c0d4bbd3-e161-4ada-8ab4-fffd7a5d514e · Panevėžio apylinkės teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-59-1082/2020 Teisminio proceso Nr.1-01-1-11398-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.10; 1.2.5.4.2; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei, Rasai Švėgždienei, dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei, nukentėjusiajam R.

L. ir jo įgaliotam atstovui advokatui A. V., kaltinamajam A. S., kaltinamajam S. U. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, nedalyvaujant civilinių ieÅ¡kovų – Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus – atstovams, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: - A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymu; - S. U., gim. (duomenys neskelbtini)Panevėžio r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :

A. S. 2019 m. kovo 19 d. apie 21.00 val., Panevėžio rajone, Miežiškių kaimo ribose, kelio Maženiai-Raguva 20,600 kilometre, jam vairuojant S. U. priklausantį automobilį „VW Bora“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su juo važiavo S. U., pastebėjus paskui jį važiuojantį automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. L., siekė išvengti patikrinimo dėl galimo neteisėto medžioklės fakto, po ko abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio, po ko jam ir R.

L. iÅ¡lipus iÅ¡ savo automobilio, jis rankomis sugriebė R. L. už rÅ«bų ties kaklo sritimi, po to kumščiu sudavė vienÄ kartÄ R. L. į veidÄ ir parvertė pastarÄ jį ant žemės, po ko kaire ranka laikydamas gulintį R. L., deÅ¡iniu kumščiu tris kartus sudavė nukentėjusiajam R. L. į galvos sritį, Å¡iais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, poodinę kraujosruvÄ su minkÅ¡tųjų audinių pabrinkimu kairės akies vokuose, muÅ¡tinę žaizdelę virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, nosies kaulų lūžį, nosies pertvaros lūžį, supÅ«liavusį nosies pertvaros kraujosruvÄ , dėl nosies kaulų lūžio, nosies pertvaros lūžio, supÅ«liavusios nosies pertvaros kraujosruvos, taip sutrikdė R.

L. sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra padarė nukentėjusiajam R. L., vykdžiusiam pilietinę pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti galima neteisėtos medžioklės faktÄ ir užkirsti tam keliÄ , nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . S. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. kovo 19 d. apie 21.00 val., Panevėžio rajone, MiežiÅ¡kių kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 20,600 kilometre, A. S. vairuojant jam priklausantį automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su juo važiavo, pastebėjus paskui juos važiuojantį automobilį „VW Touareg“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. L., siekė iÅ¡vengti patikrinimo dėl galimo neteisėto medžioklės fakto, po ko abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio, po ko A. S. ir R. L. iÅ¡lipus iÅ¡ savo automobilio, bei po A. S. fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ R. L. ir pasiÅ¡alinimo, jis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio dėl pykčio terorizavo R. L., tai yra grasino padegti R. L. turtÄ , iÅ¡reikÅ¡damas žodžiais „dabar tai pamatysit kas dabar bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik maÅ¡inos bet ir namai“, bei grasino nužudyti R.

L., iÅ¡reikÅ¡damas žodžiais „aplamai busi padėtas į vietÄ â€œ, taip Å¡iais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. L. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytÄ kovo 19 d., tiksliai nepamena laiko, tačiau vakare, jis paprašė S. U. pavežti jį iki draugo D. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), kurie yra apie 8 km nuo (duomenys neskelbtini). S. U. nenorėjo naktį pats vairuoti, tad pasiÅ«lė jam pačiam vairuoti automobilį.

Tuo metu tiek jis, tiek S. U. buvo blaivÅ«s. Jiems abiem bevažiuojant, jis pastebėjo, kad neturi telefono, pagalvojo, kad gali skambinti dėl darbo, todėl S. U. pasakė, kad reikia apsisukti ir pasiimti telefonÄ . Tada apsisuko ir pradėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Vos įpusėjus važiuoti, pastebėjo, kad dideliu greičiu artėja automobilis neoninėm ryÅ¡kiom Å¡viesom, kuris privažiavo prie galo ir važiavo paskui, tačiau tai į vienÄ Å¡onÄ pavažiavo, tai į kitÄ Å¡onÄ pavažiavo, todėl suprato, kad kažkas ne taip.

Dar pajuokaudamas pasakė: “mus kažkas taranuoti nori“. Jis važiavo 90 km/h greičiu, o prieÅ¡ ženklÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ sulėtino greitį. Tik pavažiavus ant asfalto, jis pajuto stÅ«mimÄ Ä¯ Å¡onÄ ir jo vairuotas automobilis nuvažiavo nuo kelio. S. U. dar surėkė „banditai puola“. Kai nuvažiavo nuo kelio, jis trenkė galvÄ , kaktÄ Ä¯ „stoikę“, biÅ¡ki apsvaigo, buvo praradęs sÄ monę. Po taranavimo jam buvo padaryti nežymÅ«s Å¡onkaulių sutrikimai, nežymus galvos nubrozdinimas, mėlynės. Tai įvyko jiems nuvažiavus apie 1 km nuo (duomenys neskelbtini).

Nuo iÅ¡važiavimo iÅ¡ U. namų iki kontakto su kitu automobiliu, jie niekur nebuvo sustoję, iÅ¡lipę, tik buvo sustoję praleisti pravažiuojančiÄ maÅ¡inÄ . Džipas sustojo Å¡onu nuo jų. Jis paklausė S., ar jam viskas gerai, jis kažkÄ sumurmėjo. Tada jis (A. S.) pradarė duris ir pamatė, kaip prie jo atbėga asmuo, o rankoje kažkÄ laiko. Jų maÅ¡ina stovėjo iÅ¡ priekio ir juos apakino, todėl jis nematė koks žmogus greitai artėja link jų. KÄ rankoje turėjo, tiksliau nežino, tačiau tikrai kažkÄ rankoje turėjo ir buvo užsimojęs į jį.

Ten turbÅ«t buvo peilis didelis, medžioklinis. Jis Å¡iam pasakė: „kÄ Äia darai, durniau?“ ir jį griebė, nes suprato, kad Å¡is juos užtaranavo ir jį puolė. Kadangi yra fiziÅ¡kai gan stiprus, tai kai jis iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio matė, kad užpuolikas vienas, nutarė iÅ¡ karto gintis. Viskas vyko per žingsnį nuo jų maÅ¡inos sekundžių tikslumu. Jis (A. S.) griebė už galvos srities ir tÄ Å¾mogų parsigriovė ant žemės, o Å¡is jam pagriebė už krÅ«tinės ir spyrė į tarpkojį.

Jis suprato, kad čia yra užpuolimas. Pajutęs, kad tas žmogus jam spyrė į tarpkojį ir norėdamas atsimuÅ¡ti, jis (A. S.) sudavė Å¡iam du tris smÅ«gius kažkur į veido sritį ir pradėjo bėgo, nes suprato, kad jis nori jam kažkÄ padaryti. Kai jis (A. S.) jį pargriovė, jam grėsmė dar buvo, nes tas žmogus jį dar laikė už drabužių ir dar spyrė į tarpkojį. Vaizdo registratoriuje matosi, kaip iÅ¡ kelio jam spyrė į tarpkojį, taip pat matosi, kad jis jam (A.

S.) suduoda. Tada jis jį sugriebė, gal tas griebimas ir buvo kaip smūgis, tačiau pačio smūgio nesudavė. Viskas vyko pargriuvus. Pas nukentėjusįjį termovizoriaus nematė. Grumtynių metu jis griebė nukentėjusįjį, nes nusprendė, kad jam grėsė gyvybei pavojus. Nukentėjusiojo nugriuvimas buvo ant žemės, o jis buvo ant viršaus, pasilenkęs apžergęs jį buvo. Vaizdo registratoriuje matė, kad tris kartus sudavė R. L. į veido sritį su delnu, o su kita ranka bandė nusiplėšti jį.

Jam atrodo, kad vienÄ kartÄ sudavė, bet iÅ¡ vaizdo registratoriaus įraÅ¡o matyti, kad sudavė tris kartus, todėl to neneigia. Kaip atsiplėšė jį (R. L.) iÅ¡ nugaros kažkas dar pradėjo rėkti, kas jį labiausiai iÅ¡gÄ sdino, ir tada jis pradėjo bėgti, nes suprato, kad R. L. yra ne vienas. Nesuprato, kas rėkia, o bėgo tiesiai į krÅ«mus, saugojo savo gyvybę. Bandė ieÅ¡koti pagalbos, tačiau ten yra negyvenamos sodybos, o einant į RaguvÄ yra prÅ«das. Savo bendrakeleivį paliko, nes jam tuo laiku niekas nerÅ«pėjo, jam rÅ«pėjo iÅ¡neÅ¡ti savo kailį.

Telefono jis neturėjo, niekam paskambinti negalėjo, todėl iÅ¡sigando. Viskas vyko miÅ¡ko pakraÅ¡tyje, netoli prÅ«das, todėl bėgo į miÅ¡kÄ ir galvojo, kaip patekti į RaguvÄ , suko ratus kol pasiklydo, pasėdėjo ant kelmo ir apie 5 valandÄ ryto parėjo namo. Kai grįžo namo, sugyventinė jam pasakė, kad pas jį buvo policija, jo ieÅ¡kojo gamtos apsauga. Tada jis iÅ¡ karto apie 6 val. ryto nuvažiavo į policijÄ , kur jam pralaukus iki 9-10 val. ryto, policija pasakė, kad jis yra kaltinamas užpuolimu, brakonieriavimu, ir jį sulaikė.

Pokalbio su nukentėjusiuoju nebuvo. Kad sudavė nukentėjusiajam pripažįsta, už tai R. L. yra atsiprašęs. Veiksmų, kurie nurodyti kaltinime nepripažįsta, nes kai buvo atvažiavusi greitoji R. L. atsisakė važiuoti su greitÄ ja. Nurodė, kad jei bÅ«tų trenkęs su kumščiu, tai R. L. dar ir dabar bÅ«tų neatsikėlęs. Visi kas matė, žino, kad nebuvo sukelti tokie padariniai. Dėl sužalojimų pripažįsta, kad R. L. sudavė, tačiau neatsimena į kurias vietas. Jam nukentėjusysis trenkė į galvÄ pirmas, iÅ¡ karto, kai jie susikabino.

Nurodė, kad su S. U. tada medžioti nevažiavo. Mano, kad R. L. neturėjo jokio pagrindo stabdyti jų automobilio. Kai pamatė automobilį, kuris vairavo keistai, išsigando. Nurodė, kad yra dirbęs užsienyje, dalyvavęs užpuolime, todėl dėl tokios situacijos labai išsigando. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė apie smūgį į tarpkojį, nes buvo sarmata sakyti ir važiuoti pas ekspertus. Jam neskaudėjo. Be to aš galvojo, kad pats užsigavo, tačiau kai peržiūrėjo vaizdo registratorių, įsitikino, kad tikrai buvo smūgis.

Nurodė, kad iki to įvykio su R. L. turėjo konfliktÄ , kai prieÅ¡ tris metus vyko medžioklė be jo ir jam (A. S.) paskambino draugas ir paprašė jam padėti surasti Å¡ernÄ , o jis sutiko. BeieÅ¡kant Å¡erno, einant link maÅ¡inos pastebėjo, kad prie jų maÅ¡inos stovi kita maÅ¡ina, kurioje buvo R. L., kuris jų paklausė: “kÄ Äia darot?“. Jie atsakė ir tada R. L. iÅ¡važiavo. Vėliau, jiems betempiant Å¡ernÄ atvažiavo bÅ«relio vadas, kuris jiems pasakė, kad jam R. L. sakė, kad jie Å¡audė iÅ¡ maÅ¡inos.

Konflikto su pačiu R. L. nebuvo, tačiau tas šmeižtas, kad jie važiuodami iš mašinos šaudė prilygsta brakonieriavimui. Dar buvo konfliktas, kai jo nepriėmė į medžiotojų būrelį. Kai jis paklausė, kodėl jo nepriėmė į būrelį, vienas iš būrelio narių, priėjęs griebė jam už gerklės, o tada jis panaudojo savigynos veiksmus ir jį paguldė ant žemės. R. L. pasakė: „aš sutvarkysiu tuos šūdžius, nes jie yra žemo sluoksnio žmonės“.

Pykčiai prasidėjo, nuo to, kai R. L. pasakė: „aÅ¡ jį sutvarkysiu“. Nukentėjusysis kiekvienÄ dienÄ važinėja po plotus, saugo nuo brakonierių, tikrina medžiotojus. Tame bÅ«relyje jis nemedžioja kokius 8 metus. AsmeniÅ¡kumas tame, kad R. L. pasakė, kad padarys tvarkÄ Äia. Su R. L. per 10-15 metų buvo susitikęs gal du tris kartus. Konfliktas buvo su bÅ«reliu, su pačiu R. L. nekonfliktavo. Kaltinime nurodyto įvykio metu nukentėjusiojo nepažino. Iki įvykio su V. V. buvo draugai, kol Å¡is nepradėjo meluoti, todėl dabar yra ant jo supykęs. Su civiliniu ieÅ¡kiniu jokioje dalyje jis nesutinka, nes R.

L. nori pasipelnyti iÅ¡ jo, o termovizorius tiek nekainuoja, kiek jis nurodo. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. kaltę pripažino iÅ¡ dalies parodė, kad jis įvykio metu 2019-03-19 apie 21.00 val., Raguvos mstl., Panevėžio r., kaip jau žino, R. L. sudavė keturis kartus į veidÄ , dėl to, kad jis gynėsi, nes Å¡is pats jį puolė. Jis dėl R. L. suduotų smÅ«gių ir sumuÅ¡imo savo kaltę pripažįstu pilnai, supranta, kad įvykio metu R. L. sukėlė fizinį skausmÄ , padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Jis L. automobilio netaranavo ir prieÅ¡ įvykį nebrakonieriavo. (4 t., b. l. 124-127, 130-133, 138-140). IÅ¡ A. S. protokolo-pareiÅ¡kimo dėl jo vairuoto automobilio apgadinimo matyti, kad jame jis nurodė, jog <...> jo vairuotam automobiliui nuvažiavus nuo kelio, jam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio prie jo pribėgo nepažįstamas vyriÅ¡kis, kuris nieko nesakęs kažkÄ atsuko į veidÄ . A. S. jo iÅ¡sigandęs, jam sugriebęs už tos rankos ir jį parvertęs ant žemės, taip pat ant Å¡io užgriuvęs, po ko iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir nubėgo link miÅ¡ko.

Jam tas vyriÅ¡kis jokių smÅ«gių nesudavė (1 t., b.l. 46-48). Kaltinamasis S. U. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ A. S. paprašė jį pavežti iki draugo. Pats nenorėjo vairuoti, todėl A. S. pasiÅ«lė vairuoti pačiam. Jie važiavo jo vardu registruotu automobiliu „WV Bora“, kuriuo naudojasi jo sÅ«nus. A. S. davažiavęs gyvenvietės pabaigÄ ir pasičiupinėjęs nerado savo telefono, todėl jiems sustojus prie sodybos, jis pasakė, kad reikia grįžti atgal pasiimti telefonÄ .

Kai jie apsisuko, iÅ¡ kažkur iÅ¡lindo džipas, ir „prilipęs prie užpakalio“ pradėjo juos persekioti. Po to, kai pastebėjo, kad džipas juos seka, jie važiavo tokiu pat greičiu kaip iki tol. Jau buvo beveik pasiekę ženklÄ â€žRaguva“, kai R. L. džipas iÅ¡važiavo ant lenkimo ir davė smÅ«gį į automobilio Å¡onÄ ir A. S. vairuojamas automobilis buvo nustumtas į griovį. Nuo to momento, kai džipas pradėjo persekioti iki to, kol jų automobilis buvo nustumtas į griovį, jie nuvažiavo kokį pusantro kilometro.

Tas džipas važiavo labai arti, todėl galvojo kad „žulikai“ puola. Jis pats turėjo telefonÄ , bet nekvietė policijos, nes galvojo, kad nieko neįvyks. BÅ«tų į miestelį įvažiavę, sustoję ir stovėję. Kai R. L. juos nutaranavo į griovį, A. S. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir tarp jų įvyko konfliktas, tačiau kaip A. S. davė R. L. į snukį, jis nematė, nes buvo maÅ¡inoje, o kol pats iÅ¡lipo, viskas buvo pasibaigę. Jis pats asmeniÅ¡kai nieko nematė. KÄ veikė iÅ¡lipęs A.

S., nematė. A. S. nuo automobilio buvo nutolęs gal per 4 metrus nuo jų automobilio. A. S. ir R. L. susitiko prie R. L. automobilio. Ar tai buvo žodinis konfliktas nežino, nes nieko negirdėjo, nes tuo metu buvo susėmęs už krÅ«tinės ir nieko nematė. Tuo metu, kai jau A. S. nebebuvo automobilyje, jis niekur neskambino, nes buvo pasimetęs, nežinojo kÄ daryti, nes niekada nėra nepakliuvęs į eismo įvykį. Paskui įvykio vietoje A. S. nebematė, nes jis pabėgo. Mano, kad A. S. pabėgo, nes iÅ¡sigando.

Pats jis iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo po kokių 3-5 minučių. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio iÅ¡girdo, kaip R. L. kitam medžiotojui V. V., kuris buvo kartu su R. L., surėkė „laikyk antrÄ â€œ, „laikyk, kad nepabėgtų“, tačiau V. V. R. L. pasakė: „kad jis niekur nebėga“. Jis pats visÄ laikÄ stovėjo prie V. V., kuris viskÄ girdėjo. IÅ¡lipęs taip pat matė, kad R. L. laksto, nes kažkiek vijosi A. S., po to R. L. įlindo į jo automobilį, ieÅ¡kojo Å¡autuvo, tačiau pamatęs, kad jo nėra, iÅ¡traukė automobilio raktelius ir pradėjo skambinti policijai.

Jis pats nekvietė policijos, nes jÄ iÅ¡kvietė R. L.. Iki įvykio R. L. nepažinojo. Ant R. L. nebuvo matyti jokių sužalojimų. Jis R. L. pasakė, kad jam blogai baigsis, nes R. L. pasikėsino į jo gyvybę taranuodamas automobilį. TurbÅ«t dar pasakė, kad jei bÅ«tų jaunesnis, tai į snukį duotų“. Kai tuos žodžius sakė emocinė bÅ«sena buvo sutrikusi, buvo kažkiek susijaudinęs, susinervavęs. Grasinimų ar kokių žodžių, kad kažkÄ padarys R. L., jis nesakė.

Grasinimų dėl namų ir maÅ¡inų uždegimo, ar žodžių „bÅ«si padėtas į vietÄ â€œ - nevartojo. Kur yra R. L. namai nežinojo, o dabar žino, nes žmonės parodė, kad jie yra kažkur ties MiežiÅ¡kiais. Kur dirba R. L. ir kokiais automobiliais važinėja, nežino. IÅ¡sakytais žodžiais norėjo pasakyti, kad už savo veiksmus R. L. neÅ¡ atsakomybę. Tuo metu R. L. pasakė: „valgyti neturit, kad brakonieriaujant?“. Po Å¡itų R. L. žodžių nieko neatsakė.

Nurodė, kad su A. S. nemedžiojo, o tik vežė iki draugo, kas užtruko 7 minutes. Žino, kas nuÅ¡ovė stirnÄ , tačiau įvardinti negali. Laukuose jokios nuÅ¡autos stirnos nematė. Tuo metu nieko nematė, nes užstojo sodyba. Su A. S. jis jokių bendrų reikalų neturi. A. S. tik gyvena jo žmonos bute, kol Å¡io bute daromas remontas. Automobilį davė A. S. dėl to, kad pats nenorėjo vairuoti, o Å¡iaip automobilį duoda visiems, kas papraÅ¡o. Pats važiavo kartu, nes jei A. S. bÅ«tų pasilikęs pas savo draugÄ , tai jis bÅ«tų parsivaręs automobilį namo.

Tiek jis tiek A. S. buvo blaivūs. Jis pats nėra medžiotojas, bet žino, kad A. S. yra medžiotojas. Kokius ginklus turi A. S., jis nežino. Mano, kad R. L. galvoja, kad jis prisidėjo prie brakonieriavimo ir nori jį sužlugdyti. Byloje pareikšto civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo jis nepripažįsta, nes jis yra neteisingas. Ikiteisminio tyrimo metu S. U. kaltės nepripažino ir parodė, kad R. L. negrasino. Jis negali nurodyti ar jo ir R. L. pokalbį girdėjo šalimais buvęs įvykio metu kitas medžiotojas V., vardo nepamena, bet tikrai R.

L. negrasino padegti jo turtÄ ir tikrai kaip nurodyta praneÅ¡ime apie įtarimÄ , kad „dabar tai pamatysit kas dabar bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik maÅ¡inos bet ir namai“, bei negrasino nužudyti R. L., iÅ¡reikÅ¡damas žodžiais „aplamai busi padėtas į vietÄ â€œ. Savo duotus parodymus 2019-03-27 tvirtina. Atsimena, kad tik R. L. pasakė, kad „jeigu bučiau jaunesnis tai duočiau į snukį“, daugiau jam nieko nesakė, ir tikrai R. L. negrasino (3 t., b. l. 84-87, 92-94).

Nukentėjusysis R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos pasakyti negali, bet tai galėjo bÅ«ti kovo 19 d., su V. V. iÅ¡siruošė į medžioklę ir važiuojant į medžioklės vietÄ , jam pačiam vairuojant automobilį „VW Touareg“, pastebėjo keliu, vedančiu į niekur, atvažiuojantį automobilį, kas jiems sukėlė įtarimÄ , todėl kai pamatė, kad automobilis suka į tÄ keliukÄ , jis iÅ¡jungė Å¡viesas ir sustojo. Valdas liko automobilyje, o jis iÅ¡lipo ir stebėjo per termovizorių, kas vyksta.

Matė, kad sustojo automobilis ir iÅ¡ stirnų bÅ«rio viena stirna nukrito, po ko tas stebimas automobilis užvažiavo už sodybos. Jis vienas per termovizorių stebėjo Å¡Å«vį ir jį matė, o garso aiÅ¡kaus nebuvo. V. V. jis pasakė, kad matė, kaip nuÅ¡ovė stirnÄ , todėl reikia važiuoti pažiÅ«rėti. Jie privažiavo prie stirnos kokių 50 metrų atstumu ir abu įsitikino, kad yra tikrai nuÅ¡autas, sumedžiotas žvėris. Žvėrį atrado termovizoriaus dėka, nes žvėris buvo kÄ tik nuÅ¡autas ir nuo jo dar sklido Å¡iluma.

Tuomet kartu su V. V. per termovizorių pamatė, kad ateina du žmonės pasiimti sumedžiotos stirnos. Buvo pilnatis ir nuo Raguvos gyvenvietės buvo pakankamas matomumas, kad tie du žmonės pamatytų jo stovinčiÄ maÅ¡inÄ , nes jo maÅ¡ina stovėjo atviroje vietoje ant Å¡unkelio. Pamatę jo automobilį, tie du žmonės grįžo į savo automobilį ir ėmė važiuoti. Kadangi jie pastebėjo brakonieriavimo faktÄ â€“ kad nelegaliai buvo sumedžiotas stirnos patinas, todėl nusprendė iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes ir kas įvykdė Å¡itÄ pažeidimÄ .

Å Å«vis buvo atliktas su Å¡autuvu, su nelegaliai sumontuotu slopintuvu, be to, buvo įtarimų, kad naudotas naktinio matymo taikiklis. Daugiau kitų automobilių nebuvo, todėl supainioti nebuvo galimybės. Matėsi, kad tai tas pats automobilis. Jie pradėjo sekti tÄ automobilį, norėjo susilyginus pasižiÅ«rėti, koks tai asmuo važiuoja ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas taip elgiasi. VisÄ laikÄ tas automobilis buvo matomas. Paskui tÄ patį automobilį jie sekė iki Raguvos. V. V. suprato, kad maÅ¡ina vietinių raguviÅ¡kių.

Jis manė, kad čia tikrai brakonieriai važiuoja tuo automobiliu, todėl privažiavus arčiau bandė susilyginti su minėtu automobiliu, kad pažiÅ«rėti, kas čia važiuoja. Tuomet tas sekamas automobilis atliko manevrÄ juo taranuoti, tačiau pirmo smÅ«gio jis iÅ¡vengė. Po Å¡ito manevro jis V. pasakė, kad čia rimti reikalai prasideda, ir įjungė registratorių. Ä®važiuojant į Raguvos gyvenvietę minėtas automobilis Å¡iek tiek pasitraukė į deÅ¡inę, todėl jis (R. L.) norėjo lenkti, bet buvo blokuojamas, jam neleido daryti lenkimo manevro – minėtas automobilis visÄ laikÄ pavojingai manevravo po keliÄ .

Kai automobiliai susilygino, kito automobilio vairuotojas vairÄ pasuko į kairę pusę ir sÄ moningai bandė juos (R. L. ir V. V.) nustumti į medžius. Automobilį po smÅ«gio sumėtė ir jie susiglaudė, susikabino ratais ir jie nulėkė nuo kelio. Tai vyko apie 3-4 km nuo Raguvos gyvenvietės. Tada jis (R. L.) iÅ¡ karto iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nes buvo akivaizdu, kad važiuoja nusikaltėliai. Telefonas buvo rankoje, tačiau žinojo, kad jei pirmiausia skambins policijai, tai brakonieriai ir Å¡autuvus paslėps ir iÅ¡silakstys.

Jis (R. L.) rankoje turėjo telefonÄ , kuris buvo paruoÅ¡tas filmavimui, nes norėjo kuo greičiau užfiksuoti, kas vairavo. IÅ¡ to kito automobilio labai staigiai iÅ¡Å¡oko A. S. ir klykdamas, vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, gyvulio balsu pradėjo rėkti „debile“ ir pradėjo bėgti link jo, pripuolė suspaudęs kumÅ¡tį užsimojo su deÅ¡ine ranka ir smÅ«giavo jam į veidÄ . Pirmas smÅ«gis buvo suduotas kumščiu, jis buvo stiprus, A. S. taikė jam (R. L.) trenkti į smakrÄ , bet pataikė į aukščiau – į lÅ«pÄ ir nosį ir nuskėlė dantį.

Nuo smÅ«gio jis (R. L.) trumpam atsijungė, tada A. S. jį pastÅ«mė ir toliau jį daužė. Tuo metu jis (R. L.) viena ranka bandė nuo savęs atstumti, o kitoje rankoje turėjo mobilųjį telefonÄ . Stovomis gavo vienÄ smÅ«gį, o paskui jis (A. S.) jį stÅ«mė ir greičiausiai dar kojÄ pakiÅ¡o ir dar sudavė tris smÅ«gius deÅ¡ine ranka su kumščiu. MuÅ¡imas užtruko kokias 2-3 sekundes. Dėl smÅ«gių skaičiaus neskaičiavo tiksliai, iÅ¡ pradžių pasakė, kad jų buvo maždaug 5, o sukonkretino, kai peržiÅ«rėjo registratorių ir suskaičiavo tiksliai.

Visi smÅ«giai buvo suduoti į veidÄ ir kažkuriuo metu buvo užgautas Å¡onas. Jis A. S. nesudavė jokio smÅ«gio. Viskas vyko arčiau prie jo automobilio, nes A. S. pribėgo prie jo automobilio. Tuo metu V. V. lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir suriko „(duomenys neskelbtini) baik“ ar „(duomenys neskelbtini) kÄ darai“?, nes A. S. pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. A. S. tada paÅ¡oko ir pabėgo. Jis pažiÅ«rėjo į tamsÄ , tačiau nieko nebuvo, todėl jam (R. L.) kilo mintis, kad reikia eiti prie automobilio, iÅ¡traukti raktelius ir pasižiÅ«rėti, kur tas ginklas yra.

Tuo metu automobilyje nieko nebuvo, S. U. ir nebuvo. Tuomet jis grįžo prie kelio, paÅ¡vietė su prožektorium ir pamatė, kad kitoje pusėje kelio link prÅ«do nubėga A. S. su Å¡autuvu rankoje. Nors Å¡autuvo perdavimo nematė, jis suprato, kad U. perdavė A. S. Å¡autuvÄ . Tada jis (R. L.) grįžo ir bandė visÄ laikÄ skambinti telefonu 112. PirmÄ kartÄ nepavyko susisiekti su 112 operatoriumi, nes telefonas buvo „sujungtas“ su automobilio garso įranga, todėl antrÄ kartÄ kai paskambino 112, viskÄ Ä¯vardijo, kad matė kaip brakonieriai Å¡audė, kad jį sumušė, kad bandė nustumti nuo kelio, ir kad jie pabėgo.

Su medikais atsisakė važiuoti, nes maÅ¡inoje buvo ginklas. Jis yra įsitikinęs, kad matė Å¡autuvÄ , nes matėsi, kad buvo medžioklinis Å¡autuvas su optika. Kai A. S. nubėgo su Å¡autuvu, jis Å¡vietė į nubėgantį A. S. su prožektoriumi, kurį turėjo rankoje. Jam vaizdo niekas neužstojo. Kur tuo metu buvo U. nematė. Kaip U. atsirado, negali pasakyti, tačiau S. U. kažkuriuo momentu iÅ¡lindo iÅ¡ už automobilio galo. Ant U. jokių sužalojimų nematė. Kai jis grįžo nuo kelio, U. pradėjo jį iÅ¡ karto pulti, sakydamas „jÅ«s durneliai nežinot su kuo susidėjot, nežinot kas dabar bus“.

Å is grasinimas buvo jam ir V. V.. Pokalbis vyko per 2-3 kartus. Visokių grasinimų buvo pasakyta, kad degs ne tik automobiliai ir namai, bet ir grasinimas, kad „į vietÄ bÅ«si padėtas“. Å itÄ grasinimÄ jis pasakė tik jam. U. yra matęs tikrinant kilpas, nes yra sustatęs kameras, tik iki Å¡iol nepavyksta pateikti gamtos apsaugos inspekcijai to kaip įrodymo. AsmeniÅ¡kai nėra bendravęs su U. Akis į akį U. matė pirmÄ kartÄ . Ä®vykio metu iÅ¡ Valdo suprato, kad čia yra U.. Dėl U. iÅ¡sakytų žodžių jaučia grėsmę, nes U. turi kriminalinę praeitį, teistas už žmogžudystę.

Kalbos senai buvo apie U. kriminalinę praeitį. Jis pats gyvena vienkiemyje, todėl grasinimai sugadinti jo turtÄ atrodė realÅ«s. Dėl U. pasakytų žodžių, mano, kad jam gali kilti reali grėsmė. A. S. jis anksčiau nėra matęs, nežino, kas jis toks. Dėl A. S. brakonieriavimo fakto, čia vieÅ¡a paslaptis, kad visi bÅ«relyje kalba ir gamtosauga bandė kelti bylas, bet žinodami A. S. charakterį visi atsisako liudyti. Dėl U. tai irgi vieÅ¡a paslaptis, kad jis brakonieriaujantis asmuo. R.

L. nurodė, kad jį, kaip medžiotojÄ Ä¯statymas įpareigoja saugoti gamtÄ ir faunÄ . Stirna buvo nuÅ¡auta jų medžioklės plotuose. Palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nes įvykio metu A. S. jį muÅ¡ant buvo sugadintas striukės įlietas, nekeičiamas užtrauktukas, todėl pagal paskirtį striukė nebetinkama naudoti, taip pat sugadintas termovizorius, kuris tuo metu buvo jam ant kaklo. Dėl U. grasinimų jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, baimės jausmÄ .

VisÄ laikÄ vakare sutemus stengiasi į laukÄ neiÅ¡eiti. Po to įvykio jaučia didelę grėsmę, kuri iki Å¡ios dienos dar neiÅ¡nykusi. Dėl A. S. veiksmų jaučia didžiulį skausmÄ dėl jo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų, galva svaigsta ir jaučia pasekmes iki Å¡iol. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-20 nukentėjusysis R. L. be kita ko parodė, kad <...> automobiliams nulėkus į Å¡alikelės sankasÄ , jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie brakonierių automobilio, norėdamas paklausti, kodėl jie norėjo juos nustumti nuo kelio.

Automobilio priekiniai, Å¡oniniai langai buvo visiÅ¡kai užtamsinti ir nesimatė, kas yra jame. Tada jam netikėtai , iÅ¡ vairuotojo pusės iÅ¡Å¡oko jam žinomas brakonierius A. S., kuris puolė prie jo ir trenkė kumščiu penkis smÅ«gius į veido sritį. Ko pasekoje po pirmo smÅ«gio jis prarado sÄ monę, parkrito ant žemės. Atsigavęs, gulėdamas ant žemės juto smÅ«gių kruÅ¡Ä . Tada pajuto vienÄ smÅ«gį į pilvo sritį koja. Jo kolega kažkÄ jam suÅ¡uko, ir jis kairėje rankoje laikydamas daiktÄ panašų į ginklÄ , pasiÅ¡alino link tvenkinio, esančio už 200 metrų, ir daugiau jo nematė, jis dingo tamsoje.

Ä®vykio metu t.y. kai buvo muÅ¡amas, juto nuo A. S. sklindantį alkoholio kvapÄ , mano, kad jis buvo neblaivus. Taip pat iÅ¡ brakonierių automobilio, nuo keleivio priekinės sėdynės, iÅ¡lipo S. U., kuris ėmė jį gÄ sdinti sakydamas, kad dabar tai pamatysit kas dabar bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik maÅ¡inos, bet ir namai. Tada jis pats iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus. Ä®vykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sugadinta jo striukė-600 eurų vertės, taip pat buvo sugadintas termovizorius PULSAR QUANTUM HD50S, 3600 eurų vertės, jo dokumentai ar yra ar ne Å¡iuo metu nepasakys, jei juos ras namuose, pateiks vėliau.

Padaryta bendra turtinė 4200 eurų žala (2 t., b. l. 14-17, 26). Ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-10 nukentėjusysis R. L. be kita ko parodė, kad <...> po A. S. kumščiu suduoto pirmo smÅ«gio į veidÄ , jis apsvaigo, pargriuvo ant žemės, ant nugaros ir S. dar jam sudavė keturis kartus kumščiu į veidÄ ir vienÄ kartÄ spyrė į pilvÄ . Kai sudavė smÅ«gius S. ir pasiÅ¡alino ant kelio, tai S.ginklo rankoje neturėjo, kuriuo metu jis pasiėmė ginklÄ nepastebėjo, tačiau kai atsistojo, iÅ¡ karto nuėjo ant kelio, buvo tamsu nesimatė nieko, tada staiga grįžo prie U. automobilio, kur viduje U. nebuvo ir, paėmęs raktelius, grįžo ant kelio ir ėmė Å¡viesti, pasižiÅ«rėti, kur yra S., ir apÅ¡vietęs jį matė, kaip jis rankoje laikydamas ginklÄ ir nubėgo tarp krÅ«mų.

Tad jis grįžo atgal prie automobilio VW BORA ir priėjo prie jo U., kuris pradėjo jam grasinti sakydamas: „dabar tai pamatysit kas dabar bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik maÅ¡inos, bet ir namai“, „aplamai bÅ«si padėtas į vietÄ â€œ. Kai U. grasino, jis nepastebėjo ar V. buvo Å¡alia ir girdėjo grasinimus. U. iÅ¡sakyti grasinimai minėti jam buvo realÅ«s, jis iÅ¡sigando jo, jo grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, jis net kitÄ dienÄ 2019-03-20 kreipėsi su pareiÅ¡kimu dėl U. grasinimų, nes bijo ne tik dėl savo gyvybės, bet ir Å¡eimos, bijo, kad nesunaikintų jo turto ar nenužudytų ar sunkiai sutrikdytų jo sveikatÄ .

Šiai dienai jis vis jaučia baimę dėl savo sveikatos ir turto, nes gyvena vienkiemyje, kur arti kaimynų nėra, o artimiausias maždaug už 1 km. Papildomai pareiškia, kad žino, kad S. U. yra anksčiau teistas, bei yra konfliktinis žmogus, ir jis tikrai gali savo grasinimus įvykdyti (2 t., b. l. 18-21). Ikiteisminio tyrimo metu 2019-09-06 nukentėjusysis R. L. be kita ko parodė, kad <...> įvykio metu 2019-03-19, kai sustojo po jo automobilio taranavimo nuvažiavus nuo kelio, ir jam bei taranavusio A. S. automobiliams sustojus, kaip sakė, A.

S., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, vairuotojo vietos iÅ¡karto puolė jį kaire ranka sugriebęs už striukės ir deÅ¡ine ranka vienÄ kartÄ kumščiu jam smÅ«giavo į veidÄ , jis net trumpam sustingo ir prarado sÄ monę ir nugriuvo ant nugaros, ant pievos. Jam gulinčiam A. S. apsižergęs jį, kumščiu jam sudavė tris kartus į veidÄ , o ne keturis, tai patikslina, nes peržiÅ«rėjo savo turimÄ registratoriaus vaizdÄ , kur matosi kaip jam suduoda du kartus kumščiu į veidÄ , o trečiÄ kartÄ jis buvo užsimojęs suduoti, bet nesudavė ir po to ketvirtÄ kartÄ suduoda jam į veidÄ ir pasiÅ¡alino.

Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o tiesioginio spyrio nebuvo, tačiau skausmÄ pilvo srityje pajuto po smÅ«gių sudavimo S. jam į veidÄ ir kokiu bÅ«du buvo sukeltas skausmas pilvo srityje tiksliai nurodyti negali (2 t., b. l. 22-25). IÅ¡ R. L. protokolų-pareiÅ¡kimų matyti, kad juose jis nurodė, kad 2019-03-19 apie 21.00 val. jam bÅ«nant medžioklėje, kelyje Maženiai-Raguva, 20.600 km, kartu su kolega V. V., pastebėjo du brakonierius, kurie, kaip suprato, Å¡alinosi iÅ¡ įvykio vietos. Pastariesiems Å¡alinantis automobiliu VW BORA, valst Nr. (duomenys neskelbtini), jis ėmė juos vytis savo automobiliu VW TOUAREG, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Brakonieriai bėgdami taranavo jo vairuojamÄ automobilį, ir abu automobiliai nuvažiavo į griovį. Sustojus automobiliams jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, taip pat iÅ¡ kito automobilio iÅ¡Å¡oko jam žinomas brakonierius A. S., kuris puolė prie jo ir trenkė kumščiu penkis smÅ«gius į veido sritį. Ko pasekoje po pirmo smÅ«gio jis parkrito ant žemės. Tada pajuto vienÄ smÅ«gį į pilvo sritį koja. Jo kolega kažkÄ jam suÅ¡uko, ir jis su ginklu rankoje pasiÅ¡alino link tvenkinio.

Taip pat iÅ¡ brakonierių automobilio iÅ¡lipo S. U., kuris jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tačiau ėmė jį gÄ sdinti sakydamas, „kad dabar tai pamatysit kas dabar bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik maÅ¡inos, bet ir namai“, bei pagrasino, kad su juo bus susidorota. R. L. tokį grasinimÄ palaikė realiu, suprato, kad jį nori nužudyti. Tada jis pats iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus. Ä®vykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sugadinta jo striukė, termovizorius PULSAR QUANTUM HD50S (1 t., b.l. 34-37, 53-55).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. L. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, poodinė kraujosruva su minkÅ¡tųjų audinių pabrinkimu kairės akies vokuose, muÅ¡tinė žaizdelė virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, nosies kaulų lūžis, nosies pertvaros lūžis, supÅ«liavusi nosies pertvaros kraujosruva, paveikus kietais bukais daiktais, penkių smÅ«gių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti konkretų žalojantį daiktÄ ar įrankį.

Nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant kumščiais, tiek dėl spyrių kojomis. Pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmÄ . Nustatytas nosies kaulų lūžis, nosies pertvaros lūžis, supÅ«liavusi nosies pertvaros kraujosruva, sutrikdo sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 39-40).

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo 19 d. iÅ¡važiavo į eilinę medžioklę, kuriai vadovavo R. L.. Buvo tamsus paros metas. Ä® medžioklę jie važiavo dviese su R. L., kuris vairavo automobilį. Jų plotai yra prie Raguvos miÅ¡ko. Nuvykus į plotus, važiuojant pamiÅ¡ke pagal upelį pavadinimu (duomenys neskelbtini), jie pamatė maÅ¡inÄ . Naktį į pamiÅ¡kes Å¡iaip sau niekas neužsukinėja, tad jie sustojo pasižiÅ«rėti. R. L. iÅ¡lipo su žiÅ«ronais, jis sėdėjo automobilyje.

R. L. žiÅ«rėjo su termovizoriumi, po ko jam pasakė, kad kažkas Å¡ovė ir krito stirna. Jis pats Å¡Å«vio negirdėjo ir nematė, apie buvusį Å¡Å«vį pasakė R. L.. Ta maÅ¡ina nusuko už sodybos, o jie abu nuvažiavo pažiÅ«rėti prie stirnos ir priėję prie gyvÅ«no pamatė, kad jis buvo kÄ tik nuÅ¡autas. Tuo metu jie pamatė iÅ¡ sodybos ateinančius du žmones. Jis irgi turėjo su savimi žiÅ«ronÄ ir žiÅ«rėjo, bet žmonių neatpažino. Tie du žmonės pamatė juos ir pradėjo važiuoti link Raguvos.

Jie su R. L. važiavo iÅ¡ paskos. Aplinkui nieko daugiau nebuvo. Jie sekė tÄ pačiÄ maÅ¡inÄ , kuriÄ ir matė. Jie pamatė, kad maÅ¡ina žinoma, tai yra raguviečių, stovėdavo prie S. U. kiemo. Jis pats yra raguvietis, tad atpažino, jog tai S. U. maÅ¡ina, tik iki sustojimo jie nežinojo, kas jÄ vairuoja. R. L. bandė aplenkti ir pažiÅ«rėti, kas vairuoja. Jis lenkė persirikiuodamas į antrÄ juostÄ , o tas automobilis pradėjo mėtytis po keliÄ , važiavo vidury kelio, manevravo, pavojingai važiavo, neleido lenkti.

Ten buvo kažkur 70 km/h greitis, sunku pasakyti. R. L. automobilyje buvo registratorius, R. L. jį įjungė po pirmo incidento, kai neleido aplenkti. Bandymas aplenkti buvo ne vienas. Jie sekamosios mašinos nekliudė, jiems bandant lenkti, sekamas automobilis truputi pasuko į kairę, buvo smūgis ir abu automobiliai nulėkė į dešinę pusę. Automobilių kontakto iki to, po kurio automobiliai nuvažiavo nuo kelio, nebuvo, buvo imituojamas smūgis, buvo tik vienas kontaktas iki nuvažiavimo, kontaktas buvo vienas, buvo staigus manevras, po kurio suprato, kad neleidžia lenkti.

Ikiteisminio tyrimo metu gal kažkas buvo ne taip suprasta, ne taip suraÅ¡yta. Kai buvo kontaktas, prieÅ¡ pat nuvažiavimÄ Ä¯ deÅ¡inę, jų (R. L.) automobilis buvo arčiau kairiojo kraÅ¡to. Sustojus R. L. iÅ¡lipo, o iÅ¡ kito automobilio, kuris buvo netoli, vairuotojo pusės iÅ¡lipęs A. S., kurį jis atpažino, priekyje R. L. maÅ¡inos iÅ¡kart trenkė kumščiu į veidÄ R. L., po pirmo smÅ«gio R. L. nukrito ant žemės ir tada A. S. pasilenkė ir sudavė dar kokius tris ar keturis smÅ«gius.

Tada jis segėsi dirÅ¾Ä , ir iÅ¡Å¡oko ir suÅ¡uko: „A., kÄ darai“, po ko A. S. pabėgo. Ar Å¡is nubėgdamas turėjo kokių daiktų, jis nematė. muÅ¡tynių vieta buvo apÅ¡viesta. Žodinio konflikto net nebuvo, ten viskas vyko per sekundės dalį. Kad R. L. trenktų A. S., jis nematė. Jis iÅ¡ karto priėjo prie R. L., Å¡io visas veidas buvo kruvinas, iÅ¡tinusi akis, jis buvo susivoliojęs purvyne. Atsikėlęs R. L. lėkė ant kelio žiÅ«rėti, kur A. S. nubėgo, tada iÅ¡ Å¡ono atėjo S. U..

Jis suprato, kad S. U. iÅ¡ to paties automobilio. S. U. priėjo neagresyviai. R. L. su S. U. kalbėjosi, į akis niekas nepuolė, S. U. kalbėjo pakeltu tonu. Jis pats viso pokalbio negirdėjo, nes nuėjo už maÅ¡inų, apėjo abi jas, buvo atsitraukęs per kokius 10 m., o jie ten prieky Å¡nekėjo. Jis girdėjo, kaip S. U. sakė: „kÄ Äia darot, vyrai, ar žinot, kÄ darot, su kuo susidedat“, bet jam čia neatrodė kaip grasinimas, kaip pavadinsi čia jau, nuo žmogaus priklauso. Nuo žodžių tokių nedrebėjo, bet davė suprasti, kad jis su R.

L. su rimtais vyrais susidÅ«rė. S. U. pasakymai jo neiÅ¡gÄ sdino, bet verčia susimÄ styti. Po susidÅ«rimo jie apžiÅ«rėjo maÅ¡inÄ , nesiknaisiojo, bet ginklų nerado. Kur dingo ginklas, jie nežino, ar A. S. galėjo iÅ¡sineÅ¡ti ginklÄ , jis nežino, nematė. Pagal jų versijÄ , S. U. galėjo iÅ¡neÅ¡ti ginklÄ , nes jai jo dėmesys buvo į muÅ¡tynes, tuo metu automobilis buvo Å¡alia, bet tuo metu S. U. nematė. S. U. po muÅ¡tynių atsistojo Å¡alia, kalbėjosi, jo bÅ«sena buvo normali, jis nervinosi kaip ir visi, stresinė bÅ«sena.

Kaltinamieji vizualiai buvo blaivÅ«s. Kaltinamuosius liudytojas pažįsta, normalÅ«s žmonės, su jai jis nėra piktuoju. S. U. ramus, žodžio žmogus, A. S. impulsyvesnis. A. S. medžiotojas, o S. U. ne. Jie nuÅ¡ovė stirnÄ ir atvažiavo jos pasiimti, jie veikė neteisėtai, stirnų medžioklės terminai buvo seniai pasibaigę. A. S. su S. U. bendrauja. Ar S. U. žino, kur gyvena R. L., jis nežino. PagalbÄ iÅ¡kvietė R. L.. R. L. po įvykio sakė, kad sudaužė termovizorių, kurį įvykio metu visada turėjo ant kaklo, ir suplėšė drabužius, bet jis nematė, kiek ir ko suplėšė, kaip sugadintas termovizorius irgi nematė.

Termovizoriaus baterijÄ R. L. rado ant kelio, jis nežino, kaip ji iÅ¡krito ir iÅ¡ kur ji ten atsiradusi. A. S. buvo pas jį dėl parodymų pakeitimo, kalbėjo, kad jie neturės ramybės, ir kad bÅ«tų geriausia, kad jis atsisakytų parodymų, A. S. to pageidavo. Dėl tokių A. S. kalbų jis niekur nesikreipė, jo tai neiÅ¡gÄ sdino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. be kita ko parodė, kad <...> jam su R. L. pradėjus vytis automobilį, kuris važiavo link Raguvos, kai R. L. savo automobiliu pasivijo sprunkantį automobilį ir su juo susilygino, to automobilio vairuotojas specialiai Å¡onu trenkėsi į jų automobilį, tada R.

L. prisiminė, kad automobilyje yra videoregistratorius, ir jis vairuodamas bandė jį įjungti, ar jis įjungė videoregistratorių jis nežino. Jiems toliau vejantis automobilį įvažiavo į Raguvos miestelį. R. L. vėl bandė susilyginti su vejamu automobiliu, kad pažiūrėti, kas vairuoja, ir tuo metu vejamo automobilio vairuotojas vėl šonu trenkėsi į jų automobilį, ir jie nulėkė į dešinę kelio pusę, vejamas automobilis taip pat nulėkė nuo kelio. <...>Kai A. S. pabėgo, pamatė, kad iš automobilio, kurį vijos, išlipo kitas jam pažįstamas asmuo S. U. ir pradėjo ant jo su R.

L. Å¡aukti "KÄ Äia darot? Ko čia draskotės?", jis su R. L. pradėjo jo klausti "KÄ jis čia daro, kaip stirna?", bet S. U. tik atsakė, kad važinėja ir tiek. Kai S. U. paklausė, kodėl bėgo jis pasakė "tas durnius bėgo“. Policijos pareigÅ«nus kvietė R. L.. Paskui R. L. kalbėjo su S. U., ir jis dalį pokalbio girdėjo, tai yra girdėjo S. U. žodžius: Ar tu žinai su kokiais tu žmonėm prasidėjai ir ar tu žinai, kas tau dabar gali bÅ«t? Kad S. U. bÅ«tų grasinęs R.

L. jis negirdėjo, bet kaip ir minėjo, jis ne visada buvo Å¡alia, tai yra apžiÅ«rėjo R. L. automobilį, tai yra apgadinimus (2 t., b. l. 179-182). Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pats yra medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojas, (duomenys neskelbtini) k. teritorija, ji eina link Raguvos palei autostradÄ . KitÄ dienÄ po byloje nagrinėjamo įvykio jis iÅ¡ bÅ«relio pirmininko sužinojo, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir Raguvos, lyg jų dar teritorijoje, įvyko muÅ¡tynės, kuriose dalyvavo A.

S.. Jam prieÅ¡ keletÄ metų teko su juo susidurti, A. S. brakonieriaudavo jų medžioklės plotuose. Pats asmeniÅ¡kai A. S. nepažįsta, tik žino, kad jis daro tokius brakonieriavimo atvejus, o S. U. yra baustas administracine tvarka dėl kilpų statymo. Pats įvykio vietoje nebuvo, aplinkybių nežino, tik gal po dviejų dienų nuo įvykio bendravo su R. L., kurio asmeniÅ¡kai nepažįsta, bet žino, kad Å¡is yra gretimo medžiotojų bÅ«relio narys, yra jį tik matęs. R. L. veide tuo metu matėsi sumuÅ¡imo žymės. PrieÅ¡ mėnesį ar du, kai su B. reiduodavo, yra dalyvavęs ir R.

L. nustatant brakonieriavimo atvejus. R. L. pasakė, kad važiavo su kažkokiu kolega, pamatė šūvį, vijosi automobilį, siekė aplenkti, įvyko kontaktas, nuvažiavo nuo kelio, o išlipus iš automobilio A. S. pradėjo mušti jį, o S. U. pradėjo grasinti, dar pasakė, kad yra vaizdo įrašas iš automobilio. Apie daiktų sugadinimus konkrečiai R. L. jam nesakė, o jis pats neklausė. Asmeninių konfliktų ar pykčių jis pats su kaltinamaisiais neturi. Žino, kad A. S. ir S. U. buvo teisti, A.

S. yra baigęs dvi ar tris klases, jis gydėsi ir buvo neprognozuojamo elgesio, turi neįgalumÄ , bet fiziÅ¡kai sveikas, turi problemų su psichika, konkrečių duomenų neturi. R. L. ramus, ne impulsyvus, ne agresyvus žmogus. Gaudyti brakonierius gal ir neparaÅ¡yta medžioklės įstatymuose, bet reikia pilietinę pareigÄ atlikti ir nevirÅ¡yti įgaliojimų. Visi medžiotojai saugo savo teritorijÄ , jei tai ypač yra ne vienetiniai atvejai, jų pareiga žiÅ«rėti, kas daro žalÄ . Liudytojas M.

P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie kaltinime nurodytÄ Ä¯vykį nieko nežino, iÅ¡ gyventojų girdėjo, kad buvo avarija, o kas dalyvavo joje – nežino. Kaltinamuosius pažįsta, nes bendrauja su S. U. sÅ«numis, o A. S. yra jo kaimynas, jų santykiai draugiÅ¡ki, A. S. jam padeda finansiÅ¡kai, jei reikia, geras žmogus. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, kur teigė 2019-03-19 kartu su A. S. nebuvęs ir Å¡io 2019-03-19 vakare bei 2019-03-20 naktį pas jį namuose nebuvę (3 t., b. l. 20), juos patvirtino kaip teisingus.

Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį, avarijos dienÄ , jis stovėjo Å¡alikelėje, kokie 200 m nuo įvykio vietos, buvo atbulas įvažiavęs į žvyrkelį, gal metras nuo kelio, ir savo automobilyje, kuris stovėjo neiÅ¡jungtomis Å¡viesomis, laukė pažįstamos O., kad jÄ pavežti. Jam sėdint, pro jį labai greitai, greitis buvo gal 80-90 km/h, pralėkė iÅ¡ Raguvos į (duomenys neskelbtini) pusę dvi maÅ¡inos ir po kokių 200 m jos nusivartė.

Jis matė, kaip didesnė maÅ¡ina nustÅ«mė, taranavo maÅ¾Ä ir abi nulėkė nuo kelio. MaÅ¡inų atžvilgiu jis buvo kairėje, kuri maÅ¡ina buvo arčiau jo, jis nematė, važiavo iÅ¡ paskos jos jam, paskui žiÅ«ri, kad susidÅ«rė ir nuvažiavo, ta didesnė maÅ¡ina iÅ¡ paskos važiavo, paskui pasivijo, prie kitos sodybos pamatė, kad didesnė maÅ¡ina kažkaip trenkėsi į mažesnę, į kuriÄ vietÄ bakstelėjo, jis nematė, sėdėjo maÅ¡inoje atidarytais langais. Jo maÅ¡ina stovėjo statmenai, ten yra įvažiavimas į kiemÄ .

Jis buvo beveik neįvažiavęs, maÅ¡ina iÅ¡lindusi ant kelio nebuvo, kiek galima atbulom įsukti, tiek ir tebuvo įsukęs. Viskas matėsi nuo automobilių lempų. Jis automobilių spalvų ir markių nepamena, jie ten su Å¡viesomis važiavo, tamsu buvo. Nieko daugiau nematė, matė tik, kad ta didesnė maÅ¡ina nubloÅ¡kė mažesnę, nežino, į kuriÄ vietÄ , kas ten trenkėsi. Kelio ruožas toje vietoje neapÅ¡viestas, toliau, prie Raguvos tik apÅ¡viesta. Jis stovėjo 4-5 m nuo kelio. Negali nurodyti, kiek toli nuo kelio buvo mano automobilis.

Ten yra apÅ¡viesta, kaip ant delno, dega lempos, buvo Å¡viesu. Jis iÅ¡sigando, todėl aplinkui, iÅ¡ kitos pusės iÅ¡važiavo namo į RaguvÄ . Jis O. nebelaukė, pagalbai neskambino. Aplinkui grįžo namo iÅ¡sigandęs, jis galvojo, kad chuliganai, kaip lenktynės buvo, o vėliau grįžo pažiÅ«rėti, bet sustabdė policija ir jį nuvarė. Paskui jau visas kaimelis girdėjo, kad buvęs lenktynininkas R. L. nubloÅ¡kė kažkokiÄ maÅ¡inÄ , tai jis A. paskui sakė, kad matė, A. vakar paprašė teisme pasakyti, anksčiau irgi kalbėjo apie tai.

A. neseniai klausė, ar jis matė, ir paprašė pasakyti. Liudytoja S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kad nagrinėjamoje byloje atliko apžiÅ«rÄ daiktų, kurių buvo daug, jų įvardinti negali. KÄ fiksavo apžiÅ«ros metu, nepamena. Tvirtina, kad jos suraÅ¡ytame daiktų apžiÅ«ros protokole duomenys užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo greitai atlikta apžiÅ«ra, ji buvo trumpa, nes reikėjo bylÄ atiduoti į kitÄ apskritį. Jei bÅ«na matomas apgadinimas, jis fiksuojamas, užtrauktukų veikimo ji netikrina, nebent akivaizdžiai matosi, bet Å¡iaip nesegioja, nukentėjusiojo salėje turima, teismo rodoma striukė gali bÅ«ti ta pati striukė, atsimena juostas.

ApžiÅ«roje ji fiksuoja akivaizdžius sugadinimus. Specialistas R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 14 metų dirba ginklų parduotuvėje „Vollit“, yra parduotuvės vedėjas, kaip pardavėjas žino apie termovizoriaus sudedamÄ sias dalis, kokios turi bÅ«ti. Jam apžiÅ«rai pateikto termovizoriaus yra visos sudedamosios dalys. Jis veikia, matomumas geras, tinkamas naudoti, vaizdas geras, defektų nemato. Dirželis yra tinkamas naudoti, yra normalus. Keičiamas yra visas dirželis, o jo detalių nėra pardavime.

Dirželiai yra parduodami atskirai. Ar žiÅ«rėti į tolį, ar iÅ¡ arti per termovizorių, vaizde yra skirtumas, ar gali dėmė matytis žiÅ«rint į tolį, jis nežino. Trikdis gali iÅ¡ryÅ¡kėti, yra techniniai parametrai, kiek termovizorius gali rodyti. Å is modelis jau tris metus nebegaminamas, garantija duodama trims metams. Dėmė gali atsirasti po trijų metų nuo naudojimo, jis turbÅ«t yra senesnis nei trys metai, jau yra nauja termovizorių karta, o Å¡ie daugiau nebegaminami. Pertraukos metu per langÄ pažiÅ«rėjus su pateiktu termovizoriumi į tolį, yra dėmė, pablogėjęs ryÅ¡kumas.

Paprastai nėra tokių sÄ lygų patikrinti, ar nauji rodo geriau. Å iaip Å¡is konkrečiai termovizorius tokiu atstumu yra tinkamas naudoti. Å is termovizorius yra atsparus vandeniui. Ar jis atsparus smÅ«giams, nežino. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), pagal navigacinį įrenginį nurodomos koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur pietinėje kelkraščio pusėje, laukuose, 8 m nuo kelio, stovi du automobiliai VW Tauran, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) žalsvos spalvos, ir VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tamsios spalvos. Abu automobiliai stovi priekinėmis dalimis į rytų pusę. Automobilis VW Tauran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su veikiančiu varikliu, o VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su iÅ¡jungtu varikliu. Ä®vykio vieta nufotografuota. ApžiÅ«rint automobilio VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulÄ , daktiloskopiniais milteliais ant keleivio prieÅ¡ galinių durelių lango stiklo iÅ¡orinėje jo pusėje rastas rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas ant skaidrios daktiloplokÅ¡telės. ApžiÅ«rint automobilio salonÄ , matyti tvarkinga užvedimo spynelė, spynelėje yra raktelis su prikabintu distanciniu pulteliu.

Nuo priekinių vairuotojo ir keleivio sėdynių, striukių atskirų audinių pagalba paimti kvapo pėdsakai, trečio audinio pagalba paimamas foninis kvapo pėdsakas. Poėmio laikas 1 val. Specialios lipnios plėvelės pagalba, nuo abiejų priekinių sėdynių paimamos mikrodalelės, kurios supakuojamos į atskirus vokus. Peleninėje, esančioje tarp priekinių sėdynių rastos dvi nuorÅ«kos, kurios supakuotos į popierinį vokÄ . ApžiÅ«rint priekinėje panelėje esančiÄ dėtuvę, rasti automobilio dokumentai: registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiÅ«ros kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės draudimo sutarties liudijimo (duomenys neskelbtini).

Visi dokumentai supakuoti į popierinį vokÄ . Kvapo pėdsakai supakuoti į atskirus sandarius stiklainius, kurie atitinkamai įvardijus užplombuojami plombomis. Automobilio salone ant grindų gulėjo naujas juodas plastikinis Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡as. Po apžiÅ«ros automobilio durelės, bagažinės ir variklio dangtis užplombuoti plombomis. Pats automobilis kartu su rakteliu ir distanciniu pulteliu perduotas automobilių evakuacijos firmos atstovui. Vykstant keliu 3010 link Genetinių, 1 km atstumu ir nusukus į pietų pusę į rapsais apsodintÄ laukÄ , už 300 metrų nuo kelio, ražienoje rastas gulintis negyvas brandaus amžiaus stirninas, kuris gulėjo ant kairio Å¡ono.

ApžiÅ«rint gyvÅ«nÄ rastos dvi kiauryminės žaizdos: kairiajame Å¡one kaklo apačioje - nugaros pradžios Å¡one, deÅ¡iniajame Å¡one- Å¡ono viduryje. Ant žemės, po stirninu, iÅ¡ žaizdos matėsi iÅ¡bėgusio kraujo dėmės. Preliminarios apžiÅ«ros metu tikėtina, jog gyvÅ«nas buvo nuÅ¡autas, abiejose gyvÅ«no Å¡onuose esančios žaizdos nurodo, jog žaizda kiauryminė, kulka nukovusi gyvÅ«nÄ perėjo kiaurai. Aplink rapsų laukai, todėl nustatyti galimÄ kulkos skrydžio trajektorijÄ ir rasti pačiÄ kulkÄ nėra galimybės. Kadangi patys laukai apžėlę ražiena, jokių pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta, nenustatyta (1 t., b. l. 59-71).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš įvykio vietos apžiūros metu paimti automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai: registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas S. U., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu, „Ergo“ Lietuva draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, padarytos apžiūrėtų dokumentų kopijos (1 t., b. l. 77-85).

Iš automobilio „VW BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, nufotografuotas minėtas automobilis. Apžiūros metu paimtos mėlynos spalvos dažų nuoskūtos, mikrodalelės (1 t., b.l. 86-108, 112-114). Iš automobilio „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, nufotografuotas minėtas automobilis (1 t., b. l. 115-125). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Policijos komisariate adresu Senamiesčio g. 100, Panevėžyje, operatyvinės grupės kabinete atlikta nukentėjusiojo R.

L. sužalojimų apžiÅ«ra. Užfiksuota, kad ant R. L. kairėje pusėje po akimi matyti kraujosruva. Nufotografuota (1 t., b. l. 179-184). IÅ¡ Panevėžio AVPK Patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyr. patrulio L. S. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2019-03-19 apie 21.46 val. gavus praneÅ¡imÄ apie dviejų automobilių susidÅ«rimÄ , pranešėjo sumuÅ¡imÄ bei jį sumuÅ¡usio asmens pasiÅ¡alinimÄ , L. S. kartu su V. V. nuvyko į nurodytÄ vietÄ , kur buvo nuo kelio nuvažiavę du automobiliai, pranešėjas R.

L., kuris paaiškino, jog medžioklės metu kartu su V. V. pastebėjo brakonierius, kuriuos vijosi automobiliu, brakonierių automobiliui staigiai pasukus į jų automobilį, abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio. Išlipus iš automobilio R. L. užsipuolė kito automobilio vairuotojas ir sumušė, po ko iš įvykio vietos pasišalino kartu su ginklais (1 t., b.l. 178). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad viršutinio žandikaulio dešinės pusės ketvirto danties panirimas S. U. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t. y. 2019-03-19.

Sužalojimas S. U. galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. S. U. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas sukėlė S. U. fizinį skausmÄ (3 t., b. l. 56). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir krÅ«tinės kairėje pusėje A. S. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytos autoavarijos metu, t.y. 2019-03-20 sužalojant galvÄ , kairę rankÄ ir krÅ«tinė į kietas bukas automobilio vidaus įrangos dalis.

Sužalojimai A. S. galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. A. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai sukėlė A. S. fizinį skausmÄ (4 t., b. l. 114). IÅ¡ kratos, sankcionuotos teismo 2019-03-21 nutartimi, protokolo matyti, kad krata buvo atlikta pas S. U. adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu nieko nerasta, nepaimta (3 t., b. l. 57-71). IÅ¡ kratos, sankcionuotos teismo 2019-03-21 nutartimi, protokolo matyti, kad krata atlikta pas A. S. adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu nieko nerasta, nepaimta (4 t., b. l. 1-14).

Iš poėmio, sankcionuoto teismo 2019-03-21 nutartimi, protokolo matyti, kad iš A. S. paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ (3 t., b. l. 152-155, 158-161). DVD laikmena su įtariamojo A. S. telefono informacija susipažinta, tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. (3 t., b. l. 152-165). Iš kratos, sankcionuotos teismo 2019-03-21 nutartimi, protokolo matyti, kad krata atlikta pas A. S. adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasta ir paimta: batai, striukė, kombinezonas (4 t., b. l. 15-26). Kratos metu rastų ir paimtų daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad daiktai apžiūrėti, nufotografuoti ir perduoti saugojimui  į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpas (4 t., b. l. 27-40).

Iš kratos, sankcionuotos teismo 2019-03-21 nutartimi, protokolo matyti, kad krata atlikta pas A. S. adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasta ir paimta: šautuvas Tikka T3 300 Winchester Magnum Nr. (duomenys neskelbtini), šautuvas Zastava M85, 222 Remington Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas ginklui, 2 ginklo pažymėjimai, chaki spalvos kelnės, chaki spalvos 2 vnt. džemperių, kepurė kaukė (4 t, b.l. 41-53). Kratos metu rastų daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad daiktai apžiūrėti, nufotografuoti ir perduoti saugojimui  į Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpas (4 t., b.l. 54-67). 2019-09-25 priimtas nutarimas A.

S. grÄ Å¾inti daiktus, kurie buvo paimti kratų metu: batus, striukę, kombinezonÄ , kepurę kaukę, 2 vnt. džemperių, kelnes (4 t., b. l. 68-73). Kratos metu rastų daiktų: Å¡autuvo Tikka T3 300 Winchester Magnum Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡autuvo Zastava M85, 222 Remington Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad Å¡autuvai apžiÅ«rėti, nufotografuoti (4 t., b.l. 74-79). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad abu tirti pateikti Å¡autuvai Tikka T3 300 Winchester Magnum ir Zastava M85. 222 Remington yra Å¡aunamieji ginklai, jie tinkami Å¡audyti, abu ginklai priskiriami C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams.

Nustatyti, kada iÅ¡ Å¡autuvų buvo Å¡auta, nėra galimybės, nes nėra tokios tyrimo metodikos (4 t., b.l. 88-91). CDB duomenyse dėl kvietimo (ROIK (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad 2019-03-19 21.44 val. į 112 skambino R. L., kuris nurodė, kad iÅ¡važiuojant iÅ¡ Raguvos mstl., link Jotainių pusės, susidÅ«rė 2 automobiliai, iÅ¡ vieno automobilio iÅ¡lipo brakonieriai su ginklais ir sumušė pranešėjÄ . Vienas brakonierius pabėgo, liko tik vienas (1 t., b.l. 185-190). 2019-03-26 gautos iÅ¡ BPC pokalbio garso įrašų kopijos, įraÅ¡ytos CD-R laikmenoje (1 t., b.l. 193-194).

IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas CD-R su pokalbių garso įrašų kopijomis, kur garso įraÅ¡e su operatore bendrauja R. L., kuris kvietimo metu nurodė, kad brakonieriai prie Raguvos Å¡audė, bandė jį nuo kelio nustumti, sumušė. Stovi įvykio vietoje. Jis sumuÅ¡tas bėga kraujas. Reikalinga greitoji, prakirsta lÅ«pa. AiÅ¡kina, kur yra įvykio vieta. Antrame kvietime tikslina įvykio vietÄ . R. L. sako, kad čia yra agresyvus žmogus, kuris pabėgo dabar, bet neaiÅ¡ku kada atsiras, ginkluotas. Nesaugu stovėti, klausia kada bus policija (1 t., b. l. 191-198).

IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. L. tyrimui pateikė striukę ir termovizorių PULSAR QUANTUM HD50S THERMAL IMAGING SCOPE (2 t., b.l. 70-73). Daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėti R. L. pateikta striukė ir termovizorius (2 t., b.l. 74-82). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. L. pateikė vaizdo įraÅ¡Ä CD laikmena (2 t., b.l. 96-98). IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, pateiktas iÅ¡ R.

L. užfiksuoto vaizdo registratoriaus, kur matosi  00:00:49 iš „Volkswagen“ automobilio išlipa vyras. Vyras matosi su tamsios spalvos kepure, žalios spalvos striuke su gaubtuvu, žalsvos spalvos kelnėmis. 00:00:50 iš filmuojančio automobilio vairuotojo pusės eina link „Volkswagen“ vyras, kuris matosi kad su žalios spalvos striuke su gaubtuvu ant galvos, žalios spalvos kelnėmis, guminiais batais, kaip tyrimo metu nustatyta, R. L.. R. L. einat pro automobilio priekį, kur šviesos įjungtos, apšvietime matosi, kad R.

L. ranka prie deÅ¡inės pusės striukės kiÅ¡enės, ir R. L. eina link vyro, kuris iÅ¡lipo iÅ¡ „Volkswagen“ automobilio vairuotojo vietos. Vyras iÅ¡ automobilio „Volkswagen“ matosi kažkÄ sako ir abiem rankomis sugriebia R. L. už rÅ«bų, ties kaklu ir parverčia R. L. ant nugaros, prieÅ¡ais automobilį , iÅ¡ kurio filmuojama. Matosi, kaip vyras apsižergęs, kaire ranka laiko L. ir deÅ¡ine ranka, kumščiu smÅ«giuoja R. L. tris kartus į virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Kur tiksliai pataiko nesimato, nes užstoja savo kÅ«nu, matosi jis iÅ¡ nugaros, ir rankos smÅ«gių sudavimai. Po smÅ«gių sudavimo peržengia R.

L. gulintį ant žemės į kairę pusę ir pasiÅ¡alina ant kelio. L. pakelia kairę kojÄ , pasiverčia ant deÅ¡inio Å¡ono ir atsistoja. Tuo metu kai vyras iÅ¡ „Volkswagen“ pasiÅ¡alina, vaizdo įraÅ¡e pasimato, deÅ¡inėje automobilio pusėje asmuo iÅ¡ nugaros pusės, kuris su žalios spalvos striuke. Vaizdo įraÅ¡as baigėsi. Registratorius fiksuoja laikÄ 22:34:29 (2 t., b.l. 99-104). IÅ¡ neblaivumo patikrinimo kvito matyti, kad 2019-03-20 00.12 val. S. U. nustatytas 0,00 promilių (3 t., b.l 36).

Iš 2019-09-23 Panevėžio apylinkės teismo nutarimo, kuris įsiteisėjo 2019-11-18, matyti, kad juo A. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis galutine 1000 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu dvejiems metams bei graižtvinio „M85“ modelio šautuvo „Zastav“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, o S. U. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį 700 eurų bauda su automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu (5 t., b.l. 102-117).

IÅ¡ 2019-10-18 Panevėžio apylinkės teismo nutarimo, kuris įsiteisėjo 2019-11-08, matyti, kad juo teismas grÄ Å¾ino Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje A. S. kaltinamas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir 432 straipsnio 1 dalį. Teismas bylÄ grÄ Å¾ino tikslu, kad tyrimÄ atlikęs pareigÅ«nas įvykdytų ANK 592 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ â€“ perduotų ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui bylÄ spręsti dėl A.

S. atsakomybės pagal BK 140 ir 187 straipsnius už galimÄ tyčinį A. S. veikimÄ 2019-03-19 21.36 val. rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini)20,60 kilometre apgadinant automobilius „VW Touareg“ ir „VW Bora“ ir nežymiai sutrikdant S. U. sveikatÄ (5 t., b.l. 118-123). Dėl kaltinimų apimties IÅ¡ kaltinimų A. S. dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir S. U. dėl BK 145 straipsnio 2 dalies matyti, kad abiejuose kaltinimuose yra inkriminuojamos tam tikros aplinkybės, susijusios su eismo įvykio kilimu, tai yra, kad A.

S. padidino savo vairuojamo automobilio („VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) greitį bei pavojingai manevruodamas savo vairuojamu automobiliu kliudė R. L. vairuojamÄ automobilį („VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio. Teismas pastebi, kad pastarosios paminėtos aplinkybės nepatenka į kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėtį, be to, byloje esantys duomenys liudija, kad dėl minėto eismo įvykio kilimo aplinkybių atliekamas atskiras tyrimas ir procesinis sprendimas dėl to dar nėra priimtas, todėl aukščiau paminėtos, abiem kaltinamiesiems inkriminuojamuose kaltinimuose nurodytos su eismo įvykio kilimu susijusios aplinkybės dėl A.

S. greičio padidinimo, pavojingo manevravimo, R. L. automobilio kliudymo iš kaltinimų šalintinos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, byloje esantys su pašalintomis aplinkybėmis susiję duomenys šiame nuosprendyje teismo nevertinami. Kadangi abejonių bei ginčo nėra dėl abiejuose kaltinimuose nurodytų automobilių nuvažiavimo nuo kelio, kas nereikalauja ir atskiro tyrimo, ši aplinkybė, nenurodant to nuvažiavimo priežasties, kaltinimuose paliktina. Dėl kaltinimo A. S. Kaip matyti, kaltinamasis A.

S. teisme pripažino buvęs kaltinime nurodytÄ dienÄ , nurodytoje vietoje, kur matęs nukentėjusįjį R. L., Å¡iam sudavęs smÅ«gius, tačiau, jo teigimu, jis tÄ padaręs tik gindamasis. Teismas, vertindamas tokius kaltinamojo parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgdamas ir į paties kaltinamojo A. S. parodymuose esančius prieÅ¡taravimus bei nenuoseklumÄ , sprendžia, kad yra pagrindas juos vertinti kritiÅ¡kai, kaip nepatikimus ir pasirinktÄ A. S. gynybos pozicijÄ , kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai, kurie prieÅ¡ingai – jÄ paneigia.

IÅ¡ teisme duotų kaltinamojo A. S. parodymų seka, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ , jam kartu su S. U. važiuojant automobiliu, A. S. teigimu, be jokios priežasties jų automobilį pradėjo persekioti kažkoks kitas automobilis, ko pasekoje abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio, po ko jis pamatė iÅ¡ kito automobilio ateinantį vyriÅ¡kį, kažkÄ laikantį rankoje, todėl jis puolė gintis. Tokių kaltinamojo parodymų apie bepriežastinį jo vairuojamo automobilio persekiojimÄ bei vėliau sekusį jo puolimÄ su kažkokiu daiktu rankoje nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys, prieÅ¡ingai – byloje esančių įrodymų visuma juos paneigia.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo R. L. parodymų, jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kartu su V. V. pamatęs galimÄ brakonieriavimo (medžioklės taisyklių pažeidimo) faktÄ ir tuos veiksmus atlikusius asmenis, siekiant nustatyti pastarųjų asmenybes, juos važiuojančius automobiliu sekė, po ko įvykus eismo įvykiui ir abiem automobiliams nuvažiavus nuo kelio, iÅ¡ sekamo automobilio iÅ¡lipęs asmuo (A. S.) puolė jį bei sudavė jam smÅ«gius. Atkreiptinas dėmesys, kad tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojas V.

V., kuris parodė pažįstantis A. S., su kuriuo jo santykiai iki įvykio buvo geri, draugiÅ¡ki, tÄ paliudijo ir pats A. S., todėl netikėti liudytojo V. V. parodymais, atitinkančiais nukentėjusiojo R. L. parodymus ir kitus byloje esančius objektyvius įrodymus, teismas neturi pagrindo. Priežasčių, kodėl V. V. galėtų apkalbėti A. S., teismas nenustatė, tokių duomenų nenurodė bei nepateikė ir pats kaltinamasis A. S.. Taip pat pastebėtina ir tai, kad byloje esančiu įsiteisėjusiu 2019-09-23 teismo nutarimu konstatuota, kad R.

L. kartu su V. V. matytas brakonieriavimo (medžioklės taisyklių pažeidimo) faktas buvo realus ir A. S. buvo nubaustas už tai administracine tvarka. Taigi visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis A. S. vairuotas automobilis R. L. buvo sekamas ne be priežasties, o dėl įvykdyto teisės pažeidimo, kas paneigia kaltinamojo A. S., taip pat ir jam antrinančio kartu buvusio ir taipogi administracine tvarka už medžioklės taisyklių pažeidimÄ nubausto S. U. parodymus, bei kaip patikimus leidžia vertinti nukentėjusiojo R.

L. ir liudytojo V. V. parodymus. Sutinkamai su nukentėjusiojo R. L. parodymais, jam iÅ¡lipus iÅ¡ nuo kelio nuvažiavusio automobilio, rankoje turint telefonÄ , tikslu užfiksuoti brakonierius, iÅ¡ kito automobilio labai staigiai iÅ¡Å¡okęs asmuo (A. S.) pripuolė prie jo ir deÅ¡inės rankos kumščiu smÅ«giavo jam į veidÄ , pastÅ«mė jį ir jam pargriuvusiam deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė dar tris smÅ«gius į veidÄ . Tokius nukentėjusiojo parodymus iÅ¡ esmės patvirtina ir byloje esančio vaizdo įraÅ¡o duomenys, liudytojo V.

V. parodymai. Tuo tarpu kaltinamasis A. S., neigdamas puolimÄ bei teigdamas apie bÅ«tinÄ jÄ gintį, nebuvo nuoseklus ir vis mėtėsi – dėl daikto R. L. rankoje buvimo Å¡iam artėjant, dėl smÅ«gių R. L. sudavimo, dėl R. L. veiksmų jo atžvilgiu bei smÅ«gio jam sudavimo ir kt. Pats nukentėjusysis nuosekliai tvirtino be telefono nieko rankose neturėjęs, jokių smÅ«gių A. S. nesudavęs. Tokie jo parodymai atitinka ir kitus byloje esančius objektyvius įrodymus. Pažymėtina, kad iÅ¡ smurtinę scenÄ užfiksavusio vaizdo įraÅ¡o (2 t., b.l. 104) matyti, kas užfiksuota ir objektų apžiÅ«ros protokole (2 t., b.l. 99-103), nuo kelio nuvažiavę automobiliai nesustojo vienas prieÅ¡ kitÄ ir R.

L. vairuoto automobilio Å¡viesos nebuvo nukreiptos į A. S. vairuotÄ automobilį ir prieÅ¡ingai pastarojo kaltinamojo parodymams, jo negalėjo akinti. Pastarojo įraÅ¡o duomenys nepatvirtina ir kaltinamojo A. S. teisme duotų parodymų apie prie jo artėjančio R. L. rankose matytÄ galimai didelį medžioklinį peilį. Tokio daikto turėjimo bei apskritai buvimo įvykio vietoje nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, kas rodo kaltinamojo A. S. parodymų nepatikimumÄ , o tokį manymÄ sustiprina paties A.

S. parodymų nenuoseklumas proceso metu, taipogi jo parodymų prieÅ¡taringumas byloje esantiems objektyviems įrodymams. Minėto vaizdo įraÅ¡as paneigia ir kaltinamojo A. S. parodymus apie iÅ¡gÄ stį ir R. L. sukeltÄ , buvusiÄ grėsmę jo sveikatai, gyvybei, pastarajam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, bei bÅ«tinybę gintis nuo R. L.. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas kaltinamojo elgesys, ryžtingai iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio ir žengiant prie R. L., anaiptol neliudija kaltinamÄ jį buvus iÅ¡sigandus, o jo itin aktyvÅ«s puolamojo pobÅ«džio smurtiniai veiksmai R.

L. atžvilgiu, nesant jokių objektyvių įrodymų apie R. L. puolimo ar kėsinimosi į A. S. sveikatÄ veiksmus, paneigia buvus kaltinamojo A. S. veiksmuose bÅ«tinosios ginties situacijÄ ir prieÅ¡ingai – liudija apie tyčinius smurtinius veiksmus kėsinantis į nukentėjusiojo R. L. sveikatÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir liudytojo V. V. parodymų turinys. Pastarasis liudytojas parodė, kad sustojus R. L. iÅ¡lipo, o iÅ¡ kito automobilio vairuotojo pusės iÅ¡lipęs A. S. priekyje R. L. maÅ¡inos iÅ¡kart trenkė kumščiu į veidÄ R.

L., po ko Å¡is nukrito ant žemės ir tada A. S. pasilenkė ir sudavė dar kokius tris ar keturis smÅ«gius. Å ie liudytojo V. V. parodymai sutampa su nukentėjusiojo R. L. parodymais, su vaizdo įraÅ¡o duomenimis, todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo. Nukentėjusysis R. L. parodė, kad dėl A. S. smurtinių veiksmų jam buvo sutrikdyta sveikata, tÄ patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – jo praneÅ¡imų pagalbos numeriu turinys, apžiÅ«ros protokolo, tarnybinio praneÅ¡imo duomenys, specialisto iÅ¡vada, liudytojų V.

V. ir A.A. parodymai. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad R. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas paveikus kietais bukais daiktais, penkių smūgių pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2 t., b. l. 39-40). Nesutikti su kompetentingo specialisto pateikta išvada teismas neturi pagrindo, nes specialisto išvada neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kitomis nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, byloje nėra.

Taip pat nėra abejonių, kad A. S. atlikti kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiÅ¡kę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kÅ«nui, nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ , kÄ , kaip minėta, patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto iÅ¡vadoje, liudytojų parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Apibendrinant teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis A.

S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. L. sveikatÄ . Kaip jau minėta, nukentėjusysis R. L. nuo pat proceso pradžios teigė ir Å¡i jo pozicija buvo nuosekli, nekito, kad veiksmus sekant A. S. vairuojamÄ automobilį, įskaitant ir iÅ¡lipimÄ iÅ¡ automobilio jam nuvažiavus nuo kelio ir ėjimÄ su telefonu rankoje, jis atliko tikslu nustatyti jo paties matyto galimo brakonieriavimo (medžioklės taisyklių pažeidimo) veiksmus atlikusius asmenis bei užfiksuoti su neteisėtu medžioklės taisyklių pažeidimo faktu susijusias aplinkybes.

Tokį nukentėjusiojo R. L. veikimo motyvÄ patvirtina ir liudytojo V. V. parodymai, kÄ beje atskleidžia ir kiti bylos duomenys. Nukentėjusiojo R. L. ir liudytojo V. V. nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais parodymais nustatyta, kad jiems pastebėjus neleistinÄ , neteisėtÄ stirnos nuÅ¡ovimo faktÄ , tai padariusiems asmenims ėjimo prie nuÅ¡auto žvėries metu pastebėjus jų padaryto pažeidimo liudytojus R. L. ir V. V., stirnÄ nuÅ¡ovę asmenys (A. S. ir S. U.) ėmė Å¡alintis iÅ¡ įvykio vietos, po ko sekė nukentėjusiojo R.

L. ir A. S. vairuojamų automobilių nuvažiavimas nuo kelio bei aukščiau aptarti A. S. smurtiniai veiksmai R. L. atžvilgiu. Nukentėjusysis R. L. teisme be kita ko parodė, kad jį kaip medžiotojÄ Ä¯statymas įpareigoja saugoti gamtÄ ir faunÄ . Pažymėtina, kad pilietinės pareigos vykdymas – tai asmens, kaip valstybės piliečio ar visuomenės nario, vykdymas bet kokios visuomenei naudingos veiklos, kuriÄ vykdyti tiesiogiai įpareigoja ar įgalioja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti teisės aktai, taip pat ir kitos visuomenei naudingos veiklos vykdymas.

Taigi, pilietinės pareigos definicija neatskiriama nuo valstybės ir yra sietina su pilietiškumu, kuris pilietiškumas traktuotinas kaip asmens savo teisių, atsakomybės ir pareigų valstybei suvokimas, veikla visuomenės labui, bendrapiliečių teisių ir laisvių gynimas, gerovės Lietuvai siekimas; tai visuotinų, visuomenei ar valstybei svarbių teisių bei interesų gynimas. LR Konstitucijos 54 straipsnis skelbia, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.

Ä®statymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, terÅ¡ti vandenis ir orÄ , daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augalijÄ ir gyvÅ«nijÄ . LR medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalis, reglamentuojanti medžiotojo pareigas, numato, kad medžiotojas be kita ko privalo laikytis LR medžioklės įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiÅ¡kos medžioklės reikalavimų.

Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis R. L. yra medžiotojas. IÅ¡ byloje nustatytų duomenų seka, kad jis pamatytu galimu neteisėtos medžioklės faktu susidomėjo kaip asmuo, vykdantis savo kaip valstybės piliečio pareigÄ , ir neliko tam abejingas, ėmėsi veiksmų iÅ¡aiÅ¡kinti galimÄ neteisėtos medžioklės faktÄ bei užkirsti tam keliÄ . Esamoje situacijoje, vertinant visų byloje esančių įrodymų visumÄ , taip pat – kaltinamojo A. S. parodymų turinį ir elgesį teisminio proceso metu, iÅ¡reiÅ¡kiant pasipiktinimÄ bei nepasitenkinimÄ R.

L. elgesiu gaudant brakonierius ir panaÅ¡iai, atsižvelgiant ir į įsiteisėjusiu 2019-09-23 teismo nutarimu įrodytÄ A. S. bei S. U. kaltę dėl aukščiau nurodyto R. L. matyto galimo medžioklės taisyklių pažeidimo faktÄ , teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis A. S. suprato, kad nukentėjusysis R. L. veikė vedinas pareigos iÅ¡aiÅ¡kinti jo – A. S. neteisėtos medžioklės faktÄ bei užkirsti tam keliÄ , ir bÅ«tent Å¡ios nukentėjusiojo piliečio pareigos vykdymas sÄ lygojo kaltinamojo smurtinius veiksmus prieÅ¡ R.

L.. Visos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. S. savo smurtiniais veiksmais siekė nutraukti minėtÄ nukentėjusiojo R. L. veiklÄ kaltinime nurodytuoju laiku. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. S. sÄ moningai dėl nukentėjusiojo R. L. piliečio pareigos vykdymo pastarojo atžvilgiu atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingÄ pobÅ«dį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vienÄ baigtÄ , tyčinį, apysunkį nusikaltimÄ . Inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas, administracine tvarka nebaustas (5 t., 9-16, 37-38), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, nevedęs, bet, kaltinamojo teigimu, gyvena su sugyventine ir turi tris nepilnamečius vaikus, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (5 t., b.l. 44-45), turi sveikatos problemų (5 t., b.l. 185), pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas neigiamai (5 t., b.l. 42).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas kaltinamÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmės rūšį, daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymÄ skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant trumpesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, o jos vykdymÄ BK 75 straipsnio pagrindu atidedant trumpesniam nei vidurkis laikotarpiui kartu su tam tikrais įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo A. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019-03-20 10.00 val. iki 2019-03-22 08.35 val. (2 paros) (3 t., b.l. 148-151). Dėl kaltinimo S. U. Kaltinamajam S. U. inkriminuojama BK 145 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas:

1) terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ , arba 2) sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . IÅ¡ kaltinimo matyti, kad Å¡ioje byloje S. U. kaltinamas terorizavęs R. L., tai yra grasinęs Å¡iam padegti pastarojo turtÄ bei jį nužudyti. Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktika, žmogaus terorizavimas pasireiÅ¡kia grasinimais. Grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai.

Pažymėtina, kad grasinimų vertinimui, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Taigi, vertinant grasinimo realumÄ , svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimÄ . Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimÄ ir nesaugumo jausmÄ , ir nori taip elgtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2014, 2K-423-303/2016, 2K-346-303/2017 ir kt.).

Pats kaltinamasis S. U. teisme pripažino buvęs kaltinime nurodytÄ dienÄ , nurodytoje vietoje, kur matęs nukentėjusįjį R. L., su pastaruoju trumpai bendravęs, tačiau jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino grasinimų R. L. atžvilgiu dėl turto padegimo ar jo nužudymo neiÅ¡sakęs. Pasak S. U., jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis R. L. atžvilgiu sakė, kad jam blogai bus, blogai baigsis, kažkÄ panaÅ¡iai, ir kad jei bÅ«tų jaunesnis, duotų jam į veidÄ , tačiau grasinimų dėl namų ir maÅ¡inų uždegimo, „padėjimo į vietÄ â€œ jis nesakė.

Sutinkamai su S. U. parodymais, jis minėtais jo sakytais žodžiais norėjo pasakyti, kad R. L. už savo veiksmus neÅ¡ atsakomybę. Tokius parodymus kaltinamasis davė ir jų nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Nukentėjusysis R. L. gi viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad po A. S. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu atlikimo, Å¡iam pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos, su pastaruoju buvęs S. U. pradėjo jam grasinti sakydamas: „dabar tai pamatysit kas bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik maÅ¡inos, bet ir namai“, „aplamai bÅ«si padėtas į vietÄ â€œ, kas jį patį labai iÅ¡gÄ sdino ir tie grasinimai jam atrodė realÅ«s. Esant prieÅ¡taringiems kaltinamojo S. U. ir nukentėjusiojo R.

L. parodymams, svarbu pastaruosius įvertinti kitų byloje esančių įrodymų visumoje. Bylos duomenys liudija, kad S. U. inkriminuojamų veiksmų padarymo metu nurodytoje vietoje be nukentėjusiojo R. L. kartu su pastaruoju dar buvo vienas asmuo -V. V.. Liudytoju apklaustas V. V. teisme parodė, kad iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinus A. S., atėjęs S. U. pakeltu tonu pasakė: „kÄ Äia darot, vyrai, ar žinot, su kuo susidedat“, daugiau jokių pastarojo žodžių jis negirdėjo, nes nuėjo už maÅ¡inų, apėjo jas, tuo metu nuo R.

L. ir S. U. buvo atsitraukęs per kokius 10 m. Sutinkamai su liudytojo V. V. parodymais, jam minėtieji S. U. iÅ¡sakyti, jo girdėti žodžiai neatrodė kaip grasinimas ir jo neiÅ¡gÄ sdino. Jis be kita ko pažymėjo, kad S. U. priėjo neagresyviai, į akis nepuolė. Ä®vertinus liudytojo V. V. parodymus bei tai, kad kaltinamasis S. U. pats pripažino sakęs ne tik kaltinime nurodytus V. V. girdėtus žodžius, bet dar ir žodžius apie smÅ«gio bÅ«nant jaunesniu sudavimÄ R. L., kurių V. V. pagal jo paties parodymus negirdėjo, yra pagrindas manyti, kad Å¡is liudytojas galėjo negirdėti ir kitų S. U. nukentėjusiajam R.

L. iÅ¡sakytų, pastarojo nurodytų žodžių apie galimÄ maÅ¡inų ir namų degimÄ , „padėjimÄ Ä¯ vietÄ â€œ. Tačiau nepriklausomai nuo Å¡ios iÅ¡vados, teismo vertinimu, vien nukentėjusiojo R. L. parodymai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties konstatavimui S. U. veiksmuose. Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad pripažįstant tam tikrÄ elgesį psichine prievarta, o jos panaudojimÄ â€“ terorizavimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas.

Toks aiškinimas, be kita ko, gali būti kildinamas iš konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotų reikalavimų, kad nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Šių nuostatų taikymas, atskleidžiant BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo.

Todėl neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei Å¡ios kategorijos bylose nebÅ«tų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar iÅ¡sakyti grasinimai yra realÅ«s (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2013). Visų pirma pastebėtina, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje apibrėžti terorizavimo veiksmai visuomet turi bÅ«ti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortÄ . Å iuo atveju kaltinime S. U. nurodytas pats žodžių junginys „dabar tai pamatysit kas bus, nežinote su kuo susidėjote, dabar degs ne tik maÅ¡inos, bet ir namai“, jį vertinant nukentėjusiojo R.

L. parodymų apimtyje, leidžia pagrįstai manyti, kad jis skirtas ne vienam R. L., bet išsakytas bendrai, nekonkretizuojant adresato, galimai ir kartu su pastaruoju buvusiam V. V.. Tačiau, kaip minėta, V. V. dalies aukščiau nurodyto žodžių junginio net negirdėjo, o girdėtų žodžių nevertino kaip grasinimo ir į juos iš esmės nereagavo. Teismo vertinimu, toks bendrai įvykio vietoje buvusiems asmenims išsakytas žodžių junginys, be kita ko vertinant ir kitus bylos duomenis bei atsižvelgiant į kaltinamojo S. U. ir nukentėjusiojo R.

L. nepažinojimÄ iki įvykio vienas kito, kelia abejonių dėl Å¡ių žodžių kryptingumo konkrečiai į R. L. asmenybę. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenys liudija, kad iki S. U. tam tikrų žodžių iÅ¡sakymo R. L. buvusių įvykių eiga – liudytojų užtikimas S. U. dalyvavimo administracinio nusižengimo padaryme pažeidžiant medžioklės taisykles, po jo sekęs eismo įvykis, jame dalyvaujant R. L. ir S. U., pastarajam specialisto iÅ¡vada konstatuotas sveikatos sutrikdymas galimai minėto eismo įvykio metu, R.

L. patirtas fizinis smurtas iÅ¡ kartu su S. U. buvusio A. S. – akivaizdu, kad sÄ lygojo konfliktinę situacijÄ . Analizuojant S. U. parodymus matyti, kad jis neneigia minėtoje situacijoje buvęs piktas, kas, teismo nuomone, kelia pagrįstų abejonių, ar konfliktinėje situacijoje jo iÅ¡sakytieji žodžiai nebuvo tik pykčio dėl netikėto jo kartu su A. S. užtikimo darant nusižengimÄ bei galimos administracinės atsakomybės taikymo, taip pat dėl patirto sveikatos sutrikdymo, iÅ¡raiÅ¡ka bei spontaniÅ¡ka reakcija į staiga susiklosčiusiÄ konfliktinę situacijÄ .

Pažymėtina, kad vien tai, kad nukentėjusysis R. L. nurodė iÅ¡sigandęs S. U. žodžių, automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad S. U. iÅ¡ tikrųjų grasino padegti R. L. turtÄ bei jį nužudyti. Grasinimo realumo, taip pat ir nukentėjusiojo manymo dėl grasinimo turto padegimu ar nužudymu, nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. U. parodė ir byloje nėra paneigiančių duomenų, jog iki įvykio jis R. L. nepažinojo, piktumų pastarojo atžvilgiu neturėjo.

Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad S. U. bÅ«tų anksčiau nukentėjusiajam grasinęs, bauginęs jį ar panaÅ¡iai. Pats nukentėjusysis R. L. taipogi parodė iki įvykio S. U. nepažinojęs, jokių asmeninių konfliktų su pastaruoju neturėjęs. Nors teisme R. L. grasinimų realumÄ grindė teiginiais, kad kalbos seniai buvo apie S. U. kriminalinę praeitį, teigė apie pastarojo teistumÄ už žmogžudystę, teismas negali nepastebėti, kad pastarieji teiginiai apie S. U. kriminalinę praeitį R.

L. buvo iÅ¡sakyti tik vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje bei teisme. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. duotų parodymų, taip pat pareiÅ¡kimų, praneÅ¡imų policijai turinio analizė rodo, kad tokios aplinkybės ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo nurodomos, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad įvykio metu R. L. buvo žinomi S. U., su kuriuo pirmÄ kartÄ susidÅ«rė akis į akį, asmenybę charakterizuojantys duomenys. Be to, R. L. negalėjo nurodyti jo teiginius apie tariamÄ S. U. teistumÄ už žmogžudystę pagrindžiančių duomenų bei pastarųjų Å¡altinio, o byloje esantys duomenys tokių nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių taip pat nepatvirtina.

R. L. teisme be kita ko teigė, kad pats gyvena vienkiemyje, todėl grasinimai sugadinti jo turtÄ jam atrodė realÅ«s. Tačiau, teismo vertinimu, vien gyvenamosios vietos ypatumai patys savaime nėra pakankami grasinimų realumui konstatuoti. Teismas taipogi pastebi, kad iÅ¡ byloje esančių R. L. pagalbos praneÅ¡imų turinio matyti, kad apie grasinimus pastarasis net neužsiminė, pabrėždamas kitas įvykio aplinkybes, tame tarpe ir smurtavimo prieÅ¡ jį (atlikto ne S. U.) atvejį, kas leidžia manyti R.

L. jautus nesaugumÄ ne dėl S. U. jam iÅ¡sakytųjų žodžių, o dėl bendrai susidariusios situacijos ir patirto fizinio smurto iÅ¡ A. S.. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neginčytinai tvirtinti, kad kaltinamasis S. U. buvusioje konfliktinėje situacijoje iÅ¡sakydamas kaltinime nurodytus žodžius suprato, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimÄ ir nesaugumo jausmÄ , ir norėjo taip elgtis. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Nesurinkus neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, o byloje esant abejotiniems, neiÅ¡samiems bei neleidžiantiems daryti patikimų iÅ¡vadų dėl kaltinamojo kaltumo, duomenims, turėtų bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nors S. U. iÅ¡sakyti žodžiai savo turiniu ir galėjo sukelti R. L. neigiamas, nemalonias emocijas, tie žodžiai, įvertinus ir įvykio kontekstÄ , teismo nuomone, sietini su nukentėjusiojo R. L. hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, savęs ir situacijos parodomuoju pobÅ«džiu, emocijomis, o ne terorizavimu BK 145 straipsnio 2 dalies kontekste.

Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. U. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl jis iÅ¡ pastarojo kaltinimo iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl civilinių ieÅ¡kinių bei kitų klausimų Å ioje byloje yra pareikÅ¡ti trys civiliniai ieÅ¡kiniai: Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį A.

S. dėl 187,17 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 43-46), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl VSDF biudžetui padarytos 582,47 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 53-59) bei nukentėjusysis R. L. pareiškė civilinį ieškinį A. S. dėl 4200 eurų turtinės ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei S. U. dėl 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (5 t., b.l. 129-130). Kauno teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš A.

S. 187,17 eurų už R. L. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas atlyginti, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius praÅ¡o priteisti 582,47 eurų už nukentėjusiajam R. L. iÅ¡mokėtÄ nedarbingumo iÅ¡mokÄ . Bylos duomenys liudija, kad tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta R. L. sveikata, dėl ko jis kurį laikÄ buvo nedarbingas ir gavo nedarbingumo iÅ¡mokÄ , nustatytas jam sveikatos sutrikdymÄ padaręs asmuo – A. S., gydymo paslaugos R. L. buvo suteiktos realiai, civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus pagrindžia raÅ¡ytiniai įrodymai, todėl Å¡ie valstybinių institucijų civiliniai ieÅ¡kiniai yra pagrįsti ir tenkinami visiÅ¡kai, jų atlyginimÄ priteisiant iÅ¡ už Å¡iÄ Å¾alÄ atsakingo kaltinamojo A.

S.. Nukentėjusysis R. L. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ A. S. 4200 eurų turtinės ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. PraÅ¡ydamas priteisti 4200 eurų turtinės žalos atlyginimui, R. L. nurodo, kad į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina 3600 eurų už kaltinime dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto nurodyto įvykio metu sugadintÄ termovizorių ir 600 eurų už to paties įvykio metu sugadintÄ striukę. R. L. civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkinamas tik iÅ¡ dalies.

Teismas pažymi, kad civilinio ieÅ¡kinio pagrindimas yra civilinio ieÅ¡kovo pareiga. Å ioje byloje R. L., teisminio nagrinėjimo metu pateikęs civilinį ieÅ¡kinį, kartu su juo nepateikė jokių turtinę žalÄ pagrindžiančių dokumentų. Teismui pareikalavus pateikti civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų įsigijimÄ bei jų sugadinimÄ patvirtinančius dokumentus, buvo pateiktos tik parduotuvių bendrinio pobÅ«džio pažymos apie termovizoriaus ir striukės kainas prekyboje. Nukentėjusiajam nepateikus minėtų daiktų sugadinimÄ patvirtinančių duomenų ir esant tik jo žodiniams paaiÅ¡kinimams apie sugadinimus, byloje nesant pakankamų tai patvirtinančių duomenų, R.

L. teismo įpareigojimu pristačius civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytus daiktus, pastarieji teisiamojo posėdžio metu buvo apžiÅ«rėti. Ä® posėdį atvykusi policijos pareigÅ«nė S. D. parodė, kad jai parodytÄ striukę ji apžiÅ«rėjo ikiteisminio tyrimo metu ir apžiÅ«ros protokole užfiksavo jos požymius. IÅ¡ byloje esančio apžiÅ«ros protokolo matyti, kad jame jokie striukės apgadinimai neužfiksuoti. Liudytoja apklausta S. D. teigė, kad apžiÅ«ros metu fiksuojami tik akivaizdÅ«s sugadinimai, o užtrauktuko ji netikrino.

Tuo tarpu apžiÅ«ros teisme metu patikrinus striukės užtrauktuko veikimÄ , kurio sugadinimas pagal R. L. sÄ lygoja netinkamumÄ naudoti minėtÄ striukę pagal paskirtį bei jo reikalavimÄ dėl to atlyginti už jÄ Å¾alÄ , striukės užtrauktukas, nors nevisiÅ¡kai lengvai ir nežymiai stringant, bet veikė – segiojosi. Kitokių striukės sugadinimų nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, įvertinus ir striukės nenaujumÄ , neturint ir duomenų apie iki įvykio buvusį striukės užtrauktuko veikimÄ , vien toks nežymus striukės užtrauktuko segimo defektas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie netinkamumÄ naudoti minėtÄ striukę pagal paskirtį.

Be to, byloje nėra ir duomenų, leidžiančių neginčytinai tvirtinti apie minėto defekto atsiradimo aplinkybes, tai yra, jog minėtas defektas atsirado bÅ«tent kaltinime dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto nurodytomis aplinkybėmis. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusysis R. L. reikalavimo dėl 600 eurų turtinės žalos atlyginimo už sugadintÄ striukę nepagrindė ir tenkinti jo nėra pagrindo. Taip pat nukentėjusysis R. L. civiliniame ieÅ¡kinyje bei teisme nurodė, kad smurtinių veiksmų jo atžvilgiu atlikimo metu buvo sugadintas jam ant kaklo buvęs termovizorius, kurio vertė 3600 eurų.

Kad įvykio metu minėtas prietaisas buvo R. L. ant kaklo, parodė ir liudytojas V. V.. Netikėti jų sutampančiais parodymais, atsižvelgiant ir į tai, kad apie termovizoriaus turėjimÄ prie savęs kaltinime nurodyto įvykio metu nukentėjusysis parodė nuo pat proceso pradžios, teismas neturi pagrindo. Nepaisant to, vien daikto turėjimas įvykio metu, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai apie pastarojo sugadinimÄ bei žalos padarymo R. L. nurodomoje 3600 eurų sumoje nepagrindžia. Teismas pastebi, kad nukentėjusysis R.

L. pateikdamas teisme civilinį ieÅ¡kinį teigė, kad minėtas termovizorius po kaltinime apraÅ¡yto smurto prieÅ¡ jį pavartojimo fakto nebeveikia ir, jo manymu, nebetinkamas naudoti, tačiau tai patvirtinančių duomenų, net ir nutartimi jį įpareigojus tai padaryti, teismui nepateikė, pateikdamas tik termovizoriaus vertę prekyboje atspindinčiÄ pažymÄ . Galiausiai teismui pareikalavus pateikti minėtÄ termovizorių proceso dalyviams apžiÅ«rai, prieÅ¡ jÄ atliekant R. L. parodė, kad visgi buvo nuvežęs minėtÄ termovizorių remontuoti ir dabar jis jau veikia, tik blogiau, pateikė 33,52 eurų PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ R.

L. už suteiktas paslaugas – okuliaro ir vidinio baterijų konteinerio keitimÄ (6 t., b.l. 11). Jokių dokumentų, liudijančių termovizoriaus kitų gedimų nustatymÄ , teismui nebuvo pateikta. Teisiamajame posėdyje kartu su specialiųjų žinių apie termovizorius turinčiu R. K. apžiÅ«rėjus R. L. pateiktÄ termovizorių, R. K. nurodė, jog minėtas prietaisas veikia ir yra tinkamas naudoti. Tuo teisminio nagrinėjimo metu galėjo įsitikinti ir visi proceso dalyviai, kuomet R. L. papraÅ¡ius, pertraukos metu prietaiso veikimas buvo tikrinamas, demonstruojamas žiÅ«rint į tolį lauko sÄ lygomis.

Nors nukentėjusysis R. L. pastarosios apžiūros metu parodė, kad žiūrint į tolį jam yra matoma dėmė, pagal specialisto R. K. paaiškinimus – matomumas, vaizdas yra geras, žiūrėtu atstumu yra tinkamas naudoti, o kadangi šis termovizorius turbūt yra senesnis nei trys metai, dėmė po trijų metų gali atsirasti ir nuo naudojimo. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad R. L., kaip civilinis ieškovas, pakankamais objektyviais įrodymais neįrodė termovizoriaus netinkamumo naudoti ir nepagrindė savo turtinio reikalavimo dėl termovizoriaus sugadinimo 3600 eurų sumoje.

Nors nukentėjusysis R. L. teigė įvykio metu praradęs termovizoriaus baterijÄ , vien tokių jo teiginių, nesant kitų objektyvių įrodymų, nepakanka neginčytinai teigti, kad kaltinamasis A. S. prie to prisidėjo savo smurtiniais veiksmais. Be to, liudytojas V. V. teisme parodė, kad termovizoriaus baterijÄ R. L. rado ant kelio, jis nežino, kaip ji iÅ¡krito ir iÅ¡ kur ji ten atsiradusi. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai nepagrindžia A.

S. smurtiniais veiksmais sÄ lygoto termovizoriaus baterijos praradimo bei žalos dėl to R. L. padarymo. Nukentėjusysis be kita ko teigė, kad įvykio metu buvo nutrauktas ir termovizoriaus dirželis, tačiau apžiÅ«rėjus jį teisme tai nepasitvirtino – pats dirželis nebuvo nutrÅ«kęs, kas beje neatsispindi ir apžiÅ«ros protokole, ir tik R. L. parodžius buvo pastebėtas dirželio plastikinės dalies nežymus pažeidimas, kurio atsiradimo aplinkybės, įvertinus termovizoriaus nenaujumÄ bei A.

S. smurtinių veiksmų atlikimo aplinkybes (termovizoriaus buvimas nukentėjusiajam ant kaklo, smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam į veidÄ ir kt.), teismui kelia abejonių dėl priežastingumo su kaltinamojo A. S. atliktais nusikalstamais veiksmais. Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės dėl sugadinto turto (termovizoriaus, striukės) leidžia teigti, kad nukentėjusysis R. L. nurodydamas apie jam padarytÄ turtinę žalÄ , hiperbolizavo minėtam jo turtui padarytus sugadinimus bei pastarųjų pakankamais objektyviais įrodymais pats nepagrindė.

Pastebėtina, kad byloje raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos tik R. L. turėtos 33,52 eurų iÅ¡laidos termovizoriaus remontui. IÅ¡ nukentėjusiojo R. L. ir liudytojo V. V. parodymų seka, kad bÅ«tent nukentėjusiojo R. L. ant kaklo turėtu termovizoriumi buvo naudotasi stebint galimÄ medžioklės taisyklių pažeidimo faktÄ , kas rodo įvykio dienÄ termovizorių veikus. Aukščiau nuosprendyje nurodytais motyvais teismas nurodė neabejojantis, kad minėtas termovizorius R. L. buvo ant kaklo ir A. S. naudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ jį.

Bylos duomenys liudija, kad po fizinio smurto prieÅ¡ jį panaudojimo teikdamas policijai praneÅ¡imÄ bei apklausos metu, R. L. iÅ¡kart nurodė apie termovizoriaus apgadinimÄ . Atsižvelgiant į tai bei į aukščiau paminėtas aplinkybes teismas neabejoja, kad A. S. smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį metu galėjo bÅ«ti pažeistas nukentėjusiajam ant kaklo buvęs prietaisas, kurio realų apgadinimo mastÄ , teismo vertinimu, atsispindi R. L. pateikta už termovizoriaus remontÄ iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra 33,52 eurų sumoje.

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis nuostatomis R. L. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos tenkinamas tik iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo A. S. nukentėjusiojo naudai 33,52 Eur turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmetant. Kaip minėta, nukentėjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo A. S. priteisti 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. R. L. parodė, kad dėl padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, atsirado baimės jausmas, patyrė kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Å iuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis R. L. dėl kaltinamojo A. S. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , patyrė ir patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala.

Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio bÅ«tina atsižvelgti į kaltinamojo A. S. atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei Å¡eimyninę padėtis, sveikatos bÅ«klę, jo galimybę atlyginti žalÄ (A. S. yra vidutinio amžiaus, nevedęs, bet, jo teigimu – gyvena faktinėje santuokoje ir turi tris nepilnamečius vaikus, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi sveikatos problemų).

Ä®vertinus visas aplinkybes, taip pat ir teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose nutartys Nr. 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt.), teismas mano, kad praÅ¡oma priteisti 20000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kiai per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažinama ir nukentėjusiojo R. L. naudai iÅ¡ kaltinamojo A. S. priteistina 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusysis civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o neturtinės žalos atlyginimÄ priteisti ir iÅ¡ kaltinamojo S. U.. Tačiau teismui priėmus sprendimÄ dėl S. U. iÅ¡teisinimo iÅ¡ kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo R. L. S. U. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės:

S. U. – rašytinis pasižadėjimas, A. S. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. S. U. išteisinus, jam 2019-09-09 prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilius „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Carina“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 107-118), be kita ko atsižvelgiant į S. U.

Panevėžio apylinkės teismo 2019-09-23 nutarimu paskirtÄ administracinio poveikio priemonę – automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ , įsiteisėjus nuosprendžiui panaikintinas. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo A. S. valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡kotina 28,50 Eur proceso iÅ¡laidų teismo procesiniams dokumentams įteikti. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas nuosprendžiui įsiteisėjus iÅ¡spręstinas BPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka: kvapų pėdsakai (3 vnt. 0,5 litro talpos stiklainiai), kurie 2019-03-27 iÅ¡siųsti saugojimui į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybÄ (plombos Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 vokai su nuorÅ«komis, rankos pėdsaku ir mikrodalelėmis, saugomi Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpose pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), du vokai su dažų pavyzdžiais ir du vokus su mikrodalelėmis, saugomi Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpose pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikintini kaip menkaverčiai.

Pastebėtina, kad Å¡ioje byloje automobilis „VW BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu yra perduotas saugojimui į UAB „TOMADAS“ aikÅ¡telę adresu Panevėžys, Elektronikos g. 80 (1 t., b. l. 109-111). Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad minėto automobilio atžvilgiu yra priimtas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas – automobilis „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Panevėžio apylinkės teismo 2019-09-23 nutarimu yra konfiskuotas, todėl antrÄ kartÄ spręsti klausimÄ dėl to paties automobilio nebetikslinga.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, prie bylos 1 tomo esantys automobilio VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai perduotini Panevėžio apylinkės teismo 2019-09-23 nutarimu S. U. paskirtÄ automobilio konfiskavimÄ vykdančiam subjektui. Minėtu Panevėžio apylinkės teismo 2019-09-23 nutarimu taipogi yra iÅ¡spręstas klausimas dėl graižtvinio „M85“ modelio Å¡autuvo „Zastava“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2019-09-05 tyrėjo nutarimÄ kartu su kitais daiktais saugomas Panevėžio AVPK VP Licencijavimo skyriuje pakete Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 92-93) – pastarasis ginklas yra konfiskuotas, todėl Å¡iuo nuosprendžiu pakartotinai spręsti dėl to paties daikto nėra pagrindo.

Tame pačiame pakete Licencijavimo skyriuje saugomi ir kiti daiktai: CZ optika „Docker“, juodos-tamsiai žalios spalvos dėklas, šautuvas „Tikka T3 300 Winchester Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini) (šovinių dėtuvė) su rudos spalvos dėklu, leidimas laikyti, nešioti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ginklų pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 92-93), kurių klausimas nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas spręsti Panevėžio AVPK VP Licencijavimo skyriui.

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktÄ ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant visÄ laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. S. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. kovo 20 d. 10.00 val. iki 2019 m. kovo 22 d. 08.35 val. (2 paras). KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ A.

S. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 187,17 eurų (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 17 euro centų) turtinės žalos atlyginimui, Å¡iÄ sumÄ pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ A. S. Valstybinio socialinio draudimo fondui 582,47 eurų (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus 47 euro centus) turtinės žalos atlyginimui, Å¡iÄ sumÄ pervedant į vienÄ iÅ¡ nurodytų Fondo valdybos skyriaus sÄ skaitų, esančių AB „Luminor Bank“ (duomenys neskelbtini), arba AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 282.

Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jo naudai iÅ¡ kaltinamojo A. S. 33,52 Eur (trisdeÅ¡imt tris eurus 52 euro centus) turtinės ir 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. S. U. iÅ¡teisinti iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo R. L. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 15000 (penkiolikos tÅ«kstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ . S. U. 2019-09-09 prokuroro nutarimu taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ automobilius „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Carina“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iÅ¡ A. S. valstybės naudai 28,50 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 50 euro centų) proceso iÅ¡laidų. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: kvapų pėdsakus (3 vnt. 0,5 litro talpos stiklainiai), kurie 2019-03-27 iÅ¡siųsti saugojimui į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybÄ (plombos Nr. (duomenys neskelbtini)), 4 vokus su nuorÅ«komis, rankos pėdsaku ir mikrodalelėmis, saugomus Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpose pagal kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), du vokus su dažų pavyzdžiais ir du vokus su mikrodalelėmis, saugomus Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpose pagal kvitÄ Nr. 0005096 – sunaikinti;

Panevėžio AVPK VP Licencijavimo skyriuje pakete Nr. (duomenys neskelbtini) saugomų daiktų: CZ optikos „Docker“, juodos-tamsiai žalios spalvos dėklo, Å¡autuvo „Tikka T3 300 Winchester Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini) (Å¡ovinių dėtuvė) su rudos spalvos dėklu, leidimo laikyti, neÅ¡ioti ginklus Nr. 0001118, ginklų pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) klausimÄ perduoti spręsti Panevėžio AVPK VP Licencijavimo skyriui; prie bylos esančius automobilio „VW BORA“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus – perduoti Panevėžio apylinkės teismo 2019-09-23 nutarimu S. U. paskirtÄ Å¡io automobilio konfiskavimÄ vykdančiam subjektui. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Rita Dirkė