2022-05-24 Nr. CB-4236-2-56-3-00109-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2648

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00109-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 12 d. paduotu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismo sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteista 152 214,21 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.272 straipsnių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies, 168 straipsnio, 1701 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatas, nepagrįstai konstatavo neteisėtus veiksmus, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pradėtas bei procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikyta neteisėtai. Nepagrįsta teismų išvada, kad nagrinėjamu atveju gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. lapkričio 21 d. mokestinio tyrimo išvadą, nebuvo pakankamo pagrindo įtarti, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam paskirtas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Priimant sprendimą taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą neturėjo reikšmės, ar turtas, kuriam taikomas apribojimas, įgytas iš pinigų, kurių ieškovas negali pateisinti, ar iš kitų pajamų. Teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai), darydami išvadą, kad mokestinio tyrimo pagrindu negalėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepagrįstai vertino vien Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, tačiau nevertino visos baudžiamosios bylos medžiagos. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas turtinės žalos dydį nevertino ieškovo pateiktų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi antstolio 2019 m. balandžio 25 d. pažyma, tačiau nevertino kitų byloje esančių dokumentų. Be to, pats ieškovas savo nerūpestingu, neatsakingu ir aplaidžiu elgesiu prisidėjo prie žalos didinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neatliko ieškovo veiksmų vertinimo (CK 6.282 straipsnis). Teismai priteisdami 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250, 6.272 straipsnių nuostatas, pažeidė CPK 176, 185 straipsnių nuostatas, neturtinės žalos dydį grindė prielaidomis ir bendro pobūdžio abstrakčiomis frazėmis, nesivadovavo teismų praktikoje nustatytais kriterijais, kuriais remiantis nustatomi priteisiamos neturtinės žalos dydžiai.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą nespręstinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas