2013-03-06 Nr. AB-389-3-62-3-00889-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P525-52/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00889-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 80.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. R. 2012 m. rugsėjo 26 d. skundu (b. l. 11−14) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 (toliau – ir Reikalavimas) bei atnaujinti terminą šiam skundui paduoti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi (b. l. 27) atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas konstatavo, jog iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis ginčija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nutartyje teismas taip pat nurodė, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniame teisme jau yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-823-554/2012 pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 panaikinimo. Atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apygardos administraciniame teisme atskiroje administracinėje byloje Nr. I-823-554/2012 jau yra nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 29), kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti nagrinėti jo 2012 m. rugsėjo 26 d. skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. l. 34−36) pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrino Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO" esančius duomenis ir pažymėjo, jog analogiško pobūdžio ginčas dėl tų pačių pareiškėjo reikalavimų ir iš esmės tais pačiais pagrindais šiuo metu yra nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-823-554/2012, žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. AS858-433/2012). Konstatavo, kad šioje byloje (Nr. I-823-554/2012) pareiškėjas suformulavo visiškai identišką ir vienodą reikalavimą − panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 − įtraukiant į bylą tą patį subjektą (atsakovą) ir skundą iš esmės pagrįsdamas vienodomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-110914-00125 panaikinimo.

IV. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 42), kuriuo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1469-402/2012 ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Nurodo, kad 2012 m. lapkričio 14 d. patikslino skundą administracinėje byloje Nr. 823-554/2012, todėl išnyko Kauno apygardos administracinio teismo nurodytas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą byloje Nr. I-1469-402/2012, kartu atsirado pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Šiuo metu teismo žinioje nebėra bylų tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Ši aplinkybė sprendžiant prašymo pagrįstumo klausimą ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Procesas neatnaujintinas.

Išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarimui ar nutarčiai), bylos procesas laikomas baigtu, o proceso šalių ginčas – galutinai išspręstu. Tačiau ir įsiteisėjus teismo sprendimui išlieka tikimybė, jog dėl tam tikrų aplinkybių įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nebus galima laikyti pagrįstu ir teisėtu, todėl esant išimtinėms, įstatyme nustatytoms aplinkybėms, procesas gali būti atnaujinamas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas peržiūrimas. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs specialų institutą – proceso atnaujinimą (ABTĮ IV skyrius), t. y. atitinkamą administracinio proceso stadiją, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat padėti išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-20/2012 ir kt.).

Kaip ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, proceso atnaujinimas yra išimtininė proceso stadija, todėl ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis numato, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik laikantis ABTĮ XXIII skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų bei tvarkos, t. y. procesas gali būti atnaujinamas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).

Galutinė nutartis šioje byloje priimta 2012 m. lapkričio 7 d. (b. l. 34−36), o pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas 2012 m. gruodžio 19 d. (b. l. 42). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas nepraleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, termino.

Toliau vertintina, ar egzistuoja 153 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, t. y. teigia, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pažymėtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas proceso atnaujinimo pagrindą sieja ne su atitinkamų aplinkybių atsiradimu, o su jų paaiškėjimu (2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662–89/2010). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525–150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63–44/2012).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašo atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, jog teismo žinioje buvo byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, tačiau jis 2012 m. lapkričio 14 d. (po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties paskelbimo) patikslino skundą administracinėje byloje Nr. 823-554/2012 ir dėl to išnyko teismų nurodyta atsisakymo priimti skundą priežastis. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ši aplinkybė laikoma ne naujai paaiškėjusia, o naujai atsiradusia (paties pareiškėjo skurta 2012 m. lapkričio 14 d.), ji neegzistavo priimant teismų nutartis, todėl konstatuotina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo šioje byloje nėra. Dėl šios priežasties, remiantis 159 straipsnio 1 dalimi, procesą atnaujinti atsisakytina.

Teisėjų kolegija pareiškėjui paaiškina, kad esant prašyme nurodytoms aplinkybėms, t. y. teismo žinioje nebesant dviejų bylų dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjas turi teisę teismui bendra tvarka teikti naują skundą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo V. R. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-1469-402/2012.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė