2020-01-10 Nr. CB-291-2-68-3-22653-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo rašymo apsirikimo ištaisymo klausimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manpower Lit“ ieškinį atsakovams E. S., M. L., M. P., V. V. ir R. V. dėl darbo ginčo, trečiasis asmuo – Europos lyčių lygybės institutas.
Legislator headnote
AI generated2020-01-10 Nr. CB-291-2-68-3-22653-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: ketvirta, kasacinio teismo nutarties rezoliucinėje dalyje Teisingumo Teismui pateiktame 2-ajame klausime vietoj „kaip ji apibrėžta (suprantama) Direktyvos 2008/104 1 straipsnio 2 dalies prasme“ klaidingai nurodyta „kaip ji apibrėžta (suprantama) Direktyvos 2008/104 straipsnio 2 dalies prasme“.
Full text
Civilinė byla Nr
Civilinė byla Nr. e3K-3-392-684/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22653-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo rašymo apsirikimo ištaisymo klausimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manpower Lit“ ieškinį atsakovams E. S., M. L., M. P., V. V. ir R. V. dėl darbo ginčo, trečiasis asmuo – Europos lyčių lygybės institutas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-392-684/2019 motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse padaryta rašymo apsirikimo klaidų, įskaitant atvejus, kai šios klaidos buvo perkeltos iš byloje dalyvaujančio asmens ir apeliacinės instancijos teismo procesinių dokumentų:
pirma, kasacinio teismo nutarties 26 punkto 2-ajame sakinyje vietoj „Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 1 dalyje“ klaidingai nurodyta „Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 1 dalies a punkte“, nes pastarojoje nuostatoje atskirai reguliuojama nėščiųjų ir maitinančių motinų apsauga, o šis klausimas byloje nesprendžiamas, todėl turėjo būti nurodyta bendroji norma;
antra, kasacinio teismo nutarties 30.2 punkte nurodyta „Finansų reglamentas draudžia perduoti vykdyti funkcijas asmenims, kurie nedirba pagal Nuostatus, todėl, atsižvelgus į nurodytus argumentus, į tai, kad EIGE yra viešasis darbdavys, turintis specialias SESV, Nuostatų numatytas teises ir pareigas ir kurio pajamų bei išlaidų taisykles nustato Finansų reglamentas“ praleidžiant trečiojo asmens prisidėjimo prie kasacinio skundo dalį „trečiasis asmuo kasacinio teismo prašo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dėl Direktyvos 2008/104 nuostatų aiškinimo, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Europos Sąjungos teisės normas“ (prisidėjimo prie kasacinio skundo p. 2, 6-oji pastraipa; 5 t., b. l. 171, 172);
trečia, kasacinio teismo nutarties 31.2 punkto 2-ajame sakinyje vietoj „atitinkančiu DK 75 straipsnio 2 dalį“ klaidingai nurodyta „atitinkančiu DK 5 straipsnio 1 dalį“;
ketvirta, kasacinio teismo nutarties rezoliucinėje dalyje Teisingumo Teismui pateiktame 2-ajame klausime vietoj „kaip ji apibrėžta (suprantama) Direktyvos 2008/104 1 straipsnio 2 dalies prasme“ klaidingai nurodyta „kaip ji apibrėžta (suprantama) Direktyvos 2008/104 straipsnio 2 dalies prasme“.
Šios klaidos vertintinos kaip rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia pirmiau nurodytos nutarties esmės.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ištaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-392-684/2019 padarytus rašymo apsirikimus, juos atitinkamai pakeičiant pirmiau nurodytu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a :
Ištaisyti rašymo apsirikimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-392-684/2019 26, 30.2, 31.2 punktuose ir rezoliucinėje dalyje ir šias kasacinio teismo nutarties nuostatas išdėstyti taip:
„26. Teisėjų kolegija nepagrįstais laikė ieškovės argumentus, kad atsakovų darbo teisės nėra pažeistos, nes laikinojo darbo naudotojas EIGE neturi tokio pobūdžio nuolatinių darbuotojų, todėl, sprendžiant dėl atsakovų lygių galimybių gauti vienodą darbo užmokestį, neegzistuoja lyginimo objekto. Kolegija pažymėjo, kad Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 1 dalyje, DK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta laikinųjų darbuotojų nediskriminavimo garantija nereikalauja palyginti laikinųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydžio su realiai laikinojo darbo naudotojo tiesiogiai įdarbintų kitų darbuotojų darbo užmokesčiu. Pagal DK 75 straipsnio 2 dalį būtina tik nustatyti, koks darbo užmokestis laikinajam darbuotojui būtų (hipotetiškai) mokamas, jei jis būtų tiesiogiai įdarbintas pas laikinojo darbo naudotoją (iš esmės tokia pat taisyklė buvo nustatyta ir Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte, galiojusiame iki 2017 m. liepos 1 d.).“
„30.2. Finansų reglamentu draudžiama perduoti vykdyti funkcijas asmenims, kurie nedirba pagal Nuostatus, todėl, atsižvelgus į nurodytus argumentus, į tai, kad EIGE yra viešasis darbdavys, turintis specialias SESV, Nuostatų nustatytas teises ir pareigas bei kurio pajamų bei išlaidų taisyklės nustatytos Finansų reglamente, trečiasis asmuo kasacinio teismo prašo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dėl Direktyvos 2008/104 nuostatų aiškinimo, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Europos Sąjungos teisės normas“.
„31.2. DK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos laikinųjų darbuotojų teisių apsaugos garantijos ES yra reguliuojamos vienodai. ES institucinė praktika patvirtina, kad laikinųjų darbuotojų atlyginimai ES įsteigtose institucijose yra nustatomi vadovaujantis Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reguliavimu, atitinkančiu DK 75 straipsnio 2 dalį. Atsakovų žiniomis, ir kitos ES institucijos taiko Direktyvos 2008/104 5 straipsnio 1 dalį, atitinkančią laikinųjų darbuotojų atlyginimų nustatymo modelį formuojant viešųjų pirkimų sąlygas, pavyzdžiui, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra (Eurojustas), Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC), ES įstaigų vertimo centras (CDT).“
„n u t a r i a :
Kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:
<...>
2. Kokiems subjektams (laikinojo įdarbinimo įmonei, laikinojo darbo naudotojui, bent vienam iš jų, o galbūt abiem) pagal Direktyvos 2008/104 1 straipsnio 2 dalį taikytinas ekonominės veiklos vykdymo kriterijus; ar 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1922/2006 3, 4 straipsniuose apibrėžtos EIGE veiklos sritys bei vykdomos funkcijos laikytinos ekonomine veikla, kaip ji apibrėžta (suprantama) Direktyvos 2008/104 1 straipsnio 2 dalies prasme?“
Informuoti byloje dalyvaujančius asmenis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą apie rašymo apsirikimų ištaisymus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė