c0b23306-d95d-4579-bda2-3391f0eb69bd · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-2697-414/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03595-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; (S) 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3–5) ir atsikirtime į atsakovės atsiliepimÄ (b. l.

93) nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje (toliau – Marijampolės PN Kybartų sektorius) nepriimtinomis sÄ lygomis. Su pareiÅ¡kėju gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma nuo 10 iki 12 asmenų, gyvenamÄ jį plotÄ dar labiau mažino pertekliniai baldai ir kitas inventorius. Dėl patalpų perpildymo nuolat tekdavo sėdėti arba gulėti, tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos. Kadangi nuo lango 5 metrų atstumu buvo apsauginė tvora, į patalpas nepatekdavo pakankamai dienos Å¡viesos, nebuvo galima iÅ¡vėdinti patalpų.

Gryname ore pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti tik pasivaikščiojimo metu 4 valandas per parÄ , nes kitu laiku bÅ«davo laikomas užrakintas. Administracija nesudarydavo galimybės užsiimti kita prasminga veikla. BÅ«ryje buvo nuo 60 iki 80 asmenų, todėl tualete ir prausykloje tekdavo laukti eilėse. DuÅ¡ai buvo įrengti kitame pastate, todėl net ir blogomis oro sÄ lygomis į duÅ¡Ä ir iÅ¡ jo tekdavo eiti per laukÄ . Vanduo duÅ¡uose buvo drungnas, kabinos neatitvertos užuolaidėlėmis, vienu metu duÅ¡u naudojosi nuo 12 iki 20 asmenų.

Naudotis duÅ¡u buvo leidžiama 15 minučių, todėl tinkamai nusprausti buvo neįmanoma. Patalynė buvo keičiama duÅ¡o dienÄ , bet buvo netinkamai iÅ¡skalbta. Gyvenamosiose patalpose ant sienų buvo pelėsis, sienos buvo drėgnos, langai neatsidarinėdavo, tekdavo iÅ¡imti iÅ¡ rėmų stiklo paketÄ . Maitinimas buvo prastas, maistas nuolat bÅ«davo Å¡altas ir sudėtas į pažymėtus indus, kadangi pataisos įstaigos administracija toleravo subkultÅ«rÄ . Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas blogai miegojo naktimis, patyrė garbės ir orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ , iÅ¡gyvenimus.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 10–18) nurodė, kad visÄ vertinamÄ jį laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Taip pat buvo užtikrintas pakankamas sanitarinių įrenginių skaičius. Teigė, jog pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos nepagrįsti, kadangi nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija, o visose gyvenamosiose patalpose taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus.

Nurodė, jog Marijampolės PN vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 punktu, kuriame nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natÅ«ralų gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimÄ . Langai iÅ¡ lauko pusės gali bÅ«ti apsaugomi grotomis. Atkreipė dėmesį, jog dirbtinis apÅ¡vietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx ir tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Nurodė, kad socialinė nuteisto asmens reabilitacija yra vykdoma pagal kiekvienam nuteistajam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . PareiÅ¡kėjui taip pat yra parengtas 2018 m. spalio 25 d. Socialinės reabilitacijos planas Nr. 66-199, su kuriuo pareiÅ¡kėjas yra supažindintas.

PareiÅ¡kėjas turėjo teisę ir galimybę su Resocializacijos skyriaus specialistu aptarti suplanuotas pataisos priemones, įtraukti naujas, tačiau tam reikalinga pareiÅ¡kėjo motyvacija ir iniciatyva. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriÅ¡kumo principu, taigi socialines reabilitacijos procesas yra ne poveikio, bet sÄ veikos reikalas ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Pažymėjo, kad Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka nuteistieji gali lankyti pataisos namuose veikiančiÄ vidurinę ar profesinę mokyklas, bibliotekÄ , koplyčiÄ , futbolo stadionÄ .

Be to, nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vienÄ iÅ¡ daugiau kaip deÅ¡imt (skaičius metų eigoje kito) socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstojai. Å ių programų metu, be kita ko, sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kitos problemos. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas 2019 ir 2021 metais yra dalyvavęs futbolo turnyruose. Teigė, jog Marijampolės PN direktoriaus įsakymu yra patvirtintas duÅ¡inės darbo grafikas.

Marijampolės PN nepažeidžia teisės aktų, reglamentuojančių duÅ¡o patalpų įrengimÄ , duÅ¡o patalpoje yra stalai, ant kurių nuteistieji gali susidėti higienos priemones. Nurodė, jog nuteistiesiems iÅ¡duodamas naujas arba dezinfekuotas minkÅ¡tasis inventorius. Vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus įsakymu patvirtinta duÅ¡inės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimosi tvarka, skalbykloje centralizuotai skalbiama patalynė. TÄ dienÄ , kai nuteistiesiems suteikiamas duÅ¡as, pagal patvirtintÄ grafikÄ , skalbiama ir patalynė bei drabužiai.

Bendrabučio tipo patalpose, kiekviename aukÅ¡te yra įrengta skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali skalbtis ir džiovintis skalbinius patys. Ginčo laikotarpiu buvo atliekami nuteistųjų valgyklos dienos patiekalų tyrimai, kurių metu pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Marijampolės PN administracija ir pareigÅ«nai ignoruoja pataisos namuose egzistuojančiÄ nuteistųjų subkultÅ«rÄ nepagrįsti. Marijampolės PN nepripažįsta jokių nuteistųjų suskirstymų visi nuteistieji yra lygus, tariamas susiskirstymas į subkultÅ«ras yra susijęs iÅ¡skirtinai su pareiÅ¡kėjo suvokimu bendravimu ir socialiniais įgÅ«džiais.

PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Marijampolės PN administracijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nėra kreipęsis. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis sÄ lygomis nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

Atsakovės atstovas pateikė duomenis, jog pareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN Kybartų sektorių atvyko 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 38), todėl Å¡ioje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Å i aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Kita vertus, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto atliekant bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje trÅ«kumo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 11, 20–22, 23–25, 26–27, 28–30, 33–34), kad pareiškėjas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. gyveno 3 būrio 306 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36,54 kv. m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,32 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. sausio 20 d. pareiškėjas gyveno 3 būrio 304 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas, 36,66 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,33 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. liepos 6 d. pareiškėjas gyveno 1 būrio 125 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 24,71 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,53 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas gyveno 3 būrio 322 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 36,66 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,33 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai ir kitas inventorius. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gryname ore pareiÅ¡kėjas galėjo bÅ«ti tik pasivaikščiojimo metu 4 valandas per parÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje atliko bausmę paprastosios grupės sÄ lygomis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnio 5 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas.

Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo teigimu, jam buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore 4 valandas per parÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu pažeistos nebuvo. PareiÅ¡kėjas teigia, jog pataisos įstaigos administracija nesudarydavo galimybės užsiimti kita prasminga veikla. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad su pareiÅ¡kėju yra sudarytas 2018 m. spalio 25 d. Individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 66-199 (b. l. 35 – 40), iÅ¡ kurio matyti, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko gerbÅ«vio darbus, dalyvavo futbolo turnyruose.

Be to, Marijampolės PN Kybartų sektoriuje nuteistieji grafikuose nustatytu laiku gali lankyti mišias, dalyvauti augalų auginimo veikloje, lankytis stadione, salėje, naudotis taksofonu, lankytis bibliotekoje (b. l. 42–53). Pareiškėjas skunde nenurodo, kokiose socialinės reabilitacijos programose pageidavo dalyvauti, tačiau jam nebuvo leista. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo nepagrįstai ribojama galimybė užsiimti jo pageidaujama veikla, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog pataisos įstaigoje buvo netinkamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, kadangi už lango buvo siena, užstojanti Å¡viesÄ , nebuvo galima iÅ¡vėdinti gyvenamųjų patalpų, ant sienų buvo pelėsis, gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, langai neatsidarinėdavo. Pagal Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktÄ laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog Higienos normoje HN 134:2015 natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas nereglamentuojamas. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. sausio 28 d. patikrinimo aktÄ Nr. (4-21 4.80)PA-208 (b. l. 61–63), suraÅ¡ytÄ atlikus 2020 m. sausio 21 d. patikrinimÄ , kurio metu buvo tikrintos 3 aukÅ¡to bendrosios patalpos. Patikrinimo metu nustatyta, kad patalpose vizualiai matomų pelėsių neaptikta, bendro naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius Å¡varÅ«s, valymo priemonių yra, duÅ¡o patalpos Å¡varios, įrenginiai techniÅ¡kai tvarkingi, pelėsių taip pat neaptikta.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad gyvenamosios patalpos, kuriose buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas yra vėdinamos per atidaromus langus, taip pat yra įrengta dirbtinė ventiliacija, Å¡viesa sklinda pro langus, taip pat patalpose yra įrengti Å¡viestuvai, patalpos tvarkingos, ant sienų nėra pelėsių (b. l. 74–83). PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovės atsiliepimÄ nurodo, jog atsakovės atstovo pateiktos nuotraukos neatitinka tikrovės, jog patalpose buvo daromi remontai, todėl gyvenamosios patalpos atrodo padoriai.

Tačiau pareiÅ¡kėjas nekonkretizuoja, kada patalpose, kuriose buvo pagyvendintas pareiÅ¡kėjas buvo daromas remontas, nepateikia įrodymų savo teiginiams pagrįsti, todėl teismo vertinimu, pagrindų nesivadovauti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nėra. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų buvo kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ ar atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

PareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovei Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio, neatsidarančių langų atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ ir savo teisių pažeidimÄ taip pat kildina iÅ¡ to, jog tualete ir prausykloje tekdavo laukti eilėse.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad 3 būrio sanitariniame mazge yra 6 unitazai ir 6 pisuarai, prausykloje – 8 praustuvės, 1 būro sanitariniame mazge yra 6 unitazai ir 6 pisuarai, prausykloje – 7 praustuvės. Taip pat nurodė, jog 3 būryje ginčo laikotarpiu buvo iki 89 nuteistųjų, 1 būryje buvo iki 76 nuteistųjų (b. l. 12).

Ä®vertinus atsakovės atstovo pateiktus duomenis ir vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiama, kad visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių skaičius sanitariniame mazge, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog jam visÄ laikÄ tekdavo laukti eilėse tualete ir prausykloje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas teigia, jog nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis duÅ¡u, kadangi duÅ¡o kabinos neatitvertos užuolaidėlėmis.

Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b. l. 85–87) patvirtina, jog Marijampolės PN duÅ¡o patalpoje yra įrengtos pertvaros. Pats pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia, tačiau nurodo, jog duÅ¡o kabinos neatitvertos užuolaidėlėmis. Pagal naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , duÅ¡uose, bent iÅ¡ Å¡onų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiÅ¡ko privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017 ir kt.).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , atsakovės neteisėti veiksmai dėl privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimo, nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad duÅ¡u galėjo naudotis tik 15 minučių, vienu metu duÅ¡u naudojosi nuo 12 iki 20 asmenų, vanduo duÅ¡uose buvo drungnas, duÅ¡ai buvo įrengti kitame pastate, todėl į duÅ¡Ä tekdavo eiti per laukÄ . Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte buvo numatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2021 m. gegužės 25 d.) 17.5 punkte buvo numatyta, kad iÅ¡ užrakintų gyvenamųjų aukÅ¡tų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) iÅ¡leidžiami į duÅ¡Ä ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kÅ«rybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Nuo 2021 m. gegužės 26 d. galiojančioje Taisyklių 17.5. punkto redakcijoje numatyta, kad iÅ¡ užrakintų gyvenamųjų aukÅ¡tų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) iÅ¡leidžiami į duÅ¡Ä ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sÄ lygos – kasdien. Aplinkybę, jog Marijampolės PN nuteistiesiems, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , yra sudarytos sÄ lygos vienÄ kartÄ per savaitę praustis duÅ¡e patvirtina ginčo laikotarpiu galioję Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d.

įsakymu Nr. 7/07K-181 (b. l. 57– 58) ir Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 7/07-350 (b. l. 54–56) patvirtinti Naudojimosi duÅ¡o paslaugomis grafikai. PareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kia pretenzijų dėl naudojimosi duÅ¡u periodiÅ¡kumo, tačiau nurodo, jog prausimosi laikas buvo per trumpas. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato minimalios maudymosi duÅ¡e trukmės. Taip pat teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas duÅ¡Ä Ä¯rengti kitame pastate, nei nuteistųjų gyvenamosios patalpos.

Be to pareiškėjas skunde detaliai neišdėstė aplinkybių, susijusių su jo subjektinių teisių pažeidimu dėl netinkamos vandens temperatūros dušuose ir dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus, taip pat duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl to būtų reiškęs pretenzijas pataisos namų administracijai, kreipęsis į kompetentingas institucijas. Todėl šiuo aspektu pagal skunde išdėstytas abstrakčias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog duÅ¡o dienÄ buvo keičiama patalynė, bet ji nebÅ«davo tinkamai iÅ¡skalbta. Ä® bylÄ pateikti įrodymai – DuÅ¡inės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarka, Marijampolės pataisos namų, J.BiliÅ«no g. 14, Kybartai, buitinių paslaugų teikimo nuteistiesiems tvarka (b. l. 59–60) patvirtina, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje patalynė skalbiama centralizuotai skalbykloje, neÅ¡vari patalynė nuteistajam ar bÅ«rio tvarkiniui į Å¡variÄ patalynę keičiama iÅ¡ karto pridavus neÅ¡variÄ .

PareiÅ¡kėjas neneigia, jog iÅ¡skalbta patalynė jam buvo suteikiama kartÄ per savaitę, byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas dėl netinkamai iÅ¡skalbtos patalynės, bÅ«tų prašęs jÄ pakeisti ir tokie jo praÅ¡ymai bÅ«tų buvę netenkinti. Taip pat pareiÅ¡kėjas nenurodo kada konkrečiai yra gavęs netinkamai iÅ¡skalbtÄ patalynę, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir atmestini. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog valgykloje buvo tiekiamas prastas, atÅ¡alęs maistas.

BVK 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji maistu aprÅ«pinami nemokamai, pagal fiziologines mitybos normas. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) 5 punktÄ , nuteistųjų maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija.

Maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktÄ , Å¡iluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatÅ«ra jo viduje turi bÅ«ti ne žemesnė kaip +75 °C. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Kauno technologijos universiteto maisto instituto ir Marijampolės PN darbuotojų atliktų maisto ir jo gaminimo procesų bei laikymo sÄ lygų patikrinimo aktus (b. l. 65– 87), kuriuose nebuvo nustatyta jokių nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės ar laikymo bei gaminimo procedÅ«rų pažeidimų.

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais duomenimis, kadangi pareiÅ¡kėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymas, taip pat skundo Å¡ioje dalyje nedetalizavo, iÅ¡samiai nepaaiÅ¡kino, kada tiksliai ir koks bÅ«tent maistas buvo tiekiamas atÅ¡alęs, kokiu bÅ«du ir kuo remiantis pareiÅ¡kėjas nustatė tiekiamo maisto temperatÅ«rÄ . Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo maisto nesikreipė į pataisos įstaigos administracijÄ ir nesant duomenų, kad administracija nesiėmė priemonių Å¡ias problemas iÅ¡spręsti teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl blogos maisto kokybės laiko abstrakčiais ir nepagrįstais.

PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taip grindžia aplinkybėmis, kad Marijampolės PN administracija (pareigÅ«nai) toleruoja nuteistųjų elgesio subkultÅ«rÄ , kadangi maistas patiekiamas pažymėtuose induose. BVK 6 straipsnis nustato, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygÅ«s nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiÅ«rų ir partiÅ¡kumo, iÅ¡silavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rÅ«Å¡ies ir pobÅ«džio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skundo argumentus dėl kastų susidarymo ir jų toleravimo iš Marijampolės PN administracijos pusės. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namų administracija nepripažįsta nuteistųjų suskirstymo ir visi nuteistieji yra lygūs. Tariamas susiskirstymas į kastas yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokimu, bendravimu su kitais nuteistaisiais bei socialiniais įgūdžiais.

Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad jis turėjo valgyti iš pažymėtų indų. Aplinkybė, kad indai yra pažymėti, niekaip nelemia lygybės principo pažeidimo ir Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, nes nėra tokių duomenų, jog atitinkamai pažymėti indai būtų išduodami tik atrinktų kalinamų asmenų grupei. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas realiai priklauso tam tikrai kastai ir dėl to patiria konkrečias neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kastų Marijampolės PN susidarymo ir jų toleravimo vertintini kaip deklaratyvÅ«s, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmetami. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012). PareiÅ¡kėjas teigia, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų blogai miegojo naktimis, patyrė garbės ir orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ , iÅ¡gyvenimus, tačiau nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Marijampolės PN Antrojo resocializacijos skyriaus pažymÄ (b. l. 31), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki 2021 m. rugsėjo 16 d. dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų pataisos namuose bei dėl to pablogėjusios psichologinės, emocinės bÅ«senos/sveikatos, į įstaigos psichologus nesikreipė. IÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2022 m. sausio 6 d. pažymos Nr. MPN-2 (b. l.

32) matyti, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu į Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medikus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, netinkamo maitinimo nesikreipė. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti abstraktÅ«s teiginiai, jų nepagrindžiant, negali bÅ«ti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, nenustačius bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Giedraitis