c0ce0876-3e9d-4cfb-b7cd-23be49c582f1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-316-561/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01918-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. M. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėnesį su skundu kreipėsi DepartamentÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir MPN) sprendimÄ , kuriuo buvo netenkintas jo praÅ¡ymas iÅ¡braukti jį iÅ¡ linkusių užpulti įskaitos.

Departamentas pareiÅ¡kėjo skundo netenkino ir paliko galioti MPN sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ Kauno rÅ«mus (toliau – ir Teismas), praÅ¡ydamas panaikinti priimtus sprendimus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. I-2497-428/2018, priėmė sprendimÄ panaikinti Departamento sprendimÄ , kas, pareiÅ¡kėjo teigimu, įrodo, jog Departamentas pažeidė galiojančias teisės aktų nuostatas.

PaaiÅ¡kino, kad neteisėtai buvo įraÅ¡ytas į linkusiųjų užpulti įskaitÄ , todėl patyrė didelius nepatogumus. Pabrėžė, kad Teismui įrodžius Departamento sprendimo neteisėtumÄ , pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad Departamentas yra institucija, iÅ¡nagrinėjusi ginÄÄ ikiteismine tvarka, tačiau tiesiogines teisines pasekmes pareiÅ¡kėjui sukelia pirminiai individualÅ«s administraciniai aktai – MPN direktoriaus sprendimas palikti pareiÅ¡kėjÄ nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitoje.

Atkreipė teismo dėmesį, kad Teismas sprendimu iÅ¡ esmės nepripažino, kad pats pareiÅ¡kėjo palikimas nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitoje yra neteisėtas. MPN buvo įpareigoti iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2017 m. gruodžio 11 d. praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡braukimo iÅ¡ nuteistųjų, linkusių užpulti, įskaitos. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo pateiktas skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tik vienu argumentu – Teismo sprendimu, tačiau jokių konkrečių Departamento pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip ir nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis.

Teismas konstatuoja: Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kurios atsiradimÄ kildina iÅ¡ Teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikinti vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti sprendimai, t. y., pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Teismui panaikinus MPN drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. siÅ«lymÄ bei Departamento 2018 m. sausio 26 d. sprendimÄ Nr. 2S-315, Departamentui kyla pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ . IÅ¡ informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2497-428/2018 pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovui MPN, trečiajam suinteresuotam asmeniui Departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo iÅ¡braukti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ linkusių užpulti įskaitos.

Minėtu sprendimu teismas pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, t. y. panaikino MPN direktoriaus rezoliucijÄ , kuria patvirtintas MPN drausmės komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 14/07-5578 priimtas siÅ«lymas; panaikino Departamento 2018 m. sausio 26 d. sprendimÄ Nr. 2S-315; įpareigojo atsakovÄ MPN iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2017 m. gruodžio 11 d. praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡braukimo iÅ¡ nuteistųjų linkusių užpulti įskaitos. Teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nebuvo įvertintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės sprendžiant jo praÅ¡ymÄ â€“ nevertintas pareiÅ¡kėjo elgesys per metus nuo jo įraÅ¡ymo į nuteistųjų linkusių užpulti įskaitÄ , galimas polinkis į naujų nusikaltimų padarymÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad neteisėtas jo įraÅ¡ymas į linkusiųjų užpulti įskaitÄ sukėlė didelius nepatogumus, todėl Departamentas turi atlyginti jo patirtÄ Å¾alÄ . Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais sutikti negali. Pažymėtina, kad Teismas, priimdamas sprendimÄ , nėra konstatavęs Å¡ių minėtų pareiÅ¡kėjo aplinkybių – neteisėto įraÅ¡ymo į linkusių užpulti įskaitÄ . Teismas, įvertinęs byloje surinktÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , sprendė, kad MPN drausmės komisija nevertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstÄ siÅ«lymÄ , kurį panaikino ir įpareigojo MPN iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2017 m. gruodžio 11 d. praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡braukimo iÅ¡ nuteistųjų linkusių užpulti įskaitos.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (Departamento) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, surinktÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ bei Teismo sprendimÄ , sprendžia, kad Departamentas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiÅ¡kėjui atsiradimÄ . Pabrėžtina, jog Teismas, priimdamas sprendimÄ administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas Teismo prašė ne tik panaikinti institucijų sprendimus, tačiau ir įpareigoti iÅ¡braukti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ linkusių užpulti įskaitos, nėra konstatavęs, jog pareiÅ¡kėjas į linkusių užpulti įskaitÄ buvo įraÅ¡ytas nepagrįstai.

Vien tik priimtų administracinių aktų panaikinimas nesudaro pagrindo konstatuoti minėtų institucijų veiksmų neteisėtumo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad nenustačius Departamento neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sÄ lygos, kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133, 134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas ArÅ«nas Kaminskas