c0dc781d-4fa3-40ae-b441-daeaf5cf4608 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-214-579/2021 Teismo proceso Nr. 1-02-2-00317-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.2; 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7; 2.1.2.12; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 L I E T U V O S A P E L I A C I N I S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vitalijos NorkÅ«naitės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorams Linai Beinarytei, Sergejui Stulginskiui, nuteistajam Y, jo gynėjams advokatams Sauliui Juzukoniui, Liutaurui LukoÅ¡iui, nukentėjusiosios X įgaliotajam atstovui advokatui RamÅ«nui Vanagui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Y gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo Y pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, bei nuteistas: - pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 7 metams; - pagal BK 153 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 90 parų; - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktÄ laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir Y paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams. IÅ¡ Y nukentėjusiajai X priteista 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civilinei ieÅ¡kovei V priteista 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo Taip pat iÅ¡ Y nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 780,25 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. Y nuteistas už tai, kad atliko mažametės X tvirkinimo veiksmus, o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2013 metų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nuo 2013 metų iki 2016 metų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad mažametė X, gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu Å¡eÅ¡iolikos metų, turėdamas vieningÄ tyčiÄ pratinti X prie pornografijos, lytinio santykiavimo ir kitokio savo lytinės aistros tenkinimo, atliko jos atžvilgiu tvirkinimo veiksmus, t. y. du kartus naudodamas kompiuterį tyčia rodė X internetinius puslapius, kuriuose buvo demonstruojami seksualinio (pornografinio ir erotinio) turinio vaizdai ir įraÅ¡ai: vyro ir moters apnuoginti kÅ«nai ir lytiniai organai, vyro ir moters lytiniai aktai.

Tokiu bÅ«du Y atliko veiksmus, galinčius sukelti mažamečio asmens per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, iÅ¡kreiptÄ suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimÄ ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si ir taip jÄ tvirkino. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje.

2. Y taip pat nuteistas už tai, kad seksualiai prievartavo mažametę X, o būtent: laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2013 metų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2011 m. rugsėjo 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kur tuo metu laikinai gyveno, bei laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei automobilyje „S. Y.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose tiksliai nenustatytose vietose, turėdamas vieningÄ tyčiÄ ir siekdamas nuolat tenkinti savo lytinę aistrÄ su X, gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad ji yra mažametė ir negali teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės bei jiems adekvačiai prieÅ¡intis, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, o taip pat vaiko meile ir prieraiÅ¡a kaip prie tėvo, bei, panaudodamas jos atžvilgiu psichologinį smurtÄ , sakydamas, kad papasakojus apie tai mamai, jį pasodins į kalėjimÄ , taip įbaugindamas nukentėjusiÄ jÄ , sistemingai nenustatytÄ kartų skaičių tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ jos valiÄ oraliniu bei kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, t. y. liepė nukentėjusiajai imti jo varpÄ Ä¯ burnÄ , pats kiÅ¡o savo varpÄ jai į burnÄ , liepė masturbuoti jo lytinį organÄ , kiÅ¡o savo varpÄ Ä¯ mažametės analinę angÄ , taip pat lietė rankomis X apnuogintÄ krÅ«tinę, lytinius organus, analinę angÄ , lietė liežuviu jos lytinius organus, taip pat vienÄ kartÄ lytinę aistrÄ tenkino analiniu bÅ«du ir taip visais Å¡iais savo veiksmais seksualiai prievartavo mažametę X.

Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje.

3. Y taip pat nuteistas už tai, kad padarė nesunkų kÅ«no sužalojimÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2016 metų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), automobilyje „S. Y.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose tiksliai nenustatytuose vietose, kuomet pasinaudodamas mažametės X, gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, ir, panaudodamas jos atžvilgiu psichologinį smurtÄ , seksualiai prievartavo X bei atliko jos tvirkinamuosius veiksmus, Å¡iais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė jos psichinę sveikatÄ , sukeldamas jai potrauminio streso sutrikimÄ (F43.2), tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusį dėl jo nusikalstamų veiksmų, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip padarydamas X nesunkų kÅ«no sužalojimÄ .

Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose. II. Apeliacinio skundo argumentai 4. Nuteistojo Y gynėjas advokatas S. Juzukonis apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti Y dėl kaltinimų pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 4.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimtas apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Skunde nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta asmens teisė į teisingÄ procesÄ baudžiamojoje byloje.

Å i nuostata įpareigoja bylÄ nagrinėjantį teismÄ iÅ¡samiai iÅ¡tirti byloje surinktus įrodymus, juos įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, o nuosprendyje motyvuotai pasisakyti dėl kiekvieno nagrinėjamo kaltinimo. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas, kadangi įrodymais pripažino duomenis, kurių negalima patvirtinti procesiniais veiksmais, kurių pagrindu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, neiÅ¡tyrė visų bylos įrodymų, neiÅ¡analizavęs jų tarpusavio ryÅ¡io, sÄ sajumo, nepateikė įrodymų vertinimo dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, įrodymus vertino selektyviai, pirmenybę suteikdamas Y kaltinantiems įrodymams ir nemotyvuotai atmesdamas byloje esančius jo kaltę paneigiančius įrodymus, be to, apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė motyvais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių. 4.2.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis iÅ¡ esmės vieninteliu įrodymu – nepilnametės nukentėjusiosios X parodymais, duotais jÄ apklausus procese vienintelį kartÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Apelianto teigimu, apygardos teismas, patikėjęs nepilnametės nukentėjusiosios apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ duotais parodymais ir neįvertinęs, ar Å¡iuos parodymus patvirtina kitų BPK numatytų proceso veiksmų atlikimo metu gauti duomenys, ar prieÅ¡ Å¡iÄ apklausÄ ir Å¡ios apklausos metu buvo užtikrinti BPK 184 straipsnio 4 dalies reikalavimai dėl įtariamojo (potencialaus įtariamojo) informavimo apie apklausÄ , nesuteikęs Y ir jo gynėjui galimybės teisiamajame posėdyje veiksmingai ginčyti tokius nukentėjusiosios parodymus užduodant jai klausimus, faktiÅ¡kai sudarė situacijÄ , kai kaltinamasis buvo priverstas pats įrodinėti savo nekaltumÄ . 4.3.

Cituojant tiek Europos Žmogaus T. T. (toliau - EŽTT), tiek Lietuvos teismų praktikÄ , apeliaciniame skunde pažymima, kad visi prieÅ¡ kaltinamÄ jį liudijančio liudytojo parodymai turi bÅ«ti tiesiogiai iÅ¡tirti teismo posėdyje dalyvaujant kaltinamajam. Nors Å¡io principo iÅ¡imtys yra galimos, bet jos neturi pažeisti gynybos teisių, t. y. kaltinamajam turi bÅ«ti suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti tokius parodymus ir užduoti liudytojui klausimus. Ne kartÄ konstatuoti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d punkto reikalavimų pažeidimai, kai apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas vien tik arba lemiama apimtimi parodymais liudytojo, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis bÅ«tų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylÄ teisme (2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05, 22228/06, 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 17095/02 ir kt., taip pat kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-115/2014 ir kt.). 4.4.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nepilnametė nukentėjusioji pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo apklausta vienintelį kartÄ 2018 m. liepos 26 d., prieÅ¡ tai iÅ¡ nukentėjusiosios motinos V gavus informacijÄ apie galimai Y neteisėtus veiksmus X atžvilgiu. Nukentėjusiosios motina V buvo apklausta kaip liudytoja 2018 m. liepos 16 d. ir apklausos metu nurodė, jog jos dukra papasakojo, kad galimai neleistinus seksualinius veiksmus prieÅ¡ X atliko bÅ«tent Y. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorės praÅ¡ymas apklausti nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ taip pat buvo grindžiamas gauta informacija apie galimai atliktus neteisėtus Y veiksmus.

Ä®vertinus situacijÄ , buvusiÄ organizuojant nukentėjusiosios apklausÄ , akivaizdu, kad Y buvo vienintelis asmuo, kuris galėjo bÅ«ti pripažintas įtariamuoju, todėl jam privalėjo bÅ«ti praneÅ¡ta apie vienintelės kaltinimo liudytojos – nepilnametės nukentėjusiosios X apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir suteikta galimybė dalyvauti apklausoje, laikantis nustatytų nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos taisyklių. Tačiau nei Y, nei jo atstovas nebuvo informuoti apie numatomos atlikti apklausos vietÄ ir laikÄ kaip tai numatyta BPK 184 straipsnio 4 dalyje.

Vėliau procese X niekada nebuvo apklausta, atsižvelgiant į ekspertizės akto iÅ¡vadas, kuriose dėl nukentėjusiosios nerekomenduojama su ja atlikti papildomų procesinių veiksmų, pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jos duoti parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje (BPK 276 straipsnio 2 dalis). 4.5. Skunde sutinkama su tuo, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui bÅ«tina užtikrinti nukentėjusiojo interesų apsaugÄ , bet tai negali trukdyti veiksmingam teisės į gynybÄ Ä¯gyvendinimui.

Teismų praktikoje analogiÅ¡kose situacijose kaip ir nagrinėjamoje byloje paprastai konstatuojamas apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ reglamentuojančių nuostatų (BPK 184 straipsnio 4 dalies) pažeidimas, ir įtariamojo teisės dalyvauti apklausoje bei užduoti klausimus apklausiamam asmeniui suvaržymas, dėl ko ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nukentėjusiojo parodymai nepripažintini įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis apklausiamas teisiamajame posėdyje, užtikrinant kaltinamajam teisę dalyvauti nukentėjusiojo apklausoje bei užduoti jam klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-689/2018).

Nagrinėjamoje byloje vienintelį kartÄ nepilnametė nukentėjusioji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2018 m. liepos 26 d., apie apklausos laikÄ ir vietÄ Y neinformavus ir iki Å¡iol nesuteikus jam galimybės užduoti klausimų pagrindinei kaltinimo liudytojai ir veiksmingai ginčyti X parodymų patikimumÄ . Gynėjo vertinimu, tai pripažintina esminiu anksčiau skunde aptartų nuostatų pažeidimu, todėl nukentėjusiosios parodymai negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais ir jais negalėjo bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. 4.6.

Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai nepatikrino nukentėjusiosios X parodymų patikimumo. Paprastai apie įrodymų patikimumÄ sprendžiama juos palyginant su kitais bylos duomenimis, gautais atliekant BPK numatytus proceso veiksmus. Byloje turi bÅ«ti iÅ¡samiai iÅ¡tirti ir įvertinti visi kiti bylos duomenys, juos gretinant su nukentėjusiojo parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, siekiant nustatyti, ar jie patvirtina Å¡iuos parodymus. Tačiau nagrinėjamoje byloje be nepilnametės nukentėjusiosios parodymų jokių kitų nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kuriais galima bÅ«tų spręsti apie kaltinimų pagrįstumÄ , byloje nėra surinkta, skundžiamame nuosprendyje kiti bylos duomenys nebuvo gretinami su nukentėjusiosios parodymais. 4.7.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje tiek nusikaltimo padarymo vieta, tiek laikas nurodyti itin nekonkrečiai ir abstrakčiai – neva Y jam inkriminuotas veikas padarė aÅ¡tuonerių metų laikotarpiu (nuo 2008 metų iki 2016 metų), skirtingose vietose, kurios iÅ¡ esmės sutampa su tuometinėmis Y nuolatinėmis gyvenamosiomis vietomis. Toks nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių apraÅ¡ymas jau pats savaime kelia daug abejonių ne tik jų atitikimu BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimams, bet ir ar užtikrina asmens, kuriam pareikÅ¡tas baudžiamasis kaltinimas, teisę žinoti, kuo jis kaltinamas ir už kÄ nuteistas. 4.8.

Dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nurodoma, kad nepaisant nustatyto net aštuonerių metų nusikalstamos veikos padarymo laikotarpio, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog Y nukentėjusiosios X atžvilgiu atliko tik du veiksmus, kurie atitinka BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pavojinga Y veika pasireiškė itin specifine forma – elektroninių duomenų, turinčių pornografinį ir erotinį turinį, demonstravimu mažametei nukentėjusiajai.

Tačiau nė vienas toks elektroninis duomuo byloje nebuvo rastas ir ištirtas, kompiuteris (ar kompiuteriai), neva buvę nusikaltimo įrankiais ir priemonėmis, iš nuteistojo nepaimti ir neapžiūrėti, jokios specialisto išvados nei dėl pačios pavojingos veikos fakto (naršymo internetiniuose tinklalapiuose, kompiuterio operatyvioje atmintyje likusių failų), nei dėl mažametei neva pateiktos informacijos neigiamo pobūdžio (pornografinio ar erotinio turinio) byloje nėra. Paprastai bylose, susijusiosiose su elektroniniais duomenimis (informacija, esančia internete, kompiuteryje, skaitmeninėje laikmenoje), kai reikalinga nustatyti jų pornografinį ar erotinį pobūdį, skiriami ekspertiniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar konkreti informacija priskirtina erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms.

Visgi jokių objektyvių duomenų Å¡ioje byloje nebuvo bandoma nustatyti ir tirti, nebuvo bandoma bent kiek konkrečiau iÅ¡siaiÅ¡kinti tiek pačiÄ veikÄ , tiek jos laikÄ , vietÄ , pobÅ«dį, kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant patikrinti Å¡ioje bylos dalyje nukentėjusiosios X parodymų, duotų apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2018 m. liepos 26 d., patikimumÄ nebuvo atliktas nė vienas BPK numatytas proceso veiksmas, kurio metu gauti rezultatai galėtų bent iÅ¡ dalies patvirtinti nepilnametės nukentėjusiosios minėtoje apklausoje nurodytas aplinkybes, todėl nesant byloje kaltinimÄ patvirtinančių įrodymų, Y pagal BK 153 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintinas. 4.9.

Dėl BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo nurodoma, kad visi byloje esantys tariamos Y padarytos veikos (seksualinio prievartavimo) įrodymai, neskaitant nepilnametės nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, dėl kurių teisėtumo ir patikimumo kyla pagrįstų abejonių, tėra kitų byloje apklaustų asmenų samprotavimai apie tai, kÄ jie vienomis ar kitomis aplinkybėmis girdėjo iÅ¡ nukentėjusiosios. Tokiu bÅ«du baudžiamojoje byloje susidarė teisiniu požiÅ«riu ydinga situacija, kai pirminis duomenų apie galimai padarytas veikas Å¡altinis – nukentėjusiosios X parodymai negali bÅ«ti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, tačiau visi kiti faktiniai duomenys, kurie iÅ¡ esmės atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, t. y. teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, yra tik netiesioginiai įrodymai, ir Å¡ių liudytojų parodymų Å¡altinis yra tos pačios nukentėjusiosios X pateikta informacija. 4.10.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ V, liudytojų F, G, B parodymuose atsispindi tik iÅ¡vestinė informacija iÅ¡ X 2018 m. liepos 8 d. vakarÄ papasakotų aplinkybių. Nesuteikus Y teisės užduoti klausimus pagrindinei kaltinimo liudytojai X, nebuvo galima pačios X paklausti apie minėto 2018 m. liepos 8 d. pokalbio aplinkybes, iÅ¡siaiÅ¡kinant, kas buvo pokalbio iniciatorius, koks iÅ¡ tikrųjų buvo nuteistojo dukros F vaidmuo galimai įkalbant X duoti Y kaltinančius parodymus, ar X ir F buvo supykusios ant nuteistojo, nustatyti tikrÄ sias X parodymų davimo priežastis. 4.11.

Taip pat pirmosios instancijos teismas kaip neginčijamÄ faktÄ nurodė tai, jog Y su dukra F turėjo lytinio pobÅ«džio santykius, nors pati F jokių panaÅ¡ių aplinkybių tyrimui nenurodė. Apkaltinamajame nuosprendyje Å¡i aplinkybė vertinama kaip neva patvirtinanti kažkokį Y polinkį į nepriimtinÄ seksualinį elgesį. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje buvo tirtos ne prieÅ¡ F, o prieÅ¡ X galimai padarytos veikos, bet bÅ«tent F gyvenamojoje vietoje pagal beveik po metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios priimtÄ ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį buvo atlikta krata, paimti mobiliojo ryÅ¡io telefonai, planÅ¡etė, nors jokios bylai reikÅ¡mingos informacijos nebuvo rasta.

Anot apelianto, negalima atmesti galimybės, jog tokiais veiksmais teisėsaugos institucijos tiesiog darė spaudimÄ liudytojai F. Tuo labiau toks teisėsaugos institucijų elgesys nesuprantamas, kai nei iÅ¡ nuteistojo, nei iÅ¡ X jokie skaitmeninėse laikmenose esantys duomenys, nors apie juos tiesiogiai nurodoma Y pareikÅ¡tuose kaltinimuose, paimti ir iÅ¡tirti nebuvo. 4.12. Pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir suformuota vieninga teismų praktika įpareigoja baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantį teismÄ itin kruopščiai patikrinti kiekvienÄ tiek kaltinantį, tiek teisinantį įrodymÄ ir visais atvejais draudžia apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti prielaidomis.

Kaip jau buvo minėta, Y pareikšti kaltinimai yra nekonkretūs, neindividualizuoti, skundžiamame nuosprendyje išvados dėl jo nuteisimo yra nemotyvuotos, iš esmės grindžiamos prielaidomis. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103M-32/2019 nėra nei X parodymus patvirtinantis, nei paneigiantis įrodymas. Byloje nebuvo atlikti jokie BPK numatyti veiksmai, kuriais būtų patikrintas nukentėjusiosios parodymų patikimumas. Pavyzdžiui, neatliktas nukentėjusiosios parodymų patikrinimas vietoje, neatlikta jokia įvykio vietos ar objekto, kur tariamai buvo atlikti nusikalstami veiksmai, apžiūra.

Kartu su Y (duomenys neskelbtini) mieste gyvenę ir byloje apklausti liudytojai Z, M nenurodė jokių aplinkybių, bent jau sudarančių pagrindÄ manyti apie X seksualinį prievartavimÄ . Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2995/2018(01) nurodyta, kad jokių sužalojimų X nenustatyta, mergystės plėvė nepažeista. Tačiau bet kuriuos Y teisinančius įrodymus pirmosios instancijos teismas ignoravo, jų nelaikė reikÅ¡mingais, taip pat atsisakė tenkinti Y gynėjo praÅ¡ymÄ apklausti minėtÄ iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusiÄ specialistę ir ekspertÄ P. P.. 4.13.

Nepasitvirtinus kaltinimams pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo teigti, kad Y veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su X nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103M-32/2019 nurodytos aplinkybės nepaneigia galimybės, jog tam tikri psichikos sutrikimai X atsirado dėl baudžiamosios bylos visumos, proceso veiksmų ir pan., bet ne dėl kryptingų Y veiksmų.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjai S. Juzukonis bei L. LukoÅ¡ius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios atstovas advokatas R. Vanagas ir prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 6. Ä®vertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė teisme iÅ¡nagrinėtais įrodymais, įvertino tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek ir įrodymų visumÄ , visus nustatytus reikÅ¡mingus faktus sujungė į vientisÄ loginę visumÄ ir padarė apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios yra nuoseklios, tikslios ir logiÅ¡kos, tuo tarpu Y ir jo gynėjo keltos versijos dėl tam tikrų įrodymų vertinimo argumentuotai atmestos.

7. Y viso proceso metu, taip pat ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, neigė kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, jog X turėjo priežasčių, dėl ko galėjo pykti ant nuteistojo – pradėjus bendrauti su nukentėjusiosios X mama V iÅ¡iro nukentėjusiosios (ankstesnė) Å¡eima, kartu su jais pradėjus gyventi nuteistojo dukrai F, visÄ dėmesį Y skyrė jai, todėl X jautėsi atstumta, galiausiai nuteistajam iÅ¡vykus į (duomenys neskelbtini) X Å¡eima dar kartÄ iÅ¡iro.

Nuteistasis Y taip pat pažymėjo, kad netgi jam iÅ¡vykus (į (duomenys neskelbtini)), ir toliau bendravo su X, Å¡is susiraÅ¡inėjimas yra pateiktas ir jis yra aktualus Å¡ioje byloje, kadangi jame kalbama apie nukentėjusiosios santykius su Å¡eimos nariais. Y teigia, kad susiraÅ¡inėdamas visuomet palaikė X. Taip pat buvo atvejis, kai jis, grįžęs į LietuvÄ , nerado laiko susitikti su nukentėjusiÄ ja, dėl ko Å¡i galėjo supykti. Dėl F ir X bendravimo nuteistasis nurodė, jog gyvenant kartu tarp mergaičių santykiai nebuvo draugiÅ¡ki, kadangi atsikrausčius Y dukrai F, visÄ dėmesį skyrė jai.

Teigia, kad ikiteisminis tyrimas prasidėjo po to, kai X ir F pasikalbėjo, jos staiga tapo draugės, o F praktiÅ¡kai atsitempė X pas jos mamÄ V (tuomet nukentėjusioji ir nurodė apie patirtÄ seksualinę prievartÄ ). Dėl kitos jo dukters (C) nuteistasis paaiÅ¡kino žinantis, jog jai galėjo daryti įtakÄ vyresnės mergaitės (F ir X), tačiau ikiteisminį tyrimÄ buvo atsisakyta pradėti, kadangi C prisipažino melavusi. Dėl vietos, kur neva buvo santykiaujama analiniu bÅ«du, nuteistasis nurodė, jog pirmoji X nurodyta vieta (miÅ¡kelis prie mokyklos) yra melaginga, nes aplink nukentėjusiosios mokyklÄ (duomenys neskelbtini) apskritai nėra miÅ¡kelių.

Dėl miÅ¡kelio prie namų nuteistasis pažymėjo, jog tokių vietų prie namų yra, tačiau apie kurį konkrečiai miÅ¡kelį kalbama, sunku pasakyti, į visus juos įvažiuoti su automobiliu sunku, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje lankosi daug žmonių, taigi Å¡i vieta tokio pobÅ«džio nusikaltimui, anot nuteistojo, netiktų. Dėl smurto X atžvilgiu nuteistasis nurodė, jog tokių smurto veiksmų, kokie nurodomi Å¡ioje byloje (galvos trankymas į sienÄ , duris, rankos prispaudimas su automobilio durelėmis), jis neatliko, fizinės bausmės namuose egzistavo, tačiau tai galėjo bÅ«ti ausies timptelėjimas, pliaukÅ¡telėjimas, be to ne tik iÅ¡ nuteistojo, bet ir iÅ¡ nukentėjusiosios mamos V pusės.

8. Seksualinės prievartos prieÅ¡ mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebÅ«na. Svarbiausi įrodymų Å¡altiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai, iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai. YpatingÄ reikÅ¡mę Å¡ioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartÄ patyrusio mažamečio parodymai, tačiau Å¡ie parodymai negali bÅ«ti absoliutinami, jie turi bÅ«ti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2013, 2K-232/2013, 2K-294/2017).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad nukentėjusiosios patirtÄ seksualinę prievartÄ , be pačios X parodymų, patvirtina jos motinos V, liudytojų G, B, F, S, D, N, t. y. asmenų, kuriems nukentėjusioji didesne ar mažesne apimtimi papasakojo apie patirtÄ seksualinę prievartÄ , parodymai, jų nurodytas aplinkybes papildo ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, eksperčių paaiÅ¡kinimai teisme, taip pat pateiktas nuteistojo ir X susiraÅ¡inėjimas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra itin reikÅ¡mingas Å¡ios bylos įrodymų kontekste.

Taigi X parodymai, nors labai svarbūs, nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais teismas grindė nuteistojo Y kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

9. PirmÄ kartÄ X buvo apklausta 2018 m. liepos 26 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (1 t., b. l. 117-121). Vadovaujantis BPK 184 straipsnio 4 dalimi, apie tokiÄ apklausÄ turi bÅ«ti informuotas įtariamasis ir jo gynėjas. Didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų yra susijusi bÅ«tent su Å¡ios nuostatos pažeidimu, dėl ko, anot nuteistojo gynėjo, teismas negalėjo vadovautis nukentėjusiosios X ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais ir grįsti jais Y kaltę dėl padarytų nusikaltimų (4.2.-4.5. punktai).

Nors Y įtariamojo statusÄ Ä¯gijo tik 2018 m. rugsėjo 13 d. įteikus jam praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ (2 t., b. l. 104, 105), t. y. jau po minėtos nukentėjusiosios apklausos, jam, kaip vieninteliam potencialiam įtariamajam (bÅ«tent Y nurodomas pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 1 t., b. l. 1), teisėjų kolegijos vertinimu turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta apie X apklausÄ , kaip to reikalaujama BPK 184 straipsnio 4 dalyje, taigi Å¡is procesinis reikalavimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įgyvendintas.

10. Vertindama BPK 184 straipsnio 4 dalies pažeidimo įtakÄ Y procesinėms teisėms, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog tokia situacija, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis bÅ«tų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylÄ teisme, pati savaime nebÅ«tinai lemia gynybos teisių apribojimÄ su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi.

Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis atitinkamų reikalavimų. Pirma, liudytojo nedalyvavimo teismo procese priežastis turi bÅ«ti svarbi. Antra, teismas turi kuo kruopščiau patikrinti procesÄ ir atsakyti į klausimÄ , ar yra pakankamų tokio įrodymo keliamus nepatogumus kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumÄ . ApkaltinamÄ jį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai Å¡ie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbÄ byloje, yra pakankamai patikimi (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, § 147) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, 2K-539-976/2015, 2K-24-1073/2021).

11. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsižvelgus į ekspertizės akto iÅ¡vadas, kuriose konstatuota, jog dėl X emocinės bÅ«klės ir nustatyto potrauminio streso sutrikimo nerekomenduojama su pastarÄ ja atlikti papildomus procesinius veiksmus (1 t., b. l. 153-161), nukentėjusiosios parodymai buvo perskaityti. Taigi sprendimas neapklausti nukentėjusiosios pirmosios instancijos teisme buvo priimtas atsižvelgus į jos sveikatos bÅ«klę, taip pat įvertinus BPK 186 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias nepilnametis nukentėjusysis paprastai apklausiamas ne daugiau kaip vienÄ kartÄ , o į teisiamÄ jį posėdį Å¡aukiamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, taigi nukentėjusiosios X nedalyvavimo posėdyje priežastys Å¡iuo atveju buvo svarbios.

Šiame kontekste pažymėtina, jog nei pats nuteistasis Y, nei jo gynėjas posėdyje pirmosios instancijos teisme neprieštaravo tokiam įrodymų tyrimui, jie taip pat nereikalavo peržiūrėti nukentėjusios apklausos vaizdo įrašo ar į posėdį kviesti pačios nukentėjusiosios (4 t., b. l. 91, 140).

12. Nukentėjusiosios apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas dalyvaujant psichologui. NeÅ¡aliÅ¡ko teisminio pareigÅ«no – ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvavimas yra svarbi tokios apklausos patikimumo garantija. Apklausos kokybei užtikrinti, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifikÄ , įvertinant mažamečio/nepilnamečio socialinę brandÄ , reikÅ¡mingas ir kvalifikuoto specialisto – psichologo dalyvavimas apklausoje. Pažymėtina, kad Y gynėjas apeliaciniame skunde, ginčydamas nukentėjusiosios parodymus, iÅ¡ esmės nepateikė jokių konkrečių argumentų dėl apklausos metodikos, eigos ar pan.

Apklausos metu buvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as, jis yra baudžiamosios bylos medžiagoje, tačiau Å¡io įraÅ¡o, kaip minėta anksčiau, nei gynyba, nei kiti proceso dalyviai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme peržiÅ«rėti nepageidavo, nors apskritai, gynybai ginčijant asmenų, kurie nebuvo apklausti nagrinėjant bylÄ teismuose, parodymų patikimumÄ , jų parodymų vaizdo ir garso įraÅ¡o ar atskirų jo dalių tiesioginis iÅ¡tyrimas (t. y. peržiÅ«rėjimas) teismo posėdyje yra papildoma garantija tikrinant tokio asmens apklausos ir jo parodymų patikimumÄ .

Nukentėjusiosios X apklausÄ , užfiksuotÄ vaizdo įraÅ¡e, vertino ir ekspertės, pateikusios Å¡ioje byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktÄ , gynybos praÅ¡ymu Å¡ios ekspertės buvo apklaustos ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Ekspertų pateiktas vaiko parodymų patikimumo vertinimas, taip pat gynybos galimybė apklausti tokį vertinimÄ pateikusius ekspertus teismo posėdyje vėl gi traktuojami kaip labai svarbi gynybos, neturėjusios galimybės pateikti tokiam liudytojui klausimų, garantija.

13. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamoje byloje neužtikrinus Y ir jo gynėjui galimybės dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje nukentėjusiosios apklausoje jų teisė apklausti nukentėjusiÄ jÄ Å¡ioje baudžiamojo proceso stadijoje ir buvo suvaržyta, nuteistasis ir jo gynėjas turėjo galimybę įgyvendinti Å¡iÄ teisę nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme – X, sulaukusi pilnametystės, buvo apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, dalyvaujant tiek nuteistajam Y, tiek jo gynėjui, jie turėjo galimybę ginčyti duodamus nukentėjusiosios parodymus, pateikti jai klausimų.

Vadinasi, nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytas BPK 184 straipsnio 4 dalies pažeidimas bÅ«tų sukliudęs teismui priimti teisingÄ sprendimÄ , t. y. nėra esminis, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-689/2018).

14. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme X nurodė, jog kai jai buvo gal keturi metai, su ja ir mama pradėjo gyventi Y. Nukentėjusiajai esant Å¡eÅ¡erių, jai grįžus iÅ¡ mokyklos Y praÅ¡ydavo nusirengti uniformÄ (apsinuoginti), motyvuodamas, jog namuose yra karÅ¡ta, su uniforma bÅ«ti negalima dėl galimybės iÅ¡sitepti. Vėliau, jai augant, pradėjo Y praÅ¡yti jam padaryti lytinio organo „masaÅ¾Ä â€œ, liesti jo lytinį organÄ , lietė liežuviu jos lytinius organus, prasidėjo praÅ¡ymai jį masturbuoti arba tenkinti jo aistrÄ oraliniu bÅ«du.

Dar vėliau, jai esant dvylikos – trylikos metų, nuteistasis paprašė jos lytiškai santykiauti, tačiau nukentėjusioji nesutiko. Už lytinius santykius netgi siūlė 100 eurų, kurių nukentėjusiajai reikėjo kelionei į (duomenys neskelbtini). Seksualinio pobūdžio veiksmų (t. y. masturbacijų, Y lytinės aistros tenkinimo oraliniu būdu ir kt.) buvo daug, įvairiose vietose, visų kartų neįmanoma suskaičiuoti. Dažniausiai Y prašydavo jį tenkinti oraliniu būdu, taip buvo daugiau nei 250 kartų, suskaičiuoti neįmanoma.

Lytinių santykių nėra buvę, o seksualinis prievartavimas analiniu bÅ«du vyko vienÄ kartÄ . Nei vienu atveju liudytojų nebuvo. BÅ«dama Å¡eÅ¡erių – deÅ¡imties metų nesuprato, kad kažkas yra blogai, jai nepatikdavo, tačiau manė, kad tokie veiksmai vyksta ir kitose Å¡eimose. Tik vėliau, bÅ«dama dvylikos – trylikos metų, supratusi kas vyksta, griežtai pasakė Y, kad nebenori viso to daryti, maždaug tuo metu jis iÅ¡sikraustė į (duomenys neskelbtini). Yra bandžiusi pasakyti mamai, bet netiesiogiai, tiesiog yra sakiusi, kad bijo Y, kad nori kraustytis gyventi pas tėtį.

Pasakyti mamai apie tai, kas vyko, neturėjo drÄ sos. IlgÄ laikÄ apskritai niekam apie tai nepasakojo. Pačiai pirmai 2017 m. vasarÄ apie tai papasakojo S. 2018 m. vasarÄ pasakė F. NuteistÄ jį Y nukentėjusioji teigė laikiusi savo tėvu, jautė jam tėviÅ¡kÄ meilę, kadangi jos tikrasis tėvas gyveno kitame mieste, su juo nesusitikdavo. Y iÅ¡vykus į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pradžių su juo nebendravo, tačiau vėliau pradėjo susiraÅ¡inėti. Planavo su juo susitikti 2018 m., kuomet nuteistasis grįžo į LietuvÄ , norėjo kartu važiuoti į žirgynÄ , tačiau susitikti nepavyko, kadangi Y paskutinę minutę pasakė turintis kitų reikalų.

X teigia kažkiek nuliÅ«dusi, tačiau greit tai užmirÅ¡o. Å i aplinkybė tikrai nebuvo priežastis papasakoti aplinkybes apie seksualinio pobÅ«džio veiksmus, apkalbėti nuteistÄ jį (taip jam atkerÅ¡ijant). Dėl santykių su F paaiÅ¡kino, jog Å¡iai atsikrausčius gyventi kartu, iÅ¡ pradžių bendravo mažai, vėliau bendravimas tapo artimesnis, tačiau nebuvo taip, kad jos bÅ«tų labai geros draugės. X paaiÅ¡kino Å¡iek tiek pavydėjusi F santykių su jos tėvu (Y). Tačiau kuomet suprato, jog ji pati (X) Y reikalinga tik dėl seksualinio iÅ¡naudojimo, kaip į savo dukrÄ nuteistasis į jÄ nežiÅ«ri, pavydo neliko.

F iÅ¡sikrausčius kartu su savo tėvu į (duomenys neskelbtini), nesimatė su ja gal du metus. 2018 m. vasarÄ susitikimÄ su F inicijavo nukentėjusioji. BÅ«damos pas F išėjo į balkonÄ parÅ«kyti, ir pokalbio metu X pasakė, kad Y jÄ seksualiai iÅ¡naudojo. F iÅ¡ karto suprato, apie kÄ kalba nukentėjusioji, pradėjo jos klausinėti. Dėl santykių su kita nuteistojo dukra C nukentėjusioji paaiÅ¡kino, jog su ja (nors ir nepastoviai) bendrauja iki Å¡iol. ApklausÄ 2018 m. liepos 26 d. prisiminė, paaiÅ¡kino, jog Å¡ios apklausos metu visas aplinkybes nurodė teisingai, iÅ¡skyrus dėl lytinės aistros tenkinimo analiniu bÅ«du vietos.

Apklausiama 2018 m. liepos 26 d. iÅ¡ pradžių nurodė, jog viskas vyko prie namų (duomenys neskelbtini), paskui paaiÅ¡kino, kad visgi (duomenys neskelbtini). Dabar prisimena, jog viskas vyko (duomenys neskelbtini) prie ežero, spalio – lapkričio mėnesį. X mokantis Å¡eÅ¡toje klasėje, pamokos vyko antroje pamainoje, baigdavosi apie 18 val., kuomet Y jÄ pasiimdavo iÅ¡ mokyklos; tÄ kartÄ jie tiesiog pravažiavo namus, nusileido nuo kalniuko, ten prasidėjo sodai, yra ežeras, miÅ¡kelis. Toje vietoje, automobilyje, nuteistasis ir tenkino lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du.

15. Kaip matyti, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes X nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 117-121). Nors nuteistasis Y akcentavo, neva nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklÅ«s dalyje dėl lytinės aistros tenkinimo analiniu bÅ«du vietos, su tokiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog toks lytinės aistros tenkinimas buvo netoli namų, vietoje kur yra ežeras ir miÅ¡kelis, tai buvo vėlai vakare. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji nurodė, jog prie namų yra ežeras, pliaže Y prašė tenkinti jo aistrÄ analiniu bÅ«du, nurodė susipainiojusi, bet atrodo, jog tai vyko miÅ¡kelyje prie mokyklos.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu, galimai dėl patiriamo jaudulio apklausos metu, ji sumaišė vietas, kur vyko lytinės aistros tenkinimas – pradžioje nurodė vietÄ netoli namų, vėliau paaiÅ¡kino suklydusi ir nurodė, jog tai galėjo vykti netoli mokyklos. Tokie neatitikimai dėl lytinės aistros tenkinimo analiniu bÅ«du vietos, įvertinus nukentėjusiosios amžių bei parodymų davimo aplinkybes (tuomet ji buvo nepilnametė, penkiolikos metų amžius, parodymus davė nepažįstamoje jai aplinkoje, teisme) teisėjų kolegijos vertinimu nėra esminiai ir nesudaro pagrindo jais nesivadovauti.

Tuo labiau, kad apklausiama apeliacinės instancijos teisme X patvirtino minėtos apklausos metu suklydusi ir nurodė, jog lytinės aistros tenkinimas vyko (duomenys neskelbtini), netoli namų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji patvirtino, jog Y pradėjus gyventi su jos mama V, tiksliai neapibrėžtu laikotarpiu, maždaug nuo to laiko, kai nukentėjusiajai buvo šešeri metai, iki Y išvykimo į (duomenys neskelbtini) 2016 m., jos atžvilgiu buvo atliekami įvairūs seksualinės prievartos veiksmai, t. y.

X buvo verčiama tenkinti Y lytinę aistrÄ oraliniu bei kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, taip pat vienÄ kartÄ Y lytinę aistrÄ su X tenkino analiniu bÅ«du. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino tiksliai nepamenanti, kiek tokių atvejų buvo, tačiau bendrai nurodė, jog lytinės aistros tenkinimo oraliniu bÅ«du buvo ne mažiau nei 250 kartų. Vertindamas X ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, pirmosios instancijos teismas lygino Å¡iuos parodymus su liudytojų V, G, B ir F, kuriems nukentėjusioji atsikleidė daugiausia aplinkybių apie prieÅ¡ jÄ atliktus seksualinio pobÅ«džio veiksmus, taip pat su liudytojų S, D bei N nurodytomis aplinkybėmis, kurioms nukentėjusioji taip pat bendrai nurodė apie jos atžvilgiu Y atliktus veiksmus.

Pagrindo išvadai, jog nukentėjusiosios parodymai dėl patirtos seksualinės prievartos yra prieštaringi, šiuo atveju nėra.

16. Pirmoji, kuriai X pakankamai iÅ¡samiai papasakojo apie Y atliktus seksualinės prievartos veiksmus, buvo nuteistojo dukra F. Pastaroji liudytoja patvirtino, jog nukentėjusioji jai pripažino, kad Y liepdavo X nusirengti, paskui pradėjo praÅ¡yti padaryti lytinio organo masaÅ¾Ä , tada tenkinti jo aistrÄ oraliniu bÅ«du. IÅ¡ X pasakojimų liudytoja suprato, kad tai vyko labai dažnai, apie du kartus per savaitę, Y taip pat siÅ«lė nukentėjusiajai ir lytiÅ¡kai santykiauti, tačiau Å¡i nesutiko. Tuomet Y pasiÅ«lė nukentėjusiajai patenkinti jo lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du.

Po Å¡io pokalbio nukentėjusioji ir liudytoja F nuvyko pas X į namus ir nukentėjusioji viskÄ papasakojo savo mamai V bei jos tuometiniam draugui G. V patvirtino, jog 2018 m. liepos 8 d. jos dukra namo grįžo su F ir papasakojo, jog visus tuos metus, kuomet V gyveno su nuteistuoju Y, Å¡is X seksualiai iÅ¡naudojo – iÅ¡ pradžių praÅ¡ydavo nusirengti, vėliau liepdavo liesti jo lytinį organÄ , vienÄ kartÄ Y su X tenkino savo lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du jo automobilyje „Š. Y.“, taip pat siÅ«lė vaginalinį aktÄ , tačiau dukra nesutiko.

Liudytojas G patvirtino minėtÄ vakarÄ kalbėjęs su F ir X, nurodė, jog nukentėjusioji pasakojo, kad Y jÄ nuo mažų dienų seksualiai iÅ¡naudojo, tokius veiksmus atlikdavo automobilyje, važiuojant į/iÅ¡ mokyklos ar valgyti, taip pat namuose. Liudytojas taip pat perskaitė X ir Y susiraÅ¡inėjimÄ , kuris patvirtino nukentėjusiosios pasakojimÄ . Po 2018 m. liepos 8 d. pokalbio X su V nuvyko pas pastarosios draugę, teisininkę B. Liudytoja B patvirtino, jog atvykusi X papasakojo, kad Y jÄ seksualiai iÅ¡naudojo – liepdavo liesti jo lytinį organÄ , tenkinti aistrÄ oraliniu bÅ«du, iÅ¡ pradžių liepdavo iÅ¡spjauti spermÄ , o vėliau – ir nuryti, taip pat tenkino automobilyje savo lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du.

17. Apie Y seksualinio pobÅ«džio veiksmus nukentėjusioji X taip pat užsiminė draugėms S bei D, N. S pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog tuo metu, kai nukentėjusioji buvo susilaužiusi kojÄ , Å¡i jai papasakojo, kad patėvis prie jos priekabiavo ir jÄ seksualiai iÅ¡naudojo. X Å¡i tema nebuvo maloni, pasakodama nukentėjusioji verkė, todėl daugiau jos nieko neklausinėjo. D nurodė, kad iÅ¡ pradžių X paskambinusi nurodė, jog Y jÄ iÅ¡prievartavo. Vėliau kalbėdama su nukentėjusiÄ ja sužinojo daugiau detalių – jog tokio pobÅ«džio veiksmai tęsėsi ilgai, nuo tada, kai X buvo Å¡eÅ¡eri metai, Y buvo jÄ nusivežęs į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, ten, trenkęs jai, atliko seksualinės prievartos veiksmus. N taip pat patvirtino, jog paskambinusi X buvo nusiminusi, norėjo pasipasakoti, kad patėvis prie jos seksualiai priekabiavo, tačiau kaip konkrečiai tai pasireiÅ¡kė ir kiek laiko truko, X nenurodė.

18. Nors aptartų liudytojų parodymai yra tik iÅ¡vestiniai įrodymai, t. y. nei vienas iÅ¡ nurodytų liudytojų tiesiogiai nematė seksualinės prievartos veiksmų X atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas tokius parodymus pagrįstai vertino kaip patvirtinančius Y kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Kaip jau minėta anksčiau, seksualinės prievartos bylų specifika, ypač kai tokie veiksmai atliekami mažamečių atžvilgiu, pasižymi tuo, jog tiesioginių įvykio liudytojų (dažniausiai) nebÅ«na, todėl teismas turi vertinti ir tarpusavyje lyginti parodymus asmenų, kuriems apie tokiÄ prievartÄ nukentėjusysis tik papasakojo.

Kaip matyti, minėtiems liudytojams X didesne ar mažesne apimtimi atskleidė aplinkybes dėl jos atžvilgiu Y atliktų seksualinės prievartos veiksmų, nurodytos aplinkybės sutampa tarpusavyje, jokių esminių prieštaravimų tarp papasakotų aplinkybių nėra. Be to, nurodytų liudytojų parodymai buvo tik vienas iš įrodymų šaltinių šioje byloje.

19. Kaip jau minėta, vieni svarbiausių įrodymų Å¡altinių tokio pobÅ«džio bylose – teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, jų paaiÅ¡kinimai. IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103M-32/2019 matyti, kad nukentėjusiojo X tokiÄ pačiÄ seksualinio pobÅ«džio patirtį nurodė ir ekspertėms – jog viskas prasidėjo, kai jai buvo 6-7 metai, kad Y iÅ¡ pradžių paprašė nusirengti uniformÄ , vėliau prašė padaryti lytinio organo masaÅ¾Ä , tenkindavo jo aistrÄ oraliniu bÅ«du.

Ekspertizės akte pažymėta, jog objektyvių duomenų apie kitų asmenų darytÄ poveikį tiriamosios parodymų turiniui gauta nebuvo; tiriamosios pokalbis su Y dukra F ir savo motina padėjo nukentėjusiajai suvokti, kad Y veiksmai, už kuriuos ji anksčiau prisiėmė atsakomybę sau ir slėpė nuo kitų, yra prieÅ¡ jÄ padarytas nusikaltimas, apie kurį reikia praneÅ¡ti teisėsaugai; tai buvo jai motyvas duoti parodymus, tačiau negauta objektyvių duomenų, kad Å¡ie ar kiti asmenys ar X santykiai su tais asmenimis bÅ«tų paveikę tiriamosios parodymų turinį.

Taigi ekspertizės akte pateikta išvada, jog tyrimo metu nenustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti X parodymais, t. y. ekspertėms nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios X nurodytų įvykių tikrumo.

20. Å iÄ iÅ¡vadÄ ekspertės I. S. ir R. D. patvirtino apklausiamos tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Ekspertė I. S. nurodė, jog Å¡iuo atveju nebuvo jokio pagrindo įtarti, kad X meluotų, ekspertė R. D. taip pat pabrėžė neįžvelgusi melo, simuliacijos ar noro apkalbėti, kalbant apie bjaurius dalykus, anot ekspertės, X kilo pasiÅ¡lykÅ¡tėjimas, buvo matomos natÅ«ralios emocijos ir nukentėjusiosios pastangos Å¡ias emocijas slopinti, o ne jas vaidinti. Ekspertė I. S. taip pat pažymėjo, jog paprastai emocinės reakcijos negali bÅ«ti suvaidinamos, jei nėra realios patirties.

Kaip matyti iš ekspertizės akto turinio, X apie byloje nagrinėjamus įvykius ekspertėms pasakojo jaudindamasi, ašarodama, teigė nenorinti kalbėti apie savo emocijas, nurodė, jog pagalbos jai nereikia; tiriamoji stengėsi slopinti savo emocijas, jas maskavo šypsena, tačiau vis graudinosi. Tokia nukentėjusiosios emocinė reakcija į nagrinėjamus įvykius, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina, jog X, pasakodama apie Y jos atžvilgiu atliktus veiksmus, nemelavo, o nuoširdžiai nurodė visas aplinkybes, kurias prisiminė.

21. Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto turinio, į klausimÄ , kokius jausmus tiriamoji jaučia Y, X atsakė jaučianti ne tik neapykantÄ , bet ir meilę, nurodė pasiilgstanti nuteistojo. Apeliacinės instancijos teisme ekspertė I. S., be kita ko, paaiÅ¡kino, jog nukentėjusiosios bendravimas su nuteistuoju jam iÅ¡vykus yra suprantamas, kadangi X mylėjo Y kaip savo tėvÄ , iÅ¡vykus galėjo jo ilgėtis, tačiau Å¡ios aplinkybės nepaneigia buvusios seksualinės prievartos. Teisėjų kolegijos vertinimu asmuo (juo labiau 16 metų amžiaus (tiek buvo nukentėjusiajai ekspertizės atlikimo metu), norintis apkalbėti kitÄ asmenį, apie tokį asmenį atsilieptų tik neigiamai, kai tuo tarpu X Å¡iuo atveju apie Y atsiliepė taip pat ir teigiamai, ekspertams netgi nurodydama, jog jo ilgisi.

Nurodytos aplinkybės dėl dviprasmiÅ¡kų nukentėjusiosios jausmų nuteistojo atžvilgiu paaiÅ¡kina ir byloje akcentuojamÄ Y ir X bendravimÄ jau po to, kai jis iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 3-94), kuomet net ir pasibaigus seksualinei prievartai nukentėjusioji toliau bendravo su Y pačiomis įvairiausiomis temomis (dėl santykių su mama, broliu, kasdienių problemų).

22. Nors apeliaciniame skunde ekspertizės aktas, kaip įrodymas, iÅ¡samiau nekvestionuojamas (nurodoma, jog jis nėra nei X parodymus patvirtinantis, nei paneigiantis įrodymas), nuteistojo gynėjai apeliacinės instancijos teisme aktyviai ginčijo Å¡io akto iÅ¡samumÄ , pagrįstumÄ teigdami, kad ekspertės neatliko jokio tyrimo, nesivadovavo jokiais psichologijos moksle taikytinais metodais ir metodologija, gynėjai taip pat akcentavo Skandinavijos Å¡alyse naudojamÄ NICHD protokolo taikymÄ pažymėdami, jog jis turėjo bÅ«ti taikomas ir Å¡ioje byloje.

Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės akto, atliekant X psichikos bÅ«klės tyrimÄ kaip metodai buvo naudoti stebėjimas, pusiau struktÅ«ruotas pokalbis, tuo tarpu psichologinio įvertinimo metu psichologė taikė klinikinį stebėjimÄ , klinikinį interviu, psichologinio įvertinimo instrumentus, medicinos dokumentų, bylos dokumentų analizę, taip pat tiriamosios apklausos vaizdo įraÅ¡o analizę. Teismų praktikoje abejonių bÅ«tent dėl tokio pobÅ«džio metodų taikymo pagrįstumo, dėl Å¡ių metodų patikimumo bylose, kuriose tiriama galima seksualinė prievarta prieÅ¡ mažamečius, nekyla.

Aplinkybė, jog teismo ekspertės, tyrimo metu atlikdamos nukentėjusiosios X vertinimÄ , nesivadovavo gynybos akcentuojamu NICHD protokolu, kuris pagal pačių gynėjų pateiktus duomenis nėra iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ ir adaptuotas, be to, skirtas tyrėjams, atliekantiems nepilnamečio apklausÄ (ne ekspertams) (5 t., b. l. 87-89), teisėjų kolegijos vertinimu neturi jokios reikÅ¡mės ekspertizės akte padarytoms iÅ¡vadoms, jų teisingumui ir pagrįstumui. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir ekspertės R.

D. apeliacinės instancijos teisme nurodytos aplinkybės, jog kiekvienas atvejis yra individualus ir tyrimo metu taikomi tinkamiausi (tam atvejui) metodai, o tam tikros visiems atvejams tinkamos standartizuotos metodikos nėra.

23. Galiausiai teisėjų kolegija pažymi, jog ekspertizės aktÄ , kaip ir kitus duomenis, teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Baudžiamosiose bylose pagrindas nesiremti kaip įrodymu eksperto iÅ¡vada ar jos dalimi gali bÅ«ti ekspertizės akto turinio prieÅ¡taringumas, kaip antai nustačius, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nebuvo darytas, arba toks tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, bei esant kitoms objektyvioms aplinkybėms, keliančioms pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai ir tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, kurių visuma remdamasis teismas priėjo prie iÅ¡vados dėl įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2019). Tokių aplinkybių Å¡ioje byloje teisėjų kolegija nenustatė. Ekspertės R. D. ir I. S. įvertino vaikų psichiatro, pas kurį nukentėjusioji lankėsi dar prieÅ¡ ekspertizės atlikimÄ , pateiktus duomenis dėl jos konsultacijų, pokalbio (atitinkamai struktÅ«ruoto pokalbio ir klinikinio interviu) metu X nurodytas aplinkybes, buvo analizuotas ir nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vaizdo įraÅ¡as.

Ekspertės buvo apklaustos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, gynyba turėjo galimybę užduoti joms papildomus klausimus dėl ekspertizės akte padarytų iÅ¡vadų. Ä®vertinusi tiek ekspertizės akto turinį, tiek šį aktÄ pateikusių eksperčių parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte padarytų iÅ¡vadų teisingumu. Juolab, kad ekspertizės akto iÅ¡vadas patvirtina ir kiti Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡tirti įrodymai (X, jau minėtų liudytojų parodymai, susiraÅ¡inėjimo tarp nukentėjusiosios ir Y turinys ir kt.).

24. Y viso proceso metu, taip pat ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, teigė, jog nukentėjusioji jį apkalba – ar supykusi dėl to, kad, grįžęs į LietuvÄ , nuteistasis su nukentėjusiÄ ja X nesusitiko, ar dėl to, kad meluoti X neva paskatino nuteistojo dukra F. Teisėjų kolegija pažymi, jog Y keliamas versijas dėl X parodymų, kaip apkalbų, argumentuotai atmetė pirmosios instancijos teismas. Kaip nurodė pati X, neįvykęs susitikimas su nuteistuoju tikrai nebuvo priežastis papasakoti apie jos atžvilgiu atliktus veiksmus, be to, kaip matyti iÅ¡ Y pateikto susiraÅ¡inėjimo su X, jų susitikimo Lietuvoje iniciatorius buvo pats Y, susiraÅ¡inėjimo metu nurodydamas X, kad grįžta bei pažymėdamas, jog Å¡i tikriausiai nenorėsianti susitikti (3 t., b. l. 44-48).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, jog iÅ¡ nurodyto susiraÅ¡inėjimo galima pastebėti, jog X į Y iÅ¡vykimÄ taip ir nesusitikus su ja reaguoja ramiai, neiÅ¡sako jokių priekaiÅ¡tų. Versija dėl galimo F ir X sÄ mokslo apkalbėti nuteistÄ jį taip pat argumentuotai atmesta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog tokia versija nepatvirtinta jokiais objektyviais bylos duomenimis, pati F atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo tėvÄ , tyrimui nenurodė jokių aplinkybių dėl galimų jos ir Y seksualinių santykių (kas paneigia Y akcentuojamÄ kerÅ¡to galimybę).

Kaip teisingai pažymėjo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, F ir X glaudžių ryšių nepalaikė, susitikimo, kurio metu X papasakojo apie Y atliktus veiksmus, iniciatorė buvo pati nukentėjusioji.

25. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo aplinkybės, neva Y lytiÅ¡kai santykiavo ir su savo dukra F (4.11. punktas). TokiÄ girdėtÄ aplinkybę (dėl nuteistojo santykių su dukra F) apklausiami nurodė liudytojai V, G, B, S. B., tačiau teismas, grįsdamas Y kaltę dėl veiksmų X atžvilgiu, tokiais liudytojų parodymais apskritai nesirėmė, kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas kaip tik akcentavo aplinkybę, jog F atsisakė duoti parodymus prieÅ¡ savo tėvÄ .

Taigi minėti apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui. Atsižvelgiant į tai, kad pati nukentėjusioji F parodymų prieÅ¡ savo tėvÄ Y nedavė, neturi reikÅ¡mės ir skunde nurodoma aplinkybė, jog pas Å¡iÄ liudytojÄ buvo daroma krata ir taip jai neva daromas spaudimas. Nors ir Å¡is argumentas teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ teismo nutarties, kuria leista daryti kratÄ F namuose (2 t., b. l. 70, 71), Å¡iÄ procesinę prievartos priemonę nuspręsta daryti įvertinus liudytojo G parodymus apie jo matytÄ susiraÅ¡inėjimÄ tarp F ir Y, taip siekiant gauti duomenų ir apie neteisėtus veiksmus X atžvilgiu.

Prašymas dėl kratos buvo pateiktas praėjus keliems mėnesiams nuo minėto liudytojo apklausos, šios prievartos priemonės atlikimo metu F savanoriškai pateikė visus reikalaujamus daiktus, skundų dėl šios procesinės prievartos priemonės teisėtumo gauta nebuvo, be to, paimtuose įrenginiuose jokios reikšmingos tyrimui informacijos nerasta. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, jog krata buvo atlikta teisėtai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, neva šis procesinės prievartos veiksmas buvo spaudimo liudytojai F priemonė.

26. Itin reikÅ¡mingas įrodymas dėl Y seksualinės prievartos teisėjų kolegijos vertinimu yra ir pastarojo susiraÅ¡inėjimas su nukentėjusiÄ ja nusikalstamų veikų atlikimo laikotarpiu. Byloje esantis Y ir X susiraÅ¡inėjimas (1 t., b. l. 59-71), kaip teisingai pažymėjo ir skundžiamÄ nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io susiraÅ¡inėjimo, nuteistasis X raÅ¡ydavo vakarais, klausdavo, ar ji nemiega, praÅ¡ydavo rasti jam laiko, kviesdavo ateiti („Miegi?“, „Galėsiu užbėgt?“, X paklausus „kada?“, Y – „Šiandien“, X – „Nu tai taip kada?“, Y – „Na pusvalandžio maždaug laike“, X – „tada miegosiu jau, ateik dabar arba ryt pvz po pamoku“, po to „Aj nu nea, tai ryte ateik“, Y – „kelinta?, X – „6:20“, Y – „Blia kaip anksti!“;

Y raÅ¡o „Dar nemiegi? Girdžiu, kaip čiaudėji?, X – „Jau beveik užmigau tai iki“, Y – „viskas jau visai ar rasi man 10 min? Nu plyyyz“), gaunamas žinutes prašė iÅ¡trinti („trink tuos praneÅ¡imus“), taip pat tardavosi su nukentėjusiÄ ja, kad galėtų jÄ nuvežti į tam tikras vietas (į miestÄ , pas močiutę), kad turėtų galimybę tokios kelionės metu likti su X vienas, siÅ«lė nukentėjusiajai pinigų. Å io susiraÅ¡inėjimo turinys teisėjų kolegijos vertinimu yra itin svarbus Å¡ios baudžiamosios bylos įrodymų kontekste – Y, gyvendamas su X toje pačioje vietoje, bendraudavo su nukentėjusiÄ ja susiraÅ¡inėdamas su ja per programėlę „Facebook“, tokį bendravimÄ maskavo, pastoviai praÅ¡ydamas trinti žinutes, norėdamas pas jÄ užeiti raÅ¡ydavo nukentėjusiajai ne tik dienos metu, bet ir vėlai vakare ar ryte.

Nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme davė itin iÅ¡samius parodymus, jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodėl nepilnametei X slapta rašė siekdamas su ja susitikti, nepateikė. Aptartas susiraÅ¡inėjimas ne tik patvirtina nukentėjusiosios X parodymus dėl prieÅ¡ jÄ atliktų veiksmų pobÅ«džio, bet ir pats savaime yra netiesioginis Y kaltės įrodymas.

27. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį. Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiÅ¡kiasi lytinės aistros tenkinimu prieÅ¡ mažamečio asmens valiÄ , esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo bÅ«dui:

1) panaudojant fizinį smurtÄ , 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , 3) kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, 4) pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Lytinė aistra gali bÅ«ti tenkinama analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du (dirginant lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kÅ«nÄ ir pan.). Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. 28.

Nuteistasis, gyvendamas kartu su V bei jos dukra X, neabejotinai žinojo pastarosios amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), taigi suprato, jog veiksmus atlieka prieÅ¡ mažametį asmenį, kas pagrįstai pripažinta kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle. Teismas pagrįstai pripažino įrodyta ir aplinkybę, jog prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo naudojamas ir psichologinis smurtas, ji bauginama nurodant, jog papasakojus apie atliekamus veiksmus, jį praras tėvÄ , Y bus pasodintas į kalėjimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog fizinio smurto naudojimas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ Å¡ioje byloje V. D. inkriminuotas nebuvo, taigi nuteistojo akcentuota aplinkybė dėl smurto naudojimo Å¡eimoje kaip auklėjimo priemonės bei Å¡io smurto apimties nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

29. Y nuteistas už tai, kad tenkino savo lytinę aistrÄ su mažamete oraliniu ir kitokiu fizinio sÄ lyčio bÅ«du, taip pat vienÄ kartÄ tenkino savo lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du, visais Å¡iais atvejais, kaip jau minėta, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, prieÅ¡ mažametę taip pat vartodamas psichologinį smurtÄ . Skunde pažymima, jog BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos apraÅ¡ymas (veikos padarymo vieta, laikas) yra itin nekonkretus ir abstraktus, kas anot skundo autoriaus neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų (4.7. punktas).

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymo galimos situacijos, kai tiksliai nustatyti visų nusikalstamų veiksmų yra neįmanoma, ypač, kai tokie veiksmai būna atlikti prieš mažamečius. Nepašalintos abejonės dėl tikslios nusikalstamų veikų apimties tokiose baudžiamosiose bylose neužkerta kelio baudžiamosios atsakomybės taikymui, jei ištyrus įrodymus gali būti daroma patikima išvada, kad baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai buvo atlikti.

30. Ä®vairÅ«s seksualinės prievartos veiksmai X atžvilgiu buvo atliekami nuo itin mažo amžiaus – Å¡eÅ¡erių metų, nuteistojo veiksmai tęsėsi aÅ¡tuonerius metus. Kaltinimas Y buvo suformuluotas pagal nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kurias ji dar kartÄ patvirtino apklausiama apeliacinės instancijos teisme. Abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nekilo. Ekspertizės akte taip pat pažymėta, jog byloje nagrinėjamų įvykių metu, bÅ«dama 6-13 metų amžiaus, tiriamoji galėjo adekvačiai suvokti ir įsiminti tiriamų veikų faktines aplinkybes, tačiau 2018 m. liepos 26 d. apklausos metu (apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ) dėl ilgo laiko tarpo nuo įvykių iki apklausos bei dėl panaÅ¡ių įvykių gausos ji galėjo nurodyti labiausiai jÄ emociÅ¡kai paveikusių įvykių pagrindines aplinkybes ir kai kurias įstrigusias detales, tačiau negalėjo atgaminti tikslaus įvykių kiekio, kiekvieno įvykio tikslaus laiko ir visų smulkių detalių.

Apeliacinės instancijos teisme X patvirtino negalinti tiksliai nurodyti, kiek kartų jos atžvilgiu buvo atliekami seksualinės prievartos (BK 150 straipsnio prasme) veiksmai, tačiau pažymėjo, jog tai vyko daug kartų, Y prašė imti jo lytinį organÄ Ä¯ burnÄ (t. y. tenkinti lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du) ne mažiau kaip 250 kartų. Pažymėtina, jog nukentėjusioji jos atžvilgiu atliktus veiksmus įvardino pakankamai tiksliai, galimai labiausiai traumavęs įvykis (seksualinė prievarta analiniu bÅ«du) apibÅ«dintas aiÅ¡kiai nurodant Å¡io įvykio vietÄ (automobilyje), pažymint, jog tai vyko tik vienÄ kartÄ , kas atitinka ekspertizės akte nurodytÄ aplinkybę, jog nukentėjusioji galėjo nurodyti bÅ«tent labiausiai jÄ emociÅ¡kai paveikusių įvykių aplinkybes.

Nusikalstamų veikų padarymo vieta kaltinime taip pat nurodyta atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus, jog seksualinės prievartos veiksmai buvo atliekami namuose (kaltinime atitinkamai nurodytos atskirų laikotarpių gyvenamosios vietos), Y automobilyje bei kitose tiksliai nenustatytose vietose. Pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymus dėl veikų padarymo vietos patvirtina ir jau minėtas X ir Y susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio matyti, kad nuteistasis planavo susitikimus su X namuose, taip pat derino jos nuvežimÄ Ä¯ miestÄ ar pas močiutę, kur kelionės metu, nenustatytose vietose, X taip pat buvo prievartaujama.

Ä®vertinusi pakankamai ilgÄ seksualinės prievartos laikotarpį, nukentėjusiosios amžių veikų padarymo metu, nukentėjusiosios X aiÅ¡kius ir nuoseklius parodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apraÅ¡ant nusikalstamos veikos aplinkybes Å¡ios buvo nurodytos tokios, kokias objektyviai (pagal bylos duomenis) pavyko nustatyti. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad atvirkščiai, X tiksliai nurodžius vietas, kuriose buvo atliekama seksualinė prievarta, laikÄ , kada tokie veiksmai buvo atliekami, įvertinant nukentėjusiosios amžių, nuo įvykių praėjusį laiko tarpÄ , kiltų abejonių jos parodymų tikrumu, patikimumu.

Pats Y bylos proceso metu niekada nenurodė, jog kaltinimas jam neaiÅ¡kus, nepateikė dėl to jokių praÅ¡ymų patikslinti kaltinimÄ ar kitaip papildyti tyrimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistajam pateiktas kaltinimas buvo nekonkretus ir tai pažeidė jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, gintis nuo jo, taip pat, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

31. Nors skunde teigiama, neva X parodymai turėjo bÅ«ti patikrinti atliekant nukentėjusiosios parodymų patikrinimÄ vietoje, įvykio vietos apžiÅ«rÄ , taip pat, anot gynėjo, turėjo bÅ«ti apklaustas konsultacinę iÅ¡vadÄ pateikęs gydytojas, tokie veiksmai teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ioje byloje bÅ«tų pertekliniai, nesuteikiantys jokios reikÅ¡mingos informacijos, susijusios su padarytomis nusikalstamomis veikomis. Nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-199-719/2020, 2K-226-976/2020).

Apeliaciniame skunde apsiribojama neatliktų procesinių veiksmų iÅ¡vardijimu, tačiau nenurodoma, kokios reikÅ¡mingos aplinkybės galėtų bÅ«ti nustatytos atlikus Å¡iuos procesinius veiksmus. Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ nuo nusikalstamos veikos pabaigos buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, akivaizdu, jog jokie nusikalstamos veikos pėdsakai, jei tokie ir buvo veikos padarymo metu, negalėjo bÅ«ti rasti, taigi skunde akcentuojama įvykio vietos apžiÅ«ra neturi jokios prasmės. Nukentėjusiosios parodymų patikrinimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimas dėl ekspertizės akte nurodytos rekomendacijos veiksmų su nukentėjusiÄ ja neatlikti, tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme, apklausus X teismo posėdyje, jokių praÅ¡ymų dėl papildomo jos parodymų patikrinimo pateikta nebuvo.

Galiausiai, skunde akcentuojama teismo medicinos specialisto P. P. konsultacinė iÅ¡vada Nr. 0221/20 (4 t., b. l. 124-127) bei jos turinys buvo iÅ¡samiai įvertinti skundžiamame nuosprendyje, padarytos iÅ¡vados apeliaciniame skunde neginčijamos, o praÅ¡ymas apklausti P. P. visiÅ¡kai neargumentuojamas. IÅ¡vada yra aiÅ¡ki, jÄ vertino ir tyrė pirmosios instancijos teismas, taigi pagrindo apklausti iÅ¡vadÄ pateikusį P. P. Å¡iuo atveju nėra.

32. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Kaip jau minėta, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-942/2017, 2K-226-976/2020).

Pažymėtina, kad įrodomÄ jÄ vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Ä®statymas nedraudžia apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2012, 2K-287/2013, 2K-115-489/2021, 2K-152-689/2021).

Tiesioginis įrodymas Å¡ioje byloje yra vienas – tai nukentėjusiosios X parodymai. Nukentėjusioji buvo vienÄ kartÄ apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , savo parodymus ji taip pat patvirtino apeliacinės instancijos teisme (nukentėjusiosios parodymų vertinimas pateiktas anksčiau Å¡iame nuosprendyje). Nukentėjusios parodymai taip pat įvertinti atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, Å¡ios ekspertizės atlikimo metu nukentėjusioji dar kartÄ bendravo ir su teismo ekspertėmis, kurios buvo apklaustos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, nei vienai iÅ¡ jų nekilo abejonių dėl X nurodytų aplinkybių teisingumo.

Visų kitų asmenų parodymai Å¡ioje byloje laikytini netiesioginiais įrodymais, nei vienas iÅ¡ liudytojų, taip pat ir skunde akcentuojami Z ir M, gyvenę su X tuometine Å¡eima (duomenys neskelbtini), tiesiogiai seksualinės prievartos veiksmų nematė. Visgi X tam tikriems liudytojams nurodytos aplinkybės dėl Y prieÅ¡ jÄ atliktų veiksmų yra nuoseklios, neprieÅ¡taringos, kas tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus. X parodymus taip pat patvirtina byloje esantis jos ir nuteistojo susiraÅ¡inėjimas, kurio turinys aiÅ¡kiai rodo, jog Y siekė likti su nukentėjusiÄ ja vienas, praÅ¡ydavo jos susitikti vakarais, dienos metu, o savo bendravimÄ slėpė, iÅ¡trinti gaunamas žinutes prašė ir pačios X.

Visi aptarti tiek tiesiogiai, tiek netiesioginiai įrodymai buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, teismas išsamiai aptarė visus byloje surinktus duomenis, argumentuotai atmetė Y keltas versijas dėl galimo jo apkalbėjimo, įvertinus X atžvilgiu atliktus veiksmus, Y veiksmai pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kvalifikuoti teisingai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Y pagrįstai pripažintas kaltu dėl X seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 4 dalis). Dėl nukentėjusiosios tvirkinimo (BK 153 straipsnis) 33.

Pripažindamas Y kaltu dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusios X parodymais apie tai, kad Y jai du kartus (bute (duomenys neskelbtini) ir gyvenant name (duomenys neskelbtini)) rodė pornografinius vaizdus su lytinį aktÄ atliekančiais žmonėmis („su besimylinčiais žmonėmis“); nukentėjusioji įvardino internetines svetaines, per kurias buvo demonstruojami tokio turinio vaizdai („redtube“ ir „pornhub“). Teismas jau įvertino nukentėjusios X parodymus kaip teisingus, taigi pagrindo jais nesivadovauti ir Å¡ioje dalyje nėra.

Liudytoja V taip pat patvirtino, jog dukra jai sakė, kad Y rodydavo jai pornografinius filmus, tačiau detalių ji nepamenanti.

34. Baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtintas baigtinis tvirkinamųjų veiksmų sÄ raÅ¡as. Tokio sÄ raÅ¡o nėra suformulavusi ir teismų praktika (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2014). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiÅ¡kia demonstruojant jaunesniam negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ tokio asmens akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-942/2016, 2K-191-697/2018).

Tvirkinamaisiais veiksmais taip pat pripažįstami atvejai, kuomet mažamečiui susiraÅ¡inėjimo metu siunčiamos seksualinio pobÅ«džio žinutės, pornografinio pobÅ«džio nuotrauka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiÅ¡kia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si.

35. Nagrinėjamu atveju nepilnametė X, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, aiÅ¡kiai įvardijo internetines svetaines, per kurias jai du kartus buvo demonstruojami pornografiniai vaizdai su asmenimis, atliekančiais seksualinio pobÅ«džio veiksmus („besimylinčiais žmonėmis“), apie tokio turinio vaizdų žiÅ«rėjimÄ nurodė ir ekspertizės atlikimo metu. Nors kompiuteris, per kurį Å¡ie vaizdai buvo rodomi, ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ties nebuvo surastas ir apžiÅ«rėtas (kas akcentuojama ir apeliaciniame skunde), Å¡io procesinio veiksmo neatlikimas teisėjų kolegijos vertinimu nepaneigia Y kaltės dėl X tvirkinimo.

Kaip jau minėta, aplinkybių, dėl kurių negalėtų vadovautis nukentėjusiosios parodymais, teismas nenustatė, apie tokio pobÅ«džio vaizdų rodymÄ iÅ¡ dukters nurodė girdėjusi ir V, galiausiai, tai, kad nukentėjusioji X, bÅ«dama nepilnametė, galėjo tiksliai įvardinti internetinių svetainių pavadinimus, nors pagal savo amžių tokiose svetainėse, teisėjų kolegijos vertinimu, lankytis negalėjo, patvirtina, jog Å¡ias svetaines ir jų turinį jai parodė pilnametis asmuo.

BÅ«tent Y, kuris Å¡ioje byloje pripažintas kaltu dėl X seksualinio prievartavimo, buvo suinteresuotas nukentėjusiosios ankstyvu domėjimusi lytiniais santykiais, kaip nurodė pati X, jis ne kartÄ jos prašė lytiÅ¡kai santykiauti, kas patvirtina, jog pornografinio turinio vaizdus nukentėjusiajai rodė bÅ«tent nuteistasis. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 43 punkte nurodoma, kad pornografinio pobÅ«džio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuÅ¡tinimasis, masturbacija arba lytiniai iÅ¡krypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas.

Filmų, kuriuose atvirai atliekami seksualinio pobÅ«džio veiksmai, lytinis aktas, demonstravimas neabejotinai gali sukelti mažametės lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis, lytiniais santykiais, nesveikÄ , negatyvų ir iÅ¡kreiptÄ lytinio gyvenimo ir santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ , sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si. Aplinkybę, jog X buvo rodomi bÅ«tent pornografiniai vaizdai, teismo vertinimu, net ir neatlikus ekspertinio tyrimo, patvirtina internetinių puslapių, per kuriuos Å¡ie vaizdai buvo rodomi, pavadinimai, nukentėjusiosios nurodytas matytų veiksmų pobÅ«dis („besimylintys žmonės“).

Atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus nuteistasis veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad X mažametė, sÄ moningai jai rodė pornografinio turinio filmus, neabejotinai suprasdamas tokio turinio filmų neigiamÄ poveikį mažametei ir to norėjo. Taigi Y veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. Dėl nesunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnis) 36. Ginčijant Y kaltę dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytos nusikalstamos veikos padarymo skunde visų pirma pažymima, jog nepasitvirtinus kaltinimams pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo teigti, kad Y veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su X nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu Y nuteisimÄ dėl minėtų dviejų nusikaltimų, tokie skundo argumentai atmetami.

37. Antra, skunde nurodoma, jog ekspertizės akte Nr. 103M-32/2019 nurodytos aplinkybės nepaneigia galimybės, jog tam tikri psichikos sutrikimai X atsirado dėl baudžiamosios bylos visumos, proceso veiksmų ir pan., bet ne dėl kryptingų Y veiksmų. Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuo 2008 m. iki 2016 m. ne mažiau kaip du kartus vykę tvirkinimo veiksmai, taip pat sistemingai, nenustatytÄ skaičių vykę lytinės aistros tenkinimo oraliniu ir kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du veiksmai, įvykęs lytinės aistros tenkinimas analiniu bÅ«du neabejotinai turėjo įtakos X sveikatai.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-32/20I9 X konstatuotas laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimas – potrauminio streso sutrikimas (F43.2), tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertizės akte nurodyta, jog tiriamajai pasireiÅ¡kiančios psichologinės pasekmės (jausmų sumaiÅ¡tis, potrauminio streso požymiai, panikos atakos, sunkumai priimti savo kÅ«nÄ ir seksualumÄ , savižala) atitinka jos pasakojamÄ patirtį – patirtÄ ilgalaikę seksualinę prievartÄ iÅ¡ emociÅ¡kai artimos, tėviÅ¡kos figÅ«ros.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė R. D. nurodė, jog laikotarpiu, kuomet X buvo konsultuota psichikos sveikatos centre – 2018 m. rugpjūčio mėn. – 2019 m. sausio mėn., buvo matyti pavieniai potrauminio streso sutrikimo simptomai, o ekspertizės atlikimo metu X buvo pilnai nustatytas potrauminio streso sutrikimas. Kreipimasis į policijÄ , pradėtas ikiteisminis tyrimas, anot ekspertės, nebuvo priežastis atsirasti tokio pobÅ«džio diagnozei. Potrauminio streso sutrikimas – tai pavėluota ar užsitęsusi emocinė reakcija į sunkius iÅ¡gyvenimus, nėra taip, jog įvyksta įvykis ir tÄ pačiÄ dienÄ atsiranda potrauminio streso sutrikimas.

Ä®vertinusi ekspertizės akte padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiajai nustatyto potrauminio streso sutrikimo, ekspertės pateiktÄ Å¡io sutrikimo apibÅ«dinimÄ (pažymint, jog tokio pobÅ«džio sutrikimai neatsiranda iÅ¡ karto) teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog nesunkus sveikatos sutrikimas X padarytas bÅ«tent dėl nuteistojo veiksmų. Be to, sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas kompetentingų subjektų, abejoti jų iÅ¡vadų patikimumu nėra jokio pagrindo.

38. BK 138 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ mažamečiui (1 punktas), taip pat bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmeniui (2 punktas). Mažamečiu laikomas asmuo, jaunesnis nei 14 metų amžiaus. Nukentėjusiojo bejėgiÅ¡ka bÅ«klė reiÅ¡kia, kad nukentėjusysis arba nesuvokia grėsmės savo sveikatai, arba neturi galimybės aktyviai pasiprieÅ¡inti prieÅ¡ jį daromam nusikaltimui. BejėgiÅ¡ka bÅ«klė gali bÅ«ti dėl asmens fizinių ar psichinių savybių, t. y. sunkios ligos, invalidumo (neįgalumo) ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sÄ monę arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan.

Teismų praktikoje paprastai laikomasi nuomonės, kad apie bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo asmens fizinę ar psichinę bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes. Be kita ko, inkriminuoti BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ galima tik tuo atveju, jeigu kaltininkas suvokė nukentėjusįjį esant bejėgiÅ¡kos bÅ«klės.

39. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tuo metu, kai Y seksualiai prievartavo ir tvirkino X, ji buvo 6-13 metų amžiaus, t. y. mažametė. Kaip jau minėta anksčiau (27 punktas) mažamečio asmens seksualinio prievartavimo veiksmai paprastai vertinami kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio nukentėjusiojo iniciatyva.

Tačiau Å¡ioje byloje tokių iÅ¡skirtinių atvejų nenustatyta – ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada, jog byloje nagrinėjamų įvykių metu X negalėjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmės. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę lėmė tik jos amžius. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Y nepagrįstai inkriminuoti abu, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte nurodyti, kvalifikuojantys požymiai – nesunkus mažamečio ir bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmens sveikatos sutrikdymas.

Todėl objektyviai nenustačius požymių, pagrindžiančių mažamečio asmens taip pat ir bejėgiÅ¡kumo bÅ«klę BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, veika kvalifikuotina tik pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Toks sprendimas atitinka ir formuojamÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-67-487/2021). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

40. Teisėjų kolegija sutinka, jog Y nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra nuteistasis suprato, jog jo atliekami veiksmai mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu yra neteisėti ir norėjo taip veikti. Visgi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas taip pat padarytas veikiant tiesiogine tyčia, apeliacinio teismo vertinimu nėra teisinga. Y, bÅ«damas suaugęs, psichiÅ¡kai sveikas žmogus, turėjo suprasti ir suprato, jog jo nusikalstami veiksmai yra pavojingi mažametės X sveikatai, numatė, kad gali sukelti nustatytus padarinius jos psichikai, ir nors Å¡ių padarinių nesiekė, sÄ moningai leido jiems kilti.

Å iuo atveju pagrindinis nuteistojo tikslas buvo ne X sveikatos sutrikdymas, o lytinės aistros tenkinimas su mažamete, jos tvirkinimas. Taigi BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Dėl paskirtos bausmės, civilinių ieÅ¡kinių, proceso iÅ¡laidų 41. Už nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ (BK 138 straipsnio 2 dalis) teismas skyrė Y artimÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkiui bausmę. Nors Å¡iuo atveju ir buvo paÅ¡alintas vienas nusikaltimÄ kvalifikuojantis požymis, tai teisėjų kolegijos vertinimu nesumažina nei padaryto nusikaltimo, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo, o kartu nesudaro pagrindo suÅ¡velninti dėl Å¡io nusikaltimo paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ skiriamos bausmės dydį, dviejų Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojančių požymių taip pat neakcentavo.

Taigi nors nusikalstama veika dėl nesunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo buvo kvalifikuota netinkamai, tačiau keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl nuteistajam paskirtos bausmės Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo. Už BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytÄ sunkų nusikaltimÄ (teismas, motyvuodamas bausmės dydį, klaidingai nurodė ne BK 150 straipsnio 4 dalį, o BK 153 straipsnio 1 dalį, nors iÅ¡ teismo motyvų aiÅ¡ku, jog skiriama bausmė už seksualinį prievartavimÄ ) pirmosios instancijos teismas skyrė Y laisvės atėmimo bausmę, artimÄ Å¡ios bausmės vidurkiui, tuo tarpu už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , įvertinus aplinkybę, kad tvirkinimo veiksmai nebuvo sistemingi, per visÄ veikos laikotarpį atlikti du kartus, teismas skyrė Y Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies – areÅ¡to – maksimalų terminÄ .

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųsto nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes ir paskyrė Y asmenybę, nusikaltimų pavojingumÄ ir atsiradusius padarinius atitinkančias bausmes – tiek atskirai už kiekvienÄ nusikaltimÄ , tiek subendrintÄ bausmę. 42. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ pirmosios instancijos teismas įvertino teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, padarytų nusikaltimų pobÅ«dį (jog mažametė seksualinę prievartÄ patyrė iÅ¡ žmogaus, kuriuo pasitikėjo, iÅ¡ esmės laikė jį tėvu, prievarta buvo sisteminga, tęsėsi daug metų, prievartos veiksmai buvo vartojami ir namuose, tai yra turinčioje bÅ«ti saugiausioje vietoje), kilusius padarinius (jog nusikalstamomis veikomis buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, nukentėjusiajai ilgÄ laikÄ teikiamas psichiatrinis gydymas, teko ir tenka vartoti vaistus, ilgÄ laikÄ kamavo nemiga, koÅ¡mariÅ¡ki sapnai, prasiveržia panikos priepuoliai, su savo emocinėmis bÅ«senomis bando tvarkytis save žalojančiu elgesiu, badavimu).

Motyvuodamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiosios X motinai V teismas pažymėjo, jog civilinė ieÅ¡kovė patyrė dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nusikaltimai, tarp jų ir labai sunkus, buvo padarytas prieÅ¡ jos mažametę dukrÄ , nusikalstamos veikos tęsėsi ne vienerius metus, artimoje aplinkoje, iÅ¡ asmens, su kuriuo ieÅ¡kovę siejo ilgalaikiai santykiai, jie vedė bendrÄ Å«kį, kuriuo ji pasitikėjo. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat Y turtinę padėtį (duomenų apie tai, kad jo materialinė padėtis bÅ«tu sunki, byloje nėra) pirmosios instancijos teismas X ir V atitinkamai priteisė 17 000 ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegijos vertinimu Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko adekvatų žalos atlyginimo dydį. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkÅ«rimas, kai, priteisiant žalos atlyginimÄ , svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkÅ«rimas. Tiek X, tiek V priteistas neturtinės žalos dydis Å¡iuo atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

43. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui patikslintÄ pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai X, kurios sudaro 454,50 Eur (5 t., b. l. 108). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo skundÄ , Å¡is skundas yra atmetamas, todėl iÅ¡ nuteistojo valstybės naudai turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos nurodytos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurių dydis yra objektyvus ir proporcingas suteiktai teisinei pagalbai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Nuteistojo Y gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendį: Y nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų į BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir palikti nepakeistÄ už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Y 454,50 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis eurus penkiasdeÅ¡imt euro centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Evaldas Gražys Vitalija NorkÅ«naitė