c0d0608e-6d04-4c4d-bc06-42809fecbfe4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3816-1047/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01986-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata MartiÅ¡ienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. S., atsakovės atstovei Linai Mikuckienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–19), praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 3 d. įsakymÄ Nr. AMP1-75 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“ (toliau – ir 2019 m. gegužės 3 d. Ä®sakymas), įskaitant jo sudėtinę dalį – galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2019 m. balandžio 25 d. iÅ¡vadÄ Nr. (56-3)-D15-249 (toliau – ir IÅ¡vada).

PareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. sausio 12 d. eina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus pareigas. 2018 m. gruodžio 20 d. Vyriausiojitarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) nusprendė atlikti tyrimÄ bei įvertinti, ar pareiÅ¡kėjas nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTÄ®) II skirsnio nuostatų, reglamentuojančių privačių interesų deklaravimÄ .

Atlikusi tyrimÄ , VTEK 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. KS-87 pripažino, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė VPIDVTÄ® 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. AMP1-58 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ Aplinkos ministras pavedė komisijai (toliau – ir Komisija) atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ dėl minėtame VTEK 2019 m. kovo 20 d. sprendime KS-87 pateiktos informacijos. Atlikusi tyrimÄ , Komisija surašė 2019 m. balandžio 25 d. iÅ¡vadÄ Nr.(56-3)-D 15-249, kurioje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė VPIDVTÄ® 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus bei Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto 2019 m. kovo 12 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-137 (toliau – ir Pareigybės apraÅ¡ymas), 5.1 papunktį, pasiÅ«lė skirti pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . 2019 m. gegužės 3 d.

Ä®sakymu Lietuvos Respublikos aplinkosministras skyrė pareiÅ¡kėjui griežtÄ papeikimÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad 2019 m. gegužės 3 d. Ä®sakymas yra neteisėtas ir naikintinas, nes tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo su trÅ«kumais. VTEK 2019 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. KS-87 nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės galios. Taip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1419-968/2018. Pati Komisija IÅ¡vadoje tik abstrakčiai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė VPIDVTÄ®, bet nenurodė deklaruotino dydžio sandorių, nekonkretizavo, kokie tai sandoriai, kodėl Komisija galvoja, kad jie deklaruotini, kaip Komisija apskaičiavo sandorių vertę ir t. t.

Tai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Teismo proceso metu nurodyti sprendimo priėmimo motyvai neturėtų būti vertinami (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-990/2007). Komisija vadovavosi VTĮ redakcija, galiojusia nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau Komisija nenurodė konkrečios pažeidimų padarymo datos, o VTEK 2019 m. kovo 20 d. sprendime Nr. KS-87 nurodytos pareiškėjo veikos, padarytos VTĮ redakcijos, galiojusios iki 2019 m. sausio 1 d., metu.

Išvadoje nekonkretizuotas žalos kriterijus, nenurodyta, kokios neigiamos pasekmės kilo, Komisija išvadoje netyrė pareiškėjo kaltės, nenurodė, koks nuobaudos skyrimo terminas (6 mėnesiai ar 3 metai) aktualus, nemotyvavo, kodėl parenkama būtent tokio griežtumo nuobauda. Pareiškėjas teigia, kad Komisijos Išvadoje vartojama formuluotė „prieš tai nurodytais veiksmais A. S. pažeidė“ neaiški, nes neaišku, apie kieno nurodytus, kur nurodytus ir kokius konkrečiai pareiškėjo veiksmus kalbama.

Pareiškėjas remiasi LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1419-968/2018. Pareiškėjas nurodo, kad narystė medžiotojų klube „Girios“ ir 2015 m. birželio 18 d. sandoriai nesukėlė ir negalėjo sukelti interesų konflikto. Remiasi LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-492-607/2013. Įrodymų, kad interesų konfliktas kyla, nepateikė nei VTEK, nei Komisija. Tik 2015 m. gruodžio 15 d. įstatymu Nr. XII-2180 (įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.) VPIDVTĮ 7 straipsnio 1 dalis buvo pakeista, joje deklaracijos tikslinimo nebesiejant su asmens privačiais interesais, tačiau šis pakeitimas, vadovaujantis principu lex retro non agit (įstatymai atgal negalioja), pareiškėjui negali būti taikomas.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė 2015 m. sausio 9 d. tapo UAB „Ūlos baldai“ vadove. PareiÅ¡kėjas tai deklaravo pagal įstatymus. 2016 m. balandžio 21 d., 2017 m. kovo 16 d., 2017 m. kovo 17 d. tikslindamas deklaracijÄ pareiÅ¡kėjas pakartotinai sutuoktinės pareigų nenurodė, nes niekas nesikeitė. Reikalavimas pateikti priedus, nors juose informacija tikslinta nebuvo, atsirado tik 2017 m. liepos 11 d. Vadovaujantis principu lex retro non agit (įstatymai atgal negalioja), naujas reikalavimas pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti taikomas.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas kaltinamas pažeidęs Pareigybės apraÅ¡ymo 5.1 papunktį, tačiau pats pareigybės apraÅ¡ymas buvo patvirtintas tik 2019 m. kovo 12 d. Taigi inkriminuojamų veiksmų atlikimo metu Å¡is Pareigybės apraÅ¡ymas nebuvo priimtas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Komisijos IÅ¡vadoje nėra minimi terminai tarnybinei nuobaudai skirti. PareiÅ¡kėjas mano, kad naikinamasis 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas dėl 2008 m. sausio 18 d. paskolos sandorio su AB „Swedbank“ (toliau – ir Sandoris Nr. 1), 2014 m. gegužės 29 d. paskolos sandorio su UAB „Explore Baltija“ (toliau – ir Sandoris Nr. 2), 2015 m. sausio 2 d. nekilnojamojo turto nuomos sandorių su UAB „Explore Baltija“ ir UAB „Baltoji buhalterija“ (toliau – ir Sandoris 3), 2015 m. birželio 18 d. laidavimo sandorio su AB „Swedbank“ (toliau – ir Sandoris Nr. 4), 2015 m. birželio 18 d. pareiÅ¡kėjo sutuoktinės laidavimo sandorio su AB „Swedbank“ (toliau – ir Sandoris Nr. 6), dėl įstojimo į medžiotojų klubÄ â€žGirios“, dėl 2015 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kėjo sutuoktinės tapimo UAB „Ūlos baldai“ direktore.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad pagal VPIDVTÄ® 5 straipsnio 1 dalį, jis turėjo nurodyti privačių interesų deklaracijoje per 30 dienų nuo tada, kai jis 2015 m. sausio 12 d. pradėjo eiti Tarnybos direktoriaus pareigas, t. y. iki 2015 m. vasario 11 d. Pažeidimas turėjo bÅ«ti laikomas padarytu 2015 m. vasario 12 d. Taigi 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti baigėsi 2018 m. vasario 12 d. Atitinkamai turi bÅ«ti skaičiuojami terminai dėl tų įvykių, kuriuos pareiÅ¡kėjas privalėjo nurodyti privačių interesų deklaracijÄ patikslindamas per 30 kalendorinių dienų nuo tokių duomenų atsiradimo dienos.

Pareiškėjas mano, kad 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas yra praleistas dėl 2018 m. sausio 28 d. paskolos sandorio su UAB „Explore Baltic“ (toliau – ir Sandoris Nr. 5), 2018 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo sutuoktinės sudaryto automobilio pardavimo sandorio (toliau – ir Sandoris Nr.

7) ir 2016 m. gruodžio 13 d. nekilnojamojo turto pardavimo sandorio (toliau – ir Sandoris Nr. 8). PareiÅ¡kėjas teigia, kad praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ nebuvo nurodytas konkretus tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės. Komisija nekonkretizavo, kokiÄ VPIDVTÄ® tvarkÄ ir terminus ji turi omenyje, kur pareiÅ¡kėjas nenurodė atitinkamų duomenų, apie kokiÄ sutuoktinės darbovietę eina kalba ir neįvardijo konkrečių sandorių (kokia jų sudarymo data ir pobÅ«dis). Taigi pareiÅ¡kėjui pateiktas Komisijos praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ akivaizdžiai neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisijos Išvadoje nėra pasisakyta, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo. Iš tikrųjų jokių neigiamų pasekmių tariamas tarnybinis nusižengimas nesukėlė. Taip pat Komisija Išvadoje nenurodė pareiškėjos kaltės formos. Komisijos Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo deklaravimo pareigos neatlikimas laikytinas jo nerūpestingu elgesiu, kai valstybės tarnautojas elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai.

Komisijos kaltinimai pareiškėjui dėl nerūpestingumo yra nepagrįsti – nėra taip, kad privačių interesų deklaracijos teikimas pareiškėjui apskritai būtų nerūpėjęs: pareiškėjas nuolat teikė deklaracijas, o vėliau jas nuolat tikslino. Taigi Komisija Išvadoje netyrė pareiškėjo kaltės, jos nepagrindė, pareiškėjo kaltė – neįrodyta. Nenustačius pareiškėjo kaltės, negalima ir tarnybinė atsakomybė. Be to, remiantis VPIDVTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai jiems pavaldiems asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų vykdymo.

Komisija neįvertino, kad Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministras jokių rekomendacijų jam pavaldžiam pareiÅ¡kėjui neteikė, neatkreipė pareiÅ¡kėjo dėmesio į vienas ar kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir pan., o tai yra svarbu, nes vertintina kaip mažinanti pareiÅ¡kėjo kaltės laipsnį aplinkybė. Be to, Komisija neįvertino, kad pagal VPIDVTÄ® 22 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ bÅ«tent Lietuvos Respublikos aplinkos ministras kontroliavo, ar pareiÅ¡kėjas tinkamai ir laiku teikia privačių interesų deklaracijas.

Kontrolės pareiga neturi bÅ«ti suprantama kaip kontroliuojančio asmens pasyvus elgesys, tapatinamas su atsitiktiniu faktų sužinojimu, todėl vadovas privalėjo aiÅ¡kintis, kaip pareiÅ¡kėjas atlieka deklaravimo funkcijÄ , atkreipti pareiÅ¡kėjo dėmesį į deklaruojant interesus reikÅ¡mingas aplinkybes, pakonsultuoti ir pan. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras jokių pretenzijų dėl netinkamai ar netaiku teiktos privačių interesų deklaracijos pareiÅ¡kėjui nereiÅ¡kė ir esamÄ situacijÄ toleravo, o tai reiÅ¡kia, kad tariamÄ nusižengimÄ iÅ¡ dalies sÄ lygojo ir paties atsakovo veiksmai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr.A2-334-04).

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad Komisija IÅ¡vadoje siÅ«lė skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , o Lietuvos Respublikos aplinkos ministras nemotyvuotai skyrė griežtÄ papeikimÄ . Toks tarnybinės nuobaudos parinkimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Komisijos IÅ¡vadoje nenurodyta, kad 2016 ir 2018 m. pareiÅ¡kėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai, kad pareiÅ¡kėjas niekada iki Å¡iol neturėjo tarnybinių nuobaudų (nei galiojančių, nei apskritai paskirtų), kad 2017 m. jam buvo skirta vienkartinė piniginė iÅ¡moka atlikus vienkartinę ypatingos svarbos užduotį (puikiai įvertintos Europos gamtos apsaugos agentÅ«rų vadovų konferencijos suorganizavimas Lietuvoje), 2018 m. jam buvo skirta vienkartinė piniginė iÅ¡moka atlikus vienkartinę ypatingos svarbos užduotį (už indėlį įgyvendinant projekto „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas NatÅ«ra 2000 teritorijose (I)“ veiklas), kad už 2015 m. labai gerÄ tarnybinę veiklÄ aplinkos ministras skyrė pareiÅ¡kėjui skatinimo priemonę (skirta 2-a kvalifikacinė klasė), už 2017 m. labai gerÄ tarnybinę veiklÄ aplinkos ministras skyrė pareiÅ¡kėjui skatinimo priemonę (skirta 1-a kvalifikacinė klasė), kad 2017 metais PareiÅ¡kėjas dirbo virÅ¡ydamas įprastinį darbo krÅ«vį, kad 2018 m. gruodžio 5 d.

įsakymu Nr. AMPl-208 (pakeistas 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. AMPl-210) aplinkos ministras skyrė pareiÅ¡kėjÄ eiti Tarnybos direktoriaus pareigas antrÄ kadencijÄ iÅ¡ eilės. Komisija neatsižvelgė į tÄ faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas deklaracijas tikslino savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, papeikimas, juo labiau griežtas papeikimas, yra neproporcinga (per griežta) nuobauda. PareiÅ¡kėjas mano, kad Komisija nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

PareiÅ¡kėjas, pradėjus jo tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , geranoriÅ¡kai bendradarbiavo, atvirai ir nieko neslėpdamas iÅ¡dėstė visas su VTEK priimtu sprendimu susijusias aplinkybes, dar iki tarnybinio nusižengimo tyrimo jo atžvilgiu pradėjimo privačių interesų deklaracijÄ tinkamai pateikė. Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytais argumentais nesutiko ir prašė skundÄ atmesti. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai nepraleisti.

PareiÅ¡kėjo pažeidimas dėl narystės medžiotojų klube „Girios“ tęsėsi nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. kovo 16 d., kai pareiÅ¡kėjas patikslino savo deklaracijÄ . 3 metų terminas suėjęs tik nuo pažeidimo padarymo pradžios, bet ne nuo pabaigos. AnalogiÅ¡ka situacija yra su visais pareiÅ¡kėjo nedeklaruotais sandoriais ir situacijomis. Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas sutiko su VTEK 2019 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. KS-87, nes jo įstatymų nustatytais terminais neskundė.

Pateiktame paaiÅ¡kinime pareiÅ¡kėjas nurodė, kad padarė pažeidimus, apgailestavo, kad ne visada laikėsi teisės aktuose nustatytų deklaracijų teikimo terminų. PareiÅ¡kėjas turi asmeninę pareigÄ tinkamai ir laiku teikti / atnaujinti privačių interesų deklaracijÄ , todėl Å¡i pareiga ar atsakomybė už jos nevykdymÄ nėra negali bÅ«ti perkelta kitiems asmenims. PareiÅ¡kėjo kaltė Komisijos IÅ¡vadoje nurodyta – neatsargumas, praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyti veiksmai (pažeidimai) ir teisės aktai, kuriuos nurodytais veiksmais pareiÅ¡kėjas įtariamas pažeidęs. Anot atsakovės, Komisija tyrimÄ atliko neÅ¡aliÅ¡kai, objektyviai ir iÅ¡samiai.

Atsakovė nurodė, kad ne tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-137 patvirtino pareigybės apraÅ¡ymo 5.1 punktas, bet ir prieÅ¡ tai galiojusio Tarnybos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. D1-856 7.1 punkte buvo įtvirtinta analogiÅ¡ka Tarnybos direktoriaus pareigas einančio asmens funkcija – užtikrinti įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, aplinkos ministro įsakymų ir kitų teisės aktų laikymÄ si tarnybos veikloje.

Pažymėtina, kad IÅ¡vadoje konstatuojant teisės aktų pažeidimus nurodyta, ne tikteisės akto (VPIDVTÄ®, VTÄ®, Pareigybės apraÅ¡ymo) straipsnis / punktas, bet ir pacituota pati teisės norma, kuriÄ pažeidė pareiÅ¡kėjas. Be to, pažymėtina, kad A. S. pažeidimai tęstinai ir tęsėsi ir laikotarpiu, kuomet VTÄ® iÅ¡dėstytas nauja redakcija. Situacijoje, kai taikant tarnybinę atsakomybę buvo nurodyta ne tas VTÄ® straipsnis, bet motyvuotoje iÅ¡vadoje / įsakyme nurodyta pati teisės norma (kaip yra ir nagrinėjamu atveju), teismas konstatavo, kad tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, nes pažeidimas aiÅ¡kiai nurodytas ir identifikuotas (pvz.

LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015). Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad IÅ¡vadoje netinkamai įvertinta A. S. tarnybinė veikla, tariamai nepagrįstai nenurodant A. S. vertinimo „labai gerai“, nes į bylÄ pateikti dokumentai patvirtina prieÅ¡ingai. Nesutinka, kad Komisija nagrinėjamoje situacijoje turėjokonstatuoti lengvinančias aplinkybes. Aplinkybė, jog A. S. iki tarnybinės nuobaudos skyrimo 2019 m. kovo 9 d. privačių interesų deklaracijÄ patikslino, negali bÅ«ti pripažinta, kaiplengvinanti aplinkybė, nes nustatytas ne vienas, o daug tęstinių, trukusių po kelis metus, pareiÅ¡kėjopažeidimų.

Be to, aplinkos ministras ne iÅ¡ A. S. sužinojo apie A. S. atliktusįstatymo pažeidimus, bet gavus VTEK 2019 m. kovo 29 d. raÅ¡tu Nr. S-l338-(l.2) atsiųstÄ VTEK 2019 m. kovo 20 d. sprendimÄ Nr. KS-87. PareiÅ¡kėjo atlikta veika diskredituoja jį kaip vadovÄ ir jo vadovaujamÄ institucijÄ , valstybės institucijų autoritetÄ , daro neigiamÄ poveikį valstybės tarnybos reputacijai. Pažymėjo, kad visuomenė turi pagrįstų lÅ«kesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tikaukÅ¡tesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukÅ¡tesnių moralės ir tarnybinės etikosprincipų.

Tokios praktikos laikosi ir LVAT (LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012). Taigi įvertinus pažeidėjo statusÄ (Tarnybos direktorius) ir pažeidimo subjektyviÄ jÄ pusę bei pažeidimų sukeltas pasekmes, paskirta tarnybinė nuobauda – griežtaspapeikimas – atitinka A. S. nusižengimo sunkumÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad niekada neslėpė jokių savo interesų, nuosekliai teikė informacijÄ , jÄ vieÅ¡ino.

Nuomos mokesčio negalėjo nustatyti, nes jo dydis paaiÅ¡kėja vėliau, o ne iÅ¡ karto. Nėra jokios pareiÅ¡kėjo tyčios ir nėra jokių pasekmių, pažeidimas grynai formalus ir mažareikÅ¡mis. Aplinkos ministras K. N. tikrai žinojo apie pavėluotÄ deklaravimÄ , jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Jokio interesų konflikto niekada nebuvo, visada nusiÅ¡alindavo, ministrÄ informuodavo. Sutinka, kad deklaruoti pavėlavo. Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Papildomai paaiÅ¡kino, kad pažeidimai neformalÅ«s, tęstiniai, daugkartiniai, o pareiÅ¡kėjas yra Tarnybos vadovas. Ä®rodymų dėl ministro informavimo nėra. Kitas tyrimas dėl medžiotojų klubo „Girios“ dar atliekamas, bet į jį nagrinėjamoje byloje nebuvo atsižvelgta. PareiÅ¡kėjas pažeidimus paÅ¡alino tik po to, kai VTEK pradėjo tyrimÄ . Institucijoje yra tokia praktika, kad už tęstinius deklaravimo pažeidimus skiriamas griežtas papeikimas. TokiÄ praktikÄ palaiko ir LVAT.

Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilęs dėl 2019 m. gegužės 3 d. priimto Ä®sakymo (b. l. 20), kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 20 d. VTEK priėmė sprendimÄ Nr. KS-87, kuriuo nusprendė pripažinti pareiÅ¡kėjÄ pažeidus VPIDVTÄ® 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pareiÅ¡kėjas privačių interesų deklaracijoje VPIDVTÄ® nustatyta tvarka ir terminais nenurodė duomenų apie savo narystę medžiotojų klube „Girios“, nenurodė sutuoktinės darbovietės bei deklaruotino dydžio sandorių (b. l. 27–32, 140–145). 2019 m. balandžio 5 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ Nr. AMP-1-58 (b. l. 138) sudarė A. S., Tarnybos direktoriaus, galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijÄ . 2019 m. balandžio 9 d. atsakovė surašė praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. P11-148 (b. l. 25–26, 136–137). 2019 m. balandžio 15 d. pareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 134–135), kuriame pateikė aplinkybių, susijusių su atliekamu tyrimu, paaiÅ¡kinimÄ ir nurodė, kad apgailestauja, kad teikdamas privačių interesų deklaracijas ne visada laikėsi įstatyme nustatytų deklaracijų teikimo terminų. 2019 m. balandžio 25 d.

Komisija surašė MotyvuotÄ iÅ¡vadÄ â€žDėl A. S. tarnybinio nusižengimo“ Nr. (56-3)-D15-249 (b. l. 21–24, 130–133), kurioje siÅ«loma pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ ir skirti tarnybinę nuobaudÄ . 2019 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“ Nr. AMP1-75 (b. l.

20) pareiÅ¡kėjui už paskyrė griežtÄ papeikimÄ . Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui turi bÅ«ti paskirta pagal teisės aktuose nustatytÄ procedÅ«rÄ nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės apraÅ¡yme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017).

Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012). Komisija IÅ¡vadoje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė VPIDVTÄ® 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 5 punktÄ , Pareigybės apraÅ¡ymo 5.1 papunktį.

Dėl VPIDVTÄ® 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo byloje nėra ginčo. PareiÅ¡kėjas neginčija, kad narystę medžiotojų klube „Girios“ deklaravo 2017 m. kovo 16 d.; Sandorį Nr. 1 ir Sandorį Nr. 2 deklaravo 2019 m. sausio 27 d., Sandorį Nr. 3 deklaravo 2016 m. balandžio 21 d., Sandorį Nr. 4 deklaravo 2019 m. sausio 27 d., Sandorį Nr. 5 deklaravo 2019 m. sausio 27 d., pareiÅ¡kėjo sutuoktinės sudarytÄ Sandorį Nr. 6 deklaravo 2019 m. sausio 27 d., Sandorį Nr. 7 deklaravo 2019 m. sausio 27 d., Sandorį Nr. 8 deklaravo 2019 m. sausio 27 d., pareiÅ¡kėjo sutuoktinės tapimÄ UAB „Ūlos baldai“ direktore deklaravo 2019 m. sausio 27 d.

Tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai pažeidžia VPIDVTÄ® 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. TÄ konstatavo VTEK 2019 m. kovo 20 d. sprendime Nr. KS-87. Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius, kad negalima remtis minėtu VTEK sprendimu, o Komisija turėjo savarankiÅ¡kai tirti pareiÅ¡kėjo veiklos atitikimÄ VPIDVTÄ® reikalavimams. Pirma, 2019 m. kovo 20 d. VTEK sprendimas Nr. KS-87 nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka. Antra, pareiÅ¡kėjas savo 2019 m. balandžio 15 d. paaiÅ¡kinimuose (b. l. 134–135) sutiko, kad pažeidė deklaracijų teikimo terminus.

Trečia, teismo posėdyje pareiškėjas sutiko, kad pažeidė deklaracijų teikimo terminus. Taigi Komisijai nebuvo pagrindo kitaip ar papildomai tirti aplinkybes, dėl kurių nėra ginčo. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1419-968/2018, nes bylų aplinkybės, ginčo objektas iš esmės skiriasi. VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), laikytis VTĮ, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas).

Pareigybės apraÅ¡ymo 5.1 papunktyje nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus pareigas einantis asmuo užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, aplinkos ministrų ir kitų teisės aktų laikymÄ si Tarnybos veikloje. Nagrinėjamoje byloje, nustačius kad pareiÅ¡kėjas pažeidė VPIDVTÄ® 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeistos VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, Pareigybės apraÅ¡ymo 5.1 papunktyje įtvirtintos pareigos.

Pareiškėjas teigė, kad VTĮ redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d., jam negali būti taikoma dėl pažeidimų, padarytų iki teisės akto įsigaliojimo. Atitinkamai Pareigybės aprašymo 5.1 papunktis jam negali būti taikomas, nes Pareigybės aprašymas buvo patvirtintas 2019 m. kovo 12 d. Tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė, pirma, analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ankstesnėse VTĮ redakcijose ir pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2014 m. spalio 24 d. (b. l. 94–95), 7.1 papunktyje.

Antra, IÅ¡vadoje konstatuojant teisės aktų pažeidimus nurodyta, ne tik teisės akto (VPIDVTÄ®, VTÄ®, Pareigybės apraÅ¡ymo) straipsnis / punktas, bet ir pacituota pati teisės norma, kuriÄ pažeidė pareiÅ¡kėjas. Pagal LVAT praktikÄ (LVAT 2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015) tokia techninė klaida nedaro tarnybinės nuobaudos neteisėta. Trečia, pareiÅ¡kėjo pažeidimai buvo tęstiniai – kai kurie tęsėsi tiek iki 2019 m. sausio 1 d., tiek po. Taigi teismas nustatė neteisėtus pareiÅ¡kėjo veiksmus, kurie pasireiÅ¡kė pavėluotu narystės medžiotojų klube „Girios“ deklaravimu 2017 m. kovo 16 d.; pavėluotu Sandorio Nr. 1 ir Sandorio Nr. 2 deklaravimu 2019 m. sausio 27 d., pavėluotu Sandorio Nr. 3 deklaravimu 2016 m. balandžio 21 d., pavėluotu Sandorio Nr. 4 deklaravimu 2019 m. sausio 27 d., pavėluotu Sandorio Nr. 5 deklaravimu 2019 m. sausio 27 d., pavėluotu pareiÅ¡kėjo sutuoktinės sudaryto Sandorio Nr. 6 deklaravimu 2019 m. sausio 27 d., pavėluotu Sandorio Nr. 7 deklaravimu 2019 m. sausio 27 d., pavėluotu Sandorio Nr. 8 deklaravimu 2019 m. sausio 27d., pavėluotu pareiÅ¡kėjo sutuoktinės tapimo UAB „Ūlos baldai“ direktore deklaravimu truko nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. sausio 27 d.

PareiÅ¡kėjas pažeidė VPIDVTÄ® 6 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų bei 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 5 punktÄ , Pareigybės apraÅ¡ymo 5.1 papunktį. Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius dėl jo kaltės nebuvimo. Pirma, Komisijos iÅ¡vadoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad deklaravimo pareigos neatlikimas laikytinas pareiÅ¡kėjo nerÅ«pestingu elgesiu, kai valstybės tarnautojas elgėsi nepakankamai apdairiai, rÅ«pestingai ir atidžiai. Taigi pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad kaltė nenurodyta, atmestini kaip prieÅ¡taraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms.

Antra, pareiga pateikti interesų deklaracijÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais tenka pareiÅ¡kėjui (VPIDVTÄ® 4 straipsnio 1 dalis), o ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui. Trečia, teismas įvertino pareiÅ¡kėjo elgesį (deklaracijos pateiktos, bet pavėluotai, pavėluotai deklaruotų aplinkybių gausa), jo motyvus (pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam rÅ«pi deklaracijų teikimas) dėl deklaracijų nepateikimo laiku ir pažymi, kad toks elgesys yra nerÅ«pestingumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo (žr.

LVAT 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017), remdamasis teisės teorija, yra pažymėjęs, kad kaltė – tai teisės pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, prieÅ¡inga teisei; kaltės formos – tyčia ir neatsargumas; neatsargumas – kai veikÄ padaręs asmuo nenumatė, kad gali atsirasti tokių padarinių, nors turėjo ir galėjo juos numatyti. Nagrinėjamoje byloje S. S. nenumatė ir nesiekė pažeisti teisės aktų reikalavimų pavėluotai deklaruodamas narystę medžiotojų klube „Girios“, sandorius, sutuoktinės užimamas pareigas, tačiau turėjo ir galėjo žinoti teisės aktų reikalavimus ir jų laikytis.

Taigi teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ , nes nustatyta pareiÅ¡kėjo neteisėta veika ir kaltė. Tarnybinės nuobaudos turi bÅ«ti paskirtos teisės aktuose nustatytais terminais. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (LVAT 2019 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019), kad tarnybinės nuobaudos už VPIDVTÄ® nuostatų pažeidimÄ skyrimo terminai turi bÅ«ti skaičiuojami pagal specialųjį įstatymÄ , t. y. pagal VPIDVTÄ®. VPIDVTÄ® 22 straipsnio 4 dalies nuostata iÅ¡ esmės turi bÅ«ti suprantama kaip įgalinanti minėto įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas kontrolės institucijas ir pareigÅ«nus per trejus metus nuo VPIDVTÄ® pažeidžiančios veikos galimo padarymo atlikti valstybės tarnyboje dirbančio asmens veiklos tyrimÄ ir paskirti jam tarnybinę nuobaudÄ dėl VPIDVTÄ® pažeidimo.

VTÄ® (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.

Å iais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo padaryti pažeidimai buvo tęstiniai ir terminai skirti tarnybinę nuobaudÄ nebuvo praleisti: pavėluotas narystės medžiotojų klube „Girios“ deklaravimas truko nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. kovo 16 d.; pavėluotas Sandorio Nr. 1 ir Sandorio Nr. 2 deklaravimas truko nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2019 m. sausio 27 d., pavėluotas Sandorio Nr. 3 deklaravimas truko nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2016 m. balandžio 21 d., pavėluotas Sandorio Nr. 4 deklaravimas truko nuo 2015 m. liepos 18 d. iki 2019 m. sausio 27 d., pavėluotas Sandorio Nr. 5 deklaravimas truko nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2019 m. sausio 27 d., pavėluotas pareiÅ¡kėjo sutuoktinės sudaryto Sandorio Nr. 6 deklaravimas truko nuo 2015 m. liepos 18 d. iki 2019 m. sausio 27 d., pavėluotas Sandorio Nr. 7 deklaravimas truko nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. sausio 27 d., pavėluotas Sandorio Nr. 8 deklaravimas truko nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2019 m. sausio 27 d., pavėluotas pareiÅ¡kėjo sutuoktinės tapimo UAB „Ūlos baldai“ direktore deklaravimas truko nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. sausio 27 d.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ buvo su trÅ«kumais: nebuvo nurodytas konkretus tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės. Anot pareiÅ¡kėjo, Komisija nekonkretizavo, kokiÄ VPIDVTÄ® tvarkÄ ir terminus ji turi omenyje, kur pareiÅ¡kėjas nenurodė atitinkamų duomenų, apie kokiÄ sutuoktinės darbovietę eina kalba ir neįvardijo konkrečių sandorių (kokia jų sudarymo data ir pobÅ«dis), todėl pareiÅ¡kėjui pateiktas Komisijos praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ akivaizdžiai neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų.

Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius atmeta kaip prieÅ¡taraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirma, 2019 m. balandžio 9 d. praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. P11-148 (b. l. 25–26, 136–137) yra iÅ¡samus, užima 2 lapus, jame iÅ¡samiai nurodyta situacija ir teisės normos su straipsniais, punktais ir jų turiniu. Antra, 2019 m. balandžio 9 d. praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. P11-148 (b. l. 25–26, 136–137) nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra pradėtas gavus iÅ¡ informacijÄ iÅ¡ VTEK apie 2019 m. kovo 20 d.

VTEK sprendimÄ Nr. KS-87. Taigi pareiÅ¡kėjas galėjo ir turėjo suprasti praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ turinį ir esmę. PareiÅ¡kėjas teigia, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta, nes Komisija IÅ¡vadoje siÅ«lė skirti papeikimÄ , o Lietuvos Respublikos aplinkos ministras skyrė griežtÄ papeikimÄ . Teismas tokius pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta, nes tarnybinės nuobaudos parinkimas yra į pareigas priėmusio asmens arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kuriÄ perkeltas valstybės tarnautojas, vadovo dikrecijos teisė (VTÄ® 34 straipsnio 5 dalis).

PareiÅ¡kėjas teigia, kad IÅ¡vadoje nėra pasisakyta, kokios neigiamos pasekmės nagrinėjamu atveju kilo, ir nurodo, kad jokių neigiamų pasekmių tarnybinis nusižengimas nesukėlė. Teismas pažymi, kad pagal LVAT praktikÄ pasekmės ne visais atvejais bÅ«tinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas (LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1736/2014). Nagrinėjamoje byloje teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad Komisijos IÅ¡vadoje (b. l. 20– 24) nėra nurodytos pasekmės, kurias sukėlė pareiÅ¡kėjo padarytas tarnybinis nusižengimas, tačiau tarnybiniam nusižengimui konstatuoti pasekmės nėra bÅ«tinos.

Atsakovė atsiliepime ir 2019 m. spalio 4 d. teismo posėdyje nurodė, kad dėl pareiÅ¡kėjo padaryto tarnybinio nusižengimo kilo neigiamos teisinės pasekmės: diskredituotas Tarnybos vadovas ir jo vadovaujamÄ institucija, daromas neigiamas poveikis valstybės tarnybos reputacijai. Teismas sutinka, kad Å¡ie padariniai kilo, tačiau pabrėžia, kad jie privalėjo bÅ«ti nurodyti Komisijos IÅ¡vadoje, į juos turėjo bÅ«ti atsižvelgta parenkant tarnybinę nuobaudÄ , jÄ individualizuojant, o ne vėliau įvardijant bylinėjimosi teisme metu.

Pagal administracinių teismų praktikÄ , administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAÄ® privalo bÅ«ti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi bÅ«ti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , nes pasekmės nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinoji tarnybinio nusižengimo sudėties dalis, tačiau pasekmių nenurodymas ir atitinkamai neįvertinimas prisidėjo prie netinkamos tarnybinės nuobaudos parinkimo pareiÅ¡kėjui.

Pagal VTĮ 33 straipsnio 3 dalį už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) atleidimas iÅ¡ pareigų. Pagal VTÄ® 33 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktÄ informacijÄ . Pagal Korupcijos prevencijos įstatymÄ gauta informacija gali bÅ«ti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudÄ tik tuo atveju, kai Å¡i informacija yra iÅ¡slaptinama teisės aktų nustatyta tvarka. VTÄ® 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra Å¡ios:

1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneÅ¡a padaręs tarnybinį nusižengimÄ ;

2) valstybės tarnautojas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimÄ ;

3) tarnybinį nusižengimÄ padaręs valstybės tarnautojas užkirto keliÄ neigiamoms tarnybinio nusižengimo pasekmėms;

4) tarnybinį nusižengimÄ padaręs valstybės tarnautojas savo noru atlygino nuostolius ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ ;

5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;

6) tarnybinį nusižengimÄ padarė nėščia valstybės tarnautoja, jeigu Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui;

7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai. VTÄ® 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo gali ir kitas Å¡io straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. VTÄ® 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra Å¡ios:

1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių valstybės tarnautojų;

2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliÄ ja situacija ar jos aplinkybėmis;

3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas;

4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų apsvaigusio valstybės tarnautojo;

5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartÄ yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui paskirta per griežta ir padarytam pažeidimui neproporcinga tarnybinė nuobauda. Pirma, pareiÅ¡kėjo padaryto pažeidimo pobÅ«dis (interesų deklaracijų pateikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) nelemia griežto papeikimo skyrimo. LVAT praktikoje griežtas papeikimas seniÅ«nijos seniÅ«nui buvo skirtas už tai, kad jis sudarė darbo sutartį su sutuoktine, neinformavo Administracijos direktoriaus apie esamÄ interesų konfliktÄ , nepareiÅ¡kė nusiÅ¡alinimo nuo darbo sutarties pasiraÅ¡ymo, kuris sukelia interesų konfliktÄ dėl artimojo asmens privačių interesų (LVAT 2019 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).

LVAT panaikino griežtÄ papeikimÄ Ä¯staigos vadovui, kuriam jis buvo skirtas už tai, kad jis nedeklaravo sandorių, kuriais įsigijo keliones (2009 m. – kelionės į IndonezijÄ , SingapÅ«rÄ , o 2010 m. – į BrazilijÄ , KenijÄ ) (LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-607/2013). Taigi atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo padaryto pažeidimo pobÅ«dį, LVAT praktikÄ , griežto papeikimo skyrimas yra neproporcinga priemonė. Antra, pareiÅ¡kėjo kaltės forma – nerÅ«pestingumas, o ne tyčia.

Trečia, Komisijos IÅ¡vadoje nebuvo nustatytos kilusios neigiamos pasekmės. Teismas pažymi, kad, nors jos nagrinėjamoje byloje kilo, atsakovė privalėjo jas nurodyti. Taip pat teismas atsižvelgia į kilusių neigiamų pasekmių pobÅ«dį (neigiamas valstybės tarnybos įvaizdis, o ne supainioti vieÅ¡ieji ir privatieji interesai). Ketvirta, teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo veiklÄ iki tarnybinės nuobaudos skyrimo: neturi paskirtų tarnybinių nuobaudų, skatintas atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis, už labai gerÄ tarnybinę veiklÄ , veikla vertinama labai gerai.

Penkta, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas deklaravimo trÅ«kumus iÅ¡taisė (paskutiniai iÅ¡taisymai 2019 m. sausio 27 d.). Å eÅ¡ta, teismas įvertina kai kurių tarnybinio nusižengimo epizodų padarymo aplinkybes – pareiÅ¡kėjas buvo deklaravęs sutuoktinės einamas pareigas, tačiau tikslindamas deklaracijÄ nepridėjo priedų ir dėl to vėliau pavėluotai pateikė Å¡iuos duomenis. Septinta, pareiÅ¡kėjas pripažino padaręs interesų deklaravimo taisyklių pažeidimus, dėl to apgailestavo.

Taigi teismas konstatuota, kad atsakovė netinkamai įvertino nurodytas atsakomybę lengvinančias, tarnybinį nusižengimÄ ir patį pareiÅ¡kėjÄ individualizuojančias aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda pareiÅ¡kėjui yra aiÅ¡kiai per griežta bei bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad papeikimas pareiÅ¡kėjui laikytinas proporcinga nuobauda. Pirma, teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas padarė tarnybinį nusižengimÄ â€“ tai lemia tarnybinės nuobaudos skyrimÄ . PareiÅ¡kėjas pažeidė VPIDVTÄ®, tai nėra formalus ar mažareikÅ¡mis pažeidimas, nes interesų deklaracijų teisingas (teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais) teikimas yra svarbus ir reikÅ¡mingas siekiant iÅ¡vieÅ¡inti asmenų turimus privačius interesus. Antra, teismas skiria antrÄ pagal griežtumÄ , o ne pačiÄ Å¡velniausiÄ tarnybinę nuobaudÄ atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo užimamas vadovaujančias pareigas, interesų deklaravimo pažeidimo dažnumÄ (pavėluotai deklaruota narystė medžiotojų klube „Girios“, pavėluotai deklaruoti 8 sandoriai, pavėluotai deklaruotos sutuoktinės pareigos), trukmę (paskutiniai interesų deklaravimo trÅ«kumai iÅ¡taisyti tik 2019 m. sausio 27 d.).

Taigi paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keistina į papeikimÄ . Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas nustatė pagrindÄ keisti skundžiamÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 3 d. įsakymÄ Nr. AMP1-75 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies: skundžiamas įsakymas keistinas – skundžiamo įsakymo 2 punkto dalis, kuria parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, keistina laikant, kad yra skiriamas papeikimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. AMP1-75 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“ 2 punkto dalį, kuria parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir laikyti, kad paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

LikusiÄ pareiÅ¡kėjo A. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Beata MartiÅ¡ienė