2020-12-09 Nr. AB-23383-3-62-3-00680-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2353-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00680-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. kovo 25 d. buvo laikomas Marijampolės PN žmogaus orumą ir garbę žeminančiomis sąlygomis, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Pareiškėjas buvo stebimas per stebėjimo langelį. Tualetas buvo visiškai neatskirtas nuo likusios kameros dalies. Be to, tualetas buvo tupimas, aplink tualetą pilna tarakonų, tualeto skylė surūdijusi, plytelės aplink nutrupėję. Dėl to pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę drausmės grupės sąlygomis 9 kameroje, kurios plotas 8,97 kv. m, jis gyveno vienas. Teisės aktai nenumatė, kokios specifikos tualetas turi būti įrengiamas, todėl tupimo tualeto įrengimas nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Galiojantys teisės aktai numato, jog kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti klozetas (gali būti ir tupimas). Marijampolės PN akcentavo, kad kamera yra vienutė ir ji neturi atskiro sanitarinio mazgo patalpos. Pareiškėjas kameroje gyveno vienas bei deklaratyviai teigia, jog jį stebėjo pareigūnai. Be to, nuteistieji patys kameroje turi palaikyti švarą. Kameros vėdinamos per langus, o kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukiamąją sistemą. Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos atsakovas yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“. Patalpos yra tikrinamos ir, esant poreikiui atlikti paprastą remontą, surašomi avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktai.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. kovo 25 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

7. Bylos duomenimis (b. l. 14, 15, 25–30) nustatyta, jog pareiškėjas gyveno 9 kameroje vienas. Minėtoje kameroje atskiras sanitarinis mazgas neįrengtas. Atsakovas į bylą pateikė 9 kameros nuotraukas (b. l. 29) iš kurių matyti, jog kameroje sanitarinis mazgas nėra atitvertas nuo likusios kameros patalpos.

8. Atsižvelgdamas į Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo norma), 10.4 punktą, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir HN 134:2015), 12 punktą, teismas konstatavo, jog 9 kameros sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai (sanitarinis mazgas nėra atitvertas nuo likusios kameros gyvenamosios dalies). Dėl šių priežasčių teismas pripažino, jog visą ginčo laikotarpį (nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. kovo 25 d.) buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, susijusias su sanitarinio mazgo tinkamu įrengimu (privatumo užtikrinimu).

9. Teismas akcentavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Marijampolės PN yra sudariusi su UAB „Dezinfa“ paslaugų teikimo sutartį Nr. 27/10-28 (b. l. 21–24). Įrodymų, patvirtinančių, kad minėti sutartiniai įsipareigojimai yra nevykdomi ar vykdomi netinkamai, į bylą nepateikta, taip pat byloje nebuvo jokių duomenų, jog pareiškėjas dėl buitinių parazitų jam keliamų nepatogumų būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją, visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, teismas vertino, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.

10. Be to, teismas pabrėžė, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalėjo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas iš dalies galėjo būti nulemtas pačių nuteistųjų (be kita ko, ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog tualetas surūdijęs, sutrupėjusios plytelės, todėl šie pareiškėjo argumentai liko nepaneigti.

11. Pareiškėjas duomenų apie sveikatos sutrikimus į bylą nepateikė. Atsakovas pateiktoje Psichologinės tarnybos 2019 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 55/04-359 (b. l. 16) nurodė, kad pareiškėjas į Psichologinę tarnybą bausmės atlikimo laikotarpiu dėl netinkamų gyvenamųjų sąlygų nesikreipė. Sveikatos priežiūros skyrius 2019 m. balandžio 3 d. pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė (b. l. 17).

12. Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

13. Neužtikrinus pareiškėjui privatumo sanitariniame mazge bei nustačius kitus pažeidimus, teismas konstatavo, jog pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 30 Eur, kuri priteista iš atsakovo pareiškėjui.

III. 14. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš Marijampolės PN medicininių knygučių kopijas ir 2019 m. vasario 25 d. skundo kopiją.

15. Apeliantas pažymi, kad jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per mažas. Lietuvos teismai dažnai priteisia mažesnes žalos atlyginimo sumas nei Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kas iš esmės reiškia pareiškėjo diskriminavimą. Nagrinėjamu atveju tualetas buvo labai prastos būklės, Marijampolės PN jo visiškai neprižiūrėjo. Pareiškėjas kartoja skunde išdėstytus argumentus, kad negalėjo privačiai naudotis sanitariniu mazgu, buvo nuolat stebimas pareigūnų. Pareiškėjas nurodo ne kartą radęs tarakonų lovoje.

16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Marijampolės PN pažymi, kad teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Byloje esantys dokumentai atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl teikti naujus patikslinančius duomenis nėra tikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. M. kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. kovo 25 d., atlyginimo.

19. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja argumentus dėl pažeidimų, kurie jau buvo nustatyti pirmosios instancijos teismo, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog visą ginčo laikotarpį (nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. kovo 25 d.) buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, susijusias su sanitarinio mazgo tinkamu įrengimu (privatumo užtikrinimu). Aplinkybės dėl surūdijusio tualeto ir sutrupėjusių plytelių taip pat buvo traktuotos pareiškėjo naudai.

23. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl buitinių parazitų jam keliamų nepatogumų labai abstrakčios. Byloje pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog Marijampolės PN yra sudariusi su UAB „Dezinfa“ paslaugų teikimo sutartį Nr. 27/10-28 (b. l. 21–24). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl buitinių parazitų jam keliamų nepatogumų būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją, visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas, todėl, nesant tokių duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, įrengimo ir kitų kalinimo sąlygų jo kalinimo laikotarpiu bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.). Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius jo argumentus dėl jam kilusių neigiamų padarinių turėtų patvirtinti prašomos išreikalauti medicininių dokumentų ir 2019 m. vasario 25 d. skundo kopijos, todėl nėra pagrindo jų išreikalauti. Primintina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir mano, jog jis buvo diskriminuojamas, nes jam priteista suma mažesnė, nei priteisiama EŽTT nagrinėjamose bylose.

26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal subsidiarumo doktriną pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausiai tenka valstybių nacionalinėms institucijoms, joms yra suteikiama pakankamai plati diskrecija šioje srityje. Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, pirmiausiai yra palikta teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą. Be kita ko, tai darydamas, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus, o skirtingų neturtinės žalos sumų priteisimas (ir skirtinguose to paties teismo priimtuose sprendimuose) pats savaime nepagrindžia aplinkybės, jog asmuo buvo diskriminuojamas, nes neturtinė žala patiriama individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1170-756/2018; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-773-756/2017; 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-858/2017; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-261/2017 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Be to, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi pareigą atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistinas neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų asmens patirtą žalą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo atveju turėjo būti priteistas konkretus neturtinės žalos atlyginimo dydis, priteistas EŽTT konkrečiose jo nagrinėtose bylose, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo EŽTT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

28. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad nėra pagrindo padidinti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą.

29. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė