė laisvai teikti paaiškinimus dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą motyvų, buvo užduodami klausimai. Įvertinęs pareiškėjo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, teismas nurodė, kad pareiškėjo teikti paaiškinimai dėl prašymo suteikti prieglobstį ir motyvai (savanoriavimas opozicinėje veikloje prieš (duomenys neskelbtini) režimą; dalyvavimas protestuose; baudžiamosios bylos prieš pareiškėją iškėlimas) buvo pakankamai bendro pobūdžio, nepasižymėjo detalumu ir konkretumu, teismas negalėjo vertinti jų kaip išsamių ir patikimų.

Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, pareiškėjo pagrindinis tikslas yra likti gyventi Lietuvoje ir atsivežti čia gyventi savo šeimą (žmoną ir keturis vaikus). Taip pat pagrįsta Migracijos departamento išsakyta pozicija, kad deklaratyvus nesutikimas su atsakovo išvadomis dėl jo pasakojimo trūkumų savaime nedaro ginčijamo Sprendimo nepagrįstu. Šiuo atveju pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo pagrįstumo vertinimas apima ne tik persekiojimo priežasčių, pagrįstos baimės buvimą, bet kartu ir pareiškėjo, kaip asmenybės, jo paaiškinimų įvertinimą.

Pareiškėjas nepagrįstai bandė perkelti Migracijos departamentui savo pareigą teikti išsamius paaiškinimus. Migracijos departamentas neturi tokios pareigos, kadangi pareiga pagrįsti savo prašymą suteikti prieglobstį tenka būtent pareiškėjui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui nebuvo daroma jokių kliūčių teikti paaiškinimus ir dokumentus. Iš apklausų transkripcijų matyti, kad Migracijos departamento atstovai gilinosi į pareiškėjo situaciją ir ne vieną kartą uždavinėjo patikslinančius klausimus, kurių pagrindu surinko būtiną pareiškėjo pateiktą informaciją, ją įvertino ir priėmė ginčijamą Sprendimą.

Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą bendradarbiauti su pareiškėju, siekiant išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus.

13. Teismas atkreipė dėmesį, jog teismo posėdžio bei apklausų metu teiktuose paaiškinimuose yra neatitikimų, kurie nelaikytini nereikšmingais. Pavyzdžiui, 2022 m. spalio 9 d. apklausos metu pareiškėjas paaiškino, jog fondas (duomenys neskelbtini) savanoriams mokėdavo po 250 Eur, kadangi žmonės, kurie rėmė protestus, išleido daug savų pinigų. Tačiau vėliau, tos pačios apklausos metu jau teigė, jog siekiant gauti „tuos 350 eurų“, reikėjo pateikti fondui prašymą ir 2 asmenys turėjo patvirtinti prašančio tapatybę bei jo dalyvavimą akcijose faktą. 2023 m. rugsėjo 9 d. apklausos bei 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad fondo (duomenys neskelbtini) pagrindu savanoriams buvo įsteigta pagalba – 300 Eur, pareiškėjas taip pat gavo tokią pagalbą. 2024 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis negali tiksliai pasakyti, kodėl apklausų metu nurodė kitas sumas, nes tiksliai pamena, jog suma buvo 300 Eur. Taip pat abstrakčiai papasakojo ir tai, kaip jis gaudavo 300 Eur pagalbą. 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog jis užsakinėjo ir platino rinkiminius lankstinukus, tačiau jis negalėjo iš esmės paaiškinti, kas buvo parašyta juose. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinimai, susiję su jo dalyvavimu protesto akcijose, savanoriavimu, gautomis pajamomis už savanoriavimą, sulaikymu, yra pakankamai bendro pobūdžio. Pirminės apklausos, vykusios 2022 m. spalio 9 d., metu pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo sulaikytas 5 paras, pagal 2023 m. rugsėjo 20 d. apklausos metu teiktus pareiškėjo paaiškinimus, jis buvo paleistas tą pačią dieną, o teismo posėdžio metu jis neakcentavo sulaikymo.

14. Teismas į bylą pateiktus (duomenys neskelbtini), labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) raštus nelaikė įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo prašymo suteikti pabėgėlio statusą pagrįstumą, nes juos pateikiama informacija yra gana bendro pobūdžio. Į bylą pateiktą nutarimą, kuriuo, kaip teigė pareiškėjas, jis yra patrauktas kaltinamuoju, teismas vertino kritiškai, kadangi iš pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti nuotraukų darymo datos, laikos, vietovės, jose matomo dokumento autentiškumo. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Migracijos departamento pateikta informacija, kad pagal kilmės valstybės informaciją nutarimus patraukti kaltinamuoju pasirašo du asmenys: tyrimą atlikęs tyrėjas ir nutarimą suderinęs skyriaus viršininkas. Minėtas nutarimas pasirašytas tik vieno pareigūno, jame nėra minėtą nutarimą suderinusio asmens parašo. Nei pareiškėjas, nei jo atstovė nepateikė jokių kitų pagrįstų įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento išvadą. Pareiškėjo atstovės išsakyta pozicija, jog dokumentas laikytinas patikimu, nes iš nuotraukų vizualiai matosi ne tik tai, kad nutarimas yra įsegtas į bylą, tačiau ir tai, jog tokia byla yra baudžiamoji, teismas laikė nepagrįsta ir deklaratyvia, nes neaišku, kokiais požymiais remiantis daroma išvada, kad matyti, jog tai baudžiamoji byla. Be to, mažai tikėtina, kad tyrėjas, kuris atsakingas už baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, būtų palikęs bylą ir išėjęs iš kabineto, o ten likusi pareiškėjo motina netrukdoma vartytų bylą, ją fotografuotų ir pan., ypač vertinant tai, kad byla yra popierinė ir joje esantys surinkti duomenys gali būti sunaikinti.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjo atsakovui pateikta ir byloje esanti rašytinė informacija, kurią priimdamas Sprendimą vertino ir Migracijos departamentas, atsižvelgiant į jos turinį ir vertinant ją kartu su pareiškėjo paaiškinimais, pateiktais teismo posėdžio metu, apklausų Migracijos departamento metu, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

16. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, pagrindžiančių jo persekiojimo tikimybę (duomenys neskelbtini).

17. Dėl papildomos apsaugos teismas pažymėjo, (duomenys neskelbtini) byloje neginčijama pareiškėjo išsakyta pozicija dėl egzistuojančios politinės situacijos (duomenys neskelbtini) ir jos institucijų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, tačiau nagrinėjamu atveju nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad, priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos, būtų pagrindas vertinti kitas aplinkybes, nei tas, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai, žiaurus ar nežmoniškas, žeminantis elgesys, mirties bausmė ar egzekucija. Dėl to pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Pagal aktualiausią kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek atsakovo surinktus duomenis, tinkamai taikė teisės normas, todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 19. Pareiškėjas J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –tenkinti pareiškėjo skundą.

20. Pareiškėjas teigia, jog Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas taikė jam per aukštą baimės patirti persekiojimą įrodinėjimo standartą, vertino pateiktus įrodymus izoliuotai nuo jo pasakojimo ir kitų byloje pateiktų įrodymų, tokiu būdu nepagrįstai atmestas jo prieglobsčio prašymas. Pareiškėjo pasakojimas dėl jo savanoriavimo atmestas kaip nepagrįstas dėl nustatytų pasakojimų trūkumų. Tiek Sprendime, tiek teismo sprendime esminiais pasakojimo trūkumais identifikuoti pareiškėjo maišymasis dėl gautos paramos dydžio, pirminės apklausos metu negebėjimas nurodyti asmens, kuriam teikė prašymą, identifikacinių duomenų (pradžioje nurodė tik vardą A., vėlesnės apklausos metu patikslino ir pavardę A. S.), sulaikymo laiką. Pareiškėjo vertinimu, nurodyti pasakojimo trūkumai negali būti traktuojami esminiais, pasakojimas apie esminius savanoriavimo veiksmus buvo nuoseklus ir tapatus tiek apklausų metu, tiek ir teismo posėdžio metu, t. y. pareiškėjas nurodė, kad jis dalyvavo mitingų organizavime, vežė kurą, generatorius, spausdino lankstinukus, jam iškelta baudžiamoji byla. Bendradarbiaudamas su Migracijos departamentu bei teismu, pareiškėjas pateikė ir nuotraukas, kuriose jis fiksuotas mitinge, ekstremistinėmis (duomenys neskelbtini) pripažintų organizacijų – (duomenys neskelbtini) raštus, kuriuose pareiškėjas aiškiai identifikuotas kaip savanoris. Nurodytos organizacijos individualizavo pareiškėjo veiksmus savanorio veikloje, išskirdamos tiek laikotarpį, tiek jo atliktus veiksmus, kartu patvirtindamos ir pareiškėjo pasakojimą dėl jo savanoriavimo. Nei atsakovas, nei teismas objektyviai nepagrindė rašytinių įrodymų nepatikimumo, jie atmesti remiantis prielaidomis, tokiu būdu neužtikrinant objektyvaus tyrimo bei pareiškėjo pasakojimo patikimumo vertinimo. Pareiškėjo pasakojimo dalys apie jo savanoriavimą bei iškeltą baudžiamąją bylą turėjo būti vertinamos jo naudai.

21. Pareiškėjo dalyvavimas mitinge pripažintas nustatytu faktu, jis pateikė viešoje erdvėje paskelbtą nuotrauką iš mitingo. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad dalyvavimas protestuose (duomenys neskelbtini) vis dar yra pagrindas inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimo veiksmus jau vien dėl dalyvavimo protestuose yra suderinama su kilmės valstybės informacija ir pagrįsta. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) yra pripažintos ekstremistinėmis organizacijomis. Abi šios organizacijos raštu patvirtino pareiškėjo savanoriavimo veiklą ir jo ryšius su šiomis organizacijomis.

22. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos. Pareiškėjas negali grįžti į kilmės valstybės dėl pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

24. Atsakovas nurodo, kad, įvertinus visus duomenis, buvo padaryta išvada, jog prieglobsčio prašytojo nurodyti motyvai (dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje, užsiėmė savanoriavimo veikla) ir paaiškinimai savaime neįrodo, jog kilmės valstybėje jam kyla reali persekiojimo grėsmė. Nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas, nei pateikti įrodymai savaime nepatvirtina objektyvaus baimės faktoriaus. Kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad vien už dalyvavimą protestuose, taip pat už savanoriavimą (duomenys neskelbtini)piliečiams savaime gresia administracinė ar baudžiamoji atsakomybė ar kiti persekiojimui prilygstantys veiksmai. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nebuvo nustatyta individualių riziką didinančių aplinkybių (pareiškėjas nekritikavo valdžios viešai, nesireiškė soc. tinkluose, pasakojimas apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) atmestas dėl patikimumo stokos, savanoriavimas nelaikomas nustatytu faktu, pareiškėjas nėra patekęs į teisėsaugos akiratį, praėjus keleriems metams po protestų (duomenys neskelbtini), jam nėra iškelta politiškai motyvuota baudžiamoji byla, gyvendamas Lietuvoje, viešai neragino imtis veiksmų prieš režimą ir pan.). Turima kilmės valstybės informacija apie aktualius įvykius (duomenys neskelbtini) bei teisėsaugos taikomus metodus nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga tendencingai ir kryptingai stebi bei persekioja užsienyje gyvenančius ir akcijose dalyvaujančius asmenis.

25. Prieglobsčio prašytojo įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu, vertinant rizikos realumą. Pareiškėjas pateikė abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes, grįžus į kilmės valstybę, iki išvykimo iš kilmės valstybės jokie persekiojimo veiksmai – teisinės ar administracinės priemonės – nebuvo panaudoti prieš jį asmeniškai dėl politinių priežasčių. Įvertinus aktualių aplinkybių visumą, tyrimo metu nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės taip pat nepagrindžia prielaidos, jog toks motyvas ir tikslas atsirado po prieglobsčio prašytojo išvykimo iš kilmės valstybės, t. y. nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog prieglobsčio prašytojo profilis (jis nekritikavo valdžios viešai, nėra žinomas aktyvistas ar žurnalistas, akcijų organizatorius) ir individualios aplinkybės sąlygotų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti straipsniai niekaip nesusiję su pareiškėjo individualiomis aplinkybėmis, jie yra bendro pobūdžio apie situaciją (duomenys neskelbtini).

26. Prieglobsčio prašymo pagrįstumo vertinimas apima ne tik persekiojimo priežasčių, pagrįstos baimės buvimo, bet kartu ir pareiškėjo, kaip asmenybės, jo nuoširdžių pastangų, pateikiant išsamius ir tikrovę atitinkančius paaiškinimus, įvertinimo. Pareiškėjas nepagrįstai bando perkelti Migracijos departamentui savo pareigą teikti išsamius paaiškinimus.

27. Pareiškėjo teikti paaiškinimai dėl prašymo suteikti prieglobstį ir motyvai (savanoriavimas opozicinėje veikloje prieš (duomenys neskelbtini) režimą; dalyvavimas protestuose; baudžiamosios bylos prieš pareiškėją iškėlimas) buvo pakankamai bendro pobūdžio, nepasižymėjo detalumu ir konkretumu, teismas negalėjo vertinti jų kaip išsamių ir patikimų. 2024 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis negali tiksliai pasakyti, kodėl apklausų metu nurodė kitas sumas, nes tiksliai pamena, jog suma buvo 300 Eur. Pareiškėjas taip pat abstrakčiai papasakojo, kaip jis gaudavo 300 Eur pagalbą. 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu jis paaiškino, jog užsakinėjo ir platino rinkiminius lankstinukus, tačiau jis iš esmės negalėjo paaiškinti, kas buvo parašyta juose. 2022 m. spalio 9 d. apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo sulaikytas 5 paras, pagal 2023 m. rugsėjo 20 d. apklausos metu teiktus pareiškėjo paaiškinimus, jis buvo paleistas tą pačią dieną, jis neakcentavo sulaikymo. Nei pareiškėjas, nei jo atstovė nepateikė jokių kitų pagrįstų įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento išvadą.

28. Pareiškėjo atstovės išsakyta pozicija, jog dokumentas laikytinas patikimu, nes iš nuotraukų vizualiai matosi ne tik tai, kad nutarimas yra įsegtas į bylą, tačiau ir tai, jog tokia byla yra baudžiamoji, laikytina kaip nepagrįsta ir deklaratyvi, nes neaišku, kokiais požymiais remiantis daroma išvada, kad matyti, jog tai baudžiamoji byla. Mažai tikėtina, kad tyrėjas, kuris atsakingas už baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, būtų palikęs bylą ir išėjęs iš kabineto, o ten likusi pareiškėjo motina netrukdoma vartytų bylą, ją fotografuotų ir pan., ypač vertinant tai, kad byla yra popierinė ir joje esantys surinkti duomenys gali būti sunaikinti.

29. Tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Migracijos departamento ir teismo nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, pagrįstumo ir teisėtumo bei prašymo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

33. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės bijo būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

34. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir prieglobsčio prašytojo suvokiama individualiai, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1559-789/2023).

36. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas abejonės privilegijos principas reiškia, kad, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

37. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 89 punkte numatyta, kad Migracijos departamentas privalo sudaryti prieglobsčio prašytojui tinkamas sąlygas pateikti visą turimą informaciją ir kitus įrodymus, reikiamus prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti, įskaitant paaiškinimus dėl trūkstamos informacijos ir (arba) jo pareiškimuose nustatytų nenuoseklumų ar prieštaringumų, bei surinkti visą prieinamą papildomą informaciją, reikiamą prieglobsčio prašytojo pateiktiems duomenims patvirtinti arba paneigti. Aprašo 99 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu, ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje baime patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) vykusiuose protestuose bei savanoriškos pagalbos protestuose sulaikytiems asmenims.

39. Pareiškėjas nurodė, kad jis kartu su sutuoktine savanoriavo iki 2020 m. pabaigos ir už tai gaudavo atlyginimą. Tačiau prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie gaunamas lėšas nebuvo nuoseklus. Iš pradžių apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jam buvo išmokėta 250 Eur, vėliau teigė, kad jis gavo 350 Eur. Pirminės apklausos Migracijos departamente metu jis nurodė tik asmens, kuriam teikė prašymą dėl materialinės pagalbos gavimo, vardą, teigdamas, jog ši informacija buvo slapta, bet vėlesnėje apklausoje jis jau aiškiai nurodė šio asmens vardą ir pavardę. Taip pat jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą minėtoje savanoriavimo veikloje, o Migracijos departamentas nenustatė objektyvios informacijos, patvirtinančios, kad savanoriai yra persekiojami (duomenys neskelbtini).

40. Pareiškėjas teigė, kad jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) vykdomas baudžiamasis persekiojimas, bet nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą apie sulaikymą, jo ir motinos namuose atliktas kratas, daiktų konfiskavimą. Migracijos departamentas nenustatė informacijos apie pareiškėjo sulaikymą ar jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą, taip pat nenustatė informacijos apie paskelbtą tarptautinę jo paiešką. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) vykusių protestų nuotraukas, kurias Migracijos departamentas laikė patvirtinančiomis jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini). Tačiau tyrimo Migracijos departamente metu nebuvo rasta informacijos apie jo veiklą (duomenys neskelbtini)ar politiškai motyvuotą jo persekiojimą, t. y. nei dėl dalyvavimo protestuose, nei dėl kitos veiklos (duomenys neskelbtini) jis asmeniškai nepateko į teisėsaugos akiratį, nebuvo sulaikytas, prieš jį nebuvo pradėta administracinė ar baudžiamoji byla nei buvimo (duomenys neskelbtini) metu, nei po išvykimo iš kilmės valstybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateiktas nutarimas, kuris, pareiškėjo ir jo atstovės teigimu, patvirtina, kad pareiškėjui yra iškelta baudžiamoji byla, nelaikytinas patikimu įrodymu. Šio įrodymo pagrindu nėra galimybės objektyviai nustatyti baudžiamosios bylos iškėlimo pareiškėjui faktą.

41. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis yra Lietuvoje veikiančios organizacijos (duomenys neskelbtini) savanoris, tačiau neturi sutarties su šia organizacija. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui nuotraukas, kuriose užfiksuota, jog jis dalyvauja (duomenys neskelbtini) vykusiame renginyje, kuriame buvo naudojamos (duomenys neskelbtini), tačiau tai savaime nepatvirtina, kad jam gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Migracijos departamentas nurodė, kad dalyvavimas vienoje ar keliose politinėse akcijose Lietuvoje savaime neužtraukia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės (duomenys neskelbtini) piliečiams; (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į rezonansinių įvykių dalyvius ir su jais susijusius asmenis, žurnalistus, aukšto profilio opozicijos aktyvistus, užsienio žiniasklaidos priemonėse pasisakančius asmenis, tačiau kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikuoja visus užsienyje esančius piliečius ir stebi jų veiklą. Pareiškėjas nėra viešas ir žinomas asmuo, nereiškė savo nuomonės viešai, neragino imtis tam tikrų veiksmų, nekritikavo valdžios viešai.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, byloje esančius įrodymus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir įvertino tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis ir įrodymus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Tiek atsakovas Sprendime, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė ir objektyviai įvertino pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį bei jo apklausose nurodytus argumentus ir aplinkybes (dėl pareiškėjo dalyvavimo (duomenys neskelbtini) mitinguose, dėl tariamo baudžiamojo persekiojimo, dėl veiklos išvykus iš (duomenys neskelbtini), dėl savanoriavimo veiklos (duomenys neskelbtini)) ir pagrįstai sprendė, kad nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, neįrodo ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla reali persekiojimo grėsmė. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą, nėra pagrindo spręsti, kad jo nurodytos priežastys prilygsta persekiojimui, o individuali situacija atitinka visiškai pagrįstos baimės kriterijų.

43. Prieglobsčio prašytojo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jo kilmės šalyje, tačiau tai savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nesudaro pagrindo suteikti pabėgėlio statusą. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jos kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė duomenų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai teigti, kad jam kyla individuali persekiojimo grėsmė. Todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Tiek skundžiamame Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų būti baudžiamas tokiu būdu. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo, įvertino bendrą kilmės valstybės informaciją bei nustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Tai sudarė pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, o apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai nusprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

47. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl jų išsamiau.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. B. (Y. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė