c0cb7c33-3ca5-4483-8def-9f7dceeedc01 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-31-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00055-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 13 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės AAS „BTA Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1039-514/2019 pagal ieÅ¡kovės AAS „BTA Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atsakovui S. A.

Ž. dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje sudarė draudimo sutartį Nr. 12 8234427, pagal kuriÄ buvo apdrausta transporto priemonė CIT(duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytÄ Å¾alÄ . 2. 2018-03-13 (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Ä®vykio kaltininku pripažintas automobilio  (duomenys neskelbtini)) vairuotojas S. A.

Ž. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio 3. IeÅ¡kovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, iÅ¡mokėjo 685,11 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini) sugadinimų.

4. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. draudikui, iÅ¡mokėjusiam iÅ¡mokÄ , suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

5. LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 59 p., 59.4 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo, jeigu jis padarė žalos ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos). Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje įgijo 685,11 Eur reikalavimo teisę į atsakovÄ .

6. Atsakovas nesutinka, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo nustatyta atsakovo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos požymių, kaip tai yra numatyta LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje. PasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, tuomet, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pats jį sukėlęs) ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms.

7. Å ioje civilinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas iÅ¡ tariamo eismo įvykio bÅ«tų tyčia siekęs iÅ¡važiuoti ir tuo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Atsakovas apie įvykį sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«no skambučio. Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nesiginčijo bei geranoriÅ¡kai paaiÅ¡kino, jog sutinka, kad minimÄ dienÄ (2018-03-13) vairavo (duomenys neskelbtini), tačiau, kad bÅ«tų kliudęs kitÄ transporto priemonę, neįvardino bei paaiÅ¡kino, kad jeigu minimÄ pažeidimÄ padarė jis, tai tuomet dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, nes tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio neturėjo.

8. Būtina atkreipti dėmesį ir tai, kad 2018-03-14 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykių aplinkybių tyrėjas M. B. taip pat nurodė, kad „dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vairuotojo atžvilgiu tyčios neįžvelgiu, nes pastarojo a/m apgadintas nežymiai, susidūrimo vairuotojas galėjo ir nepastebėti“.

9. Tuo metu, kai atsakovas vairavo sau priklausančiÄ transporto priemonę (duomenys neskelbtini) buvo labai daug maÅ¡inų, nes buvo pietų metas (laikas 12 val. 18 min.; diena – antradienis), todėl 42 metų vairavimo staÅ¾Ä bei aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ turintis atsakovas, bÅ«tų adekvačiai įvertinęs eismo įvykį, galimas pasitraukimo iÅ¡ įvykio vietos pasekmes, liudininkų gausÄ , ir bÅ«tų tikrai pats pranešęs policijai, jei tik bÅ«tų žinojęs, kad toks įvykis buvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismo sprendimo argumentai yra tokie: 10.1. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog atsakovas 2018 m. kovo 13 d. 12 val. 18 min. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio ir su juo susidūrė, įvykio metu apgadintas vienas automobilis, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį.

Administraciniu nurodymu už šį nusižengimÄ atsakovui buvo pasiÅ«lyta sumokėti baudÄ . Taigi, Å¡iais dokumentais konstatuota, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį, tačiau atsakovo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos faktas nenustatytas. 10.2. Taikant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nėra bÅ«tina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos faktÄ , pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu, todėl yra svarbu nustatyti, ar atsakovas suvokė susidariusiÄ situacijÄ . 10.3.

AiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , atsakovas nurodė, kad sutinka, jog administracinio nusižengimo protokole užfiksuotu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį, tačiau, kad kliudė kitÄ automobilį, nežino, nes važiuodamas nepastebėjo, tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos neturėjo. AnalogiÅ¡kas įvykio aplinkybes atsakovas nurodė ir teismo posėdžio metu, paaiÅ¡kinęs, jog apie eismo įvykį buvo informuotas policijos pareigÅ«no, kurio kvietimu nuvyko aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui. 10.4.

Ginčo atveju svarbu ne tai, kaip situacijÄ suvokė ir vertino liudytojas, bet tai, ar vairuotojas galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis ir jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tokias aplinkybes įrodyti turi ieÅ¡kovė. 10.5. IeÅ¡kovės atstovas, atsiliepdamas į atsakovo atsiliepimo argumentus, nurodė, jog nukentėjusiojo automobilio sugadinimai įvertinti 686,11 Eur draudimo iÅ¡moka, patvirtina, kad susidÅ«rimas buvo žymus ir atsakovo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos niekaip neatitinka rÅ«pestingo ir atidaus žmogaus mato.

Pats atsakovas pripažino, kad persirikiuodamas neįsitikino, kad tai yra saugu ir kliudė Å¡alia važiavusį automobilį. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad bandė vytis pabėgusį atsakovÄ , todėl paaiÅ¡kinimai, kad jis vairuodamas nestebėjo eismo ir nematė aplinkos, vertintini kritiÅ¡kai. Teismo vertinimu fiksuoti sugadinimai ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydis savaime nepatvirtina atsakovo kaltės, pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos. 10.6. Atsakovo paaiÅ¡kinimus patvirtino 2018 m. kovo 14 d. tarnybiniame praneÅ¡ime tyrėjas M.

B., praneÅ¡damas, jog, apžiÅ«rėjus automobilį (duomenys neskelbtini), ant galinio kairio sparno, pastebėjo nežymų nubrozdinimÄ , kuris pagal aukÅ¡tį atitinka esamus sugadinimus, pastebėtus ant eismo įvykio vietoje buvusio automobilio (duomenys neskelbtini), pareigÅ«nas, įvertinęs automobilių sugadinimus, kad atsakovo automobilis apgadintas nežymiai, padarė iÅ¡vadÄ , kad susidÅ«rimo vairuotojas galėjo ir nepastebėti. 10.7. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų dokumentų, įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis eismo įvykio metu galiojo, todėl atsakovas neturėjo intereso pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos.

IÅ¡ administracinės bylos medžiagos, civilinėje byloje surinktų įrodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), todėl negalima konstatuoti, kad iÅ¡ įvykio vietos su transporto priemone pasiÅ¡alino. 10.8. Administracinio nusižengimo protokole užraÅ¡ytas toks atsakovo paaiÅ¡kinimas „sutinku, kad 2018-03-13 važiavau (duomenys neskelbtini), kad kliudžiau kitÄ a/m nieko nežinau, nes važiuodamas nepastebėjau, jei šį pažeidimÄ padariau aÅ¡, tai nuoÅ¡irdžiai gailiuosi<...>“.

IÅ¡ Å¡io paaiÅ¡kinimo turinio seka, kad atsakovas pripažįsta vairavęs automobilį protokole nurodytu laiku, kad galėjo padaryti protokole nurodytÄ pažeidimÄ , t. y. pripažino, kad galėjo sukelti eismo įvykį ir apgadinti svetimÄ transporto priemonę, tačiau nesutiko, kad iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å io paaiÅ¡kinimo turinys patvirtina nuosekliÄ atsakovo pozicijÄ , jog vairuodamas įvykio nepastebėjo, kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Administracinio nusižengimo protokolas ir administracinis nurodymas atsakovui suraÅ¡yti tik dėl sukelto eismo įvykio, administracinės bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo surinkta duomenų, jog atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. 10.9.

Aplinkybė, kad atsakovas už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos nebuvo nubaustas, nepaneigia draudiko teisės reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali bÅ«ti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Tačiau įvertinus fiksuotus automobilių sugadinimus, atsakovo paaiÅ¡kinimus apie eismo įvykio aplinkybes, administracinės nusižengimo byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra duomenų, kad atsakovas žinojo apie dėl jo kaltės įvykusį eismo įvykį, apgadintÄ kitÄ turtÄ . 10.10.

Pagal jau suformuotÄ teismų praktikÄ vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas tenkinti regresinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ grÄ Å¾inti jo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ pagal Ä®statymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , privalo įrodyti dviejų aplinkybių sutaptį: atsakovas yra atsakingas už žalos padarymÄ ir faktÄ , kad transporto priemonę vairavęs asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju, kad atsakovas, esant nustatytoms eismo įvykio aplinkybėms, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, nenustatyta.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (CPK 12, 178 straipsniai). Nenustačius TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo bÅ«tinosios sÄ lygos – pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos fakto, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo atmetamas. II. Apeliacinio skundo esmė 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AAS „BTA Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliantė nurodo Å¡iuos argumentus: 11.1 Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 4 str., kuris numato, kad vienodÄ teismų praktikos formavimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų praktika dėl įrodinėjimo ir civilinės atsakomybės pagrindų bylose, kai atsakingas dėl žalos padarymo asmuo yra iÅ¡teisinamas administracinėje byloje, yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015. 11.2 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, iÅ¡aiÅ¡kino, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ .

Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taikant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , nėra bÅ«tina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos faktÄ â€“ pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos gali pasireikÅ¡ti ir neatsargumu.

Å iaulių apygardos teismas 2019 birželio 25 d. nutarties c. b. Nr. e2A-401-883/2019, 33p., nurodė, kad LAT e3K-3-650-686/2015 nutartis privalo bÅ«ti taikoma teisės normų taikymo bei jų sukeliamų pasekmių Å¡alims aspektu. 11.3. Civilinė atsakomybė už žalÄ , padarytÄ draudikui padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo – draudėjo – yra civilinės teisės institutas ir tai lemia, kad, sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDÄ®, jo veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę teisę.

Civilinę bylÄ dėl atsakingo už žalÄ asmens civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nagrinėjantis teismas vertina atsakingo už žalÄ asmens veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl Å¡iuo atveju aplinkybė, ar asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nustatoma vertinant įrodymus pagal civilinio proceso taisykles.

Vykdant administracinį persekiojimÄ galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai (VAT 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-79-345/2018). 11.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovas suprato, kas sukėlė eismo įvykį. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo iÅ¡vada. IeÅ¡kovas vadovaujasi aukÅ¡tesnės instancijos teismų suformuota praktika dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo.

VAT 2019 kovo 26 d. sprendime c. b. Nr. e2A-462-603/2019 (21 punkte) pripažino, kad „objektyviai įrodyti ar kaltininkas suprato, kad įvyko eismo įvykis yra praktiškai neįmanoma, tačiau kiekvienam transporto priemonės valdytojui privalo būti žinoma, jog šis kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, kitaip tariant, transporto valdytojais visais atvejais privalo elgtis atsakingai“.

Civilinėje teisėje pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK. 6.248 straipsnio 3 dalis). 11.5 Dėl atsakovo procesinio elgesio. Atsakovas, kvestionuodamas policijos nustatytas eismo įvykio aplinkybes ir nukentėjusios paaiÅ¡kinimus, teismui liudijo, kad jis jokios avarijos nesukėlė, tiesiog važiavo pirma juosta ir net nepastebėjo, kad į jį kas nors atsitrenktų.

Kitaip sakant, atsakovas sÄ moningai klaidino teismÄ , o teismas pripažino, kad atsakovo paaiÅ¡kinimai yra patikimi ir jais reikia tikėti, tuo tarpu nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais dėl įvykio aplinkybių ir mėginimų stabdyti atsakovÄ , nėra pagrindo vadovautis. Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir suprantant, kad atsakovas nurodo akivaizdžiai klaidinančias aplinkybes, prioritetiÅ¡kai gynė atsakovo interesus, tuo tarpu nukentėjusioji, anot teismo, pati susikÅ«rė istorijÄ apie įvykio aplinkybes, nes pasirodo, kad atsakovas iÅ¡ įvykio vietos net nepasiÅ¡alino.

IeÅ¡kovas pastebi, kad, Å¡iuo atveju aplinkybę, jog atsakovas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, patvirtina žalÄ patyrusio asmens praneÅ¡imas apie transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , ir atsakovo pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos. Nukentėjusioji V. R. ir liudytoja R. S. patvirtino, kad susidÅ«rimo metu buvo girdimas ir jaučiamas trinktelėjimas, automobilis sujudėjo. Nukentėjusioji manė (t. y. nebuvo jokių abejonių dėl susidÅ«rimo buvimo ar nebuvimo), kad atsakovas sustos po susidÅ«rimo, tačiau atsakovas nesustojęs nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos, t. y. pasiÅ¡alino.

Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nors ir nurodoma, jog nėra duomenų, jog atsakovas žinojo apie eismo įvykį ir pareigÄ sustoti ir pildyti eismo įvykio deklaracijÄ ar kviesti policijÄ , tačiau iÅ¡ esmės patvirtinama aplinkybė, jog atsakovas sukėlė eismo įvykį ir visgi pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nors jo žinojimas apie eismo įvykį nenustatytas. Å i policijos nustatyta aplinkybė dėl tikimybės, kad atsakovas galėjo ir nepajausti susidÅ«rimo, suponavo tai, kad atsakovas nebuvo nubaustas administracine tvarka, nes administracinėje byloje visos abejonės yra traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

Tačiau, šiuo atveju, yra sprendžiamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas, o teismas neatskyrė administracinės atsakomybės taikymo pagrindų, nuo civilinės atsakomybės taikymo (plačiau ieškovo pateiktoje teismų praktikoje). 11.6 Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o atsakovui, kaip kiekvienam transporto priemonės valdytojui, privalo būti žinoma, jog šis kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

Atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad jo automobilis yra sunkesnis už nukentėjusiojo ir tai turėtų atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės, turėtų bÅ«ti vertinamas itin kritiÅ¡kai, nes atsakovas, vairuodamas tokiÄ transporto priemonę, turėtų bÅ«ti dar atidesnis. Atsakovas, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, sukėlė eismo įvykį, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, todėl turi pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovui žalos atlyginimÄ (CK 6.248 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas nesutiko su apelianto argumentais ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jis nurodė, kad iÅ¡ autoįvykio jis pasiÅ¡alino, kadangi nepastebėjo jo, todėl nėra pagrindo priteisti iÅ¡ jo atsiradusiÄ Å¾alÄ regreso tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Dėl ginčo esmės 6. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rÅ«Å¡is, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDÄ® 1 straipsnis).

7. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, jog draudikas, kuris sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso bÅ«du iÅ¡ draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė galėtų atsirasti tik iÅ¡imtiniais atvejais, pvz., kai įstatymas nukentėjusio asmens apsaugos tikslais įpareigoja draudikÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepaisant to, kad bÅ«tų pagrindas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.1014 straipsnio 3, 4 dalys, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018 37 punktÄ ). Tokios nuostatos laikomasi ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atžvilgiu.

8. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais transporto priemonės vairuotojo elgesys turi bÅ«ti vertinamas pagal aukÅ¡tesnį atidumo ir rÅ«pestingumo standartÄ ir jam taikomas maksimaliai apdairaus ir atidaus asmens standartas. Maksimaliai apdairaus ir atidaus transporto priemonės vairuotojo standarto taikymas TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais reikÅ¡tų, kad visais atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas, iÅ¡girdęs bent menkiausiÄ garsÄ ar stuktelėjimÄ , nesustoja ir nepatikrina, ar kas nors neatsitiko, yra pagrindas spręsti, kad vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Maksimaliai apdairaus asmens standarto taikymas TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais neatitiktų Å¡ios teisės normos iÅ¡imtinio pobÅ«džio. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalis nustato ne transporto priemonės vairuotojo atsakomybės sÄ lygas, bet civilinės atsakomybės draudimo apimtis. Savo esme Å¡i teisės norma nustato nedraudžiamuosius įvykius. Nedraudžiamieji įvykiai yra reikÅ¡mingos draudimo sutarties sÄ lygos, todėl jų aiÅ¡kinimas negali paneigti paties civilinės atsakomybės draudimo esmės ir tikslo ar taip jį riboti, kad pats civilinės atsakomybės draudimas taptų daugeliu atvejų beprasmis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakankamai apdairaus ir rÅ«pestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka Å¡ios normos tikslÄ bei civilinės atsakomybės draudimo esmę.

9. Teismas pripažįsta, kad yra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas galėjo nepastebėti, jog kliudė kitÄ transporto priemonę ir toliau važiavo. Tai patvirtina policijos tyrėjo paaiÅ¡kinimas bei tas faktas, kad atsakovo automobilio įbrėžimai buvo itin nežymÅ«s. Teismas įvertino visus įrodymus ir jų viseto pagrindu padarė iÅ¡vadas, atmetant ieÅ¡kinį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo. Privalu įvertinti ir tai, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo nesustoti, jei jis bÅ«tų pastebėjęs autoįvykį, kadangi atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, o duomenų, kad bÅ«tų pagrindo jam bėgti iÅ¡ įvykio vietos, nenustatyta.

10. Pagal nuosekliai plėtojamÄ kasacinio teismo praktikÄ TPVCAPDÄ® įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iÅ¡ principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas.

IÅ¡imtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, nurodytos TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių iÅ¡imčių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai iÅ¡nagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar Å¡ios iÅ¡imtys gali bÅ«ti taikomos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

11. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Dėl procesinės bylos baigties 12. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Ä®vertinęs aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė (apeliantė) Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : IeÅ¡kovės AAS „BTA Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, apeliacinį skundÄ atmesti. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Birutė Simonaitienė