2025-04-09 Nr. AB-6344-3-61-3-00671-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-287-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00671-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktorės, atliekančios NMA direktoriaus funkcijas, 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. PS1-2313 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Paaiškino, jog 2022 m. lapkričio 23 d. jam buvo įteiktas NMA Prevencijos ir saugos departamento Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vedėjo pranešimas (toliau – ir Pranešimas), jog 2022 m. lapkričio 16 d. NMA direktoriaus pavedimu yra pradėtas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas. Pranešime nurodyta, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas pagal NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos pirmininko 2022 m. lapkričio 16 d. tarnybinį pranešimą.

3. Pareiškėjas teigė, jog Pranešime buvo nurodyta, kad peržiūrėjus NMA informaciniame portale esančią informaciją, nustatyta, jog nebuvo siųsti priminimai paramos gavėjui dėl mokėjimo prašymo (toliau – ir MP) nei likus 10 d. d., nei likus 3 d. d. iki paskutinės MP pateikimo dienos taip, kaip numatyta NMA direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. BRA-157 „Dėl 2014–2020 m. programinio laikotarpio bylų administravimo procedūros aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Procedūros aprašas) 1 priedo 9 punkte. Dėl to iš surinktos informacijos darytina prielaida, jog pareiškėjas nebuvo paskyręs atsakingo darbuotojo (administratoriaus) už priminimų pareiškėjams išsiuntimą, kuris turėjo per Procedūros apraše nustatytus terminus išsiųsti priminimus paramos gavėjui dėl MP. Nurodo, kad Pranešime taip pat teigiama, kad paramos gavėjui išsiųstuose 2022 m. liepos 11 d. sprendime, reg. Nr. BR6-5167, ir 2022 m. spalio 14 d. sprendime, reg. Nr. BR6-7687 (toliau – ir Raštai), buvo netinkamai nurodyta apskundimo tvarka. Pranešime pareiškėjui buvo nustatytas 5 d. d. terminas pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

4. Pareiškėjas teigė, kad vykdydamas Pranešime nustatytą įpareigojimą pateikė pasiaiškinimą (toliau – ir Pasiaiškinimas), kuriame nurodė, kad nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo kasmetinėse atostogose, o 2022 m. rugpjūčio 17 d. turėjo papildomą poilsio dieną. Dėl to numatytas reikalavimas turėjo būti taikomas asmeniui, pavadavusiam vedėją. Raštai buvo parengti naudojant šablonus, kurie buvo suderinti su atsakingų NMA struktūrinių padalinių atstovais ir Pranešime minimas pažeidimas dėl netinkamai nurodytos apskundimo tvarkos buvo suderintas su atitinkamu padaliniu pagal kuruojamą teisėkūros sritį. Raštų šablonai Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento (toliau – ir KPRD) Paramos administravimo skyriaus (toliau – ir PAS) buvo pateikti kaip faktinė išraiška, jog turėtų būti jais vadovaujamasi, o abejoti kitų NMA struktūrinių padalinių atliekamomis funkcijomis pagal jiems NMA direktoriaus priskirtas kuravimo sritis bei tam numatytas pareigybes pareiškėjas neturėjo pagrindo. Be kita ko, 2022 m. lapkričio 29 d. buvo gautas atsakymas iš atsakingų padalinių informuojant, kad naudojamuose raštų šablonuose apskundimo tvarka nurodyta tinkama.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad dėl antrojo Pranešime nurodyto galimo nusižengimo (netinkamai Raštuose nurodytos jų apskundimo tvarkos) Išvadoje Nr. VT-33 (toliau – ir Išvada) neužsiminta. Teigė, kad Išvadoje nėra pateikiama paaiškinimų, kaip buvo įvertintas antrasis Pranešime nurodytas galimas pareiškėjo pažeidimas.

6. Pareiškėjas pabrėžė, kad Išvadoje nurodytas tariamas netinkamas pareiškėjui pavestų funkcijų atlikimas faktiškai buvo atliktas pareiškėjo kasmetinių atostogų laikotarpiu, nes pagal Procedūros aprašo terminus, paramos gavėjui pirmas priminimas turėjo būti išsiųstas ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 1 d., antrasis priminimas turėjo būti išsiųstas ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 10 d. Pareiškėjas dėl teisėtų ir pagrįstų priežasčių nebuvo darbe nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas 2022 m. rugpjūčio 18 d., tačiau akivaizdu, kad pagal Procedūros apraše numatytus terminus, objektyviai pažeidimas buvo padarytas 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. rugpjūčio 10 d., kai paramos gavėjui buvo neišsiųsti priminimai apie nepateiktą MP. Vertino, kad Įsakymu pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai buvo skirta nuobauda.

7. Pasisakydamas dėl pažeidimo padarymo fakto, pareiškėjas vertino, jog objektyviai jokių pažeidimų 2022 m. rugpjūčio 18 d. neatliko: terminai buvo pažeisti 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 10 d., be to, pareigos grįžus į darbą po kasmetinių atostogų peržiūrėti skyriaus darbuotojų (ne)atliktus darbus pareiškėjui nenustato joks teisės aktas. Dėl to vertino, kad būtinoji tarnybinio nusižengimo sąlyga – pažeidimo padarymo faktas – neegzistuoja. Terminai buvo pažeisti 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 10 d., kai pareiškėją pavadavo J. L.. Kadangi pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė, dėl to neegzistuoja ir trečioji tarnybinio nusižengimo sąlyga, t. y. valstybės tarnautojo kaltė.

8. Pareiškėjas papildomai atkreipė dėmesį į Išvadoje nustatytą aplinkybę, kad atsakingi asmenys paaiškino, kad nėra užtikrinama priežiūra ir kontrolė, kaip yra tvarkomi gauti dokumentai dokumentai@nma.lt pašto dėžutės dalies / -ių, į kurią / -ias įkrenta nepageidaujami (šlamšto) el. laiškai. Šios kontrolės / priežiūros trūkumas kelia riziką, jog siuntėjų siųsti dokumentai gali likti nepastebėti ar iš viso laikomi negautais. Vadinasi, dėl to, kad paramos gavėjo MP nebuvo užregistruotas laiku, buvo kalti ne atskiri PAS skyriaus darbuotojai, o nepakankamas kontrolės / priežiūros lygis pašto dėžutės dalies / -ių, į kurią / -ias įkrenta nepageidaujami (šlamšto) el. laiškai. Dėl to nėra pagrindo nei pareiškėjo, nei kitų skyriaus darbuotojų tarnybinei atsakomybei kilti.

9. Pareiškėjas vertino, jog pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė, nes nustačius, kad paramos gavėjo prašymas buvo pateiktas laiku, tačiau pateko į „šiukšlių“ katalogą, buvo leista užregistruoti pateiktą MP ir tęsti paramos gavėjo pateikto MP administravimą. Pažymėjo, kad paramos gavėjas nagrinėjamu atveju jokio skundo dėl pareiškėjo ar NMA veiklos nepateikė, skirtą paramą gavo. Išvadoje nurodytos pasekmės yra deklaratyvūs išvedžiojimai, samprotavimai, tačiau nurodytoms pasekmėms konstatuoti nėra jokio faktinio pagrindo. Dėl pasekmės, kuri įvardijama, kaip tarnybos pareigų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, pažymėjo, kad absoliuti dauguma tarnybinių nusižengimų, tuo pačiu reiškia ir kokio nors teisės akto pažeidimą. Teisės akto pažeidimas iš esmės yra pirmoji tarnybinio nusižengimo sąlyga, dėl to, tuo pačiu ji negali būti kvalifikuojama ir kaip tarnybinio nusižengimo pasekmė. Pareiškėjo vertinimu, neegzistuoja ir ketvirtoji tarnybinio nusižengimo sąlyga, nes pareiškėjo veiksmai jokių realių pasekmių nesukėlė.

10. Dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjas nurodė, jog neegzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo, neva, padaryto tarnybinių pareigų pažeidimo ir kilusių pasekmių. Tariamo nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 18 d., MP pateikimo terminai jau buvo praleisti, dėl to nepriklausomai nuo pareiškėjo veikimo / neveikimo grįžus į darbą pirmą dieną po atostogų teisės aktuose numatytų terminų pažeidimas jau buvo įvykęs.

11. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas ir jį atostogų metu pavadavusi vyriausioji specialistė nepaskyrė atsakingo darbuotojo (administratoriaus), kuris turėjo per Procedūros apraše nustatytus terminus išsiųsti visiems patvirtintiems paramos gavėjams priminimus, kaip numatyta minėto aprašo 1 priedo 9 punkto reikalavimuose. Nagrinėjamu atveju paramos gavėjui paramos lėšos buvo išmokėtos 2022 m. lapkričio 23 d., t. y. pavėluotai, nors MP buvo pateiktas laiku. Kaip pasekmė, dėl atsakingo darbuotojo (administratoriaus) už priminimus nepaskyrimo, paramos gavėjas paramos lėšas gavo mėnesiu vėliau, gavo raštą apie gresiančias sankcijas, kas sukėlė neigiamas emocijas, taip pat buvo eikvojami žmogiškieji ištekliai situacijai nagrinėti, teiktas klausimas į komisiją.

13. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu taip pat nustatyta, jog iki sužinojimo momento apie paramos gavėjo MP situaciją nebuvo imtasi jokių veiksmų ir situacija pradėta aiškintis tik nuo 2022 m. spalio 17 d. Vertino, jog pareiškėjas grįžęs iš atostogų pirmą darbo dieną 2022 m. rugpjūčio 18 d. turėjo įsitikinti, kas buvo atlikta / neatlikta jį pavadavusios darbuotojos jo nebuvimo laikotarpiu, šiuo atveju nebuvo paskirtas atsakingas darbuotojas (administratorius) priminimų išsiuntimui paramos gavėjams. Nurodo, jog sprendžiant iš to, kad 2022 m. spalio 14 d. paramos gavėjui buvo išsiųstas sprendimas dėl paramos neskyrimo ir gresiančių sankcijų, vertino, jog pareiškėjas neįsitikino, ar Procedūros apraše numatyti veiksmai buvo atlikti, todėl tinkamai ir laiku neužtikrino darbuotojų darbo kontrolės, neįsitikinęs ar paramos gavėjas buvo tinkamai informuotas apie MP pateikimą ir neįvertinęs visų reikšmingų sprendimo priėmimui aplinkybių, būtent savo veiksmais (neveikimu) netinkamai atliko darbuotojo pareigas.

14. Atsakovas nurodė, kad Išvadoje aptarti visi būtini tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tarnybinę atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į Išvadoje pateiktus siūlymus įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda.

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kadangi tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės rodė, jog pareiškėjas suprato apie savo neveikimą jau pirmą darbo dieną (2022 m. rugpjūčio 18 d.) grįžęs po atostogų. Būdamas atsakingu valstybės tarnautoju, galėjo ir privalėjo tą dieną veikti profesionaliai, prisiimti asmeninę atsakomybę už jam priklausančias pareigas, išsiaiškinti pavadavusios darbuotojos neatliktus darbus ir pasirūpinti, kad nustatyti neatlikti darbai (numatyti Procedūros apraše) būtų kuo skubiau padaryti, o pasekmės būtų kuo švelnesnės, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas to nepadarė. Pažymėjo, kad pareiškėjas galėjo ir privalėjo taip organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti PAS darbuotojų darbą, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.

16. Atsakovas taip pat nurodė, jog 2022 m. gruodžio 14 d. pavadavusi darbuotoja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pagal NMA nusistovėjusią praktiką, darbai skyriuje perduodami dokumentų valdymo sistema (toliau – ir DVS) ir el. paštu. Pareiškėjo pavadavimo metu, ji nepaskyrė atsakingo asmens už priminimų pareiškėjams išsiuntimą, kadangi nei DVS, nei el. paštu nebuvo gauta iš pareiškėjo informacija apie tokio darbo atlikimą, pridėjo 2022 m. liepos 22 d. susirašinėjimą, kuriame prieš išvykdamas pareiškėjas informavo apie darbus, tačiau apie Procedūros aprašo 1 priedo 9 punkte reikalingus atlikti veiksmus pareiškėjas pavaduojančios darbuotojos raštu neinformavo. Taigi, pavadavusi darbuotoja susipažinusi su pareiškėjo laišku, kuriuo buvo perduoti darbai, juos visus ir atliko.

17. Atsakovas vertino, atsižvelgiant į nustatytas veikos faktines aplinkybes ir pareiškėjo asmenines savybes, jis galėjo ir privalėjo numatyti dėl jo veiksmų (neveikimo) atsiradusias pasekmes ir imtis atitinkamų veiksmų, kad pasekmės būtų kuo švelnesnės. Įvertinus aplinkybių visumą, pareiškėjo elgesys, skunde išdėstyti motyvai suponuoja, apie pareiškėjo pasyvumą, nenorą prisiimti asmeninės atsakomybės dėl savo veiksmų (neveikimo) kilusių pasekmių, stengiasi ginti savo veiksmus (neveikimą) kitų asmenų neatliktais veiksmais, kas tik patvirtina pareiškėjo darbo neprofesionalumą.

18. Atsakovo nuomone, Išvadoje buvo išsamiai aprašytos ir įvertintos visos kitos tyrimui aktualios aplinkybės, turinčios įtakos sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos priėmimui, t. y. nustatyta tiek objektyvioji (netinkamas pareigų atlikimas), tiek subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė: identifikuota pareiškėjo neteisėta veika (pareiškėjas nepaskyrė atsakingo darbuotojo (administratoriaus), kuris turėjo per Procedūros apraše nustatytus terminus išsiųsti patvirtintiems paramos gavėjams priminimus); aptartas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veiklos ir padarinių, kaltė, kilusios neigiamos pasekmės; Išvadoje išsamiai išnagrinėtos NMA vidaus, norminių teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojo pareigas, procedūrinės nuostatos, etikos principai, darbo reglamento nuostatos, vidaus tvarkos taisyklės, KPRD nuostatos, patvirtintos NMA direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. BR1-116, PAS nuostatos, pareiškėjo pareigybės aprašyme įtvirtintos funkcijos, paminėtos aktualios tyrimui teismų praktikos nuostatos; tyrimo metu išanalizuota pareiškėjo tiesioginio vadovo pateikta charakteristika.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo E. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

20.1. NMA Paramos administravimo probleminių klausimų sprendimo komisijos posėdyje, vykusiame 2022 m. spalio 27 d., buvo svarstomas klausimas dėl paramos gavėjo mokėjimo prašymo pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020 – 2022 metų programos priemonę „Bičių šeimų atnaujinimas“ priėmimo ir registravimo. Klausimą pristatęs pareiškėjas informavo komisiją, kad: paramos gavėjo projektui, pateiktam pagal priemonę Nr. BITE-KV-22-1-00341-PR001, parama skirta 2022 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. 4D-143 (1.8E); Pranešimas dėl paramos skyrimo pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programos priemonę buvo išsiųstas 2022 m. liepos 10 d.; pagal Taisyklių 87 punktą nustatyta, kad „Avanso mokėjimo prašymus ir mokėjimo prašymus paramos gavėjas turi pateikti Agentūrai po pranešimo apie paramos skyrimą gavimo. Mokėjimo prašymai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. Paramos gavėjas, pavėlavęs pateikti mokėjimo prašymą dėl svarbios priežasties (nenugalima jėga, liga), gali jį pateikti iki einamųjų metų rugpjūčio 29 d. kartu su prašymu jį priimti ir vėlavimo priežasties pagrindimo dokumentais. Agentūra, pripažinusi vėlavimo priežastį pateisinama (t. y. kad pareiškėjas dėl svarbios priežasties negalėjo pateikti mokėjimo prašymo iki einamųjų metų rugpjūčio 29 d.), priima rašytinį sprendimą dėl pavėluotai pateikto mokėjimo prašymo priėmimo. Mokėjimo prašymai, pateikti po rugpjūčio 29 d., nepriimami“; mokėjimo prašymas registruotas NMA Dokumentų valdymo sistemoje pavėluotai, t. y. tik 2022 m. spalio 14 d.; NMA Išteklių departamento Dokumentų tvarkymo skyrius el. paštu informavo, kad į DVS neįkrito ir pateko į el. pašto šiukšles paramos gavėjo MP. Pridėta informacija dėl laiško sustabdymo bei pridėtas incidento Nr. 406774, paliktas komentaras.

20.2. Komisijai pareiškėjas pateikė siūlymą, kad atsižvelgiant į tai, kad paramos gavėjo pateiktas MP buvo gautas laiku, tik dėl objektyvių priežasčių nebuvo tinkamai užregistruotas NMA, KPRD PAS siūlė leisti užregistruoti pateiktą MP ir tęsti paramos gavėjo pateikto MP administravimą. Komisija pritarė PAS siūlymui, taip pat pavedė PAS iki 2022 m. lapkričio 14 d. registruoti neatitiktinį produktą.

20.3. Įvertinus, jog galimai buvo pažeistos teisės aktų nuostatos bei dėl to galėjo būti neigiamai paveikti paramos gavėjo interesai, 2022 m. lapkričio 16 d. NMA direktoriaus pavedimu pagal komisijos pirmininko 2022 m. lapkričio 16 d. tarnybinį pranešimą Nr. BR9-85 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo).

20.4. NMA Prevencijos ir saugos departamento Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus (toliau – ir KOS) pranešimas Nr. PS9-29 „Apie tarnybinį nusižengimą“ pareiškėjui įteiktas 2022 m. lapkričio 23 d., kuriame nurodytas galimai padarytas nusižengimas. Pranešime buvo išdėstyta komisijos pirmininko 2022 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. BR9-85 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ pateikta pirminė informacija dėl identifikuoto pareiškėjui galimo pažeidimo, įtariant, kad nebuvo paskirtas atsakingas darbuotojas (administratorius) už priminimų pareiškėjams išsiuntimą, o jei buvo, nurodyta išsiaiškinti, ar paskirtas darbuotojas tinkamai atliko savo funkcijas patikrindamas, ar visi MP yra pateikti bei kitus procedūroje numatytus reikalingus veiksmus.

20.5. Kai pareiškėjas 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė paaiškinimą, KOS buvo išnagrinėta tarnybinio tyrimo medžiaga ir parengta Išvada. Konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – neįsitikino, ar Procedūros apraše numatyti veiksmai buvo atlikti, todėl savo veiksmais (neveikimu) netinkamai atliko savo pareigas ir funkcijas – tinkamai ir laiku neužtikrino PAS darbuotojų darbo kontrolės, nesiėmė veiksmų (nedėjo pastangų), kad atsiradusios pasekmės būtų kuo švelnesnės.

20.6. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kartu pareiškėjas įpareigotas atidžiai, tinkamai ir laiku užtikrinti PAS darbuotojų darbo kontrolę, vertinti, ar jį pavaduojantys darbuotojai atlieka visas Procedūros apraše numatytus veiksmus jo nebuvimo laikotarpiu. Pareiškėjas įpareigotas užtikrinti, kad iki 2023 m. kovo 1 d. Procedūros aprašas būtų papildytas atitinkamomis nuostatomis dėl paramos gavėjams siunčiamų priminimų atsakingo darbuotojo (administratoriaus) paskyrimo termino bei įpareigojo NMA Informacinių technologijų departamentą suderinus su DTS iki 2023 m. balandžio 3 d. parengti tvarką ir papildyti atitinkamą tvarkos aprašą procesu, kuris leistų užtikrinti, kad būtų vykdoma periodinė dokumentai@nma.lt pašto dėžutės dalies/-ių, į kurią/-ias patenka nepageidaujami (šlamšto) laiškai kontrolė.

21. Pagal byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjas ir jį atostogų metu pavadavusi PAS vyriausioji specialistė nepaskyrė atsakingo darbuotojo (administratoriaus), kuris turėjo per 2014 – 2020 m. programinio laikotarpio bylų administravimo Procedūros apraše nustatytus terminus išsiųsti visiems patvirtintiems paramos gavėjams priminimus, taip kaip numatyta Procedūros aprašo 1 priedo 9 punkto reikalavimuose. Pareiškėjas, grįžęs iš atostogų pirmą dieną 2022 m. rugpjūčio 18 d., neįsitikino, kas buvo atlikta / neatlikta jį pavadavusios darbuotojos jo nebuvimo metu. Taigi, iki sužinojimo momento apie paramos gavėjo MP situaciją nebuvo imtasi jokių veiksmų, o aptariama situacija pradėta aiškintis tik nuo 2022 m. spalio 17 d. (pareiškėją pavadavusi darbuotoja 2022 m. spalio 17 d. el. paštu gavo iš Dokumentų skyriaus specialistės laišką dėl neįkritusio į DVS ir patekusio į el. pašto šiukšles paramos gavėjo MP.). Kaip pasekmė, dėl atsakingo darbuotojo (administratoriaus) už priminimus nepaskyrimo, paramos gavėjas paramos lėšas gavo mėnesiu vėliau, gavo raštą apie gresiančias sankcijas, taip pat buvo eikvojami žmogiškieji ištekliai situacijai nagrinėti.

22. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėjui grįžus į darbą 2022 m. rugpjūčio 18 d. terminas MP pateikti jau buvo praleistas, tačiau sutiko, kad jeigu pareiškėjas būtų veikęs aktyviai, būtų išsiaiškinęs kokie darbai nebuvo atlikti bei būtų paskyręs atsakingą darbuotoją (administratorių), kuris būtų išsiuntęs priminimus, dar 2022 m. rugpjūčio mėnesį būtų išsiaiškinta, kad paramos gavėjas yra pateikęs MP, tačiau jo siųsti dokumentai įkrito į el. pašto šiukšles ir šiam paramos gavėjui paramos lėšos nebuvo išmokėtos laiku taip, kaip numatyta įgyvendinimo taisyklėse.

23. Teismas, vadovaudamasis PAS nuostatomis, reglamentuojančiomis, jog skyriaus vedėjas (pareiškėjas) privalo veikti profesionaliai ir organizuoti darbą taip, kad Procedūros aprašo 1 priedo 9 punkto nuostatos būtų įgyvendintos bei asmeniškai atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, planuoja ir organizuoja skyriaus darbą, darė išvadą, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – neįsitikino ar Procedūros apraše numatyti veiksmai buvo atlikti, todėl savo veiksmais (neveikimu) netinkamai atliko savo pareigas ir funkcijas – tinkamai ir laiku neužtikrino PAS darbuotojų darbo kontrolės, nesiėmė veiksmų (nedėjo pastangų), kad atsiradusios pasekmės būtų švelnesnės ir kuo greičiau ištaisytos.

24. Teismas vertino, kad Įsakyme buvo pasisakyta dėl visų esminių argumentų skiriant tarnybinę nuobaudą, jis iš esmės atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo tinkamai įvertinta pareiškėjo asmenybė, kaltės forma, tarnybiniu pažeidimu sukelti neigiami padariniai ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir neigiamų padarinių, dėl ko pagrįstai Įsakymu pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

III. 25. Pareiškėjas E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo NMA.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi objektyviai 2022 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas nusižengimo nepadarė. Nurodo, kad pareiškėjui nustatomas aiškiai neteisėtas ir neįmanomas vykdyti įpareigojimas veikti į praeitį (atbuline data), t. y. grįžus į darbą pirmą dieną po atostogų 2022 m. rugpjūčio 18 d. užtikrinti Procedūriniame apraše nustatytų ir jau praėjusių terminų taikymą, paskirti už priminimų išsiuntimą atsakingą asmenį bei patikrinti ilgiau nei 3 savaites jį pavadavusios specialistės (ne)atliktą darbą.

28. Pareiškėjas akcentuoja, jog pagal 2019 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-701 patvirtintų Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programos įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 87 punktą, paramos gavėjai turi pateikti mokėjimo prašymus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d., kas reiškia, jog pareiškėjui grįžus į darbą 2022 m. rugpjūčio 18 d. terminas mokėjimo prašymą pateikti jau buvo praleistas. Pareiškėjui akivaizdu, kad pagal Procedūros apraše numatytus terminus objektyviai pažeidimas buvo atliktas 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. rugpjūčio 10 d., kai paramos gavėjui buvo neišsiųsti priminimai apie nepateiktą mokėjimo prašymą. Vertina, kad tarnautojo veiksmai (neveikimas), kuriais buvo pažeisti Procedūros aprašo 1 priedo 9 punkte nustatyti terminai, buvo atlikti pareiškėjo kasmetinių atostogų metu.

29. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo atsakomybės, neatsižvelgė į tai, kad: 1) pareiškėjas per 2022 m. rugpjūčio mėn. dirbo tik 5 darbo dienas: 2022 m. rugpjūčio 18 – 19 ir 2022 m. rugpjūčio 29 – 31 dienomis, todėl jam Sprendimu keliami reikalavimai ne tik vykdyti tiesiogines funkcijas, bet ir revizuoti retrospektyviai kitų asmenų (ne)atliktus darbus buvo objektyviai neįmanoma; 2) 2022 m. rugpjūčio 18 d. grįžęs į darbą pareiškėjas objektyviai negalėjo paskirti darbuotojo atsakingo už priminimų išsiuntimą, kurie turėjo būti išsiųsti 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. Paramos skyrimo procedūra turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktų nuostatų, visos procedūros turi būti atliekamos konkrečiu momentu, nustatyta veiksmų seka, todėl savo nuožiūra pareiškėjas negalėjo 2022 m. rugpjūčio 18 d. atlikti procedūrinius veiksmus, kurių terminai jau buvo praleisti, t. y. įpareigoti atsakingą asmenį išsiųsti priminimus apie jau pasibaigusį paramos prašymų pateikimo terminą; 3) pareiškėjas veikė aktyviai, t. y. 2022 m. liepos 22 d., prieš savo kasmetines atostogas, pavaduojantiems asmenims perdavė visus darbus ir nurodė, kad „<...> reikia koncentruotis su BITĖMIS ir likusiomis paraiškomis, užbaigti, kas liko nepabaigta <...>“, 2022 m. rugpjūčio 30 d. pasidomėjo atsakingų kolegų, ar buvo įvykdyti Procedūros aprašo reikalavimai jo atostogų laikotarpiu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kokias objektyvias galimybes 2022 m. rugpjūčio 18 d. turėjo pareiškėjas, kad užtikrintų savalaikį Procedūros apraše nustatytų priminimų išsiuntimą ir atsakingo asmens paskyrimą.

30. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis (pareiškėjas), grįžęs po atostogų 2022 m. rugpjūčio 18 d. privalėjo peržiūrėti kitų asmenų (ne)atliktus darbus, teigia, kad teisės aktai nenumato pareigos pareiškėjui tikrinti kiekvieno skyriaus specialisto atliktą darbą. Vertina, kad Pareigybės aprašymo 15 punkte numatyta pareiga organizuoti ir planuoti skyriaus darbą, paskirstyti skyriaus darbuotojams užduotis ir kontroliuoti jų vykdymą bei kokybę, negali būti aiškinama plečiamai.

31. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Įsakymu buvo tinkamai pasisakyta dėl esminių argumentų skiriant tarnybinę nuobaudą. Teigia, kad nėra privalomų tarnybinio nusižengimo sąlygų, kurios leistų taikyti pareiškėjui atsakomybę. Pažymi, kad Išvadoje konstatuotos tarnybinio nusižengimo sudėties sąlygos negalėjo būti nustatytos, nes objektyviai neegzistavo:

31.1. dėl pažeidimo padarymo fakto – pareiškėjas objektyviai jokių pažeidimų 2022 m. rugpjūčio 18 d. neatliko; Procedūros aprašo 1 priedo 9 punkte nurodyti terminai buvo pažeisti 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 10 d., be to, pareigos grįžus į darbą po kasmetinių atostogų peržiūrėti skyriaus darbuotojų (ne)atlikus darbus pareiškėjui nenumato joks teisės aktas;

31.2. dėl pažeidimą padariusio asmens – 2022 m. rugpjūčio 1 d. ir 10 d. pareiškėją pavadavo J. L.. Dėl to Išvada, kurioje konstatuota, kad pažeidimą padaręs asmuo yra pareiškėjas, objektyviai negalima. Pareiškėją pavadavusiai specialistei taip pat buvo skirta tarnybinė nuobauda už tą patį Procedūros aprašo pažeidimą, todėl akivaizdu, kad NMA netyrė ir nenustatinėjo, kuris tarnautojas yra iš tiesų atsakingas už Procedūros aprašo nuostatų neįvertinimą;

31.3. neegzistuoja valstybės tarnautojo kaltės sąlyga, kadangi pažeidimas nepadarytas;

31.4. pažeidimas pasekmių nesukėlė, t. y. nustačius, kad paramos gavėjo prašymas buvo pateiktas laiku, tačiau pateko į „šiukšlių“ katalogą, buvo leista užregistruoti pateiktą mokėjimo prašymą po Taisyklėse nustatyto termino ir tęsti paramos gavėjo pateikto mokėjimo prašymo administravimą. Paramos gavėjas skundo dėl pareiškėjo ar NMA veiklos nepateikė, skirtą paramą gavo;

31.5. neegzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo neva padaryto tarnybinių pareigų pažeidimo ir kilusių pasekmių. Tariamo nusižengimo padarymo dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 18 d. Procedūros aprašo 1 priedo 9 punkte nurodyti priminimų siuntimo ir Taisyklių 87 punkte numatyti mokėjimo prašymo pateikimo terminai jau buvo praleisti, dėl to, nepriklausomai nuo Pareiškėjo veikimo / neveikimo grįžus į darbą pirmą dieną po atostogų, teisės aktuose numatytų terminų pažeidimas nebūtų pašalintas.

32. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo teismo jį atmesti.

33. Atsakovas nurodo, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 34 straipsnio 1, 2 dalies 1 punktu, 5, 6, 7 dalimis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 17.1 papunkčiu ir 23 punktu bei atsižvelgus į KOS išvadą, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas neįsitikino, ar jo nebuvimo metu Procedūros apraše numatytus veiksmus atliko jį pavadavęs asmuo, taigi savo veiksmais (neveikimu) netinkamai atliko funkcijas – tinkamai ir laiku neužtikrino PAS darbuotojų darbo kontrolės.

34. Atsakovas teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas suprato, kad atlieka tam tikrus veiksmus (neveikimą) jau pirmą darbo dieną (2022 m. rugpjūčio 18 d.) grįžęs po atostogų. Būdamas atsakingu valstybės tarnautoju, galėjo ir privalėjo tą dieną veikti profesionaliai, prisiimti asmeninę atsakomybę už jam pavestas funkcijas, būti proaktyvus, žinoti ir įvertinti dėl savo veiksmų (neveikimo) galinčią kilti riziką bei pasekmes, galinčias atsirasti tiek paramos gavėjo, tiek savo kaip valstybės tarnautojo atžvilgiu, išsiaiškinti pavadavusios darbuotojos neatliktus darbus ir pasirūpinti, kad nustatyti neatlikti darbai būtų kuo skubiau padaryti, o pasekmės būtų kuo švelnesnės.

35. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, kuris yra PAS vedėjas ir kuriam keliami aukštesni atidumo, atsakingumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo veiksmais (neveikimu) netinkamai atliko PAS vedėjo pareigas – tinkamai ir laiku neužtikrino PAS darbuotojų darbo kontrolės, nesiėmė jokių veiksmų (nedėjo pastangų), kad atsiradusios pasekmės būtų kuo švelnesnės. Dėl pareiškėjo tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo galėjo būti neigiamai paveikti paramos gavėjo interesai, dėl atsakingo darbuotojo už priminimų išsiuntimą nepaskyrimo paramos gavėjas gavo raštą apie gresiančias sankcijas, paramos lėšas gavo mėnesiu vėliau, taip pat buvo eikvojami žmogiškieji ištekliai situacijai nagrinėti, teiktas klausimas komisijai, pažeisti tarnybos pareigų atlikimą reglamentuojantys teisės aktai, padarytas neigiamas poveikis NMA veiklai. Pareiškėjas galėjo ir privalėjo taip organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti PAS darbuotojų darbą, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju procedūros aprašo 1 priedo 9 punkte numatytos procedūros dėl atsakingo darbuotojo (administratoriaus) paskyrimo ir paramos gavėjų informavimo (priminimų išsiuntimo).

36. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad jam (pareiškėjui) grįžus į darbą 2022 m. rugpjūčio 18 d. terminas pateikti MP jau buvo praleistas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad paramos gavėjas 2022 m. liepos 29 d. NMA pateikė MP, tai padarė laiku, nevėluodamas, kaip numatyta įgyvendinimo taisyklių 87 punkte (iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d.), tačiau dėl sisteminių / techninių nesklandumų MP buvo registruotas DVS pavėluotai, tik 2022 m. spalio 14 d. Tą pačią dieną paramos gavėjui buvo išsiųstas pareiškėjo pasirašytas sprendimas dėl paramos neskyrimo ir sankcijų taikymo. Vadovaujantis procedūros aprašu, paskirtas atsakingas darbuotojas (administratorius) paramos gavėjams pirmą priminimą turėjo išsiųsti likus 10 d. d. iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d., t. y. ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., likus 3 d. d. iki paskutinės mokėjimo prašymų pateikimo dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 10 d., turėjo būti patikrinta, kiek patvirtintų paramos gavėjų jau pateikė mokėjimo prašymus, o mokėjimo prašymų nepateikę paramos gavėjai turėjo būti administratoriaus informuoti el. paštu arba SMS (jei nenurodytas el. paštas), jiems nurodytos galimos pasekmės, jei nebus pateiktas mokėjimo prašymas, bei galimybė atsisakyti paramos. Pažymėtina, jog pagal NMA direktoriaus įsakymą Nr. BR1-264 pareiškėją pavadavusi darbuotoja laikotarpiu, kai pavadavo pareiškėją (nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d.) ir buvo atsakinga už pavaduojamo asmens funkcijų vykdymą, skyriaus darbuotojų darbo organizavimą ir kontrolę, nepaskyrė atsakingo darbuotojo (administratoriaus), kad procedūros apraše numatytos užduotys būtų įvykdytos laiku, laikantis procedūrų aprašuose nurodytų nuostatų.

37. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad jo (pareiškėjo) veiksmai (neveikimas), kuriais buvo pažeisti Procedūros aprašo 1 priedo 9 punkte nustatyti terminai, buvo atlikti pareiškėjo kasmetinių atostogų metu. Nurodo, kad 2022 m. gruodžio 7 d. NMA direktoriui buvo pateiktas KOS tarnybinis pranešimas Nr. BR9-95 „Dėl kito asmens įtraukimo į tarnybinio nusižengimo tyrimą“, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms prašoma įtraukti į tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėją pavadavusią tarnautoją. NMA direktorius 2022 m. gruodžio 7 d. patvirtino tarnybinį pranešimą savo rezoliucija. Pareiškėją pavadavusiai darbuotojai el. paštu įteiktas 2022 m. gruodžio 8 d. pranešimas Nr. PS9-31 „Apie tarnybinį nusižengimą“. 2022 m. gruodžio 14 d. pavadavusi darbuotoja pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pagal NMA nusistovėjusią praktiką, darbai skyriuje perduodami DVS ir el. paštu. Pareiškėjo pavadavimo metu, ji nepaskyrė atsakingo asmens už priminimų pareiškėjams išsiuntimą, kadangi nei DVS, nei el. laiške nebuvo gauta iš pareiškėjo informacija apie tokio darbo atlikimą. Pareiškėją pavadavusi darbuotoja prie paaiškinimo pridėjo 2022 m. liepos 22 d., susirašinėjimą, kuriame prieš išvykdamas pareiškėjas iš biuro informavo apie darbus, tačiau apie Procedūros aprašo 1 priedo 9 punkte reikalingus atlikti veiksmus pareiškėjas pavaduojančios darbuotojos rašytiniais įrodymais neinformavo.

38. Atsakovas vertina, kad Išvadoje pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjo padaryto nusižengimo diena – 2022 m. rugpjūčio 18 d., kai pareiškėjas grįžęs po atostogų tinkamai ir laiku neužtikrino PAS darbuotojų darbo kontrolės. Nors kai pareiškėjas grįžo į darbą 2022 m. rugpjūčio 18 d., terminas pateikti mokėjimo prašymus jau buvo praleistas, tačiau jeigu jis būtų veikęs būtent tą dieną proaktyviai ir būtų išsiaiškinęs, kokie darbai nebuvo atlikti, būtų paskyręs atsakingą darbuotoją (administratorių), kuris būtų išsiuntęs priminimus, dar rugpjūčio mėn. būtų išsiaiškinta, kad paramos gavėjas yra pateikęs MP, tačiau jo siųsti dokumentai įkrito į el. pašto šiukšliadėžę, ir šiam paramos gavėjui paramos lėšos būtų išmokėtos laiku, paramos gavėjas nebūtų gavęs rašto apie gresiančias sankcijas.

39. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad KOS atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo gauta apeliaciniame skunde nurodyta informacija apie jo kreipimąsi į jį pavadavusią darbuotoją ir kitą PAS darbuotoją dėl MP pateikimo ir procedūrinės nuostatos vykdymo. Prie apeliacinio skundo pridėto priedo pareiškėjas nepateikė nei teikdamas paaiškinimą NMA atsakingam padaliniui (pavadavusi darbuotoja taip pat su paaiškinimu nepateikė šio susirašinėjimo), vykdžiusiam tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei tyrimo metu, nei teikdamas skundą. Pareiškėjo informacija traktuotina kaip naujai apeliaciniame skunde pateikta aplinkybė.

40. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis KPRD nuostatomis departamentas, įgyvendindamas jam pavestą uždavinį, vykdo šias funkcijas: užtikrina paraiškų gauti paramą, kasmetinių prašymų, projektų ataskaitų, mokėjimo prašymų (neįskaitant mokėjimo prašymų, gautų pagal nacionalinės paramos priemones), paramos gavėjų atliekamų pirkimų dokumentų surinkimą, peržiūrą ir registravimą, inicijuoja trūkstamų duomenų ir dokumentų surinkimą. Taip pat šiuose nuostatuose KPRD departamento direktorius planuoja ir organizuoja departamento darbą: paskirsto užduotis departamento skyrių vedėjams ir kontroliuoja jų vykdymą. Vadovaujantis PAS nuostatomis skyriaus vedėjas asmeniškai atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, planuoja ir organizuoja skyriaus darbą: paskirsto užduotis skyriaus darbuotojams bei kontroliuoja jų vykdymą. Procedūros aprašo 19 punkte numatyta KPRD darbuotojų vaidmenys ir atsakomybė: „19.4. vedėjas – organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja skyriaus darbuotojų darbą, užtikrina, kad būtų laikomasi teisės aktuose numatytų terminų, paskirsto darbo krūvį, pavedimu atlieka darbuotojų funkcijų paskirstymą padalinyje ir užtikrina reikiamas darbo sąlygas.“ Taigi, PAS vedėjas (pareiškėjas) privalėjo veikti profesionaliai ir organizuoti darbą taip, kad Procedūros aprašo 1 priedo 9 punkto nuostatos būtų įgyvendintos.

41. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog iki sužinojimo momento apie paramos gavėjo MP situaciją nebuvo imtasi jokių veiksmų (neveikimas), situacija pradėta aiškintis tik nuo 2022 m. spalio 17 d. (pareiškėją pavadavusi darbuotoja 2022 m. spalio 17 d. el. paštu gavo iš Išteklių departamento Dokumentų tvarkymo skyriaus specialistės laišką dėl neįkritusio į DVS ir patekusio į el. pašto šiukšliadėžę paramos gavėjo MP). Pareiškėjas grįžęs po atostogų pirmą dieną (2022 m. rugpjūčio 18 d.) turėjo įsitikinti, kas buvo atlikta / neatlikta jo nebuvimo darbe metu, kad jį pavaduojanti darbuotoja neužtikrino, jog būtų išsiųsti priminimai paramos gavėjams. Tai, kad 2022 m. spalio 14 d. paramos gavėjui buvo išsiųstas sprendimas dėl paramos neskyrimo ir gresiančių sankcijų, suponuoja, jog pareiškėjas neįsitikino, ar Procedūros apraše numatyti veiksmai buvo atlikti, taigi tinkamai ir laiku neužtikrino PAS darbuotojų darbo kontrolės, neįsitikino, ar paramos gavėjas buvo tinkamai informuotas apie mokėjimo prašymo pateikimą, ir neįvertino visų reikšmingų sprendimo priėmimui aplinkybių, tai yra kad nebuvo laikomasi procedūros aprašo 1 priedo 9 punkte numatytos procedūros dėl pareiškėjų informavimo, 2022 m. spalio 14 d. elektroniniu parašu pasirašė pareiškėjui adresuotą raštą sprendimą dėl paramos neskyrimo, taip savo veiksmais (neveikimu) ir nerūpestingumu netinkamai atliko, kaip atsakingo NMA darbuotojo pareigas.

42. Pasak atsakovo, Išvadoje pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo pareiga paskirti atsakingą PAS darbuotoją, kuris išsiųstų paramos gavėjams priminimus (Procedūros aprašo 1 pr. 9 p.), nedingsta, jei jis nepaskirtas per teisės aktuose nustatytą terminą. Atsakingo darbuotojo (administratoriaus) paskyrimas, nors ir pavėluotai, būtų laikomas lengvinančia aplinkybe, priežastinis ryšys – pareiškėjo sąmoningo elgesio pasekmė – pareiškėjo tarnybinių pareigų netinkamas atlikimas galėjo neigiamai paveikti paramos gavėjo interesus, pažeisti tarnybos pareigų atlikimą reglamentuojantys teisės aktai, padarytas neigiamas poveikis NMA veiklai. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie realiai atsiradusią materialinę žalą, tačiau vien teisės aktų reikalavimų nesilaikymas yra pakankamas pagrindas teigti atsiradus neigiamų pasekmių.

43. Atsakovas daro išvadą, kad KOS detaliai Išvadoje nustatė pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Pareiškėjui įsakymu paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Atsižvelgus į tai, kad dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) atsirado neigiamos pasekmės t. y. galėjo būti neigiamai paveikti paramos gavėjo interesai (dėl atsakingo darbuotojo už priminimus nepaskyrimo paramos gavėjas gavo raštą apie gręsiančias sankcijas, paramos lėšas gavo mėnesiu vėliau (paramos lėšos turėjo būti išmokėtos iki einamųjų metų spalio 15 d., tačiau nagrinėjamu atveju paramos gavėjui paramos lėšos buvo išmokėtos 2022 m. lapkričio 23 d., t. y. pavėluotai, nors MP buvo pateiktas laiku), taip pat buvo eikvojami žmogiškieji ištekliai situacijai nagrinėti, teiktas klausimas į komisiją), pažeisti tarnybos pareigų atlikimą reglamentuojantys teisės aktai, padarytas neigiamas poveikis NMA veiklai. Teigia, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra laikytina tikslinga ir proporcinga, atkreipia dėmesį, kad lengvinančios nusižengimo aplinkybės yra vertinamos sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo sunkumo, tačiau skiriant tarnybinę nuobaudą jos negali tiesiogiai visiškai pašalinti atsakomybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento direktorės, atliekančios NMA direktoriaus funkcijas, 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. PS1-2313, kuriuo pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda (pastaba), teisėtumo ir pagrįstumo.

45. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo E. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime konstatavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo tinkamai įvertinta pareiškėjo asmenybė, kaltės forma, tarnybiniu pažeidimu sukelti neigiami padariniai ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir neigiamų padarinių, atsakovo paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam nusižengimui, todėl ją naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

46. Apeliantas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Teigia, jog pareiškėjas neatliko neteisėtų veiksmų, nėra jo kaltės, žalos, priežastinio ryšio, kitų valstybės tarnautojų elgesio vertinimo sąlygų, t. y. nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, dėl ko sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai buvo konstatuota, kad jam tarnybinė nuobauda – pastaba – skirta pagrįstai.

47. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

48. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

49. Pažymėtina, jog ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės grindžiama ginčo faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis bei atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Teismo sprendime nuosekliai atkartojami (perrašomi) atsiliepimo motyvai, t. y. sprendimas parengtas pagal atsakovo atsiliepimo modelį. Tai reiškia, kad teismas ginčo pagrindą sudarančių aplinkybių nesiaiškino, netyrė, apsiribodamas viešojo administravimo subjektų pateiktų dokumentų turinio atkartojimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos pacitavimu ir teisės aktų sprendimo motyvuojamoje dalyje išvardinimu. Nors pareiškėjo skunde išsamiai išdėstyti motyvai, kodėl ginčijamas atsakovo Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nemotyvuoja, kodėl vienareikšmiškai pripažįsta ir priima atsakovo dokumentuose pateiktą poziciją bei ar iš tikrųjų atsakovo veiksmai nagrinėjamu atveju yra teisėti ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus ir visiškai nevertina pareiškėjo skundo argumentų. Iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendime neatsakyta į svarbiausius pareiškėjo skundo teiginius. Pirmosios instancijos teismas, atkartodamas atsakovo atsiliepimo į skundą motyvus, visiškai neatliko pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties tyrimo ir analizės.

50. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-968/2023). Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį, tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti iš esmės tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

51. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta 2022 m. gruodžio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-33 „Išvada apie tyrimo rezultatus“ (ji tik paminėta teismo sprendime ir kituose bylos procesiniuose dokumentuose). Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, neturėdamas tarnybinio patikrinimo Išvados, t. y. vieno iš svarbiausio bylos dokumentų. Be minėto dokumento tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimas yra neįmanomas ir negalima konstatuoti, kad yra padarytas tarnybinis nusižengimas, kurio pagrindu kyla pareiškėjui tarnybinė atsakomybė. Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina iš atsakovo išsireikalauti ir prie bylos pridėti anksčiau minėtą tarnybinio patikrinimo Išvadą.

52. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neatliko jokio savarankiško ginčo aplinkybių tyrimo, kilusio ginčo objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų dokumentų turinio atkartojimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas turi esminių trūkumų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-388/2011).

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant byloje tarnybinio patikrinimo Išvados pareiškėjo skundo argumentų ir pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, bei teisinį reguliavimą, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinė byla nagrinėjamu atveju nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas. Tai, kad tokioje bylos stadijoje (kai panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo) nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų prieisimo klausimas, yra suformuota nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

56. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinko įrodymų bei jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis