c0b2fa8d-76cf-4a64-a8cf-0d7fb37cafbb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1288-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45451-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3.; 3.3.2.6(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs kreditorės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Lindorff Lietuva“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lindorff Lietuva“ praÅ¡ymÄ dėl baudos panaikinimo, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB ,,Lindorff Lietuva“ pareiÅ¡kimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininko B. B., kadangi pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte keliamų reikalavimų. Be to, teismas iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad kreditorei ankstesnėje byloje jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinti analogiÅ¡ki jos reiÅ¡kiamo pareiÅ¡kimo skolininkui B.

B. trÅ«kumai, tačiau kreditorė vis vien reiÅ¡kia analogiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ , t. y. neiÅ¡taisius trÅ«kumų. Teismas tokį kreditorės elgesį laikė piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl kreditorei skyrė 1 000 Eur baudÄ . Kreditorė pateikė teismui praÅ¡ymÄ panaikinti teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi skirtÄ baudÄ . Nurodė, kad jos pateikti pareiÅ¡kimai dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo atitinka CPK 433 straipsnio nurodytus bendruosius formos ir turinio reikalavimus, yra pakankami dokumento turinio įvertinimui bei negali bÅ«ti vertinami kaip nepagrįstų procesinių dokumentų pateikimas.

Nurodė, kad kreditoriaus subjektinės teisės egzistavimas yra pagrįstas praÅ¡yme nurodytais argumentais ir negali bÅ«ti siejamas su veikimu prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , kaip viena iÅ¡ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis sÄ lygų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi atmetė kreditorės praÅ¡ymÄ . Teismas nurodė, kad sprendžiant baudos panaikinimo ar sumažinimo klausimÄ nagrinėjamu atveju, skirtingai negu nurodo kreditorė, jos pateikti pareiÅ¡kimai dėl teismo įsakymų iÅ¡davimo skolininkui B.

B. teismo nutartimis pripažinti neatitinkantys CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto reikalavimo, todėl juos atsisakyta priimti, konkrečiai nurodant kreditoriui, kokį faktinį reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrindÄ jis turėtų nurodyti pareiÅ¡kime, kuriuo bÅ«tų galima pagrįsti reikalavimÄ pagal pareiÅ¡kime nurodomas aplinkybes. Teismas iÅ¡ pateikto kreditorės praÅ¡ymo nustatė, kad kreditorė tokiÄ faktinę aplinkybę galėjo nurodyti, nes tai patvirtinančius dokumentus pateikė prie praÅ¡ymo, tačiau to nepadarė, pakartotinai teikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo skolininkui B.

B.. Teismas pažymėjo, kad kreditorė, bÅ«dama skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo srities profesionale, dalyvaujanti daugybėje civilinių procesų, nevykdė galiojančios teismo nutarties, nors turėjo ir galėjo jÄ Ä¯vykdyti. Taip pat teismas pabrėžė ir tai, kad kreditorė, nors kitoje civilinėje byloje ir buvo įspėta dėl baudos paskyrimo galimumo, sÄ moningai nesilaikė teismo nurodymų ir teikė teismui identiÅ¡kus pareiÅ¡kimus, nepaÅ¡alindama teismo nutartyse nurodomų trÅ«kumų, taigi kreditorė akivaizdžiai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , kreditorės veiksmai kenkė teisinei sistemai, buvo eikvojami Lietuvos valstybės žmogiÅ¡kieji ir materialiniai resursai, kas pripažįstama piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.Taip pat teismas nurodė, kad kreditorei paskirta bauda, kuri nesiekia sankcijos medianos ir sudaro 20 proc. galimos maksimalios baudos, nors iÅ¡ LITEKO duomenų buvo nustatytas nevienkartinis analogiÅ¡kas kreditorės procesinis elgesys, todėl įvertinęs kreditorei pirmÄ kartÄ paskirtos baudos dydį, tesimas laikė, kad ji yra pakankama baudos tikslams pasiekti, kreditorė nemotyvavo, jog ji yra per didelė jai pagal kreditorės finansinę bÅ«klę, ir teismas tokių duomenų nenustatė, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo paskirtÄ baudÄ mažinti ar panaikinti.

III. Atskirojo skundo argumentai Kreditorė UAB ,, Lindorff Lietuva“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. AtskirÄ jÄ skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 95 straipsnyje nustatytÄ baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesu institutÄ . Kreditorės veiksmuose nėra įžvelgtinas nesÄ Å¾iningumo elementas pateikiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ar sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

IÅ¡ teismui su praÅ¡ymu dėl baudos panaikinimo pateiktų dokumentų matyti, kad kreditorė turėjo subjektinę teisę kreiptis į teismÄ dėl baudos priteisimo iÅ¡ skolininko. Teismas netinkamai vertino kreditorės veiksmus kaip akivaizdų veikimÄ prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Kreditorė pakarotinai kreipėsi į teismÄ dėl įsakymo iÅ¡davimo neiÅ¡taisiusi nustatytų trÅ«kumų ne piktnaudžiaudama savo teisėmis, o manydama, kad pareiÅ¡kimas dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo yra pateikiamas laikantis CPK 431 straipsnyje įvirtintų reikalavimų bei pateikė CPK 433 straipsnyje nurodytus imperatyvius procesinio dokumento reikalavimus atitinkantį pareiÅ¡kimÄ , tame tarpe ir CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytÄ reikalavimÄ .

UAB „Lindorff Lietuva“ pareiÅ¡kime nurodė, kad kreditorės, kaip pradinės kreditorės UAB „Omnitel“ teisių perėmėjos pagal 2008 m. gruodžio 23 d. sudarytÄ reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartį, reikalavimas – skolininko skolinis įsipareigojimas, yra kilęs iÅ¡ netinkamai vykdytos su pradine kreditore UAB „Omnitel“ 1997 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos telekomunikacinių paslaugų teikimo sutarties ir pradinės kreditorės UAB „Omnitel“ 1998 m. balandžio 15 d. iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, kas, kreditorės manymu, leido teismui nustatyti faktinį pagrindÄ iÅ¡ kurio yra keliamas reikalavimas skolininkui.Vilniaus miesto apylinkės teismas analogiÅ¡kose bylose yra iÅ¡davęs teismo įsakymus, t. y. laikydamas, kad kreditorė pateikia dokumentus, kurie atitinka reikalavimus.

Tokia nevienoda praktika klaidina kreditorę bei sukuria pagrįstas aplinkybes manyti, kad kreditorės procesiniai dokumentai atitinka CPK 433 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo klausimÄ , tik formaliai patikrina, ar pareiÅ¡kimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiÅ¡kimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Kreditorė, praÅ¡ydama iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo.

Taigi, teismo įsakymo iÅ¡davimo proceso specifika lemia, jog, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismas atsisakydamas priimti kreditorės procesinius dokumentus dėl nutartyse numatytų priežasčių kelia kreditorės subjektinės teisės egzistavimo klausimÄ , kas nepatenka į CPK 433 straipsnio ribas.Siekdama realizuoti CPK įtvirtintus proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus, kreditorė savo teisių įgyvendinimui pasirinko ypatingÄ jÄ teisenÄ , t. y. teismo įsakymo iÅ¡davimo procedÅ«rÄ , kuri leidžia taupyti tiek teismo, tiek bylos Å¡alių laikÄ bei materialinius resursus, todėl nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad apeliantė sÄ moningai veikia prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Remiantis kasacinio teismo praktika esminė sÄ lyga piktnaudžiavimui konstatuoti yra sÄ moningas veikimas, t. y. asmens suvokimas, kad savo veiksmais siekia ne pasinaudoti teisėmis, o sutrukdyti procesui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės praÅ¡ymas panaikinti skirtÄ baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs akivaizdaus, sÄ moningo kreditorės piktnaudžiavimo teise fakto, nepagrįstai kreditorei skyrė baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesine teise, neatsižvelgė į kreditorės nurodytas aplinkybes. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti bÅ«tinos sÄ lygos:

Å¡alies nesÄ Å¾iningumas ir ieÅ¡kinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sÄ moningas veikimas prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ , įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi tapačioje (tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) civilinėje byloje Nr. eL2-51520-1066/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-44353-2017-8) kreditorei buvo iÅ¡aiÅ¡kinti analogiÅ¡ki jos reiÅ¡kiamo pareiÅ¡kimo skolininkui B.

B. trÅ«kumai, tačiau kreditorė neiÅ¡taisiusi trÅ«kumų pareiÅ¡kė analogiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ teismui. IÅ¡ atskirojo skundo matyti, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytais trÅ«kumais, t. y., laiko, jog jos pareiÅ¡kimas atitiko CPK 433 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nevertina, ar Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi ir 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi tapačioje civilinėje byloje Nr. eL2-51520-1066/2017 pagrįstai atsisakė priimti kreditorės UAB „Lindorff Lietuva“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, t. y., ar pareiÅ¡kimas iÅ¡ tiesų neatitiko CPK reikalavimų, o vertina tai, ar pagrįstai atmestas kreditorės praÅ¡ymas panaikinti skirtÄ baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu.

Tačiau, sutiktina, su pirmosios instancijos motyvu, jog šiuo atveju faktas, jog kreditorės pareiškimas neatitiko CPK reikalavimų konstatuotas dvejose teismo nutartyse, kurių teisėtumas nebuvo nuginčytas, todėl nėra pagrindo jomis nesivadovauti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliantė teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas laikosi nevienodos praktikos tokio pobūdžio bylose, dėl ko apeliantė nežino, kuria vadovautis. Šis argumentas vertintinas kritiškai, kadangi, kaip jau buvo minėta, pareiškimo trūkumai kreditorei jau buvo nustatyti tapačioje byloje, jai buvo išaiškinta kokiu būdu šie trūkumai ištaisytini, tačiau dėl nežinomos priežasties, kreditorė teismo nutartimi nesivadovavo.

Apeliantė teikdama praÅ¡ymÄ teismui dėl baudos panaikinimo teismui pateikė ir dokumentus, kurie gali pagrįsti reikalavimÄ pagal pareiÅ¡kime nurodomas aplinkybes, taigi, kaip pirmosios instancijos teismas ir pažymėjo, kreditorė turėjo galimybę tokius dokumentus pateikti kartu su pareiÅ¡kimu, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad tokie kreditorės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesu. Kreditorė teikia skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugas, todėl turi patirties iÅ¡ieÅ¡kant skolas iÅ¡ įvairių skolininkų, įmonėje dirba kvalifikuoti teisininkai, kuriems turi bÅ«ti aiÅ¡kios ir suvokiamos teismų priimamos nutartys bei pasekmės, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų.

Kreditorė nesielgė rÅ«pestingai, apdairai, todėl ji ir turėtų prisiimti neigiamas pasekmes dėl savo elgesio.Apeliantė nurodo, jog ji nesiekė trukdyti procesui, o Å¡iuo atveju prieÅ¡ingai – ji naudodamasis teismo įsakymo iÅ¡davimo institutu siekė operatyvesnio kreditorei priklausančių lėšų susigrÄ Å¾inimo. Su Å¡iuo apeliantės teiginiu sutikti negalima, kadangi, ji, žinodama, jog jos pareiÅ¡kimas neatitinka CPK reikalavimų, sÄ moningai pakartotinai, neiÅ¡taisiusi teismo nustatytų trÅ«kumų, teikė pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.

Tokiu bÅ«du buvo eikvojami teismo žmogiÅ¡kieji bei materialieji iÅ¡tekliai, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu laikytina sÄ moningų veikimu prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ . Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, todėl kreditorės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas