c0d07b63-44ea-4cbb-8438-ffa272f198e7 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-937-653/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00687-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3.; 2.6.3.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui, dalyvaujant ieškovė OOO „Landis Trading Kaliningrad“ atstovui advokatui Pauliui Koverovui, adv. Ignui Dargužui, atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovei D.

O., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cesija“ atstovui advokato padėjėjui Pauliui Putrimui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų OOO „Landis Trading Kaliningrad“, A. K. ieÅ¡kinį atsakovams Luminor bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, uždarajai akcinei bendrovei „Cesija“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovai OOO „Landis Trading Kaliningrad“, A. K. (toliau tekste – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor bank AS Lietuvos filialÄ (toliau – ir Atsakovas 1), uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Cesija“ (toliau – ir Atsakovas 2) praÅ¡ydamas atsakovų 2018 m. spalio 26 d. sudarytÄ Reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančiÄ ir taikyti restitucijÄ , teismui nustačius, kad Reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, jÄ pripažinti ex officio ir taikyti restitucijÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodo, kad IeÅ¡kovas OOO „Landis Trading Kaliningrad“, ir AB DNB Nord bankas (2017 m. spalio 2 d. reorganizuotas į Luminor bank AB, o 2019 m. sausio 7 d. jungimo peržengiant vienos valstybės ribas reorganizuotas į AtsakovÄ 1) sudarė: 2007 m. gruodžio 17 d. Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kredito linijos sutartis) ir 2008 m. rugsėjo 15 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kredito sutartis). Kredito linijos sutarties ir Kredito sutarties 14.1. punkte įtvirtinta nuostata, kad Å¡alys, vykdydamos sutartį, vadovaujasi taikytinais įstatymais, Sutarčiai taikoma Rusijos Federacijos teisė.

IeÅ¡kovo sutartinių įsipareigojimų užtikrinimui buvo sudaryta visa eilė sutarčių, kuriomis buvo susitarta dėl IeÅ¡kovo prievolių, kylančių iÅ¡ Kredito sutarties užtikrinimo, numatyta, kad Å¡ios sutartys aiÅ¡kinamos ir joms taikoma Rusijos Federacijos teisė. Atsakovo 1 reorganizavimas (jungimas peržengiant vienos valstybės ribas) buvo pradėtas 2018 m. kovo 30 d., pasiraÅ¡ant susitarimÄ dėl Luminor bank AB ir Luminor bank AS (Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens) prijungimo prie Luminor bank AS (Estijos Respublikoje registruoto juridinio asmens).

Atsakovas 2 buvo įsteigtas 2018 m. gegužės 31 d., t. y. jau vykstant Atsakovo 1 reorganizavimo procedÅ«roms. Vienintelis Atsakovo 2 steigėjas ir akcininkas - greitÄ sias paskolas teikianti UAB „Moment Credit“. 2018 m. spalio 26 d. Atsakovas 1 (tuo metu dar Luminor bank AB) su Atsakovu 2 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido reikalavimus į IeÅ¡kovÄ , kylančius iÅ¡ Kredito linijos sutarties ir Kredito sutarties. Reikalavimo perleidimo sutartimi Atsakovui 2 buvo perleistos teisės ir į visas aukščiau minėtas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė (Reikalavimo perleidimo sutarties 13.3 p.). Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad jos pasiraÅ¡ymo dienÄ Atsakovo 1 reikalavimo į IeÅ¡kovÄ dydis buvo 10 125 259,10 USD, o reikalavimo perleidimo kaina aptarta Reikalavimo perleidimo sutarties Priede Nr. 1 - 1 000 000 EUR. Prasidėjus kredito įstaigos reorganizavimo, prijungimo bÅ«du, peržengiant vienos valstybės ribas, procedÅ«roms, neseniai įsteigtam juridiniam asmeniui už kainÄ , ne didesnę nei 10 proc. reikalavimo sumos dydis, buvo perleista reikalavimo teisė į IeÅ¡kovÄ .

Nei IeÅ¡kovas, nei, IeÅ¡kovo žiniomis, kiti asmenys apie bÅ«simÄ reikalavimo perleidimÄ iÅ¡ anksto informuoti nebuvo. IeÅ¡kovo žiniomis, jų sutikimas perleidimui nebuvo gautas. Apie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymÄ IeÅ¡kovas buvo informuotas tik 2019 m. kovo 13 d. datuojamu Atsakovo 2 praneÅ¡imu.

3. Nurodo, kad Atsakovų susitarimas dėl Lietuvos teisės taikymo, apsunkina Ieškovo padėtį. Ieškovas sutikimo dėl Reikalavimo perleidimo sutarčiai taikytinos teisės Atsakovams nedavė ir negalėjo duoti, nes nebuvo informuotas apie Atsakovo 1 planus perleisti reikalavimo teises, todėl toks susitarimas neatitinka CK 1.42 straipsnio nuostatų. Nurodo, kad pagal Rusijos Federacijos Civilinio kodekso 389 straipsnį, reikalavimo perleidimo sutartis turi būti tokios pat formos kaip ir sutartis, iš kurios kylantis reikalavimas yra perleidžiamas.

Minėtoje teisės normoje numatyta ir privaloma sandorių dėl reikalavimo teisės perleidimo registracija valstybiniuose registruose, kai reikalavimo teisės atsiranda iÅ¡ privalomai registruotinų sandorių (hipotekos bei įkeitimo). IeÅ¡kovo turimais duomenimis, Atsakovai Rusijos Federacijoje jokių sutarčių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių perleidimo nesudarė. Pagal Kreditavimo sutarčiai taikomÄ Rusijos Federacijos teisę IeÅ¡kovas neatsako naujajam kreditoriui ir neprivalo vykdyti įsipareigojimų, kol negauna praneÅ¡imo iÅ¡ pirminio kreditoriaus (Rusijos Federacijos Civilinio kodekso 385 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, IeÅ¡kovas iÅ¡ Atsakovo 1 praneÅ¡imo apie reikalavimo perleidimÄ nėra gavęs. IeÅ¡kovui kreditoriaus asmuo turi esminę reikÅ¡mę IeÅ¡kovui, nes IeÅ¡kovas sudarė Kredito linijos sutartį ir Kredito sutartį su Atsakovu 1, kuris yra ir iki reorganizavimo buvo bankas, taigi - patikima ir aukÅ¡tus standartus atitinkanti finansų įstaiga, o tuo tarpu Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimas buvo perleistas naujai įsteigtai specialiai „blogų skolų“ iÅ¡ieÅ¡kojimui įsteigtai bendrovei - Atsakovui 2.

Toks prievolės Å¡alių pasikeitimas užkerta keliÄ IeÅ¡kovui su kuo mažesnėmis netektimis įvykdyti prievoles, nes naujasis kreditorius užsiima tik skolų iÅ¡ieÅ¡kojimų ir prieÅ¡ingai nei pradinis kreditorius - bankas - neturi nei sÄ lygų, nei tikslo ieÅ¡koti alternatyvių situacijos sprendimo bÅ«dų. Atsakovas 1 nėra tik paprastas IeÅ¡kovo kreditorius, paskolinęs IeÅ¡kovui pinigų, jis yra ir paslaugos teikėjas, privalantis veikti bonus pater faminias standartais. Atsakovo 1 elgesys, kai Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisės buvo perleistos Atsakovui 2, formaliam statytiniam kreditoriui už apytiksliai 10 proc. reikalavimo sumos, neinformuojant IeÅ¡kovo apie reikalavimo perleidimÄ ir nesilaikant teisės aktuose numatytos tvarkos, yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostatomis.

Be to, Ieškovo įsipareigojimų pagal Kredito linijos sutartį ir Kredito sutartį buvo užtikrintas dešimtimi reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonių, kurios paties Ieškovo ir trečiųjų asmenų buvo suteiktos tik atsižvelgiant į tai, kad kreditas buvo suteiktas Atsakovo 1. Kadangi Ieškovo sutikimas sudaryti Reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo gautas, buvo pažeista CK 6.101 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, todėl Reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Nurodo, kad kyla abejonių, ar Reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidė ir tuometinio Luminor bank AB, bet ir Luminor bank AS interesų bei reorganizavimo sÄ lygų, nes Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta be Luminor bank AB akcininkų pritarimo, neatlikus reikalavimo teisės vertinimo ar audito. Taip pat IeÅ¡kovas neturi duomenų, ar Atsakovas 2 yra atsiskaitęs su Atsakovu 1 už perleistÄ reikalavimÄ , taip pat nėra jokių oficialių įrodymų apie tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartį pasirašę Å¡alių atstovai turėjo reikiamus įgaliojimus sutarčiai sudaryti.

4. Atsakovų susitarimas Reikalavimo perleidimo sutarčiai taikyti apsunkina IeÅ¡kojo padėtį tuo, kad jis yra priverstas Lietuvos Respublikos teisme pagal Lietuvos Respublikos teisę įrodinėti Reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumÄ .

5. Atsakovas Luminor bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos filialÄ , procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

6. Nurodo, kad IeÅ¡kovas, nepateikęs įrodymų, susijusių su taikytinos teisės turiniu, neturi teisės remtis Rusijos Federacijos teise, todėl ginčui spręsti taikytina Lietuvos Respublikos teisė. IeÅ¡kovas nepagrindė, kaip ir kokia forma pasireiÅ¡kia Atsakovų susitarimo dėl Lietuvos Respublikos teisės taikymo perleidimo sutarčiai neigiamas poveikis IeÅ¡kovo padėčiai. Pažymėjo, kad susitarimas dėl taikytinos teisės reglamentuoja tik materialiajam teisiniam santykiui, susiformavusiam tarp Atsakovų pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kvalifikuoti taikytinÄ teisę, Å¡iuo susitarimu nėra daroma intervencija tiek į materialiuosius teisinius santykius, egzistuojančius pagal Kredito linijos ir Kredito sutartis, tiek ir į Å¡iems teisiniams santykiams kvalifikuoti taikytinÄ teisę.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad Atsakovų pasirinkta teisė buvo panaudota prieÅ¡ IeÅ¡kovÄ . Atsakovo 1 įsitikinimu, net jeigu, Rusijos Federacijos teisės požiÅ«riu, ir egzistuoja IeÅ¡kovo nurodytas reikalavimas registruoti reikalavimo teisės perleidimo sandorį, tokio reikalavimo egzistavimas nepakeistų dalyko esmės – IeÅ¡kovas neįrodė, kad reikalavimo registruoti reikalavimo teisės perleidimo sandorį neįvykdymas pats savaime suponuotų tokio sandorio negaliojimÄ . IeÅ¡kovo argumentas, kad pagal Kredito linijos sutarties ir Kredito sutarties 14.4 punktus buvo reikalingas jo sutikimas perleisti finansinius reikalavimus, yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovas netinkamai interpretuoja minėtas sutarčių nuostatas, kadangi Å¡ios nuostatos reglamentuoja visai kitus materialiuosius teisinius santykius, t.y. skolos perkėlimo santykius, o ne reikalavimo perleidimo santykius. IeÅ¡kovas apie reikalavimo perleidimÄ yra informuotas ir pats tai pripažįsta. IeÅ¡kovas savo pozicijai dėl kreditoriaus asmens jam reikÅ¡mingumo pagrįsti nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009, kuri Å¡iam ginčui nėra aktuali, nes jos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamu ginču.

IeÅ¡kovo argumentai, susiję su kreditoriaus jam reikÅ¡mingumu yra nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad IeÅ¡kovas nenurodė ir kartu nepagrindė, kaip ir kokios IeÅ¡kovo subjektinės teisės ir (ar) teisėti interesai buvo pažeisti ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartimi, koks materialusis teisinis efektas bÅ«tų sukurtas, patenkinus IeÅ¡kovo reikalavimÄ ir pripažinus negaliojančia jo ginčijamÄ Reikalavimo perleidimo sutartį.

7. Atsakovas UAB „Cesija“ nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodo, kad IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės siekia sustabdyti Atsakovo 2 reikalavimų įgyvendinimu susijusius veiksmus Rusijos Federacijoje. Reikalavimo perleidimo sutartyje pasirinkta Lietuvos Respublikos teisė nepažeidė IeÅ¡kovo interesų, todėl toks Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas atitinka CK 1.42 straipsnio nuostatas ir IeÅ¡kovo sutikimas neturėjo bÅ«ti gautas. Su IeÅ¡kovu sudarytose sutartyse nėra jokių sÄ lygų, kurios numatytų, kad kreditoriaus asmuo turėtų esminę reikÅ¡mę IeÅ¡kovui. IeÅ¡kovo teiginiams dėl kreditoriaus asmens reikÅ¡mingumo jam pagrįsti nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju, yra neaktuali, kadangi nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo nagrinėjama situacija dėl kredito unijos savo nariui suteiktos paskolos perleidimo ir kasacinis teismas nurodytoje byloje tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis iÅ¡imtinai Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nuostatomis.

9. Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad nebuvo gautas ieškovo sutikimas kaip numato CK 1.42 str. 2 d. Sandoris yra apsimestinis, nes galimai tikroji šalis yra UAB „Moment credit“, kuri sumokėjo reikalavimo perleidimo mokestį. Reikalavimo perleidimo kaina yra nepagrįstai maža, todėl toks sandoris prieštarauja veiklos tikslams. Nebuvo gautas išankstinis sutikimas, todėl nesilaikyta imperatyviųjų įstatymo nuostatų (CK 6.109 str.). Nikinis sandoris negali būti patvirtintas.

10. Teismo posėdyje atsakovas Luminor Bank AS su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovo, kaip kredito įstaigos, reikalavimai dėl skolos mokėjimo išdėstymo yra griežtesni ir ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, jog atsakovas sutiks su skolos išdėstymu.

11. Teismo posėdyje atsakovas UAB „Cesija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nei su vienu iš atsakovų nesitarė dėl skolos apmokėjimo išdėstymo. Ieškinys atmestinas Teismas k o n s t a t u o j a :

12. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 17 d. IeÅ¡kovas ir AB „DnB NORD bankas (dabar Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor bank AS Lietuvos filialÄ ) sudarė Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bankas įsipareigojo suteikti IeÅ¡kovui, o IeÅ¡kovas įgijo teisę laikas nuo laiko imti ir grÄ Å¾inti kreditus iÅ¡ Kredito linijos limito, paimtus kreditus panaudojant pagal Sutarties 2.6 punkte nurodytÄ Kredito linijos limito paskirtį, bei laikantis Kredito linijos limito grÄ Å¾inimo (mažinimo) tvarkos. 13. 2008 m. rugsėjo 15 d.

IeÅ¡kovas ir AB DnB NORD bankas (dabar Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor bank AS Lietuvos filialÄ ) sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bankas Sutartyje nustatyta tvarka suteikė IeÅ¡kovui iki 3 000 000 JAV dolerių KreditÄ , kurį IeÅ¡kovas įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2013 m. rugsėjo 15 d. Sutartyje numatyta tvarka bei sumokėti Sutartyje nustatytus mokesčius. 14. 2018 m. spalio 26 d. pradinis kreditorius AB Luminor Bank (dabar Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor bank AS Lietuvos filialÄ ) ir naujasis kreditorius UAB „Cesija“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido naujam kreditoriui visumÄ reikalavimo teisių, kylančių iÅ¡ 2007 m. gruodžio 17 d. Kredito linijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais jos pakeitimais ir/ar papildymais, 2008 m. rugsėjo 15 d.

Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais, į skolininkÄ OOO „Landis Trading kaliningrad“; kartu su reikalavimu pradinis kreditorius perleido ir visas teises į visas Užtikrinimo priemones, kuriomis yra užtikrintas Reikalavimo įvykdymas. Reikalavimo perleidimo sutarties 13.3 punktu sutarties Å¡alys susitarė: „Sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Esant poreikiui sudaryti techninio pobÅ«džio susitarimus pagal RUS teisę (siekiant įgyvendinti pagal Å¡iÄ Sutartį pasiektus susitarimus), Å alys sudarys reikiamus susitarimus, tokiems susitarimams taikant RUS teisę ir kurie atitiktų RUS teisinį reglamentavimÄ .“ 15.

Å io ginčo esmę sudaro aplinkybė ar ieÅ¡kovas turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ ginčyti atsakovų sudarytÄ Reikalavimų perleidimo sutartį - ar ginčijama sutartis pažeidžia ieÅ¡kovo teises, ar kreditoriaus asmuo turi skolininkui esminės reikÅ¡mės.

16. IeÅ¡kovas deklaratyviai teigia, kad kreditoriaus asmuo jam turi esminės reikÅ¡mės. Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad Kredito sutartis buvo sudaryta su banku, kaip patikima ir aukÅ¡tus standartus atitinkančia įstaiga, kurios veikla kontroliuojama specialia teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu naujas kreditorius nėra kredito įstaiga, UAB „Cesija“ yra skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonė.

17. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas yra skolininkas atsakovų atžvilgiu, bÅ«tent jis turi prievolę grÄ Å¾inti skolÄ kreditoriui. Be to, tarp Å¡alių nėra ginčo, kad skolos gražinimo terminai jau yra pasibaigę, bet ieÅ¡kovas prievolės sumokėti skolÄ nevykdo; kreditas buvo suteiktas, todėl kreditoriaus prievolės pagal sutartį jau yra įvykdytos, kredito sutartis yra pasibaigusi. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Cesija“ buvo perleista reikalavimo teisė į ieÅ¡kovo neįvykdytus pagal kredito sutartį finansinius įsipareigojimus, todėl UAB „Cesija“ neįgijo teisės teikti finansines paslaugas, bet įgijo teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas padengtų neįvykdytus įsipareigojimus. Tokia faktinė padėtis nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovai, kaip skolininkas ir laiduotojas, yra suinteresuoti, kad Å¡ioje situacijoje kreditorius bÅ«tų bÅ«tent kredito įstaiga.

18. IeÅ¡kovas teigia, kad prievolės Å¡alių pasikeitimas užkerta keliÄ ieÅ¡kovui su kuo mažesnėmis netektimis įvykdyti prievoles, kartu su kreditoriumi rasti optimalų susiklosčiusios situacijos sprendimÄ . Å iuo aspektu pažymėtina, kad ieÅ¡kovo prievolės įvykdymo tvarka yra numatyta kredito sutartyje, kuri yra Å¡alims privaloma. Jei skolininkas neįvykdo sutartyje numatytos prievolės, jis sutartį pažeidžia, nepriklausomai nuo kreditoriaus asmens. Kita vertus, ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai siekė inicijuoti derybas dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo ar atidėjimo.

Atsakovai nepripažino, kad ieÅ¡kovas kreipėsi su atitinkamais praÅ¡ymais. Be to, atsakovo Luminor Banko paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad, prieÅ¡ingai nei UAB „Cesija“, banko griežtesnis veiklos reglamentavimas ir kontrolė neleistų Å¡iam atsakovui sutikti atidėti ar iÅ¡dėstyti susidariusiÄ skolÄ . Be to, ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad bankas siekė atsikratyti „probleminės“ skolos. Toks ieÅ¡kovo situacijos vertinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neturėjo ir negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių, jog su kreditoriumi bÅ«tų susitarta dėl kitokios nei sutartyje numatytos skolos grÄ Å¾inimo tvarkos.

19. Taigi, ieškovas neįrodė, kad kreditoriaus asmuo turi jam esminės reikšmės. Reikalavimo perleidimo sutartis niekaip neįtakojo skolininko padėties, todėl ieškovo teisės nebuvo pažeistos.

20. IeÅ¡kovas teigia, kad reikalavimo perleidimo sutartis pablogina jo padėtį tuo, kad atsakovai pasirinko kaip taikytinÄ Lietuvos Respublikos teisę, nors kredito sutartyje buvo pasirinkta Rusijos Federacijos taikytina teisė.

21. Atsižvelgus į tai, kad atsakovų reikalavimo perleidimo sutartyje pasirinkta teisė taikytina tik atsakovų tarpusavio santykių reguliavimui ir niekaip neįtakoja kredito sutarties sÄ lygų, jų nekeičia (tame tarpe Kredito sutarties sÄ lygos dėl Rusijos Federacijos pasirinktos teisės), darytina iÅ¡vada, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Å¡iuo aspektu neturi jokios įtakos ieÅ¡kovo teisėms ir pareigoms.

22. Kadangi atsakovų pasirinkta Reikalavimo perleidimo sutartyje teisė nebuvo panaudota prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , reikalavimo perleidimo sutartis neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai, reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimas yra įprastinis, kylantis iÅ¡ kreditavimo santykių, o ne iÅ¡ reikalavimo iÅ¡laikyti, atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t.t., kaip numato CK 6.102 str. 3 d.), reikalavimo teisės perleidimas nesuvaržė labiau skolininko prievolės, niekaip nepakeitė jo padėties, todėl ieÅ¡kovo sutikimas pagal CK 1.42 str. 2 d., 6.101 str. 1 d., 5 d. nebuvo bÅ«tinas.

23. IeÅ¡kovas neturi pareigos ginčyti reikalavimo perleidimo. Tai, kad ieÅ¡kovas savo valia nusprendė ginčyti sutartį, kuri nedaro jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms, vertinama kaip ieÅ¡kovo laisvas apsisprendimas įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ , bet ne kaip ieÅ¡kovo padėties apsunkinimas įrodinėjant pagal Lietuvos Respublikos teisę Reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumÄ .

24. Kredito sutarties 14.4 p. reglamentuoja kredito gavėjo, t.y. skolininko, teisių ir pareigų perdavimÄ , todėl Å¡i sutarties sÄ lyga netaikytina reikalavimo perleidimo sandoriui.

25. Reikalavimo perleidimo sutarties 4.10 p. numatyta pradinio kreditoriaus (Luminor banko) teisė (o ne pareiga) informuoti skolininkÄ apie reikalavimo bei Užtikrinimo priemonių perleidimÄ . Taigi, Å¡i sutarties sÄ lyga nėra imperatyvi, todėl jos neįvykdymas neturi įtakos sutarties galiojimui. Kita vertus, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio 10 p. pripažino, kad ieÅ¡kovas apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymÄ buvo informuotas 2019-03-13, taip pat ieÅ¡kovas pridėjo prie ieÅ¡kinio reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi, bylos duomenimis ieÅ¡kovas buvo informuotas apie ginčijamÄ jÄ reikalavimo perleidimo sutartį, tuo tarpu aplinkybė kuris iÅ¡ atsakovų informavo ieÅ¡kovÄ apie reikalavimo perleidimo sutartį neturi teisinės reikmės.

26. Ieškovas teigia, kad reikalavimo perleidimo sutarties forma neatitinka Rusijos Federacijos Civilinio kodekso 389 str. (ieškinio 17 p.). Tačiau ieškovo nurodytoje normoje nėra numatyta, kad sandorio neįregistravimas daro sandorį negaliojančiu. Be to, iš 2019-11-01 Rusijos federacijos Kaliningrado srities teismo nutarties (pridėta prie atsakovo UAB „Cesija“ 2020-11-19 prašymo) matyti, kad minėtame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje dalyvavo ieškovas ir kurioje buvo sprendžiama dėl ginčo reikalavimo perleidimo sutarties atitikties Rusijos federacijos teisei. Teismas nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartis neprieštarauja Rusijos federacijos civilinio kodeksui, tame tarpe šio kodekso 389 str. Įrodymų, paneigiančių šias išvadas, ieškovas nepateikė (CPK 1.12 str. 2 d.).

27. Ieškovas nurodė, kad reikalavimas buvo perleistas pažeidus Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. nuostatas, tačiau šio teiginio nepagrindė, taip pat neįrodė, jog šios teisės normos įgyvendinimas pažeidė ieškovo teises ir pareigas, numatytas Kredito sutartyje.

28. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iÅ¡ bylos Å¡alių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktÄ ir jo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 41 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus.

Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015). Jeigu teismas, nesant Å¡alies ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktÄ negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimÄ , tirti su tuo susijusius įrodymus, bÅ«tų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

29. IeÅ¡kovas nurodė, kad reikalavimo perleidimo sandoris turi bÅ«ti pripažintas niekiniu teismo ex officio dėl to, kad buvo nustatyta per maža perleidimo kaina (10 mln. reikalavimas buvo perleistas už 1 mln.), todėl toks sandoris prieÅ¡tarauja Luminor banko veiklos tikslams (CK 1.80 – 1.82 str.) IeÅ¡kovas daro prielaidas, kad sandoris yra apsimestinis, nes reikalavimo perleidimo kainÄ už UAB „Cesija“ sumokėjo UAB „Moment Credit“, nesant iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio Pradinio kreditoriaus sutikimo, kaip numato Reikalavimo perleidimo sutarties Priedo Nr. 1 4 p.

30. Å ioje byloje ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ siekdamas apginti savo pažeistas teises. IeÅ¡kovo nurodytos prielaidos, kad sandoris gali bÅ«ti niekiniu, nėra susijusios su ieÅ¡kovo teisėmis. Kaip buvo minėta, reikalavimo perleidimo sutartis nedarė jokios įtakos ieÅ¡kovo turimoms teisėms ir pareigoms, nepablogino jo padėties. Atsakovai Å¡io sandorio neginčija. Taigi, Å¡ioje byloje sandorio pripažinimas niekiniu ex officio prieÅ¡tarautų teisminio suinteresuotų asmenų civilinių teisių gynimo tikslui.

31. Kita vertus, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad sandoris yra niekinis. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai ir praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti įrodymus (Å¡is praÅ¡ymas buvo atmestas, kaip nesusijęs su ginčo dalyku) patvirtina, jog pats ieÅ¡kovas nežino ar iÅ¡ tikrųjų yra faktinis pagrindas pripažinti sandorį niekiniu; vien praÅ¡omų iÅ¡reikalauti įrodymų sÄ raÅ¡as paneigia tokių aplinkybių akivaizdumo faktÄ .

32. Dėl išdėstyto teismas nenustatė pagrindo spręsti dėl sandorio negaliojimo ex officio.

33. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta apie reikalavimo perleidimÄ vėliausiai 2019-03-13, todėl nuo Å¡io momento reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ skolininkÄ (CK 6.109 str. 1 d.). Ä®statyme nėra numatyta imperatyvios normos, jog apie reikalavimo perleidimÄ skolininkui turi praneÅ¡ti tik pirminis kreditorius.

34. Pritartina atsakovų argumentams, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009, šiam ginčui nėra aktuali, nes jos ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamu ginču.

35. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ieÅ¡kinys atmestinas. Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 279, 93 str., 98 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Jelena Å iÅ¡kina