2018-01-31 Nr. AB-2384-3-61-3-02291-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3073-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02291-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 57–68) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (2.2)NO-2-4734, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. kreipimąsi ir priteisti pareiškėjui 50 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pripažinti juridinį faktą, jog Tarnyba 2005–2006 metais pažeidė 2005 m. balandžio 28 d. Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 8 1.1 punktą, nes advokatė G. R., paskirta teikti teisinę pagalbą administracinėse bylose buvo skiriama ir į civilines bylas, neįspėjant apie tai klientų, tuo grubiai pažeidžiant klientų teises. Pareiškėjas paaiškino, kad 2006 metais kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškinį teismui parengė Tarnybos paskirta advokatė G. R., tačiau ieškinys nebuvo priimtas, nes advokatė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų. Pareiškėjo teigimu, advokatė G. R. neturėjo teisės teikti jam antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje, nes pagal sutartį su Tarnyba ji įsipareigojo teikti teisinę pagalbą tik administracinėse bylose. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba turėjo jį apie tai įspėti, tačiau to nepadarė, todėl pareiškėjui kilo sunkios teisinės pasekmės civilinėje byloje, kadangi minėta advokatė, neturėdama atitinkamos kvalifikacijos, parengė netinkamą ieškinį, kurį teismas atsisakė priimti. Be to, pareiškėjo teigimu, vėliau minėta advokatė jį apšmeižė. Ginčijamu sprendimu atsakovas nepagrįstai atsisakė įvykdyti pareiškėjo prašymą ir tokiu būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises. Pareiškėjas nesutinka, jog jis piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismą. Pabrėžė, jog dėl neteisėtos Tarnybos veiklos ir neveikimo jam buvo apribota teisė gauti teisinę pagalbą, dėl Tarnybos kaltės pareiškėjas tapo jai skolingas ir tos skolos negali padengti dėl savo sunkios socialinės padėties. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba šiuo atveju parengė formalų atsisakymą be reikalingos analizės ir klausimo tyrimo iš esmės. Pareiškėjo teigimu, savo veiksmais atsakovas padarė jam ir neturtinės žalos, kadangi pareiškėjas buvo priverstas egzistuoti kankinio sąlygomis, patirti kančias, neturėjo elementarių buities patogumų, patyrė depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, pareiškėjo galimybės buvo tyčia ribojamos daugiau, negu numatyta įstatymuose.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 74–75) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių reikšmingų argumentų ar motyvų, kurie būtų pagrindas panaikinti Tarnybos priimtą sprendimą. Daugelis skunde dėstomų aplinkybių yra susijusios su advokatės G. R. teikta antrine teisine pagalba, kuri šiuo atveju visiškai nesusijusi su ginčo dalyku, kaip ir pareiškėjo nuomonė apie pačią advokatę ir viešojo administravimo subjektus. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog skundžiamame sprendime nurodyta apskundimo tvarka, jame aiškiai pasisakyta dėl pareiškėjo reikalavimo, atsakymas pagrįstas atitinkamomis teisės normomis ir teismų praktika, todėl panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą nėra jokio pagrindo. Tarnyba taip pat nesutiko su pareiškėjo reikalavimu atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Tarnyba priėmė teisės normomis pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tai reiškia, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą neturtinę žalą, taip pat nepateikė jos dydį patvirtinančių įrodymų. Nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b. l. 111–113) pareiškėjo V. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. pateikė Tarnybai prašymą (ikiteisminį kreipimąsi) pripažinti juridinį faktą, jog Tarnyba 2005–2006 metais pažeidė 2005 m. balandžio 28 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties (Nr. 8) 1.1 punktą, kuriame nustatyta, kad advokatė G. R. teikia teisinę pagalbą administracinės bylose, o Tarnybos buvo skiriama ir į civilines bylas, neįspėjant apie tai klientų ir tuo grubiai pažeidžiant jų teises. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2017 m. birželio 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (2.2)NO-2-4734, kuriame nurodė, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nepriklauso Tarnybos kompetencijai, o tokių faktų nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) V dalies XXVI skyriaus normos ir tai priskiriama teismų kompetencijai; nurodė, kad dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų jau ne kartą buvo pasisakyta administracinių teismų praktikoje, todėl Tarnyba neturi jokio teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008 išnagrinėjo pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007 ir konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl advokatės G. R. neprofesionalumo vesti civilines bylas, nes sutartyje su tarnyba ji įsipareigojo teikti teisinę pagalbą administracinėse byloje, atmestini, nes Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nustato, kad bet kuris advokatas turi teisę be apribojimų teikti teisinę pagalbą civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose.

8. Teismas sprendė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. prašymu iš esmės ginčijo įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartyje nustatytas faktines aplinkybes. Kadangi atsakovas neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusia nutartimi nustatytų aplinkybių, jis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, pripažinti faktą, kuris prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008 padarytoms išvadoms. Teismas pritarė Tarnybos argumentams, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nepriskirtinas jos kompetencijai, nes juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti tik teismas CPK nustatyta tvarka. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (2.2)NO-2-4734 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. prašymą.

9. Teismas, pripažinęs, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendė, jog Tarnyba jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nesant vienos iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo atlyginti žalą ir pareiškėjo V. S. skundą atmetamas kaip nepagrįstas.

III. 10. Pareiškėjas V. S. padavė apeliacinį skundą (b. l. 117–125), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai jam galutinai nesuprantami, nes neskaito lietuviškai, o padėti išversti nėra kam. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi priėmė nagrinėti tik dalį pareiškėjo skundo, todėl byla tapo neperspektyvi ir jos rezultatas žinomas iš anksto, tačiau pareiškėjas, netekęs teisinės pagalbos dėl atsakovo kaltės, neturėjo galimybės apskųsti minėtą nutartį atskiruoju skundu. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad panašiame ginče buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, todėl nėra pagrindo peržiūrėti nustatytus faktus.

Pareiškėjo teigimu, jo reikalavimai šioje administracinėje byloje nesusiję su minėta byla, jų esmė buvo tik pripažinti faktą, kad advokatė G. R., 2006 m. skirta teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, neturėjo atitinkamų teisių, kadangi buvo griežtai ribojama 2005 m. balandžio 28 d. sudarytos su Tarnyba sutarties Nr. 8 1.1 punkto. Šios aplinkybės administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008 nebuvo nagrinėjamos, o pats faktas dėl minėtos sutarties sudarymo tarp atsakovo ir advokatės buvo tik informacinio pobūdžio.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo sprendimu tuo aspektu, kad ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme pagal CPK V dalies XXVI skyriaus normas. Pareiškėjas reikalavo iš atsakovo atitinkamų veiksmų jo kompetencijos ribose pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, t. y. nurodyti, kad pareiškėjo teisės buvo šiurkščiai pažeistos tuo, kad 2006 metais skiriant jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, buvo nuslėptas esminis faktas, kad paskirtai advokatei buvo nustatyti apribojimai pagal sutarties su Tarnyba 1.1 punktą.

Atsakovas taip pat privalėjo atsiprašyti nukentėjusio nuo atsakovo ir advokatės veiksmų už tai, kad nuo jo buvo nuslėptas faktas, kad advokatė neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, todėl pareiškėjui buvo sukurtos nenugalimos kliūtys būsimame ginče dėl pažeistų teisių. Atsakovas privalėjo pripažinti šiuos neginčijamus faktus ir pasiūlyti pareiškėjui teisinius mechanizmus, skirtus sumažinti patirtą žalą regreso tvarka, kuri patirta dėl atsakovo kaltės ir tebesitęsia iki apeliacinio skundo surašymo.

Teismas, išnagrinėjo bylą formaliai, buvo neobjektyvus, palaikė atsakovo poziciją, rėmėsi savo 10 metų senumo sprendimu, kuris turi būti peržiūrėtas pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti atsakovo veikas negrįstomis ir įpareigoti jį išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. prašymą.

12. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu (b. l. 133) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus ir bylos medžiagą, teisingai aiškino procesines ir materialines teisės normas ir priėmė motyvuotą, teisėta ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2017 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (2.2)NO-2-4734 teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjo reikalavimų įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo 2017 m. gegužės 22 d. kreipimąsi ir priteisti 50 Eur neturtinei žalai atlygti pagrįstumo.

15. Kaip nustatyta pateiktais įrodymais, pareiškėjas 2017 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Tarnybą, pateikdamas dokumentą, įvardintą ikiteisminiu pasikreipimu, kuriame reiškė prašymą pripažinti juridinį faktą, jog Tarnyba 2005–2006 metais pažeidė 2005 m. balandžio 28 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties (Nr. 8) 1.1 punktą, kuriame nustatyta, kad advokatė G. R. teikia teisinę pagalbą administracinės bylose, o Tarnybos buvo skiriama ir į civilines bylas, neįspėjant apie tai klientų ir tuo grubiai pažeidžiant jų teises. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2017 m. birželio 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (2.2)NO-2-4734, kuriame nurodė, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nepriklauso Tarnybos kompetencijai, o tokių faktų nustatymo tvarką reglamentuoja CPK V dalies XXVI skyriaus normos ir tai priskiriama teismų kompetencijai; nurodė, kad dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų jau ne kartą buvo pasisakyta administracinių teismų praktikoje, todėl Tarnyba neturi jokio teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

16. Apeliaciniu skundu pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kuriuo, konstatavęs, kad Tarnyba pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, taip pat nenustatęs vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų Tarybos veiksmų, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir kiti teisės aktai, nustatantys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kurios uždavinys – užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal Įstatymą, atliekamas funkcijas, nesuteikia šiai Tarnybai įgaliojimų priimti sprendimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo: bylas dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (CPK 1 str. 1 d., 25 str., 442 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. (2.2)NO-2-4734 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. gegužės 22 d. prašymą.

18. Nenustatęs pagrindų pripažinti neteisėtu ir naikinti ginčijamą Tarnybos 2017 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (2.2)NO-2-4734, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ir kitus pareiškėjo reikalavimus, t. y. reikalavimą iš naujo nagrinėti jo 2017 m. gegužės 22 d. prašymą bei atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėjas siejo su Tarnybos veiksmais, atliktais nagrinėjant jo 2017 m. gegužės 22 d. prašymą.

19. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su Tarnybos veikla vykdant jai pavestas funkcijas, nėra reikšmingi: nors kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. Ginčo atveju, pareiškėjas skunde reikalavimų, susijusių su Tarnybos veikla vykdant jai pavestas funkcijas, nereiškė, todėl pareiškėjo argumentai susiję su jo minimų Tarnybos veiksmų (neveikimo) vertinimu nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė