2025-12-29 Nr. AB-1-3-61-3-05931-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1568-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05931-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja E. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. SD-125-17478 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinę darbo inspekciją (toliau – ir VDI, Inspekcija) išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. rugsėjo 15 d. skundą iš esmės (toliau – ir reikalavimas Nr. 1);

2) arba (alternatyvūs reikalavimai yra išdėstyti tik numeriu (2) pažymėtuose punktuose) administraciniam teismui išnagrinėjus skundo 2 skyriuje išdėstytus skundo pagrindus:

(2.1) nutraukti arba įpareigoti VDI nutraukti darbuotoju esančios pareiškėjos atžvilgiu VDI atliekamą neplaninį patikrinimą ir visus neplaninio patikrinimo veiksmus;

(2.2) panaikinti VDI pareigūno sprendimą pratęsti 2025 m. liepos 2 d. pavedime atlikti patikrinimą Nr. 9 nurodytą patikrinimo atlikimo terminą iki 2025 m. rugsėjo 15 d.;

(2.3) panaikinti VDI pareigūno 2025 m. rugpjūčio 8 d. nurodymą Nr. SD-139-14927 ir 2025 m. rugsėjo 8 d. nurodymą Nr. SD-139-16561;

(2.4) įpareigoti VDI ištirti, ar pareigūnas, kurio veiksmai skundžiami, nesuklastojo kartu su 2025 m. rugsėjo 8 d. raštu pateikto dokumento, kurį jis įvardija 2025 m. liepos 2 d. pavedimu Nr. 9, pakeisdamas jo turinį, jame nurodydamas galbūt pratęstą patikrinimo terminą, įrašant žodžius „(pratęsta iki rugsėjo 15 d.)“, ir apie tyrimo rezultatus informuoti pareiškėją;

(2.5) jeigu (2.1) punkte pateiktas prašymas nebūtų patenkintas (pareiškėjos neplaninis patikrinimas nebūtų nutrauktas arba būtų pradėtas naujas patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu), uždrausti VDI pareiškėjos atžvilgiu atliekamo šiame skunde aptarto patikrinimo apimtyje priskirti pareiškėjai liudytojos statusą ir reikalauti pareiškėją duoti parodymus prieš save;

(2.6) jeigu (2.1) punkte nurodytas prašymas nebūtų patenkintas, įpareigoti VDI raštu informuoti pareiškėją apie tai:

(2.6.1) kokį konkretų procesinį statusą priskiria pareiškėjai, nurodant kodėl ir nurodant aiškų konkretų faktinį pagrindą (faktines aplinkybes) bei teisinį pagrindą (teisės normas);

(2.6.2) ar šiuo metu yra atliekamas koks nors administracinio nusižengimo tyrimas, kuriame pageidauja pareiškėją apklausti, ir, jeigu taip, kurio asmens atžvilgiu tas tyrimas yra atliekamas ir kas yra tame tyrime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo;(reikalaujant pareiškėją atlikti bet kokius procesinius veiksmus) nurodyti, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu (teisės norma), įpareigojančiu pareiškėją atlikti atitinkamus veiksmus, remiasi;

(2.7) jeigu (2.1) punkte nurodytas prašymas nebūtų patenkintas, uždrausti Inspekcijai darbuotoja esančią bei darbdavio atstovu ar įgaliotu asmeniu nesančią pareiškėją reikalauti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų 20 punkte nustatytais pagrindais:

(2.7.1) atvykti į VDI apklausai; ir (ar)

(2.7.2) apklausai prisijungti nuotoliniu būdu;

(2.8) jeigu 2.1 punkte nurodytas prašymas nebūtų patenkintas, įpareigoti VDI pateikti pareiškėjai raštu informaciją dėl to, kokius konkrečius duomenis pageidauja sužinoti iš pareiškėjos ir koks yra šių duomenų gavimo tikslas (toliau šios nutarties 2.1–2.8 punktuose išdėstyti reikalavimai – ir reikalavimas Nr. 2).

Pareiškėja skunde nurodė, kad vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Pareiškėja teikia skundą teismui ir dėl to, kad VDI atlieka nepagrįstus ir neteisėtus veiksmus, t. y. vykdo darbuotoja esančios pareiškėjos neplaninį patikrinimą, siekiant surinkti teisės aktuose nenumatytą ir neapibrėžtą informaciją, asmens duomenis apie pareiškėją, galbūt jos esamą darbdavį, darbdavio klientą ar kitus asmenis.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo iš esmės nagrinėti pareiškėjo skundą (t. y. reikalavimą Nr. 1), tačiau atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą Nr. 2.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, nurodė, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas.

Teismas pabrėžė, kad pagal ABTĮ 18 straipsnį administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinos bylos, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų buvo nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu pradėta administracinių nusižengimų teisena. Teismas pažymėjo, kad nutarimai, priimti administracinio nusižengimo bylose gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 621–623 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. apylinkės teismui pagal institucijos, kuri priėmė skundžiamą nutarimą, buvimo vietą. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal teismų praktiką, kad nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimas Nr. 2 nėra susijęs su viešojo administravimo srityje keliamu ginču, o patenka į ANK reguliuojamų teisinių santykių sritį, todėl tokie ginčai priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Teismas pareiškėjos skundo reikalavimą Nr. 2 atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą Nr. 2, ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos skundą ir toje dalyje.

Pareiškėja pabrėžia, kad ji skunde teismui, kaip ir skunde Inspekcijai, ginčijo VDI pareigūno atliktus veiksmus, susijusius su pareiškėjos neplaniniu patikrinimu, tačiau minėtuose skunduose pareiškėja neginčijo dėl jos pradėtoje administracinių nusižengimų teisenoje atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų. Pareiškėjos skundo administraciniam teismui dalykas yra VDI pareigūno veiksmai ir sprendimai, susiję su VDI atliekamu neplaniniu pareiškėjos patikrinimu, o administracinio nusižengimo teisenos metu priimtų sprendimų (t. y. 2025 m. rugsėjo 22 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-1858-2025 (toliau – ir Protokolas) bei VDI pareigūno priimto 2025 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-790- 2025 (toliau – ir Nutarimas)) dalykas yra pačios pareiškėjos galbūt neteisėti veiksmai. Pareiškėja skundo reikalavimu Nr. 2 būtent ir ginčijo pareiškėjos atžvilgiu pradėto neplaninio patikrinimo metu priimtus sprendimus ir veiksmus.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Įstatymas įtvirtina asmens teisę skųsti VDI inspektorių veiksmus ir sprendimus vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir (ar) administraciniam teismui, ką pareiškėja ir padarė, teikdama skundą Regionų administraciniam teismui. Skunde teismui pareiškėja neskundė nei Protokolo, nei Nutarimo (Nutarimas dar nebuvo priimtas, jį pareiškėja pateikia kartu su atskiruoju skundu). Be to, ANK nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu VDI priėmė sprendimą dėl neplaninio patikrinimo vykdymo pradėjimo (tęsimo / nenutraukimo) ar pratęsimo, galimybės jį apskųsti, taip pat ir nesuteikia teisės tam asmeniui skųsti patikrinimo metu VDI (jos pareigūnų) atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus.

Pareiškėja detalizuoja VDU atliekamo neplaninio patikrinimo eigoje atliktus pareigūno veiksmus, pateiktus reikalavimus (pvz., reikalavimą prisijungti nuotoliniu būdu, kad būtų atlikta pareiškėjos apklausa) ir tvirtina, kad dėl daugelio tokių veiksmų Nutarime nebuvo pasisakyta; dėl to, tikėtina, neturės pagrindo pasisakyti ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėsiantis apylinkės teismas.

Pareiškėjos teisės skųsti VDI pareigūnų veiksmus pagal Įstatymo 10 straipsnį negali riboti aplinkybė, kad pačios pareiškėjos atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo teisena. Dėl neplaninio patikrinimo vykdymo pareiškėjos atžvilgiu, patikrinimo metu priimamų VDI pareigūno nepagrįstų ir neteisėtų sprendimų administracinė teisena pagal ANK apskritai gali būti niekada ir nepradėta, tačiau tai neturėtų sudaryti kliūties pareiškėjai skųsti minėtus veiksmus teismui. Jeigu būtų laikoma, kad vien VDI pradėjimas administracinių nusižengimų teisenos ANK nustatyta tvarka yra pagrindas administraciniam teismui nepriimti skundo dėl VDI inspektorių kitų veiksmų nei tie, kurie buvo atlikti administracinių nusižengimų teisenos kontekste, tuomet VDI pareigūnų tų kitų veiksmų apskundimo Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui realios galimybės asmenys apskritai neturėtų, t. y. asmuo neturėtų realios galimybės pasinaudoti Įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis.

Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos skundo dalis nenagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka. Nesuteikus teisės pareiškėjai skųsti tokius VDI pareigūno veiksmus ir sprendimus, būtų paneigta pareiškėjos teisė į teisminę gynybą dėl VDI atliekamo neplaninio patikrinimo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti.

Inspekcija nurodo, kad priimamų tarpinių procedūrinio pobūdžio veiksmų, dokumentų, kuriais atliekamas aplinkybių tyrimas, įvertinimas yra galimas baigus tyrimą ir dėl jo priėmus sprendimą. Būtent skųsdama Nutarimą ANK nustatyta tvarka pareiškėja galės kelti klausimus, susijusius su tyrimo metu atliktais VDI pareigūnų veiksmais (dėl neplaninio patikrinimo atlikimo, pavedimo atlikti patikriną pagrįstumo, pareiškėjai teikiamų VDI nurodymų atvykti į VDI ir pan.). Inspekcija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra susiję su VDI pareigūnų veiksmais, atliktais administracinės nusižengimo teisenos metu, ir jų nagrinėjimas patenka į ANK reguliuojamų teisinių santykių sritį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui.

Įvertinusi skundo ir kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja skunde, be priimto nagrinėti reikalavimo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti VDI pareiškėjos skundą nagrinėti iš esmės, formulavo reikalavimus (žr. šios nutarties 2.1–2.8 punktus) dėl VDI atliekamo neplaninio patikrinimo metu VDI pareigūno veiksmų ir priimtų aktų, kuriais įforminta administracinės procedūros pradžia, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsniu ir Nuostatų 20 punktu teikiami nurodymai pareiškėjai atvykti (prisijungti nuotoliniu būdu), kad pareiškėja pateiktų paaiškinimus.

Byloje esančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad šiais VDI inspektoriaus aktais (veiksmais) yra atliekamas tyrimas ir sudaromos prielaidos priimti galutinį administracinės procedūros sprendimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad VDI pareigūnas, kurio veiksmus pareiškėja siekia apskųsti teismui, yra priėmęs galutinį administracinės procedūros sprendimą, galintį būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitų motyvų pagrindu, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė