c0d8c5e2-e347-4ff7-a08d-78839cd79fc9 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

        Administracinė byla Nr.: I-337-621/2013 Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00118-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 25 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. K.,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ ir patikslintÄ skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. K. Å iaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 6500 litų neturtinės žalos. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2013-01-07 iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atvyko į Å iaulių tardymo izoliatorių (toliau ir Å iaulių TI).

Apie 13.30 val. buvo atvestas į priėmimo-paskirstymo skyrių ir uždarytas į kamerÄ . Po valandos jis buvo iÅ¡vestas iÅ¡ kameros. Buvo atlikta jo asmens krata, patikrinti turimi daiktai. Po asmens kratos jis su asmeniniais daiktais lydinčio pareigÅ«no buvo vedamas tuneliu. Eidamas tuneliu jis nepastebėjo skersai tunelio esančio vamzdžio ir galva trenkėsi į vamzdį. Atsitrenkęs į vamzdį, nugriuvo ant žemės. Atsitrenkus į vamzdį jam pradėjo svaigti galva, užėjo silpnumas bei prasidėjo galvos skausmai.

PareiÅ¡kėjas buvo nuvestas pas medicinos specialistÄ , po medicininės apžiÅ«ros buvo paskirti vaistai nuo skausmo. Jeigu pareigÅ«nai nebÅ«tų vedę per požeminį tunelį, pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs skausmo, nemalonumo. Å iaulių TI darbuotojai neveikė taip kaip privalėjo veikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso (toliau ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi ir 6.250 straipsniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 6500 Lt neturtinės žalos.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ (b.l. 17-21).

Atsiliepime nurodė, kad 2013 m. sausio 7 d. pareiÅ¡kėjas nuteistasis R. K. buvo etapuotas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Å iaulių tardymo izoliatorių. Ä®staigos priėmimo-paskirstymo skyriuje atlikus nuteistojo asmens kratÄ , jis lydimas prižiÅ«rėtojo S. P. požeminiu koridoriumi (tuneliu) buvo vedamas į įstaigos režiminėje teritorijoje esantį daiktų sandėlį. Nepastebėjęs skersai tunelio, palubėje, einančio vamzdžio, pareiÅ¡kėjas jį su galva kliudė.

Po Å¡io įvykio nuteistasis buvo apžiÅ«rėtas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų, jam konstatuoti kÅ«no sužalojimai: galvoje (plaukuotoje dalyje, pakauÅ¡yje) nedidelė žaizdelė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 111 punktu, apie nuteistojo susižalojimÄ buvo informuota Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ra ir įstaigoje pradėtas tarnybinis tyrimas.

Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. sausio 7 d. nuteistasis R. K. susižalojo pats, todėl 2013 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 30/05-10 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir 2013 m. sausio 17 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje „Dėl nuteistojo R. K. kÅ«no sužalojimo“ Nr. 37/05-14 pasiÅ«lyta baigti tarnybinį tyrimÄ dėl R. K. susižalojimo. Nuteistajam apskundus nutarimÄ dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tyrimo metu surinkta medžiaga buvo perduota Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«rai, kuri R.

K. skundÄ atmetė. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.).

Neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio ar (ir) dvasinio pobÅ«džio. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimai – tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobÅ«džio pasekmės – tai fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-) 78/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienÄ kartÄ yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės, iÅ¡vaizdos pakenkimas, nukentėjusiojo amžius, iÅ¡silavinimas ir galimybių praradimas ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis L., M. Z. v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, c.b.

Nr. 3K-3-450/2006). Konkrečioje byloje nustatytinas neturtinės žalos dydis turi atitikti teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 1.5 str. 4 d.), formuojamÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir Å¡ios žalos įrodinėjimo specifikÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012 pažymi, jog neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ .

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Z. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V., bylos Nr. 3k-3-394/2006). Kadangi pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, jo asmens sveikatos istorija yra minėtoje įstaigoje.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovo pozicijos pagrindimui dalyje dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikdymo atsiliepime remiamasi Å iaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus atlikto tyrimo medžiaga. Tarnybinio tyrimo iÅ¡vada dėl nuteistojo R. K. kÅ«no susižalojimo ir Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ liudija apie nedidelę žaizdelę pareiÅ¡kėjo galvoje (plaukuotoje dalyje, pakauÅ¡yje) po atsitrenkimo į vamzdį. Po medicininės apžiÅ«ros pareiÅ¡kėjui buvo paskirti vaistai nuo skausmo.

Pats pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojai jį ramino: „nieko baisaus, praeis“, paaiÅ¡kino, kad susižalojimas nesmarkus. Pažymėtina, kad skausmas – subjektyviai vertintinas patyrimas, todėl vaistų nuo skausmo paskyrimo asmeniui faktas pats savaime neatspindi neturtinę žalÄ sÄ lygojančių pasekmių. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė ir atsakovas Å¡iuo metu neturi duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad dėl kÅ«no sužalojimo pareiÅ¡kėjas patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, bendravimo sumažėjimÄ , kas bÅ«tų neigiamai paveikę jo socialinę raidÄ ir lemtų iÅ¡liekamÄ sias neigiamas pasekmes ateityje.

Nurodytos aplinkybės neleidžia pripažinti pareiÅ¡kėjo argumentų apie susižalojimo neigiamų padarinių sveikatai buvimÄ . AbstraktÅ«s teiginiai, kuriuose pareiÅ¡kėjas nuosekliai iÅ¡dėsto įrodymais nepagrįstus tipinius smegenų sukrėtimo sukeltoms pasekmėms bÅ«dingus pojūčius – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas – negali bÅ«ti pagrindas tenkinti reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjo R. K. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimo.Žala atlygintina institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str.). PareiÅ¡kėjas siekia jo nurodytos neturtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu. Å is CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.PareiÅ¡kėjas teismui skunde cituodamas CK 6.250 str. 1 d. iÅ¡vardintus neturtinės žalos požymius (asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai), nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalÄ .Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Ä®rodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Civilinio kodekso 6.270 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2010 pasisakė, jog Å¡ios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalÄ reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigÄ - buvus Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes privalo įrodyti statinio savininkas (valdytojas) (Civilinio proceso kodekso 178 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, jog įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali bÅ«ti aiÅ¡kinama atskirtai nuo joje iÅ¡vardytų žalos padarymo bÅ«dų.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės bÅ«tent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų. Tik už tokiu bÅ«du padarytÄ Å¾alÄ pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms (žr., pvz. 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2010).

Taigi tam, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti konstatuotos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėjo patirta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiÅ¡kėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.Tad, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu nustatyti ne tik tai, kad Å iaulių tardymo izoliatorius (Institucija) arba jų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2013 m. sausio 7 d. buvo etapuotas iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Å iaulių tardymo izoliatorių. Ä®staigos priėmimo-paskirstymo skyriuje nuteistajam atlikus asmens kratÄ , jis lydimas prižiÅ«rėtojo S. P. požeminiu koridoriumi (tuneliu) buvo vedamas į įstaigos režiminėje teritorijoje esantį daiktų sandėlį. Apie 13.30 val. vedant nuteistÄ jį R. K. tuneliu iÅ¡ priėmimo-paskirstymo skyriaus į daiktų sandėlį, pareiÅ¡kėjas tunelyje galva atsitrenkė į vamzdį.

Po Å¡io įvykio pareiÅ¡kėjas buvo apžiÅ«rėtas sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų, jam konstatuoti kÅ«no sužalojimai: galvoje (plaukuotoje dalyje, pakauÅ¡yje) nedidelė žaizdelė. IÅ¡duotas medicininis pažymėjimas Nr. 49/10-9.Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Taisyklės) patvirtintų tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 12 punktu nurodoma, kad priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami jų turimi daiktai. Taisyklių 111 punkte nurodoma, kad suimtÄ jį, kuriam padarytas kÅ«no sužalojimas, apžiÅ«ri tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medicinos specialistas ir iÅ¡raÅ¡o pažymėjimÄ apie kÅ«no sužalojimo pobÅ«dį, nurodo aplinkybes (pagal suimtojo pasakojimÄ ), kurioms esant buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, datÄ , laikÄ ir vietÄ .

Medicinos specialistas daro įraÅ¡Ä specialiame žurnale, nurodytame Å¡ių Taisyklių 112 punkte, ir apie tai praneÅ¡a tardymo izoliatoriaus direktoriui arba jo pavaduotojui, atsakingam už apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ , o kai Å¡ių pareigÅ«nų nėra, – vidaus tyrimų tarnybos pareigÅ«nui. Apie suimtajam padarytÄ kÅ«no sužalojimÄ tardymo izoliatoriaus direktorius arba jo pavaduotojas privalo nedelsdamas raÅ¡tu praneÅ¡ti teritorinės prokuratÅ«ros prokurorui ir inicijuoti tarnybinį tyrimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 9 punkte nurodoma, kad gyvenamieji pastatai gali būti sujungti su gamybiniais, komunaliniais, buitiniais ir kitais pastatais požeminiais tuneliais arba antžeminėmis uždaromis galerijomis. Teismas konstatuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijos administracinį ir režiminį korpusus jungiančiame požeminiame tunelyje esantis vamzdis nesudaro kliučių statinio funkcionalumui, todėl toks objektas nelaikytinas trūkumu.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog šis objektas vertintinas kaip tunelyje esanti pažymėta įspėjamaisias ženklais kliūtis ir negali būti laikomas statinio konstrukciniu trūkumu.Šiaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus 2013 m. sausio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 37/05-14 nurodyta, kad 2013-01-07 apie 13.30 val. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo konvojuotas nuteistasis R. K., gim. 1980-12-09, nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d.

Priėmimo-paskirstymo skyriuje buvo atlikta nuteistojo R. K. asmens krata. Apie 13.30 val. vedant nuteistÄ jį R. K. tuneliu iÅ¡ priėmimo - paskirstymo skyriaus į daiktų sandėlį, pastarasis tunelyje galva atsitrenkė vamzdį. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojai, po medicininės apžiÅ«ros nuteistajam R. K. nustatė: galvoje (plaukuotoje dalyje, pakauÅ¡yje) nedidelę žaizdelę. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2009, Nr. 68-2782) XX dalies 111 punktu, apie nuteistojo R.

K. kÅ«no sužalojimus 2013-01-08 buvo informuota Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja L. M.-Griciuvienė bei Å iaulių TI Vidaus tyrimų skyriuje pradėtas tyrimas. Tyrimo metu 2013-01-08 Å iaulių TI Vidaus tyrimų skyriaus inspektorius R. G. kartu su to paties skyriaus vyriausiuoju specialistu O. J. apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ siekiant surasti daiktų bei apžiÅ«rėti objektus turinčius reikÅ¡mės tyrimui. ApžiÅ«ros metu iÅ¡matuotas atstumas nuo grindinio iki vamzdžio (aukÅ¡tis apie 169 cm).

Požeminio koridoriaus drėgno grindinio atstumas apie 3 m. Surašytas apžiūros protokolas. Apžiūros metu daiktų, dokumentų ir kitų objektų tyrimui nepaimta. Tyrimo metu apklaustas liudytojas, nuteistasis S. V., kuris kartu su pareiškėju buvo vedamas požeminiu tuneliu, nurodė, kad eidamas tuneliu jis matė, kad tunelio viduryje, skersai tunelio, yra šiluminės trasos vamzdis. Jis tunelyje jokios balos nepastebėjo, tik vienoje vietoje matė, kad yra drėgnas tunelio grindinys. Kaip kartu su juo ėjęs nuteistasis R.

K. atsitrenkė į tunelyje esantį vamzdį jis nematė, tik jis iÅ¡girdo, kaip nuleistasis R. K. lydėjusiam pareigÅ«nui pasakė, kad atsitrenkė į tunelyje esantį vamzdį. PareigÅ«nas atsitrenkusiam nuteistajam paaiÅ¡kino, kad jis nedelsiant bus nuvestas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ . Jis Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai jokių pretenzijų neturi. Daugiau dėl Å¡io įvykio nieko paaiÅ¡kinti negali, nes nežino. Tarnybinio tyrimo metu, nebuvo nustatyti liudytojai, kurie patvirtintų, kad nuteistasis R.

K. bÅ«tų sužalotas kito nuteistojo, o iÅ¡ surinktos tarnybinio tyrimo medžiagos matyti, jog jis susižalojo pats. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. sausio 7 d. nuteistasis R. K. susižalojo pats, todėl 2013 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 30/05-10 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir 2013 m. sausio 17 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje „Dėl nuteistojo R. K. kÅ«no sužalojimo“ Nr. 37/05-14 pasiÅ«lyta baigti tarnybinį tyrimÄ dėl R.

K. susižalojimo. Nuteistajam apskundus nutarimÄ dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tyrimo metu surinkta medžiaga buvo perduota Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«rai, kuri R. K. skundÄ atmetė.Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. sausio 8 d. apžiÅ«ros protokolo, minėto požeminio koridoriaus, kuriame susižalojo pareiÅ¡kėjas, viduryje apie 169 cm nuo grindinio, prie lubų (lygiagrečiai) yra du juodos spalvos (apie 20 cm skersmens) vamzdžiai. Pažymėta, jog tunelis yra apÅ¡viestas.

Apžiūros protokolo priede (b.l.

37) pateikiama įvykio vietos nuotrauka, iÅ¡ kurios matyti, jog tunelio palube einantys vamzdžiai, vienÄ kurių su galva kliudė pareiÅ¡kėjas, yra aiÅ¡kiai matomi, be to, pažymėti įspėjančiu užraÅ¡u. PareiÅ¡kėjui atsitrenkus į vamzdį buvo nuvestas pas medicinos specialistÄ , po medicininės apžiÅ«ros buvo paskirti vaistai nuo skausmo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad po Å¡io įvykio jam sutriko sveikata, t.y. skaudėjo galvÄ , pykino, vėmė. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata bÅ«tent dėl minėto įvykio.Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, o kaip minėta, nesant nors vienos iÅ¡ bÅ«tinų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei nekyla turtinė pareiga atlyginti žalÄ .

Todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ dėl 6500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas