2013-11-27 Nr. AB-9042-3-61-3-02804-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS602-801/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02804-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. kovo 25 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti 2013 m. vasario 28 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimą Nr. S-28(7-187/2012), 2012 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimą Nr. 68-163 ir perduoti pareiškėjo skundą VMI nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. balandžio 12 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti skundą, prašant panaikinti ir Klaipėdos apskrities VMI 2012 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. (6.5)-58 ir pastarąjį pridėti prie skundo; patikslinti bylos šalis; pateikti įrodymus, kada pareiškėjas gavo MGK 2013 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. S-28(7-187/2012); pateikti teismui žyminio mokesčio kvito originalą ar tinkamai patvirtintą kopiją arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą pripažino nepaduotu, nes pareiškėjas laiku nepašalino skundo trūkumų bei išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad turi būti ne tik pašalinti visi teismo nurodyti trūkumai, tačiau tai taip pat turi būti padaryta per teismo nustatytą terminą. Teismas taip pat akcentavo, jog pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2013 m. balandžio 12 d. skundo trūkumams pašalinti, tačiau nustatytu terminu pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino. Kartu teismas pažymėjo, kad ABTĮ 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise prašyti, kad teismo nustatytas terminas būtų pratęstas, pareiškėjas nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2013 m. balandžio 19 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas bei teismo prašyti pateikti priedai, tačiau, kaip matyti iš pašto spaudo ant voko, kuriame atsiųsti minėti dokumentai, pareiškėjas skundo patikslinimą ir papildomus dokumentus išsiuntė tik 2013 m. balandžio 17 d., taigi akivaizdžiai praleidęs teismo nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-520/2013 minėtą nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 17 d. paštu išsiuntė teismui prašymą ir skundą, kuriais prašė: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti 2013 m. vasario 28 d. MGK sprendimą Nr. S-28(7-187/2012), 2012 m. rugpjūčio 29 d. VMI sprendimą Nr. 68-163, Klaipėdos apskrities VMI sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-58 ir perduoti pareiškėjo skundą VMI nagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, 2013 m. liepos 26 d. nutartimi jį atmetė kaip nepagrįstą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas konstatavo, kad iš skundžiamo MGK sprendimo matyti, kad pareiškėjo skundo nagrinėjime MGK dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovė advokato padėjėja A. A. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 2 dalį tiesioginio dokumento įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma ta diena, kai mokesčių mokėtojas (jo atstovas) savo parašu patvirtina mokesčių administratoriui liekančiuose dokumentuose apie dokumento gavimą arba kai mokesčių administratoriaus pareigūnas pažymi apie mokesčių mokėtojo (jo atstovo) atsisakymą priimti dokumentą ar patvirtinti jo gavimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad skundą teismui dėl aukščiau minėtų VMI ir MGK sprendimų pareiškėjo atstovė pareiškėjo vardu išsiuntė 2013 m. kovo 25 d. darytina išvada, kad pareiškėjo atstovė, o tuo pačiu ir pareiškėjas buvo informuoti apie priimtą MGK sprendimą dar iki 2013 m. kovo 25 d., todėl net ir tuo atveju, jei, kaip teigia pareiškėjas, jis pirminį skundą būtų išsiuntęs 2013 m. balandžio 17 d., jis vis tiek būtų praleidęs 20 d. terminą nuo sužinojimo apie MGK sprendimą dienos.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, žinodamas, kad jo atžvilgiu turi būti priimtas MGK sprendimas bei turėdamas atstovę (advokato padėjėją), nesidomėjo savo mokestinio ginčo eiga ir dėl aplaidumo praleido įstatymo nustatytą terminą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį paliko nepakeistą 2013 m. birželio 26 d. nutartimi, tačiau pareiškėjas prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo išsiuntė tik 2013 m. liepos 17 d., t. y. praėjus 21 dienai po nutarties, kuria pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu, įsiteisėjimo.

Teismo vertinimu, pareiškėjo išvardintos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galimybės laiku pateikti skundo teismui. Neatnaujinus termino skundui paduoti, pareiškėjo skundas negalėjo būti priimtas (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame prašo panaikinti 2013 m. liepos 26 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, atnaujinti praleistą terminą bei perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą.

Atskirajame skunde pažymima, kad pareiškėjui skundžiamas MGK 2013 m. vasario 28 d. sprendimas buvo įteiktas tik 2013 m. kovo 28 d. Pareiškėjas teigia kelis kartus skambinęs į MGK domėtis, kodėl jis negauna minėto sprendimo, tačiau konkrečių atsakymų nesulaukdavo. Sprendimą pareiškėjas teigia gavęs 2013 m. kovo 28 d. ir, kadangi sutartį su atstovavusia advokatų kontora buvo nutraukęs, pats parengė skundą, sumokėjo žyminį mokestį ir išsiuntė teismui. Tačiau paaiškėjo, kad nors ir buvo nutraukęs teisinių paslaugų sutartį, pareiškėjo vardu skundą dėl sprendimo buvo padavusi anksčiau atstovavusi advokatų kontora, t. y. skundą teismui padavė neįgaliotas asmuo (kai advokatų kontora padavė skundą, pareiškėjas jau buvo išreiškęs valią nutraukti sutartį ir pranešimą išsiuntęs paštu, tačiau šis pranešimas kontorą pasiekęs vėliau nei jie pateikė skundą pareiškėjo vardu).

Teigia, kad ginčas dėl priskaičiuotų sumų vyksta nuo 2010 m. – per visą šį laikotarpį pareiškėjas nepraleido nė vieno termino, visus veiksmus atlikdavo kaip galima operatyviau, teikė pasiūlymus mokesčių administratoriui dėl susitarimo dėl mokesčio dydžio.

Pažymi, jog 2013 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties turinys jam tapo žinomas tik 2013 m. liepos 10 d., kai ji buvo įteikta. Gavęs šią nutartį, nedelsdamas (2013 m. liepos 17 d.) pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo, t. y. praėjus 7 d. po nutarties įteikimo dienos (tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog prašymą pareiškėjas pateikė praėjus 21 d.).

Pažymi, jog jei įsiteisėtų skundžiama nutartis, pareiškėjui būtų atsisakyta leisti pradėti teisminį ginčą, kas lemtų galimybės pasinaudoti teismine gynyba, nesutikus su viešojo administravimo subjektų priimtais sprendimais, neįgyvendinamą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teise kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos, kreiptis į teismą, tai pat ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta teise į nepriklausomą ir operatyvų teismą ir teismo pareiga užtikrinti, kad bylos būtų išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai trumpiausią laiką. Galiausiai pareiškėjas nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis įtvirtina teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpciją bei procesines garantijas. Pažymi, kad būtent teismas yra tas teisinis vienetas, kuris priima galutinį sprendimą ir turi teisę iš naujo bei visai kitaip įvertinti surinktus įrodymus, nei tai buvo padaryta viešojo administravimo subjekto, ar, įvertinęs atliktą ikiteisminį vertinimą, pripažinti jį teisingu. Teigia, jog mokestinis ginčas vyksta jau nuo 2010 m. ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau kartą konstatavo, jog mokesčių administratorius netinkamai pritaikė mokestinius įstatymus, pareiškėjo manymu, pakartotinis patikrinimas taip pat buvo atliktas netinkamai, todėl turėtų buti suteikta galimybė įgyvendinti teisę dėl MGK ir mokesčių administratoriaus sprendimų teisėtumo patikrinimo teismine tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, buvo atmestas, teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 25 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti 2013 m. vasario 28 d. MGK sprendimą Nr. S-28(7-187/2012), 2012 m. rugpjūčio 29 d. VMI sprendimą Nr. 68-163 ir perduoti pareiškėjo skundą VMI nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. balandžio 12 d. skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą pripažino nepaduotu, nes pareiškėjas laiku nepašalino skundo trūkumų bei išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog 2013 m. balandžio 19 d. teisme gautas pareiškėjo patikslintas skundas bei teismo prašyti pateikti priedai, tačiau, kaip matyti iš pašto spaudo ant voko, kuriame atsiųsti minėti dokumentai, pareiškėjas skundo patikslinimą ir papildomus dokumentus išsiuntė tik 2013 m. balandžio 17 d., taigi akivaizdžiai praleidęs teismo nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-520/2013 minėtą nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 17 d. paštu išsiuntė teismui prašymą ir skundą, kuriais prašė atnaujinti terminą skundui paduoti bei panaikinti ginčijamus sprendimus, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo, 2013 m. liepos 26 d. nutartimi jį atmetė kaip nepagrįstą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 3 dalimi, skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamą 2013 m. vasario 28 d. MGK sprendimą jis gavo 2013 m. kovo 28 d. ir dėl jo panaikinimo 2013 m. balandžio 17 d. išsiuntė teismui skundą, bet vėliau paaiškėjo, kad skundą, apie kurį, pasak pareiškėjo, jis nieko nežinojo, dėl minėto MGK sprendimo jau buvo pateikusi jo atstovė. Šioje vietoje pažymėtina, kad remiantis pareiškėjo prie atskirojo skundo pridėtu MGK 2013 m. kovo 26 d. lydraščiu Nr. 5-187(7-187/2012) dėl sprendimo nuorašo, MGK savo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą išsiuntė 2013 m. kovo 4 d. pareiškėjo atstovei A. A., skunde nurodytu adresu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, tais atvejais, kai administracinio ginčo šalis turi atstovą, visi su ginču susiję procesiniai dokumentai gali būti įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Pažymėtina, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Atsižvelgiant į minėtą faktą ir į tai, kad byloje nebuvo duomenų apie atstovavimo santykių nutraukimą, dokumento išsiuntimas pareiškėjo atstovui teismo tinkamai laikytas dokumento išsiuntimu pačiam pareiškėjui (teismui buvo pateikti duomenys apie atstovavimo sutartį ir jis nebuvo informuotas apie jos nutraukimą).

Tai, kad pats pareiškėjas MGK 2013 m. vasario 28 d. sprendimo nuorašą gavo tik 2013 m. kovo 28 d., nereiškia, jog jis su skundžiamu sprendimu negalėjo susipažinti anksčiau (kaip minėta sprendimas 2013 m. kovo 4 d. išsiųstas pareiškėjo atstovei). Pareiškėjas jokių įrodymų, susijusių su atstovavimo sutarties nutraukimu ir data, kada atstovavimo santykiai nutrūko, nepateikė, tad teisėjų kolegija negali konstatuoti, kad pareiškėjas su skundžiamu MGK sprendimu galėjo susipažinti tik 2013 m. kovo 28 d. gavęs jo nuorašą.

Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Pareiškėjas termino praleidimą grindžia susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis – teisinių paslaugų sutarties nutraukimu, nežinojimu apie paduotą skundą ir savo nepatyrimu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės negalėjo būti laikomos svarbiomis priežastimis praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti dėl anksčiau išdėstytų argumentų ir dėl to, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl atstovavimo sutarties nutraukimo ir fakto, jog jam nebuvo žinoma apie jo atstovės paduotą skundą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo išvardintų termino praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis, objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galimybės laiku pateikti skundo teismui.

Kitas argumentas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo atskirąjį skundą yra tai, kad jam buvo atimta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisminės gynybos garantija reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu bei suponuoja teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą (pareiškimą) ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Tačiau taip pat svarbu pabrėžti, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas skundo priėmimo klausimą ir nustatęs, jog skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo ne kartą akcentuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ši teisė turi būti įgyvendinta laikantis įstatymų nustatytų kreipimosi į teismą terminų bei reikalavimų tokio kreipimosi formai ir turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS525-575/2010, AS556-341/2009, AS63-404/2009). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui nenurodžius svarbių priežasčių praleisto termino atnaujinimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog toks skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Pabrėžtina, kad nutartis atsisakyti priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimo terminą ir jo atnaujinimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atmesti pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius