c0b5a934-c35c-48f7-bd3f-e6f9ebd424de · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-328-553/2019 (S) Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00779-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 2.2.2.12; 2.8.1.2; 3.1.1.2.6; 3.1.7.6 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Takmaris“ (dabar - bankrutavusios) ir A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ ir A. G. ieÅ¡kinį atsakovams L. S., V. K., mažajai bendrijai „Hirudo horti“, uždarajai akcinei bendrovei „BALTIK HiruLine“ dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos, trečiasis asmuo atsakovų pusėje vieÅ¡oji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

2. Ieškovės pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: ieškovės UAB „Takmaris“ naudai iš atsakovo L. S. priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės V. K. – 15 000 Eur žalos atlyginimo, ieškovės A. G. naudai iš atsakovo L. S. priteisti 3 000 Eur neturinės žalos atlyginimo, iš atsakovės V. K. – 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovus L. S. ir V. K. paneigti 2016 m. sausio 7 d. „LRT“ televizijos laidoje „Specialus tyrimas“ išsakytus teiginius apie ieškoves; priteisti ieškovei UAB „Takmaris“ iš atsakovų L.

S. ir V. K. bei MB „Hirudo horti“ ir UAB „Baltik Hiruline“ solidariai turtinę žalÄ â€“ 12 857,20 Eur. Taip pat ieÅ¡kovės prašė konstatuoti, kad atsakovų L. S., kaip fizinio asmens ir kaip MB „Hirudo horti“ savininko, bei V. K., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „BALTIK HiruLine“ savininkės, teiginiai laidoje yra nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai. Å io reikalavimo ieÅ¡kovės 2018 m. vasario 5 d. pareiÅ¡kimu atsisakė.

3. IeÅ¡kovės nurodė, kad atsakovas L. S., bÅ«damas ieÅ¡kovių tiesioginiu konkurentu, t. y. medicininių dėlių augintoju, pasitelkęs į pagalbÄ V. K., 2016 m. sausio 7 d. per LRT televizijÄ transliuojamÄ laidÄ â€žSpecialus tyrimas“, pažemino A. G. garbę ir orumÄ bei UAB „Lodeksa“ (dabar – BUAB „Takmaris“) dalykinę reputacijÄ , paskleisdami Å¡meižikiÅ¡kus teiginius, esÄ ieÅ¡kovių bendrovėje auginamų dėlių kilmė yrÄ abejotina, dėlės buvo įvežtos be dokumentų iÅ¡ Krasnodaro kraÅ¡to ir esÄ V.

K. pagalba RUAB „Lodeksa“ direktorė siekė įteisinti be dokumentų įvežtas dėles, o RUAB „Lodeksa“ veikla prilygintina Å¡ešėlinei ekonomikai. Taip pat teigiama, kad atsakovė V. K. minėtoje laidoje iÅ¡sakė tikrovės neatitinkančius teiginius apie neva nuo A. G. gydymo dėlėmis nuketėjusios pacientės atvejį. Paskleista ieÅ¡kovės A. G. garbę ir orumÄ Å¾eminanti informacija turėjo tiesioginės įtakos jos reputacijos esminiam pablogėjimui.

4. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto ir UAB „Lodeksa“, atstovaujamos direktorės A. G., 2004 m. rugpjūčio 31 d. mokslinio bendradarbiavimo sutartyje patvirtinta bendrovės dėlių kilmė paneigia atsakovų laidoje „Specialus tyrimas“ iÅ¡sakytus bendrovės dalykinę reputacijÄ Å¡meižiančius teiginius. Aplinkos apsaugos agentÅ«ros leidimas „Prekiauti gyvÅ«nais, jų dalimis ir gaminiais iÅ¡ jų“ Nr. 1152646 patvirtina, kad ieÅ¡kovei UAB „Lodeksa“ leidžiama prekiauti gyvÅ«nais, jų dalimis ir gaminiais iÅ¡ jų (pagrindinės veiklos rÅ«Å¡ys - laukinių gyvÅ«nų veisimas ir prekyba), laikantis Prekybos laukiniais gyvÅ«nais taisyklių reikalavimų. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos 2016 m. kovo 15 d. patikrinimo aktai, kuriuose nurodyti patikrinimų tikslas „Planinis patikrinimas. Prekybos laukiniais gyvÅ«nais taisyklių kontrolė“, patvirtina, jog tikrinimo metu pažeidimų nenustatyta.

5. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktas Nr. 41Å GP-15 ir 2016 m. gruodžio 17 d. patikrinimo aktas Nr. 41Å GP-11 patvirtina, jog patikrinimų metu jokių pažeidimų nenustatyta, patikrinimų aktų iÅ¡vadose nurodyta, jog įmonė atitinka tikrinamų, Å¡alutinių gyvÅ«ninių produktų veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

6. Atsakovė V. K., skleisdama Å¡meižikiÅ¡kus teiginius apie ieÅ¡koves, sÄ moningai siekė neigiamo visuomenės požiÅ«rio į jas, o tuo pačiu ir potencialių klientų perviliojimo iÅ¡ UAB „Lodeksa“ į savo valdomÄ bendrovę UAB „BALTIK HiruLine“, kuri turi glaudžius bendradarbiavimo ryÅ¡ius ir sÄ sajas su L. S. IÄ® ir L. S. valdoma atsakove MB „Hirodo horti“. IeÅ¡kovė UAB „Takmaris“ ir atsakovai L. S. bei V. K. ir atsakovės MB „Hirudo horti“ bei UAB „BALTIK HiruLine“ laikytini konkurentais, nes veikia toje pačioje verslo srityje, toje pačioje rinkos sferoje, užsiima iÅ¡ esmės panaÅ¡ia veikla, t. y. dėlių veisimo, auginimo, pardavimo, kuri yra komercinio pobÅ«džio, iÅ¡ kurios yra gaunamos pajamos, tačiau Å¡i veikla yra specifinė, veikia siauroje srityje.

Todėl atsakovams buvo ir yra svarbu sugriauti ieÅ¡kovės bendrovės gerÄ vardÄ dalykinę reputacijÄ siekiant perimti ieÅ¡kovės klientus, kurių ne vienÄ atsakovai galimai jau yra perėmę.

7. Per metus laiko nuo laidos pasirodymo UAB „Lodeksa“ (dabar – BUAB „Takmaris“) pardavimo pajamos krito 2 857,20 Eur. Toks įmonės pardavimo pajamų kritimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovų iÅ¡sakytais teiginiais minėtoje laidoje ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimu priėmė ieÅ¡kovių atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dalies ir bylÄ dalyje, kuria ieÅ¡kovės prašė konstatuoti, kad atsakovų L.

S., kaip fizinio asmens ir kaip MB „Hirudo horti“ savininko, bei V. K., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „BALTIK HiruLine“ savininkės, teiginiai laidoje yra nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai, nutraukė; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovių UAB „Takmaris“ ir A. G. lygiomis dalimis atsakovės V. K. naudai 500 Eur, atsakovės UAB „BALTIK HiruLine“ naudai – 2 430 Eur, atsakovo L. S. naudai – 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

9. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovių reikalavimo – konstatuoti, kad atsakovų L. S., kaip fizinio asmens ir kaip MB „Hirudo horti“ savininko, bei V. K., kaip fizinio asmens ir kaip UAB „BALTIK HiruLine“ savininkės, teiginiai laidoje yra nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai – atsisakymas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, nepažeidžia kitų asmenų teisių, tokį atsisakymÄ priėmė ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

10. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl 2016 m. sausio 7 d. per „LRT“ televizijÄ transliuojamoje laidoje „Specialus tyrimas“ atsakovų L. S. (kuris taip pat yra MB „Hirudo horti“ vadovas ir savininkas) ir V. K. (kuri yra ir UAB „BALTIK HiruLine“ vadovė ir savininkė) iÅ¡sakytų teiginių apie ieÅ¡koves kaip žeminančius ieÅ¡kovių orumÄ , garbę ir UAB „Lodeksa“, kurios vadovė buvo A. G., dalykinę reputacijÄ , taip pat dėl to, ar atsakovų iÅ¡sakyti teiginiai gali bÅ«ti vertinami kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai.

11. Teismas, bylos nagrinėjimo metu peržiÅ«rėjęs laidos įraÅ¡Ä , padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios laidos tikslas buvo iÅ¡vieÅ¡inti problemas dėl gydymo dėlėmis neaiÅ¡kaus teisinio reglamentavimo, atkreipti dėmesį į galimas tokios veiklos, kuomet gydymÄ atlieka neturintys medicininio iÅ¡silavinimo asmenys, neigiamas pasekmes; laidoje pažymėta apie invazijÄ Ä¯ žmogaus organizmÄ , apie tokio gydymo nepageidaujamas žmogaus organizmo reakcijas ir komplikacijas, tai, kad toks gydymas ne visiems pacientams gali bÅ«ti tinkamas.

Teismas taip pat nustatė, kad laidoje netradicinės medicinos teisinio reglamentavimo aspektu buvo iÅ¡sakytos skirtingos nuomonės dėl Lietuvos sveikos gyvensenos ir natÅ«ralios medicinos rÅ«mų (visuomeninės organizacijos, kurios pirmininke buvo ieÅ¡kovė A. G.) iÅ¡duodamų pažymėjimų reikÅ¡mės, teikiant gydymo paslaugas. Teismas konstatavo, kad laidos tikslas buvo informuoti visuomenę apie galimai nekvalifikuotai teikiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, teisinio hirudologijos reglamentavimo nebuvimÄ ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes (pavojų) žmonių sveikatai.

12. Teismas, konstatavęs, jog ginčo laida buvo susijusi su sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis bei su gydymu netradicinės medicinos bÅ«dais praktinėmis problemomis, padarė iÅ¡vadÄ , kad parinkta tematika turėjo visuomeninę reikÅ¡mę, todėl sprendė, kad Å¡ioje srityje veikiančių asmenų kritika, atsižvelgus į teikiamų paslaugų svarbÄ Å¾mogaus sveikatai, į esamas teisinio reglamentavimo spragas, yra proporcinga, leistina ir atitinka visuomenės interesÄ .

13. Teismas, pažymėjo, kad ieÅ¡kovės nereiÅ¡kė jokių reikalavimų laidos rengėjui ir kad VÅ¡Ä® „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu nepareikÅ¡iančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovų pusėje. Teismas konstatavo, jog laidos parengimo formatas ir teiginių pateikimo per laidÄ vedantį asmenį bÅ«das nesudaro Å¡ios bylos dalyko.

14. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kovių reikalavimo paneigti atsakovų teiginius, kad A. G. ir UAB „Lodeksa“ įsigijo ir įvežė dėles į Lietuvos RespublikÄ neteisėtai, pagrįstumÄ , nustatė, jog pirmÄ jį teiginį („Tačiau verslininkas tikina, jog pirmÄ sias dėles A. G., prieÅ¡ingai, nei pati teigia, galėjo gauti neaiÅ¡kiais bÅ«dais ir neaiÅ¡ku iÅ¡ kur“) pateikė laidos vedėjas D. B.. IeÅ¡kovės argumentavo, kad laida buvo parengta atsakovo L. S. užsakymu, todėl jis turėjo žinoti, jog jo iÅ¡sakyti žurnalistui teiginiai bus pavieÅ¡inti.

AntrÄ jį teiginį laidoje iÅ¡sakė pats atsakovas L. S. („Jų teigimas, kad neva gavo iÅ¡ Ekologijos instituto, nelabai dera su objektyvia realybe, nes mes turime įrodymus, kad Ekologijos institutas jokių dėlių „Lodeksai“ neperdavė“). TrečiÄ ieÅ¡kovių ginčijamÄ teiginį pateikė laidos vedėjas („Kad ponios A. G. dėlių kilmė kelia abejonių, tvirtina gydytoja V. K. EsÄ verslininkė jos pagalba bandė įteisinti esÄ nežinia iÅ¡ kur įvežtas dėles“).

KetvirtÄ teiginį iÅ¡sakė pati atsakovė V. K. („Ponia A. G. pasakė, kad aÅ¡ atsivežiau dėlių iÅ¡ Krasnodaro kraÅ¡to. Jų ten daug, vat D. Z. padeda man jas ten rÅ«Å¡iuoti, auginti ir visa kita, bet man reikia tam, kad aÅ¡ galėčiau veisti dėles, dokumento. Kad aÅ¡ Å¡itas dėles įsigijau iÅ¡ manęs paprašė. Ar tu gali parduoti. Sakau, taip, galiu parduoti, turiu tam teisę. PraÅ¡au, sakau, va aÅ¡ jum iÅ¡raÅ¡au sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , mokėkite pinigus ir aÅ¡ jum parduosiu.

Ne, ne, sako aÅ¡ pinigų tau nemokėsiu, man tiktai sÄ skaitos reikia, dėlių aÅ¡ turiu, kam man jų reikia?“).

15. IeÅ¡kovių argumentus, kad minėti teiginiai neatitinka tikrovės, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pavartotos frazės „galėjo gauti neaiÅ¡kiais bÅ«dais ir neaiÅ¡ku iÅ¡ kur“, „nelabai dera su objektyvia realybe“, „dėlių kilmė kelia abejonių“, teismo vertinimu, patvirtina, jog laidoje buvo iÅ¡reikÅ¡tos abejonės dėl ieÅ¡kovių veikloje naudojamų dėlių įsigijimo teisėtumo, o Å¡ias abejones atsakovai grindžia jų turimais įrodymais bei faktu, kad ieÅ¡kovė A. G. kreipėsi į V. K. dėl sÄ skaitos parduodant dėles. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog laidoje buvo iÅ¡sakyti atsakovų teiginiai (žinia), kad A. G. ir UAB „Lodeksa“ įsigijo ir įvežė dėles į Lietuvos RespublikÄ neteisėtai. Teismas konstatavo, kad buvo iÅ¡sakyta nuomonė, kuriai tiesos ar netiesos kriterijus netaikomas.

16. Teismas, vertindamas iÅ¡sakytus teiginius sÄ Å¾iningumo aspektu, pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės nepateikė įrodymų, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių ieÅ¡kovių veikloje naudojamų dėlių kilmę, ir teisėtÄ jų įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų. IeÅ¡kovė teigė, kad savo komercinėje veikloje (dėlių veisimas, auginimas, prekyba, gydymas dėlėmis) naudojo dėles, jai perduotas pagal 2004 m. rugpjūčio 31 d. Mokslinio bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universiteto Ekologijos institutu.

Teismas, įvertinęs sutarties turinį, nustatė, kad sutarties esmė yra nekomercinio pobÅ«džio bendradarbiavimas, vykdant mokslinius ir taikomuosius darbus, nagrinėjant medicininių dėlių elgesį, fiziologijÄ , reprodukcijÄ . Teismas konstatavo, kad, jei dėlės ir buvo perduotos ieÅ¡kovei, tai pagal Å¡iÄ sutartį UAB „Lodeksa“ įsipareigojo organizuoti bendrus mokslinius seminarus ir paskaitas, kiekvienais metais pirmajai Å¡aliai teikti jauniklius ir suaugusias dėles pagal reikalavimÄ , bÅ«ti eksperimentine-moksline baze, ruoÅ¡iant studentų ir doktorantų darbus bei supažindinant jaunuosius ekologus su dėlių veisimu dirbtinėmis sÄ lygomis.

Taigi, Å¡ioje sutartyje nėra sÄ lygos dėl dėlių naudojimo verslo ar gydymo tikslais, kaip ir nėra sÄ lygų dėl jų perdavimo ieÅ¡kovės nuosavybėn (tuo labiau sutartis yra terminuota, sutartyje neaptarta perduodamo VÅ¡Ä® priklausančio turto vertė, jos atlyginimo tvarka). Teismas konstatavo, kad sutartis buvo sudaryta dėl terminuoto mokslinio Å¡alių tarpusavio bendradarbiavimo. Esant tokiai faktinei situacijai, kuomet ieÅ¡kovė teikė gydymo paslaugas fiziniams asmenims ir naudojo savo komercinėje veikloje dėles, jai neva perduotas eksperimentiniais-moksliniais tikslais, teismas vertino, kad atsakovai turėjo pakankamÄ pagrindÄ suabejoti ieÅ¡kovės veikloje naudojamų dėlių kilme ir įsigijimo teisėtumu.

17. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė BUAB „Takmaris“ turi leidimÄ dėlių veisimui, auginimui, prekybai, teismo vertinimu, nepaneigia abejonių dėl teisėtÄ dėlių įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, nes leidime nurodyta, jog leidžiama prekiauti medicininėmis dėlėmis, bet tik turint teisėtÄ Ä¯sigijimÄ patvirtinančius dokumentus, t. y. leidimo iÅ¡davimo metu dėlių įsigijimo teisėtumas nėra nustatomas. Be to, teismas pažymėjo, kad ir pateiktuose patikrinimo aktuose nėra duomenų, jog ieÅ¡kovės BUAB „Takmaris“ (buvęs pavadinimas – „Lodeksa“) vykdoma veikla buvo patikrinta bÅ«tent Å¡iuo aspektu.

18. Aplinkybes, kad atsakovai turėjo pakankamÄ pagrindÄ abejoti dėlių įsigijimo teisėtumu, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, jog kitų dokumentų, iÅ¡skyrus minėtÄ Mokslinio bendradarbiavimo sutartį ir leidimÄ prekiauti laukiniais gyvÅ«nais, nebuvo pateikta, kaip ir nebuvo pateikta objektyvių duomenų, jog Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas pardavė ir kitais įstatyme numatytais pagrindais perdavė dėles ieÅ¡kovei. Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas taip pat neturi duomenų apie dėlių, kilusių iÅ¡ Krasnodaro kraÅ¡to, perdavimÄ ieÅ¡kovui, medicininių dėlių tyrimai 2004 m. nebuvo nutraukti ir iki Å¡iol yra vykdomi Gamtos tyrimų centre.

19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo iÅ¡sakyta kategoriÅ¡ko teiginio, jog UAB „Lodeksa“ veikloje buvo naudojamos neteisėtai įsigytos dėlės, todėl, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog atsakovų iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė svarbia visuomenei tema buvo iÅ¡reikÅ¡ta sÄ Å¾iningai, argumentuotai, nepažeidė ieÅ¡kovių teisių.

20. Teismas, vertindamas atsakovų iÅ¡reikÅ¡tus teiginius, pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė turi leidimÄ prekiauti medicininėmis dėlėmis Hirudo medicinalis, tačiau byloje yra duomenų, kad prekiaujama dėlėmis Hirudo verbana Carena. Dėl Å¡ios aplinkybės Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Lodeksa“ turi netinkamus (neatitinkančius tikros rÅ«Å¡ies pavadinimo) leidimus disponuoti dėlėmis. Nors ieÅ¡kovė UAB „Takmaris“ (buvęs pavadinimas – „Lodeksa“) įrodinėjo, jog tai yra tik pavadinimo netikslumas, tačiau, teismo vertinimu, vien iÅ¡ bendro pobÅ«džio interneto svetainės iÅ¡traukos apie galimÄ pavadinimų painiojimÄ negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kokios konkrečios rÅ«Å¡ies dėlėmis disponuoja ieÅ¡kovė.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is neaiÅ¡kumas visame dėlių įsigijimo ir laidos tematikos kontekste taip pat patvirtina, jog abejonės dėl ieÅ¡kovės veikoje naudojamų dėlių įsigijimo teisėtumo neperžengė nuomonės reiÅ¡kimo laisvės ribų.

21. Teismas ieÅ¡kovių argumentus, kad įsigytos dėlės nėra susijusios su teikiamomis gydymo paslaugomis, atmetė kaip nelogiÅ¡kus (ieÅ¡kovė neneigė, kad vykdė gydymo dėlėmis veiklÄ ) bei neatitinkančius minėtų laidos tikslų.

22. Teismas pažymėjo, kad ginčo teiginius („Dėl to, kad gydo ne gydytojai, Å¡io siurbėlinio karo aukomis tampa nieko dėti žmonės – teigia 40-ies metų staÅ¾Ä turinti prieÅ¡ 15 metų gydymÄ dėlėmis pradėjusi medikė V. K.“; „Ar sutiktumėt, jog jus operuotų chirurgo licencijos neturintis mėsininkas - klausia buvusi Hirudologų draugijos vadovė gydytoja V. K.. Gydymas dėlėmis – medicininių žinių ir patirties reikalaujantis metodas“; „Vandai tenka nuolat konsultuoti nugydytus pacientus“;

„Gydymo diagnostikos sveikatinimo paslaugas Lietuvoje nelegaliai teikia daugybė savamokslių gyduoklių. Gydytoja V. K. prisimena ne vienÄ kraupų tokios veiklos atvejį“ ) vieÅ¡ai paskleidė ne atsakovė V. K., o laidos vedėjas. IeÅ¡kovėms nepateikus įrodymų, jog laida buvo parengta Å¡ios atsakovės iniciatyva (užsakymu), teismas sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė turi prisiimti atsakomybę už laidos rengėjo iÅ¡sakytus teiginius bei kad atsakovė V. K. vieÅ¡ai paskleidė minėtus teiginius.

Teismas, įvertinęs, kad laidos formatas nėra susijęs su Å¡ios bylos dalyku, taip pat, įvertinęs iÅ¡sakytų atsakovės teiginių kontekstÄ ir turinį („Todėl ir Å¡ita veikla (gydymas dėlėmis) klesti ir negydytojai Å¡ita veikla, Å¡itÄ niÅ¡Ä užpildo“; „ir papuolė į ligoninę todėl, kad ant akies uždėjo, dėlės jai akių obuolį prakando, ir kraujavimas, ir jinai, sakykime, kad ir nežinau, bet ko gero akla galėjo tapti“), nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog teiginiai buvo nukreipti konkrečiai į ieÅ¡koves, be to, teismas Å¡iuos teiginius vertino kaip bendro pobÅ«džio faktinės padėties, susiklosčiusios teikiant gydymo paslaugas, kritikÄ .

Teismas konstatavo, kad atsakovė V. K. neginčijo tam tikrų laidos netikslumų (jos nurodytų pareigų pavadinimo ir pan.). Teismas iÅ¡ laidos turinio nustatė, kad V. K. iÅ¡sakyti teiginiai yra apie tai, kad gydymo dėlėmis paslaugas teikia asmenys, neturintys medicininio iÅ¡silavinimo, tačiau apie ieÅ¡koves Å¡i atsakovė nepasisakė. Teismas atsakovės, turinčios medicinos praktikos licencijÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ nuomonę (kritikÄ ) dėl tokios praktikos grėsmės žmonių sveikatai, dėl tematikos svarbos visuomenei nepripažino neproporcinga, nesÄ Å¾ininga ar pažeidžianti ieÅ¡kovių teises.

23. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. ir 2018 m. vasario 12 d. ieÅ¡kovei A. G. buvo paskirtos administracinės nuobaudos už neteisėtÄ vertimÄ si sveikatingumo veiklÄ . Teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimi (bylos Nr. AN2-51-1020/2018) paliktas galioti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimas, kuriuo A. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 61 straipsnį ir jai paskirta bauda (Å¡iuo metu sprendžiamas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo Å¡ioje byloje). Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės papildomai paneigia tai, jog atsakovai, laidoje iÅ¡sakydami ginčo teiginius (nuomonę), pažeidė ieÅ¡kovių, kaip komercine veikla besiverčiančių asmenų, teises ir teisėtus interesus – garbę, orumÄ , reputacijÄ .

24. Teismas pažymėjo, kad laidoje ginčo klausimais taip pat turėjo galimybę betarpiškai pasisakyti, paneigti išsakytus teiginius ir pati A. G., kad laidoje buvo išsakytos ir kitų asmenų (valstybės institucijų atstovų, Sveikatos apsaugos ministrės, Sveikatos rūmų direktorės J. Š.) nuomonės.

25. IeÅ¡kovių argumentus, kad atsakovė V. K. paskleidė teiginius apie ieÅ¡kovę A. G., kad jos vadovaujamas Sveikatos rÅ«mų Hirudoterapijos komitetas iÅ¡duoda kvalifikacinius pažymėjimus, remdamasis „energetiniu koeficientu“ („Buvo pareikÅ¡ta, kad kvalifikacijos teikimo pažymėjimai yra įvertinti remiantis jų energetiniu koeficientu“; „RÅ«muose buvo paskelbta, kad rÅ«mai kuria arba jau įkurta yra kokia tai laboratorija, kuri pagal atseit lygtai atseit pagal paskutinius technikos – kvantinės fizikos, fizikos kvantinės pagrindu bus žmonės tikrinami, reikia, arba sertifikuojama, arba klasifikuojami, arba nustatoma jų energetinis koeficientas“, „Hirudokomisijos komiteto pirmininkė gavusi tÄ pažymėjimÄ â€œ), teismas vertino kaip nepagrįstus, iÅ¡sakytus laidos vedėjo. Apie laidos vedėjo, o ne pačios atsakovės iÅ¡sakytų teiginių vertinimÄ teismas jau buvo pasisakęs, todėl iÅ¡ naujo atitinkamų argumentų nekartojo.

26. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai, kurios Hirudologijos komiteto pirmininke buvo ieškovė A. G., šioje byloje jokių reikalavimų dėl išsakytų teiginių nereiškė. Kadangi ieškovė A. G., kaip fizinis asmuo, nėra susijusi su minėtu pažymėjimų išdavimu, sprendė, kad ieškovės dėl to neturi reikalavimo teisių atsakovams.

27. Be to, teismas, vertindamas laidos kontekstÄ , sprendė, kad iÅ¡sakytų teiginių esmė buvo minėtos institucijos, kuri nėra susijusi su sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, kompetencijos kritika. Teismas, atsižvelgdamas į diskutuojamos temos aktualumÄ , reikÅ¡mę, Å¡ios veiklos teisinio reglamentavimo spragÄ , sprendė, jog iÅ¡sakyti teiginiai apie susidariusiÄ situacijÄ atitinkamoje srityje ir jos kritika buvo pateisinama ir proporcinga siekiamam tikslui informuoti visuomenę apie problemas netradicinės medicinos srityje, kurioje pažymėjimai veiklai iÅ¡duodami, nesant tam objektyvaus pagrindo, o gydymo veikla užsiima ne medikai.

28. Teiginių dėl Å¡ešėlinės ekonomikos turinys, jų kontekstas ir laidos vedėjo užduodami klausimai teismui leido spręsti, jog nagrinėjami teiginiai buvo iÅ¡sakyti ne apie ieÅ¡koves, o apie netinkamÄ teisinį reguliavimÄ , apie įstatymo spragas ir todėl valstybės negaunamas pajamas. Teismas konstatavo, kad atsakovų iÅ¡sakyti teiginiai nepažeidė atsakovų garbės, orumo, reputacijos.

29. Teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo atmetė, nes nenustatė atsakovų, iÅ¡sakiusių ginčo teiginius, veiksmų neteisėtumo. Be to, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės neįrodė nei klientų perviliojimo fakto, nei patirtos žalos (negautų pajamų) dėl atsakovų veiksmų fakto.

30. Teismas atkreipė dėmesį, kad laidoje visiÅ¡kai nebuvo pasisakyta apie atsakovių MB „Hirudo horti“ ir UAB „BALTIK HiruLine“ veiklÄ . Teismas aplinkybę, jog dalis ieÅ¡kovo klientų po laidoje iÅ¡sakytų abejonių apie UAB „Lodeksa“ naudojamų dėlių įsigijimo teisėtumÄ , nuomonių ir kritikos apie asmenų, neturinčių medicininio iÅ¡silavinimo, veiklÄ minėtoje srityje, apsisprendė nebetęsti gydymo UAB „Lodeksa“, nevertino klientų perviliojimu.

31. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl žalos dydžio, pažymėjo, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (grynasis pelnas). Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie finansinę ieÅ¡kovės UAB „Lodeksa“ padėtį, sprendė, kad ieÅ¡kovės pajamų sumažėjimas nėra susijęs su grynojo pelno negavimu, juolab kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog Å¡ių pajamų negavo bÅ«tent iÅ¡ dėlių veisimo, auginimo, pardavimo veiklos, o ne iÅ¡ gydymo veiklos.

Teismas akcentavo, kad ieškovė įsitesėjusiais teisės aktais buvo administracine tvarka nubausta, todėl šioje srityje dėl atsakovų veiksmų ji negalėjo patirti nuostolių. Be to, teismas pažymėjo, kad pardavimo pajamos 2016 m., palyginus su 2015 m., padidėjo. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, patvirtinančių, dėl kokių konkrečiai klientų sumažėjimo pardavimo pajamos į ES šalis 2016 m. sumažėjo nuo 28 649,43 Eur iki 12 381,67 Eur, ieškovės nepateikė. Ieškovių pateiktas paskaičiavimas dėl neparduotų dėlių, kaip negautas pelnas, teismo vertinimu, nėra informatyvus, nes nebuvo pateikta motyvuota, įmonės ankstesne veikla pagrįsta analizė apie tai, kokio realaus pelno buvo tikėtasi gauti iš šios veiklos, kokie buvę klientai ir dėl kokių priežasčių atsisakė pirkti dėles iš UAB „Lodeksa“.

32. Teismas, nenustatęs civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, kitus ieÅ¡kovių argumentus vertino kaip perteklinius. Teismas sprendė, kad pagrindo tenkinti reikalavimus atlyginti žalÄ dėl atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos nėra.

33. Teismas, atmetęs ieškinį, bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio taisykles.

34. Atsakovų praÅ¡ymÄ skirti baudÄ ieÅ¡kovėms teismas atmetė, nenustatęs akivaizdaus ieÅ¡kovų piktnaudžiavimo, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 35. IeÅ¡kovės UAB „Takmaris“ ir A. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti prie bylos naujus raÅ¡ytinius įrodymus;

į teismo posėdį privalomai kviesti V. K.; teismo posėdžio metu apklausti liudytojus J. Å . ir D. B.. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 35.1. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už asmens garbės ir orumo pažeidimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, nes 1) nevertino teiginių paskelbimo aplinkybių, tai jog atsakovas L. S. teisme prisipažino pats kreipęsis į laidos kÅ«rėjus, t. y. užsakęs Å¡iÄ laidÄ , žurnalistus nuvedęs pas V.

K., kad laida buvo jo užsakymu skirta būtent dėl A. G. ir UAB „Takmaris“, kad atsakovai žinojo, jog laidoje be ieškovės A. G. ir atsakovų niekas daugiau iš šiuo verslu užsiimančių asmenų nebus kalbinamas;

2) nevertino laidoje iÅ¡sakomų teiginių kryptingumo, nes laidoje skleidžiami teiginiai (žinios) tik apie A. G. ir su ja susijusius asmenis – jos vadovaujamÄ UAB „Takmaris“, 3) klaidingai laidoje atsakovų paskleistus teiginius (žinias) laikė tik nuomone, 4) neteisingai traktavo žalos, kuri padaryta ieÅ¡kovei UAB „Takmaris“ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, atlyginimo klausimus, 5) pažeidė proceso teisės normas: teisminės gynybos prieinamumo principÄ , teisę į sÄ Å¾iningÄ teismÄ , operatyvų procesÄ , teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ , pažeidė rungimosi principÄ . 35.2. Teismas nepagrįstai nesuteikė reikÅ¡mės teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms bylai teisingai iÅ¡nagrinėti aplinkybėms, kurios paneigia teismo vertinimÄ , kad atsakovai siekė pateikti kritikÄ sÄ Å¾iningai.

1) Atsakovas L. S. 2018 m. balandžio 4 d. patvirtino, kad būtent jis kreipėsi į laidos kūrėjus, o 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu nurodė priešingas aplinkybes ir teigė, kad žurnalistai į jį kreipėsi, t.y. 2017 m. teisme akivaizdžiai melavo.

2) Laida buvo vieÅ¡ai transliuota per visuomenės informavimo priemonę ir tikrovės neatitinkantys duomenys (teiginiai ir žinios) visuomenei paskleisti 2016 m. sausio 7 d., nors laidoje iÅ¡sakomi teiginiai apie 2004 m. Teismas nesugretino laidos inicijavimo su asmeniniu bylos Å¡alių santykių egzistavimu, konfliktų ir teisminių ginčų buvimu, taigi ir atsakovų asmeninio suinteresuotumo turint tikslÄ ieÅ¡kovėms pakenkti, apkalbėti, pažeminti.

3) Tarp ieÅ¡kovės UAB „Takmaris“ ir atsakovo L. S. dar iki laidos inicijavimo buvo kilę keli teisminiai ginčai, kuriuos L. S. pralaimėjo. Taigi iÅ¡ L. S. pusės egzistuoja asmeninis nepasitenkinimas tiek UAB „Takmaris“, tiek jos vadove ir tai atsispindi objektyviuose įrodymuose, visų pirma, laidoje, antra, prokuratÅ«ros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, iÅ¡ kurio matyti, kad L. S. Žinių radijo tinklapyje patalpino tikrovės neatitinkantį Å¡meižiantį bei įžeidžiantį komentarÄ apie A. G. vadovaujamos UAB „Lodeksa“ galimai neteisėtÄ veiklÄ . Taigi visuomenės intereso, kai atliekama konkurento užsakomoji laida, byloje nėra.

4) Užsakomajai laidai ir norimam siužetui L. S. pasitelkė tiesioginę kitÄ A. G. ir UAB „Takmaris“ konkurentę V. K..

5) Užsakomoji laida nukreipta tik į UAB „Takmaris“ ir A. G. neigiamu aspektu, kitų asmenų vardai, pavardės ar pavadinimai, kurių veikla bÅ«tų susijusi su dėlių veisimu ar gydymu dėlėmis, nenurodyti. 35.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė A. G., kaip fizinis asmuo, nėra susijusi su pažymėjimų, nustatant energetinį koeficientÄ , nustatymu. IeÅ¡kovė turi tokį pažymėjimÄ , be to, ji yra rÅ«mų, kurie iÅ¡duota tokius pažymėjimus, komiteto pirmininkė.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė neturi reikalavimo teisės dėl jos garbės ir orimo žeminimo teiginiais, susijusiais su pažymėjimų iÅ¡davimu ir ieÅ¡kovės A. G. asmeniu. 35.4. Teismo iÅ¡vados nepagrįstos. Laidos vedėjas įvardijo savo informacijos (žinių) apie pažymėjimų iÅ¡davimÄ , gydymÄ dėlėmis, jų atvežimo teisėtumÄ Å¡altinį – atsakovę V. K. ir atsakovės jam iÅ¡sakytus žodžius, kuriuos jis įgarsina laidoje.

Byloje duomenų, kad laidos vedėjas iÅ¡kraipė atsakovės iÅ¡sakytus teiginius ar kad Å¡ie teiginiai yra ne atsakovės laidos vedėjui iÅ¡sakyti, nėra. Kadangi ieÅ¡kovės nurodė, kad Å¡ie teiginiai yra atsakovės, o atsakovė net nesigynė, kad yra prieÅ¡ingai, teismas turėjo vertinti, kad teiginiai yra atsakovės. 35.5. Teismas pažeidė teisę į sÄ Å¾iningÄ teismÄ , teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi principus, nes netenkino ieÅ¡kovių praÅ¡ymo pripažinti V.

K. dalyvavimo teismo posėdyje bÅ«tinu, netenkino ieÅ¡kovių praÅ¡ymų apklausti laidos vedėjÄ D. B., atvykusios į teismo posėdį J. Å .. 35.6. Teismas aplinkybes vertino paskirai, neįvertinęs faktinių aplinkybių dėl laidos paskelbimo inicijavimo, kÅ«rimo ir kryptingumo. Tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimÄ vieÅ¡ai įrodo pateiktas laidos vaizdo ir garso įraÅ¡as, laida buvo užsakyta konkurento, žinios neatitinka tikrovės, jos yra negatyvios ir diskredituoja ieÅ¡koves.

Kadangi atsakovai neįrodė paskleistų teiginių atitikties tikrovei ir paskleistos žinios akivaizdžiai žemina ieÅ¡kovės A. G. garbę ir orumÄ ir UAB „Takmaris“ dalykinę reputacijÄ , ieÅ¡kovės pagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų neturtinės žalos atlyginimÄ . Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

IeÅ¡kovė A. G., kaip fizinis asmuo ir kaip UAB „Takmaris“ direktorė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovų laidoje paskleisti teiginiai yra jÄ Å¾eminančio, Å¡meižiančio ir įžeidžiančio pobÅ«džio, pažeidžia UAB „Takmaris“ dalykinę reputacijÄ ir kad atsakovė sÄ moningai siekė neigiamo visuomenės požiÅ«rio į ieÅ¡koves (L. S. užsakyta laida) ir neigiamų pasekmių ieÅ¡kovėms (atsakovai yra ieÅ¡kovių konkurentai Å¡ioje verslo rinkoje). 35.7.

Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės neįrodė nei atsakovų veiksmų neteisėtumo, nei klientų perviliojimo fakto, nei patirtos žalos dydžio – nepagrįsta. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovai yra įsteigę įmones, kurios yra ieÅ¡kovių konkurentės. Po laidos ieÅ¡kovės UAB „Takmaris“ iÅ¡ pardavimų gaunamos pajamos žymiai sumažėjo. Per metus laiko nuo laidos pasirodymo UAB „Takmaris“ pardavimo pajamos krito 12 857,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai paskleidė apie ieÅ¡koves melagingÄ , žeminančiÄ informacijÄ , ieÅ¡kovių praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovų įsteigtų bendrovių minėtÄ sumÄ solidariai yra pagrįstas.

Be to, jeigu teismas vertino, kad ieškovių patirtos žalos dydis yra kitoks, tai jis šį žalos dydį ir turėjo nustatyti, nes būtent teismo, o ne šalies pareiga yra žalos dydžio nustatymas. 35.8. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

1) Ieškovė A. G. nepagrįstai įpareigota atlyginti atsakovei UAB „BALTIK HiruLine“ jos patirtas 2 430 Eur dydžio išlaidas, nes ji šiai atsakovei jokių reikalavimų nereiškė.

2) Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovų iÅ¡laidas atlyginti lygiomis dalimis, nes tai neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, buvo neatsižvelgta į CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į skirtingas bendrovės ir fizinio asmens praÅ¡omas priteisti sumas. Toks neproporcingumas turėjo bÅ«ti įvertintas.

3) Teismas nepagrįstai L. S. priteisė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes jam atstovavęs teisininkas jokių bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

36. Atsakovai L. S. ir MB „Hirudo horti“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti; skirti ieÅ¡kovėms 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pareiÅ¡kiant visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį atsakovės MB „Hirudo Horti“ atžvilgiu, pusę Å¡ios baudos paskiriant atsakovei MB „Hirudo Horti“ kaip kompensacijÄ už patirtus nepatogumus. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 36.1.

IeÅ¡kovė A. G. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės MB „Hirudo horti“ priteisti ieÅ¡kovei padarytÄ turtinę žalÄ , tačiau nenurodo, kokiais konkrečiais MB „Hirudo horti“ veiksmais buvo padaryta žala ieÅ¡kovei, nes minėtoje laidoje MB „Hirudo horti“ nedalyvavo. Å ias aplinkybes netiesiogiai patvirtino ir ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį tik dėl atsakovo L. S. teiginių, tačiau nenurodydama jokių MB „Hirudo horti“ teiginių arba veiksmų, kuriais atsakovė galėjo padaryti žalÄ ieÅ¡kovei.

Nei iš pareikšto ieškinio, nei iš apeliacinio skundo neįmanoma nustatyti, kokiais konkrečiais MB „Hirudo horti“ veiksmais ieškovei buvo padaryta žala, ar apskritai tokia žala padaryta, o jei padaryta – ar yra priežastinis ryšys tarp konkrečių MB „Hirudo Horti“ veiksmų ir jais padarytos žalos, nes MB „Hirudo Horti“ nedalyvavo 2016 m. sausio 7 d. „LRT“ laidoje „Specialus tyrimas“. Kadangi daugiau jokių MB „Hirudo horti“ veiksmų, kuriais ieškovei galėjo būti padaryta žala ir sumenkinta dalykinė reputacija, ieškovė nenurodė, laikytina, jog ieškinys pareikštas su trūkumais, todėl jis turėjo būti tikslinamas arba atsisakoma reikalavimų MB „Hirudo horti“ atžvilgiu.

Kadangi ieÅ¡kinys atsakovės MB „Hirudo Horti“ atžvilgiu yra visiÅ¡kai nepagrįstas, ieÅ¡kovei turi bÅ«ti skiriama 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios baudos paskiriant atsakovui kaip kompensacijÄ už patirtus nepatogumus (CPK 95 straipsnis). 36.2. IeÅ¡kovė A. G., piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, tyčia ignoravo esminę aplinkybę, kad visos atsakovo L. S. nuomonės buvo pateiktos netiesioginiame eteryje. IeÅ¡kovė tyčia netinkamai pasirinko atsakovÄ kaip tinkamÄ proceso Å¡alį dėl pareikÅ¡to reikalavimo paneigti paskleistÄ informacijÄ apie apeliantę, nes siekė persekioti pilietinę visuomenę. 36.3.

IeÅ¡kovė A. G. nepagrįstai kvalifikavo ginčo teiginius kaip žinias, o ne situacijos subjektyvų vertinimÄ â€“ nuomonę. Ginčo teiginiai – netiesioginės transliacijos televizijos laidos metu pateiktas faktinių aplinkybių (gydymui naudojamų medicininių dėlių sertifikavimo nebuvimo) vertinimas, kuris atitinka įstatyme nustatytÄ ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotÄ nuomonės sÄ vokÄ . 36.4. IeÅ¡kovė A. G. neįrodė, kad bÅ«tent dėl L. S. iÅ¡sakytų teiginių sumažėjo pajamos už dėlių pardavimus, nes Å¡ios pajamos prieÅ¡ingai padidėjo, o pajamos už neteisėtÄ vertimÄ si gydymu dėlėmis apskritai neturėtų bÅ«ti vertinamos, nes UAB „Lodeksa“ vadovė buvo priversta nutraukti Å¡iÄ neteisėtÄ veiklÄ , kai kelis kartus buvo nubausta administracine tvarka už neteisėtÄ vertimÄ si gydymo veikla, neturinti tam nei licencijos, nei kvalifikacijos. 36.5.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eI-3938-208/2017 ir Žurnalistų etikos inspektoriaus 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieÅ¡kovės analogiÅ¡kos pretenzijos ginčo laidos autoriams buvo atmestos kaip nepagrįstos.

37. Atsakovės V. K. ir UAB „BALTIK HiruLine“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime iÅ¡ esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir iÅ¡vadomis. Papildomai pažymima, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog laidos parengimo formatas, teiginių pateikimo per laidÄ vedantį asmenį bÅ«das, nesudaro Å¡ios bylos dalyko.

Nurodoma, kad atsakovė V. K. nėra šios laidos iniciatorė ar autorė, neturėjo įtakos laidos stilistikai, kompozicijai, laidos vedėjo komentarams už kadro; kad teismas pagrįstai vertino tik atsakovės V. K. teiginius visos laidos ir jos problematikos kontekste. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 38. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 39. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

40. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kovių praÅ¡ymų pripažinti V. K. dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu, apklausti laidos vedėjÄ D. B., J. Å ., todėl ieÅ¡kovės praÅ¡o Å¡iuos asmenis apklausti apeliacinės instancijos teisme bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka.

41. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitÄ ir veiksmingÄ civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų iÅ¡sprendimÄ . Laikydamiesi Å¡ių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

42. Iš teismo posėdžių informacinių pažymų matyti, kad atsakovė V. K. dalyvavo 2017 m. sausio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje bei 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje. Kituose rengtuose teismo posėdžiuose atsakovė V. K. asmeniškai nedalyvavo, tačiau juose jai atstovavo advokatas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teismas netenkino ieškovių prašymo kviesti ieškovių neįvardytus liudytojus, motyvuojant tuo, kad liudytojų parodymais siekiama įrodinėti aplinkybes, kurių atsakovai neginčija.

IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. teismo posėdžio informacinės pažymos matyti, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės V. K. ir trečiojo asmens VÅ¡Ä® „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dalyvavimÄ bÅ«tinu, o praÅ¡ymų apklausti liudytojus nebuvo pareikÅ¡ta (t. 3, b. l. 140-148). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio informacine pažyma nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ pripažinti V.

K. dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu ir apklausti laidos vedėjÄ D. B. bei J. Å ., vertindamas, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimÄ (t. 4, b. l. 56-57). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje atmetė pakartotinį ieÅ¡kovių praÅ¡ymÄ dėl minėtų liudytojų apklausos, remdamasis tais pačiais motyvais, o ieÅ¡kovių pakviestÄ liudytojÄ A. K. apklausė (t. 4, b. l. 112-13).

43. Pagal CPK 230 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos pobÅ«dį, gali nuspręsti, kad į parengiamÄ jį teismo posėdį turi atvykti Å¡alys ir tretieji asmenys asmeniÅ¡kai. Taigi teismas, atsižvelgdamas į bylos pobÅ«dį, turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje dalyvaujančio asmens dalyvavimas bÅ«tinas. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, tokios bÅ«tinybės nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei V. K. asmeniÅ¡kai dalyvavus parengiamajame teismo posėdyje bei 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, o vėlesniuose teismo posėdžiuose jÄ atstovavus advokatui, taip pat jai iÅ¡dėsčius savo pozicijÄ procesiniuose dokumentuose, pripažinti, jog atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės buvo bÅ«tinas, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo Å¡aukti atvykti ir apklausti kaip liudytojus laidos vedėjÄ D. B. ir Sveikatos rÅ«mų direktorę J. Å ., nes laidos vaizdo įraÅ¡as, dėl kuriame iÅ¡sakytų teiginių kilo Å¡alių ginčas, yra pateiktas į bylÄ , taip pat jį galima rasti vieÅ¡ai prieinamame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tinklalapyje. Be to byloje yra pateikti Å¡alių paaiÅ¡kinimai, jų pozicijos ir pakankamai raÅ¡ytinių įrodymų, kurių visumos pakanka ginčo iÅ¡sprendimui aktualioms aplinkybėms nustatyti ir jas įvertinti.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad raÅ¡ytiniai įrodymai vertinami kaip aiÅ¡kesni ir patikimesni, nei liudytojų parodymai. RaÅ¡ytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, iÅ¡saugojimo, atkÅ«rimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiÅ¡kraipant). Liudytojo parodymams neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali bÅ«ti užmirÅ¡tos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

45. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teisme vertina nepagrįstais. IÅ¡klausius teismo posėdžių garso įraÅ¡us ir įvertinus byloje esančius duomenis bei pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į sÄ Å¾iningÄ teismÄ , teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus dėl to, jog netenkino ieÅ¡kovių praÅ¡ymo pripažinti V.

K. dalyvavimo teismo posėdyje bÅ«tinu, apklausti laidos vedėjÄ D. B. ir Sveikatos rÅ«mų direktorę J. Å .. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡klausė teismo posėdžiuose Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus, priėmė Å¡alių teiktus procesinius dokumentus ir raÅ¡ytinius įrodymus. Tokiu bÅ«du vertintina, kad teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ , o vien ieÅ¡kovių praÅ¡ymo motyvuotas netenkinimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieÅ¡kovių procesines teises.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat į apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų iÅ¡samumÄ , sprendžia, kad poreikio nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nėra. Dėl naujų įrodymų priėmimo 47. Apeliantės apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ prie bylos prijungti jų atstovo 2018 m. liepos 11 d. raÅ¡tÄ Aplinkos apsaugos agentÅ«rai, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimo centro 2018 m. liepos 20 d. raÅ¡tÄ ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 27 d. raÅ¡tÄ .

Kadangi Å¡ie dokumentai sudaryti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, yra susiję su nagrinėjamu ginču ir apeliantės jais siekia įrodyti skundžiamo sprendimo nepagrįstumÄ , teisėjų kolegija juos priima į bylÄ ir vertina kartu su byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Dėl juridinio asmens teisės kreiptis į teismÄ , ginant dalykinę reputacijÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio pagrindu 48. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas asmeniui, besinaudojančiam teise skleisti informacijÄ , laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas. CK 1.114 straipsnis taip pat saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, taip pat asmens garbę ir orumÄ , dalykinę reputacijÄ . Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ bei neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

49. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės reiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams CK 2.24 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas (dalykinė reputacija) pagal CK 2.24 straipsnį ginami, kai nustatomas faktas, kad yra paskleisti asmens garbę ir orumÄ (dalykinę reputacijÄ ) žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

51. IeÅ¡kovės nurodė, kad 2016 m. sausio 7 d. „LRT“ netiesioginio eterio laidoje „Specialus tyrimas“ (http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/91972/specialus_tyrimas) atsakovai V. K. ir L. S. paskleidė neatitinkančias tikrovės žinias apie ieÅ¡kovę A. G. ir jos vadovaujamÄ UAB „Lodeksa“ (dabar – BUAB „Takmaris“), kurios žemina ieÅ¡kovės A. G. garbę ir orumÄ bei BUAB „Takmaris“ dalykinę reputacijÄ .

52. Ieškovių teigimu, laida buvo užsakyta tiesioginio konkurento atsakovo L. S., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tam nesuteikė teisinės reikšmės.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, jog laida įvyko atsakovo L. S. užsakymu, pripažįsta nepagrįstais. Vien apeliančių nurodyta aplinkybė, kad atsakovas L. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog jis kreipėsi į laidos rengėjus (2018 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio antrojo garso įraÅ¡as nuo 2 val. 14 min. iki 2 val. 25 min.), nesudaro pagrindo teigti, jog laida įvyko jo užsakymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovas už atliktÄ darbÄ Ä¯sipareigoja sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog atsakovas L. S. veikė kaip užsakovas, kad jis darė įtakÄ laidos formatui. Teisėjų kolegijos vertinimu, žurnalistų informavimas apie visuomenei aktualiÄ problemÄ nesuteikia pagrindo teigti, jog laida buvo užsakyta ar kad laidos rengėjai įsipareigojo pateikti tendencingÄ , ieÅ¡kovių garbę ir orumÄ bei dalykinę reputacijÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ .

54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs laidos turinį, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios laidos tikslas buvo iÅ¡vieÅ¡inti gydymo dėlėmis neaiÅ¡kaus teisinio reglamentavimo problemas, atkreipti dėmesį į galimas tokios veiklos, kuomet gydymÄ atlieka neturintys medicininio iÅ¡silavinimo asmenys, neigiamas pasekmes; laidoje pažymėta apie invazijÄ Ä¯ žmogaus organizmÄ , nepageidaujamas tokio gydymo reakcijas ir komplikacijas, į tai, kad toks gydymas gali ne visiems pacientas bÅ«ti tinkamas.

Taip pat netradicinės medicinos teisinio reglamentavimo aspektu laidoje buvo iÅ¡sakytos skirtingos nuomonės dėl Lietuvos sveikos gyvensenos ir natÅ«ralios medicinos rÅ«mų (visuomeninės organizacijos, kurios pirmininkė buvo ieÅ¡kovė A. G.) iÅ¡duodamų pažymėjimų reikÅ¡mės, teikiant gydymo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laidos tikslas buvo informuoti visuomenę apie galbÅ«t nekvalifikuotai teikiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, teisinį hidurologijos reglamentavimo nebuvimÄ ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes (pavojų) žmonių sveikatai.

55. Teisėjų kolegija, peržiÅ«rėjusi vaizdo įraÅ¡Ä , sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad laidoje buvo keliamos gydymo netradicinės medicinos bÅ«dais teisinės ir praktinės problemos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog parinkta tematika turėjo visuomeninę reikÅ¡mę, todėl Å¡ioje srityje veikiančių asmenų kritika, atsižvelgus į teikiamų paslaugų svarbÄ Å¾mogaus sveikatai, teisinio reglamentavimo spragas, yra proporcinga, leistina ir atitinka visuomenės interesÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir byloje esantys įrodymai: Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. sausio 21 d. pažyma „Dėl prioritetinės iniciatyvos – reglamentuoti netradicinės medicinos praktikÄ â€“ numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo (t. 3, b. l. 117), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 22 d. pasitarimo protokolas „Dėl prioritetinės teisėkÅ«ros iniciatyvos reglamentuoti netradicinės medicinos praktikÄ , kuriame Å¡ios paslaugos įvardytos kaip keliančios vidutinę ir didelę rizikÄ Å¾monių sveikatai (t. 3, b. l. 116) Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentÄ , kad visuomenės intereso byloje nėra.

56. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovai minėtoje televizijos laidoje paskleidė apie ieÅ¡koves tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę bei orumÄ (dalykinę reputacijÄ ) duomenis, taip pat ar ieÅ¡kovės turi teisę reikalauti atlyginti tokiais atsakovų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

57. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas CK 2.24 straipsnio nuostatas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, nepagrįstai ginčo teiginius kvalifikavo kaip nuomonę. Apeliančių įsitikinimu, atsakovų teiginiai iÅ¡sakyti apie ieÅ¡kovių naudojamų dėlių rūšį, jų įsigijimÄ , naudojimÄ ir gydymÄ , atitinka įstatyme nustatytÄ ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotÄ Å¾inios sÄ vokÄ . Taigi kilo Å¡alių ginčas, ar laidoje iÅ¡sakyti teiginiai laikytini žiniomis ar nuomone.

58. Ar atsakovų iÅ¡sakyti teiginiai laikytini žinia ar nuomone teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes nuomonės, prieÅ¡ingai nei žinių, negalima ginčyti, praÅ¡ant jÄ paneigti kaip neatitinkančiÄ tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti vadovaujamasi tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tuo tarpu nuomonė, nors ir turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

59. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiÅ¡kia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). O nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007).

60. Siekiant tinkamai atskirti žiniÄ nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstÄ , autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumÄ . Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstÄ , paskelbimo (pasakymo, iÅ¡spausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan.

Darant iÅ¡vadÄ dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio bÅ«tina atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar autorius teikia informacijÄ apie su asmeniu susijusį faktÄ kÄ nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

61. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovų V. K. ir L. S. iÅ¡reikÅ¡tos abejonės dėl ieÅ¡kovių veikloje naudojamos dėlių kilmės, įsigijimo teisėtumo, vertintinos kaip nuomonė. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina atsakovų V. K. ir L. S. pavartotos frazės „galėjo gauti neaiÅ¡kiais bÅ«dais ir neaiÅ¡ku iÅ¡ kur“, „nelabai dera su objektyvia realybe“, „dėlių kilmė kelia abejonių“. Å ias abejones atsakovai grindė jų turimais įrodymais bei faktu, kad ieÅ¡kovė A.

G. kreipėsi į V. K. dėl sÄ skaitos, patvirtinančios dėlių pardavimÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovų teiginius apie dėlių įsigijimo teisėtumÄ , jų kilmę ir rūšį vertino kaip nuomonę. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir prie apeliacinio skundo pridėtas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 27 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad UAB „Lodeksa“ buvo iÅ¡duotas leidimas įrengti aptvarÄ , voljerÄ ar kitÄ statinį, pateikus UAB „Lodeksa“ ir Vilniaus universiteto Ekologijos instituto 2004 m. rugpjūčio 31 d. mokslinio bendradarbiavimo sutartį dėl medicininių dėlių perdavimo.

Atsakovai išreiškė abejones dėl ieškovių nurodomų medicininių dėlių įsigijimo aplinkybių, todėl nėra pagrindo šių abejonių vertinti kaip žinias, kurios neatitinka tikrovės.

62. Apeliantės taip pat nurodė, kad atsakovė V. K. minėtoje laidoje paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, jog A. G. dėlėmis nugydo pacientus, kuriuos vėliau konsultuoja V. K., kad buvęs atvejis, kuomet pacientei dėlė buvo uždėta ant akies obuolio ir ji jį prakando; kad A. G. vadovaujamas Sveikatos rūmų Hiduroterapijos komitetas hiduroterapeuto kvalifikacinius pažymėjimus išduoda, remdamasis energetiniu koeficientu, kad ieškovė A. G. dalyvauja šešėliniuose sandoriuose.

63. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo teiginius: „Dėl to, kad gydo ne gydytojai, Å¡io siurbėlinio karo aukomis tampa nieko dėti žmonės – teigia 40-ies metų staÅ¾Ä turinti prieÅ¡ 15 metų gydymÄ dėlėmis pradėjusi medikė V. K.“; „Ar sutiktumėt, jog jus operuotų chirurgo licencijos neturintis mėsininkas, – klausia buvusi Hirudologų draugijos vadovė gydytoja V. K.. Gydymas dėlėmis – medicininių žinių ir patirties reikalaujantis metodas“; „Vandai tenka nuolat konsultuoti nugydytus pacientus“; „Gydymo diagnostikos sveikatinimo paslaugas Lietuvoje nelegaliai teikia daugybė savamokslių gyduoklių. Gydytoja V. K. prisimena ne vienÄ kraupų tokios veiklos atvejį“, paskleidė ne atsakovė V. K., o laidos vedėjas.

64. Teisėjų kolegija, peržiÅ«rėjusi laidos įraÅ¡Ä , sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad minėti teiginiai yra iÅ¡sakyti ne atsakovės V. K., o laidos vedėjo. Teisėjų kolegija atkreipia ieÅ¡kovių dėmesį, kad, praÅ¡ant atlyginti žalÄ , padarytÄ pažeminus ieÅ¡kovių garbę ir orumÄ (dalykinę reputacijÄ ), teiginius turi iÅ¡sakyti atsakovai, iÅ¡ kurių praÅ¡omÄ priteisti padarytus nuostolius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė V. K. laidoje neteigė, jog A.

G. dėlėmis nugydo pacientus, kuriuos vėliau konsultuoja V. K., taip pat neteigė, kad bÅ«tent ieÅ¡kovių pacientei buvo prakÄ stas akies obuolys, nėra teigusi, kad ieÅ¡kovės dalyvauja Å¡ešėliniuose sandoriuose. Be to, atkreiptinas apeliančių dėmesys, kad atsakovė V. K. kalbėjo, kad gydymÄ dėlėmis teikia asmenys, neturintys medicininio iÅ¡silavinimo. IeÅ¡kovė A. G., duodama interviu ir atsakydama į žurnalisto klausimÄ apie jos iÅ¡silavinimÄ , paskelbė, kad ji turi medicininį iÅ¡silavinimÄ , įgytÄ Rusijoje.

Taigi ieÅ¡kovė laidoje vieÅ¡ai paskelbė, jog turi medicininį iÅ¡silavinimÄ , o atsakovai neteigė, jog ji jo neturi. IeÅ¡kovė A. G. bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad turi medicininį iÅ¡silavinimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad laidos rengėjas televizijos laidoje bÅ«tent ieÅ¡kovės teiravosi, ar diplomas pripažintas Lietuvoje, ar jį turint galima teikti sveikatos priežiÅ«ros paslaugas Lietuvos Respublikoje. Nei vienas iÅ¡ atsakovų nekalbėjo apie ieÅ¡kovės A. G., kaip medikės, iÅ¡silavinimÄ .

65. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino kaip nepagrįstus ieškovių argumentus, kad atsakovė V. K. paskleidė teiginius apie ieškovę A. G., kad jos vadovaujamas Sveikatos rūmų Hirudoterapijos komitetas išduoda kvalifikacinius pažymėjimus, remdamasis „energetiniu koeficientu“. Teismas pagrįstai nustatė, kad šiuos teiginius išsakė laidos vedėjas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl laidos vedėjo išsakytų teiginių, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

66. V. K. iÅ¡sakytus teiginius: „Buvo pareikÅ¡ta, kad kvalifikacijos teikimo pažymėjimai yra įvertinti, remiantis jų energetiniu koeficientu“; „RÅ«muose buvo paskelbta, kad rÅ«mai kuria arba jau įkurta yra kokia tai laboratorija, kuri pagal atseit lygtai atseit pagal paskutinius technikos – kvantinės fizikos, fizikos kvantinės pagrindu bus žmonės tikrinami, reikia, arba sertifikuojama, arba klasifikuojami, arba nustatoma jų energetinis koeficientas“, „Hirudokomisijos komiteto pirmininkė gavusi tÄ pažymėjimÄ â€œ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip Lietuvos sveikos gyvensenos ir natÅ«ralios medicinos rÅ«mų, kurie nėra susiję su sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, kompetencijos kritika.

Be to, teismas pagrįstai pažymėjo, kad Lietuvos sveikos gyvensenos ir natÅ«ralios medicinos rÅ«mai, kurių Hirudologijos komiteto pirmininke buvo ieÅ¡kovė A. G., Å¡ioje byloje jokių reikalavimų dėl iÅ¡sakytų teiginių nereiÅ¡kė. Kadangi ieÅ¡kovė A. G., kaip fizinis asmuo, ir BUAB „Takmaris“ nėra susiję su minėtu pažymėjimų iÅ¡davimu, buvo pagrindas spręsti, kad ieÅ¡kovės dėl to neturi reikalavimo teisių atsakovams. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas laidos kontekstÄ , pagrįstai sprendė, kad iÅ¡sakytų teiginių esmė buvo minėtos institucijos, kuri nėra susijusi su sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, kompetencijos kritika.

Teismas, atsižvelgdamas į diskutuojamos temos aktualumÄ , reikÅ¡mę, Å¡ios veiklos teisinio reglamentavimo spragÄ , sprendė, jog iÅ¡sakyti teiginiai apie susidariusiÄ situacijÄ atitinkamoje srityje ir jos kritika buvo pateisinama ir proporcinga siekiamam tikslui informuoti visuomenę apie problemas netradicinės medicinos srityje, kurioje pažymėjimai veiklai iÅ¡duodami, nesant tam objektyvaus pagrindo, o gydymo veikla užsiima medicininio iÅ¡silavinimo neturintys asmenys.

67. Apeliantės nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia ir argumentais, kad teismas nevertino laidos formato, viso konteksto. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad tik ieÅ¡kovės buvo įvardytos kaip tos, kurios teikia nekvalifikuotas gydymo paslaugas, padaro žalÄ pacientams, kad Å¡ia laida buvo formuojamas ieÅ¡kovių neigiamas įvaizdis.

68. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei laidos formatas, nei laidos vedėjo iÅ¡sakyti teiginiai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovės nereiÅ¡kė jokių reikalavimų informavimo priemonei, laidos rengėjams. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovams, kurie nerengė laidos, kurios formatas ir kontekstas, anot apeliančių, suformavo neigiamÄ ieÅ¡kovių įvaizdį.

69. Nesant įrodymų, jog atsakovas L. S. buvo laidos užsakovas ir kad jis darė tiesioginę įtakÄ laidos formatui, apeliančių argumentai, kad atsakovas L. S. turėjo asmeninį suinteresuotumÄ neigiamu ieÅ¡kovių įvaizdžiu, nesudaro pagrindo taikyti jam civilinę atsakomybę už, ieÅ¡kovių nuomone, tendencingÄ laidos formatÄ ir kryptingÄ ieÅ¡kovių neigiamÄ Ä¯vaizdžio formavimÄ . Apeliančių argumentai, kad atsakovai žinojo, jog laidoje, be ieÅ¡kovės A. G. ir atsakovų, niekas daugiau iÅ¡ Å¡iuo verslu užsiimančių asmenų nebus kalbinamas, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini kaip deklaratyvÅ«s (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, laidoje kalbama apie gydymo dėlėmis teisinio reglamentavimo nebuvimÄ , Lietuvos valstybinių institucijų nepakankamÄ dėmesį dėlių panaudojimui medicinoje ir galimas neigiamas pasekmes, ne tik žmonių sveikatai, bet ir ekonomikai, o ne siekiama iÅ¡skirtinai pakenkti ieÅ¡kovėms.

70. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės neįrodė faktų visumos, nurodytos Å¡ios nutarties 50 punkte. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo pažeminus ieÅ¡kovių garbę ir orumÄ (dalykinę reputacijÄ ). Dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo 71. Civilinės atsakomybės prievolei už nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytÄ Å¾alÄ konstatuoti bÅ«tinos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis).

Nustatant civilinės atsakomybės sÄ lygas taikoma bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

72. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų reikalavimÄ dėl žalos, padarytos nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo. Šį reikalavimÄ ieÅ¡kovės grindžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkto pažeidimais.

73. Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: Å«kio subjektų klaidinimÄ pateikiant jiems neteisingÄ ar nepagrįstÄ informacijÄ apie savo ar kito Å«kio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamÄ sias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietÄ , bÅ«dÄ , kainÄ ar nutylint apie rizikÄ , susijusiÄ su Å¡ių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu (Å¡ios dalies 2 punktas); pateikimÄ neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito Å«kio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikacijÄ , teisinę, finansinę ar kitokiÄ Å«kio subjekto, jeigu dėl to gali bÅ«ti padaryta žalos kitam Å«kio subjektui (Å¡ios dalies 6 punktas).

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovių reikalavimus dėl atsakovių juridinių asmenų nesÄ Å¾iningos konkurencijos, nenustačius jiems vadovaujančių atsakovų L. S. ir V. K., iÅ¡sakiusių ginčo teiginius, veiksmų neteisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustatyta, jog atsakovai atliko nesÄ Å¾iningus konkurencijos veiksmus, todėl nėra pagrindo jiems taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iÅ¡ jų ar jų vadovaujamų bendrovių ieÅ¡kovės BUAB „Takmaris“ negautas pajamas už sumažėjusius dėlių pardavimus.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog dalis ieÅ¡kovių klientų po laidoje iÅ¡sakytų ir teismo įvertintų abejonių apie UAB „Lodeksa“ naudojamų dėlių įsigijimo teisėtumo, nuomonių ir kritikos apie asmenų, neturinčių medicininio iÅ¡silavinimo veiklÄ minėtoje srityje, apsisprendė nebetęsti gydymo UAB „Lodeksa“, nevertintina kaip klientų perviliojimas.

75. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ieÅ¡kovių pakviestas liudytojas patvirtino, kad nusprendė susilaikyti nuo gydymosi dėlėmis, tačiau nepatvirtino, kad jis ir jo pažįstami perėjo gydytis pas atsakovus. Be to, vien ieÅ¡kovių akcentuojamas faktas, kad klientai po laidos peržiÅ«rėjimo perėjo pas konkurentus, nereiÅ¡kia nesÄ Å¾iningų konkurencijos veiksmų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovai laidoje paskleidė apie ieÅ¡koves tikrovės neatitinkančias žinias, taip pat nenustatyta, kad atsakovai atliko kitus Konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus.

Klientų apsisprendimas nebesigydyti dėlėmis ar nebesigydyti pas ieÅ¡koves laikytini jų valios iÅ¡raiÅ¡ka. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad bÅ«tent atsakovai paveikė ieÅ¡kovių klientų valiÄ . Kadangi atsakovų neteisėti veiksmai yra viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, tai, jų neįrodžius, atsakovų civilinė atsakomybė negalima.

76. Teisėjų kolegija vertina, kad klientų apsisprendimo nebesigydyti pas ieškoves negali būti ginamas teismo dar ir dėl to, jog UAB „Lodeksa“ nebuvo išduota licencija teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

77. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas pagrindinių teisės principų, kuriais grindžiama bet kuri civilizuota teisės sistema, teigia, kad asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės (lot. ex injuria ius non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Lodeksa“ direktorei A.

G. buvo skirtos administracinės nuobaudos už neteisėtÄ vertimÄ si sveikatinimo veikla. Dėl to ieÅ¡kovių praÅ¡ymas atlyginti žalÄ â€“ negautas pajamas už klientų gydymÄ â€“ negali bÅ«ti ginamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovių veiksmai, susiję su asmenų gydymu, neturint licencijos, yra neteisėti, pažeidžiantys vieÅ¡osios teisės normas, todėl sprendžia, kad apeliantės negali tikėtis tokio savo interesų gynimo, ir yra pagrindas ieÅ¡kovių nurodomÄ teisę atsisakyti ginti.

Taip pat nėra pagrindo, kaip minėta, priteisti iÅ¡ jų ar jų vadovaujamų bendrovių ieÅ¡kovės BUAB „Takmaris“ negautas pajamas už sumažėjusius dėlių pardavimus (žr. nutarties 74 punktÄ ).

78. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 79. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

80. Bylinėjimosi iÅ¡laidas bylos Å¡alys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir Å¡alių turėtos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobÅ«dį – skatina asmenis ieÅ¡koti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo bÅ«dÄ .

81. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

82. Bylinėjimosi iÅ¡laidoms, be kitų, priskiriamos ir iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

83. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieÅ¡kinys atmestas bei į tai, kad atsakovų atstovavimui patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruoÅ¡imÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose dydžių, atsakovų patirtas iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovių lygiomis dalimis.

84. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pagrįstumÄ , pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ne tik atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau ir nutraukė bylos dalį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieÅ¡kinio atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita Å¡alis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Nagrinėjamu atveju šeštojo patikslinto ieškinio reikalavimo ieškovės atsisakė dėl to, jog manė, kad jis yra perteklinis (t. 3, b. 1. 18). Kiti ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis). Taigi nors pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, aplinkybės dėl bylos dalies nutraukimo nenurodė, tačiau tai neturėjo įtakos pagrįstai teismo išvadai, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovių.

85. Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kė bendrÄ ieÅ¡kinį, atsakovės V. K. ir UAB „BALTIK HiruLine“ pateikė bendrus procesinius dokumentus, kuriais prašė ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovė V. K. advokatui sumokėjo 500 Eur, o UAB „BALTIK HiruLine“ 2 320 Eur, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jų patirtos iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti lygiomis dalimis atlygintos iÅ¡ ieÅ¡kovių. TokiÄ iÅ¡vadÄ padaryti nesudaro pagrindo ir ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė A.

G. jokių reikalavimų atsakovei UAB „BALTIK HiruLine“ nereiÅ¡kė. Kaip minėta, ieÅ¡kovėms pareiÅ¡kus bendrÄ ieÅ¡kinį atsakovėms, o joms pateikus bendrus procesinius dokumentus, kuriais atskirto tiek į atsakovei V. K., tiek į atsakovei UAB „BALTIK HiruLine“ reiÅ¡kiamus reikalavimus, turint joms atstovaujantį bendrÄ atstovÄ advokatÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių atsakovių patirtas atstovavimo iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovių priteisė lygiomis dalimis.

86. Trečia, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieÅ¡kovių apeliacinio skundo argumentus, kad patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ ieÅ¡kovių lygiomis dalimis neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų.

87. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

88. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pareiÅ¡kė Å¡eÅ¡is nepagrįstus ieÅ¡kinio reikalavimus atsakovams, vieno iÅ¡ jų (Å¡eÅ¡tojo) ieÅ¡kinio reikalavimo (t. 2, b. l. 2-16) kaip perteklinio, atsisakė. Byloje nenustatyti atsakovų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar nesÄ Å¾iningumas atliekant procesines pareigas. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Nukrypti nuo Å¡ių taisyklių nėra pagrindo ir dėl to, jog bendrovė ir fizinis asmuo praÅ¡o priteisti skirtingas atstovavimui patirtų iÅ¡laidų sumas. Proceso teisės normose, reguliuojančiose iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginimÄ , iÅ¡imčių skirstant pagal bylinėjimosi iÅ¡laidų patyrusį subjektÄ (fizinis ar juridinis asmuo) nenustatyta. Vadinasi, Å¡ie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami, taikant bendrÄ sias taisykles dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio ir paskirstymo.

89. Ketvirta, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieÅ¡kovių apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo L. S. naudai priteista 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nesant byloje bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrindžiančių dokumentų. Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai (antstolio kvitas, sÄ skaita faktÅ«ra, advokato iÅ¡raÅ¡yti pinigų priėmimo kvitai, t.

3. b. l. 19, t. 4, b. l. 102, 137) pagrindžia patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų faktÄ ir dydį. IeÅ¡kovių apeliacinio skundo argumentai, kad Å¡ios iÅ¡laidos patirtos galbÅ«t teikiant paslaugas kitose bylose, nepagrįsti įrodymais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui L. S. atstovavo advokatė ir advokato padėjėjas, buvo pateikta teisinių paslaugų sutartis ir įgaliojimas, advokatė ir advokato padėjėjas dalyvavo ir teismo posėdžiuose. Atmetus Å¡iam atsakovui pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ir vieno reikalavimo atsisakius, jis įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

90. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties 91. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

92. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , Å¡alių rungimosi ir Å¡alių teisės į sÄ Å¾iningÄ teismÄ principų, tinkamai taikė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles, todėl priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Dėl atsakovų L. S. ir MB „Hirudo horti“ praÅ¡ymo paskirti ieÅ¡kovėms baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis 93.

Atsakovai L. S. ir MB „Hirudo horti“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skirti ieÅ¡kovėms 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pareiÅ¡kiant visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį atsakovės MB „Hirudo Horti“ atžvilgiu, pusę Å¡ios baudos paskiriant atsakovei MB „Hirudo Horti“ kaip kompensacijÄ už patirtus nepatogumus. Taigi Å¡is praÅ¡ymas grindžiamas iÅ¡ esmės nepagrįsto procesinio dokumento (ieÅ¡kinio) teikimu.

94. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

95. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

96. Teisėjų kolegija iÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatė pagrindo spręsti apie ieÅ¡kovių (apeliančių) piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju atsakovų argumentai, kad ieÅ¡kovė A. G. tyčia ignoravo esminę aplinkybę, kad visos atsakovo L. S. nuomonės buvo pateiktos netiesioginiame eteryje, kad tyčia netinkamai pasirinko atsakovÄ kaip tinkamÄ proceso Å¡alį dėl pareikÅ¡to reikalavimo paneigti paskleistÄ informacijÄ apie apeliantę, nes siekė persekioti pilietinę visuomenę, nepagrįsti įrodymais. Vien tai, kad didžioji dalis ieÅ¡kinio reikalavimų buvo atmesti, o dėl vieno – byla nutraukta, nesudaro pagrindo daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ .

97. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų bÅ«tinųjų sÄ lygų, sudarančių pakankamÄ pagrindÄ skirti ieÅ¡kovėms baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, apeliacinės instancijos teismo praÅ¡ydami ieÅ¡kovėms skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurių nebÅ«tų vertinęs pirmosios instancijos teismas, sprendime atsisakydamas tenkinti analogiÅ¡kÄ atsakovų praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovėms skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme 98. Palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.

99. Atmetus ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ , jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. 100. Atsakovė UAB „BALTIK HiruLine“ pateikė įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje 2018 m. rugpjūčio 3 d. patyrė 1 500 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo ir parengimo iÅ¡laidų (t. 4, b. l. 230-234). Å ios iÅ¡laidos virÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ 8.11 punkte nustatytÄ dydį, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovių lygiomis dalimis priteistina maksimali 1 163,76 Eur dydžio minėtose rekomendacijose nurodyta suma už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir suraÅ¡ymÄ . 101.

Atsakovas L. S. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir parengimÄ 2018 m. spalio 25 d. patyrė 1 000 Eur dydžio iÅ¡laidų (t. 4, b. l. 235-237). Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijų maksimalių dydžių, todėl jo patirtos iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir suraÅ¡ymÄ priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovių. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIK HiruLine“ (juridinio asmens kodas 125407791) naudai iÅ¡ ieÅ¡kovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ (juridinio asmens kodas 125518069) bankrotui administruoti skirtų lėšų ir A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 163,76 Eur (tÅ«kstantį Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus 76 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovo L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Takmaris“ (juridinio asmens kodas 125518069) bankrotui administruoti skirtų lėšų ir A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 000 (tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Danutė Gasiūnienė Dalia Kačinskienė Aldona Tilindienė