Legislator Case Law & Legislation
c0af8e5e-ec6b-4557-bbb5-44cd8f503839 AI generated

c0af8e5e-ec6b-4557-bbb5-44cd8f503839 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number c0af8e5e-ec6b-4557-bbb5-44cd8f503839
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant ieškovės UAB „Panevėžio ryšių statyba“ atstovui adv. S. B., teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Panevėžio ryšių statyba“ ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui UAB „Indastrus“ dėl žalos atlyginimo n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

c0af8e5e-ec6b-4557-bbb5-44cd8f503839 · Panevėžio apygardos teismas: IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 18 935,08 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog atsakovas, dirbdamas statybos darbų vadovo pareigose, vadovavo darbams ir buvo atsakingas už tai, kad kasimo darbai bÅ«tų atlikti prisilaikant visų norminių aktų reikalavimų. Å ių reikalavimų atsakovas tinkamai nevykdė ir to pasekoje buvo padaryta reali turtinė žala AB TEO LT, kuriÄ vėliau padengti privalėjo ieÅ¡kovė. Todėl regreso tvarka ieÅ¡kinį reiÅ¡kia atsakovui, nes jis turi atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

                                                                                                            Civilinė

byla Nr. 2A-610-212/2010

Procesinio sprendimo kategorija:121.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

Kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Panevėžio ryšių statyba“ atstovui adv. S. B.,

Atsakovui A. S.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės

UAB „Panevėžio ryÅ¡ių statyba“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės

teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Panevėžio ryšių statyba“ ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui UAB „Indastrus“ dėl žalos atlyginimo n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 18 935,08 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog atsakovas, dirbdamas statybos darbų vadovo pareigose, vadovavo darbams ir buvo atsakingas už tai, kad kasimo darbai bÅ«tų atlikti prisilaikant visų norminių aktų reikalavimų. Å ių reikalavimų atsakovas tinkamai nevykdė ir to pasekoje buvo padaryta reali turtinė žala AB TEO LT, kuriÄ vėliau padengti privalėjo ieÅ¡kovė. Todėl regreso tvarka ieÅ¡kinį reiÅ¡kia atsakovui, nes jis turi atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo 2 400 Lt žalai atlyginti, 78 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovei ir 2,18 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 609 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atsakovui ir 14,62 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad 2006-04-19 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 607, pagal kuriÄ atsakovas priimtas dirbti statybos darbų vadovu, nustatant 800 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Priimant atsakovÄ Ä¯ darbÄ su juo tÄ pačiÄ dienÄ buvo sudaryta ir visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis atsižvelgiant į atsakovo, kaip darbų vadovo pareigas, susijusias su materialinių vertybių saugojimu, apdorojimu, nuraÅ¡ymu, iÅ¡davimu, apskaita. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2007-08-01 pagal DK 127 straipsnį – darbuotojui praÅ¡ant. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-21 sprendimu iÅ¡ UAB „Panevėžio ryÅ¡ių statyba“ TEO LT buvo priteista - 19 146,53 Lt žalos atlyginimui, 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 574,39 Lt žyminis mokestis ir 50,60 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Å iuo sprendimu nustatyta, kad pagal Panevėžio miesto savivaldybės ir UAB „Panevėžio ryÅ¡io statyba“ sudarytÄ 2006-11-24 statybos rangos sutartį, UAB „Panevėžio ryÅ¡ių statyba“,

atlikdama statinio apÅ¡vietimo tinklo rekonstrukcijÄ , (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje 2007-06-01specialia

technika kryptinio gręžimo bÅ«du, klodama polietileninius vamzdžius elektros kabelio paklojimui, sulaužė telefono kanalizacijÄ bei sugadino joje esančius ryÅ¡ių kabelius. Å ių darbų atlikimui vadovavo atsakovas. IeÅ¡kovė vykdė darbus tinkamai nepraneÅ¡us ir neatvykus telekomunikacijų tinklus eksploatuojančios įmonės atstovui, nesuraÅ¡ius akto kabelio trasai nustatyti. Darbus atliko ne rankiniu, bet kryptinio gręžimo bÅ«du, dėl ko buvo pažeista telefoninė kanalizacija. Å alinant padarytus gedimus, TEO LT patyrė nuostolius.

Panevėžio apygardos teismas 2009-04-01 nutartimi konstatavo, kad UAB „Panevėžio ryÅ¡ių statyba“ pažeidė Telekomunikacijų tinklų apsaugos taisyklių 11.1, 11.3, 19 punktų reikalavimus ir neteisėtai vykdė žemės kasinėjimo darbus. Pripažino, kad avarijos padarinius Å¡alino ir UAB „Panevėžio ryÅ¡ių statyba“ darbuotojai, todėl sprendimÄ dalyje, dėl atkÅ«rimo darbų sÄ naudų priteisimo, pakeitė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 14 570,40 Lt žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 436,54 Lt žyminį mokestį ir 39 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ kasacine tvarka paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2009-04-01 nutartį. Todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės neįrodinėtinos iÅ¡ naujo Å¡ioje civilinėje byloje. IeÅ¡kovė 2009-10-19 atlygino TEO LT žalÄ 14 570,40 Lt sumoje ir 436,54 Lt žyminį mokestį, o 2009-10-21 sumokėjo 1 602,74 Lt sprendimu priteistas 6 procentų dydžio įstatymines palÅ«kanas. IeÅ¡kovo (darbdavio) sumokėta trečiajam asmeniui žalos atlyginimo suma gali bÅ«ti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t.y. atsakovo kaltės, ir gali bÅ«ti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ (DK XVII skyrius).

Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sÄ lygos (DK 246 straipsnis), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį. Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus (DK 254 straipsnis). Teisės pažeidimo metu atsakovas ir ieÅ¡kovas buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnio 5,6 punktai) su atsakovu darbo sutartyje numatyta materialinė atsakomybė už žalÄ padarytÄ panaudojant įmonės turtÄ : mechanizmus, transporto priemones, įrengimus, įrankius, inventorių, medžiagas, spec. rÅ«bus, kurÄ , tepalus ir kitas materialines vertybes bei sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, numatanti atsakovo atsakomybę už materialinių vertybių neiÅ¡saugojimÄ .

Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iÅ¡ darbuotojo pareigos rÅ«pestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti Å¡io konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas - kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas prieÅ¡ pradėdamas darbus nebuvo iÅ¡kvietęs TEO LT atstovÄ , todėl neturėjo teisės vykdyti darbus. Atsakovas pripažįsta, kad vykdydamas savo pareigas, jis pažeidė projekte nurodytÄ darbų atlikimo tvarkÄ ir atliko žemės kasimo darbus naudojant specialiÄ technikÄ ir kryptinio gręžimo bÅ«du klojo vamzdžius elektros kabelio paklojimui, o ne rankiniu bÅ«du kaip buvo nurodyta techniniame projekte. Tačiau Å¡iuos darbus atliko UAB „Panevėžio ryÅ¡ių statyba“ generalinio direktoriaus K.

B. nurodymu, negalėdamas nepaklusti darbdavio nurodymui. Ieškovo atstovas K. B. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis atsakovui

davė techninę užduotį, aptarė jos vykdymÄ ir technologijas bei nurodė ieÅ¡kovui pakloti polietileninius vamzdžius elektros kabelio paklojimui kryptinio gręžimo bÅ«du. IeÅ¡kovas yra statybos darbus vykdanti bendrovė ir privalo vadovautis

galiojančiais Statybos techniniais reglamentais. Ieškovo atstovas K. B. paaiškino, kad atliekant tokio pobūdžio darbus

nereikalingas darbo projektas, tačiau Å¡io teiginio nepagrindė. Atsakovas patvirtino, kad prieÅ¡ pradedant apÅ¡vietimo tinklo statybos darbus, nebuvo parengtas pagal reglamentÄ reikalingas darbo projektas, jis darbus atliko jo neturėdamas ir pagal savo parengtas schemas. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, duodamas nurodymÄ atsakovui atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus ir nepateikdamas techninio projekto sprendinių detalizavimo, pats pažeidė Statybos Techninio reglamento STR 1.05.06:2005 reikalavimus. IeÅ¡kovas, vykdydamas statybos rangos sutartį, darbų vykdytojui davė nurodymÄ nesilaikant techniniame projekte nurodyto reikalavimo darbus atlikti kryptinio gręžimo bÅ«du, o ne kaip projekte nurodyta – rankiniu bÅ«du. BÅ«tent Å¡is reikalavimo nesilaikymas, o ne atsakovo projektinių altitudžių vertinimas, sÄ lygojo ryÅ¡io kabelio sugadinimÄ ir žalos atsiradimÄ . Laikantis projekto reikalavimo - atkasant kabelį rankiniu bÅ«du kaip nurodyta techniniame projekte, net ir nukrypus nuo aukščių paskaičiavimo, galimai bÅ«tu iÅ¡vengta kabelio kanalizacijos pažeidimo. Nepaneigtas ir atsakovo nurodytas faktas, kad iÅ¡naudojus sÄ matÄ , nebuvo pinigų rankinio atkasimo iÅ¡laidoms padengti, todėl darbai buvo atliekami pažeidžiant reikalavimus. Teismas manė, kad darbdavys pats turi prisiimti tam tikrÄ rizikÄ ir nepalankius padarinius, atsirandančius dėl netinkamo darbo organizavimo. Nustačius, kad atsakovas, vykdė darbdavio nurodymus, suprasdamas, jog tuo jis pažeidžia techninio projektavimo reikalavimus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad jis yra kaltas dėl žalos atsiradimo. Tačiau teismas, spręsdamas dėl darbuotojo kaltės laipsnio, atsižvelgė į tai, jog darbuotojas bÅ«damas priklausomas nuo darbdavio ir socialiniu požiÅ«riu silpnesnė Å¡alis, vykdė darbdavio nurodymus, norėdamas iÅ¡saugoti darbo vietÄ . Teismas nenustatė, kad žala buvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais.

Konstatavo, kad yra visos DK 246 straipsnyje numatytos materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos, tačiau, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad žalos atsiradimÄ lėmė paties ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai – ieÅ¡kovas nepateikė darbo projekto, neužtikrino reikiamo darbų atlikimo ir pats davė nurodymÄ nesilaikyti techninio projekto reikalavimų, atsakovas negalėjo nepaklusti darbdavio nurodymui, atsakovas įmonėje dirbo daugiau nei metus laiko, ieÅ¡kovas anksčiau neturėjo nusiskundimų dėl A. S. atliekamo darbo kokybės, darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas žalos dydį mažinti iki 2 400 Lt sumos (DK 257 straipsnio 5 dalis). Å iÄ sumÄ teismas nustatė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo gautas atlyginimas įmonėje buvo 800 Lt (3 x 800 Lt) ir mano šį žalos dydį esant protingu ir atitinkančiu atsakovo kaltės laipsnį.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-26 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Mano, kad teismo sprendimas priimtas neiÅ¡aiÅ¡kinant visų esminių bylos aplinkybių, buvo pažeisti CPK 178, 185, 186 str. 4 d. reikalavimai dėl įrodymų vertinimo visapusiÅ¡kumo ir objektyvumo, nesilaikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje” reikalavimų, buvo pažeistos materialinės teisės normos, reguliuojančios darbuotojų visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę. Visi Å¡ie pažeidimai sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimÄ . Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso tvarka įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo (DK 257 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ Ä¯ Å¡ias aplinkybes visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nepagrįstai sumažino atlygintinos žalos dydį. Nepamatuotai Å¡velnaus sprendimo priėmimÄ lėmė atsakovo sukurtas pasakojimas apie tai, kad darbų vykdymo

technologinę drausmę atsakovas pažeidės vykdydamas ieškovės direktoriaus K. B. nurodymus. Jokių kitų įrodymų pateikta nebuvo, o teismo

posėdžio metu K. B. atsakovo paaiškinimus paneigė. Atsakovas, dirbdamas ieškovės bendrovėje, buvo supažindintas su bendrovės vidaus tvarkos taisyklėmis, su jo pareiginiais nuostatais, kitų norminių aktų reikalavimais, taigi jis žinojo savo pareigas ir privalėjo paklusti darbovietėje nustatytai vidaus darbo tvarkai, laikytis pareiginių nuostatų reikalavimų, vykdyti darbo saugumo ir kitų norminių aktų reikalavimus. Atsakovas pripažįsta, kad jam buvo

žinomi visi šie reikalavimai, kad vykdydamas statybos darbus 2007-06-01 (duomenys neskelbtini) sankryžoje Panevėžio m., juos

pažeidė. Tokiu bÅ«du atsakovas padarė turtinę žalÄ ieÅ¡kovei, kuriÄ pagal sudarytÄ visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį privalo atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra visos sÄ lygos darbuotojo visiÅ¡kai materialinei atsakomybei atsirasti, o padarytos turtinės žalos dydis jau nustatytas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-21 sprendimu. Atsakovas padarytos žalos dydžio ir savo pareigos atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ neginčijo, o savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį parėmė ta aplinkybe, kad darbus vykdė ieÅ¡kovės direktoriaus K. B. nurodymu ir darbai vykdomi kryptinio gręžimo bÅ«du, o ne rankiniu bÅ«du, kaip nurodyta techniniame projekte. Teismas privalėjo kruopÅ¡iai patikrinti atsakovo paaiÅ¡kinimus, to nepadarė ir nesiaiÅ¡kino kokios priežastys nulėmė, kad gavęs tariamai neteisėtÄ vadovo nurodymÄ , suprasdamas, kad Å¡iuo bÅ«du darbus atlikti nesaugu, remiantis DK 276 straipsniu neatsisakė dirbti, ir kokius veiksmus jis atliko, kad paÅ¡alintų tariamai neteisėtÄ vadovo nurodymÄ . Ä®statymo nevykdymas remiantis iÅ¡galvota baime nepateisinamas ir neduoda pagrindo net svarstyti galimybę mažinti priteistinos žalos dydį. Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi atsakovo nurodytais teiginiais ir visiÅ¡kai ignoravo kitus byloje esančius įrodymus. Remiantis atsakovo atsiliepimu į ieÅ¡kinį bei 2010-05-12 teismo posėdžio protokolu, aiÅ¡kiai matyti, jog atsakovas, siekdamas suÅ¡velninti savo kaltę ir iÅ¡vengti visiÅ¡kos materialinės atsakomybės, nurodo, kad neteisėtus veiksmus atliko direktoriaus K. B. nurodymu, o K. B. tai neigia. Esant tokiems prieÅ¡taringiems paaiÅ¡kinimams, teismas neturėjo pagrindo

remtis vien tik atsakovo paaiÅ¡kinimais ir laikyti įrodyta tÄ aplinkybę, kad K. B. nurodė atsakovui atlikti neteisėtus veiksmus. Sprendime

nemotyvuota, kodėl K. B. paaiÅ¡kinimai buvo atmesti, o priimti atsakovo paaiÅ¡kinimai. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 178-185 str. ir Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ . IÅ¡ pirmos instancijos teismo motyvų neaiÅ¡ku, kodėl buvo patikėta bÅ«tent atsakovu, o ne K. B.. Teismo nuomone, atsakovas darbus vykdė ne pagal nustatyta tvarka parengtÄ projektÄ , bet pagal kitus atsakovo turėtus dokumentus, bei bendrovės atstovas neįrodė, kad atliekant tokio pobÅ«džio darbus projektas apskritai nereikalingas.

Tačiau kokie dokumentai yra reikalingi vykdant tokio pobÅ«džio darbus reglamentuota teisės akte – sprendime nurodytame STR, todėl tai nėra įrodinėjimo dalykas, o teisės taikymas iÅ¡imtinė teismo prerogatyva. Teismas neatskleidė, darant prielaidÄ , kad atsakovas iÅ¡ tikrųjų neturėjo darbo projekto, bet turėjo kitus dokumentus, kaip ta aplinkybė galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, t. y. darydamas iÅ¡vadÄ nelygino atsakovo turėtų dokumentų su, teismo nuomone, reikalingais turėti, ir neatskleidė kokių duomenų nebuvimas sutrukdė atsakovui tinkamai atlikti užduotį.

Darydamas iÅ¡vadÄ , kad minimo dokumento nebuvimas sutrukdė atsakovui tinkamai įvykdyti pavestÄ darbÄ , teismas pažeidė protingumo principÄ , kadangi pats atsakovas patvirtino, kad jam visi duomenys, reikalingi tinkamai atlikti darbÄ , buvo žinomi, kad nukrypimas nuo technologinių procesų padarytas ne dėl kažkokių duomenų neturėjimo, bet tyčia, iÅ¡ esmės tam, kad jo manymu rizikuojant bÅ«tų pasiektas su mažesnėmis darbo sÄ naudomis. Teismas teigdamas, jog atsakovas yra silpnioji darbo sutarties Å¡alis, neatkreipė dėmesio, kad darbuotojo silpnumo kategorija kiekvienoje konkrečioje byloje turi savo turinį.

Atsakovas yra iÅ¡silavinęs, atestuotas statybos darbų vadovas, jis visiÅ¡kai pasiruošęs tinkamai vadovauti vykdant aptariamus darbus, jam žinoma, kokie reikalavimai yra keliami vykdant konkrečias užduotis. Tai ne eilinis darbininkas, o vienas iÅ¡ bendrovės vadovaujančių darbuotojų. Todėl jo silpnumas Å¡ioje byloje yra sÄ lyginis, neduodantis pagrindo rimtai vertinti jo teiginių apie tariamÄ bendrovės vadovo neleistin kiÅ¡imÄ si ir neteisėtų nurodymų davimÄ . Teismas, bendro pobÅ«džio frazėmis pasisakydamas apie darbo teisėje egzistuojančias ribotÄ ir visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę, sprendime iÅ¡vengė pasisakyti, kuriÄ iÅ¡ Å¡ių atsakomybės rūšių taiko nagrinėjamoje byloje.

Tuo pažeidė ne tik CPK 270 str. 4 d. 4 p., surašė neaiÅ¡kų sprendimÄ , nes priteisti 2 400 Lt galima taikant ir ribotÄ ir visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę (neaiÅ¡ku, kuo remiantis nustatytas atsakovo vidutinis darbo užmokestis 800 Lt sumoje, kai jo vidutinis darbo užmokestis buvo 1 849,27 Lt), bet kartu pažeidė ir DK 255 str. 1 d. 1 ir 5 punktus. Jeigu teismui neužteko įrodymų, jis turėjo pasiÅ«lyti Å¡alims juos pateikti, bet ne remiantis sprendime nepagrįstais duomenimis. Teismas, neatgumentuodamas ir net glaustai nepaaiÅ¡kinęs, kodėl taip sprendžia, surašė sprendimÄ , turintį visus absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 str. 2 d. 4 p. Daro iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio miesto apylinkės teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimo ir įvertinimo taisykles, pažeidė CPK 176, 183 ir 185 str., netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygas, dėl ko liko neatskleista bylos esmė ir Å¡ie materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

 Atsiliepimu į

apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteistti

bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, nes jis yra nepagrįstas. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas iÅ¡samiai ir tinkamai įvertinant įrodymus, rodančius jo, kaip buvusio ieÅ¡kovo darbuotojo, konkretų atsakomybės dydį, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alos dydį. Apelianto reikalavimas ieÅ¡kinį tenkinti pilnai yra nepagrįstas, nes 2007-06-01, klojant elektros apÅ¡vietimo kabelių futliarÄ , ryÅ¡ių kanalizacija buvo pažeista ne dėl jo kaltės. Jis vykdydamas savo pareigas, pažeidė projekte nurodytÄ darbų atlikimo tvarkÄ vien dėl to, kad darbus Å¡iuo konkrečiu bÅ«du jam buvo nurodęs atlikti ieÅ¡kovės generalinis direktorius K.

B., todėl jis negalėjo nepaklusti darbdavio nurodymui. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ieÅ¡kovės atstovas K. B. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis jam davė techninę užduotį, aptarė jos vykdymÄ ir technologijas bei nurodė pakloti polietileninius vamzdžius elektros kabelio paklojimui kryptinio gręžimo bÅ«du. K. B. teigimu, atliekant tokio pobÅ«džio darbus yra nereikalingas darbo projektas, tačiau Å¡io savo teiginio jis jokiu pagrindu neįrodė. Jis darbus atliko neturėdamas darbo projekto, nes nebuvo parengtas.

Todėl akivaizdu, jog teismas tinkamai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovė, duodama jam nurodymÄ atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus ir nepateikdama techninio projekto sprendinių detalizavimo, pati pažeidė Statybos Techninio reglamento STR 1.05.06:2005 reikalavimus, t. y. ieÅ¡kovė, vykdydama statybos rangos sutartį, darbų vykdytojui, jam, davė nurodymÄ nesilaikydama techniniame projekte nurodyto reikalavimo darbus atlikti kryptinio gręžimo bÅ«du, o ne kaip projekte nurodyta – rankiniu bÅ«du.

Todėl Å¡io reikalavimo nesilaikymas ir sÄ lygojo ryÅ¡io kabelio sugadinimÄ ir žalos atsiradimÄ . Todėl teismas teisingai konstatavo, jog darbdavys pats turi prisiimti tam tikrÄ rizikÄ ir nepalankius padarinius, atsirandančius dėl netinkamo darbo organizavimo. Be to, nėra nustatyta, jog jis žalÄ padarė tyčia. Vadovaujantis DK 246 str. nustatytomis materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygomis, teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ mažinti jam žalos dydį iki 2 400 Lt, kadangi Å¡is žalos dydis yra protingas ir atitinka jo kaltės laipsnį.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje

nustatyta, kad ieÅ¡kovė pagal statybos rangos sutartį, sudaryta 2006 m. lapkričio 24 d. su Panevėžio miesto savivaldybe, atliko apÅ¡vietimo tinklo rekonstrukcijÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje remonto darbus. IeÅ¡kovė 2007 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys

neskelbtini) sankirtoje vykdė žemės kasinėjimo darbus ir specialia technika kryptinio gręžimo bÅ«du klojo polietileninius vamzdžius elektros kabelio paklojimui. Darbams vadovavo atsakovas, dirbęs statybos darbų vadovu, ir klojant vamzdžius buvo sulaužyta telefono kanalizacija bei sugadinti joje esantys ryÅ¡ių kabeliai. Å iuos pažeidimus paÅ¡alino AB TEO LT, kuriai ieÅ¡kovė atlygino teismų sprendimais priteistÄ 16 609,68 Lt žalÄ (b. l. 19-20, 21-39).

IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti visÄ dėl Å¡io įvykio patirtÄ Å¾alÄ , 18 935,08 Lt (b. l. 7-18), nes su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-26 sprendimu, nes: teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas; pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas; nepagrįstai sumažino žalos dydį; nepasisakė kuriÄ iÅ¡ atsakomybės rūšių taiko, iÅ¡nagrinėjęs Å¡alių ginÄÄ .

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas žalos dydį, taip ir nepasisakė kokiÄ materialinės atsakomybės rūšį taiko.

Atsakovas į darbÄ UAB „Panevėžio ryÅ¡ių statyba“ priimtas 2006-04-19 statybos darbų vadovu, jam nustatytas 800 Lt mėnesinis darbo užmokestis (b. l. 79-80, 82). Ta aplinkybė, kad su atsakovu buvo sudaryta visiÅ¡kos individualios atsakomybės sutartis (b. l. 40-41), teisinės reikÅ¡mės nagrinėjant šį ginÄÄ , neturi.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiÅ¡ka atsakomybės rūšis. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ , neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, kai: žala padaryta tyčia; žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis; žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, medžiagas ar gaminius gamybos procese; žala padaryta kitokiu bÅ«du ar kitokiam turtui, kai už jÄ visiÅ¡ka materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose; žala padaryta neblaivaus, apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo ir kai tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje (DK 254, 255 str.).

Kadangi atsakovui jokios ieškovo materialinės vertybės ar priemonės perduotos nebuvo, DK 255 straipsnio 3 punkte nustatyto

pagrindo taikyti jam visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę, yra teisiÅ¡kai nepagrįsta. Atsakovui taikoma ribota materialinė atsakomybė, nes jokių

įrodymų, patvirtinančių, kad žalÄ jis padarė tyčia, nepateikta, o kitų sÄ lygų, numatančių pilnÄ darbuotojo atsakomybę, nėra. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir bylos duomenų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas žalÄ padarė dėl neatsargumo, nepilnai įvertinęs esamÄ situacijÄ .

Su kitais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kadangi atsakovui taikoma ribota materialinė atsakomybė, teismas gali priteisti žalÄ ne daugiau kaip trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio. IÅ¡ byloje esančio įsakymo, apie atsakovo priėmimÄ Ä¯ darbÄ , matyti, kad atsakovui nustatytas 800 Lt mėnesinis darbo užmokestis (b. l. 82). Remdamasis Å¡iais duomenimis pirmosios instancijos teismas priteisė 2 400 Lt žalos atlyginimÄ . Apeliantės argumentas, kad teismas, priteisdamas tokio dydžio žalos atlyginimÄ , nežinia kuo rėmėsi, atmestinas, nes ieÅ¡kovė nepateikė duomenų apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovė pateikė pažymÄ , kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 1 849,27 Lt (b. l. 138), tačiau kokiais pagrindais ir kada buvo pakeistas darbo užmokestis, duomenų nepateikė. IÅ¡ VSDFV pažymos apie asmens įmokas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-08-31 matyti, kad atsakovo darbo užmokestis nesutampa su ieÅ¡kovo nurodomu (b. l. 149). Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis nesuteikia pagrindo keisti priteistos žalos dydį. Ä®statymas nustato žalos dydį ne didesnį kaip trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, o atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimÄ , į atsakovo turtinę padėtį, žalos dydis gali bÅ«ti mažinamas (DK 257 str. 5 d.). IÅ¡ atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad darbus, kurių atlikimo metu buvo padaryta žala, jis atliko tikrai rÅ«pestingai ir atidžiai, darbų eiga buvo derinta su direktoriumi, buvo atsižvelgta į tai, kad atkasant kabelius rankiniu bÅ«du, tranšėjÄ bÅ«tina užpilti smėliu, o jo kiekis, numatytas sÄ matoje, buvo pasibaigęs. Nors apeliantė ir neigia, kad

atsakovas darbus derino su vadovu K. B., tačiau pats K. B. teismo posėdyje patvirtino, kad darbai buvo aptarinėjami

(b. l. 117). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kuriuos iš dalies patvirtino ir pats ieškovės vadovas. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino šias aplinkybes, gal tik nepakankamai jas motyvavo. Atsakovas paaiškino, kad jo turtinė padėtis yra gan kukli, nes augina du vaikus, o šeimos pajamos yra apie 2 000 Lt per mėnesį.

IÅ¡ VSDFV pažymos apie asmens įmokas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-10-31 matyti, kad atsakovas dirba UAB „Ignalinos statyba“, o vidutinis darbo užmokestis yra 1 260 Lt (b. l. 150). Teisėjų kolegija, nustačiusi ir įvertinusi nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo keisti priteistÄ Å¾alos dydį. Dėl pasakyto, naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš UAB „Panevėžio ryšių statyba“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 3 Lt (tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai                                                           Laimutė

Sankauskaitė

                                                                       Zina

Mickevičiūtė

                                                                       Laimantas

Misiūnas