2023-08-23 Nr. AB-15154-3-61-3-02827-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuviškų degalinių sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuviškų degalinių sąjungos skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-08-23 Nr. AB-15154-3-61-3-02827-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas Lietuviškų degalinių sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2021 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. KS-270 (toliau – ir Sprendimas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-353-520/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02827-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuviškų degalinių sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuviškų degalinių sąjungos skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas Lietuviškų degalinių sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2021 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. KS-270 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas yra asociacija, vienijanti lietuviško kapitalo smulkiuosius Lietuvos degalinių tinklus, veikiančius visoje Lietuvoje. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas (toliau – ir LVĮ), numatantis, kad lobistinę veiklą vykdančiais asmenimis gali būti ir juridiniai asmenys. Pareiškėjas kartu su Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija viešai 2021 m. sausio 4 d. raštu „Prašymas koreguoti ir tikslinti tvarką, kurią nustato teisės aktai, aprobuojant degalinių vandenviečių (gręžinių) požeminio vandens išteklius, įrašant juos gelmių registre ir išduodant leidimą juos išgauti“ Nr. 01-04-01-AM (toliau – ir Raštas) kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Ministerija) dėl problematikos, susijusios su gręžinių degalinėse reglamentavimu. Pareiškėjui iki Rašto pateikimo nepavyko užsiregistruoti lobistinę veiklą vykdančiu subjektu Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje „Skaidris“ (toliau – ir Sistema), kadangi ji tinkamai nefunkcionavo, ką tiesiogiai pripažino ir Komisija, Sprendime nurodydama, kad iki 2021 m. sausio 4 d. Sistema neveikė. Po Rašto pateikimo pareiškėjas nesiėmė jokių kitų veiksmų, laukė institucijų aktyvaus Rašte nurodytos problematikos sprendimo.
2.2. Sprendimu nepagrįstai pripažintas lobistinės veiklos vykdymo faktas. Nepagrįstas Sprendimo teiginys, kad neva pareiškėjas buvo pateikęs konkretų siūlymą dėl teisės aktų keitimo. Rašto turinys tiesiogiai patvirtina, kad juo nebuvo kreipiamasi dėl konkretaus teisės akto pakeitimo, juo buvo iškelta teisinio reguliavimo problema ir suinteresuotos institucijos paprašytos ją spręsti organizuojant situacijos aptarimą bei prašant tarpininkauti, tačiau nenurodant jokio prašymo keisti konkretų teisės aktą bei nepateikiant su tuo susijusios jokios konkrečios formuluotės (pasiūlymo), todėl, priešingai nei nurodoma Sprendime, Raštu nebuvo daroma lobistinė veikla.
2.3. Sprendime nepagrįstai nebuvo vertinta Rašto atitiktis LVĮ 15 straipsnio reikalavimams. Nagrinėjamos situacijos atveju, tiek teikdamas paaiškinimus Komisijai, tiek tyrimo atlikimo metu vykusiame žodiniame posėdyje pareiškėjas prašė vadovautis LVĮ 15 straipsniu bei jo pagrindu nutraukti tyrimą, kadangi pažeidimas, jeigu toks ir būtų nustatytas, akivaizdžiai turėtų būti pripažintas mažareikšmiu. Priimdama Sprendimą, Komisija apskritai nepasisakė bei nevertino pareiškėjo argumentų bei netyrė, ar tyrimas nutrauktinas vadovaujantis LVĮ 15 straipsniu. Pažeidimas (jeigu toks ir būtų nustatytas), yra akivaizdžiai mažareikšmis, kadangi: 1) tai buvo vienkartinio pobūdžio Raštas; 2) Raštas teiktas kelių asociacijų, kelių institucijų atstovams, viešai (t. y. oficialiu elektroniniu paštu); 3) Raštu siekta atkreipti dėmesį į problematiką, kuri tiesiogiai susijusi su viešuoju interesu.
2.4. Pati Komisija pripažino, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo įvykdyti pareigos iki Rašto teikimo būti registruotu lobistu Sistemoje, kadangi minėta sistema Rašto teikimo dieną, t. y. 2021 m. sausio 4 d., neveikė. Nors užtikrinti minėtos sistemos veikimo pareigą turėjo būtent Komisija, tačiau jos neveikimo pasekmes ji nepagrįstai perkėlė pareiškėjui. Šios aplinkybės taip pat patvirtina LVĮ 15 straipsnio taikymą.
3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Pagrindiniai LVĮ tikslai yra du, t. y. kad lobistinę veiklą vykdytų į lobistų sąrašą įrašyti asmenys ir kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų LVĮ nustatyta tvarka. Lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas, vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą. Skaidri lobistinė veikla yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, padedantis priimti geresnius sprendimus. Komisija šiuo atveju vertino, kad pareiškėjas nebuvo registruotas lobistų sąraše, kaip tai nustato LVĮ 8 straipsnio 1 dalis; jis siekė daryti įtaką dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų keitimo; tai darė savo iniciatyva. Duomenų, kad Ministerija ar Tarnyba būtų prašiusios pareiškėjo pateikti konkrečius siūlymus dėl teisės akto tobulinimo, Komisijoje negauta, priešingai, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Sistemoje pateiktos 2021 m. sausio 19 d. patirtos lobistinės įtakos deklaracijos Nr. LID-2021-00034 ir Ministerijos 2021 m. balandžio 16 d. rašto „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. (50-1)- D8(E)-2608 Komisijai bei Tarnybos 2021 m. birželio 23 d. rašto „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. (6)-1.7-4329 matyti, kad pareiškėjas aplinkos ministrui ir Tarnybos direktoriui pasiūlymus dėl Įstatymo nuostatų keitimo Raštu teikė savo iniciatyva; pareiškėjas teikė Raštą, kuriame išdėstyta ne tik pareiškėjo nuomonė, bet ir konkretūs pasiūlymai dėl teisės akto nuostatų keitimo.
4.2. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pateikti konkretūs pasiūlymai keisti Įstatymą yra tik pareikšta nuomonė. Vadovaujantis LVĮ nuostatomis, siekdamas daryti įtaką dėl Įstatymo nuostatų pakeitimo, pareiškėjas turėjo registruotis į lobistų sąrašą ir LVĮ nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti. LVĮ nuostatų kontekste svarbu, kad vykdoma konkreti lobistinė veikla būtų atskleista visuomenei. LVĮ 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla.
4.3. Komisija Sprendime konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai atitinka lobistinės veiklos sampratą, taip pat, kad Raštu buvo teikiami konkretūs pasiūlymai pakeisti Įstatymą. Priešingu atveju, jeigu Rašte pateikti pasiūlymai dėl teisės akto keitimo nebūtų vertinami kaip lobistinė veikla, juridiniai asmenys, nebūdami registruotais lobistais, galėtų kreiptis žodžiu ir raštu į LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis su konkrečiais pasiūlymais dėl teisės akto (-ų) nuostatų keitimo, suformuluotais pačiuose jų raštuose ar elektroniniuose laiškuose ar žodžiu (juridiniam asmeniui nepridėjus konkretaus teisės akto projekto, atitinkančio Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 13 ir 14 straipsniuose nustatytus reikalavimus) ir tokia šių asmenų veikla nebūtų laikoma lobistine, kadangi galėtų būti taikoma LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis. Tokiu būdu būtų paneigta pati LVĮ esmė ir tikslas – užtikrinti veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (LVĮ 1 str. 1 d.) ir lobistinės veiklos samprata (LVĮ 3 str.). LVĮ 7 straipsnio 6 punkte išskiriamas atvejis, kad išimtis, kada veikla nėra laikoma lobistine, netaikoma, kai nuomonę reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas. Sprendime detaliai argumentuota, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo teisinė forma yra asociacija, o iš viešai prieinamos informacijos pareiškėjo tinklalapyje matyti, kad pareiškėjo nariai yra verslo tikslų siekiantys juridiniai asmenys, jai LVĮ 7 straipsnio 6 punkto išimtis netaikytina.
4.4. Pareiškėjas skunde netinkamai interpretuoja nuostatas dėl Komisijos atliekamų tyrimų procedūros pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) nuostatas ir atsakomybės taikymo juridiniams asmenims už LVĮ nuostatų pažeidimą teisenos, kurios nustatytos LVĮ IV skyriuje „Atsakomybė“. Tai yra dvi atskiros teisenos. Komisija, gavusi pranešimą apie galimą LVĮ pažeidimą, pradeda tyrimą, jį atlieka ir atlikusi tyrimą priima sprendimą vadovaudamasi VTEKĮ ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Nustačiusi juridinio asmens LVĮ nuostatų pažeidimą, Komisija pradeda atsakomybės už nustatytą LVĮ nuostatų pažeidimą taikymo procedūrą, kuri reglamentuota LVĮ IV skyriuje („Atsakomybė“) bei Juridinių asmenų lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimų bylų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. KS-164 (toliau – ir Taisyklės). Komisijos sprendimu įpareigotas pareigūnas užbaigęs pažeidimo tyrimą, surašo protokolą dėl juridinių asmenų LVĮ nuostatų pažeidimo. Komisija, išnagrinėjusi pažeidimą, priima vieną iš nutarimų, numatytų LVĮ 16 straipsnio 6 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Komisija įvertins pareiškėjo LVĮ nuostatų pažeidimą ir priims motyvuotą nutarimą.
4.5. Pareiškėjo argumentas, kad jis objektyviai negalėjo įvykdyti pareigos iki Rašto teikimo būti įregistruotu lobistu Sistemoje, kadangi Sistema Rašto teikimo dieną, t. y. 2021 m. sausio 4 d., neveikė, atmestinas, nes jis abstraktus ir nepagrįstas dėl detalių motyvų ir argumentų, nurodytų Sprendime. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad jis nuo 2021 m. sausio 4 d. teikė prašymą Komisijai dėl jo įrašymo į lobistų sąrašą, arba, kad susidūręs su galimais Sistemos sutrikimais ir negalėdamas pateikti prašymo įsirašyti į lobistų sąrašą, kreipėsi raštu į Komisiją prašydamas pagalbos, o Komisija tokios pagalbos nesuteikė. 2021 m. sausio 4 d. Sistemoje buvo pateikti penki prašymai dėl asmenų įrašymo į lobistų sąrašą, t. y. pareiškėjas turėjo technines galimybes Sistemoje pateikti prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. Komisija Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas, prieš siųsdamas Raštą aplinkos ministrui ir Tarnybos direktoriui, turėjo objektyviai įvertinti, kad pirmiausiai jam privalu registruotis į lobistų sąrašą ir, tik Komisijai priėmus sprendimą dėl įrašymo į lobistų sąrašą, išsiųsti Raštą.
4.6. LVĮ nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtaką) į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią veiklą privalo LVĮ nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. Komisija Sprendime nekvestionavo Rašte keltų problemų reikšmingumo, tačiau konstatavo, kad, siekdamas daryti įtaką, pareiškėjas privalėjo įsiregistruoti į lobistų sąrašą ir vykdomą lobistinę veiklą deklaruoti Sistemoje. LVĮ reikalavimai asmenims, vykdantiems lobistinę veiklą, yra privalomi.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Lietuviškų degalinių sąjungos skundą.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija 2021 m. sausio 4 d. Raštu kreipėsi į Tarnybą ir Ministeriją. Rašte informuojama apie esamą padėtį ir būtinybę keisti teisės aktų reikalavimus, aprobuojant degalinių vandenviečių (gręžinių) požeminio vandens išteklius, įrašant juos gelmių registre ir išduodant leidimą juos išgauti, nurodyti galioję teisės aktai bei problematika, su kuria susiduriama, taip pat pateikiamas prašymas netaikyti reikalavimo, kad aprobuojant jau veikiančių ir (ar) projektuojamų degalinių vandenvietes (gėlo vandens gręžinius) būtų taikomas reikalavimas gauti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio – rašytinis sutikimas, jeigu degalinėje išgaunama ne daugiau kaip 99 kub. m vandens per parą, kai aplink vandenvietę yra nustatyta 50 m spinduliu taršos apribojimo juosta.
6.2. Aplinkos ministras Sistemoje pateikė 2021 m. sausio 19 d. patirtos lobistinės įtakos deklaraciją Nr. LID-2021-00034, kurioje nurodė, kad lobistinę veiklą vykdė pareiškėjas, kuris nėra įrašytas į lobistų sąrašą.
6.3. Komisija 2021 m. balandžio 8 d. raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. S-1075- (3.4) kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydama nurodyti, ar pareiškėjas pasiūlymus dėl teisės akto keitimo aplinkos ministrui pateikė savo iniciatyva, ar prašant aplinkos ministrui, taip pat prašė pateikti Komisijai aplinkos ministrui teiktų raštų ar elektroninių laiškų, kuriuose buvo suformuoti pasiūlymai dėl teisės aktų tobulinimo, kopijas.
6.4. Ministerija 2021 m. balandžio 16 d. raštu „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ Nr. (50-1)- D8(E)-2608 informavo Komisiją, jog pareiškėjas į aplinkos ministrą dėl Įstatymo nuostatų pakeitimo Raštu kreipėsi savo iniciatyva.
6.5. Komisija 2021 m. balandžio 28 d. pareiškėjui raštu pranešė, jog, remiantis gauta informacija iš Ministerijos ir vadovaujantis VTEKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 25 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta pradėti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties LVĮ 6 straipsnio 2 punkto nuostatai dėl neteisėtos lobistinės veiklos. Komisija nurodė pareiškėjui iki 2021 m. gegužės 12 d. pateikti paaiškinimą, kurį pareiškėjas pateikė tą pačią dieną.
6.6. Tarnyba 2021 m. birželio 23 d. Komisijai raštu nurodė, jog Raštu pareiškėjas dėl Įstatymo nuostatų pakeitimo kreipėsi savo iniciatyva.
7. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, apžvelgęs LVĮ nuostatas (1 str. 1 d., 2 str. 2 ir 3 d., 6 str., 7 str. 6 d., 8 str. 1 d., 10 str. 1 d.), pareiškėjo įstatus, pažymėjo, kad vien iš Rašto turinio yra akivaizdu, jog pareiškėjas, nurodydamas problematiką, tuo pačiu pareiškė aiškiai ir konkrečiai suformuluotą prašymą (konkretų pasiūlymą) dėl Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimo. Teismas vertino, kad nėra pagrindo spręsti, jog pateiktas konkretus pasiūlymas dėl Įstatymo nuostatos pakeitimo yra tik pareiškėjo pareikšta nuomonė, nes pasiūlymas dėl Įstatymo pakeitimo suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, atsižvelgiant į nurodytą problematiką. Rašte nurodyta teisinio reguliavimo problematika ir nurodytu jos sprendimo būdu pareiškėjas siekė daryti įtaką, kad būtų pakeistas Įstatymas, be to, pareiškėjas tai darė savo iniciatyva.
8. Teismas padarė išvadą, kad Komisija Sprendime pagrįstai vertino, jog pareiškėjo veiksmai, išsiuntus Raštą Ministerijai ir Tarnybai, atitinka lobistinės veiklos sampratą (LVĮ 2 str. 3 d.), todėl, būdamas neįsirašiusiu į lobistų sąrašą ir nedeklaravęs lobistinės veiklos, pareiškėjas šiuo atveju vykdė neteisėtą lobistinę veiklą (LVĮ 6 str., 8 str. 1 d.).
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas teisėtai vykdyti lobistinę veiklą, turėjo pareigą įsiregistruoti lobistinę veiklą vykdančiu subjektu, ir tik po to ją vykdyti. Pareiškėjo teiginius, kad Komisija nevykdė pareigos užtikrinti Sistemos tinkamo funkcionavimo, teismas atmetė, atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, kad tiek iki 2021 m. sausio 4 d., tiek vėliau pareiškėjas būtų teikęs prašymą dėl jo įrašymo į lobistų sąrašą.
10. Pasisakydamas dėl LVĮ 15 straipsnio taikymo, teismas nurodė, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja teisines nuostatas dėl Komisijos atliekamų tyrimų procedūros pagal VTEKĮ nuostatas ir atsakomybės taikymo juridiniams asmenims už LVĮ nuostatų pažeidimą teisenos, kurios nustatytos LVĮ IV skyriuje „Atsakomybė“. Komisija, gavusi pranešimą apie galimą LVĮ pažeidimą, pradeda tyrimą, jį atlieka ir atlikusi tyrimą priima sprendimą vadovaudamasi VTEKĮ ketvirtojo skirsnio nuostatomis. Nustačiusi juridinio asmens LVĮ nuostatų pažeidimą, Komisija pradeda atsakomybės už nustatytą LVĮ nuostatų pažeidimą taikymo procedūrą, kuri reglamentuota LVĮ IV skyriuje bei Taisyklėse. Sprendimu pareiškėjas yra pripažintas pažeidusiu LVĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Sprendimu Komisija įpareigojo Lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vyriausiąją specialistę surašyti protokolą dėl LVĮ nuostatų pažeidimo. Komisija, išnagrinėjusi pažeidimą, priima vieną iš nutarimų, numatytų LVĮ 16 straipsnio 6 dalyje. Teismas pažymėjo, kad dėl pažeidimo mažareikšmiškumo sprendžiama nutarimo priėmimo metu.
11. Teismas konstatavo, kad Komisija, priimdama Sprendimą, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nebuvo registruotas lobistų sąraše, kaip tai nustato LVĮ 8 straipsnio 1 dalis, o Raštu siekė daryti įtaką dėl Įstatymo nuostatos pakeitimo, aiškiai jame suformuluodama konkrečią nuostatą, tai darė savo iniciatyva, todėl ši pareiškėjo veikla yra laikoma neteisėta lobistine veikla.
III. 12. Pareiškėjas Lietuviškų degalinių sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Rašte nebuvo konkretaus siūlymo (formuluotės) pakeisti teisės aktą, o Rašto turinys vertintas ne sistemiškai. Rašto turinys tiesiogiai patvirtina, kad juo buvo iškelta teisinio reguliavimo problema ir suinteresuotos institucijos paprašytos ją spręsti organizuojant situacijos aptarimą bei prašant tarpininkauti, tačiau nenurodant jokio prašymo keisti konkretų teisės aktą bei nepateikiant su tuo susijusios jokios konkrečios formuluotės (pasiūlymo).
13.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Raštas buvo teiktas ne individualiai LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems fiziniams asmenims, o vykdomosios valdžios institucijoms, kurios yra viešojo administravimo subjektai, Raštas teiktas institucijų bendraisiais elektroninio pašto adresais.
13.3. Aplinkybę, jog Raštu nebuvo siekiama daryti įtakos, patvirtina ir Rašto adresatas (Ministerija), be to, siekiu daryti įtaką LVĮ prasme negali būti laikomas vienkartinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, išdėstant faktines rinkos problemas.
13.4. Rašto turinys ir teisės aktų nuostatos patvirtina, jog Raštu į Ministeriją buvo kreipiamasi ne siekiant daryti įtaką LVĮ prasme, o kreiptasi vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka, remiantis asmenims suteikta teise konsultuotis su viešojo administravimo subjektais.
13.5. Nors pareiškėjas Rašto teikimo ir nelaikė lobistine veikla, tačiau Rašto teikimą deklaravo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai vadovaujanti D. J., t. y. Rašto teikimo faktas buvo deklaruotas Komisijai ir D. J. deklaracijoje buvo nurodyti tiek Rašto adresatai, tiek problematika. Aplinkybė, kad deklaraciją pateikė jau buvusi registruota lobiste D. J., tiesiogiai patvirtina, jog pareiškėjui, nesančiam lobistu Rašto teikimo metu, nebuvo būtina iki Rašto teikimo registruotis lobistu.
14. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą, ir papildomai pažymi, kad aplinkybė, jog registruota lobistė D. J. pateikė deklaraciją Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vardu, nepaneigia Sprendime konstatuoto fakto, jog pareiškėjas, būdamas neįrašytu į lobistų sąrašą, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 16. Bylos dalykas – atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. KS-270, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas Lietuviškų degalinių sąjunga pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pagrįstumas ir teisėtumas.
17. Sprendimu minėtas pažeidimas nustatytas, įvertinus tai, kad pareiškėjas, nebūdamas įrašytu į lobistų sąrašą, aplinkos ministrui ir Tarnybos direktoriui 2021 m. sausio 4 d. Raštu pateikęs konkretų pasiūlymą dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimo (reikalavimo, kad aprobuojant jau veikiančių ir (ar) projektuojamų degalinių vandenvietes (gėlo vandens gręžinius) būtų taikomas reikalavimas gauti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio – rašytinis sutikimas, jeigu degalinėje išgaunama ne daugiau kaip 99 kub. m vandens per parą, kai aplink vandenvietę yra nustatyta 50 m spinduliu – taršos apribojimo juosta, netaikymo), vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą LVĮ 6 straipsnio 2 punkte.
18. LVĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys; asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą. LVĮ 6 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. Pažymėtina, kad lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (LVĮ 2 str. 3 d.). Asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, – Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, parlamentinių politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai, kiti valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant (LVĮ 2 str. 1 d.).
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pagal Lietuviškų degalinių sąjungos įstatų 1.1 punktą, šios sąjungos teisinė forma yra asociacija, o sąjungos nariai yra verslo tikslų siekiantys juridiniai asmenys, ir jai netaikytina LVĮ 7 straipsnio 6 dalyje numatyta taisyklė, Rašto turinį, tai, kad pareiškėjas nebuvo įrašytas į lobistų sąrašą Rašto teikimo metu ir Raštu siekė daryti įtaką dėl konkretaus įstatymo (Įstatymo 7 str. 1 d.) nuostatos pakeitimo, aiškiai jame suformuluodamas konkrečią nuostatą, tai darė savo iniciatyva, padarė išvadą, kad pareiškėjo veikla yra laikoma neteisėta lobistine veikla, ir dėl to Sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentų, kad jis Raštu institucijoms tik nurodė teisinio reguliavimo problemą, tačiau neteikė konkretaus siūlymo dėl teisės aktų keitimo, jog jis iki Rašto teikimo negalėjo įsiregistruoti lobistu, kadangi Rašto teikimo dieną neveikė Sistema.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti patenkintas, nes Raštu nebuvo teiktas konkretus pasiūlymas dėl teisinio reguliavimo, o jo teikimas atitinka visus VAĮ požymius, Raštu į Ministeriją buvo kreipiamasi ne siekiant daryti įtaką LVĮ prasme, o kreiptasi VAĮ nustatyta tvarka, remiantis asmenims suteikta teise konsultuotis su viešojo administravimo subjektais (VAĮ 2 str. 14 d., Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 35.4 p.). Pareiškėjas taip pat nurodo argumentus, kad Rašto teikimo metu negalėjo registruotis lobistu dėl techninių ir teisinių priežasčių, be to, Rašto teikimą deklaravo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai vadovaujanti D. J., todėl pareiškėjui nebuvo būtina iki Rašto teikimo registruotis lobistu.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pagrįstumą, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad 2018 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 51, 52 ir 53 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamajame rašte nurodyta, jog „šiuo metu LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros.
Siekiant, kad praktikoje šia nuostata nebūtų piktnaudžiaujama, siūloma tikslinti, kad lobistine veikla nelaikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Pabrėžtina, kad tokiu reglamentavimu bus užkertamos galimybės slėpti ir vengti deklaruoti tikruosius siūlomų ar priimamų teisės aktų projektų iniciatorius. Bus prisidedama prie didesnio skaidrumo, neliks galimybės išvengti abipusio reikalavimo deklaruoti vykdomą lobistinę veiklą, kadangi teisės akto (teisės aktų) parengimas ir siūlomas teisės akto projekto svarstymo inicijavimas visais atvejais bus laikomas lobistine veikla, o ne fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros. Vis dėlto pažymėtina, kad nurodytu pakeitimu nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą.
Pavyzdžiui, jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, toks kreipimasis nelaikytinas lobistine veikla, tačiau laikytinas fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros, todėl toks kreipimasis neturėtų būti deklaruojamas. Taip pat pažymėtina, kad keičiamo LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostata nedarys įtakos 7 straipsnio 5 punkte įtvirtintos nuostatos taikymui, kadangi keičiamo LVĮ 7 straipsnio 5 punkte įtvirtinta savarankiška išimtis, kas nelaikoma lobistine veikla (peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas pagal atitinkamą veiklą reguliuojančius įstatymus).“
22. LVĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad lobistine veikla nelaikoma <...> juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.
23. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kurio nariai yra verslo tikslų siekiantys juridiniai asmenys, Raštą teikė aplinkos ministrui ir Tarnybos direktoriui, siekdamas padaryti įtaką degalinių interesais, t. y. kad būtų pakeistas teisės aktas, aprobuojantis degalinių vandenviečių (gręžinių) požeminio vandens išteklius, įrašant juos gelmių registre ir išduodant leidimą juos išgauti, Rašte nurodytas konkretus keistinas teisės aktas, t. y. pareiškėjo veikla atitinka lobistinę veiklą, kaip tai nustato LVĮ 2 straipsnio 3 dalis. Byloje nėra nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad pareiškėjo veikla patenka tarp LVĮ 7 straipsnyje numatytų išimčių. Rašto turinys nesuponuoja išvados, kad juo buvo teikiama nuomonė apie teisinio reguliavimo problemą ar buvo teikiamas prašymas viešojo administravimo subjektams, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 14 dalimi, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 35.4 punktu.
24. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jis įsigaliojus 2021 m. sausio 1 d. naujam reguliavimui, kai registruotis lobistais turi ir juridiniai asmenys, ėmėsi priemonių registruotis lobistu, tačiau dėl techninių kliūčių, esant Sistemos sutrikimams, negalėjo įsirašyti į lobistų sąrašą. Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 4 d. Sistemoje buvo pateikti penki prašymai dėl asmenų įrašymo į lobistų sąrašą. Be to, pareiškėjo akcentuojama pozicija, kad jis neužsiėmė lobistine veikla, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nesiekė registruotis lobistu ir viešinti savo lobistinę veiklą.
25. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad D. J., pasirašiusi Raštą Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vardu, buvo registruota lobiste, nagrinėjamu atveju nekeičia reikalo esmės, nes D. J., teikdama Raštą, neatstovavo pareiškėjui. Šioje byloje nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo lobistine veikla, o pagal bylos duomenis pareiškėjas nebuvo įrašytas į lobistų sąrašą, tačiau vykdė lobistinę veiklą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo pateikta D. J. deklaracija ir jos turinys patvirtina, kad teikiant Raštą būtent ir buvo vykdoma lobistinė veikla.
26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
27. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Lietuviškų degalinių sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė