c0b48ce0-b758-4d0b-be82-d31bbdbf2d52 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2T-95-381/2019 Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00087-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4.; 3.6.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. lapkričio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymo dėl Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje priėmimo klausimÄ civilinėje byloje Nr. e2T-95-381/2019 pagal pareiÅ¡kėjos Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentÅ«ros praÅ¡ymÄ dėl Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje, suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Arvi“ ir Ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanitex“ ir Serbijos Respublikos bankrutavusi akcinė bendrovė „Univerzal Holding“, n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentÅ«ra (toliau – pareiÅ¡kėja arba AgentÅ«ra) kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti Lietuvos Respublikoje 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimÄ , priimtÄ byloje Nr. 7P. 4061/2012 tarp AgentÅ«ros ir Serbijos Respublikos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Univerzal Holding“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arvi“ ir Ko“ bei UAB „Sanitex“, taip pat atlyginti pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas Å¡ioje byloje.

2. PraÅ¡ymÄ pripažinti Lietuvos Respublikoje Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ pareiÅ¡kėja grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. Nesant taikytinos tarpvalstybinės sutarties, praÅ¡omas pripažinti 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje pripažintinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LX skyriaus 4 skirsnio normas. 2.2. Neegzistuoja CPK 810 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pripažinti Belgrado komercinio teismo sprendimÄ : 2.2.1. 2012 m. gruodžio 17 d.

Belgrado teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir yra galiojantis pagal Serbijos Respublikos įstatymus. 2.2.2. Belgrado komerciniame teisme nagrinėta byla nebuvo priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai. 2.2.3. Suinteresuotų asmenų galimybės pristatyti reikalavimus ir argumentus, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis Belgrado komerciniame teisme nebuvo pažeistos. 2.2.4. Belgrado komercinio teismo sprendimas nėra nesuderinamas su jokių Lietuvos teismų sprendimais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019, kuria kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį (civilinės bylos Nr. e2T-4-370/2019) dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rÅ«mų (toliau – Arbitražas) 2012 m. balandžio 27 d. sprendimÄ Lietuvos Respublikoje ir atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo sprendimÄ , nėra nesuderinama su praÅ¡omu pripažinti Belgrado komercinio teismo sprendimu, kadangi: pirma, Å¡iuo praÅ¡ymu pareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikoje praÅ¡o pripažinti ne Arbitražo sprendimÄ , bet visiÅ¡kai kito subjekto priimtÄ sprendimÄ , visai kitu klausimu ir paremtÄ skirtingomis teisės normomis ir argumentais; antra, Belgrado komercinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėti teisiniai ginčai buvo visiÅ¡kai skirtingi.

Belgrado komercinis teismas, nagrinėdamas Arbitražo sprendimo panaikinimo klausimÄ , atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų argumentus, vertino (i) ar tarp Å¡alių sudarytas arbitražinis susitarimas nebuvo niekinis, (ii) ar sudarant arbitražinį susitarimÄ buvo laikytasi Serbijos Respublikos įstatymų nustatytos formos reikalavimų, (iii) ar AgentÅ«ra turėjo teisę sudaryti arbitražinį susitarimÄ , (iv) ar arbitraže nagrinėtas ginčas buvo arbitruotinas, (v) ar arbitras D. B. buvo paskirtas laikantis procedÅ«rinių taisyklių, (vi) ar arbitro D.

B. paskyrimas nepažeidė Å¡alių lygybės principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019 nagrinėdamas AgentÅ«ros praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo sprendimÄ remiantis 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija), nagrinėjo Lietuvos Respublikos ir tarptautinės vieÅ¡osios tvarkos kategorijų turinį bei vertino 2006 m. balandžio 11 d. suinteresuotų asmenų konsorciumo (pirkėjo) ir AgentÅ«ros (pardavėjos) sudarytÄ mineralinių trÄ Å¡Å³ ir azoto junginių gamybos valstybinės įmonės „HIP-Azotara“ Pančevo valstybinio kapitalo pardavimo sutartį, vertino Å¡ios sutarties nuostatas dėl netesybų, jų dydžio ir, atitinkamai, Arbitražo tribunolo sprendimÄ dėl tokių sutarties nuostatų taikymo; trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skirtingai nei Belgrado komercinis teismas, vertino ne tik Arbitražo sprendimÄ , bet ir Serbijos Respublikos veiksmus, pareiÅ¡kėjos teisių gynybos bÅ«dus Serbijos Respublikoje bei taikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus; ketvirta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, skirtingai nei Belgrado komercinis teismas, vertino Arbitražo sprendimu priteistų sutartinių netesybų atitiktį (i) sutartinių netesybų prigimčiai ir funkcijoms, (ii) vieÅ¡ajai tvarkai Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto prasme.

Taigi, lyginant Belgrado komercinio teismo sprendimÄ su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nesutampa nei bylų nagrinėjimo dalykas, nei Å¡alių praÅ¡ymai, nei teismų motyvai bei juos grindžiančios teisės normos. 2.2.5. Nors abejose bylose ginčo Å¡alys buvo tapačios, tačiau skyrėsi bylose dalyvavusių asmenų procesinės padėtys: Belgrado komercinio teismo byloje ieÅ¡kovais buvo suinteresuoti asmenys, o atsakovė – AgentÅ«ra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje pareiÅ¡kėja – AgentÅ«ra, o UAB „Arvi“ ir Ko“, UAB „Sanitex“ ir AB „Univerzal Holding“ buvo suinteresuoti asmenys. 2.2.6.

Skirtingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, Serbijos Respublikos teismų byloje nebuvo sprendžiami nei netesybų dydžio ir panašaus pobūdžio klausimai, nei civilinės atsakomybės klausimai apskritai. Serbijos Respublikos valstybiniai teismai sprendė išimtinai su Arbitražo sprendimo panaikinimu susijusius klausimus, t. y. tinkamo arbitražo proceso klausimus. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog Belgrado komercinio teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai dėl to, jog Arbitražo sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo pripažintas kaip neatitinkantis viešosios tvarkos kriterijaus.

3. PareiÅ¡kėjai nėra žinoma jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ svarstyti Belgrado komercinio teismo sprendimo prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai. PraÅ¡ymÄ dėl Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje atsisakytina priimti 4. Bylos duomenimis Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismas prie Serbijos prekybos ir pramonės rÅ«mų 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu patenkino AgentÅ«ros ieÅ¡kinį ir jos naudai solidariai iÅ¡ suinteresuotų asmenų priteisė 3 275 000 Eur kartu su 2,25 proc. dydžio palÅ«kanomis, priskaičiuotomis nuo 2009 m. sausio 10 d. iki sumokėjimo dienos bei 8 251 286 Serbijos dinarų (RSD) bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡ias sumas sumokant per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Suinteresuotiems asmenims kreipusis į Belgrado komercinį teismÄ su praÅ¡ymu dėl minėto Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu suinteresuotų asmenų praÅ¡ymas buvo atmestas. 2014 m. gegužės 7 d. Serbijos komercinis apeliacinis teismas atmetė UAB „Arvi“ ir Ko“ bei UAB „Sanitex“ apeliacijÄ , o 2014 m. spalio 31 d. Serbijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimÄ , kuriuo atmetė UAB „Arvi“ ir Ko“ bei UAB „Sanitex“ praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti 2012 m. gruodžio 17 d.

Belgrado komercinio teismo sprendimÄ .

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-4-370/2019 pagal AgentÅ«ros praÅ¡ymÄ pripažino ir leido vykdyti minėtÄ 2012 m. balandžio 27 d. Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rÅ«mų sprendimÄ Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019 panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimÄ .

6. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡o pripažinti Lietuvos Respublikoje 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimÄ , kuriuo buvo atmestas AB „Univerzal Holding“, UAB „Arvi“ ir Ko“ bei UAB „Sanitex“ praÅ¡ymas dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo.

7. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas dėl 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje yra analogiškas (tapatus) prašymui dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, kuris atmestas įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ (ieÅ¡kinį, praÅ¡ymÄ ; CPK 5 straipsnio 3 dalis). Teismas, gavęs procesinį dokumentÄ , be Å¡io dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams (CPK 111, 113-115 straipsniai), ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylÄ pagal pateiktÄ procesinį dokumentÄ .

Pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (ar kitÄ procesinį dokumentÄ ), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Å ios normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai (non bis in idem teisės principu), taip pat teisine įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2013).

9. PraÅ¡ymų dėl užsienio teismų ir arbitražų spendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti pateikimui ir nagrinėjimui mutatis mutandis (CPK 811-8121straipsniai) taikomos bendrosios civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK I dalis), įskaitant bendruosius reikalavimus procesinių dokumentų formai ir turiniui, praÅ¡ymų priėmimo, jų trÅ«kumų Å¡alinimo tvarkÄ ir terminus bei atsisakymo priimti praÅ¡ymus pagrindus.

10. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009, 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013). Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinių (ar kitų procesinių dokumentų) tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje.

11. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo Å¡alys yra tapačios, esminę reikÅ¡mę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginÄÄ sprendė teismas, dalyviai. Dėl to Å¡alių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius santykius, buvęs atsakovas reiÅ¡kia buvusiam ieÅ¡kovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).

12. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir teisių gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016, 26 punktas).

13. IeÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad naujas ieÅ¡kinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje. IeÅ¡kinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018, 28 punktas).

14. Teismui pateiktame praÅ¡yme pareiÅ¡kėja akcentuoja, jog ji Lietuvos Respublikoje praÅ¡o pripažinti ne Arbitražo sprendimÄ , bet visiÅ¡kai kito subjekto priimtÄ sprendimÄ , visai kitu klausimu ir paremtÄ skirtingomis teisės normomis ir argumentais.

15. Visų pirma, pabrėžtina, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios Å¡iam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tai reiÅ¡kia, jog Lietuvos Respublikoje gali bÅ«ti pripažintas ir leista vykdyti tik toks užsienio valstybės arbitražo sprendimas, kuris Å¡io sprendimo kilmės valstybėje turi vykdytinumo savybę. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata galiÄ ir gali bÅ«ti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sÄ lygas nustato Niujorko konvencija (CPK 810 straipsnio 6 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimÄ , teismo atliekamas teisinis vertinimas pradedamas nuo prezumpcijos, jog arbitražinis susitarimas yra galiojantis, o arbitražo sprendimas – vykdytinas. Minėtos prezumpcijos gali bÅ«ti paneigiamos tik Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015).

16. Pagal galiojančias CPK ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatas, taip pat pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , teismui, tiek atliekančiam nacionalinio arbitražo sprendimo teisėtumo teisminę kontrolę, tiek sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimÄ vykdyti klausimus, suteiktos aiÅ¡kiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sÄ raÅ¡as, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedÅ«ra reiÅ¡kia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimÄ .

Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimÄ remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje iÅ¡vardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas jokiais atvejais negali bÅ«ti toks iÅ¡samus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiÅ«rėjimui iÅ¡ esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo panaikinimo arba pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimÄ , neturi teisės nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, aiÅ¡kintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai iÅ¡tyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

Kaip yra pažymėjęs Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas, efektyvaus arbitražo interesus atitinka tai, kad arbitražo sprendimų peržiÅ«rėjimas turėtų bÅ«ti ribotos apimties ir kad sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti bÅ«tų galimas tik iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis (1999 m. birželio 1 d. sprendimas byloje Nr. C-126/97 Eco Swiss China Time Ltdv. Benneton International NV).

17. Be kitų nacionalinio arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindų nacionaliniam teismui paprastai suteikiami įgaliojimai ex officio patikrinti, ar tarp šalių kilęs ginčas gali būti sprendžiamas arbitražu, ar arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai (Komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsnio 3 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-469/2014, 2017 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje e2A-128-370/2017, 22 punktas).

18. Bylos aplinkybės patvirtina, kad Belgrado komercinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu atmetė Serbijos Respublikos AB „Univerzal Holding“, UAB „Arvi“ ir Ko“ bei UAB „Sanitex“ praÅ¡ymÄ dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, t. y. praÅ¡omu pripažinti Belgrado komercinio teismo sprendimu buvo vertinamas Arbitražo sprendimo, kurį atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje dėl jo nesuderinamumo su vieÅ¡Ä ja tvarka Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punkto prasme, teisėtumo klausimas.

19. Taigi praÅ¡omu pripažinti Belgrado komercinio teismo sprendimu buvo atlikta nacionalinio arbitražo proceso ir arbitražo sprendimo teisėtumo patikros (peržiÅ«ros) procedÅ«ra. Nacionalinės teisminės kontrolės tikslas yra tik arbitražo proceso teisėtumo ribotos apimties patikra (peržiÅ«ra), bet ne Å¡alių ginčo iÅ¡nagrinėjimas iÅ¡ naujo. TokiÄ peržiÅ«rÄ atlikęs nacionalinis teismas neturi įgaliojimų patikrinti arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo fakto ir teisės klausimais, negali materialiÄ ja prasme pakeisti ar panaikinti arbitražo sprendimo bei priimti naujo sprendimo, bet gali tik konkrečiais įstatyme numatytais pagrindais arbitražo sprendimÄ panaikinti.

20. Dėl nurodytų argumentų yra pagrindas pripažinti, jog po užsienio valstybės teismo atliktos tos valstybės arbitražo sprendimo teisėtumo patikros pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje objektu yra tik užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jeigu jis paliktas galioti, bet ne užsienio valstybės teismo, kuris atliko nacionalinio arbitražo proceso kontrolės funkcijÄ , sprendimas, nes pastarasis neturi vykdytinumo savybės. Å iÄ iÅ¡vadÄ tiesiogiai patvirtina ir Niujorko konvencijos VI straipsnio nuostata, kad jeigu V straipsnio 1 punkto e papunktyje nurodytai kompetentingai valdžios institucijai pateiktas praÅ¡ymas panaikinti ar sustabdyti arbitražo sprendimo vykdymÄ , tai ta valdžios institucija, į kuriÄ kreiptasi praÅ¡ant pripažinti ir vykdyti šį sprendimÄ , gali, jeigu pripažins esant tikslinga, atidėti klausimo dėl Å¡io sprendimo vykdymo iÅ¡sprendimÄ , taip pat gali, tai pusei, kuri praÅ¡o pripažinti ir vykdyti šį sprendimÄ , praÅ¡ant, įpareigoti antrÄ jÄ pusę pateikti reikiamÄ garantijÄ .

Kai užsienio valstybės arbitražo sprendimas peržiūros pagal nacionalinę teisę procedūros metu valstybinio teismo yra panaikinamas, tokiu atveju apskritai nelieka užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti objekto ir Lietuvos Respublikoje negali būti pradėta pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra, o jeigu ji pradėta, ji turi būti nutraukta (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas). Taigi teigti, kad Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas gali būti savarankiškas pripažinimo Lietuvos Respublikoje objektas Arbitražo teismo sprendimo atžvilgiu, nėra jokio teisinio pagrindo, šio teismo sprendimo pripažinimas, esant nepripažintam Arbitražo sprendimui, nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių.

21. Aplinkybė, kad praÅ¡omÄ pripažinti sprendimÄ priėmė teismas, o ne Arbitražas, nepaneigia tiesioginės Å¡ių sprendimų sÄ sajos, nes bÅ«tent Belgrado komercinis teismas pagal kompetencijÄ ir vykdė Arbitražo sprendimo teisėtumo teisminę kontrolę. IÅ¡ kartu su praÅ¡ymu pateikto Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo turinio matyti, kad suinteresuoti asmenys savo praÅ¡ymÄ dėl Arbitražo teismo sprendimo panaikinimo grindė argumentais dėl Å¡alių ginčo dalyko tinkamumo nagrinėti Arbitražo teisme, arbitražo kompetencijos nagrinėti ginÄÄ klausimas buvo sprendžiamas ir Arbitražo procese, taip pat procedÅ«rinių taisyklių paskiriant ginÄÄ nagrinėjančius arbitrus laikymosi, t. y.

Belgrado komerciniame teisme buvo sprendžiama dėl Arbitražo teismo sprendimo teisėtumo. Šios aplinkybės patvirtina, kad prašymo dėl Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje dalykas bei pagrindas sutampa su nurodytais Agentūros prašyme dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019 buvo išnagrinėtas bei atmestas.

Todėl, priėmus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, susidarytų situacija, kuomet Lietuvos Respublikos teismuose bÅ«tų sprendžiama dėl to paties objekto – Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo, kai toks praÅ¡ymas jau yra iÅ¡nagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusia kasacinio teismo nutartimi. Dar daugiau, jeigu pripažinti, kad savarankiÅ¡ku pripažinimo Lietuvos Respublikoje objektu gali bÅ«ti Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas, tai pagal tÄ pačiÄ logikÄ pripažinimo objektais galėtų bÅ«ti ir 2014 m. gegužės 7 d.

Serbijos komercinio apeliacinio teismo sprendimas bei 2014 m. spalio 31 d. Serbijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuriais teismų instancinės sistemos nustatyta tvarka buvo patikrintas Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nors tokiÄ situacijÄ bÅ«tų pagrindas vertinti kaip ad absurdum, prieÅ¡taraujančiÄ bendriesiems teisės bei civilinio proceso principams – teisinio tikrumo, koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, taip pat sudarančiÄ pagrindÄ nepagrįstam bylinėjimuisi ir teisiniam neapibrėžtumui kilti.

22. Byloje taip pat nustatyta, kad teisminis procesas dėl 2012 m. balandžio 27 d. Belgrado užsienio prekybos arbitražo teismo prie Serbijos prekybos ir pramonės rÅ«mų sprendimo panaikinimo, Belgrado komerciniame teisme buvo inicijuotas ieÅ¡kovių Serbijos Respublikos AB „Univerzal Holding“, UAB „Arvi“ ir Ko“ bei UAB „Sanitex“ atsakovei AgentÅ«rai. PareiÅ¡kėja teisi, kad skirtingose bylose (arbitražo ir teismo) dalyvavusių ginčo Å¡alių procesinės padėtys skyrėsi, tačiau remiantis aukščiau iÅ¡dėstyta kasacinio teismo praktika (nutarties 11 punktas), svarbu atsižvelgti ne į ginčo Å¡alių procesinės padėties pasikeitimÄ skirtinguose procesuose, o į tai, kad ginčo Å¡alys abejuose procesuose yra tos pačios.

Taigi tiek sprendžiant klausimÄ dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, tiek Å¡iuo atveju priėmus nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo, bylos dalyviais bÅ«tų tos pačios ginčo Å¡alys.

23. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje yra tapatus praÅ¡ymui dėl Arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, kuris atmestas įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019, nes byloje dalyvauja tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alimis tÄ patį pareiÅ¡kimo faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje.

Todėl AgentÅ«ros praÅ¡ymÄ dėl 2012 m. gruodžio 17 d. Belgrado komercinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 290-291 straipsniais, n u t a r i a: Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentÅ«ros praÅ¡ymÄ dėl Belgrado komercinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje atsisakyti priimti ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjas Artūras Driukas