c0b293c7-0977-4f61-a4f0-b6028ab2f2ca · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

                                                 Civilinė

byla Nr. 2-538/2011Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

        Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.1;

                                                Â

99.1.2; 99.4Â Â (S)

Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. V. atstovo atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos

teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , civilinėje byloje Nr. 2-1436-178/2010 pagal ieÅ¡kovo E. V. ieÅ¡kinį atsakovui V.

K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo. Tretieji asmenys notarė S. B. ir antstolė V. M..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,

Â

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas E. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas 2007 m. kovo 6 d. atsakovo V. K. naudai iÅ¡duotÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu; panaikinti vekselio pagrindu 2009 m. gegužės 15 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

IeÅ¡kovas padavė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti. Taip pat prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo arba atidėti Å¡io mokesčio mokėjimÄ iki bus priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kadangi jo materialinė padėtis yra itin sunki, jis neturi finansinių galimybių sumokėti visÄ didelį žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovo E. V. praÅ¡ymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo arba atidėti mokesčio dalies mokėjimÄ netenkino ir nustatė ieÅ¡kovui terminÄ sumokėti likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 3600 Lt bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Teismas nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai apie gaunamas pajamas, areÅ¡tuotÄ ar įkeistÄ turtÄ nėra pakankami tikrajai ieÅ¡kovo turtinei padėčiai nustatyti. IeÅ¡kovas turėjo pateikti duomenis apie visÄ jo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , transporto priemones, pažymas iÅ¡ bankų ar kredito įstaigų apie ieÅ¡kovo turimas sÄ skaitas. IÅ¡ ieÅ¡kovo vykdyto vertybinių popierių pirkimo sandorio vertės galima manyti prieÅ¡ingai, t. y. kad jo turtinė padėtis nebuvo bloga. IeÅ¡kovas neįrodė, kad jis neturi pakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti (jų turėjo ieÅ¡kiniui sumokėti) ar, kad jo turtinė padėtis ženkliai pasikeis (pagerės) iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo (žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atveju), todėl nėra pagrindo jį atleisti nuo jo nurodytos žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis:

1. Teismo iÅ¡vada, jog apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo sunkiÄ finansinę padėtį, yra nepagrįsta. Pateikta pažyma iÅ¡ vienintelės jo darbovietės apie gaunamas pajamas bei dokumentai apie tai, kad visas jam priklausantis turtas yra įkeistas hipoteka arba areÅ¡tuotas (neturi jokio turto, kurį realizavus galėtų sumokėti visÄ Å¾yminį mokestį), taip pat tai, kad jis turi prievolinių įsipareigojimų kreditoriams patvirtina, kad jo turtinė padėtis yra itin sudėtinga, dėl ko jis neturi finansinių galimybių sumokėti

visÄ Å¾yminį mokestį. Kartu su atskiruoju skundu papildomai pateiktos pažymos iÅ¡ VÄ® „Regitra“ ir VSDFV, taip pat iÅ¡raÅ¡ai

iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro bei vienintelės turimos banko sÄ skaitos dar kartÄ patvirtina, jog ieÅ¡kovas Å¡iuo metu tikrai neturi finansinių galimybių sumokėti viso žyminio mokesčio. Jo vardu yra registruoti du automobiliai, vienas iÅ¡ jų nevažiuojantis, be to, Å¡ioms transporto priemonėms, kaip ir nekilnojamajam turtui bei banko sÄ skaitai taip pat uždėtas areÅ¡tas.

2. Tai, kad ieškovas daugiau kaip prieš metus laiko pateikdamas ieškinį sumokėjo žyminį mokestį, dar nereiškia, kad jo turtinė padėtis yra gera ir šiuo metu. Be to, paduodamas ieškinį žyminiam mokesčiui sumokėti jis buvo pasiskolinęs pinigų, o šiuo metu to padaryti neturi galimybės.

3. 2007 m. pradžioje sudaryto vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sandorio, kuris, beje, neįvyko vertė taip pat negali atvaizduoti dabartinės ieškovo turtinės padėties.

4. Atsisakydamas patenkinti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio esant sudėtingai ieÅ¡kovo materialinei padėčiai, teismas nepagrįstai apribojo jo konstitucinę teisę į teisminę gynybÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str.,

338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė

kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam

į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos

pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus,

sumokėjimas (CPK 80 str.).

Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Å ia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismÄ dienÄ jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios Å¡io mokesčio dalies asmuo gali bÅ«ti atleistas. Ä®statymų leidėjas atleidimÄ iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su Å¡iuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiÅ¡kėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumÄ bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiÅ¡kėjo turtinę padėtį. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei bÅ«tinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo institutÄ (CPK straipsnis 3 dalis). Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkiÄ turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad Å¡i padėtis galėtų ateityje pagerėti. Pareiga įrodyti praÅ¡ymo pagrįstumÄ tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

Apeliantas

E. V. pateikė teismui įrodymus apie gaunamas pajamas, susijusias su darbiniais santykiais, VÄ® Registrų centro pažymas apie jo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 0,0627 ha žemės sklypÄ , butÄ Vilniuje, Laisvės pr., bei administracines patalpas Vilniaus m., V. G. g. Visas Å¡is nekilnojamasis turtas yra areÅ¡tuotas. Taip pat apeliantas pateikė pažymÄ iÅ¡ VÄ® „Regitra“ apie jo vardu registruotus du automobilius, kurie, apelianto teigimu, taip pat yra areÅ¡tuoti, o vienas iÅ¡ jų yra nevažiuojantis.

Pateiktas ieÅ¡kovo sÄ skaitos AB Medicinos banke iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurios matyti, kad sÄ skaitoje piniginių lėšų likučio nėra. Vertinant apelianto pateiktus dokumentus galima daryti iÅ¡vadÄ , kad apelianto turtinė padėtis iÅ¡ tikrųjų nėra gera. Kita vertus, jis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad vienas iÅ¡ turimų automobilių techniÅ¡kai netvarkingas (nevažiuojantis), kad abu jo automobiliai yra areÅ¡tuoti. Be to, apeliantas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog jis neturi piniginių lėšų kitų bankų sÄ skaitose, taip pat nepateikė duomenų apie savo Å¡eiminę padėtį, kitų Å¡eimos narių gaunamas pajamas, jų vardu registruotÄ turtÄ (daiktines teises).

IÅ¡ prie apeliacinio skundo pateiktų sutarčių kopijų matyti, kad E. V. 2003 - 2009 m. laikotarpiu iÅ¡ „Swedbank“, AB yra gavęs paskolas net pagal keturias kredito sutartis. Gautų paskolų suma gana didelė, o paskirtis įvairi (bÅ«sto įsigijimui, investicijoms, nesumokėtų palÅ«kanų grÄ Å¾inimui, vartojimo paskolos refinansavimas). IeÅ¡kovas yra gavęs 139 801 Lt paskolÄ ir iÅ¡ AB Medicinos banko. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai nurodė, kad turimo turto savanoriÅ¡kas apsunkinimas savaime negali bÅ«ti pakankamas pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareigos.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas, prisiimdamas įvairias skolines prievoles, veikė savo rizika. Pagal tai, kiek ieÅ¡kovas turi asmeninių turtinių įsipareigojimų, negalima jo finansinės bÅ«klės vertinti kaip itin blogos, dėl kurios jis neturėtų galimybės sumokėti didesnės dalies žyminio mokesčio, nei sumokėjo. Kita vertus, sprendžiant ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ reikÅ¡minga ta aplinkybė, kad tiek hipoteka suvaržytam, tiek kitam ieÅ¡kovo turtui uždėtas areÅ¡tas. Bylos medžiagoje yra antstolio patvarkymas areÅ¡tuoti ieÅ¡kovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus, be to, nurodyta, kad yra areÅ¡tuotos ieÅ¡kovo sÄ skaitos, tačiau lėšų jose nėra.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esantys įrodymai neleidžia visa apimtimi tenkinti apelianto praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis nėra gera, kad esant dideliam ieÅ¡kovo daiktinių ir finansinių teisių suvaržymui (daiktų ir lėšų areÅ¡tui) reikalavimas sumokėti visÄ likusį mokestį iÅ¡ esmės ribotų asmens teisę į apeliacijÄ , yra pagrindas atleisti apeliantÄ nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau Å¡i dalis turi bÅ«ti mažesnė už apelianto praÅ¡omÄ atleidimo nuo mokesčio dalį. Nustatydama mokėtinÄ Å¾yminio mokesčio dalį, teisėjų kolegija atsižvelgia į apelianto pateiktus turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, taip pat į bendruosius proceso teisės principus, todėl sprendžia, kad Å¡iuo atveju protinga ir teisinga įpareigoti apeliantÄ sumokėti 1/3 dalį viso mokėtino žyminio mokesčio, kuri sudarytų 1 300 Lt sumÄ . Apeliantas yra sumokėjęs 300 Lt žyminio mokesčio, todėl įpareigotinas sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios mokesčio dalies atleistinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo turtinės padėties ženklų pagerėjimÄ iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje galimo priėmimo momento, todėl neturėjo pagrindo tenkinti praÅ¡ymo atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimÄ .Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį. Panaikinti nutarties dalį, kuria nepatenkintas E.

V. praÅ¡ymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo. Å ioje dalyje klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - E. V. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo tenkinti iÅ¡ dalies. Atleisti E. V. nuo 2 600 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo. Nustatyti E. V. terminÄ iki 2011 m. balandžio 15 d. (įskaitytinai) sumokėti 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.

Nutarties dalį, kuria atmestas E. V. praÅ¡ymas atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimÄ , palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                       Â

Marytė Mitkuvienė

                                                                                                                   Â

Gintaras Pečiulis

                                                                                                                   Â

Nijolė Piškinaitė