2025-05-08 Nr. CB-2748-2-68-3-12863-2023-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1736

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12863-2023-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 30 d. paduotu pareiškėjo (atsakovo) S. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas (atsakovas) S. T. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. A., G. U., B. J., A. L. ir I. Z. ieškinį atsakovams S. T. ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl įpareigojimo uždrausti atlikti veiksmus bei įpareigojimo atlikti privalomąjį remontą ir atstatyti sunaikintą turtą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-18038-599/2023 nusprendė: uždrausti atsakovams Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijai ir jos pirmininkui S. T. organizuoti ir apmokėti jų pasitelktam (sub)rangovui UAB „Rakursas“ daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo aikštelių dangos išardymo, griovimo ir remonto darbus pagal prie 2023 m. gegužės 11 d. susirinkimo medžiagos pridėtą UAB „Rakursas“ lokalinę sąmatą; įpareigoti atsakovą S. T. ne vėliau kaip per 60 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti sunaikintus 3 vnt. metalinius požeminius konteinerius, buvusius daugiabučio namo kiemo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovus ne vėliau kaip per 60 dienų po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti privalomuosius darbus – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kompleksinį įėjimo aikštelių ir visų daugiabučio namo terasų dangų remontą, atliekant 2021 m. kovo 4 d. statinio apžiūros akte Nr. NA21-00133 nurodytus statybos darbus ir pašalinant 2021 m. kovo 4 d. statinio apžiūros akte Nr. NA21-00133 nurodytus trūkumus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. priėmė papildomą sprendimą byloje, kuriuo teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas 2024 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti procesinį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovas 2024 m. balandžio 12 d. byloje pateikė prašymą atnaujinti procesą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą už akių ir 2023 m. gruodžio 18 d. papildomą sprendimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir proceso atnaujinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo (atsakovo) S. T. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo S. T. atskirąjį skundą, o ieškovo M. A. atskirąjį skundą tenkino ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstė taip: „Priteisti ieškovui M. A. iš pareiškėjo S. T. 2600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.“ Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi taip pat nutarė priteisti ieškovės A. L. naudai iš atsakovo S. T. 151,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovo B. J. naudai iš atsakovo S. T. 151,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovo G. U. naudai iš atsakovo S. T. 151,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovės I. Z. naudai iš atsakovo S. T. 151,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir priteisti ieškovo M. A. naudai iš atsakovo S. T. 1600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniu skundu pareiškėjas (atsakovas) S. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti praleistą procesinį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje bei perduoti atnaujintą civilinę bylą pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba proceso atnaujinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde keliami tokie teisės klausimai:

1.1. Ar apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad egzistuoja civilinės bylos atnaujinimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi teisę padaryti priešingą išvadą ir konstatuoti, jog procesas nurodytu pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) negali būti atnaujintas?

1.2. Ar daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pirmininkas (fizinis asmuo), vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 8 dalies nuostatomis, gali būti laikomas tinkamu atsakovu dėl reikalavimų, kurie reiškiami dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos funkcijų įgyvendinimo, o ne dėl nuostolių bendrijai priteisimo?

1.3. Ar svarbia CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino praleidimo priežastimi gali būti pripažįstama tai, kad asmuo savo teises siekė įgyvendinti ne iš karto kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo, o iš pradžių prašydamas atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka?

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir proceso atnaujinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, konstatavęs: „Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių sukūrė teises ir pareigas atsakovui, kaip buvusiam bendrijos pirmininkui, kartu su bendrija. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad reikalavimai negalėjo būti nukreipti į atsakovą: reikalavimai pareikšti dėl bendrijos veiklos, jos organų sprendimų įgyvendinimo. Atsakovui dėl jo veiksmų galėtų būti pareikšti reikalavimai tik dėl žalos atlyginimo, o įgyvendinti bendrijos valdymo organų sprendimus turėtų bendrija, o ne atsakovas – fizinis asmuo. Tad bylos atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatose egzistuoja.“ (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties 34 punktas). Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartyje konstatuota priešinga išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi konstatavus, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą už akių, pirmenybė turėtų būti teikiama ne teisinio apibrėžtumo principo nuostatų užtikrinimui atsisakant atnaujinti procesą dėl to, kad buvo praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą, bet vienos pamatinių žmogaus teisių, t. y. teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, užtikrinimui.

4. Konstatavę, kad pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismai nevertino to, kad pareiškėjas prieš tai kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsisakę atnaujinti procesą formaliais pagrindais teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 ir kt.).

5. Atsisakę atnaujinti procesą teismai pažeidė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 8 dalies, CPK 18 straipsnio, 78 straipsnio 1 dalies, 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 368 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neva buvo tinkamu atsakovu pagal pareikštą ieškinį. Teismai tinkamai nenustatė CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino skaičiavimo pradžios momento. Abiejų instancijų teismai atskaitos tašku laikė 2023 m. lapkričio 3 d., kai pareiškėjui buvo įteikti procesiniai dokumentai ir jis turėjo sužinoti apie iškeltą civilinę bylą.

Tačiau šis momentas, t. y. procesinių dokumentų įteikimas, nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, kadangi prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo objektyviai sužinoti, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Būtent tokius termino skaičiavimo išaiškinimus pateikė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-1120/2023 40 punkte ir jame nurodė kasacinio teismo praktiką.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pateikė nurodymus pirmosios instancijos teismui dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino ir jo atnaujinimo klausimo išsprendimo. Nepaisant to, skundžiamomis nutartimis ne tik neteisėtai buvo ignoruoti minėta nutartimi pateikti išaiškinimai (CPK 18 straipsnis), bet taip pat ir buvo pažeistos CPK 368 straipsnio 1 dalies ir 78 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismai nenustatė tikslaus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pradžios ir pabaigos momentų, o apsiribojo vien tik išvada, kad terminas praleistas, o jį atnaujinti neva nėra pagrindo.

Tik priėmus 2023 m. gruodžio 18 d. papildomą sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bendrijos ir iš pareiškėjo bei papildomą sprendimą 2023 m. gruodžio 21 d. įteikus pareiškėjui, jam tapo žinoma ir suprantama aplinkybė, jog sprendimu už akių buvo pasisakyta net tik dėl bendrijos, bet ir dėl pareiškėjo, kaip fizinio asmens, teisių ir pareigų. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir, kai prašymas buvo netenkintas, tik tada pateikė prašymą atnaujinti procesą.

Teismai niekaip nepasisakė ir neįvertino objektyvių aplinkybių, susijusių su tuo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas įgyvendinti savo teises CPK nustatyta tvarka peržiūrint sprendimą už akių nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti S. T. 57 (penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 30 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 12, kodas ZO27063.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė