2022-06-01 Nr. AB-14489-3-62-3-00267-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2588-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00267-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. N. M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 21S46907 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra musulmonas, tačiau nusprendė studijuoti teologiją tam, kad priklausytų (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Pareiškėjas lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, tačiau jis vis dar yra (duomenys neskelbtini) ir neturėjo progos atsiversti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) religijos atstovui (iš jo kaimo) sužinojus, kad jis nori studijuoti (duomenys neskelbtini), jis visą kaimo bendruomenę pradėjo nuteikinėti prieš pareiškėją, kaltinant tuo, kad jis nori kaime įvesti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) užpuolė jo kaimą. Užpuolimas prasidėjo 2018 m. gruodžio 23 d. vidurnaktį. Kaimiečius terorizavo, surinko į vieną vietą ir pagrobė kai kuriuos vaikinus bei merginas, už kuriuos prašė išpirkos. Kuo ši situacija pasibaigė, jis nežino, nes iškart po šio įvykio išvyko iš kaimo. Iš kaimo pareiškėjas išvyko su tėvais 2018 m. gruodžio 24 d. ir vyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kuris, kaip teigė prieglobsčio prašytojas, yra už 40 kilometrų. Tame mieste jis išsiskyrė su tėvais. (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) regionų, prieglobsčio prašytojo pateikta informacija dėl konflikto egzistavimo vertintina kaip nuosekli ir neprieštaraujanti kilmės valstybės informacijai, todėl konstatuotina, jog (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Pareiškėjo pasakojimas dėl gresiančio pavojaus pasižymi esminiais trūkumais (abstraktus, nedetalus, trūko konkrečių detalių, nepatvirtintas objektyviais įrodymais). Pareiškėjo pasakojimas apie kilmės valstybėje kilusias problemas nėra patikimas, o istorijos tikrumas, kuriuo jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abstraktus ir nedetalus. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti tariamo persekiotojo, persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti/areštuoti prieglobsčio prašytoją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento Sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodyta, kad jis kilmės šalyje nesijaučia saugus. (duomenys neskelbtini) gyventojai įsiveržė į jų kaimą, vykdydami daugybę pagrobimų, žudymų, moterų prievartavimų. Kadangi jis buvo viso to liudininkas, pareiškėją pradėjo persekioti. Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. vykdytos apklausos metu pareiškėjas pažymėjo, kad jis nori likti Lietuvoje. Pareiškėjas paaiškino, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei, o jo religija – (duomenys neskelbtini).

Nėra vedęs. (duomenys neskelbtini) yra likę pusbroliai, pusseserės, tėvas, motina, brolis, tačiau pareiškėjas su jais ryšio nepalaiko nuo prasidėjusio karo pradžios. Kaimas, kuriame gyveno pareiškėjas, daugiausiai buvo (duomenys neskelbtini), jame buvo ir (duomenys neskelbtini) atstovai, kurie vietinių buvo labai gerbiami. Pareiškėjui ėmė grėsti pavojus, kadangi jis nustatinėjo žmones prieš apeigas, tapo kaimo vyrų priešu. Visa tai prasidėjo apie 2015 m. ir tęsėsi iki 2017 m., kai jam buvo 11, 12 ir 13 metų. Rimtesnės religinės problemos prasidėjo, kai jis nusprendė studijuoti teologiją tam, kad priklausytų (duomenys neskelbtini) bendruomenei. (duomenys neskelbtini) religijos atstovas (iš kaimo) sužinojęs, kad jis nori studijuoti (duomenys neskelbtini), visą kaimo bendruomenę pradėjo nuteikinėti prieš jį ir kaltinti tuo, kad pareiškėjas nori kaime įvesti (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą. Tačiau jis vis dar yra (duomenys neskelbtini) ir neturėjo progos atsiversti į (duomenys neskelbtini). Nors gimė (duomenys neskelbtini) šeimoje, tačiau (duomenys neskelbtini) nesilankydavo. Pareiškėjo išvykimo priežastys yra kelios: noras studijuoti teologijos mokslą, noras vesti (duomenys neskelbtini) merginą iš kaimo, demaskuoti netinkami religiniai ritualai. Kaimo dvasinis vadovas (duomenys neskelbtini) kaltino jį, kad jis nori išvesti kaimo jaunimą iš teisingo kelio, taip pat nuteikė jo tėvus prieš patį prieglobsčio prašytoją, sakydamas, kad jis yra apsėstas.

Kita išvykimo priežastis – karas tarp (duomenys neskelbtini). Kaimynai (duomenys neskelbtini) iš kito kaimo užpuolė pareiškėjo kaimą 2018 m. gruodžio 23 d. vidurnaktį, (duomenys neskelbtini) buvo apie 50, kurie atplaukė plaustais ir sudegino apie 100 namų, vienas iš jų buvo ir jo tėvų namas. Juos terorizavo, pagrobė kai kuriuos vaikinus ir merginas, už kuriuos prašė išpirkos. Iškart po šio įvykio pareiškėjas su tėvais išvyko iš kaimo į (duomenys neskelbtini) miestą, kuris yra už 40 kilometrų. Tame mieste jis išsiskyrė su tėvais.

Iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) ekonominę sostinę(duomenys neskelbtini). Nuvykęs ten, jis norėjo tęsti nutrauktus mokslus ir pasirūpinti kaip išgyventi. Tada jis sutiko pastorių (duomenys neskelbtini), kuris sutiko jam padėti, rado pas save gyvenamąjį plotą ir paprašė, kad jam padėtų laukuose, o mainais pastorius jam padės tęsti mokslus. Pas pastorių dirbo iki 2021 metų, bet visą laiką jautėsi nesaugus, nes nuo (duomenys neskelbtini) miesto iki jo kaimo vos 6 valandos kelio automobiliu. Nusprendė išvykti į Baltarusiją, o pastorius jam padėjo susitvarkyti visus su išvykimu susijusius klausimus.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas religinį grėsmės aspektą sieja su ketinimu vesti (duomenys neskelbtini) merginą, noru studijuoti katalikų teologiją ir jis paviešino apie šamanų vykdomas apeigas. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėsto aplinkybes dėl jo persekiojimo, susijusio su religiniu aspektu, kad jis būdamas 11, 12 ar 13 metų vaikščiojo po kaimus ir įspėjo merginas dėl jų įtraukimo dalyvauti religinėse apeigose (duodant kraują), kad paviešino informaciją apie religines apeigas, dėl to tapo kaimo vyrų priešu. Tačiau, teismo vertinimu, šie duomenys ne tik nepagrįsti, paremti tik pareiškėjo pasakojimu, tačiau jie logiškai nesuprantami ir keliantys pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas dar būdamas vaikas, ėmėsi iniciatyvos ir aktyvių veiksmų, siekiant užkirsti kelią šamanizmui ir apeigų kultui. Jis nenurodė, kad tokią jo tariamą iniciatyvą paskatino asmeninė patirtis kieno nors iš jo šeimos moterų, todėl pareiškėjo nurodomas tariamas noras demaskuoti šamanų ritualus pačiam būnant dar vaiku yra neįtikinantis.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl pareiškėjo noro studijuoti teologiją, jis būtų patyręs persekiojimus ar susidūręs su grasinimais susidoroti dėl religinių įsitikimų bei pažiūrų. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio mėnesį išvyko iš(duomenys neskelbtini), tačiau greitai patraukė į (duomenys neskelbtini) ekonominę sostinę (duomenys neskelbtini) miestą, kur iki 2021 m. gyveno ir dirbo pas pastorių. Kaip nurodė, dėl gresiančio pavojaus dėl religinio įsitikimo 2021 metais išvyko į Baltarusiją, vis dar baimindamasis, kad religingi žmonės jį gali surasti. Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas apie 3 metus gyvendamas 400 km atstumu nuo gimtojo kaimo nutolusiame ir apie 4 milijonus gyventojų turinčiame mieste vis dar jautė baimę yra iš esmės nelogiškos ir galimai paremtos tik pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jį iš šalies išsiuntė pastorius, o tai liudija, kad pats pareiškėjas nejautė grėsmės ir jo išvykimą sąlygojo ne asmeninis sprendimas, o kito asmens įtaka.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas apklausos metu kaip dar vieną religinio persekiojimo aspektą nurodė ketinimą vesti (duomenys neskelbtini) religijos merginą, tačiau išdėstęs šią aplinkybę, jos nekonkretizavo, apie šią aplinkybę visiškai neužsiminė teismo posėdžio metu.

10. Teismas sprendė, kad pareiškėjo paaiškinimas, jog iš kilmės valstybės jis išvyko dėl religinio persekiojimo ir jam kylančios grėsmės, nėra įtikinamas, nenuoseklus ir nelogiškas, o prieglobstis kaip apsauga yra suteikiamas dėl realiai gresiančio persekiojimo, kuris pareiškėjo individualiu atžvilgiu nėra nustatytas. Pasakodamas istoriją pareiškėjas nurodė tik abstrakčias sąvokas ir bendrą situaciją, tačiau jis negalėjo individualizuoti, kaip konkrečiai grasinimas ir persekiojimas pasireiškė jo atžvilgiu.

11. Teismo nuomone, byloje esantys duomenys neleidžia spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėjas nei Migracijos departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, kad kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu.

12. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, pagrindžiančius tariamą grėsmę būti persekiojamam kilmės valstybėje. Pareiškėjas neįvardijo konkrečių ir individualių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje kyla grėsmė vien dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad šalyje vyksta (duomenys neskelbtini) kovos, lakoniškai nurodė grasinimo ir persekiojimo aplinkybę susiejant ją su „ (duomenys neskelbtini) krize“. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nekonkreti ir iš esmės neaiškiai pateikta kitų aplinkybių kontekste. Vien tai, kad pareiškėjas patenka į asmenų grupių, galinčių susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, sąrašą, nesuponuoja individualios grėsmės pareiškėjui atsiradimo tikimybės bei nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui kyla tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei Migracijos departamento apklausos metu, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, jog dėl ketinimo studijuoti teologiją ir dėl siekio atsiversti į (duomenys neskelbtini) religiją būtų asmeniškai patyręs neteisėtą elgesį. Taip pat pareiškėjas negalėjo konkrečiai nurodyti jį persekiojančių subjektų, kurie vykdė persekiojimus ir neleido jam ramiai gyventi tiek gimtajame kaime, tiek kituose (duomenys neskelbtini) miestuose. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų, kad jis realiai sulaukė grasinimų ir buvo persekiojamas, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) vykdomas sisteminis persekiojimas. Tiek Migracijos departamento apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas dėstė aplinkybes apie vykdomus žmonių persekiojimus, ypač merginų, jaunų žmonių grobimus ir kt., tačiau nurodytas aplinkybes pateikė iš bendro situacijos suvokimo, niekaip jų nekonkretizuojant ir neindividualizuojant iš savo pozicijos, t. y. kaip konkrečiai grėsmės ir vykdomas persekiojimas pasireiškė pareiškėjo atžvilgiu, ir kad tas persekiojimas nukreiptas būtent į pareiškėjo asmenį. Todėl teismas pareiškėjo paaiškinimus, kad iš kilmės valstybės jis išvyko dėl šalyje vykdyto persekiojimo ir jam kylančios grėsmės, pripažino neįtikinamais.

14. Teismas apskųstame sprendime pažymėjo ir tai, kad pildant (duomenys neskelbtini) registracijos patvirtinimo lapą, pareiškėjas savo gimimo datą buvo nurodęs (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) paaiškinime, (duomenys neskelbtini) pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo ir (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento apklausos metu gimimo datą nurodė – (duomenys neskelbtini) Dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę neturi, t. y. iš esmės nurodė aplinkybę, kad jis yra nepilnametis. Atsakovui iškilus abejonių dėl pareiškėjo deklaruojamo amžiaus (17 m.), buvo kreiptasi į Medicinos kriminalistikos laboratoriją, kuri pateikė išvadą, kad biologinis pareiškėjo amžius yra daugiau kaip 23 metai. Taigi, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas, siekdamas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie save.

15. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, paaiškinimus ir atsakovo surinktą informaciją, teismas pritarė išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismo įsitikinimu, Departamento pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę ir kilmės valstybės situaciją.

16. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat pripažino, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Departamentas surinko informaciją apie kilmės valstybę, todėl, įvertinus surinktą informaciją, prieglobsčio prašytojas nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojui grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atitinkamai nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

17. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, jam negali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

18. Teismas, įvertinęs Departamento Sprendimo motyvus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, pritarė Departamentui, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, todėl pagrįstai nuspręsta vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

19. Teismas vertino, kad Departamento Sprendimu pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (5 metai) nėra proporcingas padarytam pažeidimui, pakeitė terminą į 3 metus, atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Teismas vertino, kad nėra pagrindo keisti kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo neteisingai įvertintos individualios pareiškėjo savybės, kurios suponuoja prieglobsčio suteikimo pareigą.

22. Anot pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) labai gerbiami protėviai, propaguojamos įvairios apeigos, paplitusi juodoji magija. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis gali būti persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini) išpažinimo.

23. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės kontekste. (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) jaučiasi politiškai, ekonomiškai ir kultūrine identiteto prasme marginalizuojama. (duomenys neskelbtini) 2016 m. pradėjo protestuoti, atsirado ekstremistai, kurie pasisakė už (duomenys neskelbtini) regiono atskyrimą nuo (duomenys neskelbtini) ir naujos vyriausybės (duomenys neskelbtini) sukūrimą. 2017 m. konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir Vyriausybės peraugo į ginkluotą konfliktą. (duomenys neskelbtini) separatistai taikosi į valstybės tarnautojus, grobia žmones, reikalauja išpirkų, degina namus. Civiliai dažnai tampa atsitiktinėmis atakų (tiek organizuotų vyriausybės, tiek separatistų) aukomis, griaunami ir deginami vietinių gyventojų kaimai, grobiami ir žudomi žmonės. Vyriausybė į protestus reaguoja griežtai, juos persekioja ir vykdo represijas. Ši valstybės kilmės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija bei patvirtina, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) separatistų, siekiant priversti pareiškėją prisidėti prie sukilėlių. Pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), gali būti persekiojamas Vyriausybės pajėgų, kurios kovoja su sukilėliais ir vykdo represijas, todėl pareiškėjui dėl kilmės šalyje vykstančio karinio konflikto kyla pavojus prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

24. Atsakovas neatliko informacijos, susijusios su ekonomine šalies padėtimi, paieškos ir vertinimo, t. y. nevertino ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statusų skirtumų. Tai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

25. Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas remiasi argumentais, išdėstytais jo procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

27. Atsakovas papildomai akcentuoja, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt. Atsižvelgiant į tai, deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

28. Migracijos departamentas rinko tiek informaciją pagal pareiškėjo prašymo motyvus, tiek ir informaciją apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinybės. Kilmės valstybės informacija savaime nėra vienintelis kriterijus, apsprendžiantis tarptautinės apsaugos poreikį, nes prieglobsčio prašymo pagrįstumo tyrimo objektas – individuali prašytojo situacija ir jo konkrečios aplinkybės. Nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė tarptautinės apsaugos pareiškėjui poreikio.

29. Atsakovas pabrėžia, kad Sprendime išsamiai išdėstė argumentus, pagrindžiančius pareiškėjo išsiuntimą ir draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo maksimalaus laikotarpio. Be to, teismas šį laikotarpį sutrumpino.

30. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas legaliai atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 34. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

35. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

36. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

37. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

38. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

39. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

40. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 straipsnio 5 dalies a–e punktai).

41. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

42. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą, atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

43. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

45. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė kylančia grėsme kilmės valstybėje, teigdamas, kad išvykimą iš kilmės valstybės lėmė politiniai karai ir susirėmimai, taip pat noras studijuoti teologiją, vesti katalikę merginą iš kaimo, baimė patirti kaimo dvasininko kerštą už pareiškėjo paviešintas dvasininko juodosios magijos apeigas.

46. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės buvimo sąlygos.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1454‑756/2022). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo persekiotas individualiai ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių.

48. Detaliai analizuojant kiekvieną pareiškėjo nurodytą išvykimo iš kilmės valstybės priežastį, nurodytina, kad iš atsakovo Sprendimo matyti, jog tyrimo metu buvo surinkti duomenys, paaiškinantys, kad iškart po (duomenys neskelbtini) įkūrimo vyriausybė pradėjo marginalizuoti federalistinę (duomenys neskelbtini) dalį, o 1972 m. (duomenys neskelbtini) naujoji konstitucija federaciją pakeitė į unitarinę valstybę, sumažinant (duomenys neskelbtini) regiono autonomiją. Taip prasidėjo tai, kas iki šiol yra vadinama „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) dalis (duomenys neskelbtini) jaučiasi politiškai, ekonomiškai ir kultūrine identiteto prasme marginalizuojami.

Dažni šiuolaikinių (duomenys neskelbtini) skundai – (duomenys neskelbtini) kalbos paplitimas valstybinėse institucijose, nacionaliniai egzaminai į tam tikrus universitetus ir mokyklas yra tik (duomenys neskelbtini) kalba, dauguma aukščiausių valstybės atstovų kalba tik (duomenys neskelbtini) ir pan. Iki 2016 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyveno daugmaž taikiai, tačiau per pastaruosius metus ši kalbų atskirtis (duomenys neskelbtini) privedė prie pilietinio karo slenksčio. 2016 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) teisininkai ir mokytojai pradėjo organizuotus taikius protestus prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybės (duomenys neskelbtini) teisėjų ir mokytojų skyrimus į (duomenys neskelbtini) gyvenamąsias vietas. (duomenys neskelbtini) teigė, kad (duomenys neskelbtini) iš esmės priverstinai verčia (duomenys neskelbtini) mažumą įsisavinti (duomenys neskelbtini) teisinę ir švietimo sistemą. (duomenys neskelbtini) vyriausybė sutiko su kai kuriomis protestuotojų pasiūlytomis reformomis, tačiau vyriausybė taip pat į vykstančius protestus reagavo griežtai – įkalino keletą nuosaikių protesto lyderių, malšinant protestus neišvengta aukų. (duomenys neskelbtini) vyriausybės vykdomos represijos prieš protestuotojus leido iškilti labiau ekstremistiniams protesto balsams, kurie pasisakė už visišką (duomenys neskelbtini) regiono atsiskyrimą nuo (duomenys neskelbtini) ir už naujos valstybės (duomenys neskelbtini) susikūrimą. 2017 m. rugsėjo mėn. protestai ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės reakcija į protestus peraugo į ginkluotą tebevykstantį konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) palaikančių frakcijų ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės. Pasak šaltinių, (duomenys neskelbtini) regionuose tebevyksta endeminis smurtas.

49. Atlikus teisinį surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu dėl kilmės šalyje vykstančių karinių konfliktų, iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjas šiuo aspektu neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjas nesuteikė duomenų, kuriais vadovaujantis galima būtų patikrinti jo nurodytas aplinkybes, įsitikinti informacijos pagrįstumu. Pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

50. Analogiškai yra spręstina ir dėl kitų prieglobsčio suteikimo būtinybę, pareiškėjo vertinimu, sąlygojančių pagrindų – noras studijuoti teologiją, siekis vesti merginą (duomenys neskelbtini) iš kaimo, kaimo dvasininko religinių apeigų demaskavimas.

51. Tokia išvada yra grindžiama pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumu, nedetalumu, apklausų metų dėstomų argumentų nelogiškumu. Kaip nurodė pareiškėjas, jis nuo 2015 m. iki 2018 m. kaimo moterims aiškino apie kaimo dvasininko vykdomo ritualo žalingumą, dėl ko dvasininkas visus kaimo vyrus nuteikė prieš pareiškėją. Tačiau ši pasakojimo detalė apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip kelianti abejonių dėl jos realumo, kadangi pareiškėjui tuo metu buvo tik 11-13 metų. Abejotina, ar būdamas vaikas, pareiškėjas galėjo užsiimti jo nurodyta veikla.

52. Kaip neįtikinami traktuojami ir pareiškėjo paaiškinimai apie jo persekiojimą dėl noro vesti (duomenys neskelbtini) merginą iš kaimo, siekio išpažinti (duomenys neskelbtini). Visų pirma, jei, kaip paaiškino pareiškėjas, mergina irgi yra (duomenys neskelbtini), šis faktas parodo, kad pareiškėjo kaime jis nebuvo vienintelis šios religijos pasekėjas, tai nebuvo naujas reiškinys šioje gyvenvietėje, galintis visą kaimo bendruomenę nuteikti prieš pareiškėją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie ketinimą vesti, pareiškėjas teismo posėdžio metu užsiminęs nebuvo.

53. Išsikėlęs gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, gyvendamas pas pastorių(duomenys neskelbtini), pareiškėjas nenurodė patyręs kokį nors neteisėtą poveikį, todėl neaišku, kodėl jis negalėjo ir toliau gilinti savo teologijos žinias gyvenant už 400 km nuo gimtojo kaimo. Dar daugiau, nurodęs, kad kaimą jis paliko 2018 m. pabaigoje ir pas pastorių gyvenęs iki 2021 m., pareiškėjas nėra įtikinamai paaiškinęs, dėl kokių priežasčių jis negalėjo pasilikti tame mieste, tęsti teologijos studijas.

54. Išdėstyti motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pagrįstumą ir paneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

55. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiai išvadai neturi įtakos pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės apie (duomenys neskelbtini) sukūrimą ir valstybėje veikiančias karines grupuotes, kadangi ši informacija yra bendro pobūdžio ir nepaneigia duomenų apie nustatytą žemą smurto lygį (duomenys neskelbtini). Nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė arba vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą.

56. Negalima sutikti su pareiškėju, kad skundžiamų sprendimų priėmimą sąlygojo atsakovo pateikta pasenusi, neaktuali informacija apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje. Atsakovas pareiškėjo ginčijamą Sprendimą grindė 2021 m. duomenimis, t. y. informacija, kuri buvo surinkta pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės metais. Vadinasi, atsakovo nurodyti duomenys atitinka tinkamumo kriterijų, ir jais pagrįstai buvo remiamasi vertinant pareiškėjo situaciją. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurie paneigtų Migracijos departamento padarytas išvadas.

57. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtais sprendimais, apeliuoja į ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statuso atskyrimą. Jo manymu, atsakovas, neištyręs pareiškėjo kilmės valstybės ekonominės padėties, netinkamai taikė 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Atsakovas neanalizavo ekonominio migranto bei pabėgėlio takoskyros, kas sąlygojo netinkamą prieglobsčio prašymo motyvų vertinimą.

58. Teisėjų kolegijos manymu, šis pareiškėjo argumentas neįrodo atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo bei nepagrįstumo. Byloje nenustačius prielaidų pareiškėją vertinti kaip pabėgėlį, t. y. esant išvadai, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, suponuojančių pareiškėjo galimybę pasilikti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas nepagrįs jo, kaip pabėgėlio, statuso.

59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė