c0bf8c10-e2df-45fe-858c-7274699144d5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5874-629/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00459-2014-8)Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. M. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Dapkevičiui, atsakovės Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos atstovams Linai LizÅ«naitei ir Remigijui Rekertai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

M. skundÄ atsakovei Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–11) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ Nr. GT-77(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos J. M. skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. GT-77(13)-S) ir priteisti pareiÅ¡kėjui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nesutikdamas su Sprendimu Nr. GT-77(13)-S, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – pastaba, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Garbės teismas, vertindamas jo atliktų turto vertinimo veiksmų atitiktį teisės aktams, pažeidė teisės principÄ lex retro non agit. Garbės teismas drausminės nuobaudos skyrimo pagrindu nurodė 2012 m. redakcijos Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 29 str., kuris turto vertinimo teisinių santykių susikÅ«rimo metu (2010 m. gruodžio 14 d.) negaliojo.

Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju turto vertinimas pagal 2010 m. gruodžio 14 d. parengtas ataskaitas buvo atliktas galiojant 1999 m. redakcijos Įstatymui ir VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2000 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr.27-7 patvirtintam Turto vertintojo profesinės etikos kodeksui (toliau – ir Etikos kodeksas), pagal kuriuos profesinės etikos pažeidimu buvo laikoma tik profesinės etikos taisyklių, nurodytų Etikos kodekse, pažeidimai, o drausmines nuobaudas už Įstatymo ir 1996 m. vasario 22 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir 1996 m. Metodika) pažeidimus Garbės teismui leista skirti tik 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams. Be to, pareiškėjo nuomone, Sprendime Nr. GT-77(13)-S nurodyti Įstatymo ir 1996 m. Metodikos pažeidimai yra nepagrįsti. Pareiškėjas nesutinka, jog pažeidė Įstatymo 23 str. 2 d. 10 p. ir Metodikos 33 p. reikalavimus, kadangi turto vertinimo atskaitose Nr. 1065 ir Nr. 1066 nėra aiškiai ir suprantamai apibūdinti vertinamo objekto ir lyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai, nėra atskleisti lyginamųjų objektų kainų pataisų koeficientai ir konkrečių koeficientų reikšmių skaičiavimai.

Pažymėjo, jog pagal 1996 m. Metodikos 80–81 p. atsižvelgiant į vertinimo užsakovo ir vertintojo susitarimÄ ataskaita gali bÅ«ti pateikiama ir glausta forma. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Å¡is Garbės teismo nurodytas pažeidimas yra formalus, neturintis įtakos ataskaitų kokybei ar transporto priemonių verčių nustatymui, be to, Garbės teismas nepagrindė, kad Å¡iais veiksmais buvo pažeistas Etikos kodeksas. Pabrėžė, kad skaičiavimų nedetalizavimas nelėmė nepagrįstos iÅ¡vados dėl turto vertės. PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka, kad pažeidė 1996 m.

Metodikos 18 ir 19 p., nes neapžiÅ«rėjo vertinamo turto. Atkreipė dėmesį, jog buvo atliekamas retrospektyvinis turto vertinimas, o Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir 2012 m. Metodika), įsigaliojusios 2012 m. gegužės 1 d., 44 p. prie retrospektyvinio vertinimo nurodyta, kad jeigu neįmanoma atlikti objekto apžiÅ«ros, nes objektas yra sunaikintas arba jo savininkui (valdytojui) arba užsakovui nėra žinoma objekto buvimo vieta (atliekant kilnojamojo turto vertinimÄ ), arba objekto apžiÅ«ros dienÄ jo fizinės charakteristikos yra pasikeitusios ir neatspindi buvusios faktinės objekto bÅ«klės vertinimo dienÄ (praeityje), tokiu atveju vertintojas gali remtis objekto savininko arba užsakovo pateiktomis objekto nuotraukomis ir kitais dokumentais, kuriais patvirtinamos objekto tapatumo ir fizinės charakteristikos.

Be to, turto vertinimo metu galiojusiuose Europos turto vertinimo standartuose (EVS 2009) numatyta galimybė, esant užsakovo praÅ¡ymui, turto vertę nustatyti remiantis užsakovo ar trečiųjų asmenų pateiktu vertinimu tiesiogiai neapžiÅ«rint turto. PareiÅ¡kėjo nuomone, kadangi dabartinis teisinis reglamentavimas numato galimybę vykdant retrospektyvinį vertinimÄ neapžiÅ«rėti turto ir tai nėra laikoma turto vertinimo teisės aktų pažeidimu, todėl Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti vertintina turto vertintojo naudai ir konstatuotina, kad turto vertintojas ne tik nepažeidė teisės aktų, neapžiÅ«rėjęs turto, tačiau tai nėra draudžiama veikla pagal Å¡iuo metu galiojančius įstatymus.Pasak pareiÅ¡kėjo, tai, kad Ä®statyme nėra nustatyti Garbės teismo taikomų drausminių nuobaudų skyrimo terminai, yra teisinio reguliavimo spraga, kuri turėtų bÅ«ti užpildyta taikant įstatymo analogijÄ , t. y.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. nustatytÄ 6 mėnesių senaties terminÄ . Atkreipė dėmesį, jog kitų laisvųjų profesijų atstovams, kuriems taip pat taikomi profesinės etikos reikalavimai ir jų veiklÄ vertina atitinkami garbės teismai, įstatymai numato maksimalų nuobaudų taikymo laikÄ , skaičiuojamÄ nuo veikos padarymo datos. Pabrėžė, kad ataskaitos buvo parengtos 2010 m. gruodžio 14 d., taigi, net jeigu teisės pažeidimas ir bÅ«tų padarytas, Garbės teismas negali priimti sprendimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo.PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, Sprendimas Nr. GT-77(13)-S naikintinas ir dėl to, jog buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 14 str. 3 d. 3 p. reikalavimų, nes Garbės teismas pasisakė dėl ginčo ataskaitų atitikimo Ä®statymo ir 1996 m.

Metodikos reikalavimams ir dėl turto vertintojų veiksmų, kai dėl tų pačių reikalavimų atitikimo, bei dėl turto vertintojų veiksmų jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-124-200/2013, konstatuodamas, jog turtas įvertintas vadovaujantis Įstatymu, vertinimas atliktas kvalifikuotų turto vertintojų. Vilniaus apygardos teismo išvada dėl to, kad ataskaitos atitinka Įstatymo reikalavimus, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiui taps prejudicine.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, kadangi Garbės teismas negalėjo vertinti ataskaitų bei turto vertintojo veiksmų, drausminės bylos nagrinėjimas turėjo bÅ«ti nutrauktas. Atsakovė Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnyba (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. 1. 58–65) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė pažymėjo, kad ginčo ataskaitų parengimo metu galioję teisės aktai numatė atsakomybę ne tik už Etikos kodekso nuostatų pažeidimus, bet ir už kitų turto vertinimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įskaitant, bet neapsiribojant, už Ä®statymo ir 1996 m.

Metodikos pažeidimus. PaaiÅ¡kino, kad iki 2012 m. gegužės 1 d. atsakomybę už turto vertinimo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus taikė VÅ¡Ä® Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas, kuris nuo 2012 m. gegužės 1 d. pertvarkytas į TarnybÄ . Iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusiame Ä®statymo 28 str. 1 d. 3 p. buvo numatyta instituto teisė naikinti ir stabdyti turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimÄ , o Å¡ios teisės įgyvendinimo tvarka buvo reglamentuojama Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo iÅ¡davimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. 1K-114 (toliau – ir Taisyklės). Nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai Ä®statymo redakcijai, už turto vertinimo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atsakomybę taiko Garbės teismas, kuriam galimybė diferencijuoti drausminę atsakomybę nustatyta Ä®statymo 29 str. 4 d. Atsakovė nurodė, kad vertindamas materialinę teisę, Garbės teismas vadovavosi ataskaitos suraÅ¡ymo metu galiojusia Ä®statymo redakcija. Pažymėjo, kad 2012 m. įsigaliojo ne visiÅ¡kai naujas Ä®statymas, o tik nauja Å¡io Ä®statymo redakcija, kuri suÅ¡velnino turto vertintojų atsakomybę už turto vertinimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjo pageidavimu pritaikius turto vertinimo sutarčių sudarymo ar ataskaitų suraÅ¡ymo metu galiojusiÄ nuobaudÄ už turto vertinimo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, jam bÅ«tų skirta žymiai griežtesnė nuobauda – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas, o ne pastaba.Tarnyba taip pat pabrėžė, jog tai, kad ataskaitos yra normalios (ne glaustos) apimties, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta pačiose ataskaitose, be to, glaustos apimties vertinimo ataskaitos forma nepanaikina fundamentalios pareigos vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimÄ .

Pažymėjo, kad net ir glaustos formos vertinimo ataskaita turėjo atitikti Ä®statymo 23 str. nustatytus reikalavimus, o 1996 m. Metodikoje pateikiamas glaustos apimties vertinimo ataskaitos apibÅ«dinimas interpretuotinas kaip vertinimo ataskaitos lakoniÅ¡kumo ar kitokio formato pasirinkimas, tačiau ne kaip Ä®statymo 23 str. nustatytų reikalavimų ataskaitos formai ir turiniui iÅ¡imtis. Atsakovės nuomone, iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusiame Ä®statymo 23 str. 2 d. 10 p. nustatytas reikalavimas vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimÄ savo esme yra esminis, todėl net ir glaustos apimties vertinimo ataskaitose turi bÅ«ti nurodytas turto vertės pagrindimas, t. y. turi bÅ«ti pateikiama informacija, iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ku, su kuo lyginamas vertinamas turtas, kokios taikomos lyginamųjų objektų pataisos ir kodėl.

Nagrinėjamu atveju ataskaitose taikyti pataisų koeficientai nebuvo atskleisti, be to, nepateikta informacija, bÅ«tina vertinamam turtui palyginti su lyginamaisiais objektais. Tarnybos teigimu, reikalavimas bÅ«tent vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimÄ negali bÅ«ti laikomas formaliu, kadangi vertinimo ataskaitose apskaičiuota vertė naudojama civiliniuose ir kituose teisiniuose bei komerciniuose santykiuose ir gali sukelti neigiamų pasekmių užsakovui arba kitiems tretiesiems asmenims, todėl nustatyta vertė visada turi bÅ«ti pagrįsta ir įrodoma kilus ginčui dėl jos pagrįstumo.Anot Tarnybos, nors Å¡iuo metu galiojanti 2012 m.

Metodika numato tam tikras iÅ¡imtis, leidžiančias neapžiÅ«rėti vertinamo turto, tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ios iÅ¡imtys negalėtų bÅ«ti pritaikytos, nes vertinami automobiliai nėra sunaikinti ir jų buvimo vietos žinomos, be to, vertinami automobiliai nebuvo apžiÅ«rėti dėl to, kad leidimo apžiÅ«rai nebuvo suteikęs turto savininkas, o ne dėl to, kad automobilių fizinės charakteristikos yra pasikeitusios ir neatspindi buvusios faktinės objekto bÅ«klės vertinimo dienÄ (praeityje).Atsakovė atkreipė dėmesį, jog LVAT 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013 nustatė 3 metų vertintojų drausminės atsakomybės senatį nuo pažeidimo padarymo, taigi Å¡iuo atveju minėtas terminas pažeistas nebuvo, kadangi ataskaitos suraÅ¡ytos 2010 m. gruodžio 14 d., o Garbės teismo Sprendimas Nr. GT-77(13)-S priimtas 2013 m. gruodžio 5 d.Dėl VAÄ® 14 str. 3 d. 3 p. taikymo atsakovė nurodė, kad nuosprendis pareiÅ¡kėjo nurodomoje baudžiamojoje byloje negalėjo bÅ«ti priimtas tuo pačiu klausimu, kurį nagrinėjo Garbės teismas, kadangi Garbės teismas nagrinėja vertintojų elgesio atitiktį turto vertinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja turto vertinimo ataskaitas kaip įrodymus, kitų įrodymų visumos kontekste, be to, pareiÅ¡kėjas nebuvo minėtos baudžiamosios bylos proceso dalyvis, todėl negalėjo bÅ«ti nagrinėjama jo elgesio atitiktis turto vertinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Tarnyba pabrėžė, jog konstatavimas, kad ataskaitos nėra nuginčytos nereiÅ¡kia, kad vertintojo veiksmai atliekant vertinimus atitiko turto vertinimo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundÄ atmesti, remdamiesi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Skundas tenkintinas visiÅ¡kai. Ginčas iÅ¡ esmės kilęs dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. GT-77(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos J.

M. skyrimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui paskirta drausminė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 14 d. pareiÅ¡kėjas UAB „Delfa“ vardu surašė vertinimo ataskaitÄ Nr. 1066, kurioje UAB „Senamiesčio Å«kis“ priklausantis automobilis „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2005 m. liepos 21 d. lyginamosios vertės metodu įvertintas 13 000 Lt (b. l. 66–77), ir vertinimo ataskaitÄ Nr. 1065, kurioje UAB „Senamiesčio Å«kis“ priklausantis automobilis „Mercedes Benz 609“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2008 m. lapkričio 26 d. lyginamosios vertės metodu įvertintas 21 500 Lt (b. l. 78–89).2013 m. liepos 23 d.

Tarnyba gavo advokatės V. B., atstovaujančios UAB „Senamiesčio Å«kis“, paklausimÄ dėl minėtų ataskaitų atitikties turto vertinimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams (b. l. 90–92).Tarnyba 2013 m. spalio 2 d. raÅ¡tais kreipėsi į UAB „Delfa“ ir pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama pateikti paaiÅ¡kinimus dėl ataskaitų rengimo (b. l. 96–98, 99–101).2013 m. spalio 18 d. Tarnyba gavo pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus apie ataskaitų Nr. 1065 ir Nr. 1066 (toliau – ir Ataskaitos) rengimÄ (b. l. 105–110).

Tarnyba, įvertinusi Ataskaitas ir pareiÅ¡kėjo pateiktus paaiÅ¡kinimus, 2013 m. spalio 23 d. iÅ¡vadoje Nr. GT-85(13)-I konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas, rengdamas Ataskaitas, nesilaikė Ä®statymo ir 1996 m. Metodikos reikalavimų, t. y. pažeidė iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusio Ä®statymo 23 str. 2 d. 10 p. ir 1996 m. Metodikos 33, 18, 19 p. (b. l. 117–121). Atsakovė teikimu kreipėsi į Garbės teismÄ dėl drausminė bylos pareiÅ¡kėjui iÅ¡kėlimo (b. l. 122). Garbės teismas 2013 m. spalio 24 d. parengiamajame posėdyje nusprendė, jog yra pagrindas kelti pareiÅ¡kėjui turto vertintojui J.

M. drausmės bylÄ (b. l. 123).PareiÅ¡kėjas Garbės teismui pateiktame paaiÅ¡kinime su Tarnybos iÅ¡vadoje nurodytais pažeidimais nesutiko ir prašė drausminę bylÄ nutraukti, kadangi suėjęs nuobaudos skyrimo terminas (b. l. 126–132). Garbės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. GT-77(13)-S konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, rengdamas Ataskaitas, pažeidė Ä®statymo 23 str. 2 d. 10 p. ir 1996 m. Metodikos 33, 18, 19 p. reikalavimus, todėl vadovaudamasis nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsiteisėjusio Ä®statymo 29 str. 4 d. 1 p. nutarė už Å¡iuos pažeidimus skirti pareiÅ¡kėjui drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .

Garbės teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė Ä®statymo 23 str. 2 d. 10 p. ir 1996 m. Metodikos 33 p. reikalavimus, kadangi Atskaitose nėra aiÅ¡kiai ir suprantamai apibÅ«dintos vertinamo objekto ir lyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai (nėra dalies informacijos, kuri leistų palyginti vertinamÄ automobilį su pasirinktais lyginamaisiais objektais), be to, nėra atskleisti lyginamųjų objektų kainų pataisų koeficientai ir konkrečių koeficientų reikÅ¡mių skaičiavimai.

Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė ir 1996 m. Metodikos 18 ir 19 p., kadangi vertinamas turtas apžiÅ«rėtas nebuvo (b. l. 144–150). PareiÅ¡kėjas, ginčydamas Sprendimo Nr. GT-77(13)-S neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , taip pat remiasi ir absoliučiu atsakovo sprendimo negaliojimo pagrindu, t. y. kad atsakomybė negalima pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Nesant Ä®statyme nustatytų Garbės teismo taikomų drausminių nuobaudų skyrimo terminų, pastarÄ jį terminÄ pareiÅ¡kėjas, taikydamas įstatymo analogijÄ , kildina iÅ¡ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str., kuriame įtvirtintas 6 mėnesių senaties terminas.

Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje (2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, nesant specialaus įstatymo, nustatančio turto vertintojo drausminės atsakomybės terminÄ , remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d., turi bÅ«ti taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, konkrečiai – Å¡io įstatymo 30 str. 1 d. nustatytas trejų metų terminas drausminei nuobaudai skirti.

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, jog ataskaitos suraÅ¡ytos 2010 m. gruodžio 14 d., o Garbės teismo Sprendimas Nr. GT-77(13)-S priimtas 2013 m. gruodžio 5 d., teismas daro iÅ¡vadÄ , jog absoliutus atsakovo sprendimo negaliojimo pagrindas nenustatytas, todėl vertintini kiti ginčijamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo aspektai. Iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojęs Ä®statymas turto vertintojÄ , be kita ko, įpareigojo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, Etikos kodeksu; sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimÄ (12 str. 1 ir 2 p.).

Pagal Ä®statymo 27 str. turto vertintojų ir turtÄ vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiÅ«rÄ atliko Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas. Å io Ä®statymo 28 str. 1 d. buvo nustatyta, kad turto vertintojų ir turtÄ vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiÅ«rÄ atliekanti institucija turi teisę iÅ¡duoti, panaikinti, pratęsti, sustabdyti turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus ir panaikinti jų sustabdymÄ (3 p.). Taisyklių 20.3 p. buvo įtvirtinta, jog turto vertintojo pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu turto vertintojas pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius turto ir (arba) verslo vertinimÄ arba turto vertintojų veiklÄ , ir tai patvirtina galiojančios teismų nutartys, sprendimai, nuosprendžiai, Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius turto vertintojų veiklÄ , ir (arba) Turto vertintojo profesinės etikos kodeksÄ ir tai, remdamasis dokumentais pagrįstais asmenų skundais, patvirtina instituto atsakingas darbuotojas savo iÅ¡vadoje, teikiamoje instituto direktoriui kartu su siÅ«lymu panaikinti turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimÄ .

Taigi pareiÅ¡kėjo argumentai, kad pagal 1999 m. Ä®statymÄ atsakomybė vertintojams buvo taikoma tik už Etikos kodekso pažeidimus, atmestini kaip nepagrįsti, nes turto vertintojo pažymėjimo galiojimas galėjo bÅ«ti panaikinamas ir konstatavus kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių turto vertintojų veiklÄ , pažeidimÄ . Nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Ä®statyme nustatyta, kad turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos priežiÅ«rÄ atlieka priežiÅ«ros įstaiga (25 str.), t. y.

Tarnyba (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 1K-116 1 p.). Ä®statymo 28 str. 5 d. 2 p. įtvirtinta Garbės teismo pareiga nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, o 3 p. – pareiga priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. Taigi Garbės teismas, nagrinėdamas vertintojo drausmės bylÄ vadovaujasi 2012 m. įstatymo nuostatomis, tačiau pažeidimus vertina pagal jų padarymo metu galiojusius teisės aktus, kaip ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

Pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusio Ä®statymo 23 str. 2 d. 10 p. turto vertinimo ataskaitoje turi bÅ«ti turto vertės nustatymo pagrindimas. Šį straipsnį detalizuoja 1996 m. Metodikos 33 p., kuriame nurodyta, kad vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir suprantamai apibÅ«dinti. Taikomų koeficientų reikÅ¡mių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje.Teismas, įvertinęs Ataskaitų Nr. 1065 ir Nr. 1066 turinį, nagrinėjamu atveju pritaria Tarnybos bei Garbės teismo iÅ¡vadoms, jog ataskaitoje Nr. 1066 nėra dalies informacijos, kuri leistų palyginti vertinamÄ automobilį su pasirinktais lyginamaisiais objektais, t. y. nenurodyti duomenys apie variklio tÅ«rį (lyginamųjų objektų Nr. 2 ir 5), pavarų dėžės tipÄ (vertinamo automobilio), ridÄ (lyginamojo objekto Nr.

2) bei komplektacijÄ (vertinamo automobilio, lyginamųjų objektų Nr. 3 ir 4). Nors vertinamas turtas ir lyginamieji objektai skiriasi variklio tÅ«riu, degalų tipu, pavarų dėžės tipu, rida ir komplektacija, ataskaitoje Nr. 1066 neatskleidžiami lyginamųjų objektų kainų pataisų koeficientai ir nenurodoma, kaip jie apskaičiuoti. Be to, ataskaitoje Nr. 1065 nenurodyti duomenys apie galiÄ (lyginamųjų objektų Nr. 3 ir 5) ir bendrÄ jÄ masę (lyginamųjų objektų Nr. 2, 3, 4 ir 5) ir nors vertinamas turtas ir lyginamieji objektai skiriasi galia, bendrÄ ja mase ir rida, tačiau ataskaitoje Nr. 1065 neatskleidžiami lyginamųjų objektų kainų pataisų koeficientai ir nenurodoma, kaip jie apskaičiuoti.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad Å¡iuo atveju jis pateikė glaustÄ ataskaitÄ pagal 1996 m. Metodikos 80, 81 p., tačiau turto vertinimo techninėse užduotyse nurodyta, jog turto vertinimo ataskaitos forma – normalios apimties (b. l. 30, 42), be to, teismo vertinimu, net ir teikiant glaustos formos turto vertinimo ataskaitÄ , vertintojas neatleidžiamas nuo pareigos ataskaitoje pateikti turto vertės nustatymo pagrindimÄ (1999 m. Ä®statymo 23 str. 2 d. 10 p.), paaiÅ¡kinti ir argumentuoti vertinimo metodo (metodų) pasirinkimÄ , paaiÅ¡kinti ir pagrįsti pagrindinius veiksnius, sÄ lygojančius turto vertę (Metodikos 79 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad 1999 m. Ä®statymo 23 str. 2 d. 10 p. bei 1996 m. Metodikos 33 p. pažeidimai buvo nustatyti pagrįstai. Garbės teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, jog buvo pažeisti 1996 m. Metodikos 18 ir 19 p., kadangi pareiÅ¡kėjas neapžiÅ«rėjo vertinamo turto. Pagal 1996 m. Metodikos 18 p. apžiÅ«rint turtÄ , paprastai dalyvauja turto savininkas (jo įgaliotas asmuo) arba užsakovas (užsakovo atstovas) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į tÄ turtÄ .

ApžiÅ«rėjus turtÄ , suraÅ¡omas vertinamo turto apžiÅ«rėjimo aktas arba žiniaraÅ¡tis, kurį pasiraÅ¡o turto vertintojas ir turto savininkas (jo įgaliotas asmuo) ar asmuo, turintis patikėjimo teisę į tÄ turtÄ . Nesant turto savininko, turto apžiÅ«rėjimo aktÄ (žiniaraÅ¡tį) pasiraÅ¡o užsakovas (užsakovo atstovas). 1996 m. Metodikos 19 p. nustatyta, kad turto apžiÅ«rėjimo akte arba žiniaraÅ¡tyje nurodoma vertinamo turto adresas, savininkas, kiti turto teisinio ir fizinio identifikavimo duomenys, apžiÅ«rėjimo data, turto fizinė bÅ«klė.

Nors nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas surašė kilnojamojo turto apžiÅ«rėjimo žiniaraščius, tačiau iÅ¡ pastarųjų matyti, kad vertinami automobiliai nebuvo apžiÅ«rėti (b. l. 73, 85), taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas 1996 m. Metodikos 18 ir 19 p. nepažeidė. Atmestini ir pareiÅ¡kėjo argumentai, kad pagal dabar galiojančios 2012 m. Metodikos 44 p. turto apžiÅ«ra nebÅ«tų privaloma. Atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. Metodikos 44 p. nustato sÄ lygas, kurioms esant apžiÅ«ra neatliekama, t. y. neįmanoma atlikti objekto apžiÅ«ros, nes objektas yra sunaikintas arba jo savininkui (valdytojui) arba užsakovui nėra žinoma objekto buvimo vieta (atliekant kilnojamojo turto vertinimÄ ), arba objekto apžiÅ«ros dienÄ jo fizinės charakteristikos yra pasikeitusios ir neatspindi buvusios faktinės objekto bÅ«klės vertinimo dienÄ (praeityje).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo nė viena iÅ¡ 2012 m. Metodikos 44 p. sÄ lygų, todėl vertinamų automobilių patikra privalėjo bÅ«ti atlikta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog 1996 m. Metodikos 18 ir 19 p. pažeidimai nustatyti taip pat pagrįstai. Nors nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai Ä®statymo redakcijai, įvestos naujos nuobaudų rÅ«Å¡ys, kurios yra Å¡velnesnės, lyginant su ankstesne Ä®statymo redakcija, ir 2012 m. Ä®statyme nenumatyta atgalinio veikimo galia, tačiau sprendžiant klausimÄ , ar vėliau įsigaliojęs teisinis reguliavimas yra palankesnis pareiÅ¡kėjui ir jo teisinei padėčiai, lyginant su galima turto arba verslo vertintojo atsakomybe už ataskaitÄ , kuri buvo parengta pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusiÄ Ä®statymo redakcijÄ , yra bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar objektyviai vėliau įsigaliojęs reguliavimas numatė Å¡velnesnį reguliavimÄ , bet Å¡iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į individualiai susiklosčiusiÄ pareiÅ¡kėjo situacijÄ ir įvertinti, ar nuo 2012 m. gegužės 1 d.

įsigaliojusi Ä®statymo redakcija, kurioje buvo numatyta daugiau atsakomybės formų, Å¡velnino pareiÅ¡kėjo padėtį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje (2014 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2322/2014).Vertinant tik taikytinas sankcijas 2012 m. Ä®statymas yra palankesnis pareiÅ¡kėjui, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjui nagrinėjamu atveju buvo skirta pati Å¡velniausia iÅ¡ galimų nuobaudų – pastaba, kai pagal ankstesnį reguliavimÄ vienintelės atsakomybės forma turto vertintojui buvo jam iÅ¡duoto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas.

Taigi sprendžiant, ar nebuvo pažeistas lex retro non agit principas, t. y. ar pareiÅ¡kėjui buvo pritaikytas Å¡velnesnis įstatymas, svarbu įvertinti ne tik taikytinas sankcijas, tačiau ir aplinkybę, ar už Å¡iuo atveju nustatytus pažeidimus pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjui apskritai kiltų kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. ar už tokio pobÅ«džio ir sunkumo pažeidimus, kurie buvo nustatyti, pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjui bÅ«tų taikyta atsakomybė ir panaikintas turto vertintojo pažymėjimo galiojimas.Siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja).

Pagal šį teisės principÄ â€“ teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali bÅ«ti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki Å¡io akto įsigaliojimo. Å iuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiÅ¡kumÄ , stabilumÄ .

Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iÅ¡ jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi bÅ«ti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu (LVAT 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012).Pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimÄ (Taisyklių 20.3 p.), turto vertintojo pažymėjimo galiojimo panaikinimas turto vertintojui kaip atsakomybės forma galėjo bÅ«ti taikoma kaip griežtas ir veiksmingas atsakas į turto vertintojo prieÅ¡ingÄ teisei ar profesinei etikai veikÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui buvo parinka pati Å¡velniausia drausminė nuobauda, įtvirtinta 2012 m. Ä®statymo 29 str. 4 d. 1 p., – pastaba. Atkreiptinas dėmesys, jog Sprendime Nr. GT-77(13)-S, skirdamas pačia Å¡velniausiÄ drausminę nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui, Garbės teismas nurodė, kad vadovaujasi proporcingumo principu, pagal kurį Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi bÅ«ti proporcingi vertintojo padarytų pažeidimų mastui ir pasekmėms. Taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo padarytų pažeidimų mastas ir pasekmės nebuvo tokio pobÅ«džio, jog tokia atsakomybės rÅ«Å¡is kaip turto vertintojo pažymėjimo galiojimo panaikinimas bÅ«tų vertinamas kaip proporcingas vertintojo padarytų Ä®statyme numatytų pažeidimų mastui ir pasekmėms, todėl pagal ankstesnį reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjui neigiamos teisinės pasekmės apskritai nebÅ«tų kilusios, t. y. už padarytus pažeidimus pagal tuo metu galiojusius teisės aktus jam nebÅ«tų panaikintas turto vertintojo pažymėjimo galiojimas.

Atsakomybės taikymas pareiÅ¡kėjui pagal pasikeitusį reglamentavimÄ (pagal nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojančiÄ Ä®statymo redakcijÄ ), kai tokia atsakomybė pagal pažeidimo metu galiojusius teisės aktus nebÅ«tų pritaikyta, vertintinas kaip pareiÅ¡kėjo teisinės padėties pabloginimas, kas sudaro pagrindÄ panaikinti SprendimÄ Nr. GT-77(13)-S.Kadangi Sprendimas Nr. GT-77(13)-S naikinamas kaip priimtas pažeidus lex retro non agit principÄ , teismas papildomai nenagrinėja kitų pareiÅ¡kėjo argumentų, vertindamas pastaruosius kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas visiÅ¡kai. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nespręstinas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ tenkinti visiÅ¡kai. Panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ Nr. GT-77(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos J.

M. skyrimo“.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                         Milda Vainienė Violeta Petkevičienė Donatas Vansevičius