c0abe044-71ad-4cc5-be22-6ba91b9d6db1 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-797-621/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02084-2015-8                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 1.38; 3.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 16 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjo asociacijos Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelio atstovui Z.

G. ir atstovei advokatei Jolantai GrigaliÅ«nienei, dalyvaujant atsakovų Å iaulių rajono savivaldybės administracijos, Å iaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti, atstovams E. G., P. R.,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens H. S. atstovei advokato padėjėjai Zitai Kazlauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo asociacijos TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relio skundÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti atsakovo Å iaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti, 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. MGK-21(15.11) dalį, kuria: 1.1. patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens H.

S. prašymas dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini); 1.2. nustatyta, kad medžiojamų gyvūnų (elnių ir stirnų) padarytos žalos piniginė išraiška žemės ūkio pasėliams (žieminiam rapsui):

1) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 2513,10 Eur;

2) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 3690,96 Eur;

3) pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iÅ¡ valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), – 2301,62 Eur; 1.3. nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relis per vienÄ mėnesį privalo atlyginti H. S. medžiojamų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , kurios piniginė iÅ¡raiÅ¡ka yra 8505,68 Eur.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ skundÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas asociacija TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relis pateikė Å iaulių apygardos administraciniam teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡oma:             1. panaikinti atsakovo Å iaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti, 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. MGK-21(15.11) (toliau – ir ginčijamas sprendimas) dalį kuria:

             1.1. patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens H. S. prašymas dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini).

             1.2. nustatyta, kad medžiojamų gyvūnų (elnių ir stirnų) padarytos žalos piniginė išraiška žemės ūkio pasėliams (žieminiam rapsui):

1) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 2513,10 Eur;

2) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 3690,96 Eur;

3) pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iÅ¡ valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), – 2301,62 Eur;             1.3. nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relis per vienÄ mėnesį privalo atlyginti H. S. medžiojamų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , kurios piniginė iÅ¡raiÅ¡ka yra 8505,68 Eur.PareiÅ¡kėjo atstovė advokatė J.

GrigaliÅ«nienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo, pareiÅ¡kėjo atstovų, pateikti paaiÅ¡kinimai pasitvirtino, todėl praÅ¡o tenkinti skundÄ , kuris buvo pateiktas Å iaulių apygardos administraciniam teismui 2015 m. liepos 17 d. ir panaikinti atsakovo Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. MGK-21(15.11) dalį, kuria: buvo patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens H.

S. prašymas dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini) ir buvo nustatyta, kad medžiojamų gyvūnų (elnių ir stirnų) padarytos žalos piniginė išraiška žemės ūkio pasėliams (žieminiam rapsui):

žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 2513,10 Eur; žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), JudriÅ¡kės r. – 3690,96 Eur; pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iÅ¡ valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), – 2301,62 Eur. Sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relis per vienÄ mėnesį privalo atlyginti H.

S. medžiojamų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , kurios piniginė iÅ¡raiÅ¡ka yra 8505,68 Eur, nes Å¡ita sprendimo dalis yra iÅ¡ esmės neteisėta, priimta pažeidžiant materialines teisės normas, o taip pat procesines teisės normas, procedÅ«ras ir taisykles, turėjusias esminės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo priėmimui. PraÅ¡o teismo remtis skundu ir jo argumentais, taip pat su skundu pateiktais priedais, iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-275-287/2014 medžiaga. Taip pat remtis jos 2016 m. birželio 21 d. pateiktu paaiÅ¡kinimu, pareiÅ¡kėjo atstovo Z.

G. pateiktu paaiÅ¡kinimu, pateiktu Å¡ioje byloje 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje; be to, praÅ¡o remtis ir atsakovų, trečiojo suinteresuoto asmens atstovės 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje pateiktais paaiÅ¡kinimais, nes Å¡iais paaiÅ¡kinimais, pareiÅ¡kėjo nuomone, patvirtinama didžioji dalis pareiÅ¡kėjo įrodinėjamų faktinių ir teisinių aplinkybių. Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypai, apie kuriuose padarytÄ Å¾alÄ kalbama Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, du priklauso H.

S., o dar du yra jo nuomojami iÅ¡ valstybės. Nėra ginčo ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjas yra Å¡itų žemės sklypų – medžioklės plotų naudotojas ir atsakingas pagal įstatymÄ už medžiojamų gyvÅ«nų Å¡iuose sklypuose padarytÄ Å¾alÄ . Nėra ginčo dėl to, kad valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, žemės sklypai, kuriuose galimai buvo padaryta žala, buvo tik su preliminariais matavimais, jiems nebuvo atlikti kadastriniai matavimai. Tai yra aplinkybės, dėl kurių sutinka visi proceso dalyviai.

Be to, nėra ginčo ir dėl to, kad visi Å¡ie bÅ«relio naudojami sklypai niekuomet nebuvo apžiÅ«rėti nei vieno pareiÅ¡kėjo atstovo ir pats H. S. pripažįsta, kad niekuomet pareiÅ¡kėjas TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relis nebuvo informuotas apie 2013 m. H. S. laukuose gyvÅ«nų galimai daromÄ Å¾alÄ , o taip pat nėra ginčo dėl to, kad – skirtingai nei dėl kitų laukų – žemės sklypai, apie kuriuos kalbama Å¡ioje byloje, niekuomet nebuvo apžiÅ«rėti nei Å iaulių rajono savivaldybės administracijos, nes kaip yra nustatyta administracinėje byloje Nr. I-275-289/2014, tuo metu, kai H.

S. kreipėsi į komisijÄ , seniÅ«nÄ , praÅ¡ydamas užfiksuoti žalÄ , jis nepateikė savivaldybės atstovams ir seniÅ«nui dokumentų, patvirtinančių savo nuosavybę, o komisijos ir seniÅ«nijos atstovai, nuvykę į laukus su tikslu apžiÅ«rėti ir užfiksuoti laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , nusprendė tų laukų apskritai neapžiÅ«rėti, nes nebuvo praneÅ¡ta medžioklės plotų naudotojui – TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«reliui. Tai reiÅ¡kia, kad buvo pažeista esminė ir pagrindinė pareiÅ¡kėjo teisė dalyvauti nustatant žalÄ , pažeista jo teisė bÅ«ti informuotam apie procedÅ«ras, kurios susijusios su teisinėmis pasekmėmis pareiÅ¡kėjui.

VisiÅ¡kai pritaria H. S. atstovės teiginiui, kad kitose bylose nustatytos faktinės aplinkybės neturi bÅ«ti iÅ¡ naujo nagrinėjamos ir nustatinėjamos, todėl 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas turi Å¡ioje byloje prejudicinę galiÄ ir praÅ¡o juo vadovautis, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo teisėtumo bei pagrįstumo klausimÄ . Sprendimo galia, juo nustatytos aplinkybės, jo reikÅ¡mė buvo iÅ¡dėstyta 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje, pareiÅ¡kėjui ir jo atstovei teikiant paaiÅ¡kinimus, todėl praÅ¡o jais remtis.

Byloje Nr. I-275-289/2014 buvo nustatyta, kad H. S. turi teisę į žalos atlyginimÄ , todėl atkreipė dėmesį į sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę: atsakovas – Komisija – buvo įpareigota ne perkelti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį į sprendimÄ dėl žalos atlyginimo, bet peržiÅ«rėti sprendimÄ dėl žalos atlyginimo tik atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 13 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . O atsakovai Å¡iuo protokolu vadovavosi, o ne atsižvelgė į jį. Pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas – 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Å io protokolo pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės skųsti, nes tai nėra nei administracinis aktas, kuris gali bÅ«ti skundo objektas, nei ieÅ¡kinio objektas, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo teisės jokia tvarka faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ginčyti kitoje byloje, todėl dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pagrįstumo, reikÅ¡mės, teisėtumo teismas turės pasisakyti Å¡ioje byloje. Nesutinka su nuomone, kad Å¡is protokolas buvo tiriamas administracinėje byloje Nr. I-275-289/2014, ir tai aiÅ¡kiai galima nustatyti, nes byla Nr. I-275-289/2014 yra prijungta prie Å¡ios nagrinėjamos bylos ir yra matyti, kad toje byloje niekaip nebuvo tiriamas pats faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, jo patikimumas, tikrumas ir teisingumas ar turinys.

Byloje buvo tik konstatuota, kad pats H. S. iÅ¡sikvietė antstolį konstatuoti faktines aplinkybes, kad pasėliai buvo pakenkti, pažeisti, ir atsižvelgiant į tai, kad protokolas buvo vienintelis dokumentas apie žalÄ , buvo nurodyta komisijai atsižvelgti į protokolÄ . Apklausus atsakovus 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kėjo, kad jie ne taip suprato teismo sprendimÄ ir netinkamai jį įvykdė: jie ėmė kaip pagrindÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ir jame nustatytas faktines aplinkybes tiesiogiai perkėlė į skundžiamÄ sprendimÄ dėl žalos.

Taip atsakovo atstovas P. R. nurodė 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje, teigdamas, kad žalos Komisija iÅ¡ naujo nenustatinėjo ir neapskaičiavo, antstolio R. K. į Komisijos posėdį nekvietė, jo neapklausė, kaip buvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės, ir iÅ¡ naujo jų nenustatinėjo. Perkėlė į protokolÄ duomenis, manydami, kad faktinės aplinkybės protokole yra teisingos. Kaip buvo nurodyta atsakovo paaiÅ¡kinime, H. S. pateikti dokumentai apie jo naudotas medžiagas, chemines priemones, trÄ Å¡as ir kt. nesutapo su Komisijos kitais turėtais dokumentais apie agrotechninius reikalavimus ir jų laikymÄ si.

Komisija vadovavosi Metodikos 11 punktu ir nusprendė paskaičiuoti žalÄ . Atsakovo atstovas P. R. nurodė, kad jiems nebuvo jokių abejonių dėl to, kad pasėliai buvo visiÅ¡kai sunaikinti. Kitas atsakovo atstovas nurodė, jog jie vykdė teismo įpareigojimÄ ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-17-753/2007, kurioje nurodoma, jog visiÅ¡kas, besÄ lygiÅ¡kas ir nuoseklus įstatymo laikymasis nereiÅ¡kia teisingumo, todėl atsakovai nurodė, kad įgyvendino teisingumÄ , nesilaikydami įstatymo.

TokiÄ pozicijÄ atsakovas grindžia tuo, kad 2014 m. lapkričio 20 d. sprendime yra nustatyta, jog žala buvo apskaičiuota ne pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus ir ne pagal Metodikos reikalavimus, taigi toks apskaičiavimas nepagrįstas jokiais įstatymais ir jokiais teisės aktais. Komisija ir atsakovas atsidÅ«rė aklavietėje, nes suprato, kad įpareigojimas besÄ lygiÅ¡kai remtis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu prieÅ¡tarauja žalos nustatymo taisyklėms – tiek pakenkimo intensyvumui nustatyti, tiek ir matavimams; atsakovai 2014 m. skundė Å iaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ , pateikė dėl jo apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, jog neteisėtas yra teismo įpareigojimas atsižvelgti į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , nes, kaip nurodė atsakovas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas suraÅ¡ytas ne pagal įstatymo ir metodikos reikalavimus ir kad žala gali bÅ«ti apskaičiuojama tik pagal Metodikos reikalavimus.

Å is apeliacinis skundas nebuvo priimtas ir nebuvo iÅ¡siųstas į apeliacinę instancijÄ , nes buvo pateiktas, praleidus apskundimo terminÄ . Tačiau bet kuriuo atveju atsakovo pozicija ir vertinimas, susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, byloje yra, taigi Å¡alių nuomonės iÅ¡ esmės sutampa pagrindiniais klausimais dėl žalos dydžio nustatymo. PareiÅ¡kėjo nuomone, teismas, įpareigodamas atsižvelgti į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , įpareigojo bÅ«tent į jį tik atsižvelgti, t. y. nustatinėti, kokios aplinkybės nustatytos protokole, kaip buvo nustatytas pakenkimo intensyvumas ir kaip bei kokia padaryta žala – to atsakovas nepadarė.

Komisija, nagrinėdama pakartotinai H. S. skundÄ , nekvietė antstolio ir nesiaiÅ¡kino net su pačiu H. S., kaip ir kokiu bÅ«du buvo fiksuojamos aplinkybės, nustatytos protokole. Kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio, teismas besÄ lygiÅ¡kai remtis Å¡iuo protokolu negalės: faktinių aplinkybių konstatavimo pradžia 11:20 val., baigta 14:10 val. Vadinasi, konstatuota, kad didesnis nei 60 ha plotas apžiÅ«rėtas per nepilnas tris valandas. R. K. pats patvirtino, jog Å¡iuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu teismas neturėjo teisės remtis, nes protokole nurodytos kaip nustatytos aplinkybės ir faktai iÅ¡ tiesų nebuvo nustatinėjami.

Antstolis R. K. nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nuodyta pradžia ir pabaiga: 11:20 val. ir 14:10 val. – nėra tas laikas, kuris iÅ¡ tiesų buvo konstatuojant faktines aplinkybes. Antstolis miglotai aiÅ¡kino pradžios ir pabaigos laikÄ , bet nesuprantama, kaip galėjo pirma suraÅ¡yti protokolÄ , o tik po to apžiÅ«rėti laukus. Tačiau antstolis R. K. vis tik nurodė, kad galima remtis tais duomenimis, kurie nurodyti apie faktinių aplinkybių konstatavimo pradžiÄ ir pabaigÄ , t. y. kad pradėta 11:20 val., baigta 14:10 val.

Tai reiÅ¡kia, kÄ patvirtino ir pats antstolis, kad fiziÅ¡kai Å¡ių laukų per tiek laiko apžiÅ«rėti nebuvo įmanoma; antstolis aiÅ¡kino, kaip jis apžiÅ«rinėjo tuos laukus: truputį paėjo vieno lauko Å¡onu, truputį paėjo kito lauko pakraščiu, paėjo į kalniukÄ , po to pavažiavo maÅ¡ina, po to maÅ¡ina užklimpo; miglotai nurodė, kad galima nustatyti taÅ¡kus, suvesti juos į GPS prietaisÄ ir taip jis esÄ nustatė patį laukų plotÄ bei pakenktų laukų plotÄ . NežiÅ«rint to, antstolis kategoriÅ¡kai patvirtino, jog GPS prietaisas, kuris įraÅ¡ytas į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ kaip naudotas (duomenys apie nuskustÄ laukÄ , kurio plotas – 2,8790 ha), jo, antstolio, nebuvo naudojamas visÄ laikÄ â€“ antstoliui nežinomus duomenis į prietaisÄ suvedė pats Å«kininkas.

Antstolis negalėjo nurodyti, kaip jis iÅ¡matavo tÄ nuskustÄ laukÄ . Å is prietaisas nebuvo įraÅ¡ytas į faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ kaip naudojamas prietaisas, nes GPS priklausė ne antstoliui, bet H. S.. Nustatinėjant, kaip antstolis rado laukus ir kaimÄ , kuriame padaryta žala, liudytojas parodė, kad laukus nurodė pats H. S.: jie važiavo dviem automobiliais, Å«kininkas pirmas, antstolis iÅ¡ paskos, H. S. nurodė, kur važiuoti. Antstolis nurodė, jog prieÅ¡ pradėdamas faktinių aplinkybių konstatavimÄ jis įspėjo Å«kininkÄ , kad jo GPS sugedęs ir klausė Å«kininko, ar Å¡is turės savo – Å«kininkas turėjo.

Kaip veikė GPS – antstolis nežinojo, ar jis veikia su palydovų sistemos pagalba, ar elektroninių prietaisų pagalba, tačiau bÅ«tent Å¡is prietaisas buvo naudojamas. Ne tai yra svarbiausia nustatant, ar tie laukai buvo apžiÅ«rėti ir ar H. S. buvo sÄ Å¾iningas, apžiÅ«rint laukus ir galbÅ«t teisingai parodė tuos laukus; svarbiausia yra tai, kad ne tokia buvo užsakyta paslauga. Antstolis nurodė, jog jis nenustatinėjo pasėlių pakenkimo intensyvumo. Atsakydamas į klausimus apie procentus, kurie yra užfiksuoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kad yra pažeista tiek ir tiek daigų, kad produktyvumas gali bÅ«ti ne daugiau kaip 20-25 procentai, antstolis nurodė, kad tie procentai buvo nustatyti jo kaip du aukÅ¡tuosius iÅ¡silavinimus turinčio asmens iÅ¡ gyvenimiÅ¡kos patirties, vizualiai apžiÅ«rėjus laukus.

Paklausus antstolio, ar jis apžiÅ«rėjo visus laukus ar tik jų dalį, antstolis patvirtino, kad visų laukų neapėjo nei perimetru, nei skersai, nei iÅ¡ilgai, nes to neįmanoma padaryti per 2,5 valandas. Tačiau antstolis kategoriÅ¡kai keletÄ kartų patvirtino, kad jis neprivalėjo nei skaičiuoti, nei tikrinti, kuriame plote yra likę daigų. Antstolis kategoriÅ¡kai nurodė, kad 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo tikslas buvo fiksuoti rapsų laukus, jų pažeidimo faktÄ ir bebrų užtvankÄ , kuri pastatyta ir apsemtas laukas.

Antstolis užfiksavo tai, kÄ matė ir suprato. Nors antstolis nurodė, jog detales yra pamiršęs, tačiau jis patvirtino, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo ne pakenkimo intensyvumui nustatyti, o konstatuoti faktines aplinkybes, kad pasėlis yra pakenktas ir tai matosi. Antstolis nurodė, kad jis neturi licencijos ar kito dokumento, kad galėtų nustatyti pakenkimo intensyvumÄ . Taigi antstolis nenustatinėjo, koks are ar hektare yra pakenkimo intensyvumas, neskaičiavo, nes neturėjo tam nei teisės, nei iÅ¡silavinimo, nei kvalifikacijos.

Taip pat nurodė, kad jis nėra susipažinęs su metodikomis. Antstolis apžiÅ«rėjęs laukus nustatė 75 procentus pakenkimo intensyvumÄ (matė vizualiai, bet neskaičiavo). Jis naudojo fotoaparatÄ ir vaizdo kamerÄ , padarė fotonuotraukas. Antstolis pažymėjo, kad intensyvumas nebuvo nurodytas užsakyme, o jeigu tokia paslauga ir bÅ«tų buvusi nurodyta, antstolis bÅ«tų nurodęs, kad jis nėra tas žmogus, kuris gali teikti informacijÄ apie pasėlių pakenkimo intensyvumÄ . Jis matė, kad sugadinta 2/3 dalys lauko, todėl ir parašė, kad pakenkimo intensyvumas – 75 procentai.

Ä® pareiÅ¡kėjo atstovo Z. G. klausimÄ dėl pakenkimo: jeigu 2/3 dalys pakenktos, tai sudaro 66 procentai, kodėl buvo nurodyta 75 procentai, nors turi bÅ«ti 66 procentai – antstolis atsakė, kad tai nesvarbu, nes jis pakenkimo intensyvumo nenustatinėjo, o nustatinėjo patį faktÄ , kad yra pakenkta – pasėliai nuniokoti, yra padaryti žvėrių takeliai, yra žvėrių iÅ¡trypta. Tai reiÅ¡kia, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad H. S. pasėliai buvo pakenkti laukinių medžiojamų gyvÅ«nų, tačiau kiek pakenkti, antstolis nenustatinėjo ir nenustatė.

Komisija nesirėmė tais procentais, tačiau konstatavo, jog jie yra tokie, jog pasėliai pakenkti tiek, kad juos buvo būtina atsėti. Atsakovo atstovas nurodė, kad buvo matyti, kad H. S. užarė pasėlius ir atsėjo naujai. Todėl tai reiškia, kad pasėliai buvo suniokoti visiškai – taip, kad juos reikėjo atsėti. Atkreipė teismo dėmesį, kad H. S. yra suinteresuotas ir jis siekia, kad iš Tryškių-Linkuvos medžiotojų būrelio, kaip ir iš kitų būrelių, būtų atimti medžioklės plotai. 2011 metais buvo įkurtas medžiotojų klubas Meleta, kuris neturi medžioklės plotų.

Šio klubo vadovas yra R. P.. Laukais, dėl kuriems padarytos žalos nagrinėjama ši byla, H. S. sudarytomis panaudos sutartimis yra leista naudotis medžiotojų klubui Meleta. Atsakovo atstovai šioje byloje patvirtino ir dokumentuose yra užfiksuota, kad H. S. ir liudytojas R. P. (Meletos klubo vadovas) atsiims visus skundus, visus ieškinius iš teismų, jeigu medžiotojų klubui Meleta bus suteikti medžioklės plotai. Tai patvirtino atsakovo atstovas P. R. 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdyje šioje byloje, tai yra patvirtinęs ir H.

S., tai yra užfiksuota ir Komisijos dokumentuose. Taigi H. S. bÅ«tina įrodyti, kad pareiÅ¡kėjas esÄ pažeidinėja jam įstatymo nustatytas pareigas, t. y. nebuvo praÅ¡ymų pastatyti bokÅ¡telius, niekuomet neinformavo nei apie galimai daromÄ Å¾alÄ 2013 metais, nei apie tai, kad jis kviečiasi antstolį R. K. 2013 m. gegužės 13 d., kad TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relis galėtų dalyvauti apžiÅ«rint laukus. Tada nebebÅ«tų jokio ginčo, nes pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu negali net patvirtinti ar paneigti, kad apskritai H.

S. laukuose buvo rapsas. To patvirtinti ar paneigti negali ir atsakovai, kurie H. S. laukų neapžiÅ«rėjo ir jokios žalos pasėliams nematė. Taigi Å¡ioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos, kurios dydis nustatytas tik pagal paties suinteresuoto žalos nustatymu asmens H. S. paaiÅ¡kinimus, parodymus ir pagal jo parodymais nustatytas faktines aplinkybes, o tai reiÅ¡kia, kad H. S. pats parodė, pats nustatė, kur ir kaip buvo padaryta žala, pats pateikė savo deklaruotus duomenis žalos paskaičiavimui, o pareiÅ¡kėjas ir komisija tarsi negali daryti jokios įtakos nustatant žalos, apskaičiavimo teisingumÄ ar kt.

Yra pagrindo teigti, jog H. S. pats tyčia veikia taip, kad jo pasėlių apsaugos nebūtų galima organizuoti tinkamai. Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo reikšmės: ji plačiai išdėstyta skunde, prašo juo remtis, tiesiogiai perkelti protokole nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje patikrinus jų nustatymo aplinkybes, būtų neteisėta ir neleistina, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimas Komisijos taip ir nebuvo įvykdytas, todėl skundžiamo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

PraÅ¡o teismo įvertinti visus pateiktus duomenis, iÅ¡dėstytas aplinkybes ir pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti. PareiÅ¡kėjo atstovas Z. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skunde iÅ¡dėstytus motyvus ir praÅ¡o skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime bei pasisakymų metu iÅ¡dėstytÄ atsakovo nuomonę. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Å iaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinė komisija, sudaryta medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti, įvykdė Å iaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-275-289/2014, kurį įgyvendinant buvo parengtas Komisijos 2015-06-08 sprendimas Nr. MGK-21 (15.11).

Komisija apskaičiavo padarytÄ Å¾alÄ , vadovaujantis medžiojamų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos LR aplinkos ministerijos ir Žemės Å«kio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359, 11 punktu, t. y. buvo apskaičiuotos tik tiesioginės iÅ¡laidos sunaikintiems pasėliams įveisti. Mano, kad toks Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.Atsakovo atstovas P. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad vienmečių iÅ¡ rudens pasėtų pasėlių žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalÄ nustatoma, kad visiÅ¡kai sunaikinti pasėliai vietoje, toje pačioje žemėje pasėlių vietoje nauji pasėliai gali bÅ«ti įveisti ir sulaukti jų derliaus dar tais pačiais metais, apskaičiuojant tik tiesiogines iÅ¡laidas sunaikintiems pasėliams įveisti.

Pasėliai nebuvo atkurti, skaičiuojamos tiesioginės iÅ¡laidos tik žieminiams rapsams įveisti. Kada pasėliai buvo atsėti vasarinėmis kultÅ«romis, t. y. vasariniais miežiais, Komisija tÄ matė, tai reiÅ¡kia, kad pasėliai tikrai buvo atsėti, todėl Å¡iuo atveju buvo pagrindas skaičiuoti tiesiogines iÅ¡laidas pasėliams įveisti. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiojo suinteresuotojo asmens H. S. atstovė advokato padėjėja Zita Kazlauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuriÄ skundžia pareiÅ¡kėjas, yra teisėta ir pagrįsta.

Ä®siteisėjus Å iaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimui, atsakovas įvykdė teismo sprendime nurodytus įpareigojimus. Komisija, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , kaip minėjo pareiÅ¡kėjo atstovė, neva neatliko apžiÅ«ros. Atkreipė dėmesį į tai, kad pasėliai buvo sunaikinti 2013 metais, o skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2015 metais, t. y. praėjus daugiau nei 2 metams. Todėl nei teoriÅ¡kai, nei praktiÅ¡kai komisija pakartotinai apžiÅ«rėti laukų neturėjo galimybės, jau keli metai ten buvo sėjamos kitos kultÅ«ros.

Dėl apskaičiuotos turtinės žalos gali patvirtinti, kad Komisija labai sÄ Å¾iningai paskaičiavo padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡laidos buvo skaičiuojamos tik įveisimui. Nebuvo skaičiuojamos iÅ¡laidos papildomam tręšimui ir panaÅ¡iai. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ Å¾emės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai.

Nuolatinė komisija apskaičiavusi padarytÄ Å¾alÄ minėtuose žemės plotuose, kurie įeina į TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relio medžiojamÄ jį plotÄ , pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relis per vienÄ mėnesį privalo atlyginti H. S. medžiojamų  gyvÅ«nų  padarytÄ Â Å¾alÄ ,  kurios  piniginė iÅ¡raiÅ¡ka yra 8505,68 Eur. PareiÅ¡kėjas TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relis skunde nurodo, jog skundžiamo sprendimo dalies neteisėtumui esminės įtakos turėjo tai, kad nebuvo iÅ¡tirtos, įvertintos ir jau nebegali bÅ«ti objektyviai iÅ¡tirtos ir įvertintos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, turėjusios užtikrinti objektyvų pareiÅ¡kimo įvertinimÄ bei užtikrinti priimto sprendimo pagrįstumÄ .

Tokiu teiginiu pareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ , kadangi Å iaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylÄ Nr. I-275-289/2014 visos faktinės ir teisinės aplinkybės buvo iÅ¡tirtos ir 2014 m. lapkričio 20 d. priimtas sprendimas, kurį vykdant atsakovė Nuolatinė komisija ir priėmė Å¡iuo metu skundžiamÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėjo atstovės pasisakymuose buvo daug kalbama apie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , tačiau faktai, kurie jau yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iÅ¡ naujo nebegali bÅ«ti įrodinėjami, nagrinėjant kitas bylas.

PareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrįstai teisminio proceso metu bandė iÅ¡ naujo ginčyti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo faktÄ , įrodinėti Nuolatinės komisijos nuo 2013-05-02 padarytus procedÅ«rinius pažeidimus, suinteresuotojo asmens H. S. veiksmus, jo elgesį, neva netinkamÄ Å¾alos atlyginimo procedÅ«ros inicijavimÄ , nors, kaip jau minėta, tai buvo iÅ¡tirta ankstesnėje byloje. Å iaulių apygardos administracinio teismo sprendime Nr. I-275-289/2014 buvo konkrečiai nustatyta, kad suinteresuotas asmuo H.

S., siekdamas apsaugoti savo pasėlius nuo medžiojamų gyvÅ«nų daromos žalos, gyvÅ«nų atbaidymui naudojo vadinamÄ sias „petardas“, o pastebėjęs suniokotus pasėlius, pareiÅ¡kimu apie tai informavo Å iaulių rajono administracijÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad H. S. savo veiksmais ir elgesiu sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo TryÅ¡kių – Linkuvos medžiotojų bÅ«relio bokÅ¡telių, įrengtų H. S. valdomuose plotuose, sistemingÄ naikinimÄ ir griovimÄ , tačiau teismui nepateikė nė vieno įrodymo apie nugriautus bokÅ¡telius. PrieÅ¡ingai, pats pareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2015 m. birželio 25 d.

UAB „Gedvaira“ raÅ¡tÄ Nr. 14, kuriame nurodyta, kad H. S. į UAB „Gedvaira“ yra kreipęsis su praÅ¡ymu, ar įmonė galėtų jam iÅ¡pjauti medienos ruoÅ¡inius TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«reliui iÅ¡ jo paties pateiktos medienos. Tai dar kartÄ Ä¯rodo bei patvirtina, kad H. S. bendravo su bÅ«relio nariais buvo ir yra suinteresuotas saugoti pasėlius ir palaikė ryÅ¡ius su pareiÅ¡kėju bei kartu sprendė pasėlių apsaugos klausimus. Pažymėjo, kad H. S. niekada nebuvo jokio medžiotojų bÅ«relio nariu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsniu, H. S. mano, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl teismo praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ , priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjo asociacijos TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relio skundas tenkintinas.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Å iaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti, priimto 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. MGK-21(15.11) „Dėl medžiojamų gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo“ dalies, kuria Komisija nutarė H.

S. praÅ¡ymÄ dėl medžiojamų gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iÅ¡ valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), tenkinti. Medžiojamų gyvÅ«nų (elnių ir stirnų) padarytos žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka žemės Å«kio pasėliams (žieminiam rapsui):

1) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 2513,10 Eur;

2) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 3690,96 Eur;

3) pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iÅ¡ valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), – 2301,62 Eur; TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relis per vienÄ mėnesį privalo atlyginti H. S. medžiojamų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , kurios piniginė iÅ¡raiÅ¡ka yra 8505,68 Eur. Bylos medžiaga nustatyta, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas vykdant administracinėje byloje Nr. I-275-289/2014 įsiteisėjusį Å iaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimÄ , kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta panaikinti atsakovo Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ Nr. AAL-39 (17.10) „Dėl medžiojamų gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo“, panaikinti atsakovo Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti, 2013 m. rugpjūčio 2 d.

Medžiojamų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams apskaičiavimo aktÄ Nr. AAL-29 (17.10), panaikinti atsakovo Å iaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti, 2014 m. kovo 18 d. sprendimÄ Nr. MGK-4 (15.11) „Dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo” ir įpareigoti Å iaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinę komisijÄ , sudarytÄ medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti, iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo H.

S. 2013 m. gegužės 2 d. prašymo dalį dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardyti numeriais (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus – antstolio R.

K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ .Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, atsakovas Å iaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinė komisija, sudaryta medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija), pakartotinai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo H. S. 2013 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymo dalį dėl medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo pasėlių plote, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iÅ¡ valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į antstolio R.

K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ .Ginčo sprendime nurodyta, kad komisija iÅ¡nagrinėjo antstolio R. K. 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Nr. 98-09 ir prie jo pridėtÄ medžiagÄ . Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad pasėlių laukų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), produktyvumas gali bÅ«ti ne daugiau kaip 20-25 procentai, kadangi didžioji dalis pasėlių yra laukinių gyvÅ«nų nuniokota. IÅ¡ pateiktos informacijos komisija daro iÅ¡vadÄ , kad pasėlių plotuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), lauktinas derlius yra sumažėjęs 75–80 procentų.

Tokiu atveju, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 įsakymu Nr. 486/359 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. D1-455/3D-440 redakcija) (toliau – ir Melodika), 11 punktu, šie pasėliai laikomi visiškai sunaikintais.

Pagal Metodikos 11 punktÄ , jeigu vienmečiai iÅ¡ rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalÄ nustatoma, kad visiÅ¡kai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali bÅ«ti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais Å«kiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės iÅ¡laidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti. Komisija raÅ¡tu 2015 m. sausio 14 d. kreipėsi į H. S. dėl dokumentų, įrodančių padarytas tiesiogines iÅ¡laidas sunaikintiems pasėliams įveisti, pateikimo.

Dokumentus pareiÅ¡kėjas pateikė 2015 m. vasario 13 d. Komisija raÅ¡tu 2015-02-24 kreipėsi į H. S. praÅ¡ydama pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus dėl tiesioginių iÅ¡laidų. Papildomus dokumentus pareiÅ¡kėjas pateikė 2015 m. balandžio 12 d. Papildomai komisija 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi į Valstybinę augalininkystės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos dėl patikrinimo, kaip naudojamos augalų apsaugos priemonės pareiÅ¡kėjo H. S. Å«kyje. 2015 m. kovo 5 d. gautas atsakymas iÅ¡ Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.

Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktus pareiÅ¡kėjo H. S. tiesioginių iÅ¡laidų dokumentus, atrinko tinkamus kaip įrodančius patirtas iÅ¡laidas, apskaičiavo įkainius ir patirtų tiesioginių iÅ¡laidų sunaikintiems pasėliams įveisti dydį kiekviename žemės sklype. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ pagal Aplinkos ir Žemės Å«kio ministerijų patvirtintÄ Medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams, Å«kiniams gyvÅ«nams ir miÅ¡kui apskaičiavimo metodikÄ apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

Pastarojo straipsnio 6 dalyje taip pat reglamentuota, kad Å¡alis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimÄ apskųsti teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 2 dalį, formuoja vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, yra pažymėjęs, kad Å¡i pastaroji taisyklė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant dėl gyvÅ«nų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktÄ â€“ sprendimÄ .

Sprendime paprastai turėtų bÅ«ti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos paskaičiavimÄ , ar nėra iÅ¡imčių Å¡alinančių žalos atlyginimÄ . Jei tokios iÅ¡imtys yra, apie tai sprendime pažymima bei pridedami patvirtinantys įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡vardinti reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalÄ turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimÄ pretenduojantis, tiek galimai, teismas, nagrinėsiantis ginÄÄ dėl žalos atlyginimo padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų, turi aiÅ¡kiai suvokti žalos atsiradimo pagrindÄ bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindÄ , kuriuo įpareigojama atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Toks sprendimas expressis verbis laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo keliamus reikalavimus, bet ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009).Metodikos 6.1. punktu nurodyta, kad medžiojamųjų gyvÅ«nų padaryta žala pasėliams – tai žala, kuriÄ medžiojamieji gyvÅ«nai padaro javų, kukurÅ«zų, bulvių, runkelių ir kitų žemės Å«kio kultÅ«rų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultÅ«rinėms pievoms ir ganykloms juos iÅ¡trypdami, iÅ¡knisdami, iÅ¡rausdami, nuskabydami, iÅ¡raudami ar užtvindydami.

Pagal Metodikos nuostatas, Komisija, apskaičiuodama padarytos žalos žemės Å«kio pasėliams dydį, turi nustatyti Å¡ias faktines aplinkybes: plotÄ , kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvÅ«nų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumÄ ; plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvÅ«nų pakenktas pasėlis, nustatomas iÅ¡matavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvÅ«nų padaryti pakenkimai (7.1. punktas); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis (7.1. punktas).Metodikos 11 punkte nurodyta, kad jeigu vienmečiai iÅ¡ rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalÄ nustatoma, kad visiÅ¡kai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali bÅ«ti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais Å«kiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės iÅ¡laidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti.

VisiÅ¡kai sunaikintais pasėliais laikomi tokie, kai pasėlio plote lauktinas derlius yra sumažėjęs daugiau kaip 70 procentų. Atsakovo atstovas P. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad apskaičiavo tiesiogines iÅ¡laidas, padarytas sunaikintiems pasėliams įveisti, vertino faktÄ , kad pasėlis yra atsėtas, o intensyvumas tam įtakos neturėjo.Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo tikslas buvo fiksuoti rapsų laukus, jų pažeidimÄ ir bebrų užtvankÄ , kuri pastatyta, ir apsemtas laukas.

TÄ , kÄ užfiksavo, jis žiÅ«rėjo, matė, suprato, detales pamirÅ¡o. Buvo pažeisti rapsai, buvo žvėrių iÅ¡matos, takeliai, buvo bebrų užtvanka. Konkrečių skaičių ir detalių neprisimena. Kokį plotÄ apžiÅ«rėjo, negali pasakyti. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalykas – ne pakenkimo intensyvumo nustatymas, bet tai, kad pasėlis yra pakenktas ir žiÅ«rint vizualiai matosi. Kiek are ar hektare yra pakenkimo intensyvumas, jis nenustatinėjo ir neskaičiavo, nes neturi tam nei teisės, nei iÅ¡silavinimo, nei kvalifikacijos.

ApžiÅ«rėjo ir vizualiai nustatė, kad gali bÅ«ti 75-80 procentų pakenkta pasėlių, tai matė, bet neskaičiavo. Paslauga užsakyta buvo tokia, kad yra nuniokotas rapso pasėlis laukinių gyvÅ«nų ir dalis žemės užlieta bebrų užtvanka, o intensyvumas nebuvo nurodytas užsakyme; o jeigu jis bÅ«tų buvęs nurodytas, antstolis, bÅ«tų parašęs, kad antstolis nėra tas žmogus, kuris gali teikti informacijÄ ar pagal kažkokias metodikas galėtų paskaičiuoti pasėlių pažeidimo pakenkimo intensyvumÄ , nes antstolis neturi nei kvalifikacijos, nei yra susipažinęs su pakenkimo apskaičiavimo metodikomis.

Pažymėjo, kad svarbus yra pats faktas, kad taip yra (kad pakenkta, kad yra pasėliai nuniokoti, kad yra padaryti žvėrių takeliai, yra žvėrių iÅ¡trypta), o kiek procentų ar 90 procentų, ar 60 procentų (tai yra jo prielaida) – tai jau nustato kitos institucijos. Ä® komisijos posėdžius nebuvo kviestas.IÅ¡ skundžiamo akto, atsakovo atsiliepimo matyti, kad Komisija priimdama ginčijamo sprendimo dalį vadovavosi 2013 m. gegužės 13 d. antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pasėlių laukų produktyvumas gali bÅ«ti ne daugiau kaip 20–25 procentai, todėl komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad pasėlių plotuose lauktinas derlius yra sumažėjęs 75–80 procentų, ir tokiu atveju Komisija vadovaudamasi Metodikos 11 punktu, apskaičiavo tiesiogines iÅ¡laidas, padarytas sunaikintiems pasėliams įveisti.Kaip jau minėta 2014 m. lapkričio 20 d.

Å iaulių apygardos administracinis teismas sprendimu iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-275-289/2014 įpareigojo komisijÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo H. S. 2013 m. gegužės 2 d. praÅ¡ymo dalį dėl medžiojamų gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iÅ¡ valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardyti numeriais (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus – antstolio R.

K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . Teismas pažymi, kad taikant lingvistinį teisės aiÅ¡kinimo metodÄ , Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis atsižvelgti aiÅ¡kinamas:

2. atkreipti akis, paisyti.Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-09 turinio matyti, jog antstolis atvykęs į žemės ūkio paskirties nuomojamos ir nuosavybės teise priklausomus laukus adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose yra auginamas žieminis rapsas, užfiksavo auginamų pasėlių būklę, t. y. ar laukuose auginamas žieminis rapsas yra iššalęs, ar pasėliams yra kitokiu būdu padaryta žala. Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nenustatinėjo pasėlio pakenkimo intensyvumo (tikslas buvo ne procentai), tikslas buvo užfiksuoti, kad pasėlis yra nuniokotas laukinių gyvūnų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiame Å iaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendime (administracinė byla Nr. I-275-289/2014) nurodyta, kad „Komisijos sprendimas atsisakyti apžiÅ«rėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytus kitus du žemės sklypus (Nr.9150/0010/28 ir Nr.9150/0010/43) ir juos įvertinti todėl, kad nedalyvavo TryÅ¡kių medžiotojų bÅ«relio atstovas, laikytinas neteisėtu“. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.IÅ¡ byloje esančios medžiagos bei liudytojo paaiÅ¡kinimų matyti, jog komisija iÅ¡ pateiktos antstolio informacijos padarė iÅ¡vadÄ , kad pasėlių laukuose lauktinas derlius yra sumažėjęs 75–80 procentų, ir apskaičiavo tiesiogines iÅ¡laidas sunaikintiems pasėliams įveisti (Metodikos 11 punktas).

Taigi byloje nustatyta, kad Komisija žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), nenustatė pasėlio pakenkimo intensyvumo (procentais), o iš 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis R.

K. tik užfiksavo faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) pasėlis yra nuniokotas laukinių gyvÅ«nų, tačiau taip pat intensyvumo nenustatinėjo. Be to, pažymėtina, kad iÅ¡ 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 98-09 turinio teismui kyla abejonių, ar buvo apžiÅ«rėtas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nes protokole nurodyta, kad buvo nuvykta tik į žemės Å«kio paskirties nuomojamus ir nuosavybės teise priklausančius laukus (duomenys neskelbtini).

Protokole taip pat nurodyta, kad H. S. pateikė dokumentus, tarp jų ir sutartį 2008-05-29 Dėl privačios žemės nuomos žemės Å«kio paskirčiai ir VÄ® Registrų centro pažymėjimÄ Å¾emės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ prijungtos administracinės bylos Nr. I-275-289/2014 (I t., 56, 59–60 b. l.) matyti, kad pateikti dokumentai susiję su (duomenys neskelbtini) tačiau byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, jog žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo apžiÅ«rėtas antstolio.

Å iuo atveju atsakovui Komisijai netinkamai nustatant faktines aplinkybes, netinkamai įvertinus 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį, negalimas objektyvus žalos apskaičiavimas ir įvertinimas.Å iaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. A-909 (3.1) patvirtintas Nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti, darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), Å¡io Reglamento 4.1. punkte nurodyta, kad komisija, apskaičiuoja žalos, padarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų pakenkimų žemės Å«kio pasėliams žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams, piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ .

To paties Reglamento 11 punkte nurodyta, kad komisijos pirmininkas organizuoja posėdžius, pasitarimus (iÅ¡skyrus iÅ¡važiuojamÄ jį posėdį) ir ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 dienas iki Komisijos posėdžio (pasitarimo) informuoja ir sukviečia komisijos narius bei žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio savininkus (valdytojus ar naudotojus) ar jų įgaliotus atstovus bei atitinkamų medžioklės plotų naudotojus ar jų įgaliotus atstovus. Reglamento 13 punkte nurodyta, kad į Komisijos posėdį gali bÅ«ti pakviesti nepriklausomi specialistai bei ekspertai.Minėtame teisės akte nėra įtvirtinta įpareigojančio pobÅ«džio normų, nustatančių medžioklės plotų naudotojo dalyvavimÄ nustatant ir apskaičiuojant laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , tačiau jie turi bÅ«ti informuoti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai, vienas iš jų – objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Vadinasi, kad norint pašalinti bet kokias abejones dėl žalos apskaičiavimo Komisija, pradedant nuo pasėlių apžiūros ir baigiant sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimu, turėtų informuoti ir kviesti dalyvauti tam tikrų medžioklės plotų naudotojus, t. y.

Komisijos priimamas sprendimas turėtų bÅ«ti pagrįstas visapusiÅ¡ku ir pilnu nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymu, iÅ¡tyrimu bei įvertinimu. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas apie Komisijos posėdį nebuvo informuotas ir į jį kviečiamas. Todėl pareiÅ¡kėjui apskritai nebuvo sudaryta galimybė pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl padarytos žalos nustatymo ir apskaičiavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad Komisija, kaip vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktÄ â€“ sprendimÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia Å¡is vieÅ¡ojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimÄ Å¡alinančių iÅ¡imčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžtos.

Tokio turinio aktas atitinka Medžioklės įstatymo ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1014/2010). 2011-09-22 sprendime administracinėje byloje Nr. A-442-2493/2011 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad galimi atvejai, kai Komisija iÅ¡ viso nenustato padarytos žalos ar dėl kitų motyvų atsisako jÄ apskaičiuoti ir priima žalos apskaičiavimo praÅ¡iusiam asmeniui visiÅ¡kai neigiamÄ sprendimÄ .Teisėjų kolegija, daro iÅ¡vadÄ , kad administracinėje byloje Komisija, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Buvo apsiribota vien tik žalos apskaičiavimu, tačiau tik iÅ¡ dalies nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu tai buvo atlikta, visiÅ¡kai nepasisakyta, ar nėra aplinkybių, kurios Å¡alintų žalos atlyginimÄ . Taip pat nustatyta, kad Komisija netinkamai įvertino 2013 m. gegužės 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį, dėl to negalimas objektyvus žalos apskaičiavimas ir įvertinimas. Visi aukščiau iÅ¡vardyti padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas skundžiamo sprendimo dalį naikinti.

Konstatavus, jog ginčijamas įsakymas yra naikintinas aukščiau nurodytais pagrindais bei remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos Å¡alių argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamų aktų neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra reikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.Trečiojo suinteresuoto asmens H.

S. atstovė advokato padėjėja Zita Kazlauskienė teismo posėdžio metu prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Å iuo teismo sprendimu pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas visiÅ¡kai, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo neįgijo teisės į iÅ¡laidų atlyginimÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu,   86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo asociacijos TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relio skundÄ tenkinti.Panaikinti atsakovo Å iaulių rajono savivaldybės administracijos nuolatinės komisijos, sudarytos medžiojamųjų gyvÅ«nų padarytai žalai apskaičiuoti, priimto 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. MGK-21(15.11) „Dėl medžiojamų gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo“ dalį, kuria Komisija nutarė H.

S. praÅ¡ymÄ dėl medžiojamų gyvÅ«nų padarytos žalos atlyginimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iÅ¡ valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), tenkinti. Medžiojamų gyvÅ«nų (elnių ir stirnų) padarytos žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka žemės Å«kio pasėliams (žieminiam rapsui):

1) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 2513,10 Eur;

2) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – 3690,96 Eur;

3) pagal 2011 m. gegužės 30 d. valstybinės žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo sutartį Nr. 31 SŽN-453 iÅ¡ valstybės nuomojamuose žemės sklypuose, kurie nuomos sutartyje įvardinti numeriais (duomenys neskelbtini), – 2301,62 Eur; TryÅ¡kių-Linkuvos medžiotojų bÅ«relis per vienÄ mėnesį privalo atlyginti H. S. medžiojamų gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ , kurios piniginė iÅ¡raiÅ¡ka yra 8505,68 Eur. Sprendimas per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjai                                                    Laisvutė Kartanaitė                                                                  Žanas Kubeckas JarÅ«nė Sedalienė