2019-02-27 Nr. AB-5430-3-62-3-02094-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-164-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02094-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. balandžio 6 d. raštus Nr. 7-976, 7-977, 7-978, 7-979 ir įpareigoti aplinkybes ištirti iš naujo; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2S-1720; 3) pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės.

Pareiškėjas taip pat padavė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismas, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog skundas teismingas Regionų apygardos administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį. Pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo grąžinti 2018 m. rugsėjo 7 d.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti, pažeistų teisių pripažinimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundu dėl administracinių aktų panaikinimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2018 m. birželio 18 d., kuris 2018 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad skundas nepriskirtinas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai ir išaiškino pareiškėjui, kad su tokiu skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą.

Teismas pažymėjo, kad jau esant suformuluotai teismų praktikai dėl analogiškų ginčų, keliamų paties pareiškėjo paduodamais skundais, priskirtinumo Regionų apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas šioje nagrinėjamoje byloje paduodamu skundu vėl pasirinko kreiptis ne į Regionų apygardos administracinį teismą, bet į Vilniaus apygardos administracinį teismą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, skundą paduodamas ne tam teismui, klydo sąžiningai. Teismas sprendė, kad pareiškėjas terminą praleido ne dėl objektyvių priežasčių, sukliudžiusių laiku kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą, o dėl savo paties valios, pasirinkdamas tokį savo teisių gynimo būdą, kuris jau buvo pripažintas neteisingu anksčiau priimtais pareiškėjo turimais procesiniais teismų dokumentais.

Dėl pareiškėjo trečiojo reikalavimo – pripažinti, kad buvo pažeistos jo teisės, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), sprendė, kad skundo reikalavimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį, atnaujinti skundo padavimo terminą ir bylą grąžinti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė 2019 m. sausio 8 d. nutartimi atnaujinti terminą skundui paduoti ir pažymi, kad terminą skundui paduoti praleido sąžiningai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjų nurodytos termino skundui dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios, sutrukdžiusios nustatytu terminu paduoti skundą, todėl prašymo netenkino ir atsisakė priimti šią skundo dalį.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido skundo dėl administracinių aktų panaikinimo padavimo teismui terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 2018 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 2S-1720 priimtas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos aktų, pareiškėjui įteiktas 2018 m. birželio 7 d., o skundas Regionų apygardos administraciniam teismui paduotas 2018 m. rugsėjo 21 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatytą 20 dienų terminą ginčijamiems administraciniams aktams apskųsti.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-642/2013).

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, kartu įvertinant, ar asmens skundas buvo paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui paštu išsiuntė 2018 m. birželio 18 d., teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog skundas nepriskirtinas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai ir išaiškino pareiškėjui, kad su tokiu skundu jis turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas, siekdamas apginti galbūt pažeistas teises, pirmą kartą į teismą kreipėsi teisminės gynybos nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, taip pat po to, kai gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria pareiškėjui buvo išaiškinta skundo padavimo tvarka, buvo aktyvus ir su skundu į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 21 d., t. y. per protingą laiko tarpą nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties gavimo, sprendžia, kad pareiškėjas terminą skundo reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą šiems skundo reikalavimams paduoti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl pažeistų teisių pripažinimo kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatuodamas, kad toks reikalavimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., administracines bylas Nr. A14-261/2007, Nr. AS146-669/2009, Nr. AS146-20/2012 ir kt.). Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Reikalavimai pripažinti, išaiškinti, nustatyti tam tikrus veiksmus (sprendimus) nepagrįstais nelaikytini tinkamais reikalavimais ir gali būti tik motyvai teismui priimant sprendimą. Teiginiai dėl atitinkamų aplinkybių pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo pagrindas, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti, j buvo pažeistos jo teisės, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pagrįstai atsisakė priimti šią skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, panaikinama bei skundo dėl šių reikalavimų padavimo terminas atnaujinamas, o šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Kita skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pažeistų teisių pripažinimo, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. balandžio 6 d. raštų Nr. 7-976, 7-977, 7-978, 7-979, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2S-1720 panaikinimo ir įpareigojimo aplinkybes ištirti iš naujo, panaikinti. Atnaujinti terminą pareiškėjo skundui dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2018 m. balandžio 6 d. raštų Nr. 7-976, 7-977, 7-978, 7-979, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2S-1720 panaikinimo ir įpareigojimo aplinkybes ištirti iš naujo paduoti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pažeistų teisių pripažinimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė