c0d3f2cc-68ee-47cf-bd08-0c3e5dd84c86 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-305-270/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53053-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.25.4.2.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant RÅ«tai Purickaitei, prokurorui Linui Gružui, nukentėjusiesiems R. R., jos atstovei advokatei Laimai Žukauskaitei, P. C., kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Laimontui GasiÅ«nui, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Ievai Krasauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje. Teismas n u s t a t ė : A. V. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus: (duomenys neskelbtini) apie 16.54 val.

Vilniuje, vairuojamu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir artėdamas prie prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) gatve esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, tai yra, vairuojamu automobiliu priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieÅ¡ kuriÄ pradėjo lėtinti važiavimo greitį du priekyje jo tos pačios krypties gretima pirma eismo juosta važiavę automobiliai, jis važiavimo greičio nesulėtino ir prieÅ¡ perėjÄ nesustojo, kad įsitikinti, jog perėjoje nėra pėsčiojo, dėl ko tęsdamas važiavimÄ vairuojamu automobiliu partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamÄ jÄ dalį ėjusį pėsčiÄ jį M.

C. (M. C.), kuris dėl patirtų sunkių sužalojimų įvykio vietoje mirė. Å iais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje. Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) apie 16.54 val. važiavo automobiliu „Subaru Forester“, kuris nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, antroje eismo juostoje antras. Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui kilo į įkalniÄ , prieÅ¡ jį važiavęs automobilis persirikiavo į pirmÄ eismo juostÄ , o jis ir toliau važiavo antrÄ ja ir nepastebėjo kaip pradėjo stabdyti automobilis, važiavęs pirmÄ ja eismo juosta.

Ä®vykio metu buvo Å¡lapia, tamsu. PėsčiÄ jį pamatė per vėlai. Pradėjo stabdyti tik tuomet, kai pamatė pėsčiÄ jį. Žuvusysis per perėję ėjo sparčiai, pamatęs artėjantį automobilį, pradėjo bėgti, tačiau nespėjo perbėgti. Žuvusįjį partrenkė jau beveik perėjusį perėjÄ . Pėsčiasis buvo be atÅ¡vaitų. Jo greitis tÄ kartÄ buvo iki 50-60 km/h. Žuvusįjį kliudė automobilio priekiniu kairiuoju kampu. SmÅ«gis kliuvo žmogui į kairįjį Å¡onÄ , tada su galva trenkėsi į automobilio stiklÄ .

Po to jis automobilį pasuko į deÅ¡inę pusę, o žuvusysis nukrito. Jis staigiai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio patikrinti pulso, bet pulso nebuvo. Jis buvo smarkiai susijaudinęs, pradėjo Å¡aukti, kad kažkas iÅ¡kviestų greitÄ jÄ . Kai atvažiavo medikai, konstatavo pėsčiojo mirtį. Ikiteisminio tyrimo metu negalėjo kontaktuoti su žuvusiojo artimaisiais, nes tyrėja neatskleidė duomenų. Pasakė, kad duomenis duos tik tada, jeigu artimieji sutiks. PareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys labai didelis, jis neturi tiek pinigų atlyginti žalai.

Dėl savo veiksmų labai gailisi, atlygino 1350,00 Eur, pervedė į nukentėjusiosios R. R. sÄ skaitÄ . Nukentėjusioji R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji – žuvusiojo naÅ¡lė, kartu santuokoje pragyveno (duomenys neskelbtini) metus, (duomenys neskelbtini) metus jį pažinojo, dirbo (duomenys neskelbtini). Kartu gyvendavo tik savaitgaliais, kitomis savaitės dienomis – atskirai. M. C. gyveno kartu su motina ir broliu. Ketino pirkti bendrÄ bÅ«stÄ , vedė bendrÄ Å¡eimos Å«kį, nuolat susiskambindavo, palaikė ryšį.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad M. C. (duomenys neskelbtini) važiavo namo prižiÅ«rėti mamos, įprastai parvažiavęs namo jis visÄ laikÄ paskambindavo ir pasakydavo, kad namuose, bet tÄ kartÄ skambučio nesulaukė, todėl ji pati jam paskambino, bet ragelio nekėlė. Sunerimusi paskambino į 112 ir policija pasakė apie įvykį. Kaltinamasis po įvykio norėjo su ja bendrauti, tačiau jos mama buvo (duomenys neskelbtini), ir ji pati nenorėjo palaikyti jokio ryÅ¡io su juo. Teisiamojo posėdžio metu prašė atlyginti 30 000,00 Eur neturtinę žalÄ â€“ jos butas avarinės bÅ«klės, neturi kur nusiprausti, jai reiÅ¡kia ieÅ¡koti naujo bÅ«sto.

Dėl turtinės žalos atlyginimo nėra ginčo, draudimas jau viskÄ atlygino. Nukentėjusysis P. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis – žuvusiojo brolis. Žino tik tiek, kad jo brolis buvo partrenktas automobilio, įvykio vietoje nebuvo, sužinojo apie mirtį iÅ¡ motinos sesers, tetos. Žuvusysis gyveno kartu su juo ir jo žmona bei motina. Civilio ieÅ¡kinio jis nereiÅ¡kia. Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 16.50 val. Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) veždamas klientę, apie 60 km/h greičiu važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pirma eismo juosta link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jau buvo sutemę, gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Kritulių nebuvo, tačiau važiuojamosios dalies danga buvo drėgna. Priekyje jo, apie 100 metrų atstumu, važiavo lengvasis automobilis. Kai šis automobilis priartėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, jis pamatė užsidegus jo „Stop“ žibintams.

Reaguodamas į tai, jis nuėmė kojÄ nuo greičio paminos, dėl ko automobilio greitis pradėjo mažėti (jo vairuojamas automobilis buvo su automatine pavarų dėže). Kai jam iki perėjos buvo likęs apie 50 metrų atstumas, o priekyje jo važiavęs automobilis buvo jau beveik sustojęs prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , jis pamatė, kad nuo deÅ¡iniojo Å¡aligatvio į kelio važiuojamÄ jÄ dalį perėjos ribose įžengė žmogus, kuris, judėdamas kryptimi iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę, ėjo į kitÄ gatvės pusę.

Nori pažymėti, kad minėta pėsčiųjų perėja jam buvo gerai matoma, nes, be bendro gatvės apÅ¡vietimo, ties perėja, abejose gatvės pusėse buvo įrengti papildomi žibintai. Po truputį riedant link perėjos, jis matė, kaip pėsčiasis kirto jo važiavimo pirmÄ eismo juostÄ ir įžengė į antrÄ tos pačios krypties juostÄ . Tuo pat metu jo automobilį iÅ¡ kairės pusės aplenkė antra eismo juosta važiavęs visureigio tipo automobilis. Matė, kad visureigis prie perėjos artėja nemažindamas greičio.

Netrukus visureigis įvažiavo į perėjos ribas ir priekine dalimi partrenkė perėja antra eismo juosta ėjusį pėsčiÄ jį. Visureigio vairuotojas stabdyti pradėjo vėliau. Pastarasis vairuojamu automobiliu pasitraukė prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir sustojo apie 20 metrų atstumu už perėjos. Tai pamatęs, jis sustabdė vairuojamÄ automobilį ir kartu su kliente nuskubėjo prie partrenkto pėsčiojo. Mergina į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė medikus ir policijos pareigÅ«nus.

Su kažkuo kalbėdama telefonu ji patikrino pėsčiojo pulsÄ ir pasakė, kad jo nėra. Prie jų pradėjo rinktis kiti žmonės. IÅ¡ visureigio iÅ¡lipo jo vairuotojas. Matėsi, kad jis Å¡oko bÅ«senoje. Atvykę medikai konstatavo pėsčiojo mirtį. Liudytoja G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 16.50 val. Vilniuje, sėdėdama priekinėje keleivio vietoje, važiavo taksi automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve. Važiavo pirma eismo juosta link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nors buvo tamsus paros metas, tačiau gatvės apÅ¡vietimas buvo įjungtas.

Be to, automobiliai važiavo su įjungtomis Å¡viesomis, dėl ko matomumas buvo gana neblogas. Gana intensyvus eismas vyko prieÅ¡ingos krypties eismo pusėje, o priekyje jų važiavo vienas lengvasis automobilis. Priekyje važiavusiam automobiliui ir jų automobiliui privažiuojant nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , skirtÄ pėstiesiems kirsti (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamÄ jÄ dalį, ji pastebėjo nuo deÅ¡inio Å¡aligatvio į kelio važiuojamÄ jÄ dalį perėjos ribose įžengusį pėsčiÄ jį.

Pėsčiasis pradėjo sparčiu žingsniu eiti (bet nebėgti) link kitos gatvės pusės. Priekyje jų važiavusio automobilio vairuotojas, praleisdamas pėsčiÄ jį, prieÅ¡ perėjÄ pradėjo stabdyti. Pajuto, kad mažinti judėjimo greitį pradėjo ir taksi automobilio, kuriuo ji važiavo, vairuotojas. Tuo pat metu ji pamatė, kaip pro juos tos pačios krypties antra eismo juosta pravažiavo juodos spalvos automobilis. Nors jų ir priekyje jų važiavęs automobiliai buvo stabdomi, antra eismo juosta važiavęs juodos spalvos automobilis prie perėjos artėjo nemažindamas greičio.

KitÄ momentÄ ji pamatė, kaip juodas automobilis įvažiavo į perėjos ribas ir priekiniu kairiuoju kampu partrenkė pėsčiÄ jį, kuris tuo metu jau buvo antroje eismo juostoje. SmÅ«gio nublokÅ¡tas pėsčiojo kÅ«nas pakilo į orÄ ir „nuskridęs“ į priekį nukrito antroje eismo juostoje, gana toli už perėjos ribų. PėsčiÄ jį partrenkęs juodas automobilis pravažiavo perėjÄ , pasitraukė deÅ¡iniau ir sustojo prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Taksi vairuotojui sustabdžius automobilį prieÅ¡ perėjÄ , ji iÅ¡lipo ir nubėgo prie pėsčiojo.

Priekyje jų pirma eismo juosta važiavusio automobilio jau nebuvo. Automobilis iÅ¡važiavo, kai tik pėsčiasis pro jį praėjo ir atlaisvino keliÄ . Pribėgus prie pėsčiojo, prie jo jau buvo jį partrenkusio automobilio vairuotojas. Pastarasis Å¡aukėsi pagalbos, prašė iÅ¡kvieti medikus. Tuo metu ji jau telefonu kalbėjosi su bendrojo pagalbos centro operatore ir praneÅ¡inėjo jai bÅ«tinÄ informacijÄ . Po pokalbio su operatore, ji patikrino pėsčiojo pulsÄ ir nustatė, kad jo nėra. ApÅ¡vietusi pėsčiojo veidÄ Å¾ibintuvėliu, ji Å¡alia pėsčiojo galvos pamatė kažkokios masės gabaliukus.

Suprato, kad greičiausiai tai smegenys. Po to dar kartÄ patikrino pulsÄ ir įsitikino, kad jo nėra. Prie jų buvo pribėgę kokie trys vyrai, kurie taip pat tikrino pėsčiojo pulsÄ . Laukiant policijos pareigÅ«nų, ji bendravo su automobilio, partrenkusio pėsčiÄ jį, vairuotoju. Vyras buvo Å¡oke, verkė, sakė, kad užmušė žmogų. Civilinė atsakovės atstovė teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad draudimas nukentėjusiajai sumokėjo 18 175,60 Eur, kaltinamasis – 1350,00 Eur.

Turtinė žala atlyginta. Remiantis (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės E. Č. (duomenys neskelbtini) tarnybiniu praneÅ¡imu, nustatyta, kad eismo įvykio vietoje patikrinus transporto priemonės vairuotojo A. V., blaivumÄ , buvo nustatyta, kad jis – blaivus. /t. 1, b.l. 6/ Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykis kilo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamojoje dalyje, ties jos sankirta su (duomenys neskelbtini) gatve esančioje kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje apie 4 m pločio nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltuotÄ kelio važiuojamÄ jÄ dalį ties perėja sudaro keturios eismo juostos, t. y. po dvi apie 3,7 – 4 m pločio eismo juostas, skirtas važiuoti kiekviena iÅ¡ krypčių (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės ir prieÅ¡inga kryptimi). (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamoji dalis ties eismo įvykio vieta ir pati perėja buvo apÅ¡viesta dirbtiniu apÅ¡vietimu (apžiÅ«ra atlikta sutemus).

Ties eismo įvykio vieta leistinas maksimalus 50 km/h greitis. Eismo įvykis, t. y. pėsčiojo partrenkimas, kaip galima spręsti pagal apžiūros metu užfiksuotus (žemiau nurodytus) objektus ir pėdsakus kilo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės (toliau tam tikrų objektų ir pėdsakų vieta/padėtis bus nurodoma minėtos eismo krypties atžvilgiu). A. V. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Subaru Forester“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo minėtos eismo pusės 1-oje eismo juostoje, apie 23 m atstumu už pėsčiųjų perėjos tolimesnės ribos. Automobilis stovėjo lygiagrečiai kelio ašinei linijai, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi. Apie 27 m atstumu už perėjos ribų (t. y. kelio ilgio atžvilgiu, beveik tokiu pačiu atstumu už perėjos, kaip ir automobilis), tik minėtos eismo pusės 2-oje eismo juostoje, gulėjo eismo įvykio metu žuvusio M. C. kūnas. Ant kelio važiuojamosios dalies dangos buvo užfiksuotos dvi lygiagrečios, tikėtina automobilio „Subaru Forester“ ratų paliktos, šoninio slydimo žymės (pėdsakai).

Pėdsakai prasidėjo aptariamos eismo pusės 2-oje eismo juostoje, apie 10 m atstumu prieÅ¡ perėjos artimesniÄ jÄ ribÄ ir įstrižai (iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę) tęsdamiesi apie 17-20 m atstumÄ baigėsi 1-oje eismo juostoje, jau už perėjos ribų. Ant kelio važiuojamosios dalies, 2-oje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – perėjos ribose ir nedideliame atstume už jos, buvo rasta stiklo Å¡ukių (sprendžiant pagal transporto priemonės apgadinimus – sudužusio automobilio „Subaru Forester“ priekinio kairės pusės žibinto Å¡ukių).

Smulkesnių stiklo šukių buvo rasta ir visame kelio važiuojamosios dalies plote (tiek 2-oje, tiek 1-oje eismo juostose), esančiame tarp pėsčiųjų perėjos ir automobilio stovėjimo vietos. Ant kelio važiuojamosios dalies, kelio ilgio atžvilgiu – už pėsčiųjų perėjos ribų, buvo rasti įvairūs eismo įvykio metu žuvusio pėsčiojo turėti (dėvėti, avėti ir nešti) daiktai, t. y. kepurė, batai, pirštinė, skėtis, rankinukas ir maišelis. /t. 1, b.l. 8-26/ Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu A.

V. vairuotas automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“), buvo apgadintas, t. y. buvo apgadinti/sudaužyti priekinio bamperio kairys kampas, priekiniai kairės pusės žibintai (sudužę), priekinis kairės pusės sparnas (įlenktas/deformuotas), variklio dangčio kairysis kampas (įlenktas) ir priekinis stiklas (įskeltas apatinėje kairės pusės dalyje). /t. 1, b.l. 27-30; 17-18; 25/ Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį eismo įvykio metu žuvusio M.

C. (M. C.) kÅ«no tyrimÄ , buvo pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad M. C. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visumos. Žuvusiojo kÅ«ne, be minkÅ¡tųjų audinių ir poodinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų ir muÅ¡tinių žaizdų įvairiose kÅ«no vietose, buvo nustatyti sekantys sužalojimai: Å¡irdiplėvės plyÅ¡imas, kairiojo dilbio kaulų lūžiai, kairiųjų VII-IX Å¡onkaulių, IX krÅ«tininio slankstelio ir kairiojo Å¡launikaulio lūžiai, kaukolės I-o kaklinio slankstelio prasiskyrimas su nugaros smegenų plyÅ¡imu, daugiaskeveldriniai kaukolės skliauto bei pamato lūžiai su dauginiais kietojo dangalo plyÅ¡imais bei galvos smegenų suardymu.

Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais daiktais ir, galimai, pavirÅ¡iais neilgai trukus iki mirties. Remiantis sužalojimų makromorfologiniu vaizdu, lokalizacija bei padarymo mechanizmu, labiausiai tikėtina, kad vertikalioje padėtyje buvusiam M. C. pirminis smÅ«gis automobiliu buvo iÅ¡ nugarinės pusės, į kairę kojÄ . M. C. lavono kraujyje ir Å¡lapime etilo alkoholio nerasta. /t. 1, b. l. 38-45/ Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

KET 31 punkte nurodyta, kad jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. V., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieÅ¡ kuriÄ pradėjo lėtinti važiavimo greitį du priekyje jo tos pačios krypties gretima pirma eismo juosta važiavę automobiliai, jis važiavimo, greičio nesulėtino ir prieÅ¡ perėjÄ nesustojo, kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo, dėl ko tęsdamas važiavimÄ vairuojamu automobiliu partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiÄ jį M.

C., kuris nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė. A. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nebuvo visiÅ¡kai atidus vairuodamas automobilį. Jis, bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje važiuodamas automobiliu, nepastebėjo, jog pirmÄ ja eismo juosta važiavęs automobilis prieÅ¡ pėsčiųjų perėję pradėjo lėtinti greitį ir stabdyti tam, kad praleistų per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį M. C.. PėsčiÄ jį pastebėjo tik perėjos viduryje ir tik tada pradėjo stabdyti, tačiau nespėjus visiÅ¡kai sustabdyti automobilio, įvyko susidÅ«rimas su pėsčiuoju.

Tokius jos parodymus patvirtina liudytojų J. M. ir G. T. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat netiesiogiai – kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai. Tai, kad M. C. mirė būtent nuo A. V. veiksmų, patvirtina ir Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėta specialisto išvada. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A.

V., neatsargiai vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 31 punkto reikalavimus. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų M. C. mirė. Tarp A. V. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas P. V. ir kaltinamasis pateikė praÅ¡ymÄ atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ su užstatu arba be jo, jeigu asmuo:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. V. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, priskiriamÄ neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 281 straipsnio 7 dalis).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neneigė kaltės, pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė apgailestaujantis dėl padarytų veiksmų. Taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu atlygino dalį žalos nukentėjusiajai, dalį žalos – atlygino draudimo kompanija. Ä®vertintina ir tai, kad A. V. yra (duomenys neskelbtini) vyras, turintis pastovų darbÄ , duomenų apie (duomenys neskelbtini) byloje nėra, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka – deÅ¡imt kartų už greičio virÅ¡ijimÄ , vienÄ kartÄ â€“ už eismo įvykį, daugumÄ paskirtų baudų – sumokėjęs (b. l. 23-26).

Teismas taip pat atsižvelgia į A. V. duotus paaiÅ¡kinimus ir jo kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Remiantis tuo, kas nustatyta, bei atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sÄ lygos. Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Å ioje byloje laiduotoju praÅ¡oma paskirti kaltinamojo sÅ«nų P. V., su kuriuo kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) – A. V. yra (duomenys neskelbtini), o sÅ«nus – (duomenys neskelbtini). Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis iÅ¡ karto po eismo įvykio skambino savo sÅ«nui ir pirmajam pranešė apie įvykį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. V. su tėvu sieja artimi ryÅ¡iai. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad P. V. turi (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , anksčiau neteistas, keletÄ kartų baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra sumokėjęs. P. V. teigimu, jis propaguoja sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ , turi (duomenys neskelbtini).

Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad P. V. yra vertas teismo pasitikėjimo, jį su A. V. sieja glaudÅ«s santykiai, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ A. V., kad Å¡is laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, A. V., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo P. V. atsakomybei pagal laidavimÄ , nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas, įvertinęs A. V. elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, neatsargiÄ kaltės formÄ , kaltinamojo asmenybę, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti jam kokiÄ nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalyje.

Byloje buvo pareikÅ¡tas nukentėjusiosios R. R. civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. V. 30 000,00 Eur neturtinės žalos ir 3420,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iÅ¡ įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018). Bylos duomenimis, turtinė žala bylos teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiajai atlyginta visiÅ¡kai, todėl pareiga kaltinamajam A. V. ir civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atlyginti turtinę žalÄ yra iÅ¡nykusi, taigi bylos procesas dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Dėl prašomos priteisti 30 000,00 Eur neturtinės žalos pasakytina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015, 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017, 2017 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios neatkuriamos pasekmės – eismo įvykio metu žuvo pėsčiasis M. C. Pastebėtina, kad R. R. įrodinėdama neturtinės žalos dydį, nurodė, kad su žuvusiuoju buvo susituokusi (duomenys neskelbtini) metų, kartu gyvendavo tik savaitgaliais, kitomis savaitės dienomis – atskirai, taip pat nurodė, kad kartu bendrai leisdavo atostogas bei bendrai tvarkė buitį. Pasak R. R., jie nuolat bendravo, ketino pirkti naujÄ bendrÄ bÅ«stÄ .

Teismas pažymi, kad dauguma aplinkybių, nurodytų R. R., nėra siejama su patirtais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, atvirkščiai, siejama su materialiomis aplinkybėmis. Vis dėlto teismas neabejoja, kad dėl M. C. mirties jo sutuoktinė R. R. patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, stiprų sukrėtimÄ , tačiau be R. R. žodinių paaiÅ¡kinimų, byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai R.

R. atlygino 18 175,60 Eur, A. V. į nukentėjusiosios sÄ skaitÄ pervedė 1350,00 Eur, iÅ¡ viso 19 525,60 Eur. IÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių turi bÅ«ti tenkintas visiÅ¡kai civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai, Å¡ioje byloje nėra. Nei R. R., nei jos atstovė taip pat nenurodė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų ir bÅ«tų pagrindas priteisti praÅ¡omÄ 30 000,00 Eur sumÄ . Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartÄ teismų praktikÄ , taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios R.

R. praÅ¡omas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Jai iÅ¡ A. V. priteistinas 2 000,00 Eur neturtinės žalos dydis. Nukentėjusiosios R. R. atstovė advokatė Laima Žukauskaitė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas už atstovavimÄ Å¡ioje byloje, iÅ¡ viso 2350,00 Eur. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, 2K-208-976/2017). Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiÅ¡kai sumokėtÄ pinigų sumÄ , bet ir į kasacinės instancijos teismo praktikÄ priteisiant nukentėjusiesiems turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2011).

Nėra abejonių, kad R. R., kaip nukentėjusioji, turėjo teisę naudotis atstovo paslaugomis, taip pat patyrė tam tikrų iÅ¡laidų. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų nukentėjusiajai atstovavimo iÅ¡laidų dydžio, visų pirma vertina, tai, kad advokatė pradėjo atstovauti R. R., kai ikiteisminis tyrimas buvo iÅ¡ esmės baigtas ir jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su nukentėjusiÄ ja nebebuvo atliekami. Atstovė ikiteisminio tyrimo metu susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nėra didelės apimties (2 tomai).

Advokatė L. Žukauskaitė surašė 6 lapų civilinį ieÅ¡kinį, tačiau pastebėtina, kad didžiÄ jÄ dalį civilinio ieÅ¡kinio sudaro faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymas, taip pat BPK, CK normų, teismų praktikos citavimas. Teismo vertinimu, tokio civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymas nereikalauja itin daug laiko, taip pat gilių teisinių žinių. Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad teismas tik iÅ¡ dalies tenkino pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį byloje (teismas ieÅ¡kinio dalį neturtinės žalos atlyginimo gerokai sumažino).

BylÄ nagrinėjant teisme, vyko 3 teisiamieji posėdžiai (nelaikytina, kad teisminis procesas buvo sudėtingas ir jis užtruko). Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat pripažindamas, kad nukentėjusioji, pasinaudodama savo teise turėti atstovÄ , iÅ¡ tiesų patyrė tam tikrų iÅ¡laidų, kurios yra pagrįstos, priteisia nukentėjusiajai iÅ¡ A. V. 800,00 Eur iÅ¡laidų atstovavimo paslaugoms apmokėti. Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. V., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Bylos procesÄ dėl nukentėjusiosios R. R. civilio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti. Nukentėjusiosios R. R. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti iÅ¡ A. V. nukentėjusiajai R. R. 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ A. V. priteisti nukentėjusiajai R. R. 800,00 Eur iÅ¡laidų atstovavimo (advokato) paslaugoms Å¡ioje byloje apmokėti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Olegas Zaicevas