c0cbf4a8-e129-49f9-92dc-57cee2fad3a8 · Kauno apygardos teismas

Teisėja Inga Liubinienė                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-447-579/2015Pranešėjas Evaldas Gražys                                       Teisminio proceso Nr. 1-80-1-00050-2010-8                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5.; (S)                                                                  2.1.7.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.7.                                       KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam K.

L., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajam J. P., jo atstovui advokatui Alfredui Besuspariui,viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. L. ir nukentėjusiojo J. P. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 nuosprendžio, kuriuo K. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnį ir 144 straipsnį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant K. L. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. K. L. uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.IÅ¡ K.

L. priteista nukentėjusiajam J. P. 2367,93 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : K. L. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 31 d. apie 0.05 val. (duomenys neskelbtini) sen., kelio (duomenys neskelbtini) 95-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 134 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, jog nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, turėdamas techninę galimybę stabdydamas iÅ¡vengti pėsčiojo J.

P. partrenkimo, nes matomumo atstumai buvo didesni už atstumus, reikalingus kaltinamojo nurodytu greičiu važiuojančio automobilio greičiui sumažinti iki pėsčiojo judėjimo greičio, t. y. atsiradus kliūčiai, kuriÄ turėjo galimybę laiku pastebėti, ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, automobilio priekinės dalies deÅ¡ine puse – bamperiu, priekiniu deÅ¡iniuoju sparnu partrenkė ir sužalojo ta pačia kryptimi važiuojamÄ ja kelio dalimi tamsiu paros metu be Å¡viesÄ atspindinčių atÅ¡vaitų ėjusį pėsčiÄ jį J.

P., kuris eismo įvykio vietoje mirė.Be to, K. L. nuteistas pagal BK 22 straipsnį 144 straipsnį už tai, kad 2010 m. liepos 31 d. apie 0.05 val. (duomenys neskelbtini) sen., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkęs pėsčiÄ jį J. P., tai yra sukėlęs pavojų, turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiuoju asmeniu, kai grėsė realus pavojus jo gyvybei, pasikėsino palikti be pagalbos, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ .Nuteistasis K.

L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir 22 straipsnį 144 straipsnį iÅ¡teisinti, jam nepadarius Å¡ių veikų; nukentėjusiojo J. P. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nuosprendyje dėstomos teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų ir teisme patvirtintų bylos aplinkybių. Nuosprendyje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, neteisėtai ir neteisingai įvertinti žuvusiojo veiksmai eismo įvykyje.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo įrodyta, kad nuteistasis turėjo galimybę pastebėti kliÅ«tį ir techninę galimybę sustabdyti savo automobilį, kad iÅ¡vengti pėsčiojo J. P. partrenkimo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-03-31 ekspertizės akte Nr. 11-676(14) konstatuota, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sÄ lyga – pėsčiojo J. P. veiksmai, t. y. tamsiu paros metu judėdamas keliu pagal transporto priemonių judėjimo kryptį be reikiamų Å¡viesÄ atspindinčių atÅ¡vaitų, iÅ¡ paskos artėjančių transporto priemonių vairuotojams sudarė pavojingÄ sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį.

Å iame ekspertizės akte nurodyta, kad pėsčiasis J. P. buvo partrenktas važiuojamojoje kelio dalyje. Teismas nuosprendyje privalėjo Å¡iÄ pagrindinę eismo įvykio kilimo sÄ lygÄ paneigti svariais, nenuginčijamais įrodymais, tačiau to nepadarė. Liudytojas R. M. patvirtino, kad žuvusysis ėjo važiuojamosios kelio dalies viduriu, tačiau teismas nesivadovavo Å¡iais parodymais. Nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad visi įrodymai byloje yra surinkti įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas tvirtina, kad pagrindinis ir pats svarbiausias dokumentas Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra 2010-07-31 Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (toliau – Protokolas), tačiau Å¡is dokumentas yra niekinis, todėl nei ekspertai, nei teismas juo vadovautis neturėjo.

Teismo posėdžio metu apklausiama liudytoja R. Å . negalėjo nurodyti, kaip 2010-07-31 Protokole yra užfiksuoti duomenys apie matomumÄ . Liudytojas G. P. paaiÅ¡kino kad griovyje buvo dviratis, kas teisme nebuvo paneigta. Å iÄ aplinkybę patvirtino pareigÅ«nė E. J., ir tik teisme susipažinusi su suraÅ¡ytu eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir matydama, kad dviratis kaip daiktinis įrodymas, nėra įraÅ¡ytas, tÄ faktÄ paneigė. Kadangi protokole nėra fiksuotas daiktinis įrodymas – dviratis, apeliantui kyla abejonių dėl Å¡io procesinio dokumento teisingumo.

Jis abejoja tuo, ar liudytoja E. J., bÅ«dama prokurore ir atsakinga už tinkamÄ eismo įvykio vietos apžiÅ«rÄ , ir kiti pareigÅ«nai – V. M., M. B. iÅ¡vis buvo įvykio vietoje protokole nurodytu laiku, nes jie Å¡iame dokumente nepasirašė. Nuteistasis nurodo, kad teismas, nuosprendyje iÅ¡analizavęs tyrimo eksperimentų rezultatus, jais, kaip ir 2013-03-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-868 (13), nepagrįstai nesivadovavo. K. L. teigia, kad jį apakino prieÅ¡ais atvažiuojantis automobilis, galimai sunkvežimis, įjungdamas ilgÄ sias Å¡viesas, tačiau teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad Å¡i versija byloje patvirtinta nebuvo, kad apie tokį sunkvežimį neparodė nei kiek vėliau tuo pačiu keliu iÅ¡ paskos kaltinamajam vykę G.

P. ir E. M.. Remiantis teismo iÅ¡vadomis, liudytojai turėjo ir privalėjo matyti J. P. pavojingÄ Ä—jimÄ kelio viduriu ir jo partrenkimo momentÄ , tačiau jie to nematė ir netvirtino. PrieÅ¡ingai, liudytojai sustojo ir kvietė policijÄ , kai J. P. jau buvo partrenktas. Ekspertams nebuvo nurodyta aplinkybė apie prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojančio automobilio apakinimÄ ilgomis Å¡viesomis. Teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nemini 2010-10-04 VTMT prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. S 385/10 (01), kurioje tvirtinama, kad nuoplovose nuo automobilio priekinio stiklo, automobilio deÅ¡inės pusės durelių, priekinio žibinto ir grotelių žmogaus kraujo nerasta.

Būtent ši išvada, apelianto nuomone, gali patvirtinti liudytojo G. P. teiginį apie buvusį griovyje dviratį, kurio nematė visi kiti pareigūnai, ir į kurį nuteistasis galėjo atsitrenkti. Teismo padarytos išvados dėl nuteistojo susitarimo su A. B. remontuoti automobilį yra nepagrįstos, kadangi susitarimas galėjęs būti ir žodžiu. Be to, tyrėjas nesidomėjo kitais K. L. ir A. B. turimais telefonais. Nebuvo įrodyta, kad nulaužtos antenos dalis, aprašyta eismo įvykio vietos apžiūros protokole, priklausė būtent apelianto automobiliui.

Protokole fiksuotas rastas veidrodėlis iÅ¡ viso nebuvo tirtas, neaiÅ¡ku, ar tai K. L. automobiliui priklausantis daiktas. Anot nuteistojo, Kauno apylinkės teismo 2013-10-22 nutartyje skirti kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę padarytas grubus procesinis pažeidimas, ekspertams suformuluotuose klausimuose iÅ¡vardijus visus automobilio apgadinimus, nenurodant duomenų apie neva nulaužtÄ veidrodėlį. Ekspertų V. Leipaus ir D. Tumėno 2014-03-31 atlikta kompleksinė ekspertizė neteisėta, kadangi ekspertai vadovavosi niekiniame Protokole fiksuotu nežinia kieno veidrodėliu.

Tiek teismo specialistai, tiek liudytojai R. M., R. V., G. P., E. M., prieÅ¡ingai teismo padarytoms iÅ¡vadoms, patvirtino, kad ne vairuotojas, o pėsčiasis J. P. 2010-07-31 buvo nusikalstamai nerÅ«pestingas ir tik jis savo neteisėtais veiksmais sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Teismas neatsižvelgė į tai, kad protinę ir fizinę negaliÄ turtintis J. P. 2010-07-31 naktį kelio važiuojamosios dalies viduriu ėjo bÅ«damas neblaivus. J. P. 2010-07-31 savo neteisėtais veiksmais sukėlė aiÅ¡kiÄ grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybėms.

Pėsčiasis, pažeidęs KET 43, 44, 48, 51, 55.1, 55.3 punktų reikalavimus, yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, todėl nuteistojo nuomone, jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Skundo autoriaus teigimu, neįrodyta jo tyčia dėl BK 22 straipsnyje 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. 2010-07-31 kelio (duomenys neskelbtini) kilometre jis J. P. nesukėlė jokio pavojaus. Pats nukentėjusysis, būdamas eismo dalyviu, eidamas tamsiu paros metu vilkėdamas juodus drabužius be atšvaitų, neblaivus, būdamas neįgaliu, galimai vesdamasis su savimi vidury kelio dviratį, sukėlė didelį pavojų ne tik nuteistajam, bet ir kitiems asmenims.

K. L. tikina, kad pėsčiojo J. P. nematė ir negalėjo pamatyti. IÅ¡girdęs bumbtelėjimÄ , tuoj pat sustabdė transporto priemonę, iÅ¡lipo iÅ¡ jos, kad įsitikinti, ar nieko nenutiko. Tik įsitikinęs, kad automobilio žibintai sveiki, jis važiavo toliau. Jis nematė jokio sužaloto asmens, negirdėjo jokių žmogaus skleidžiamų garsų, todėl neturėjo ir pareigos teikti jam pagalbos. Be to, teismo medicinos ekspertas A. Tumėnas patvirtino, kad mažai tikėtina, jog bÅ«tų pavykę iÅ¡gelbėti pėsčiojo gyvybę, nes patirti galvos sužalojimai yra nesuderinami su gyvybe.

J. P. mirtis įvyko per kelias minutes po susidÅ«rimo su automobiliu ir pirmos pagalbos suteikimas bÅ«tų buvęs neefektyvus, kÄ konstatavo ir teismas.Nukentėjusysis J. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nuosprendį pakeisti: K. L. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , skirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nustatyti ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ ; tenkinti civilinius ieÅ¡kinius dėl 4117,38 Eur turtinės žalos ir 86886 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Apelianto nuomone, nuteistasis K. L. eismo įvykio metu buvo neblaivus, kadangi pasišalino iš eismo įvykio vietos, maskavo nusikaltimo įvykdymo pėdsakus – remontavo automobilį, prieš pat eismo įvykį jis buvo viešojo maitinimo įstaigoje, kur vartojami alkoholiniai gėrimai. Todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir atitinkamai paskirta didesnė laisvės atėmimo bausmė. Teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinės žalos dydis buvo įrodytas teismui pateiktais dokumentais, jo mažinti nebuvo pagrindo. Nukentėjusysis nurodo, kad jį ir žuvusį J. P. siejo artimi ryÅ¡iai, jis rÅ«pinosi negaliÄ turinčiu broliu. Netikėta artimojo mirtis jam buvo labai skaudi. Nuteistojo elgesys po eismo įvykio – pabėgimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, pagalbos sužeistajam nesuteikimas, nors ligoninė buvo netoliese, tyrimo vilkinimas, rodo kaltininko požiÅ«rį į jo įvykdytÄ nusikaltimÄ . Todėl, nukentėjusiojo įsitikinimu, praÅ¡oma suma neturtinei žalai atlyginti nebuvo aiÅ¡kiai per didelė.

Nuteistojo K. L. gynėja advokatė Laima Razvickienė atsikirtime į nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nukentėjusysis tik samprotavo, kad eismo įvykį galėjo sukelti neblaivus vairuotojas, tačiau iki įrodymų tyrimo pabaigos nepateikė raÅ¡ytinio praÅ¡ymo kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. J. P. apeliaciniame skunde neteisėtai kelia naujÄ reikalavimÄ â€“ perkvalifikuoti prokuroro kaltinamajame akte numatytÄ veikÄ Ä¯ žymiai sunkesnę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas praÅ¡o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo K. L. ir nukentėjusiojo J. P. apeliaciniai skundai atmestini. Dėl nuteistojo K. L. apeliacinio skundo Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, nepripažįsta savo kaltės dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo pėsčiasis J.

P., ir mano, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, 22 straipsnį ir 144 straipsnį. BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie apelianto skundo argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių ir vertintini kaip nuteistojo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas vertino visetÄ byloje surinktų įrodymų ir visus byloje esančius duomenis bei jų pagrindu darė pagrįstas iÅ¡vadas. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismo išvada, jog K. L. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje ir 22 straipsnyje, 144 straipsnyje numatytus nusikaltimus, yra pagrįsta. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y., kaltininko veikos požymių detalizacija atskleidžiama ne baudžiamajame įstatyme, o, šiuo atveju, poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse.

Å ioje byloje taikytina įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių redakcija, t. y., 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1222 redakcija. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus žūtį) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar Å¡ie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant K.

L. kaltės klausimÄ dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Teismas nuosprendį grindė teisme iÅ¡tirtais įrodymais, juos pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo iÅ¡vadomis savaip interpretuojant baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , nelaikytina pagrindu naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį ir padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.

Byloje nustatyta, kad K. L. 2010-07-31 apie 0.05 val. (duomenys neskelbtini) sen., kelio (duomenys neskelbtini) 95-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ta pačia kryptimi važiuojamÄ ja kelio dalimi be Å¡viesÄ atspindinčių atÅ¡vaitų ėjusį pėsčiÄ jį J. P., kuris eismo įvykio vietoje mirė. Teismo iÅ¡vados, kad bÅ«tent K. L. vairuojamu automobiliu buvo patrenktas pėsčiasis, iÅ¡samiai motyvuotos, nuteistasis apeliaciniame skunde jų iÅ¡ esmės neginčija.

Tačiau jis nesutinka su tuo, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus. KET 134 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. K. L., neigdamas savo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, tvirtina, kad pėsčiojo nematė ir kad pats žuvusysis pažeidė Kelių eismo taisykles ir yra kaltas dėl eismo įvykio.

Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ , pirmiausia reikia atsakyti į klausimus, kuria kelio dalimi ėjo pėsčiasis ir ar vairuotojas turėjo galimybę pastebėti kelyje esančiÄ kliÅ«tį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog J. P. tamsiu paros metu be Å¡viesÄ atspindinčių atÅ¡vaitų ėjo transporto priemonių važiavimo kryptimi kelio važiuojamosios dalies pakraščiu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-03-31 ekspertizės akte Nr. 11-676(14) konstatuota, kad pėsčiasis J.

P. buvo partrenktas važiuojamojoje kelio dalyje, deÅ¡inėje pusėje, tikėtina, ties deÅ¡iniuoju jos pakraščiu. Partrenkimas įvyko prieÅ¡ pirmÄ jį kelio važiuojamojoje dalyje užfiksuotÄ objektÄ â€“ pintÄ krepšį (t. 3, b. l. 91-95). IÅ¡ eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir jo priedų matyti, kad krepÅ¡ys užfiksuotas deÅ¡iniame kelio važiuojamosios dalies pakraÅ¡tyje, ties iÅ¡tisine linija. Automobilio detalės, pėsčiojo daiktai taip pat užfiksuoti arba kelio važiuojamosios dalies pakraÅ¡tyje, arba kelkraÅ¡tyje.

Pėsčiojo lavonas rastas gulintis Å¡alikelėje, 2,90 m atstumu nuo asfaltuotos kelios dalies (t. 1, b. l. 4-13). Atsižvelgiant į tai, kritiÅ¡kai vertinami liudytojo R. M. parodymai, kad apie 24 val. pėsčiasis ėjo link kelio važiuojamosios dalies vidurio. Nors nuteistasis teigia, kad J. P. nematė, tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadoms, kad jis turėjo galimybę pamatyti kelyje esančiÄ kliÅ«tį. Pastebėtina, kad eismo įvykis įvyko vasarÄ tamsiu paros metu, tačiau esant mėnulio pilnačiai, atviroje vietovėje tiesiame kelio ruože. Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad matomumas iÅ¡ vairuotojo vietos esant tamsiam paros metui įjungus artimų Å¡viesų žibintus 100-120 metrų, tolimų Å¡viesų žibintus – 150-200 metrų (t. 1, b. l. 4).

Liudytojas M. B. paaiÅ¡kino, kad matomumas eismo įvykio vietoje matuojamas tokiu automobiliu, kuris yra įvykio vietoje. Nors modelių yra įvairių, tačiau lengvojo automobilio žibintų iÅ¡sidėstymas daugmaž panaÅ¡us, sunkvežimio aukÅ¡tesnis, autobusų – skirtingas aukÅ¡tis. Å io liudytojo, kuris buvo atvykęs į eismo įvykio vietÄ tam, kad pakonsultuotų, kaip teisingai įforminti eismo įvykio dokumentus, parodymai paaiÅ¡kina, kokiu bÅ«du buvo nustatytas matomumas. Ikiteisminio tyrimo metu matomumo nustatymo klausimai nebuvo ginčijami, nors tyrimas vyko ilgÄ laiko tarpÄ , kelis kartus buvo nutrauktas.

K. L. tvirtino, kad jo automobilio šviesos veikė gerai, jis važiavo įsijungęs artimų šviesų žibintus, matomumas buvo 70 metrų. Liudytojai G. P. ir E. M. paaiškino, kad važiuodami link Prienų pamatė ant kelio besimėtančius daiktus – krepšelį, automobilio detales, dėl ko, apvažiavę šiuos daiktus, sustojo ir nuėjo pažiūrėti, kas yra atsitikę. Taigi, šie liudytojai, kaip pažymėjo apylinkės teismas, važiuodami panašiu kaip ir K. L. greičiu, pamatė net ant kelio besimėtančius smulkius daiktus.

Kelyje esančiÄ kliÅ«tį (pėsčiÄ jį) matė ir ta pačia kryptimi važiavęs R. M.. Å is liudytojas paaiÅ¡kino, kad apvažiavo kelio važiuojamÄ ja dalimi ėjusį pėsčiÄ jį. Tuo tarpu K. L. iÅ¡vis neigė matęs J. P., teigė nesupratęs, kad partrenkė žmogų, kadangi iÅ¡girdo tik bumbtelėjimÄ , pamanė, kad atsitrenkė akmuo. Tokius jo teiginius teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina, kad K. L. bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo nuoÅ¡irdus ir nuoseklus.

Visų pirma, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, neigė patrenkęs žmogų. Iškart po eismo įvykio nuteistasis ėmėsi priemonių suremontuoti transporto priemonę, taip siekdamas nuslėpti, jog vairuodamas „Mitsubishi Pajero“ automobilį sukėlė eismo įvykį. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitėsi. Tas pats pasakytina ir apie liudytojos R. G., su kuria jis kartu važiavo, parodymus. Teisiamojo posėdžio metu K. L. teigė, kad jį apakinus priešpriešais atvažiuojančio automobilio tolimosioms šviesoms, jis staigiai stabdė automobilį.

Ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės jis nenurodė. Kad vairuotojas būtų staigiai stabdęs nenurodė ir liudytoja R. G. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Liudytoja R. G. kiekvienos apklausos metu skirtingai nurodydavo, ar K. L., važiuojant iš (duomenys neskelbtini), buvo sustojęs ir išlipęs iš automobilio. Ji teigė, kad jokio bumbtelėjimo negirdėjo, kas teisėjų kolegijai yra visiškai neįtikima, įvertinus tai, jog automobiliu buvo kliudytas ir nublokštas žmogus bei paties automobilio apgadinimus.

Todėl tiek nuteistojo, tiek jo sugyventinės liudytojos R. G. parodymai yra vertinami kritiÅ¡kai. Ikiteisminio tyrimo metu siekiant patikrinti, kokiu didžiausiu atstumu K. L., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu apklausoje 70 – 80 km/h greičiu galėjo pamatyti priekyje kelyje ėjusį pėsčiÄ jį, buvo atliekami du eksperimentai (t. 2, b. l. 75-83, t. 2, b. l. 129-134), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių eksperimentų rezultatais nesirėmė.

Teisėjų kolegija pritaria teismo iÅ¡vadoms, kad didžiausias atstumas, kuriuo vairuotojas objektyviai gali pamatyti pėsčiÄ jį, nėra susietas su automobilio važiavimo greičiu. Ekspertinėje praktikoje laikoma, kad važiuojant skirtingu greičiu vairuotojo regėjimas iÅ¡ esmės nesikeičia. Nuo judėjimo greičio priklauso tik stabdymo kelias, vairuotojo gebėjimas sustabdyti automobilį iki kliÅ«ties ar jÄ apvažiuoti. Todėl visiÅ¡kai nepagrįstai matomumas buvo matuojamas važiuojant skirtingais, K.

L. nurodytais greičiais. Matavimams atlikti buvo naudojamos primityvios priemonės, kurios esant didesniam važiavimo greičiui persislenka neaiÅ¡kų atstumÄ , todėl didėja ir tokių matavimų paklaida. Todėl eksperimentų rezultatai nelaikytini patikimais. Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, įvertinusi liudytojų R. M., G. P., E. M. parodymus, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenis, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad pėsčiasis sudarė pastebimÄ kliÅ«tį.Konstatavus, kad J.

P. sudarė pastebimÄ kliÅ«tį, bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar vairuotojas turėjo techninę galimybę stabdydamas automobilį iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo. Byloje buvo pateiktos net kelios specialisto iÅ¡vados ir ekspertizės aktas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-11-24 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1978 (11) (t. 2, b. l. 87-90), 2012-11-16 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2004 (12) (t. 2, b. l. 140-142), 2013-03-08 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-686 (13) (t. 3, b. l. 26-29) padarytos remiantis eksperimentų metu gautais rezultatais.

Kadangi šie rezultatai dėl aukščiau paminėtų priežasčių vertinami kaip nepatikimi, neobjektyvūs, jų pagrindu padarytomis specialistų išvadomis taip pat nesivadovaujama, juolab, kad jos iš dalies prieštarauja Lietuvos teismo ekspertizės centro 2010-11-03 specialisto išvadai Nr. 11-2669 (10), 2014-03-31 ekspertizės akto Nr. 11-676 (14) išvadoms. 2010-11-03 specialisto išvadoje Nr. 11-2669 (10) konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiojo J. P. veiksmai – tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože sudarė kliūtį tuo metu šiuo keliu važiuojančiam ir link jo artėjančiam automobiliui „Mitsubishi Pajero“ vairuojam K.

L., techniniu požiÅ«riu buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti. Å ioje kelio situacijoje automobilio „Mitsubishi Pajero“ vairuotojo K. L. veiksmai – važiuodamas jo paties nurodytu 70-80 km/h greičiu ir artėdamas prie kliÅ«tį kelio važiuojamojoje dalyje sudariusio pėsčiojo J. P., laiku nesumažino vairuojamos transporto priemonės greičio tam, kad iÅ¡vengti jo partrenkimo, kada jis tokiÄ galimybę turėjo, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu, jeigu kliÅ«tį sudariusio pėsčiojo matomumas buvo didesnis kaip 59,5-72,2 m atitinkamai važiavimo greičiui (t. 2, b. l. 2-6). 2014-03-31 ekspertizės akte Nr. 11-676 (14) konstatuota, kad nurodytomis aplinkybėmis vairuotojas K.

L. turėjo techninę galimybę stabdydamas iÅ¡vengti pėsčiojo J. P. partrenkimo, nes nurodyti matomumo atstumai visais atvejais yra didesni už atstumus, reikalingus nurodomu greičiu važiuojančio automobilio greičiui sumažinti iki pėsčiojo judėjimo greičio. Techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui buvo pėsčiojo J. P. veiksmai – tamsiu paros metu judėdamas keliu pagal transporto priemonių judėjimo kryptį be reikiamų Å¡viesÄ atspindinčių atÅ¡vaitų iÅ¡ paskos artėjančių transporto priemonių vairuotojams sudarė pavojingÄ , sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį.

Techniniu požiÅ«riu automobilio „Mitsubishi Pajero“ vairuotojo K. L. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su pėsčiojo J. P. partrenkimu tuo atveju, jei prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje eismo situacijoje vairuotojas K. L. turėjo objektyviÄ galimybę matyti kelyje esantį ir kliÅ«tį sudariusį pėsčiÄ jį atstumu, ne mažesniu nei reikia automobilio greičiui sumažinti iki priekyje esančio pėsčiojo judėjimo greičio (t.

3. b. l. 91-95). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad vairuotojas, bÅ«damas atidus, važiuodamas saugiu greičiu, turėjo galimybę iÅ¡vengti užvažiavimo ant pėsčiojo. O tuo atveju, kai vairuotojÄ prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančio automobilio Å¡viesos apakina taip, kad jis negali matyti jo kelyje galimų kliūčių, jis privalo sustabdyti automobilį nekeisdamas jo judėjimo krypties. Tačiau apeliantas to nepadarė. Aptarti duomenys patvirtina, kad kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai – tiek pėsčiasis, tiek automobilio vairuotojas Padariniai – eismo įvykio metu žuvo pėsčiasis J.

P.. Tokiu atveju iÅ¡vadai apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sÄ lyga, nagrinėjamu atveju, dėl kurio eismo dalyvio veiksmų žuvo pėsčiasis. Ji nustatoma modeliuojant situacijÄ tokiu bÅ«du, kad paeiliui eliminuojamas vieno iÅ¡ eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimÄ ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais.

Jei nukentėjusysis nebÅ«tų pažeidęs KET 44 ir 48 punktų reikalavimų, t. y., jei bÅ«tų ėjęs kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu prieÅ¡ transporto priemonių važiavimo kryptį, eidamas neapÅ¡viestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraÅ¡tu tamsiuoju paros metu bÅ«tų nešęsis Å¡viečiantį žibintÄ arba vilkėjęs ryÅ¡kiaspalvę liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais arba bÅ«tų prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaitÄ , eismo įvykio, nebÅ«tų.

Taigi pėsčiojo kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo bÅ«tinoji BK 281 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo sÄ lyga. Nuteistojo teiginius, kad J. P. tamsiu paros metu ėjo kelio važiuojamÄ ja dalimi bÅ«damas neblaivus, paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 770/10 (02), kurioje konstatuota, kad žuvusysis prieÅ¡ mirtį buvo blaivus (t. 1, 134-142). Apeliantas, vairuodamas automobilį, ir atsiradus kelyje kliÅ«tį sudarančiam pėsčiajam, nestabdė automobilio ir tuo pažeidė KET 134 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad KET 134 punktas įpareigoja automobilio vairuotojÄ atsiradus kliūčiai ar iÅ¡kilus eismo saugumo grėsmei, sulėtinti greitį, ar net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę ar jÄ saugiai apvažiuoti, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Å is įpareigojimas transporto priemonės vairuotojui nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Taigi K. L. padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas taip pat buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga.

Tad abiejų eismo dalyvių padaryti pažeidimai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais. Jei nukentėjusysis bÅ«tų likęs gyvas, o apelianto turtui, sveikatai ar gyvybei bÅ«tų padaryta žala, jis taip pat galėtų bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Tačiau J. P. žuvo, todėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tik K. L.. Atsižvelgiat į Å¡ias aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo argumentais, kad eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas yra niekinis, ir kad specialistai, ekspertai ir teismas neturėjo juo remtis. Tai, kad Å¡iame protokole nepasirašė visi eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu dalyvavę asmenys, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad jame užfiksuoti duomenys yra neteisingi. Be to, minėti pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad nelaukė, kol bus užpildyti visi reikiami dokumentai. 2010-07-31 už eismo įvykių įforminimÄ buvo atsakinga Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato BirÅ¡tono policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos poskyrio specialistė R.

Å .. Ji ir surašė ginčijamÄ protokolÄ . Vyr. patrulis S. Ž. sudarė eismo įvykio vietos schemÄ . Pastebėtina, kad liudytojai R. Å ., V. M., M. B., E. J. buvo apklausti po eismo įvykio praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams, todėl natÅ«ralu, kad visų smulkmenų apie eismo įvykio vietos apžiÅ«ros rezultatų fiksavimÄ neprisimena, juolab, kad pagal priskirtas pareigas dažnai tenka dalyvauti atliekant tokius procesinius veiksmus. Tačiau vien dėl to tvirtinti, kad eismo įvykio vietos apžiÅ«ra buvo atlikta netinkamai ar protokole užfiksuoti duomenys yra neteisingi nėra pagrindo.

Pareigūnų nekompetencija grindžiama tuo, kad protokole neužfiksuotas dviratis, kuriuo neva važiavo, ar kurį stūmėsi J. P.. Prokurorė E. J. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad jokio dviračio nebuvo, apie tai ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė ir nei vienas byloje apklaustas liudytojas. Ir tik teisiamojo posėdžio metu, praėjus ketveriems metams po eismo įvykio, liudytojas G. P. ėmė tvirtinti, kad matė ir gulintį dviratį, nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, duodamas išsamius parodymus apie kelyje matytus daiktus, apie tai nieko nesakė.

Todėl teismas Å¡ia liudytojo G. P. parodymų dalimi netiki. Jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, prieÅ¡ingai – juos paneigia. Kartu su G. P. važiavęs E. M., nurodydamas daiktus, kuriuos matė eismo įvykio vietoje, dviračio neįvardijo, kaip ir liudytojas R. M., matęs kelio važiuojamÄ ja dalimi einantį pėsčiÄ jį. Žuvusiojo brolis J. P. tvirtino, kad nukentėjusysis nemokėjo važiuoti dviračiu, jo neturėjo. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, daroma iÅ¡vada, kad teigti, jog protokole neužfiksuoti visai tyrimui reikÅ¡mingi objektai, kad jis suraÅ¡ytas netinkamai, kad juo negalėjo remtis ekspertai ir teismas, nėra pagrindo.

Tai, jog VTMT prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 385/10 (01) konstatuota, jog nuoplovose nuo automobilio priekinio stiklo, dešinės pusės durelių, priekinio žibinto ir grotelių žmogaus kraujo nerasta, vėlgi neįrodo, kad automobilis kontaktavo su kokiu kitu objektu, o ne pėsčiuoju J. P.. Pažymėtina, kad automobilis po eismo įvykio skubiai buvo remontuojamas, dažomas (taip bandant paslėpti kontakto su pėsčiuoju pėdsakus), tad natūralu, kad apžiūros metu ant jo kraujo nerasta, o kad eismo įvykis kilo J.

P. tiesiogiai kontaktuojant su „Mitsubishi Pajero“ automobiliu, patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-03-31 ekspertizės aktas Nr. 11-3003(13), kuriame konstatuota, kad tikėtinas toks J. P. kÅ«no sužalojimų padarymo mechanizmas: automobilis „Mitsubishi Pajero“ priekinės dalies deÅ¡ine puse, pirmiausia bamperiu smÅ«giavo į vertikalioje padėtyje esančio ir nugara į automobilį pasisukusio J. P. kairę blauzdÄ , padarydamas blauzdos nubrozdinimus, kairiojo Å¡eivikaulio lūžimÄ , Å¡launies užpakalinio pavirÅ¡iaus nubrozdinimÄ .

Po to priekinio deÅ¡iniojo sparno priekine dalimi suduotas slystantis smÅ«gis į dubens sritį, dėl ko iÅ¡siskyrė kairė kryžkaulio-klubikaulio jungtis, lūžo IV-V juosmens slankstelių geterinės ataugos. Dėl smÅ«gio į kairę kÅ«no pusę iÅ¡ nugaros pėsčiojo J. P. kÅ«nas buvo sukamas apie vertikaliÄ ašį pagal laikrodžio rodyklės kryptį ir verčiamas ant automobilio priekinės dalies (ant priekinio deÅ¡iniojo sparno) ir, kai prie besisukančio ir virstančio pėsčiojo kÅ«no priartėjo automobilio priekinis deÅ¡inysis statramstis ir veidrodėlis, pėsčiasis nugaros deÅ¡ine puse jau buvo pasuktas į Å¡ias dalis.

SmÅ«gis į pėsčiojo deÅ¡inę mentę iÅ¡ nugaros automobilio deÅ¡iniuoju užpakalinio vaizdo veidrodėliu padarė sumuÅ¡imÄ mentės srityje ir mentės lūžimÄ . Pėsčiojo galvai pakauÅ¡io sritimi atsitrenkiant į priekinį deÅ¡inį automobilio statramstį, buvo padaryta žaizda pakauÅ¡yje ir daugybiniai skeveldriniai kaukolės pakauÅ¡kaulio lūžimai, nueinantys į pamato užpakalinę daubÄ . (t. 3, b. l. 96-99). Apeliantas keldamas abejones dėl eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų teisingumo, teigia, kad nebuvo įrodyta, jog protokole apraÅ¡yta antena, veidrodėlis priklausė bÅ«tent jo automobiliui.

Å ie nuteistojo teiginiai visiÅ¡kai nepagrįsti. Kad tirti pateikta antenos dalis, paimta 2010-07-31 eismo įvykio vietos tyrimo metu (duomenys neskelbtini) sen., kelio (duomenys neskelbtini) 95 km., ir antenos dalis su valdymo mechanizmu, iÅ¡imta iÅ¡ automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ atidalinimÄ sudarė vienÄ visumÄ , patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2010-09-02 specialisto iÅ¡vada Nr. 20-4-IS1-1657, kuria abejoti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

BÅ«tent pagal įvykio vietoje rastÄ veidrodėlį, buvo nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė automobilis „Mitsubishi Pajero“, o kaip tik tokios markės automobilį ir vairavo K. L.. Pažymėtina, kad skiriant kompleksinę teismo medicinos – eismo įvykio ekspertizę, ekspertams yra pateikiama baudžiamosios bylos medžiaga, todėl tai, kad nutartyje nebuvo nurodytas vienas iÅ¡ automobilio apgadinimų, o ekspertai konstatavo jį esant remdamiesi baudžiamosios bylos medžiaga, nereiÅ¡kia, kad jų padarytos iÅ¡vados yra neteisėtos ir kad teismas jomis negali remtis.

Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje, yra neatsargi. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad K. L. jam inkriminuotÄ veikÄ padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Ä®vertinus nuteistojo parodymus, daroma iÅ¡vada, kad jis nesuvokė, jog pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl to nenumatė, jog dėl Å¡io pažeidimo gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau turėdamas vairuotojo pažymėjimÄ ir vairuodamas automobilį (padidinto pavojaus Å¡altinį), turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų iÅ¡vengti. Taigi, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegijÄ daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto kaltė pažeidus kelių eismo saugumo taisykles vairuojant transporto priemonę ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, pilnai įrodyta.

Apylinkės teismas pagrįstai pripažino automobilio „Mitsubishi Pajero“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 5 dalyje.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadoms, kad nuteistasis padarė ir BK 22 straipsnyje ir 144 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ . Nustatyta, kad K. L., sukėlęs pavojų, tai yra automobiliu partrenkęs pėsčiÄ jį J. P., ir turėdamas pareigÄ juo rÅ«pintis, kÄ numatė KET 231.5 punkto reikalavimai, bei turėdamas galimybę tai atlikti, iÅ¡ eismo įvykio vietos pabėgo ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajam nepagelbėjo.

Nors apeliantas neigia supratęs, jog partrenkė žmogų, tikina girdėjęs tik bumbtelėjimÄ , o iÅ¡lipęs kelio važiuojamojoje dalyje nieko nematė, teisėjų kolegija tokiais jo teiginiais netiki. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad J. P. kontaktavo su automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡ine puse – bamperiu, priekiniu deÅ¡iniuoju sparnu, priekiniu deÅ¡iniuoju statramsčiu, deÅ¡iniuoju užpakalinio vaizdo veidrodėliu, šį nulauždamas. Todėl neįtikima, kad vairuotojas bÅ«tų nejautęs tokio kontakto su pėsčiuoju, nematęs ir nesupratęs, kad šį partrenkė.

Kad K. L. suprato partrenkęs nukentėjusįjį, patvirtina ir tolimesni jo veiksmai, t. y., automobilis iÅ¡kart (ankstų rytÄ ) perduodamas meistrui, kuris remontavo bÅ«tent tas automobilio dalis, su kuriomis kaip nurodyta ekspertizės akte, kontaktavo pėsčiasis eismo įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiais motyvais paneigė nuteistojo teiginius apie tarp jo ir A. B. buvusį iÅ¡ankstinį susitarimÄ dėl automobilio remonto, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad, sukėlęs pavojų pėsčiojo gyvybei ir turėdamas pareigÄ jam padėti, K. L. Å¡ios pareigos sÄ moningai nevykdė, suvokdamas, kad nukentėjusiajam gresia pavojus gyvybei, bei turėdamas galimybę jam padėti. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad K. L. veikė tyčia. Dėl nukentėjusiojo J. P. apeliacinio skundo Nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo J. P. praÅ¡ymo K. L. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

Objektyvių duomenų, kad nuteistasis būtų vairavęs transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nėra. Nors K. L. veiksmai, t. y., kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, slėpė nusikaltimo pėdsakus, prieš eismo įvykį su drauge buvo picerijoje, kur prekiaujama ir alkoholiu, gali sudaryti įspūdį, kad jis vairavo automobilį neblaivus, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra, o nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pobÅ«dį (neatsargus nusikaltimas ir pasikėsinimas padaryti nesunkų nusikaltimÄ ), pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes, kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , bei įvertinęs K. L. asmenybę (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai), apylinkės teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę artimesnę sankcijos minimumui.

Pažymėtina, kad nuo eismo įvykio padarymo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei ketveri metai. Duomenų, kad per šį laikotarpį nuteistasis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, negauta. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad K. L. daugiau nenusikals, todėl apelianto atžvilgiu pagrįstai pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiojo J. P. teiginiais, kad nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas (vieneri metai) yra per trumpas.

Kaip ir anksčiau minėta, nuo eismo įvykio yra praėjęs jau gana ilgas laiko tarpas. Duomenų, kad per šį laikotarpį K. L., naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų, Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, teismui nepateikta. Todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo ilginti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino ir taip griežtinti nuteistajam K. L. baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J.

P. klausimÄ . Apeliantas buvo pareiÅ¡kęs 4117,24 eurų (14216 litų) civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti, pateikė patirtÄ Å¾alÄ pagrindžiančius dokumentus, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis įrengė bendrÄ kapavietę žuvusiam broliui ir seniai mirusiai motinai, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl paramos mirties atveju“ buvo mokama 8 MGL dydžio paÅ¡alpa, pagrįstai priteisė tik dalį patirtų iÅ¡laidų už kapavietės sutvarkymÄ ir 8 MGL dydžio suma sumažino priteistinos turtinės žalos dydį.

J. P. argumentai apie, jo nuomone, netinkamÄ Ä¯statymų nuostatų taikymÄ nustatant jam padarytos neturtinės žalos dydį yra nepagrįsti. Neturtinės žalos sÄ voka pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jos dydžio nustatymo kriterijai – to paties straipsnio 2 dalyje. Nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismÄ atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad neturtinė žala apeliantui buvo padaryta atimant gyvybę jo artimam žmogui – broliui, su kuriuo jis kartu gyveno ir kuriuo rÅ«pinosi. Dėl brolio netekties nukentėjusysis neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimÄ , skaudžius iÅ¡gyvenimus. Tačiau kartu teismas įvertino ir tai, kad dėl eismo įvykio kaltas buvo ir J. P.. Be to, ir pats apeliantas tinkamai nepasirÅ«pino negaliÄ turinčiu broliu iÅ¡leisdamas jį vienÄ be Å¡viesÄ atspindinčių atÅ¡vaitų ar žibintuvėlio.

Pėsčiasis žuvo dėl neatsargių nuteistojo K. L. veiksmų, o pagal teismų praktikÄ asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , dėl nusikaltimo kilusios pasekmės neturi bÅ«ti suabsoliutinamos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas į visus įstatyme nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus atsižvelgė tinkamai.

Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , todėl jį didinti nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam J. P.. Pažymoje nurodyta, kad Å¡ias iÅ¡laidas sudaro advokato darbo užmokestis – 80,71 Eur. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo (BPK 106 straipsnis).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo K. L., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 28,95 Eur (t. 5, b. l. 71). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš K. L. neišieškotinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo K.

L. ir nukentėjusiojo J. P. apeliacinius skundus atmesti.iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ K. L. 80,71 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 71 ct) Valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimÄ nukentėjusiajam J. P. apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkas             Evaldas Gražys Teisėjai             Jurgis KiÅ¡kis              Dmitrijus Korsakovas