c0be963d-09c0-4cf5-9b4f-d0c433f520cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-5629-816/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03004-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1; 2.2.9; 27.1; 55.1.3  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2022 m. gruodžio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“, N. B., A. K. ir V. L., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :  PareiÅ¡kėjas R. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti 2022 m. birželio 10 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ŽEIT) inspektorės sprendimÄ Nr. (SK-22, 2021) SPR „Dėl programoje „Žinios“ („LNK“, 2020-06-10) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas, ŽEIT sprendimas) ir įpareigoti TarnybÄ iÅ¡ naujo svarstyti pareiÅ¡kėjo 2021 m. sausio 27 d. skundÄ (toliau – ir Skundas).

Taip pat pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas neatskleidus reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, pateikus klaidingÄ nustatytų aplinkybių vertinimÄ , taip pat neteisėtas, neatitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintų reikalavimų. Nurodo, jog į TarnybÄ su Skundu kreipėsi dėl 2020 m. birželio 10 d. 18:26 val. UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ (toliau – ir LNK) žinių metu ir 2020 m. birželio 10 d. 21:26 val.

LNK vakaro žinių metu rodyto žurnalistų N. B., V. L. ir A. K. reportažo (toliau – ir Reportažas, Programa). Aptardamas bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjas teigia, jog Reportažo metu buvo nurodoma, kad už valstybės pinigus, neatsitiktinai ir nesÄ Å¾iningai bus pradėtas tvarkyti kelias, kuris neva veda bÅ«tent tiesiai į pareiÅ¡kėjo globojamus Naisius (Å iaulių raj.). Teigia, jog viso Reportažo metu buvo siekiama visuomenei sudaryti neigiamÄ Ä¯spÅ«dį apie pareiÅ¡kėjÄ , įtikinti žiÅ«rovus, esÄ kelio asfaltavimÄ neteisėtu bÅ«du įtakojo bÅ«tent pareiÅ¡kėjas, tuo tikslu žurnalistai manipuliatyviai pateikė informacijÄ apie planuojamÄ kelio remontÄ , neatskleisdami esminės aplinkybės, jog ketinta remontuoti kelio atkarpÄ Pakruojo rajone, tarp Pakruojo ir Lygumų.

Nurodo, jog Reportaže buvo rodomi įvairÅ«s asmenys, kurie piktinosi tokiais neva buvusiais planais asfaltuoti žvyrkelį į Naisius. Pažymi, jog neatskleidus esminės informacijos apie kelio ruoÅ¾Ä , kurį iÅ¡ tiesų buvo ketinta remontuoti, valstybės institucijų atstovų paaiÅ¡kinimai Reportaže skambėjo kaip pasiteisinimai. Teigia, jog žurnalistai suklaidino pareiÅ¡kėjÄ , kuriam paskambino ir teiravosi apie kelio, vedančio „tiesiai į Naisius“, remontÄ , todėl Reportaže pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai taip pat skambėjo kaip pasiteisinimas, kadangi nežinodamas, kad žurnalistai jam pateikė neteisingÄ informacijÄ , ir manydamas, jog kalbama apie praktiÅ¡kai nenaudojamÄ Å¾vyrkelį, kuriuo galima pasiekti Naisius, pareiÅ¡kėjas nustebęs komentavo, jog iÅ¡ tiesų Å iaulių rajono žmonės tuo keliu nė nevažinėja.

Nurodo, jog Reportažas sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, tačiau prarado aktualumÄ nedelsiant po to, kai portalo www.15min.lt žurnalistė parengė ir portale 2020 m. birželio 11 d. paskelbė straipsnį, atskleidžiantį esminę informacijÄ , jog iÅ¡ tiesų buvo planuojama sutvarkyti 9,732 kilometro ilgio žvyrkelio atkarpÄ Pakruojo rajone, prasidedančiÄ ties Linksmučiais ir pasibaigiančiÄ ties Lygumų gyvenviete, pateikiant žemėlapio nuotraukÄ su pažymėta asfaltuojamo kelio atkarpa, kurioje aiÅ¡kiai matyti, kad asfaltuojamas kelias į Naisius neveda (t.y. važiuojant kelio ruožu, kurį buvo planuojama iÅ¡asfaltuoti, iki Naisių bÅ«tent asfaltuotu keliu privažiuoti objektyviai neįmanoma).

Teigia, jog Skunde pateikė iÅ¡samius argumentus bei įrodymus, leidžiančius pagrįstai teigti, kad žurnalistų kalbinti asmenys buvo suklaidinti (t.y. manė, kad iÅ¡ tiesų yra susigalvota asfaltuoti praktiÅ¡kai nenaudojamÄ Å¾vyrkelį Å¡alia Naisių), atitinkamai Reportaže nepateikiant informacijos, kokį iÅ¡ tiesų kelio ruoÅ¾Ä buvo planuojama asfaltuoti, buvo suklaidinti ir Reportažo žiÅ«rovai. Taip pat teigia, kad Tarnybai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Reportažu paskleidus tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie PareiÅ¡kėjÄ , buvo pakenkta jo reputacijai (pareiÅ¡kėjo užsakymu parengta UAB „Mediaskopas“ analizė, toliau vadinama ir Komunikacijos analize).

Nurodo, jog LNK atsisakius paneigti paskleistÄ tikrovės neatitinkančiÄ ir reputacijÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjas Skundu prašė pripažinti, kad Reportaže paskelbta informacija, esÄ už valstybės pinigus bus pradėtas tvarkyti kelias, kuris svarbus R. K. ir veda bÅ«tent į R. K. globojamus Naisius, neatitinka tikrovės ir žemina Kliento garbę ir orumÄ , atitinkamai apie tai įspėti LNK ir įpareigoti paskelbti atitinkamo turinio paneigimÄ , nurodant, jog iÅ¡ tiesų buvo planuota asfaltuoti žvyrkelio atkarpÄ Pakruojo rajone, tarp Linksmučių ir Lygumų, o planų asfaltuoti kelio ruoÅ¾Ä nuo Lygumų iki Naisių nebuvo.

Nurodo, jog ŽEIT Skundo dalį pagal kompetencijÄ persiuntė nagrinėti Visuomenės informavimo etikos komisijai (toliau – ir VIEK, Komisija), kuri 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. EKS-20/21 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir VIEK sprendimas) padarė iÅ¡vadÄ , jog Reportaže pateikta informacija buvo neiÅ¡sami ir nepakankamai tiksli, Reportažu buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas, EK) 3 str.

Nurodo, jog VIEK sprendimu buvo nustatyta, kad Reportaže buvo pasakojama apie planuojamus rajoninio kelio Pakruojis-Lygumai-Naisiai asfaltavimo darbus, tačiau nebuvo įvardinta esminė informacija apie konkretų numatomÄ remontuoti kelio, einančio per Pakruojo ir Å iaulių rajonus, ruoÅ¾Ä , t. y. ruoÅ¾Ä Pakruojo rajone nuo Lygumų iki Linksmučių (Naisiai yra kitame rajone – Å iaulių raj.). Taip pat nurodo, jog VIEK vertinimu, atsižvelgiant į tai, kaip ir kokia informacija Reportaže buvo pateikta (buvo teigiama, jog bus tvarkomas kelias, vedantis „bÅ«tent į R.

K. globojamus Naisius“, rodomi Å iaulių rajone netoli Naisių stovintys kelio ženklai, pateiktos vietos gyventojų nuomonės, jog kelio darbai gali bÅ«ti susiję su PareiÅ¡kėjo verslo interesais ir (ar) artėjančiais Seimo rinkimais bei Seimo opozicijos atstovo abejonės dėl to, jog „tiesiai į Naisius vedantį keliÄ tvarkyti pasirinkta sÄ Å¾iningai“), statistinis informacijos vartotojas galėjo susidaryti įspÅ«dį, jog tvarkomas bus kelio ruožas bÅ«tent ties Naisiais ir, jog sprendimai dėl Å¡ių darbų galimai bus priimti neskaidriai.

Pažymi, jog, turimais duomenimis, VIEK sprendimo LNK neskundė. Su ginčijamu Sprendimu nesutinka. Teigia, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų reikalavimų administraciniam sprendimui. Atkreipia dėmesį į šiame ginče aktualius Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 10 str. 1 d.

įtvirtintos asmens teisės į saviraiÅ¡kos laisvę, LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės, VAAT pateiktÄ aiÅ¡kinimÄ dėl visuomenės informavimo principų, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIÄ®) 3 str., 22 str. 11 d. 2 p. įtvirtintus visuomenės informavimo principus. Teigia, jog Sprendimo teiginiai („<...> iÅ¡ Programos visumos žiÅ«rovui turėtų bÅ«ti suprantama, jog asfaltuojamas bus tik kelio ruožas, kuris tęsiasi 10 kilometrų (kai viso kelio ilgis 23 km) ir jungia Pakruojo miestÄ su Lygumų gyvenviete.

Sutiktina, kad tiksliausia bÅ«tų teigti, jog bus tvarkoma dalis konkretaus kelio, visgi tai nepaneigia fakto, kad ir Å¡i kelio dalis veda į Naisius iÅ¡ Pakruojo, todėl toks konkretaus ruožo nedetalizavimas negali bÅ«ti laikomas esminiu netikslumu, keičiančiu paskelbtos informacijos esmę. Be to, iÅ¡ spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sÄ Å¾iningai“; „<...> net ir tuo atveju, jeigu kalbinti gyventojai yra iÅ¡ gretimų gyvenviečių, jiems asfaltuojamo kelio dalis taip pat reikÅ¡minga naudojantis keliu nuo Lygumų gyvenvietės iki Pakruojo miesto.

Taigi Å¡iuo atveju Skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo kalbintų asmenų buvimo ne „vietiniais“ laikytinos teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingomis <...>“; „Nors Programoje vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) nedetalizavo asfaltuojamo kelio ruožo, vis dėlto visuomenė turi realų socialinį interesÄ Å¾inoti, ar kelio, kuris veda į Naisius, atkarpa pasirinkta asfaltuoti objektyviai, PareiÅ¡kėjui neturint suinteresuotumo, kad bent dalis kelio į Naisius bÅ«tų padengta asfalto danga.

Nors ir nesama jokių duomenų, kad PareiÅ¡kėjas bÅ«tų kaip nors daręs įtakÄ kelio pasirinkimo procesui, tačiau vien galimų netinkamų veiksmų regimybė sudaro pagrindÄ kelti įtarimus dėl veiklos neobjektyvumo ir pristatyti juos visuomenei, siekiant juos paÅ¡alinti, ypatingai turint omeny rinkimų laikotarpį. Pažymėtina, kad rinkimų laikotarpiu vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi ne tik teisę, bet ir įstatymų nulemtÄ pareigÄ informuoti visuomenę apie bÅ«simų kandidatų elgesį, galimÄ jo netinkamumÄ ar siekį paveikti rinkėjus, bei atskleisti vieÅ¡ojo asmens asmenines savybes, kurios neabejotinai reikÅ¡mingos apsisprendžiant, ar už tokį asmenį atiduoti savo balsÄ â€œ) yra deklaratyvÅ«s. Mano, jog Å¡iais teiginiais ŽEIT iÅ¡ esmės nepagrįstai konstatavo, jog LNK siekė ne sumenkinti PareiÅ¡kėjÄ , o iÅ¡kelti galimus jo veiklos trÅ«kumus ir siekti juos paÅ¡alinti.

Mano, jog Sprendime nepagrįstai nepasisakyta dėl VIEK sprendimo. Nurodo, jog atsakovė motyvavo, kad jos kompetencijai nepriklauso galimų Etikos kodekso nuostatų pažeidimų tyrimas, tačiau tyrė ir aiÅ¡kinosi aplinkybę, ar LNK visuomenei pateikė tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, pasisakė dėl analogiÅ¡kų Skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių (t.y. kaip ir kokia forma LNK pateikė informacijÄ apie neva tiesiai į Naisius vedančio kelio remontÄ ), tačiau tas pačias aplinkybes įvertino kaip nereikÅ¡mingas, ignoravo VIEK sprendimÄ , paneigiantį Tarnybos teiginius, esÄ LNK jokių pažeidimų nepadarė, o tik siekė iÅ¡kelti galimus PareiÅ¡kėjo veiklos trÅ«kumus ir juos paÅ¡alinti.

Teigia, jog ŽEIT nevertino ir Sprendime nepaminėjo pareiÅ¡kėjo pateikto raÅ¡ytinio įrodymo – pareiÅ¡kėjo užsakymu parengtos Komunikacijos analizės. Teigia, jog analizėje pateikta informacija patvirtina, kad Reportažas buvo pirminiu Å¡altiniu, įtakojusiu 20 sekančių perpublikavimų – straipsnių, kurie buvo parengti Reportažo pagrindu, visuomenė LNK paskelbtÄ informacijÄ vertino iÅ¡imtinai neigiamai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, kadangi žurnalistai ReportaÅ¾Ä sukÅ«rė manipuliatyviai ir Å¡aliÅ¡kai, neatskleidžiant esminės informacijos, taigi LNK paskelbus tikrovės neatitinkančiÄ , žeminančiÄ ir žeidžiančiÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ , jo reputacijai buvo padaryta žala.

Nesutinka su ŽEIT vertinimu, jog LNK Å¡alino pareiÅ¡kėjo galimų netinkamų veiksmų regimybę. Teigia, jog ŽEIT nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su pirmuoju LNK įvardintu „informacijos Å¡altiniu“, vieÅ¡ai paskelbusiu informacijÄ apie planuojamÄ kelio remontÄ . Nurodo, jog LNK pridėjo R. K. Facebook paskyroje patalpintÄ diskusijÄ , iÅ¡ kurios matyti, jog H. M. žinutėje socialiniame tinkle laidė užuominas, esÄ už tris – keturis milijonus eurų ketinama iÅ¡asfaltuoti keliÄ â€žponui“ („Asfaltu ir dabar galima privažiuoti, per Degučius, bet bus kokiom penkiom minutėm kelias ponui trumpesnis“) ir paaiÅ¡kino, jog reaguojant į H.

M. užuominas žurnalistai aiÅ¡kinosi situacijÄ . PareiÅ¡kėja teigia, jog žurnalistai nepateikė visuomenei tikslios informacijos, manipuliatyviu reportažu nuteikė visuomenę prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , nors surinkti duomenis iÅ¡ patikimų informacijos Å¡altinių nebuvo sudėtinga, kÄ patvirtina vėlesnis portalo www.15min.lt žurnalistės straipsnis, po kurio tema apie neva pareiÅ¡kėjui naudingo kelio remontÄ visuomenei tapo nebeįdomi. Taip pat nurodo, jog ŽEIT nevertino aplinkybės, jog Reportažas buvo kuriamas H.

M., arÅ¡aus pareiÅ¡kėjo kritiko, nuolat skleidžiančio prasimanymus apie pareiÅ¡kėjÄ , užuominų (t. y. neva PareiÅ¡kėjui įsigeidus už kelis milijonus eurų bus asfaltuojamas žvyrkelis, nors iÅ¡ tiesų į Naisius galima atvažiuoti asfaltuotu keliu per Degučius) pagrindu. Nurodo, jog tokias prielaidas (esÄ planuojama asfaltuoti keliÄ tiesiai į Naisius, nors net Å¡alia gyvenantys žmonės tuo stebisi, o politiniai oponentai baisisi tokiu nesÄ Å¾iningu pasirinkimu) Reportaže visuomenei pirÅ¡o LNK, neatskleidusi informacijos, jog iÅ¡ tiesų buvo planuojama asfaltuoti kitÄ kelio ruoÅ¾Ä .

Nurodo, jog nepagrįstas ŽEIT teiginys Sprendime, kad „PareiÅ¡kėjas Skunde pateikdamas ginčijamus teiginius nurodė tik jų dalis, tačiau objektyviam ir sisteminiam vertinimui bÅ«tina atsižvelgti į pilnus Programoje paskelbtus sakinius“, kadangi Skundo 2-9 paragrafuose pateiktas visas Reportaže paskelbtas tekstas. Pažymi, jog Skundu reikalavo įpareigoti LNK paskelbti bendro pobÅ«džio paneigimÄ , jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, esÄ už valstybės pinigus planuota asfaltuoti žvyrkelį, vedantį bÅ«tent į R.

K. globojamus Naisius Å iaulių rajone, t. y. nereikalavo paneigti atskirų Reportažo teiginių. Pažymi, jog vertinant paskleistÄ informacijÄ bÅ«tina vertinti ne tik pilnus paskelbtus sakinius, bet ir Reportažo visumÄ bei kontekstÄ . Atsižvelgdamas į tai, jog Reportaže nebuvo pateikta informacija nei apie kelio pavadinimÄ , nei apie planuojamÄ asfaltuoti jo ruoÅ¾Ä , o VIEK iÅ¡aiÅ¡kino, kad LNK nepateikė esminės informacijos (kokį konkretų kelio ruoÅ¾Ä buvo ketinta asfaltuoti), pareiÅ¡kėjas nesutinka su Tarnybos teiginiais, jog vien kelio pavadinimas („Rajoninis kelias Nr. 2908 Pakruojis – Lygumai – Naisiai“) „vienareikÅ¡miÅ¡kai demonstuoja, jog kelias veda į Naisius“, „paskelbta žinia, kad pasirinktas asfaltuoti kelias „veda bÅ«tent į R.

K. globojamus Naisius“ atitinka tikrovę.“ Nurodo, kad, nors Tarnyba pripažino, jog „žiÅ«rovams iÅ¡ pateiktos informacijos gali susidaryti įspÅ«dis, kad asfalto danga bus padengtas visas kelias, o ne dalis jo, t.y. konkretus ruožas nuo Linksmučių iki Lygumų“, tačiau visiÅ¡kai nepagrįstai vertino, jog žiÅ«rovai turėjo susiprasti, kad planuota remontuoti tik dalį kelio, kadangi Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Direkcijos) atstovas Reportaže komentavo, jog objektas yra tarp Pakruojo ir Lygumų, objektas yra svarbus, nes sujungia Pakruojo miestÄ su Lygumų gyvenviete.

Reportažo pabaigoje paminėta, kad vieÅ¡asis konkursas dėl 10 kilometrų ruožo kelio tvarkymo turėtų bÅ«ti skelbiamas artimiausiu metu. PareiÅ¡kėjas atkreipa dėmesį į VIEK vertinimÄ , jog statistinis informacijos vartotojas galėjo susidaryti įspÅ«dį, kad tvarkomas bus kelio ruožas bÅ«tent ties Naisiais ir, jog sprendimai dėl Å¡ių darbų galimai bus priimti neskaidriai. Teigia, jog Reportaže kalbintiems asmenims nebuvo pateikta informacija, kokį konkretų ruoÅ¾Ä ketinta remontuoti.

Nurodo, kad žurnalistai suklaidino pareiÅ¡kėjÄ , kuris kalbėdamas su žurnalistais stebėjosi sprendimu asfaltuoti žvyrkelį prie Naisių, kuriuo naisiÅ¡kiai nesinaudoja. Taip pat teigia, jog žurnalistai suklaidino ir kitus paÅ¡nekovus, kÄ patvirtina ir Å iaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojo Č. G.teiginiai Reportaže, jog „Dalis kelio atkarpos patenka ir į Å iaulių rajonÄ , savivaldybės atstovai teigia, kad Å¡is kelias jiems iki Å¡iol tikrai nebuvo prioritetinis“. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo teiginių, kad kalbinti asmenys buvo klaidinami, nepateikiant informacijos, kokį konkretų kelio ruoÅ¾Ä ketinama asfaltuoti, LNK nepaneigė, nepaaiÅ¡kino, kur buvo filmuojami kalbinti „vietiniai“ žmonės, nenurodė, kokiÄ informacijÄ paÅ¡nekovams pateikė žurnalistai, nepaaiÅ¡kino, kodėl kuriant ReportaÅ¾Ä apie kelio ruožo Pakruojo rajone remontÄ dėl remonto tikslingumo buvo klausiama Å iaulių rajono savivaldybės atstovo nuomonės. Pažymi, jog Å¡ių aplinkybių atskovė Sprendime nevertino.

Nesutinka su Sprendimo teiginiu, jog Reportaže pateikiama susisiekimo ministro pozicija, kuriÄ Å¾urnalistai Reportaže komentavo vartodami žodį „esÄ â€œ („Susisiekimo ministras aiÅ¡kina, kad keliÄ buvo planuojama tvarkyti jau kelerius metus, esÄ su valstiečių lyderiu tai niekaip nesusiję“), nereiÅ¡kia ironijos ar dvejonės. Mano, jog nepagrįstai vertinta, kad žodis „esÄ â€œ laikytinas literatÅ«riÅ¡kai perteikiama kalbančiojo pozicija, kuria nebuvo iÅ¡kraipytas ministro pasisakymas.

Mano, kad kontekste, kuriame buvo pateikta Susisiekimo ministro informacija, Reportaže nepateikiant esminės informacijos apie ketinamÄ asfaltuoti kelio ruoÅ¾Ä , taip pat pateikiant interviu, kuriuose kiti paÅ¡nekovai stebisi neva priimtu sprendimu asfaltuoti žvyrkelį link Naisių, Susisiekimo ministro ir Kelių direkcijos atstovo argumentai neabejotinai atrodė kaip bandymas pateisinti neva bandomÄ Ä¯gyvendinti neskaidrų sprendimÄ , susisiekimo ministro pozicija Å¡aliÅ¡ko Reportažo konteksto nepakeitė. Teigia, jog Skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo kalbintų asmenų buvimo ne „vietiniais“ Sprendime nepagrįstai laikytos teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingomis, teigiant, kad „net ir tuo atveju, jeigu kalbinti gyventojai yra iÅ¡ gretimų gyvenviečių, jiems asfaltuojamo kelio dalis taip pat reikÅ¡minga naudojantis keliu nuo Lygumų gyvenvietės iki Pakruojo miesto“, kadangi tokiu principu visos Å¡alies gyventojai galėtų bÅ«ti laikomi suinteresuotais minėto kelio asfaltavimu.

Mano, jog pašnekovai V. ir V. tikėtinai gyvena vietovėje tarp Naisių ir Lygumų, šalia kelio ruožo, kuris iš tiesų nebuvo planuojamas asfaltuoti, taigi „šalia kelio gyvenantys“ žmonės buvo suklaidinti ir kalbėjo su žurnalistais galvodami, kad ketinama asfaltuoti būtent žvyrkelį į Naisius. Apibendrina, jog ŽEIT išaiškinimai, kad oficialiame kelio pavadinime yra žodis „Naisiai“, Kelių direkcijos atstovas paminėjo Pakruojį ir Lygumas (atitinkamai Reportažo žiūrovai turėjo susiprasti), o V. ir V. yra suinteresuoti geresniu susisiekimu su Pakruoju, todėl esminės informacijos neatskleidimas tėra netikslumas, atleidžiantis LNK nuo atsakomybės, vertintini kaip visiškai nepagrįsti.

Nesutinka su ŽEIT argumentais, jog pareiÅ¡kėjas, kuris yra vieÅ¡asis asmuo, turėtų toleruoti kritikÄ ir „neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus“, juolab su ŽEIT vertinimu, kad pareiÅ¡kėjo netinkamų veiksmų regimybė buvo Å¡alinama Reportažu. Grindžia tuo, kad LNK Reportaže neatskleidė esminės informacijos. Teigia, jog netiksli informacija nebuvo paskleista sÄ Å¾iningai suklydus, kadangi informacija dėl vieÅ¡ojo pirkimo buvo aiÅ¡ki ir suprantama, t.y. nurodyta kelio atkarpa, kuriÄ ketinta asfaltuoti, LNK žurnalistams ta informacija buvo žinoma (Reportažo pabaigoje buvo nurodyta, kad ketinama asfaltuoti apie 10 km kelio).

Nurodo, jog po Reportažo daug kitų žiniasklaidos priemonių dalinosi pateikta informacija iÅ¡imtinai neigiamame pareiÅ¡kėjo atžvilgiu kontekste, iki tol, kol buvo paskelbtas portalo www.15min.lt žurnalistės straipsnis ir nuslÅ«go visuomenės bei žiniasklaidos susidomėjimas Å¡ia tema. Taip pat nurodo, jog LNK atsisakė pateikti tiksliÄ informacijÄ , bandė teisintis, jog buvo vadovautasi „socialiniuose tinkluose gerai žinomų ir (ar) tam tikras pareigas užimančių asmenų“ pateikta informacija.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjui neatlikus jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų, nepagrįstais laikytini teiginiai apie „netinkamų veiksmų regimybes“. Pažymi, jog Tarnyba pripažįsta, kad Reportažas buvo paskelbtas prieÅ¡ rinkimus, kuomet „vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi ne tik teisę, bet ir įstatymų nulemtÄ pareigÄ informuoti visuomenę apie bÅ«simų kandidatų elgesį, galimÄ jo netinkamumÄ ar siekį paveikti rinkėjus, bei atskleisti vieÅ¡ojo asmens asmenines savybes, kurios neabejotinai reikÅ¡mingos apsisprendžiant, ar už tokį asmenį atiduoti savo balsÄ â€œ.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, kurį patvirtina ir Komunikacijos analizė, tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, esÄ už valstybės pinigus buvo planuota asfaltuoti žvyrkelį, vedantį bÅ«tent į pareiÅ¡kėjo gimtinę – Naisių kaime, Å iaulių rajone, pažemino pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ bei pakenkė jo reputacijai. Mano, kad rinkimų kampanijos metu tokios neigiamos informacijos paskleidimas turėjo įtakÄ daugelio rinkėjų apsisprendimui. Remdamasis minėtais argumentais, pareiÅ¡kėjas mano, jog LNK turėtų bÅ«ti įpareigota pripažinti paskleidusi tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir ŽEIT, Tarnyba) atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti. Teigia, jog ŽEIT, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, atliko Skundo tyrimÄ VIÄ® nustatytos kompetencijos ribose, laikydamasi VAÄ® nustatytų pareigų, Skundas buvo iÅ¡nagrinėtas tinkamai, atsižvelgta į Skundo tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , imperatyvias teisės aktų nuostatas, EŽTT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuotÄ praktikÄ neturtinių teisių gynimo bylose, priimtas Sprendimas motyvuotas, pagrįstas teisės normomis, atitinka faktinio ir teisinio pagrįstumo reikalavimus.

PraÅ¡o atmesti skundÄ atsiliepimo argumentais, SprendimÄ palikti galioti. Pažymi, jog, atlikdama VIÄ® priežiÅ«rÄ , ŽEIT nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų jų neturtinių teisių, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi VII ir kituose visuomenės informavimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, taip pat atlieka kitas įstatymų leidėjo jam priskirtas funkcijas. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog atsakovė privalėjo vadovautis VIEK sprendimu.

Pažymi, jog ŽEIT ir VIEK yra skirtingi savarankiÅ¡ki subjektai, priimantys savarankiÅ¡kus sprendimus, veikiantys skirtingų teisės aktų pagrindu, įgyvendinantys iÅ¡ esmės skirtingas funkcijas ir turintys skirtingÄ kompetencijÄ , kaip tai patvirtina teismų praktika, t. y. žurnalistų etikos inspektorius (toliau – ir ŽEI) priima sprendimus dėl VIÄ® pažeidimų (garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ , asmens duomenų tvarkymo ir pan.), o VIEK, vadovaudamasi Kodeksu, priima sprendimus dėl profesinės etikos pažeidimų.

Nurodo, jog VIEK nėra kompetentinga priimti sprendimų dėl galimų VIÄ® pažeidimų, todėl ŽEIT neturi jokio pagrindo vadovautis VIEK sprendimais, be to, VIEK, bÅ«dama žurnalistų savireguliacijos organu ir vertindama žurnalistų elgesį, nenustatinėja fakto klausimų, VIEK sprendimuose nesama prejudicinės galios faktų, kurie bÅ«tų privalomi kitoms institucijoms ar teismams. Pažymi, jog VIEK sprendime neatliktas ginčo programos kontekstinis vertinimas, neanalizuotas visos programos turinys, padarytos iÅ¡vados neatitinka realybėje egzistavusių faktų (pvz., VIEK sprendimo teiginys, kad programoje neįvardintas konkretus asfaltuojamas kelio ruožas, prieÅ¡tarauja ŽEIT nustatytmoms aplinkybėms, Reportaže aiÅ¡kiai nurodyta, jog bus asfaltuojama 10 kilometrų atkarpa, jungianti Pakruojo miestÄ su Lygumų gyvenviete, t. y. atkarpa kelio, kuris veda į Naisius), VIEK sprendimas paremtas prielaidomis.

Pabrėžia, jog ŽEIT priėmė motyvuotÄ SprendimÄ , atlikusi iÅ¡samų aplinkybių tyrimÄ , įvertinusi visos programos turinį ir kontekstÄ , veikdama savo kompetencijos ribose, todėl neturėjo jokio pagrindo vadovautis VIEK sprendimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Sprendimo prieÅ¡taravimo VIEK sprendimui atmestini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog ŽEIT nepagrįstai nekonstatavo, kad tariamai programoje nebuvo pateikta esminė informacija apie ketinamÄ asfaltuoti kelio ruoÅ¾Ä , teigia, jog yra Å¡is argumentas nepagrįstas, neteisingas ir atmestinas.

Pabrėžia, jog Sprendime iÅ¡analizuotas visos programos turinys, kontekstas, pasisakiusių asmenų iÅ¡dėstytos aplinkybės bei konkretaus vieÅ¡ojo pirkimo dokumentai, kuriuose detalizuoti asfaltuojamo kelio ruožo darbai. Teigia, jog iÅ¡ Programos visumos vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantama, jog asfaltuojamas bus tik konkretus kelio ruožas, kuris tęsiasi 10 kilometrų (kai viso kelio ilgis 23 km) ir jungia Pakruojo miestÄ su Lygumų gyvenviete. PaaiÅ¡kina, jog Sprendime pateikti vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų duomenys, kad ketintas asfaltuoti konkretaus kelio Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai atitinkamas ruožas nuo 2,424 iki 12,151 km, Sprendime vertinta, jog kelio pavadinimas vienareikÅ¡miÅ¡kai demonstruoja aplinkybę, kad kelias veda į Naisius.

Pažymi, jog, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, paskelbta žinia, kad pasirinktas asfaltuoti kelias „veda bÅ«tent į R. K. globojamus Naisius“, vertinta kaip visiÅ¡kai atitinkanti tikrovę. Nurodo, jog nors programoje nebuvo paminėtas visas regioninio kelio pavadinimas, visgi programoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad kelio ruožas yra Pakruojo rajone („Tai - Pakruojo rajone esantis kelias dar Å¡iemet gali bÅ«ti pradėtas tvarkyti už valstybės pinigus“), Direkcijos atstovo A. V. komentare taip pat paaiÅ¡kinama, jog aptariamas objektas (remontuojamo kelio ruožas) yra tarp Pakruojo ir Lygumų, komentare teigiama, jog „Objektas yra svarbus, kadangi sujungia Pakruojo miestÄ su Lygumų gyvenviete“.

Nurodo, jog Programos pabaigoje taip pat akcentuojama, kad „Anot Kelių direkcijos, viešasis konkursas dėl 10 kilometrų ruožo kelio sutvarkymo turėtų būti skelbiamas artimiausiu metu“. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog, vadovaujantis Komunikacijos analize, žiūrovai negalėjo suprasti, koks kelio ruožas bus asfaltuojamas, mano, jog šis argumentas laikytinas deklaratyviu, absoliučiai nereikšmingu. Teigia, jog tokia išvada niekaip negali būti padaryta iš analizės duomenų, kuriais nustatyta kiek teigiamų ir neigiamų paminėjimų sulaukė pareiškėjas po paskelbtos informacijos.

Pažymi, jog nepriklausomai nuo to, kad asfaltas nebus tiesiamas ties Naisių miesteliu, negali automatiÅ¡kai panaikinti tikimybę, jog pareiÅ¡kėjas, kaip Naisių miestelio globėjas, yra suinteresuotas kelio, vedančio į Naisius, dalies asfaltavimu (nors ir nuo kitos pusės, nutolusios nuo Naisių per kelis kilometrus). Teigia, jog kritiÅ¡kas vertinimas negali bÅ«ti tapatinamas su tariamu informacijos nesuvokimu. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog ŽEIT nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktÄ Komunikacijos analizę, kuria remiantis pareiÅ¡kėjo vertinimas visuomenėje suprastėjo.

Teigia, jog Komunikacijos analizė, demonstruojanti PareiÅ¡kėjo įvaizdžio pokytį, negali bÅ«ti laikoma objektyviu kriterijumi nustatant, ar buvo padarytas garbės ir orumo pažeidimas, ŽEIT neturėjo jokio pagrindo pateikta analize vadovautis. Nurodo, jog atlikdama skundo tyrimÄ Å½EIT savarankiÅ¡kai vertina tik tyrimui reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir neprivalo vadovautis bet kuriais pareiÅ¡kėjo pateiktais duomenimis, neturinčiais įtakos sprendimo priėmimui. Nurodo, jog nustatydama garbės ir orumo pažeidimÄ Å½EIT vadovaujasi teismų praktikoje nustatyta bÅ«tinų faktų visuma, taigi, nenustačius neatitikties tikrovei fakto, kaip bÅ«tinojo faktų sudėties elemento, garbės ir orumo pažeidimas savaime negali bÅ«ti nustatytas, taigi neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad paskleidus tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ pareiÅ¡kėjo vertinimas visuomenėje nebuvo teigiamas.

Akcentuoja, jog neigiamas vertinimas dar nereiÅ¡kia įžeidaus informacijos pobÅ«džio. Teigia, jog žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių programoje nebuvo paskelbta, pareiÅ¡kėjui nereikÅ¡ti jokie tiesioginiai kaltinimai darius poveikį pasirenkant asfaltuoti konkretų keliÄ . Pabrėžia, jog vieÅ¡asis asmuo, paskelbus bet kokio turinio informacijÄ , negali tikėtis, kad bus vertinamas tik teigiamai, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas ex officio vieÅ¡uoju asmeniu, turi susitaikyti su tuo, kad neiÅ¡vengiamai ir sÄ moningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei - tiek žurnalistų, tiek plačiosios visuomenės, ir turi rodyti daugiau tolerancijos kaip tai iÅ¡aiÅ¡kinta LVAT ir EŽTT praktikoje.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog ŽEIT nevertino pirminio informacijos Å¡altinio, laiko šį argumentÄ visiÅ¡kai nepagrįstu, nesuprantamu, nereikÅ¡mingu ir atmestinu. Pažymi, jog pirminio Å¡altinio, jo patikimumo nustatymas vertintinas tik tais atvejais, kai vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) cituoja ar remiasi kito Å¡altinio suteikta informacija bei kai sprendžiamas redakcinės atsakomybės iÅ¡imties taikymo klausimas, tačiau nagrinėjamu atveju programoje pareiÅ¡kėjo nurodytas asmuo H.

M. necituojamas, nesiremiama jo socialinio tinklo „Facebook“ įraÅ¡u, todėl ŽEIT neturėjo jokio pagrindo vertinti Sprendime Å¡io asmens pasisakymo kaip pirminio informacijos Å¡altinio. Pažymi, jog nustatant garbės ir orumo pažeidimus visiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės priežastys, nulėmusios vieÅ¡osios informacijos rengėjo (skleidėjo) pasirinkimÄ imtis žurnalistinio tyrimo, t. y. paskelbtos informacijos turiniui neturi įtakos aplinkybės, dėl kurių žurnalistai susidomėjo nagrinėjama problema, todėl neturi reikÅ¡mės aplinkybė, kad tyrimo imtasi perskaičius H.

M. įraÅ¡Ä socialiniame tinkle. Taip pat akcentuoja, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) atliko savarankiÅ¡kÄ ir objektyvų tyrimÄ , nepriklausomÄ nuo PareiÅ¡kėjo pirminiu Å¡altiniu įvardijamo H. M., bei pateikė jį subalansuotai (Programoje paskelbta oficiali institucijų informacija; suteikta teisė pareiÅ¡kėjui pakomentuoti situacijÄ ; pateikta nuomonė asmenų, betarpiÅ¡kai susijusių su ginčo informacija - susisiekimo ministro, Direkcijos atstovo, Å iaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojo (kuris taip pat susijęs su ginčo informacija, kadangi remontuojamas kelias veda iÅ¡ Pakruojo į Å iaulių rajonÄ ), kurie patikino, kad pareiÅ¡kėjas su pasirinkimu asfaltuoti šį keliÄ nesusijęs; užtikrinant VIÄ® 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) pagrįstai apklausė rajono gyventojus, kurie pateikė savo asmeninę nuomonę, kam reikalingas kelio remontas, bei tuometinės Seimo opozicijos atstovÄ E. G..

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog ŽEIT neįvertino aplinkybės, kad programoje apklausti asmenys buvo suklaidinti, todėl pateikė savo nuomonę neobjektyviai, šį argumentÄ laiko deklaratyviu, subjektyviu, neturinčiu jokio faktinio pagrindo, nepagrįstu ir atmestinu. Atsakovės teigimu, aplinkybė, kad žurnalistai tariamai kalbintiems asmenims neatskleidė remontuojamo kelio ruožo, yra subjektyvus pareiÅ¡kėjo spėjimas, nei atsispindintis programoje, nei gali bÅ«ti suprantamas iÅ¡ kalbintų asmenų pasisakymų.

Nurodo, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pasisakymo visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad jis suprato apie kokį keliÄ kalbama, bei patikslino, jog Å iaulių rajono žmonės juo nevažinėja. Teigia, jog kalbintų vietos gyventojų įžvelgtas pareiÅ¡kėjo interesas dėl kelio ruožo, esančio už mažiau nei 10 kilometrų nuo Naisių, asfaltavimo, nereiÅ¡kia, kad jie buvo suklaidinti ir manė, jog asfaltuojamas kelias prie pat Naisių. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog skelbdamas ginčo informacijÄ vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) siekė ne atlikti „vieÅ¡ojo sarginio Å¡uns“ vaidmenį, o sumenkinti PareiÅ¡kėjÄ , pakirsti pasitikėjimÄ juo prieÅ¡ rinkimus.

Nurodo, jog valstybės kelių priežiÅ«ra, jų gerinimas, asfalto dangos paklojimas bei asfaltuotinų kelių parinkimo proceso skaidrumas ir objektyvumas yra visuomenės interesas, vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kelti tokius klausimus, taigi LNK neturėjo jokio tikslo sumenkinti pareiÅ¡kėjÄ , o siekė pristatyti visuomenei vieÅ¡Ä jį interesÄ tenkinantį klausimÄ dėl galimo pareiÅ¡kėjo, kuris yra aukščiausio lygio vieÅ¡asis asmuo, suinteresuotumo parenkant asfaltuojamÄ keliÄ ar jo ruoÅ¾Ä , net ir regimybė, jog pareiÅ¡kėjas galėjo turėti įtakos sprendžiant, kurį keliÄ asfaltuoti, sudaro objektyvų pagrindÄ visuomenei pristatyti tokiÄ situacijÄ .

Teigia, kad paskelbdamas ginčo informacijÄ vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sÄ Å¾iningai, informavo visuomenę jai aktualiu klausimu, informacijÄ pateikė objektyviai ir subalansuotai, neabejotinai atlikdamas „vieÅ¡ojo sarginio Å¡uns“ funkcijÄ . PaaiÅ¡kina, jog Programoje buvo suteikta teisė pareiÅ¡kėjui pateikti savo pozicijÄ , pateikti oficialių pareigÅ«nų komentarai, kuriuose nurodyta, kad kelias pasirinktas dėl jame esančio eismo intensyvumo bei, jog kelias jau keletÄ metų buvo eilėje, o pareiÅ¡kėjas su pasirinkimu niekaip nesusijęs; programoje nebuvo teigiama, kad pareiÅ¡kėjas darė įtakÄ konkretaus kelio parinkimui asfaltavimui, ar kad procesai buvo neskaidrÅ«s. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, jog UAB „15min“ publikacijoje detalizavus asfaltuotinÄ kelio ruoÅ¾Ä ir nurodžius, jog prie pat Naisių asfaltuojama nebus, buvo eliminuotas vieÅ¡asis interesas ir siejimas su pareiÅ¡kėju, pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl Programoje pristatyto klausimo nereikÅ¡mingumo visuomenei laiko nepagrįstu.

Pažymi, jog kitos visuomenės informavimo priemonės skelbė analogiÅ¡kÄ informacijÄ , jÄ siejo su PareiÅ¡kėju, visuomenė neprarado susidomėjimo informacija ir po UAB „15min“ publikacijos, kurioje buvo keliami tie patys klausimai, kurie buvo keliami ir Reportaže, aiÅ¡kinamasi dėl asfaltuotinų kelių parinkimo procedÅ«rų bei konkrečiai Å¡io kelio pasirinkimo asfaltuoti priežasčių. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ (toliau – ir LNK) atsiliepime į skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepimo argumentais, teigia, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog Reportaže visuomenė buvo žurnalistų N. B., A. K. ir V. L. (toliau kartu – Žurnalistai) sÄ Å¾iningai informuojama vieÅ¡Ä jį interesÄ sudarančiais ir su pareiÅ¡kėju, kaip vieÅ¡uoju asmeniu, susijusiais klausimais. Remiasi EŽTT ir LAT praktika dėl vieÅ¡ojo asmens kritikos ribų ir asmens garbės ir orumo bei saviraiÅ¡kos laisvės kolizijos. Dėl pareiÅ¡kėjo statuso nurodo, jog neginčijama, kad Reportažo paskelbimo metu pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Seimo nariu, buvo ir vieÅ¡asis asmuo.

Teigia, jog visų Reportažo paskelbimo metu egzistavusios situacijos faktinių aplinkybių kontekste (tiesiogiai renkamas valstybės politikas, Seimo narys, daugiausiai mandatų praėjusios kadencijos Seime (kai buvo rengiamas ir iÅ¡transliuotas skundžiamas Reportažas) turinčios politinės partijos lyderis) vertinant pareiÅ¡kėjo „vieÅ¡umo lygį“, pareiÅ¡kėjas buvo „aukščiausios prabos“ vieÅ¡asis asmuo. Dėl paskelbtos informacijos sÄ sajos su pareiÅ¡kėjo, kaip vieÅ¡ojo asmens, vykdoma veikla, nurodo, jog informacija yra neabejotinai susijusi su pareiÅ¡kėjo vieÅ¡ai vykdoma veikla (dalyvavimu politikoje), su vieÅ¡uoju interesu dėl asfaltuojamų žvyrkelių pasirinkimo objektyvumo.

Teigia, jog paskelbta informacija yra vieÅ¡o intereso, atsižvelgiant į tai, jog Naisių miestelis yra siejamas su tuo metu buvusia valdančiÄ jÄ politine dauguma ir jos lyderiu pareiÅ¡kėju, kuris šį miestelį globoja, taip pat į tai, kad paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo pavadinimas „rajoninio kelio Nr. 2908 Pakruojis- Lygumai-Naisiai ruožo kapitalinis remontas“, visuomenėje kilo pagrįsta abejonė sužinoti, ar nėra sutapimas, kad, artėjant Seimo rinkimams, kapitaliai bus remontuojamas kelias, kuris veda į Naisius.

Pabrėžia, jog tokio pobÅ«džio aplinkybėmis LNK turėjo pareigÄ Ä¯ jas reaguoti, Žurnalistai turėjo teisę pagrįstai kelti klausimÄ dėl kelio, vedančio į Naisius, asfaltavimo. Dėl informacijos skleidėjo sÄ Å¾iningo elgesio informuojant visuomenę pažymi, jog informacija buvo paskelbta sÄ Å¾iningai, turint tikslÄ informuoti visuomenę apie pareiÅ¡kėjÄ ir jo veiklÄ klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ Å¾inoti. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl Žurnalistų tendencingumo, nesÄ Å¾iningumo klaidinant kalbintus asmenis ar nepatikrintos informacijos, laiko juos deklaratyviais, nepagrįstais jokiais įrodymais.

Teigia, jog Žurnalistai turėjo teisę kelti klausimÄ dėl kelio, vedančio į Naisius, asfaltavimo. Mano, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai reikalauja Žurnalistų skaidyti keliÄ Ä¯ dalis ar kelio remontÄ aiÅ¡kinti taip, kad iÅ¡ jo remonto jokios naudos Naisių miestelis ar kitų Å¡io regiono miestelių gyventojai neturės, kadangi reikÅ¡mingos kelio atkarpos (apie 10 km) kapitalinis sutvarkymas neabejotinai sukuria pridėtinę vertę ir naudÄ Naisių miesteliui (pvz., gyventojams iÅ¡ Pakruojo geresnėmis sÄ lygomis pasiekti Naisius, o Naisių gyventojams geresnėms sÄ lygomis pasiekti Pakruojį).

Taip pat dėl informacijos skleidėjo sÄ Å¾iningo elgesio pažymi, jog vertinant ReportaÅ¾Ä kaip visumÄ jo paskelbimo metu egzistavusiame kontekste, jis yra subalansuotas, o informacija pateikiama objektyviai (pareiÅ¡kėjui suteikta atsakymo teisė, pateikiant neiÅ¡kraipytus ir pilnus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus; pateikti pareiÅ¡kėjo pozicijai palankÅ«s susisiekimo ministro J. N. ir Direkcijos atstovo A. V. argumentuoti paaiÅ¡kinimai), taip pat įgyvendinant žurnalistų pareigÄ pateikti ir valdžios institucijų bei viešųjų asmenų kritikÄ (Reportaže kalbintas opozicijos atstovas, kuris Å¡iuo atveju kritikavo valdančiuosius, dėl ketinamo asfaltuoti kelio reikÅ¡mingumo abejones iÅ¡kėlė ir Å iaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Č.

G.). Apibendrina, jog, net jeigu ir bÅ«tų pripažinti nedideli paskelbtos informacijos netikslumai (su kuo LNK kategoriÅ¡kai nesutinka ), LNK nekyla jokia atsakomybė už informacijos paskleidimÄ Å½urnalistams sÄ Å¾iningai informuojant visuomenę vieÅ¡Ä jį interesÄ sudarančiais ir su pareiÅ¡kėju kaip vieÅ¡uoju asmeniu susijusiais klausimais. Taip pat pažymi, jog LNK nekyla atsakomybė už televizijos eteryje trečiųjų asmenų paskleistÄ informacijÄ . Remiasi VIÄ® 54 str. 1 d. 7 p. ir 2 d., EŽTT jurisprudencija dėl trečiųjų asmenų nuomonių, komentarų ar vertinimų paskelbimo.

Nurodo, jog dalis pareiÅ¡kėjo reikalavimų yra grindžiami kitų asmenų (vietinių gyventojų V. ir V. bei Seimo nario E. G.) iÅ¡sakytų teiginių ginčijimu dėl galimo pareiÅ¡kėjo suinteresuotumo prieÅ¡ Seimo rinkimus, taip pat dėl LNK percituotos susisiekimo ministro J. N. nuomonės, taigi skundo pagrindÄ sudarančiÄ informacijÄ paskleidė tretieji asmenys, Reportaže kalbėdami tiesiogiai į eterį bei dėstydami savo pastebėjimus, t. y. darydami savo pačių asmenines iÅ¡vadas dėl pristatomos informacijos.

Teigia, jog žemiau aptariami ginčijami teiginiai bei pagrindžiama, jog už jų paskleidimÄ LNK atsakomybė nekyla. Dėl teiginio „<...> kelias pasirinktas asfaltuoti, nes jis svarbus valstiečių lyderiui“, nurodo, jog pareiÅ¡kėjas jį išėmė iÅ¡ konteksto (Reportaže pateikta tokia pilna informacija: „šalia kelio gyvenantys mano, kad kelias pasirinktas asfaltuoti, nes jis svarbus valstiečių lyderiui“), taigi matyti, kad Å¡iuo teiginiu percituoti gyventojų, kuriuos Žurnalistams pavyko sutikti, kai vyko filmavimas, ir kurie sutiko duoti interviu (t. y.

Å¡alia kelio gyvenančių asmenų – V. ir V.) - iÅ¡ karto tiesiogiai į eterį paminėjo pareiÅ¡kėjo pavardę kaip motyvÄ , kodėl asfaltuojamas kelias. Dėl teiginio „<...> gyventojai džiaugiasi, dėl asfaltuojamo kelio, tačiau neatmeta, kad tai gali bÅ«ti susiję su rinkimais“ nurodo, jog Å¡iuo teiginiu LNK tik pristatė toliau sekančiÄ gyventojo V. nuomonę, jog asfaltuojamas kelias gali bÅ«ti susijęs su rinkimais (paÅ¡nekovas V. nurodė: „Jo, taip, prieÅ¡ rinkimus.

Nu daba žinot, prisireikė kad Jam bÅ«tų iÅ¡rinktų jį vėl į SeimÄ , vo taip gali bÅ«t“. Neginčija, jog Å¡is pasisakymas yra atsakymas į žurnalistės patikslinantį klausimÄ („PrieÅ¡ rinkimus, jeigu patikslinus?“), tačiau žurnalistė jokio spaudimo paÅ¡nekovui nedarė, naudojosi teise užduoti tikslinančius klausimus, paÅ¡nekovas galėjo atsakyti savo pasirinktu bÅ«du, Å¡iuo atveju noriai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino savo mintis, t. y. sÄ sajas su artėjančiais rinkimais.

Teigia, jog Žurnalistų panaudota frazė „neatmeta“ labai tiksliai iliustruoja susiklosčiusiÄ situacijÄ (žurnalistė paklausė tikslinančio klausimo, paÅ¡nekovas neatmetė tam tikros prielaidos, jÄ patvirtino. Pažymi, jog LNK panaudota frazė „neatmeta“ visiÅ¡kai atitinka gyventojo nuomonę, nelaikytina, jog Å¡is teiginys buvo paskleistas LNK. Dėl teiginio „<...> susisiekimo ministras aiÅ¡kina, kad keliÄ buvo planuojama tvarkyti jau kelerius metus, esÄ su valstiečių lyderiu tai niekaip nesusiję“ nurodo, jog lietuvių kalboje modalinis žodis „esÄ â€œ vartojamas literatÅ«riÅ¡kai perteikiant netiesioginę kalbÄ , Å¡iuo atveju Å¡is žodis ir buvo panaudotas tokiu tikslu ( t. y. reziumuojant netrukus Reportaže kalbėsiančio Susisiekimo ministro pozicijÄ ), todėl LNK nekyla atsakomybė už Å¡ios percituotos nuomonės paskleidimÄ .

Dėl teiginio „<...> sunku patikėti, kad tiesiai į Naisius vedantį keliÄ tvarkyti pasirinkta sÄ Å¾iningai, nors tÅ«kstančiai kitų Å¡alies žvyrkelių ir toliau liks tokie patys“, pažymi, kad Å¡i frazė iÅ¡imta iÅ¡ konteksto (Reportaže pateikiama pilna informacija: „anot parlamentaro E. G., sunku patikėti, kad tiesiai į Naisius vedantį keliÄ tvarkyti pasirinkta sÄ Å¾iningai, nors tÅ«kstančiai kitų Å¡alies žvyrkelių ir toliau liks tokie patys“, teiginiu glaustai pateikiama netrukus kalbėsiančio E. G. aÅ¡trios kritikos santrauka.

Nurodo, kad iÅ¡ karto po Å¡io teiginio paskelbimo seka paÅ¡nekovo nuomonė dėl pareiÅ¡kėjo suinteresuotumo asfaltuojamu keliu. Teigia, jog LNK tik iliustravus toliau sekantį komentarÄ , atsakomybė už Å¡io teiginio paskelbimÄ LNK nekyla. Apibendrina, jog LNK tik percitavo ir glaustai pristatė minėtų trečiųjų asmenų teiginius prieÅ¡ eteryje pasirodant paÅ¡nekovui, arba, kaip buvo vietinio gyventojo V. interviu atveju, tik pasitikslino, kÄ jis turėjo omenyje; žiÅ«rovams buvo paskleista nenuslėpta ir aiÅ¡kiai identifikuojamų asmenų (pateikiant jų vardÄ bei atvaizdÄ ) pateikta informacija dėl jų nuomonės apie pareiÅ¡kėjo sÄ sajas su asfaltuojamu keliu; tame pačiame Reportaže iÅ¡ karto pateikiama ir pareiÅ¡kėjo telefonu iÅ¡sakyta pozicija dėl susiklosčiusios situacijos, sudarant galimybę paneigti keliamas abejones.

Teigia, jog atsižvelgiant į faktinės aplinkybes (tretieji asmenys, kurių tapatybė atskleista, iÅ¡sakė savo komentarus, vertinimus ir nuomones, o LNK tik paskleidė Å¡iÄ informacijÄ , jÄ percitavo, žiÅ«rovai aiÅ¡kiai buvo informuoti, kad tai tik konkretaus asmens situacijos vertinimas), remiantis VIÄ® 54 str. 1 d. 7 p. ir 54 str. 2 d., LNK jokia redakcinė atsakomybė už tokios informacijos neatitikimÄ tikrovei, jeigu toks faktas bÅ«tų konstatuotas, negali kilti. Be to nurodo, jog, net jeigu bÅ«tų pagrindas pripažinti LNK atsakomybę už trečiųjų asmenų paskleistÄ informacijÄ , visa Reportaže paskelbta informacija atitinka tikrovę, todėl neegzistuoja vienas iÅ¡ pagrindų konstatuoti pareiÅ¡kėjo garbės ir orumo pažeidimÄ .

Remiasi EŽTT jurisprudencija dėl žiniasklaidos vaidmens visuomenėje bei poreikio užtikrinti iÅ¡skirtinę saviraiÅ¡kos laisvės apsaugÄ , teismų praktika dėl bÅ«tinųjų sÄ lygų garbės ir orumo pažeidimui nustatyti. Pabrėžia, jog vertinant, ar konkreti informacija galėjo pažeisti asmens garbę ir orumÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar buvo paskleistos žinios, ar paskelbta tam tikro asmens nuomonė, kadangi nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, be to, skundžiami teiginiai vertintini visos publikacijos (Reportažo) kontekste, o ne izoliuotai, atsižvelgiant į paskelbtos informacijos visumÄ , turinį, ginčo teiginių kontekstÄ , minčių dėstymÄ , sakinių konstrukcijÄ bei logines paskelbtos informacijos sÄ sajas.

Dėl teiginio „<...> jis [t. y. kelias] veda bÅ«tent į R. K. globojamus Naisius“ atitikties tikrovei nurodo, jog kelio pavadinimas yra „rajoninis kelias Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai“, neatsižvelgiant į tai, jog buvo ketinama remontuoti tik kelio ruoÅ¾Ä , kaip konstatuota Sprendime, kelias iÅ¡ tiesų veda į Naisius iÅ¡ Pakruojo. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjo nurodytas „15min.lt“ straipsnis taip pat pavadintas „Dalijant pinigus keliams lėšų gavo ir kelias iÅ¡ Pakruojo į Naisius“.

Dėl teiginio „<...> kelias pasirinktas asfaltuoti, nes jis svarbus valstiečių lyderiui“, nurodo, jog teiginys atitinka tikrovę, kadangi LNK pristačius toliau Reportaže rodomų paÅ¡nekovų (V. ir V.) pasisakymus, Å¡ie tik patvirtino situacijÄ iliustruojantį LNK teiginį, kad, gyventojų nuomone, kelias yra svarbus pareiÅ¡kėjui, be to, Å¡is teiginys yra iÅ¡imtas iÅ¡ konteksto nuslepiant, jog tai yra gyventojų nuomonės. Dėl teiginio „<...> gyventojai džiaugiasi, dėl asfaltuojamo kelio, tačiau neatmeta, kad tai gali bÅ«ti susiję su rinkimais“ nurodo, jog teiginys atitinka tikrovę, kadangi iÅ¡ karto po jo paskelbimo seka paÅ¡nekovo V. abejonė dėl pareiÅ¡kėjo suinteresuotumo bÅ«ti vėl iÅ¡rinktam į SeimÄ .

Dėl teiginio „<...> susisiekimo ministras aiÅ¡kina, kad keliÄ buvo planuojama tvarkyti jau kelerius metus, esÄ su valstiečių lyderiu tai niekaip nesusiję“ nurodo, jog teiginys atitinka tikrovę, kadangi po Å¡ios frazės pateikimo seka jos atitikimÄ tikrovei įrodantis susisiekimo ministro vertinimas, jog asfaltuojamas kelias niekuo nesusijęs su pareiÅ¡kėju. Dėl teiginio „<...> sunku patikėti, kad tiesiai į Naisius vedantį keliÄ tvarkyti pasirinkta sÄ Å¾iningai, nors tÅ«kstančiai kitų Å¡alies žvyrkelių ir toliau liks tokie patys“ nurodo, jog teiginys iÅ¡imtas iÅ¡ konteksto, juo buvo iliustruojama Seimo nario E. G. kritika, teiginys atitinka tikrovę pripažinus, jog asfaltuojamas kelias iÅ¡ tikrųjų veda į Naisius iÅ¡ Pakruojo, be to, teiginiu iÅ¡reiÅ¡kiama paÅ¡nekovo nuomonė, kad jam sunku patikėti tuometinių valdančiųjų sÄ Å¾iningumu aptariamame projekte.

Nurodo, jog pagrindÄ Å½urnalistams abejoti ar kvestionuoti valdžios institucijų, pareigÅ«nų paskleistÄ informacijÄ Ä¯rodo ir kitų paÅ¡nekovų Reportaže pateikiama nuomonė bei nurodomos aplinkybės (dėl ketinamo asfaltuoti kelio reikÅ¡mingumo (prioritetinės eilės) abejones Reportaže iÅ¡kėlė regiono atstovas - Å iaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Č. G.). Atmeta pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ dėl Reportažu neigiamai paveiktos pareiÅ¡kėjo reputacijos. Mano, jog tai neturi įtakos sprendžiant LNK atsakomybės klausimÄ .

Nurodo, kad net pripažinus, jog po Reportažo paskelbimo pareiÅ¡kėjo reputacija sumenko, tai galėjo įvykti tik dėl jo, kaip vieÅ¡ojo asmens, kritikos, o ne dėl tikrovės neatitinkančių teiginių, kurių pateikta nebuvo. Pažymi, kad Reportaže taip pat nebuvo pateikta ir jokių žeminančio pobÅ«džio duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ , vieÅ¡asis asmuo privalo toleruoti apie jį skelbiamÄ kritikÄ . Galiausiai nurodo, jog jeigu bÅ«tų pripažinta, kad LNK paskleista informacija galėjo neatitikti tikrovės, vadovaujantis EŽTT praktika, sÄ Å¾iningai skelbiant informacijÄ dėl klausimų, kurie sudaro vieÅ¡Ä interesÄ , galimi paskelbtos informacijos netikslumai nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę.

Tretieji suinteresuoti asmenys N. B., A. K. ir V. L. atsiliepimo (-ų) į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Skundas netenkintinas. Byloje kilo ginčas dėl 2022 m. birželio 10 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ŽEIT) inspektorės sprendimo Nr. (SK-22, 2021) SPR „Dėl programoje „Žinios“ („LNK“, 2020-06-10) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad 2020 m. birželio 10 d. 18:26 val. uždarosios akcinės bendrovės „LAISVAS IR NEPRIKLAUSOMAS KANALAS“ (toliau – ir LNK) žinių metu ir 2020 m. birželio 10 d. 21:26 val.

LNK vakaro žinių metu rodytas žurnalistų N. B., V. L. ir A. K. (toliau – ir Žurnalistų) reportažas (toliau – ir Reportažas, Programa, internetinė nuoroda: https://lnk.lt/video/zinios-asfaltuojamas-kelias-link-naisiu/99053). 2020 m. liepos 30 d. raÅ¡tu „Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo“ pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LNK, reikalaudamas, vadovaujantis VIÄ® 44 str. ir CK 2.24 str. nuostatomis, LNK ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Å¡ios pretenzijos gavimo dienos atitinkamai LNK žinių ir LNK vakaro žinių metu paskelbti tokio turinio paneigimÄ :

„2020 m. birželio 10 d. 18:26 val. LNK žinių ir 21:26 val. LNK vakaro žinių metu žurnalistų N. B., V. L. ir A. K. reportažo metu buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad kelio Pakruojis – Lygumai – Naisiai asfaltuojama atkarpa veda tiesiai į Naisius, taip pat, jog Å¡i kelio atkarpa svarbi valstiečių lyderiui ir jis galėjo įtakoti minėto kelio atkarpos asfaltavimo darbus“. 2020 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡tu dėl „Informacijos paneigimo“ LNK informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog buvo paskleista tikrovę atitinkanti informacija, neperžengtos žiniasklaidos ir žodžio laisvės ribos, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakė kaip nepagrįstÄ . 2021 m. sausio 28 d. pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ Å½EIT (toliau – ir Skundas), praÅ¡ydamas:

1) pripažinti, kad 2020 m. birželio 10 d. 18:26 val. LNK žinių metu, o 2020 m. birželio 10 d. 21:26 val. LNK Vakaro žinių metu parodytame Reportaže paskelbta informacija, esÄ už valstybės pinigus bus pradėtas tvarkyti kelias, kuris svarbus pareiÅ¡kėjui ir veda bÅ«tent į pareiÅ¡kėjo globojamus Naisius, neatitinka tikrovės ir žemina pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , atitinkamai, apie tai įspėti LNK;

2) įpareigoti LNK toje pačioje informavimo priemonėje – LNK žinių ir Vakaro žinių metu paskelbti nurodyto turinio paneigimÄ . 2022 m. birželio 10 d. ŽEIT priėmė sprendimÄ Nr. (SK-22, 2021) SPR-143 „Dėl programoje „Žinios“ („LNK“, 2020-06-10) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) Skundo netenkinti. Sprendime Skundo reikalavimai dėl galimo Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodekso) pažeidimo nenagrinėti, remiantis VIÄ® 461 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, 50 straipsniu, Skundas Å¡ioje dalyje perduotas nagrinėti pagal kompetencijÄ VIEK.

Sprendimas priimtas iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo SkundÄ , LNK paaiÅ¡kinimus. Sprendimas priimtas vadovaujantis VIÄ® (Programos paskelbimo metu galiojusi redakcija) VIÄ® 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalies 6 punktu. Sprendimu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas Programos paskelbimo metu buvo Seimo narys, todėl laikytinas ex officio vieÅ¡uoju asmeniu VIÄ® 2 straipsnio 78 dalies požiÅ«riu. Sprendime vertinta, jog pareiÅ¡kėjas Skunde pateikdamas ginčijamus teiginius nurodė tik jų dalis, tačiau objektyviam ir sisteminiam vertinimui bÅ«tina atsižvelgti į pilnus Programoje paskelbtus sakinius.

Sprendime teiginys „Pakruojo rajone esantis kelias dar šiemet gali būti pradėtas tvarkyti už valstybės pinigus. Jis veda būtent į R. K. globojamus Naisius“ (toliau – ir Teiginys Nr.

1) vertintas kaip konstatuojamojo pobÅ«džio, kategoriÅ¡ka žinia, kuriai gali bÅ«ti pritaikytas tiesos kriterijus; frazė, kad pasirinktas asfaltuoti kelias „veda bÅ«tent į R. K. globojamus Naisius“ vertinta kaip atitinkanti tikrovę (atsižvelgiant į tai, kad LAKD 2020 m. paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo „Rajoninio kelio Nr. 2908 Pakruojis- Lygumai-Naisiai ruožo nuo 2,424 iki 12,151 km kapitalinis remontas“ dokumentai pagrindžia, kad ketintas asfaltuoti konkretaus kelio Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai atitinkamas ruožas nuo 2,424 iki 12,151 km, Å¡io kelio pavadinimas vienareikÅ¡miÅ¡kai demonstruoja, jog kelias veda į Naisius); nurodyta, jog žiÅ«rovams iÅ¡ pateiktos informacijos gali susidaryti įspÅ«dis, jog asfalto danga bus padengtas visas kelias, o ne dalis jo, t. y. konkretus ruožas nuo Linksmučių iki Lygumų, tačiau bÅ«tina atsižvelgti į visos Programos turinį ir kontekstÄ (Programoje pateikiamas ir LAKD atstovo komentaras, kuriame jis paaiÅ¡kina, kad aptariamas objektas (remontuojamo kelio ruožas) yra tarp Pakruojo ir Lygumų, Å¡iame komentare teigiama, jog „Objektas yra svarbus, kadangi sujungia Pakruojo miestÄ su Lygumų gyvenviete“ (toliau – ir Teiginys Nr. 2);

Programos pabaigoje akcentuojama, kad „Anot Kelių direkcijos, vieÅ¡asis konkursas dėl 10 kilometrų ruožo kelio sutvarkymo turėtų bÅ«ti skelbiamas artimiausiu metu“ (toliau – ir Teiginys Nr. 3), iÅ¡ Programos visumos žiÅ«rovui turėtų bÅ«ti suprantama, jog asfaltuojamas bus tik kelio ruožas, kuris tęsiasi 10 kilometrų (kai viso kelio ilgis 23 km) ir jungia Pakruojo miestÄ su Lygumų gyvenviete. Sprendime taip pat nurodyta, jog tiksliausia bÅ«tų teigti, kad bus tvarkoma dalis konkretaus kelio, visgi tai nepaneigia fakto, kad ir Å¡i kelio dalis veda į Naisius iÅ¡ Pakruojo, todėl toks konkretaus ruožo nedetalizavimas negali bÅ«ti laikomas esminiu netikslumu, keičiančiu paskelbtos informacijos esmę; vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) tinkamai identifikavo keliÄ Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai, kuris iÅ¡ tiesų veda į Naisius, taip pat nors konkrečiai neįvardijo asfaltuojamo kelio ruožo, tačiau Programoje pateiktas LAKD atstovo komentaras ir patikslinimas, jog bus remontuojamas 10 km kelio ruožas, sudaro aplinkybes informacijos gavėjams suprasti, kad asfaltuojamas ne visas kelias, o tik jo ruožas, jungiantis Lygumų gyvenvietę ir Pakruojo miestÄ ; kartu Å¡i atkarpa yra kelio, kuris veda tiesiai į Naisius dalis.

Sprendimu nenustatyta, jog Å¡is ginčijamas teiginys neatitiktų tikrovės; nenustačius Å¡io bÅ«tino faktų visumos elemento, pareiÅ¡kėjo garbės ir orumo pažeidimas negali bÅ«ti konstatuotas. Sprendime vertinta, jog paskelbus teiginį „Anot parlamentaro E. G., sunku patikėti, kad tiesiai į Naisius vedantį keliÄ tvarkyti pasirinkta sÄ Å¾iningai, nors tÅ«kstančiai kitÄ Å¡alies žvyrkelių ir toliau liks tokie patys“ (toliau – ir Teiginys Nr.

4) nebuvo pažeistos VIÄ® nuostatos, atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjo įvardinta tikrovės neatitinkančia teiginio dalis (jog kelias veda tiesiai į Naisius), atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra neteisinga, neatitinkanti tikrovės. Sprendime teiginys „Susisiekimo ministras aiÅ¡kina, kad keliÄ buvo planuojama tvarkyti jau kelerius metus, esÄ su valstiečių lyderiu tai niekaip nesusiję“ (toliau – ir Teiginys Nr.

5) vertintas kaip kategoriÅ¡ka, konstatuojamojo pobÅ«džio žinia apie susisiekimo ministro iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ; spręsta, kad teiginys yra tikrovę atitinkanti informacija, atsižvelgiant į tai, jog vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) teisingai perteikė susisiekimo ministro mintis, niekaip neiÅ¡kraipė jo pozicijos; pažymėta, jog žodeliu „esÄ â€œ nereiÅ¡kiama jokia ironija ar dvejonė, o literatÅ«riÅ¡kai perteikiama kalbančiojo pozicija siekiant vientisos sakinio konstrukcijos. Sprendime teiginiai „Šalia kelio gyvenantys mano, jog kelias pasirinktas asfaltuoti, nes jis svarbus valstiečių lyderiui“ (toliau – ir Teiginys Nr.

6) ir „Gyventojai džiaugiasi dėl asfaltuojamo kelio, tačiau neatmeta, kad tai gali būti susiję su rinkimais“ (toliau – ir Teiginys Nr.

7) vertinti kaip skelbiamos žinios apie pakalbintų gyventojų iÅ¡sakytÄ pozicijÄ . Nurodyta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad teiginiai neatitinka tikrovės ar yra pateikti neobjektyviai, iÅ¡kraipytai. PaaiÅ¡kinta, jog iÅ¡ gyventojo V. komentaro „nu tai aÅ¡ sakyčiau bendrovės „K. – I.“, kurie daugiausia, kuriÄ technika čia iÅ¡ važinėja“ (toliau – ir Teiginys Nr.

8) akivaizdu, kad jo nuomone, kelias svarbus pareiškėjui; iš gyventojo V. komentarų „Čzo K. stebuklas“ (toliau – ir Teiginys Nr.

9) ir „Jo, taip, prieÅ¡ rinkimus. Nu daba žinot, prisireikė, kad jam bÅ«tÄ iÅ¡rinktÄ jį vėl į SeimÄ , vo taip galbÅ«t“ (toliau – ir Teiginys Nr. 10) (žurnalistei pasitikslinus, ar tai stebuklas prieÅ¡ rinkimus) matyti, jog gyventojas kelio pasirinkimÄ asfaltuoti neabejotinai sieja su pareiÅ¡kėju, mano, kad tai susiję su artėjančiais rinkimais. Taip pat paaiÅ¡kinta, jog jeigu kalbinti gyventojai yra iÅ¡ gretimų gyvenviečių, jiems asfaltuojamo kelio dalis taip pat reikÅ¡minga naudojantis keliu nuo Lygumų gyvenvietės iki Pakruojo miesto. Sprendimu daryta iÅ¡vada, jog informacija Programoje pateikta objektyviai, užtikrinant nuomonių įvairovę, apie vieÅ¡Ä jį asmenį vieÅ¡ojo intereso tema, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog paskelbiant ProgramÄ buvo pažeistos VIÄ® nuostatos ar sumenkinta PareiÅ¡kėjo garbė ir orumas, remiantis Å¡iomis aplinkybėmis:

1) pareiÅ¡kėjas yra aukščiausio lygio vieÅ¡asis asmuo, kuris turi toleruoti jo atžvilgiu reiÅ¡kiamÄ kritikÄ , neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus;

2) Programoje analizuojama tema yra neabejotinai vieÅ¡ojo intereso, kadangi visai visuomenei aktualus asfaltuojamų žvyrkelių pasirinkimo objektyvumas, prioritetiÅ¡kumas bei skaidrumas, ir nors Programoje vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) nedetalizavo asfaltuojamo kelio ruožo, vis dėlto visuomenė turi realų socialinį interesÄ Å¾inoti, ar kelio, kuris veda į Naisius, atkarpa pasirinkta asfaltuoti objektyviai, pareiÅ¡kėjui neturint suinteresuotumo, kad bent dalis kelio į Naisius bÅ«tų padengta asfalto danga; nors ir nesama jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kaip nors daręs įtakÄ kelio parinkimo procesui, tačiau vien galimų netinkamų veiksmų regimybė sudaro pagrindÄ kelti įtarimus dėl veiklos neobjektyvumo ir pristatyti juos visuomenei, siekiant juos paÅ¡alinti, ypatingai rinkimų laikotarpiu;

3) rinkimų laikotarpiu vieÅ¡osios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ informuoti visuomenę apie bÅ«simų kandidatų elgesį, galimÄ jo netinkamumÄ ar siekį paveikti rinkėjus, bei atskleisti vieÅ¡ojo asmens asmenines savybes, kurios neabejotinai reikÅ¡mingos apsisprendžiant, ar už tokį asmenį atiduoti savo balsÄ ; todėl laikytina, kad Programoje paskelbta vieÅ¡Ä jį interesÄ tenkinančia informacija buvo siekiama ne sumenkinti PareiÅ¡kėjÄ , o iÅ¡kelti galimus jo veiklos trÅ«kumus ir siekti juos paÅ¡alinti;

4) informacija Programoje pateikta objektyviai, užtikrinant nuomonių įvairovę (Programoje suteikta teisė PareiÅ¡kėjui pateikti savo pozicijÄ , Programoje pateikti ir kompetentingų asmenų komentarai, kurie patvirtina, jog kelias pasirinktas dėl jame esančio eismo intensyvumo bei, kad kelias jau keletÄ metų buvo eilėje, o pareiÅ¡kėjas su pasirinkimu niekaip nesusijęs). Pasisakant dėl ginčui spręsti aktualaus teisinio reguliavimo, visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų iÅ¡raiÅ¡kos ir informacijos laisvė.

Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiÅ¡kos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas, o Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 11 straipsniu garantuojama saviraiÅ¡kos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat ne kartÄ yra pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealÄ , taip pat jos, kaip bÅ«tinos prielaidos demokratijai sukurti ir iÅ¡saugoti, vaidmenį (žr. 1995 m. balandžio 20 d., 1997 m. vasario 13 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad laisvė gauti ir skleisti informacijÄ yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų (žr.

LVAT 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-787/2011). Toks vertinimas, be kita ko, dera ir su EŽTT pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. EŽTT saviraiÅ¡kos laisvę vertina kaip vienÄ esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir vienÄ svarbiausių jos pažangos bei kiekvieno individo raidos sÄ lygų; jo sprendimuose yra pabrėžiama, kad Å¡i laisvė taikytina ne tik ,,informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, Å¡okiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimai (žr.

EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimÄ Hertel prieÅ¡ Å veicarijÄ , 2005 m. vasario 15 d. sprendimÄ Steel and Morris prieÅ¡ Jungtinė Karalystė, 2008 m. liepos 29 d. sprendimÄ Flux prieÅ¡ MoldovÄ ). Kita vertus, saviraiÅ¡kos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi bÅ«ti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr. EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimÄ Constantinescu prieÅ¡ RumunijÄ ). LAT jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad Å¡i laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informacijÄ apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informacijÄ , yra įtvirtintos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi saviraiÅ¡kos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sÄ Å¾iningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tiksliÄ ir patikimÄ informacijÄ , laikytis etikos normų (žr.

LAT 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (ginčui aktuali redakcija, galiojusi reportažo rengimo ir visuomenei pateikimo metu), kurio 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai, o 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ . Pagal VIÄ® 22 straipsnio 8 dalies 1, 2, 4 punktus, vieÅ¡osios informacijos rengėjai, skleisdami informacijÄ visuomenei, neturi iÅ¡kraipyti teisingos, neÅ¡aliÅ¡kos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiÅ¡kiems tikslams, privalo bÅ«ti objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki, neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. VIÄ® 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais, savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. VIÄ® 2 straipsnio 36 punktas nustato, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (VIÄ® 2 straipsnio 84 punktas). Taigi, visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai.

Asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma faktų visuma: žinių paskleidimo faktas, faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiÅ¡kėjÄ , faktas, jog paskleisto žinios neatitinka tikrovės ir faktas, jog paskleisto žinios žemina asmens garbę ir orumÄ . Tarp Å¡alių iÅ¡ esmės ginčo nėra, jog Reportaže paskleistos žinios apie pareiÅ¡kėjÄ . PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės skunde teigia, jog LNK paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad už valstybės pinigus buvo planuota asfaltuoti žvyrkelį, vedantį bÅ«tent į pareiÅ¡kėjo gimtinę Naisių kaime, Å iaulių rajone, ir tuo pažemino pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ , pakenkė jo reputacijai, todėl naikintinas ŽEIT Sprendimas, kuriuo spręsta, jog nebuvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, atitinkamai nebuvo pažeistos VIÄ® nuostatos ar sumenkinta pareiÅ¡kėjo garbė ir orumas.

Atsižvelgiant į keliamo ginčo pobÅ«dį, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp teisės į saviraiÅ¡kos laisvę ir teisės į asmens garbės ir orumo gynimÄ ir įvertinti, ar atsakovė tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pateiktÄ skundÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad: „nustatant faktÄ , ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ , gerÄ vardÄ , žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia asmens garbę ir orumÄ , gerÄ vardÄ visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytÄ teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimÄ , negarbingÄ poelgį, netinkamÄ elgesį buityje, Å¡eimoje, vieÅ¡ajame gyvenime, nesÄ Å¾iningÄ visuomeninę, gamybinę-Å«kinę, komercinę veiklÄ ir pan.“ (LAT Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1, LAT 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2005).

Taigi nagrinėjamu atveju, vertintina, ar atsakovė pagrįstai Sprendime darė iÅ¡vadÄ , jog Reportažu nebuvo paskleista tikrovės neatitinkančios bei pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ pažeidžiančios informacijos. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiÅ¡kai pateikiama informacija, kuria iÅ¡kraipomos arba nutylimos įvykių, reiÅ¡kinių sÄ sajos, priežastiniai ryÅ¡iai su kitais įvykiais ir reiÅ¡kiniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Teismų praktikoje ne kartÄ yra pabrėžta, kad publikacijos teiginiai turi bÅ«ti vertinami visos publikacijos ir kitų su apraÅ¡oma situacija susijusių publikacijų kontekste, atsižvelgiama į sakinių konstrukcijÄ , minčių dėstymÄ , logines paskelbtos informacijos sÄ sajas; publikacijos teiginių negalima vertinti izoliuotai, atsietai nuo viso publikacijos teksto (žr. LAT 2006 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006, LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-104/2014, 2015 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-207261/2015, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1804-662/2016).

PareiÅ¡kėjo teigimu, tikrovės neatitinka informacija, nurodanti, kad už valstybės pinigus, neatsitiktinai ir nesÄ Å¾iningai bus pradėtas tvarkyti kelias, kuris neva veda bÅ«tent tiesiai į pareiÅ¡kėjo globojamus Naisius (Å iaulių raj.). PareiÅ¡kėjas pabrėžia, jog Reportaže neatskleista esminė aplinkybė, kad ketinta remontuoti tik kelio ruoÅ¾Ä Pakruojo rajone tarp Pakruojo ir Lygumų (planų asfaltuoti kelio ruoÅ¾Ä nuo Lygumų iki Naisių nebuvo). Nėra ginčo, kad LAKD 2020 m. birželio mėn. paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žRajoninio kelio Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai ruožo nuo 2,424 iki 12,151 km kapitalinis remontas“ (ketintas asfaltuoti konkretaus kelio Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai atitinkamas ruožas nuo 2,424 iki 12,151 km).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, vertindama Teiginio Nr. 1 atitiktį tikrovei, atsakovė rėmėsi vieÅ¡ojo pirkimo „Rajoninio kelio Nr. 2908 Pakruojis-Lygumai-Naisiai ruožo nuo 2,424 iki 12,151 km kapitalinis remontas“ dokumentuose nurodytais duomenimis apie Reportaže aptarto kelio ruožo kapitalinio remonto sÄ lygas. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nustatė, jog kelias, kurio ruoÅ¾Ä buvo planuojama remontuoti, veda į Naisius, pagrįstai teigė, jog kelio pavadinimas demonstruoja jo kryptį į Naisius.

Nėra pagrindo teigti prieÅ¡ingai, kadangi kelio pavadinimas demonstruoja jo faktinę geografinę padėtį (kryptį), t. y. jog aptariamas kelias jungia Pakruojį su Naisiais per Lygumus. IÅ¡ Sprendimo turinio matyti, jog atsakovė, vertindama Teiginio Nr. 1 („Pakruojo rajone esantis kelias dar Å¡iemet gali bÅ«ti pradėtas tvarkyti už valstybės pinigus. Jis veda bÅ«tent į R. K. globojamus Naisius“) atitiktį tikrovei, iÅ¡samiai įvertino reikÅ¡mingas aplinkybes bei nustatė, jog Teiginys Nr. 1 nėra visiÅ¡kai tikslus, nenurodžius konkretaus remontuojamo kelio ruožo, bei gali bÅ«ti suprantamas kaip teiginys apie viso aptariamo kelio remontÄ .

Teismo vertinimu, atsakovė motyvavo ir pagrindė, kodėl minėtÄ netikslumÄ nelaikė esminiu, keičiančiu paskelbtos informacijos esmę. Atsakovė Sprendime šį teiginį iÅ¡ esmės grindė tuo, jog Reportaže buvo pateikti oficialaus asmens - LAKD atstovo komentarai apie numatomÄ remontuoti objektÄ („Objektas yra svarbus, kadangi sujungia Pakruojo miestÄ su Lygumų gyvenviete“ (Teiginys Nr. 2), „Anot Kelių direkcijos, vieÅ¡asis konkursas dėl 10 kilometrų ruožo kelio sutvarkymo turėtų bÅ«ti skelbiamas artimiausiu metu“ (Teiginys Nr. 3)), nurodantys tiek aplinkybę, kad planuojamo remontuoti kelio ruožas yra tarp Pakruojo ir Lygumų, tiek ir aplinkybę, jog planuojama remontuoti viso labo 10 kilometrų kelio ruožas.

Teismo vertinimu, Reportažo Teiginys Nr. 2 ir Nr. 3 paneigia pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog Reportaže nebuvo atskleista esminė informacija apie tai, jog planuojama remontuoti tik dalį rajoninio kelio Nr. 2908 Pakruojis- Lygumai-Naisiai, ir vertinant Reportažo informacijÄ kaip visumÄ , nėra pagrindo iÅ¡ savarankiÅ¡ko teiginio (Å¡iuo atveju Teiginio Nr.

1) spręsti, jog nebuvo informuota apie bÅ«tent dalies kelio remontÄ . Atitinkamai atmestini ir pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog Reportaže nebuvo pateikta informacija nei apie kelio pavadinimÄ , nei apie planuojamÄ asfaltuoti jo ruoÅ¾Ä . Atmestinas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog atsakovė nepagrįstai vertino, kad žiÅ«rovai turėjo susiprasti, kad planuota remontuoti tik dalį kelio. Vertinant visÄ Reportažo turinį, o ne pavienius pasisakymus, frazes, nekyla abejonių, jog kalbama apie nurodyto kelio ruožo remonto darbus.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo Teiginį Nr. 1 laikyti klaidingu, nurodančiu tikrovėje neegzistavusius faktus. Atsakovės iÅ¡vada dėl Teiginio Nr. 1 atitikties tikrovei, t. y. jog nėra pagrindo laikyti šį teiginį neatitinkančiu tikrovės, yra motyvuota ir pagrįsta. Teismas sprendžia, jog paskelbdamas Teiginį Nr. 1 informacijos skleidėjas neperžengė teisės skleisti informacijÄ ribų, ir tuo pareiÅ¡kėjo garbės ir orumo nepažemino.

PareiÅ¡kėjas kaip neatitinkantį tikrovės taip pat ginčija Teiginį Nr. 4 („Anot parlamentaro E. G., sunku patikėti, kad tiesiai į Naisius vedantį keliÄ tvarkyti pasirinkta sÄ Å¾iningai, nors tÅ«kstančiai kitÄ Å¡alies žvyrkelių ir toliau liks tokie patys“) nurodė, kad tikrovės neatitinka teiginio dalis „tiesiai į Naisius vedantį keliÄ â€œ. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus dėl Teiginio Nr. 1 atitikties tikrovei, Teiginio Nr. 4 dalies („tiesiai į Naisius vedantį keliÄ â€œ) atžvilgiu taip pat darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo jÄ pripažinti neatitinkančia tikrovės, bei pažeidžiančia pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ .

Be to, Å¡is teiginys perteikia nurodyto kito vieÅ¡o asmens pasisakymo turinį Reportaže nagrinėjamu klausimu, už kurį informacijos rengėjui ir skleidėjui netaikytina atsakomybė. Be to, tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmenų, paskleidusių duomenis apie vieÅ¡Ä jį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklÄ , atsakomybės, nuosekliai yra pažymimas duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys, t. y. jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sÄ Å¾iningai ir pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie vieÅ¡Ä jį asmenį, jo veiklÄ tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ Å¾inoti (yra vieÅ¡asis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 12 d. sprendimÄ byloje A/S Diena and Ozoliņš prieÅ¡ LatvijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 16657/03;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nustatant, ar asmuo yra vieÅ¡asis asmuo, bÅ«tina remtis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 78 dalyje įtvirtintu vieÅ¡ojo asmens apibrėžimu. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 78 dalį, vieÅ¡asis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«nas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimÄ arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams.

Taip pat teismų praktikoje formuojamas reikalavimas sprendžiant, ar asmuo laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu, nustatyti, kad asmens nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams, o tai reiÅ¡kia, kad asmenų, atitinkančių nurodytoje įstatymo normoje įvardytus požymius, veikla turi bÅ«ti vieÅ¡ojo intereso objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021 43 p.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ VIÄ® 2 straipsnio 78 dalyje įtvirtinta vieÅ¡ojo asmens sÄ voka aiÅ¡kinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ Å¡iuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-2066-624/2021).

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra nubrėžęs vieÅ¡ojo asmens ribas ir jo jurisprudencijoje į Å¡iÄ kategorijÄ yra patekę ne tik renkami valdžios pareigÅ«nai ar įžymybės, bet netgi verslininkai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje Verlagsgruppe News GmbH prieÅ¡ AustrijÄ (Nr. 2) (pareiÅ¡kimo Nr. 10520/02), 36 p.); taip pat kiti atitinkamÄ padėtį visuomenėje užimantys ar į vieÅ¡Ä sferÄ Ä¯sitraukę asmenys (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Standard Verlags GmbH prieÅ¡ AustrijÄ (Nr. 3), 37 p.; 2010 m. balandžio 10 d. sprendimÄ byloje Flinkkila ir kt. prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 25576/04) 83 p.; 2012 m. birželio 19 d. sprendimÄ byloje Krone Verlag GmbH prieÅ¡ AustrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 27306/07), 53-54 p.).

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) 7 punkte įtvirtinta, jog vieÅ¡ieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys vieÅ¡uosius iÅ¡teklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikÅ¡mingÄ vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje veikloje). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vieÅ¡iesiems asmenims pirmiausia priskirtini asmenys, kurie dėl einamų pareigų ar savo darbo pobÅ«džio dalyvauja vieÅ¡ajame gyvenime (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog asmens vieÅ¡umo ir žinomumo apimtis daro įtakÄ apsaugai, kuri taikoma jo privačiam gyvenimui. Atitinkamo asmens vaidmuo ar pareigos bei veiksmų, kurie yra reportažo ir / ar nuotraukos tema, pobÅ«dis, yra kitas svarbus kriterijus, susijęs su asmens teise į privataus gyvenimo apsaugÄ ir teise į saviraiÅ¡kos laisvę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-51-822/2022). Esminis skirtumas privalo bÅ«ti nustatomas tarp atvejų, kai praneÅ¡ami faktai, galintys prisidėti prie diskusijos demokratinėje visuomenėje, pavyzdžiui, susiję su politikais, vykdančiais savo oficialias funkcijas, ir atvejų, kai paskelbiamos asmens, kuris tokių funkcijų nevykdo, privataus gyvenimo detalės (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. birželio 24 d. sprendimÄ byloje Von Hannover prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 59320/00), 63 p.).

Nors pirmuoju atveju žiniasklaida atlieka savo „vieÅ¡ojo sergėtojo“ vaidmenį demokratinėje visuomenėje, skelbdama informacijÄ ir idėjas vieÅ¡ojo intereso klausimais, Å¡is vaidmuo atrodo mažiau svarbus antruoju atveju (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. birželio 24 d. sprendimÄ byloje Von Hannover prieÅ¡ VokietijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 59320/00), 64 p.) . Atkreiptinas dėmesys, kad tikrovę atitinkanti, nors ir nepalanki kritiÅ¡ka informacija negali pažeminti vieÅ¡ojo asmens garbės ir orumo, nes jų atžvilgiu kritikos laipsnis yra aukÅ¡tesnis (žr. pvz Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-87-756/2022).

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės teigia, jog Reportažas buvo parengtas nesÄ Å¾iningai, iÅ¡ esmės turint tikslÄ ne informuoti visuomenę apie pareiÅ¡kėjÄ ir jo veiklÄ vieÅ¡ojo intereso klausimais, bet siekiant visuomenei sudaryti neigiamÄ Ä¯spÅ«dį apie pareiÅ¡kėjÄ , įtikinti žiÅ«rovus, kad kelio asfaltavimÄ neteisėtu bÅ«du įtakojo bÅ«tent pareiÅ¡kėjas. Nurodo, jog informacija buvo pateikta manipuliatyviai (neatskleista esminė aplinkybė, jog ketinta remontuoti kelio atkarpÄ Pakruojo rajone, tarp Pakruojo ir Lygumų;

Reportaže buvo rodomi įvairÅ«s asmenys, kurie piktinosi tokiais neva buvusiais planais asfaltuoti žvyrkelį į Naisius; valstybės institucijų atstovų paaiÅ¡kinimai Reportaže pateikiami kaip pasiteisinimai; žurnalistai suklaidino pareiÅ¡kėjÄ , kuriam paskambino ir teiravosi apie kelio, vedančio „tiesiai į Naisius“, remontÄ ; žurnalistų kalbinti gyventojai buvo suklaidinti, kadangi manė, kad planuojama asfaltuoti praktiÅ¡kai nenaudojamÄ Å¾vyrkelį Å¡alia Naisių; žurnalistai suklaidino ir kitus paÅ¡nekovus, kÄ patvirtina ir Å iaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojo Č.

G. teiginiai Reportaže, jog „Dalis kelio atkarpos patenka ir į Å iaulių rajonÄ , savivaldybės atstovai teigia, kad Å¡is kelias jiems iki Å¡iol tikrai nebuvo prioritetinis“ (Teiginys Nr. 11); Reportaže pateikiama susisiekimo ministro pozicija, kuriÄ Å¾urnalistai Reportaže komentavo su ironija ar dvejone vartodami žodį „esÄ â€œ). Teismo vertinimu, atsakovė nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje suformuotu aiÅ¡kinimu, jog Reportažu paskelbtai informacijai netaikytinas absoliutaus tikslumo reikalavimas, o tik reikalavimas elgtis sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu, o Reportaže pateikta informacija apie pareiÅ¡kėjÄ ir jo veiklÄ laikytina vieÅ¡ojo intereso klausimais, ypatingai prieÅ¡rinkiminiu laikotarpiu, kuomet visuomenės susidomėjimas yra didesnis.

Teismas pažymi, jog ginčijamu Sprendimu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, kuris Reportažo paskelbimo metu ėjo Seimo nario pareigas, laikytinas ex officio vieÅ¡uoju asmeniu. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , ir į aplinkybę, jog Reportažo paskelbimo metu pareiÅ¡kėjas buvo valstybės politikas, neabejotinai sutiktina su atsakovės vertinimu, jog pareiÅ¡kėjas laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu VIÄ® 2 straipsnio 78 dalies prasme, taigi nagrinėjamu atveju vertinant Reportaže paskeltos informacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams, atsižvelgtina į aukščiau minėtas specialiÄ sias teisės normas ir susijusiÄ teismų praktikÄ .

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, visuomenė turėjo pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ Å¾inoti apie pareiÅ¡kėjÄ , kuris Reportažo paskelbimo metu buvo valstybės politikas, ir jo veiklÄ , aiÅ¡kinantis galimas jo sÄ sajas su planuojamu kelio ruožo remontu, atsižvelgiant į tai, jog vieÅ¡o intereso klausimu pripažintinas tiek regioninio kelio ruožo remonto prioriteto nustatymas, tiek pareiÅ¡kėjo kaip valstybės politiko veiklos skaidrumo klausimai. Taigi vertintina, jog Reportaže pateikta informacija žiniasklaidai atliekant savo „vieÅ¡ojo sergėtojo“ vaidmenį demokratinėje visuomenėje, turint tikslÄ informuoti visuomenę apie vieÅ¡Ä jį asmenį, jo veiklÄ tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ Å¾inoti.

Teismas, įvertinęs Reportažo turinį ir kontekstÄ , sprendžia, kad Reportaže iÅ¡ esmės keliamos dvejonės ir svarstoma apie galimai nevisiÅ¡kai skaidrų rajoninių kelių remonto prioritetų nustatymo procesÄ , siekiant identifikuoti galimas sÄ sajas su vieÅ¡aisiais asmenimis, įskaitant pareiÅ¡kėju. Kaip matyti iÅ¡ Reportažo turinio, jame naudojami teiginiai nėra kategoriÅ¡ki, pareiÅ¡kėjas nėra kaltinamas, kad atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, keliama abejonė, kad planuojamas remontuoti kelio ruožas gali bÅ«ti naudingas vienam iÅ¡ vieÅ¡as pareigas užimančių asmenų.

Teiginyje Nr. 1 ir Teiginyje Nr. 5 nenustatyta tikrovei neatitinkančios informacijos. Ä®vertinus bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ bei Reportažo turinį sprendžiama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo objektyvų faktinį pagrindÄ svarstyti apie galimas prielaidas, susijusias su kelio ruožo remonto finansavimo procesu, skelbiamoje informacijoje buvo keliami klausimai neabejotinai tenkinantys vieÅ¡Ä jį (bendrÄ ) interesÄ . Atsakovas tinkamai detaliai įvertino Reportažo teiginių atitiktį tikrovei, tiek nustatydamas informavimo apie faktus teisingumÄ , tiek ir įvykusių faktų teisingÄ ir adekvatų pateikimÄ .

Teismo vertinimu, nepaisant kritiÅ¡ko Reportažo pobÅ«džio, Reportaže informacija pateikta objektyviai, užtikrinant nuomonių įvairovę: buvo suteikta teisė pareiÅ¡kėjui pateikti savo pozicijÄ aptariamu klausimu, Reportaže pateikti kompetentingų asmenų komentarai, kurie patvirtina, jog kelias pasirinktas dėl jame esančio eismo intensyvumo bei kad kelias jau keletÄ metų buvo eilėje (Teiginys Nr. 2 ir Nr. 5). Kadangi Reportaže buvo naudojama nemaža dalis kitų asmenų pasisakymų, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog informacijos skleidėjas atleistinas nuo atsakomybės dėl informacijos netikslumų ar agresyvios atakuojančios kritikos, iÅ¡ esmės nenustačius nesÄ Å¾iningo veikimo bei nustačius, jog Reportažo tikslas buvo informuoti visuomenę apie vieÅ¡Ä jį asmenį - pareiÅ¡kėjÄ , jo veiklÄ vieÅ¡ojo intereso klausimais, suteikiant galimybę ir jam pačiam atsakyti į Reportaže keliamas abejones ir pateikiant oficialių institucijų atstovų informacijÄ apie Reportažo objektÄ .

Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumÄ , iÅ¡ esmės nesutiktina su pareiÅ¡kėjo teiginiais, jog paskelbiant ReportaÅ¾Ä buvo paskleista klaidinga ar tikrovės neatitinkanti informacija apie pareiÅ¡kėjÄ , kuri žemintų jo garbę ar orumÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) reikalavimų administraciniam sprendimui. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nustatytas bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is skundo argumentas yra deklaratyvus, nes ginčijamas Sprendimas yra motyvuotas, jame nurodytos sprendimui priimti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, individuali argumentacija, padarytos iÅ¡vados yra pagrįstos argumentais ir įrodymais, kaip to reikalaujama teismų praktikoje vertinant individualaus administracinio akto pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , dėl ko nėra pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ pripažinti neteisėtu, nepagrįstu, neatitinkančiu VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Vien tai, kad pareiÅ¡kėjas nesutinka su skundžiamo administracinio sprendimo argumentais ir motyvais, nesudaro pagrindo jį laikyti neargumentuotu ar pateiktų sprendime iÅ¡vadų nemotyvuotomis. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas nėra iÅ¡samus ir priimtas neįvertinus VIEK priimto sprendimo. Nustatyta, kad ŽEIT dalį pareiÅ¡kėjo skundo perdavė pagal kompetencijÄ nagrinėti VIEK. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Visuomenės informavimo etikos komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , priėmė sprendimÄ â€žDėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ Nr. EKS-20/21 (toliau ir VIEK sprendimas), kuriuo nusprendė pripažinti, jog programos „Žinios“ reportaže apie galimÄ kelio į Naisius tvarkymÄ („LNK“, 2020-06-10) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 str.

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta LNK, kad ji privalo ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti šį sprendimÄ televizijos programoje „LNK“. Pažymėtina, kad ŽEIT ir VIEK yra savarankiÅ¡ki vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantys subjektai jiems priskirtose kompetencijos ribose. ŽEIT nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų jų neturtinių teisių, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi VIÄ® ir kituose visuomenės informavimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, taip pat atlieka kitas įstatymų leidėjo jam priskirtas funkcijas.

VIEK, vadovaudamasi Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu, priima sprendimus dėl profesinės etikos pažeidimų. Atitinkamai pagrįstai dalis pareiÅ¡kėjo skundo pagal kompetencijÄ buvo perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai, kuri dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų laikymusi, yra priėmusi sprendimÄ . Tad dalis pareiÅ¡kėjo teismui skundo argumentų, susijusių iÅ¡ esmės su visuomenės informavimo etikos reikalavimais, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nesutikdamas su Reportažo vertinimu per visuomenės informavimo etikos prizmę pareiÅ¡kėjas turi galimybę ginčyti VIEK atlikto vertinimo visapusiÅ¡kumÄ ir iÅ¡samumÄ . Atsakovo Å¡ioje byloje kitos institucijos priimtas sprendimas nesaistė priimant skundžiamÄ administracinį sprendimÄ , kadangi savo kompetencijos ribose ŽEIT privalo savarankiÅ¡kai atlikti vertinimÄ ir tyrimÄ , surinkti reikÅ¡mingus duomenis ir savarankiÅ¡kai priimti administracinį sprendimÄ . Å is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo administracinio sprendimo.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas, nes nebuvo skundžiamame sprendime pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjo pateikto raÅ¡ytinio įrodymo - Komunikacijos analizės. Pažymėtina, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba privalo savarankiÅ¡kai atlikti tyrimÄ , surinkti reikÅ¡mingus duomenis ir pateikti vertinimÄ . PareiÅ¡kėjo nurodomas dokumentas parengtas pareiÅ¡kėjo užsakymu UAB „Mediaskopas“, nenurodant konkrečių komunikacijos analizę atlikusių asmenų (specialistų), apėmė vieÅ¡oje erdvėje pareiÅ¡kėjo ir kelio link Naisių asfaltavimo paminėjimų dinamikos iÅ¡analizavimÄ , įvertinta auditorijos reakcija, paminėjimų tonas, žiniasklaidos tipai, pateikta praneÅ¡imų suvestinė.

Dėl to pareiÅ¡kėjo užsakymu parengta Komunikacijos analizė negali bÅ«ti laikoma reikÅ¡mingu įrodymu nustatant, ar buvo padarytas garbės ir orumo pažeidimas, ir atitinkamai ŽEIT neturėjo pagrindo pateikta analize vadovautis. Pažymėtina, kad nurodomas dokumentas parengtas kitu tikslu (asmens įvaizdžio žiniasklaidoje pokyčio įvertinimui) nei skundžiamo administracinio sprendimo nagrinėjimo dalykas. Dėl to Komunikacijos analizėje pateiktos iÅ¡vados apie pareiÅ¡kėjo įvaizdžio suprastėjimÄ ir komunikacijos įtakÄ auditorijai niekaip nepaneigia skundžiamu sprendimu padarytų iÅ¡vadų, jog Programoje analizuota visuomenei aktuali tema, jog pareiÅ¡kėjas yra vieÅ¡as asmuo, jog programoje nepateikti tikrovės neatitinkantys faktai ir pan.

Tad vien tai, kad eksplicitiÅ¡kai atsakovas skundžiamame sprendime nepaminėjo pareiÅ¡kėjo visų pateiktų dokumentų, kurie nekeistų savarankiÅ¡kai atsakovo atlikto vertinimo, neduoda pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ pripažinti nepagrįstu. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas, kadangi tyrimo metu atsakovas nesiaiÅ¡kino pirminio Reportažo Å¡altinio. PareiÅ¡kėjo manymu, Reportažas gimė po skunde nurodomo arÅ¡aus pareiÅ¡kėjo kritiko pasisakymų socialiniuose tinkluose.

Pažymėtina, kad teismo ištirtame Reportaže pareiškėjo nurodomas kitas asmuo nebuvo minimas. Sutiktina, kad pirminio šaltinio, jo patikimumo nustatymas galėtų būti vertintinas tais atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) cituoja ar remiasi kito šaltinio suteikta informacija bei kai sprendžiamas redakcinės atsakomybės išimties taikymo klausimas, tačiau nagrinėjamu atveju Programoje pareiškėjo nurodytas asmuo necituojamas, nesiremiama kitų asmenų socialinių tinklų įrašais, todėl ŽEIT neturėjo pagrindo išplėsti tyrimo pareiškėjo nurodytu aspektu.

Atsižvelgiant į visumÄ aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų, pagrįstai skundžiamame sprendime nustačius, kad reportaže informacija pateikta objektyviai, užtikrinant nuomonių įvairovę, apie vieÅ¡Ä asmenį visuomenei aktualia tema, nepaskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, - nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamo administracinio sprendimo. Atmetus pagrindinį reikalavimÄ , negali bÅ«ti tenkinamas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Reportaže paskelbtos informacijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Atmesti pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė