c0acf2cc-878e-45e2-ba8b-d61bbd15654b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-990-580/2013Proceso Nr. 3-61-3-02400-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 36; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Kristinai Čeredničenkaitei,atsakovo atstovei Ramintai Å ulskutei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos banko skundÄ atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ dėl sprendimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas Lietuvos bankas praÅ¡o:

1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2012-08-13 sprendimÄ Nr. SPR-74 „Dėl publikacijose „Tyrėjais tapę politikai kasasi gilyn“ („Lietuvos rytas“, 2012-02-29, Nr. 49/6412; tinklalapis www.lrytas.lt) paskelbtos informacijos (toliau – ir Sprendimas);

2) patenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ â€žDėl dienraščio „Lietuvos rytas“ 2012-02-29 publikacijoje „Tyrėjais tapę politikai kasasi gilyn“ paskelbtos informacijos“, pateiktÄ Å½urnalistų etikos inspektoriui;

3) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad 2012-02-29 UAB „Lietuvos rytas“ leidžiamame dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ (Nr. 49 (6412) 1 ir 3 puslapiuose publikavo straipsnį „Tyrėjais tapę politikai kasasi gilyn“, kuriame buvo paskelbtas tikrovės neatitinkantis ir pareiÅ¡kėjo dalykinę reputacijÄ pažeidžiantis teiginys: „Komisijos pakviestas ,,Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius G. V. parlamentarams tvirtino iÅ¡ buvusio „Snoro“ prezidento R. B. kelis kartus girdėjęs, kad Lietuvos banko vadovas V.

V. jį raginęs dėl ramesnio gyvenimo atsisakyti „Lietuvos ryto“, reikliai vertinančio prezidentės veiklÄ , akcijų („Snoras“ turėjo kiek daugiau kaip trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų)“ (toliau – ir Teiginys). PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į atsakovÄ ir paprašė konstatuoti, kad paskelbdami ginčo teiginius, tretieji suinteresuoti asmenys pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIÄ®) 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies ir 41 straipsnio nuostatas, taip pat įspėti trečiuosius suinteresuotus asmenis dėl Å¡ių pažeidimų bei įpareigoti juos paneigti tikrovės neatitinkančiÄ ir pareiÅ¡kėjo dalykinę reputacijÄ pažeidžiančiÄ informacijÄ .

Žurnalistų etikos inspektorius pareiÅ¡kėjo skundÄ pripažino nepagrįstu. Pažymi, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama, kai nustatoma Å¡ių faktų visuma:

1) žinių paskleidimo faktas;

2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie pareiÅ¡kėjÄ ;

3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio;

4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti, ar ginčo teiginiu paskleistos žinios yra žeminančio pobÅ«džio ir ar jos atitinka tikrovę. Inspektorius konstatavo, kad ginčo teiginiu paskelbta konstatuojamojo pobÅ«džio informacija, kad pareiÅ¡kėjo vadovas darė poveikį R. B., ragindamas jį nutraukti turtinius santykius su vieÅ¡osios informacijos skleidėju, yra apie pareiÅ¡kėjÄ . Konstatavęs, kad ginčo teiginys yra žinia, ir pripažinęs pareiÅ¡kėjo skundÄ nepagrįstu, atsakovas turėjo nuspręsti, jog Teiginyje nėra žeminančio pobÅ«džio informacijos, tačiau to nepadarė.Teiginiu praneÅ¡ama vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantama žinia, neva pareiÅ¡kėjo atstovas (Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.

V.) ragino trečiojo suinteresuoto asmens (UAB „Lietuvos rytas“, leidžiančios laikraÅ¡tį ,,Lietuvos rytas“) akcininkÄ (banko „Snoras“ prezidentÄ R. B.) vardan ramesnio gyvenimo atsisakyti turimų akcijų. Taip praneÅ¡ama žinia, kad pareiÅ¡kėjo atstovas, naudodamasis einamomis pareigomis, elgėsi peržengdamas suteiktos kompetencijos ribas, o jo elgesyje yra baudžiamųjų veikų (turto prievartavimo bei piktnaudžiavimo) požymių. Kiekvienam protingam skaitytojui suprantama, jog asmens raginimas atsisakyti turto vardan ramesnio gyvenimo yra neteisėtas elgesys.

Tretiesiems suinteresuotiems asmenims paskelbus Å¡iÄ informacijÄ , pareiÅ¡kėjo atstovui buvo klaidingai priskirtas teisei ir moralei prieÅ¡ingų veiksmų atlikimas, negarbingas ir visuomenėje smerktinas elgesys, jį, kaip asmenį bei valstybės institucijos vadovÄ , apibÅ«dinantis itin neigiamai. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo vaidmens Å¡alies Å«kiui ir finansų sistemai svarbÄ , tokio pobÅ«džio teiginiai apie jo vadovo galimai neteisėtas (nusikalstamas) veikas neabejotinai pažeidžia Lietuvos banko dalykinę reputacijÄ , pakerta pasitikėjimÄ viena svarbiausių valstybės institucijų.

Be to, paskleistomis žiniomis, vertinant jas viso straipsnio kontekste, skaitytojams siekiama sudaryti įspÅ«dį, kad banko „Snoras“ „neramus gyvenimas“ (bankui „Snoras“ inicijuotas veiklos moratoriumas) prasidėjo galimai ir dėl to, jog jo prezidentas R. B. nepakluso Lietuvos banko vadovo V. V. raginimui atsisakyti turimų „Lietuvos ryto“ akcijų. Tokias žinias skaitytojai vertina ypač neigiamai ir tai dar labiau menkina jų pasitikėjimÄ valstybe ir jos institucijomis. Mano, kad Inspektorius, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių ir nepagrįstai nepripažino, jog buvo nesilaikyta VIÄ® nuostatų.

VieÅ¡osios informacijos rengėjas nurodė konkrečius faktus, kurie yra žeminančio pobÅ«džio. Tokių nepagrįstų, tikrovės neatitinkančių bei pareiÅ¡kėjo dalykinę reputacijÄ pažeidžiančių duomenų vieÅ¡as paskelbimas pažeidžia VIÄ® 3 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ skleisti teisę nepažeidžiančiÄ informacijÄ , savo nuomonę reikÅ¡ti etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų bei vieÅ¡osios informacijos rengėjo pareigÄ atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, remtis keliais Å¡altiniais.Inspektorius nurodė, kad pirmenybę bÅ«tina teikti saviraiÅ¡kos laisvei, kadangi paskelbta informacija yra visuomenei svarbi ir aktuali, neatsižvelgiant į tai, jog ji neatitinka tikrovės. Nesutinka su tokiu interpretavimu, kadangi paskelbta kategoriÅ¡ka informacija apie pareiÅ¡kėjo atstovo neteisėtas (galimai nusikalstamas) veikas.

Vadovaujantis Sprendime iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų logika, bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog, vykstant diskusijai visuomenei svarbiu klausimu, gali bÅ«ti pateisinamas ir asmens Å¡meižimas ir/ar jo gero vardo visuomenėje (dalykinės reputacijos) niekinimas. Tokia iÅ¡vada iÅ¡ esmės prieÅ¡tarautų saviraiÅ¡kos laisvės sampratai. Ginčo informacijos paskelbimu yra peržengiamos toleruotinos kritikos ribos.Sprendime nėra nurodyti argumentai, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡osios informacijos skleidėjai elgėsi sÄ Å¾iningai.

SÄ Å¾iningumas neturi įtakos nagrinėjant skundus dėl dalykinės reputacijos gynimo. Visuomenės informavimo priemonės sÄ Å¾iningumas neatleidžia visuomenės informavimo priemonių (jų skleidėjų) nuo atsakomybės dėl informacijos paneigimo. PareiÅ¡kėjo nuomone, faktai, kad vieÅ¡osios informacijos skleidėjai nesilaikė imperatyvios pareigos atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti skelbiamÄ informacijÄ , remtis keliais Å¡altiniais bei kitų įstatymuose ir žurnalistų profesinę etikÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų ir informacija buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemones, kurių (didžiausiu) akcininku tuo metu buvo bankas „Snoras“, o vienintelis informacijos Å¡altinis buvo visuomenės informavimo priemonės vyriausiasis redaktorius, kelia abejonių dėl informacijÄ paskelbusios visuomenės informavimo priemonės sÄ Å¾iningumo.

Pažymi, kad skundas Žurnalistų etikos inspektoriui buvo įteiktas 2012-04-10, o Sprendimas priimtas 2012-08-13, t. y. praėjus daugiau nei 4 mėnesiams, taigi Inspektorius nesilaikė VIÄ® nustatytos pareigos laiku iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ .Teismo posėdyje palaikė skundo argumentus.Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad Inspektorius ne visais atvejais privalo konstatuoti buvimÄ visų sÄ lygų, kurių nustatymo bÅ«tinumas yra konstatuotas nagrinėjant civilines bylas dėl garbės ir orumo gynimo pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnį.

Inspektoriaus ir kitų Å¡io administracinio ginčo dalyvių nesieja civiliniai teisiniai santykiai, todėl minėtos taisyklės netaikytinos visiems pažeidimams, kuriuos reglamentuoja VIÄ®. Inspektoriaus kompetencija yra apibrėžta vieÅ¡osios teisės normose. Tirdamas skundÄ Inspektorius neturi pareigos nustatyti, ar apskritai yra įrodymų, patvirtinančių nurodytos skunde informacijos atitiktį tikrovei, nes tai nėra jo kompetencija, jis turi pareigÄ spręsti dėl tokios informacijos atitikties VIÄ® reikalavimams.Atsakovas nustatė, kad ginčo objektu esančiame teiginyje buvo paskelbta konstatuojamojo pobÅ«džio informacija, kad pareiÅ¡kėjo vadovas darė atitinkamÄ poveikį R.

B., ragindamas jį nutraukti turtinius santykius su vieÅ¡osios informacijos skleidėju. Tokios informacijos turinys visuomenei suponuoja vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie neigiamo pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo vadovo elgesį, todėl nereikėjo akcentuoti, kad ji yra žeminančio pobÅ«džio, ypač atsižvelgiant į kitas Sprendime nurodytas trečiųjų suinteresuotų asmenų sÄ Å¾iningo elgesio aplinkybes bei į konkrečius pagrindus, suteikusius teisę tokiÄ informacijÄ vieÅ¡ai paskelbti, ir į tai, kad VIÄ® atsakovui nenustato pareigos nustatyti žeminantį paskelbtos informacijos pobÅ«dį.

Buvo nustatyta, jog paskelbta informacija pirmÄ kartÄ buvo vieÅ¡ai iÅ¡sakyta G. V. Seimo Antikorupcijos komisijos, atlikusios parlamentinį tyrimÄ dėl valstybės politikų ir pareigÅ«nų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadovų V. G. ir Y. G. atleidimo iÅ¡ pareigų aplinkybių, 2012-02-28 posėdyje. G. V. iÅ¡sakytos aplinkybės yra ikiteisminio tyrimo objektas, o G. V. į šį ikiteisminį tyrimÄ yra įtrauktas kaip liudytojas.

Teiginyje paskelbta informacija pareiÅ¡kėjo skundo tyrimo metu buvo laikoma paslaptyje ir atsakovas neturėjo jokios galimybės nustatyti tokios informacijos tikrumo tol, kol ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas. Atsakovas, vertindamas informacijos paskelbimo teisėtumÄ , turėjo pareigÄ nustatyti, ar tretieji suinteresuoti asmenys, skelbdami tokiÄ informacijÄ , elgėsi sÄ Å¾iningai.Atsakovas turėjo pagrindÄ konstatuoti, jog tretieji suinteresuoti asmenys elgėsi sÄ Å¾iningai, nustatęs Å¡ias aplinkybes:

1) G. V. 2012-02-28 Seimo Antikorupcijos komisijos, atlikusios parlamentinį tyrimÄ dėl valstybės politikų ir pareigÅ«nų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadovų V. G. ir Y. G. atleidimo iÅ¡ pareigų aplinkybių, posėdyje vieÅ¡ai iÅ¡sakyta informacija Teiginyje nebuvo pakeista ar kaip nors kitaip iÅ¡kreipta ir Å¡iame teiginyje pažymėta, kad konkrečius faktus G. V. pateikė R. B.;

2) ginčo objektu esančiame teiginyje paskelbta informacija yra apie vieÅ¡Ä jį asmenį, kurio garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimo ribos yra daug siauresnės nei privataus asmens. Remdamasis nacionalinių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tvirtina, kad vieÅ¡ojo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi bÅ«tų, yra leistina. VieÅ¡asis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamÄ kritikÄ (nors ir nevisiÅ¡kai tiksliÄ ), kuri privataus asmens aspektu galėtų bÅ«ti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.

IÅ¡ spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik – sÄ Å¾iningo elgesio, t. y. sÄ moningai neiÅ¡kraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikÅ¡tų piktnaudžiavimÄ teise skleisti informacijÄ ir Å¡ios teisės ribų peržengimÄ , sudarantį pagrindÄ taikyti teisinę atsakomybę. PareiÅ¡kėjas, kaip vieÅ¡asis asmuo, privalo bÅ«ti tolerantiÅ¡kas vieÅ¡ai skelbiamai informacijai apie jį tiek tais atvejais, kai tokiÄ informacijÄ skelbia visuomenės informavimo priemonės, tiek tais atvejais, kai informacija yra skelbiama kitų asmenų, kadangi kiekvienas subjektas turi VIÄ® 9 straipsnyje nustatytÄ teisę vieÅ¡ai kritikuoti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų veiklÄ .

Be to, ginčo publikacijos buvo vieÅ¡ai paskelbtos dėl visuomenei itin svarbaus ir aktualaus klausimo – banko „Snoras“ veiklos sustabdymo ir su tuo susijusio konkrečių valstybės pareigÅ«nų atleidimo. Vykstant vieÅ¡ai diskusijai esminį vieÅ¡ojo sergėtojo vaidmenį atlieka spauda, nors ji ir neturi peržengti tam tikrų ribų, tačiau spaudos užduotis vis dėlto yra jos pareigas ir atsakomybę atitinkančiu bÅ«du skleisti informacijÄ bei idėjas visais vieÅ¡ojo intereso klausimais.

Teiginyje paskelbta informacija buvo reikÅ¡minga visuomenei – ginčo publikacijose paskelbtos aplinkybės iki Å¡iol yra plačiai aptarinėjamos visuomenėje bei visuomenės informavimo priemonėse ir dėl jų iki Å¡iol vyksta įvairaus pobÅ«džio tyrimai. Tokio klausimo svarstymas ir informacijos apie jį pateikimas visuomenėje turėjo didelę svarbÄ ir aktualumÄ , todėl tretieji suinteresuoti asmenys tinkamai ir pagrįstai atliko vieÅ¡ojo sergėtojo vaidmenį.Tretieji suinteresuoti asmenys Teiginyje paskelbę informacijÄ apie vieÅ¡Ä jį asmenį ir jo veiklÄ tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ Å¾inoti, elgėsi sÄ Å¾iningai, kadangi informacijos paskleidimo tikslas buvo informuoti visuomenę, bet ne įžeisti ar pažeminti pareiÅ¡kėjÄ .

Jie tinkamai įvertino teisės skleisti informacijÄ ir teisės į asmens garbės ir orumo apsaugÄ pusiausvyrÄ ir pagrįstai skyrė prioritetÄ teisei skleisti informacijÄ Ä¯gyvendinti, kadangi ginčo informacijos skelbimas buvo nukreiptas į visuomenės teisę sužinoti tam tikras aplinkybes apie aktualų klausimÄ ir vieÅ¡ojo asmens veiklÄ . Tokių pagrindų buvimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos dalykinės reputacijos ar VIÄ® reikalavimų nuostatos, o nenustačius tokių pažeidimų fakto VIÄ® reikalavimams 44 straipsnyje nustatytas reikalavimas paneigti informacijÄ tretiesiems suinteresuotiems asmenims netaikytinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1700/2012 konstatavo, kad atsakovas neturi teisės taikyti atsakomybės vieÅ¡osios informacijos skleidėjams dėl VIÄ® 41 straipsnio 2 dalies pažeidimų, kadangi atsakomybę nustatančios normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai – jose įtvirtinti reikalavimai taikytini tik įstatyme tiesiogiai nustatytiems subjektams (žurnalistams). Atkreipia dėmesį, kad ir kitos visuomenės informavimo priemonės, niekaip nesusijusios su banku „Snoras“, paskelbė Teiginyje pateiktÄ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ .

PareiÅ¡kėjas neginčijo tokios kitų vieÅ¡osios informacijos skleidėjų paskelbtos informacijos teisėtumo, todėl jo argumentas, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų sÄ sajos su banku „Snoras“ leidžia abejoti jų sÄ Å¾iningumu.Skundo iÅ¡nagrinėjimo termino pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ . Sutinka, kad SprendimÄ priėmė praėjus keturiems mėnesiams nuo skundo gavimo dienos, tačiau pažymi, kad nagrinėjant skundÄ buvo atliktas iÅ¡samus ir visapusiÅ¡kas faktinių aplinkybių tyrimas, todėl skundas buvo iÅ¡nagrinėtas objektyviai ir priimtas sprendimas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad Inspektoriui buvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, jog G. V. tikrai dalyvavo Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje ir paskelbė aptartas žinias, o visuomenės informavimo priemonė informavo skaitytojus apie tikrai egzistavusį faktÄ , t. y. kad „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius davė paaiÅ¡kinimus Seimo Antikorupcijos komisijai ir apibendrintai, nieko neiÅ¡kreipdamas, perteikė tų paaiÅ¡kinimų turinį.

Apie dienraščio „Lietuvos rytas“ atsakomybę bÅ«tų galima kalbėti, jeigu apraÅ¡ytas faktas bÅ«tų neegzistavęs arba pateiktas taip, kad jį bÅ«tų galima traktuoti kaip aiÅ¡kiai neatitinkantį tikrovės. PareiÅ¡kėjas nepasitenkinimÄ reiÅ¡kia ne dėl to, kad buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti žinia apie G. V. dalyvavimÄ Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje ir jo duotus paaiÅ¡kinimus, o dėl G. V. duotų paaiÅ¡kinimų turinio ir esmės. Visuomenės informavimo priemonė negali atsakyti už tai, kad buvo paskelbta žinia, kÄ Seimo Antikorupcijos komisijoje kalbėjo vienas ar kitas į jÄ duoti paaiÅ¡kinimų iÅ¡kviestas asmuo.

Tuo labiau kad G. V. ir kai kurių kitų komisijai liudijusių asmenų paaiÅ¡kinimų stenogramos pačios Seimo Antikorupcijos komisijos sprendimu buvo paskelbtos vieÅ¡ai. PareiÅ¡kėjas skunde teismui akcentuoja antraeilius dalykus, kurie negali paneigti esminių argumentų ir motyvų ir kuriais remdamasis Inspektorius pareiÅ¡kėjo skundÄ pripažino nepagrįstu. Ä® teismo posėdį tretieji suinteresuoti asmenys neatvyko, apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nenurodytos.Skundas atmestinas.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2012-08-13 sprendimo Nr. SPR-74, kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ 2012-02-29 buvo paskelbtas straipsnis „Tyrėjais tapę politikai kasasi gilyn“ (b. l. 16–17, 33).

TÄ pačiÄ dienÄ straipsnis pakartotas internete (http://www.lrytas.lt/?data=20120229&id=akt29tyr120229&view=2).Lietuvos banko pirmininkas V. V. su 2012-04-04 skundu „Dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ 2012-02-29 publikacijose „Tyrėjais tapę politikai kasasi gilyn“ paskelbtos informacijos“ kreipėsi į Inspektorių. Nurodė, kad straipsnyje paskelbtas G. V. tikrovės neatitinkantis ir Lietuvos banko dalykinę reputacijÄ pažeidžiantis teiginys: „Komisijos pakviestas „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius G.

V. parlamentarams tvirtino iÅ¡ buvusio „Snoro“ prezidento R. B. kelis kartus girdėjęs, kad Lietuvos banko vadovas V. V. jį raginęs dėl ramesnio gyvenimo atsisakyti „Lietuvos ryto“, reikliai vertinančio prezidentės veiklÄ , akcijų („Snoras“ turėjo kiek daugiau kaip trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų)“. V. V. Inspektoriaus prašė:

1) konstatuoti, kad UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“, 2012-02-29 leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“ ir valdomo interneto portalo www.lrytas straipsnyje „Tyrėjais tapę politikai kasasi gilyn“ paskelbusios teiginį „Komisijos pakviestas „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius G. V. parlamentarams tvirtino iÅ¡ buvusio „Snoro“ prezidento R. B. kelis kartus girdėjęs, kad Lietuvos banko vadovas V. V. jį raginęs dėl ramesnio gyvenimo atsisakyti „Lietuvos ryto“, reikliai vertinančio prezidentės veiklÄ , akcijų („Snoras“ turėjo kiek daugiau kaip trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų)“, pažeidė VIÄ® 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies ir 41 straipsnio nuostatas;

2) įspėti UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ dėl minėtų VIĮ nuostatų pažeidimo;

3) įpareigoti UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ paneigti tikrovės neatitinkančiÄ ir Lietuvos banko dalykinę reputacijÄ pažeidžiančiÄ informacijÄ ;

4) priimtÄ sprendimÄ paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai praneÅ¡imai“ ir Inspektoriaus interneto svetainėje (b. l. 29–32). Žurnalistų etikos inspektorius 2012-04-12 raÅ¡tu Nr. SK-76/S-368 kreipėsi į dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojÄ F. T. bei UAB „Lrytas“ direktorių R. B. ir prašė paaiÅ¡kinti Teiginyje paskelbtos informacijos atitiktį tikrovei įrodančias aplinkybes ir pateikti pozicijÄ dėl susidariusios situacijos (b. l. 34). Dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas F.

T. bei UAB „Lrytas“ direktorius R. B. nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, o ginčijamas teiginys atitinka tikrovę, todėl negali žeminti Lietuvos banko dalykinės reputacijos. Pažymėjo, kad 2012-02-28 G. V. iš tiesų lankėsi Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje ir tai patvirtina 2012-02-28 posėdžio Nr. 114-P-5 stenograma, iš kurios matyti, kad G. V. iš tiesų buvo pakviestas liudyti Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje ir liudydamas išsakė pareiškėjo ginčijamus teiginius.

Atkreipė dėmesį, kad liudydamas Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje G. V. atpasakojo informacijÄ , kuriÄ jam perdavė R. B. (b. l. 35–36, 45–46). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o pripažinti, jog tretieji suinteresuoti asmenys pažeidė VIÄ® 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies ir 41 straipsnį. VIÄ® 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių visuomenės informavimo principų: vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformacijÄ ir informacijÄ , Å¡meižiančiÄ , įžeidžiančiÄ Å¾mogų, žeminančiÄ jo garbę ir orumÄ . VIÄ® 22 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos vieÅ¡osios informacijos rengėjų pareigos, taip pat ir pareiga skleidžiant informacijÄ visuomenei bÅ«ti objektyviems ir neÅ¡aliÅ¡kiems, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais svarbiais visuomenės gyvenimo klausimais. Visuomenės informavimo priemonės neturi skelbti nepagrįstų, faktais neparemtų ar dviprasmiÅ¡kų kaltinimų.

VIĮ 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos žurnalistų pareigos, taip pat ir pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus bei savo veikloje vadovautis pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.Nagrinėjamo pobūdžio bylose yra svarbu nustatyti, ar skelbiama informacija yra nuomonė, ar žinia, nes nuo to priklauso teisinė kvalifikacija ir, aišku, bylos baigtis.

VIÄ® 2 straipsnio 36 punktas nustato, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 punktas žiniÄ apibrėžia kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamÄ faktÄ arba tikrus (teisingus) duomenis. Teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atribojimas, ar atitinkama paskelbta informacija laikytina žinia, ar nuomone, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti atliktas iÅ¡tyrus bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, atlikus įvairiapusę analizę, atsižvelgiant į teiginių patikimumo, įrodomumo kriterijus. Pagrindiniu kriterijumi, atribojančiu nuomonę nuo žinios, teismų praktikoje pripažįstama galimybė žiniai taikyti objektyvios tiesos kriterijų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, siekiant tam tikrus teiginius priskirti faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), bÅ«tina atsižvelgti į jų formuluotes, pateikimo aplinkybes, formÄ ir bÅ«dÄ , ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiÅ¡kimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, ar informacija pateikta mokslinio pobÅ«džio straipsnyje ir kt. Jeigu teiginiai iÅ¡dėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamÄ ja forma, tai laikoma, kad pateiktas asmens subjektyvus požiÅ«ris į faktus, žinias ar informacijÄ , o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

Visuomenės informavimo priemonėse skelbiamoms žinioms taikytinas tiesos kriterijus, o nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, neįžeidžiant trečiųjų asmenų, nemenkinant jų garbės ir orumo. Teiginio „Komisijos pakviestas „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius G. V. parlamentarams tvirtino iÅ¡ buvusio „Snoro“ prezidento R. B. kelis kartus girdėjęs, kad Lietuvos banko vadovas V. V. jį raginęs dėl ramesnio gyvenimo atsisakyti „Lietuvos ryto“, reikliai vertinančio prezidentės veiklÄ , akcijų („Snoras“ turėjo kiek daugiau kaip trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų)“ analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad juo buvo konstatuota, jog „Lietuvos ryto“ vyriausiajam redaktoriui G.

V. R. B. sakė, kad pareiÅ¡kėjo vadovas darė poveikį R. B., ragindamas jį nutraukti turtinius santykius su vieÅ¡osios informacijos skleidėju „Lietuvos rytas“. IÅ¡ Å¡io teiginio matyti, kad informacija buvo pateikta kaip faktas, o ne nuomonė. IÅ¡ pasisakymo dėstymo bÅ«do, jo turinio, iÅ¡sakytų minčių nėra pagrindo jį vertinti kaip požiÅ«rį, situacijos supratimÄ , komentarÄ ar vertinimÄ . Teiginiai dėstomi be abejonės, svarstymo, užtikrintai dėl jų teisingumo, nevartojami įprastai nuomonės reiÅ¡kimui vartojami žodžiai, teiginiai pateikiami kaip faktai.

Be to, G. V. perteikta informacija gali būti patvirtinama faktiniais duomenimis, o tai, kaip jau minėta, yra vienas iš svarbiausių žinios ir nuomonės atskyrimo kriterijų.Juridinio asmens dalykinė reputacija yra ginama, kai yra nustatoma šių faktų visuma:

1) žinių paskleidimo faktas;

2) paskleistos žinios yra apie asmenį;

3) paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ;

4) paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“). Juridinių asmenų dalykinės reputacijos pažeidimas siejamas su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių paskelbimu. Dėl Teiginio paskleidimo ginčo nėra – faktas akivaizdžiai nustatytas pagal pateiktÄ publikacijÄ .

Žinios turinys rodo, jog juo informuojama apie tai, kas kalbama apie pareiškėjo vadovo elgesį. Kadangi pareiškėjo vadovas yra institucijos atstovas, tai leidžia manyti, kad Teiginys susijęs su Lietuvos banku kaip institucija, tuo labiau kad Teiginyje yra pažymėtos Lietuvos banko vadovo pareigos, Teiginys pateiktas kontekste, susijusiame su Lietuvos banko veikla bankų priežiūros srityje. Veiksmai, kuriuos atlikęs kaltinamas Lietuvos banko vadovas, yra akivaizdžiai neigiamo pobūdžio, nes gali būti suprantami kaip neteisėto spaudimo darymas nuo Lietuvos banko priklausomam asmeniui.

Žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia asmens dalykinę reputacijÄ ar gerÄ vardÄ . Žeminančios žinios – tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytÄ teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimÄ , negarbingÄ poelgį, netinkamÄ elgesį, nesÄ Å¾iningÄ gamybinę-Å«kinę, komercinę veiklÄ ir panaÅ¡iai.Teiginį G.

V. pirmÄ kartÄ vieÅ¡ai iÅ¡sakė Seimo Antikorupcijos komisijos, atlikusios parlamentinį tyrimÄ dėl valstybės politikų ir pareigÅ«nų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadovų V. G. ir Y. G. atleidimo iÅ¡ pareigų aplinkybių, 2012-02-28 posėdyje. G. V. pažymėjo, kad minėtus duomenis jam suteikė R. B. (b. l. 47–54). Tai reiÅ¡kia, kad visuomenės informavimo priemonė informavo skaitytojus apie tikrovėje egzistavusį faktÄ , t. y. apie tai, kad „Lietuvos ryto“ vyriausiasis redaktorius davė paaiÅ¡kinimus Seimo Antikorupcijos komisijai ir apibendrintai, nieko neiÅ¡kreipdama, perteikė tų paaiÅ¡kinimų turinį.

Teiginyje paskelbta informacija atitinka Antikorupcijos komisijai G. V. anksčiau iÅ¡sakytÄ informacijÄ . Buvo pažymėta, kad konkrečius faktus G. V. pateikė R. B..Pagal pareiÅ¡kėjo skundo Inspektoriui bei teismui reikalavimus matyti, kad pareiÅ¡kėjas siekia, jog bÅ«tų priimtas VIÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punkte nustatytas sprendimas, t. y. vieÅ¡osios informacijos rengėjai ir skleidėjai bÅ«tų įspėti apie pastebėtus Å¡io Ä®statymo ir kitų visuomenės informavimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir pareikalauta juos paÅ¡alinti, taip pat pareikalauta, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žeminančiÄ asmens garbę ir orumÄ ar kenkiančiÄ jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams.

Kadangi Teiginys atitinka informacijÄ , kuri yra Seimo Antikorupcijos komisijos, atlikusios parlamentinį tyrimÄ dėl valstybės politikų ir pareigÅ«nų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadovų V. G. ir Y. G. atleidimo iÅ¡ pareigų aplinkybių, 2012-02-28 posėdžio stenogramoje, o pats straipsnis yra skirtas informuoti apie posėdžio eigÄ , tai laikyti Teiginio neatitinkančia tikrovės informacija nėra pagrindo. VIÄ® 50 straipsnio 3 dalies 2 punktas nenustato galimybės paneigti tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ , nesvarbu, kad ji žemina asmens garbę ir orumÄ .

Teiginyje nėra nurodyta, kad Lietuvos banko vadovas darė spaudimÄ R. B., tik pažymėta, jog R. B. sakė, kad taip buvo. VIÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto sprendimo priėmimas siejamas su VIÄ® pažeidimų nustatymu. Nustatant VIÄ® pažeidimus bÅ«tina atkreipti dėmesį į saviraiÅ¡kos laisvės ir teisės į juridinio asmens reputacijÄ , pusiausvyrÄ bei vieÅ¡ojo asmens, kokiu dėl atliekamų funkcijų bei teisinio reglamentavimo yra Lietuvos bankas, reputacijos gynimo ypatumus. Atsakovas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo ir šį administracinio santykio aspektÄ â€“ saviraiÅ¡kos laisvės, nustatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, taikymo iÅ¡imtys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos siaurai.

Publikacijos paskelbtos dėl visuomenei svarbaus klausimo – banko „Snoras“ bankroto ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo. Teisinga pažymėti ir tai, kad vieÅ¡ojo asmens teisinė apsauga yra iÅ¡ esmės mažesnė, o sprendžiant saviraiÅ¡kos laisvės ir asmens garbės ir orumo kolizijÄ pirmenybė teikiama saviraiÅ¡kos laisvei. VIÄ® 9 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė vieÅ¡ai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigÅ«nų veiklÄ .

Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta asmens laisvė nekliudomai ieÅ¡koti, gauti ir skleisti informacijÄ garantijÄ yra neatskiriama nuo Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios saviraiÅ¡kos laisvę ir jos apribojimus, savo turiniu iÅ¡ esmės atitinkančius Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡osios informacijos skleidėjai atliko vieÅ¡ojo sergėtojo vaidmenį ir pagrįstai, neperžengdami teisės skleisti informacijÄ ribų, informavo visuomenę apie vieÅ¡ai žinomas aplinkybes.

Nėra teisinio pagrindo konstatuoti VIÄ® 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies pažeidimų. VIÄ® 41 straipsnis vieÅ¡osios informacijos skleidėjui netaikomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-08 nutartis Nr. A-1645/2012).Bylos atveju svarstyti apie vieÅ¡osios informacijos skleidėjų atsakomybę nėra pagrindo, nes VIÄ® 54 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai nurodo, jog redakcinė atsakomybė netaikoma ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ , jeigu nurodė informacijos Å¡altinį ir ji buvo pateikta valstybės institucijų oficialiuose ar vieÅ¡ai paskelbtuose dokumentuose bei vieÅ¡ai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o vieÅ¡osios informacijos rengėjas neiÅ¡kraipė pasakytų teiginių.

Straipsnyje yra nurodyta, kad Teiginio informacija buvo pateikta Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje ir atitinka posėdžio stenogramÄ .Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 13 dalis nustato, kad Inspektorius gautÄ skundÄ iÅ¡nagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiÅ¡kimo) gavimo dienos. PareiÅ¡kėjo skundÄ Inspektorius gavo 2012-04-10, taigi atsakovas jį turėjo iÅ¡nagrinėti iki 2012-07-10, tačiau sprendimÄ priėmė tik 2012-08-13, t. y. pažeidęs įstatymo nustatytus skundo nagrinėjimo terminus.

Å io termino praleidimo pasekmės bei kitokie atsakomybės taikymo pažeidėjui terminai įstatyme nėra nustatyti, todėl, kilus ginčui dėl konkretaus termino taikymo teismui, tenka kiekvienoje byloje individualiai spręsti, ar VIÄ® 50 straipsnio 13 dalyje nustatyto termino praleidimas gali bÅ«ti pagrindas netaikyti atsakomybės pažeidėjui. Lingvistinė minėtos teisės normos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad inspektorius turi pareigÄ gautÄ suinteresuoto asmens skundÄ iÅ¡nagrinėti per tam tikrÄ laikÄ , taigi įstatymo leidėjas tokiu reglamentavimu siekė, kad skundo nagrinėjimas nesitęstų neapibrėžtÄ laiko tarpÄ , ir dėl to suinteresuotas asmuo, kurio teisės turi bÅ«ti ginamos Å¡iame įstatyme nustatytais bÅ«dais, netektų galimybės efektyviai apginti savo teises.

Taigi Å¡is terminas yra ne atsakomybės už įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikymo, bet skundo nagrinėjimui bÅ«tinas terminas. Jo trukmę lemia bÅ«tinybė inspektoriui patikrinti visus skunde nurodytus pažeidimus, surinkti reikiamus duomenis ir dėl objektyvių priežasčių gali bÅ«ti situacijų, kai sprendimas priimamas jau pasibaigus trijų mėnesių terminui. Tačiau toks iÅ¡imtinai procedÅ«rinio pobÅ«džio įstatymo pažeidimas, kai pareiÅ¡kėjas neteikia argumentų dėl jo įtakos paties sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, laikytinas formaliu ir negali bÅ«ti pagrindas naikinti sprendimÄ , nes prieÅ¡tarautų teisingumo ir protingumo principams.

IÅ¡ esmės tokiÄ VIÄ® 50 straipsnio 13 dalies taikymo praktikÄ formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-703/2009, 2009-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1293/2009).Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetÄ , atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad Inspektorius padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Lietuvos banko skundas yra nepagrįstas. Žurnalistų etikos inspektorius tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, o 2012-08-13 priimtas sprendimas Nr. SPR-74 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra juridinio pagrindo jį naikinti bei patenkinti pareiÅ¡kėjo Žurnalistų etikos inspektoriui teiktÄ skundÄ .

Lietuvos banko skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :SkundÄ atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                Raimondas Blauzdžius                                                                                                                                                                                                        Jūra Marija Strumskienė Halina Zaikauskaitė